- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-2087-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04738-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- UAB „Cornis“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11462-566/2015 pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovui UAB „Cornis“ dėl 10 542,17 Eur netesybų (delspinigių), 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas I. B. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Cornis“ dėl 10 542,17 Eur netesybų (delspinigių), 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko bei pateikė teismui prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-03-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3534-603/2015. Nurodė, kad ieškovas byloje pareiškė ieškinį atsakovui dėl delspinigių priteisimo už tariamai praleistą paskolos grąžinimo terminą. Tačiau ieškovui reikalaujant priteisti delspinigius už paskolos grąžinimo termino praleidimą, turi būti nustatyta ar atsakovas turėjo prievolę grąžinti paskolos sumą, o jei turėjo, tai kada ši prievolė atsirado. Tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl paskolos sutarties vykdymo ir dėl atsakovo pareigos grąžinti paskolą, kuris buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-3534-603/2015. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kuris šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, nes yra apskustas Lietuvos apeliaciniam teismui. Ieškovo reikalavimas šioje byloje yra susijęs su atsakovo prievole grąžinti 2013-11-25 sutartimi jam paskolintą pinigų sumą – 100 000,00 Lt, todėl kol nebus išspręstas šalių ginčas dėl atsakovo prievolės grąžinti minėta paskolos sutartimi paskolintas lėšas, nebus galimybės nuspręsti, ar atsakovas privalo sumokėti netesybas už minėtų lėšų negrąžinimą. Tarp Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos bylos ir šios bylos yra prejudicinis ryšys.
Ieškovas atsiliepime su atsakovo prašymu sustabdyti bylą nesutiko. Nurodė, kad tarp nagrinėjamos bylos ir atsakovo nurodomos Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos bylos nėra tiesioginio teisinio ryšio. Nagrinėjamoje byloje ginčo išsprendimui reikšmingus faktus teismas gali nustatyti pats, todėl šios bylos gali būti išnagrinėtos savarankiškai, t.y. nepriklausomai viena nuo kitos. Bylos sustabdymas gali nepagrįstai užvilkinti šios bylos nagrinėjimą, pažeidžiant byloje dalyvaujančių asmenų interesus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 2. nutartimi atsakovo UAB „Cornis“ prašymą tenkino, sustabdė civilinę bylą Nr. e2-11462-566/2015 iki Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje bus išnagrinėti ieškovo I. B. ir atsakovo UAB „Cornis“ apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-03-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3534-603/2015, ir priimtas teismo procesinis sprendimas.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. e2-3534-603/2015, buvo nagrinėjamas ieškovo I. B. ieškinys atsakovui UAB „Cornis“ ir UAB ,,Cornio investicijos“ dėl 100 000,00 Lt negrąžintos paskolos pagal 2013-11-25 paskolos sutartį ir procesinių palūkanų priteisimo nukreipiant išieškojimą į ieškovo nurodytą žemės sklypą. Vilniaus apygardos teismas 2015-03-04 sprendimu pripažino ieškovo reikalavimą dėl paskolos priteisimo pagrįsta bei priteisė ieškovui iš atsakovo 28 962,00 Eur paskolos ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsakovas ginčydamas savo prievolę pagal minėtą paskolos sutartį pateikė apeliacinį skundą dėl minėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kurį teismas priėmė bei persiuntė nagrinėjimui Lietuvos apeliaciniam teismui. Minėta byla Lietuvos apeliaciniame teisme dar nėra išnagrinėta.
Įvertinęs tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas sumokėti delspinigius pagal 2013-11-25 paskolos sutartį yra susijęs su akcesorinės prievolės vykdymu, kuri tiesiogiai susijusi su pagrindinės prievolės įvykdymo termino suėjimo nustatymu, ir atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje byloje be kita ko yra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo prievolės grąžinti ieškovui paskolos sumą pagal minėtą paskolos sutartį atsiradimu, teismas sprendė, jog Vilniaus apygardos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3534-603/2015 bei šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės turės tiesioginę prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje nustatinėjamoms aplinkybėms, t.y. tarp minėtų civilinių bylų yra toks ryšys, kuris trukdo nagrinėti šią bylą, kol nebus išnagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla šiuo metu nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, kurio procesinis sprendimas priimtas byloje įsiteisės nuo jo priėmimo dienos, teismo vertinimu bylos sustabdymas minėtu pagrindu tikėtinai neužvilkins šios bylos nagrinėjimo bei tokiu būdu byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės nebus neproporcingai pažeistos. Teismas sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą CPK 163 str. 3 p. pagrindu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, jog skundžiama nutartimi konstatavęs prejudicinį ryšį tarp abiejų bylų, teismas neįvertino visų ginčo aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą nutartį ir nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 str. 3 p. įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, o bylą nagrinėjančiam teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, tai nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 str. 3 p.
Teismas negali apsiriboti vien tik formaliu įstatyme numatytų bylos stabdymo pagrindų konstatavimu bei privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes. Sustabdžius bylą, neatsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes ir ilgus jos nagrinėjimo terminus, galėtų būti pažeista asmens teisė į operatyvų ginčo išsprendimą.
Teismas neįvertino faktinės bylos aplinkybės, jog ginčo paskolos sutartis yra nutraukta ir ginčo byloje dėl paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo nėra, juo labiau, kad pats atsakovas pripažino, kad paskolos sutarties nutraukimas atitiko ir atsakovo valią.
Byloje pateikti rašytiniai patvirtina, kad atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2014-03-10 raštu pakartotinai pareikalavo:1) ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 21 d. pateikti nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto, kuriam atsakovas siūlo nustatyti hipoteką sutartinių įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui, sąrašą; 2) ne vėliau kaip iki 2014-03-28 ieškovui priimtiną ir atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą įkeisti ieškovo naudai, siekiant užtikrinti atsakovo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymą. Atsakovas 2014-03-19 raštu pripažino, kad buvo įsipareigoję Paskolos sutarties įvykdymą užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka, tačiau atsisakė tai padaryti.
Atsakovas, siekdamas išvengti sutartinių įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymo, visą UAB „Cornis“ nekilnojamąjį turtą perleido kitam juridiniam asmeniui UAB „Cornis investicijos“. Tapus žinomai šiai aplinkybei, ieškovas dėl esminio sutarties pažeidimo nuo 2014 m. balandžio 7 d. dienos vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį ir pareikalavo nedelsiant grąžinti paskolintą pinigų sumą. Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, kad pats atsakovas 2014-04-01 raštu pranešė ieškovui, kad nuo 2014-04-01 nutraukia Paskolos sutartį ir atsisakė grąžinti ieškovui pasiskolintas pinigines lėšas. Taigi nesant ginčo dėl paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo, abiem šalims išreiškus poziciją, kad Paskolos sutarties nutraukimas atitinka abiejų šalių valią, - nutraukus Paskolos sutartį, ir ieškovui pareikalavus grąžinti pasiskolintą pinigų sumą yra taikytinos sutarties nutraukimo teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.873 str. (pareiga grąžinti pasiskolintą pinigų sumą) ir sumokėti netesybas bei palūkanas (CK 6.221 str. 2 ir 3 dalys, kurios nustato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas ir neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo). Todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas sutarties nutraukimo teisines pasekmes gali išspręsti šią bylą, nelaukdamas įsiteisėjusio teismo sprendimo kitoje byloje.
Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, tai nėra pagrindo stabdyti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007). Aplinkybė, jog kitoje byloje nustatinėjami faktai turės teisinę galią stabdomoje byloje, savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 str. 3 p. ir sustabdyti bylą. Faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog 2013 m. lapkričio 25 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 100.000,00 Lt (28.962,00 EUR) paskolos suteikimo. Remiantis Sutarties 2 p., atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2014 m. rugsėjo 30 d., bet ne anksčiau nei su atsakovu atsiskaitys UAB „G ir G partneriai“. Atsakovo prievolė grąžinti paskolą ieškovui buvo susieta su UAB „G ir G partneriai“ prievolės atsiskaityti su atsakovu įvykdymu. UAB „G ir G partneriai“ iki šiol nėra atsiskaičius su atsakovu ir tuo pagrindu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1901-258/2015. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1901-258/2015 priteisė atsakovui skolą iš UAB „G ir G partneriai“, tačiau spendimas dar nėra įsiteisėjęs ir priteistos skolos UAB „G ir G partneriai“ nėra sumokėjusi.
2014-04-08 ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos pagal Sutartį bei procesinių palūkanų priteisimo (civ. bylos Nr. e2-3534-603/2015). Sprendimas šioje byloje taip pat nėra įsiteisėjęs. Nurodytoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas ar ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti skolą, o atsakovas turi prievolę grąžinti skolą pagal Sutartį, kol nėra įvykusi Sutarties 2 p. numatyta sąlyga.
Atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-3534-603/2015 ginčija savo pareigą grąžinti paskolą pagal sutartį, nes nėra įvykusi Sutarties 2 punkte nustatyta sąlyga. Taigi civilinėje byloje Nr. e2-3534-603/2015 yra nagrinėjamas klausimas dėl prievolės grąžinti Sutartyje numatytą sumą vykdytinumo. Šioje byloje ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo delspinigius už piniginės prievolės vykdymo termino pažeidimą. Pagal CK 6.71 str. 1 d. teisė reikalauti delspinigių atsiranda tik tada, kai skolininkas praleidžia prievolės vykdymo terminą. Tam, kad ieškovas turėtų teisę reikalauti delspinigių už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą, turi būti nustatyta ar atsakovo prievolė yra vykdytina, o jei vykdytina, tai kada suėjo prievolės vykdymo terminas. Aplinkybės susijusios su prievolės vykdymu yra nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. e2-3534-603/2015, kuri šiuo metu apeliacine tvarka yra nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Akivaizdu, jog yra tarp šios civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-3534-603/2015, nagrinėjamos apeliacine tvarka egzistuoja glaudus prejudicinis ryšys. Kol nėra išnagrinėta minėta civilinė byla Nr. e2-3534-603/2015 nėra galimybės spręsti ar atsakovas yra praleidęs prievolės vykdymo terminą, ir ar ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla sustabdyta CPK 163 str. 3 p. pagrindu yra pagrįsta ir teisėta.
Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. Pagal bylos sustabdymo pagrindus skiriamos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys: privalomasis (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis (CPK 164 str.). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas.
Nagrinėjama byla buvo sustabdyta CPK 163 str. 3 p. pagrindu. Jame įtvirtinta norma nustato privalomąjį bylos sustabdymo atvejį, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla turi būti sustabdoma aptariamu pagrindu, yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, konstatavimas, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, arba kad reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-3534-603/2015 (kurioje priimtas sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka) dalykus, priėjo prie išvados, kad galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3534-603/2015 neabejotinai turės įtakos šios civilinės bylos baigčiai, todėl, siekiant išvengti prieštaringų sprendimų, byla stabdytina. Apeliantas ginčija, kad bylos yra glaudžiai susijusios ir teigia, jog nėra civilinės bylos sustabdymo pagrindo, nes nesant ginčo, kad Paskolos sutartis nutraukta, ir ieškovui pareikalavus grąžinti pasiskolintą pinigų sumą yra taikytinos sutarties nutraukimo teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.873 str. (pareiga grąžinti pasiskolintą pinigų sumą) ir sumokėti netesybas bei palūkanas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas atsakovui dėl netesybų, kylančių pagal 2013 m. lapkričio 25 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Cornis“ pasirašytą paskolos sutartį dėl 100.000,00 LTL paskolos suteikimo atsakovui UAB „Cornis“, priteisimo. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3534-603/2015 ieškovas I. B. prašė iš atsakovo UAB ,,Cornis“ priteisti 100 000 Lt negrąžintos paskolos, ir priteistos sumos išieškojimą nukreipti be kita ko į žemės sklypą, taip pat ieškovo naudai iš atsakovo UAB ,,Cornis“ priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas, pripažinti negaliojančia ab initio tarp atsakovo UAB ,,Cornis“ ir atsakovo UAB ,,Cornio investicijos“ 2014-03-05 sudarytą pirkimo pardavimo sutartį Nr. DJ-1774, pagal kurią UAB ,,Cornis“ perleido atsakovui UAB ,,Cornio investicijos“ nuosavybėn žemės sklypą ir taikyti restituciją. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3534-603/2015 ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 28 962 EUR (100 000 Lt) negrąžintos paskolos ir procesines palūkanas, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovas šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs.
Darytina išvada, jog tik išsprendus ginčą dėl pagrindinės prievolės (t.y. ar atsirado atsakovui pareiga grąžinti paskolą ir jei atsirado, tai nuo kurios datos), bus galima spręsti šioje stabdytinoje byloje pareikštus reikalavimus dėl netesybų, neįvykdžius pagrindinės prievolės, priteisimo, todėl šios bylos nagrinėjimas iš esmės netikslingas ir neatitiktų koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, atsakovui nebūtų tinkamai užtikrinama teisė ginti savo teises, be to, galėtų būti priimti iš esmės skirtingi teismų sprendimai. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nesutiktina su apelianto argumentais, kad civilinėje byloje Nr. e2-3534-603/2015 nustatinėjamos faktinės aplinkybės, nesusijusios su nagrinėjama byla.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.