Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2017-04-13 · Civilinė byla Nr. e2A-908-560/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-12-04Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2017-04-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
e2A-908-560/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04738-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina
Atsakovas
UAB „Cornis“
Ieškovas
I. B.
Civilinė byla Nr. e2A-908-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04738-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.2.1.; 3.3.1.18.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Cornis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovei UAB „Cornis“ dėl netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas I. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Cornis“ 10 542,17 Eur netesybas (delspinigius), 6 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013-11-25 tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašyta paskolos sutartis dėl 28 962,00 Eur, kurios pagrindu 2013-11-26 į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 28 962,00 Eur. Atsakovė paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2014-09-30, bet ne anksčiau nei su ja atsiskaitys UAB „G ir G partneriai“. Be to, savo prievolės pagal sutartį įvykdymą įsipareigojo užtikrinti hipoteka, tačiau, gavusi paskolą, atsakovė to nepadarė. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2014-03-10 raštu pakartotinai pareikalavo ne vėliau kaip iki 2014-03-21 pateikti nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam atsakovė siūlo nustatyti hipoteką, sutartinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui sąrašą, bei ne vėliau kaip iki 2014-03-28 ieškovui priimtiną ir atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą įkeisti ieškovo naudai. Atsakovė 2014-03-19 atsisakė tai padaryti, be to, visą nekilnojamąjį turtą perleido UAB „Cornis investicijos“. Paaiškėjus šiai aplinkybei ieškovas 2014-04-07 vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti paskolintą sumą, tačiau, atsakovė paskolos negrąžino. Pagal sutarties 7 punktą, atsakovė, neįvykdžiusi prievolės sutartyje nustatytu terminu, įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 procento dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas. Ieškinio pateikimo dieną praleistas terminas sudaro 310 dienų, tačiau ieškovas prašė priteisti netesybas už pradelstas 182 kalendorines dienas (6 mėnesius). Atsakovė UAB „Cornis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovės prievolė grąžinti paskolą buvo susieta su UAB „G ir G partneriai“ prievolės atsiskaityti su atsakove įvykdymu, o UAB „G ir G partneriai“ iki šiol nėra atsiskaičiusi. Be to, ieškovas 2014-04-08 kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos pagal sutartį bei procesinių palūkanų priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-3534-603/2015). Ieškovo prašomos netesybos yra skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2014-08-11 iki 2015-02-11 nuo paskolos sumos, dėl kurios priteisimo į Vilniaus apygardos teismą buvo kreiptasi 2014-04-08. Tokiu būdu delspinigiai yra skaičiuojami už laikotarpį, kuris prasidėjo, kai buvo nagrinėjama byla Vilniaus apygardos teisme, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti delspinigių. Nustatyta delspinigių norma yra 0,2 procento, o jos pagrindu apskaičiuota delspinigių suma sudaro net 10 542,17 Eur, kas yra 36,4 procentai paskolos sumos, todėl tokio dydžio delspinigiai neatitinka minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo funkcijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-01 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui I. B. iš atsakovės UAB „Cornis“ 10 542,17 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 542,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 845,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad šalys paskolos sutarties 7 punkte nustatė, kad neįvykdęs prievolės sutartyje nustatytu terminu grąžinti skolą (ar atitinkamą jų dalį), skolininkas įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,2 procento dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nevykdė prievolės sutartyje nustatytu terminu grąžinti skolą, todėl teismas sprendė, kad atsakovei atsirado pareiga mokėti paskolos sutartyje nustatytas netesybas.Netesybos yra skirtos kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (šiuo atveju atsakovei pažeidus prievolę laiku grąžinti paskolą), o procesinės palūkanos yra skirtos būsimiems, nuo teisminio nagrinėjimo pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidarysiantiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Vertinant šių teisinių mechanizmų skirtinga kilmę ir paskirtį, teismas sprendė, jog pagrindo delspinigių ir procesinių palūkanų įskaitymui nėra. Teismas pažymėjo, jog reikalavimas dėl netesybų priteisimo šioje byloje yra savarankiškas, todėl, esant nustatytam atsakovės prievolės pažeidimui, ankstesnis ieškinio pateikimas Vilniaus apygardos teismui dėl paskolos grąžinimo neužkerta kelio ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo šioje byloje.Ieškovas sutartines netesybas skaičiuoja už 6 mėnesius (182 dienas) nuo 2014-08-11 termino iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2015-02-11. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad paskolos sutartis buvo nutraukta 2014-04-01. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog ieškovas įgijo teisę į delspinigius nuo 2014-04-02, o ieškovas pagrįstai paskaičiavo delspinigius už paskutinių 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo. Teismas konstatavo, jog atsakovė yra juridinis asmuo, turintis pakankamą patirtį verslo subjektas, be to, pasirašydama sutartį sutiko su 0,2 procento dydžio netesybomis. Tuo tarpu ieškovas yra fizinis asmuo, paskolinęs didelę pinigų sumą ūkio subjektui, buvo priverstas kreiptis į teismą dėl paskolos priteisimo, o teismui šią sumą priteisus ir įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-03 nutarčiai, atsakovė ir toliau nevykdo savo prievolės grąžinti skolą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, jog nepaisant sutartyje numatyto susitarimo, ieškovo suteikta paskola taip ir nebuvo užtikrinta hipoteka, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog prašomų priteistų netesybų dydis yra akivaizdžiai per didelis. Vertinant tai, jog, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl paskolos grąžinimo, atsakovė negrąžino visos paskolos ar jos dalies, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo mažinti netesybų dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Cornis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog kasacinis teismas 2006-09-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-7-367/2006, išaiškino, kad jeigu šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą, prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinių palūkanų, o nuo kreipimosi i teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos. Teismas nenurodė ir nepaaiškino, kodėl nesivadovavo aukščiau nurodyta kasacinio ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika analogiškose bylose.Nesant duomenų apie ieškovo patirtų nuostolių faktą ir dydį, procesinės netesybos padengia ieškovo minimalius nuostolius.Terminas, už kurį ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl delspinigių priteisimo iš atsakovės, tęsėsi nuo 2014-04-02 iki 2014-04-09, tačiau remiantis CK 1.125 straipsniu, delspinigiams taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas, kuris pasibaigė 2014-10-09, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.2013-01-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengė apžvalgos Nr. AC-37-1 7.1 punkte yra tiesiogiai nurodyta, kad aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje pripažįstami 0,2 procento dydžio delspinigiai.Ieškovas I. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sutartyje nėra nuostatos dėl to, kad netesybos mokamos tik iki kreipimosi į teismą dienos, be to, nėra ir tokio teisinio reguliavimo. Priešingai, sistemiškai ir logiškai aiškinant paskolos sutarties 7 punktą, akivaizdu, kad netesybos yra mokamos iki visiško prievolių įvykdymo. Taigi, ieškovo pareikštas reikalavimas dėl netesybų priteisimo neprieštarauja atsakovės minimiems kasacinio teismo išaiškinimams.Kasacinio teismo yra pabrėžta, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad: (i) ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovė – verslininkė; (ii) sutartį parengė atsakovė; (iii) atsakovė parašu patvirtino, kad visos nuostatos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jokia sutarties sąlyga nesuteikia nė vienai iš šalių pranašumo, nepažeidžia šalių lygybės principo, visos sutartyje nustatytos netesybos atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus; (iv) atsakovė nėra grąžinusi net dalies pasiskolintos sumos, ir siekdama išvengti prievolių vykdymo, ne tik neužtikrino prievolių įvykdymo hipoteka, bet dar atliko ir nesąžiningus veiksmus, perleisdama turtą susijusiam juridiniam asmeniui; (v) sutarties nuostatos dėl netesybų dydžio teismine tvarka nebuvo ir nėra ginčijamos.Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą atsakovei dėl delspinigių už paskutinių 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo (nuo 2014-08-11 iki 2015-02-11) priteisimo. Akivaizdu, kad už tą patį 6 mėnesių laikotarpį 2015-03-04 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2–3534-603/2015, Vilniaus apygardos teismas yra priteisęs 5 procentų metines procesines palūkanas. Priteistos palūkanos nėra sumokėtos. Reikalavimas priteisti netesybas negali būti atmestas vien tuo pagrindu, kad yra pareikštas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tad jei teismas manytų, kad yra pagrindai procesinių palūkanų ir netesybų įskaitymui, ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo galėtų būti mažintinas tik procesinių palūkanų dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2013-11-25 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 28 962,00 Eur dydžio paskolą, 2013-11-26 pervedant ją į atsakovės sąskaitą. Atsakovė minėtą paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2014-09-30, bet ne anksčiau nei su ja atsiskaitys UAB „G ir G partneriai“, savo prievolių pagal sutartį įvykdymą įsipareigojo užtikrinti hipoteka. Pagal sutarties 7 punktą atsakovė, neįvykdžiusi prievolės sutartyje nustatytu terminu, įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 procento dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas.2014-02-20 atsakovė pranešė ieškovui, jog ieškovo reikalavimai, kylantys iš sutarties, yra nepagrįsti ir neteisėti bei atsakovė neatsiskaitys su ieškovu, kol užsakovas UAB „G ir G partneriai“ visiškai neatsiskaitys su atsakove. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų dėl prievolės užtikrinimo, ieškovas 2014-03-10 raštu pakartotinai pareikalavo ne vėliau kaip iki 2014-03-21 pateikti nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto, kuriam atsakovė siūlo nustatyti hipoteką, sąrašą, ir ne vėliau kaip iki 2014-03-28 ieškovui priimtiną ir atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą įkeisti ieškovo naudai, siekiant užtikrinti atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą. Atsakovė 2014-03-19 raštu pripažino, kad buvo įsipareigojusi sutarties įvykdymą užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka, tačiau atsisakė tai padaryti. Ieškovas dėl esminio sutarties pažeidimo nuo 2014-04-07 vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo nedelsiant grąžinti paskolintą pinigų sumą, tačiau atsakovė paskolos negrąžino.Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ dėl skolos grąžinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu. Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2015-03-04 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3534-603/2015, nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovo I. B. naudai priteisti iš atsakovės UAB „Cornis“ 28 962,00 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-12-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-757-370/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015-03-04 sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Atsakovės teigimu, ieškinys turėjo būti atmestas, nes delspinigiai už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą civilinėje byloje Nr. 2-3534-603/2015, remiantis teismų praktika bei sutartyje nesant nuostatos dėl delspinigių skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo, negalėjo būti skaičiuojami ir priteisiami. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais sutinka. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) ir viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.258 straipsnis). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Netesybų skaičiavimo pradžia siejama su prievolės neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu. Paprastai netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento arba iki bylos iškėlimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Nors netesybos paprastai mokamos iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau šalys sutartyje gali sulygti, kad, skolininkui nevykdant savo prievolės (negrąžinant paskolos, nemokant palūkanų), jų mokėjimas po bylos iškėlimo nenutrūksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog įstatyme yra nustatytas netesybų ir nuostolių santykis. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis). Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamąją funkciją atlieka palūkanos. Jos yra numatomos sutartyje (sutartinės) arba nustatomos įstatymuose (įstatyminės). Vienos iš įstatymų nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir šių palūkanų priteisimo. Jeigu civilinėje byloje pareikšti reikalavimai priteisti skolą, kurios mokėjimo terminas suėjo, ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai su pagrindinės skolos reikalavimu yra reikalaujama ir nuostolių, patiriamų dėl skolininko praleisto termino, priteisimo. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o tik remiasi įstatymo nustatytu procesinių palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006).Netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo. Jeigu šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; 2017-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju šalių sutarties 7 punkte, kuriame įtvirtinta delspinigių skaičiavimo tvarka, nenumatyta, kad delspinigiai būtų skaičiuojami iki visiško sutarties įvykdymo, todėl vadovaujantis aukščiau pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurią be pagrindo ignoravo pirmosios instancijos teismas, ieškovo reikalauti priteisti delspinigiai, apskaičiuoti už 6 mėnesius (182 dienas) laikotarpiu nuo 2014-08-11 iki ieškinio teismui šioje byloje pateikimo dienos, t. y. 2015-02-11, priteisti nepagrįstai, nes nuo 2014-04-09 ieškovui yra priteistos procesinės palūkanos civilinėje byloje Nr. 2-3534-603/2015. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų bei procesinių palūkanų skaičiavimą ir priteisimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų nagrinėjamu klausimu, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kas yra pagrindu atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, skundžiamą sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

Kadangi skundžiamas sprendimas šia nutartimi yra panaikintas bei klausimas išspręstas iš esmės, ieškinį atmetant, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetant, o atsakovės – atmetant taip pat, nepateikus įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą bei šių išlaidų dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovės naudai, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo yra atmetamas, o atsakovės – tenkinimas, iš ieškovo valstybės naudai priteisiant 119,00 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2016-04-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1088-467/2016.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atsakovės UAB „Cornis“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo I. B. ieškinį atmesti.

Iš ieškovo I. B. į valstybės biudžetą priteisti 119,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Teisėjai Ramunė MikonienėDainius RinkevičiusJelena Šiškina