Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui V. L. (V. L.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Faktinės aplinkybės

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys nėra sudariusios santuokos.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

12. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

13. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

14. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą vadovaujamasi išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko A. L. gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama, kad vaikas kartu su ja gyvena nuo gimimo, ji vaiku rūpinasi ir jį išlaiko, su atsakovu skyrium pradėjo gyventi nuo 2024 m. spalio mėnesio, nuo tada jai vienai tenka ir vaiko išlaikymo našta. Atsakovas šio ieškovės reikalavimo neginčijo.

17. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas su ieškove gyvena nuolat. Ieškovė nuo 2024 m. spalio 7 d. su nepilnamečiais vaikais gyvena VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl teismui nekyla abejonių, kad nepilnamečiui vaikui augti ir vystytis sudarytos tinkamos sąlygos. Ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyvens iki 2025 m. balandžio mėnesio, esant poreikiui, sutartis dėl apgyvendinimo gali būti pratęsta. Tai, kad ieškovės nepilnametis sūnus po jo tėvo mirties paveldėjo dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nepilnametės dukros ir ieškovės santykiai artimi. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat institucijos išvadą, ieškovės pastangas ir galimybes užtikrinti vaikui saugią aplinką, nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku, šalių nepilnamečio vaiko A. L. gyvenamąją vietą nustato su motina V. B. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

18. Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

19. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

20. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

21. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami vaiko tėvai, turi siūlyti teismui bendravimo su vaiku tvarkas ir įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvenimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016).

22. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendraus kas antrą mėnesio porinio savaitgalio sekmadienį vaiko buvimo vietoje (šiuo metu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“), nuo 12.00 val. iki 16.00 val. dalyvaujant vaiko motinai V. B.. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos bendravimo su nepilnamete dukra nepateikė, siūlymų dėl kitokios bendravimo tvarkos nepareiškė. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, išgėręs tampa agresyvus, dėl šios priežasties ieškovė šiuo metu gyvena VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė teigia, kad atsakovui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš ieškovę ir jos nepilnametį sūnų A. B.. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Pagal tarnybos pateiktus duomenis, 2024 m. rugsėjo 29 d. tarp ieškovės ir atsakovo įvyko smurtinio pobūdžio konfliktas, matant vaikams, konfliktavo abi neblaivios šalys. Ieškovei šiuo metu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teikiama psichosocialinė pagalba, padedama suformuoti reikiami socialiniai įgūdžiai, duomenų apie tai, kad atsakovas ėmėsi priemonių savo elgesiui keisti, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Ginčo šalių nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, šalių konfliktiškus santykius, nepilnamečio vaiko amžių, taip pat institucijos išvadą, kad siūloma nustatyti bendravimo tvarka, nors ir yra minimali, esamoje situacijoje atitiks geriausius nepilnamečio vaiko interesus, aptartą ieškinio reikalavimą tenkina ir nustato ieškovės siūlomą atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgdamas į tai, teismas išaiškina, kad pasikeitus aplinkybėms ar atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, ir (ar) esamai bendravimo tvarkai neatitinkant geriausių vaiko interesų, šalys turi teisę į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl vaiko išlaikymo

24. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

25. Vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

26. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad vaiko būtiniesiems ir papildomiems poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį reikia 614 Eur. Byloje nustatyta, kad ginčo šalių nepilnametė dukra specialiųjų poreikių neturi, sveikatos sutrikimai, išskyrus peršalinimo, virusinio pobūdžio ligas, mergaitei nenustatyti. Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna nedarbo išmoką, vaikų išmokas, turi du išlaikytinius. Ieškovės nepilnamečiui sūnui mokama našlaičio išmoka, netekus biologinio tėvo. Ieškovė registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, yra sveika ir darbinga. Atsakovas šiuo metu taip pat nedirba, duomenų apie kitus turimus išlaikytinius, byloje nėra.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924 Eur, atskaičius mokesčius apie 708,42 Eur, todėl išskaičiavus 96,25 Eur vaiko išmoką orientacinis vienam tėvui tenkantis mokėtino išlaikymo dydis yra apie 306 Eur. Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA ir vaiko išmoka padidėjo.

29. Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

30. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas nedirba, tačiau, asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes. Šiuo atveju visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

31. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Taigi, ieškovė prašydama priteisti pusės MMA, nustatytos ieškinio pateikimo momentu, atskaičius valstybės vaikams mokamą išmoką, išlaikymą, neturi pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio faktiniais duomenimis.

32. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vaiko poreikius ir prašomą priteisti išlaikymo dydį, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisia periodinį išlaikymą po 307 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant infliaciją, pervedant vaiko išlaikymo sumą iki kiekvieno mėnesio 20 dienos į ieškovės asmeninę „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) (CK 3.190 straipsnis, 3.208 straipsnis).

33. Išlaikymo lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė V. B. (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

34. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

35. CPK 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

36. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovė, patikslinusi teismo posėdžio metu savo reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovo 614 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui už pastaruosius 2 mėnesius, t. y. po 307 Eur per mėnesį. Šį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad su atsakovu gyvena skyrium gyvena nuo 2024 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, vaiko gyvenime iš esmės nedalyvauja. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė, duomenų apie vaikui 2024 m. spalio, lapkričio mėnesiais teiktą išlaikymą nepateikė (CPK 178 straipsnis).

38. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo skolos dydžio, pirmiausiai pažymi, kad šalių vaikas neturi specialiųjų ar panašaus pobūdžio poreikių, sudarančių pagrindą spręsti dėl didesnio nei orientacinis minimalios algos dydžio išlaikymo kriterijus. Teismas, atsižvelgdamas į tai ir galutinę ieškovės poziciją dėl įsiskolinimo sumos, išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja nuo atitinkamu laikotarpiu (nuo 2024 m. spalio 7 d. (šalių bendro gyvenimo pabaigos data) iki 2024 m. gruodžio 3 d. (ieškinio pateikimo diena)) buvusio minimalios algos dydžio, iš jos atėmus mokėtas vaiko išmokų sumas.

39. Minėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyta minimali mėnesinė alga yra 924 Eur, atskaičius mokesčius apie 708,42 Eur, todėl išskaičiavus 96,25 Eur vaiko išmoką orientacinis vienam tėvui tenkantis mokėtino išlaikymo dydis yra apie 306 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 307 Eur išlaikymo įsiskolinimą per mėnesį, ieškovės prašoma priteisti suma tik nežymiai viršija minimalų išlaikymo dydį, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 614 Eur (307 Eur x 2 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą tenkinamas.

40. Į priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį įskaitomas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistas laikinas išlaikymas po 307 Eur periodinėmis išmokomis, nuo nutarties priėmimo (2024 m. gruodžio 5 d.) iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų procesinių klausimų

41. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

42. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką, nuo likusios 80 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimo ieškovė atleista 2024 m. gruodžio 5 d. teismo nutartimi. Ieškovė taip pat patyrė 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

43. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti, ieškovei iš atsakovo priteisia 630 Eur (30 Eur+ 600 Eur) bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

44. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl žyminis mokestis už šiuos reikalavimus priteistinas iš atsakovo. Už priteistą 307 Eur periodinį išlaikymą žyminis mokestis sudaro 83 Eur (307 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.); už priteistą 614 Eur išlaikymo įsiskolinimą žyminis mokestis sudaro 14 Eur (614 Eur x 3 proc. x 75 proc.), taip pat iš atsakovo valstybei priteisiama 80 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Iš viso iš atsakovo valstybei priteisiama 177 Eur (83 Eur + 14 Eur + 80 Eur) žyminio mokesčio.

45. Byloje patirta 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

46. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvavimo ją auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis: tėvas V. L. gali bendrauti su dukra A. L. kas antrą mėnesio porinio savaitgalio sekmadienį pagal vaiko buvimo vietą (šiuo metu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“), nuo 12.00 val. iki 16.00 val., dalyvaujant vaiko motinai V. B..

Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 307 Eur (tris šimtus septynis eurus) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. gruodžio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad tėvas V. L. išlaikymą vaikui perveda iki kiekvieno mėnesio 20 dienos į ieškovės asmeninę „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Į priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistą laikiną išlaikymą po 307 Eur periodinėmis išmokomis, nuo nutarties priėmimo (2024 m. gruodžio 5 d.) iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 614 Eur (šešių šimtų keturiolikos eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 630 Eur (šešių šimtų trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 177 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų ir 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18852-1230/2024 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.