Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-757-370/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-12-03
Bylos Nr.: e2A-757-370/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00792-2014-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas: I. B.
Atsakovas: UAB „Cornis“, UAB „Cornio investicijos“

Civilinė byla Nr. e2A-757-370/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00792-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.1.6.1; 2.5.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Cornis“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Cornio investicijos“ bei ieškovo I. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 3534-603/2015 pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovams UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ dėl skolos grąžinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas I. B. (toliau – ieškovas) ieškinyje teismo prašė: 1) priteisti ieškovui iš atsakovo UAB ,,Cornis“ 100 000 Lt negrąžintos paskolos ir priteistos sumos išieškojimą nukreipti į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovui iš atsakovo UAB ,,Cornis“ 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) pripažinti negaliojančia ab initio atsakovo UAB ,,Cornis“ ir atsakovo UAB ,,Cornio investicijos“ 2014 m. kovo 5 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį Nr. DJ-1774, pagal kurią UAB ,,Cornis“ perleido atsakovui UAB ,,Cornio investicijos“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją.

Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 25 d. ieškovas ir atsakovas UAB „Cornis“ sudarė paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), pagal ją ieškovas į atsakovo sąskaitą 2013 m. lapkričio 26 d. pervedė 100 000 Lt. Pagal paskolos sutarties 2 punktą atsakovas UAB „Cornis“ įsipareigojo paskolą visiškai grąžinti iki 2014 m. rugsėjo 30 d., bet ne anksčiau nei su juo atsiskaitys UAB „G ir G partneriai“. Paskolos sutarties 9 punkte atsakovas UAB „Cornis“ įsipareigojo savo prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymą užtikrinti hipoteka. Suteikus paskolą, atsakovas UAB „Cornis“ ėmė vengti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir užtikrinti prievolės grąžinti paskolą įvykdymą. UAB „Cornis“ nekilnojamąjį turtą perleidus kitam juridiniam asmeniui UAB „Cornio investicijos“, ieškovas nuo 2014 m. balandžio 7 d. dienos vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir pareikalavo nedelsiant grąžinti paskolintą pinigų sumą.

Ieškovas prašė UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ 2014 m. kovo 5 d. sudarytą sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Nurodė, kad 2014 m. kovo 5 d. atsakovų sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. DJ-1774, kuria UAB „Cornis“ perleido UAB ,,Cornio investicijos" nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka visas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Cornis“ pagal Paskolos sutartį, nes atsakovui buvo suteikta paskola, kuri nėra grąžinta; 2) 2014 m. kovo 5 d. atsakovų sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. DJ-1774 pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo UAB „Cornis“ kreditoriaus, teises, nes tokiu būdu buvo sumažintas atsakovo turimas turtas; 3) UAB „Cornis“ neturėjo prievolės sudaryti ginčijamo sandorio. Tokios atsakovo prievolės nenumatė nei įstatymas, nei sutartis, nei teismo sprendimas; 4) atsakovas UAB „Cornis“ perleido kitam atsakovui UAB „Cornio investicijos“ visą savo nekilnojamąjį turtą. UAB „Cornio investicijos“ yra įsteigta ir įregistruota viešajame registre tik 2014 m. vasario 17 dieną. Atsakovo UAB „Cornio investicijos“ įmonės vadovė bei vienintelė akcininke yra A. B., t. y. atsakovo UAB „Cornis“ akcininko ir vadovo D. B. sutuoktinė. Vien „Cornio“ pavadinimo naudojimas kito atsakovo pavadinime patvirtina, kad tai yra susiję juridiniai asmenys.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime į ieškinį teismo prašė: 1) sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-4238-603/2014 iki tol, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4001-258/2014 pagal ieškovo UAB „Cornis“ ieškinį atsakovui UAB „G ir G partneriai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir 636 598,17 Lt įsiskolinimo priteisimo, taip pat, kol bus iškelta ir išnagrinėta baudžiamoji byla pagal UAB „Cornis“ direktoriaus prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą; 2) atmesti ieškovo ieškinį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, pareikštas ieškovui neturint reikalavimo teisės. 2013 m. birželio 16 d. UAB ,,G ir G partneriai“ ir UAB ,,Cornis“ sudaryta rangos sutartis Nr. 2013/06-16 yra neatsiejamai susijusi su paskolos sutartimi ir šalių tarpusavio prievolių vykdymo tvarka. Ieškovas I. B., taip pat V. B., UAB ,,G ir G partneriai“ akcininkas ir direktorius R. G. bei atsakovo UAB ,,Cornis“ akcininkas ir direktorius D. B. buvo susitarę veikti kartu dėl bendro rezultato, siekti pelno. Šalys veikė bendrai iki tol, kol V. B., I. B. bei R. G. nepradėjo elgtis nesąžiningai, ėmė vengti vykdyti savo įsipareigojimus ir šalių susitarimus.

Šalys buvo susitarę, kad tinkamam statybos projekto pagal rangos sutartį įvykdymui užtikrinti reikalinga sudaryti paskolos sutartis, nes tik tokiu būdu bus garantuotas projekto sėkmingumas ir pelno gavimas. Dėl to atsakovas UAB ,,Cornis“ bei V. B. 2013 m. rugpjūčio 10 d. sudarė paskolos sutartį dėl 350 000 Lt paskolos, o 2013 m. lapkričio 25 d. atsakovas UAB ,,Cornis“ ir ieškovas I. B. – paskolos sutartį dėl 100 000 Lt paskolos. Šios paskolos sutartys buvo sudarytos su sąlygine prievole. Remiantis paskolos sutarčių 2 punktais, šalys susitarė, kad prievolė paskolos gavėjui grąžinti suteiktas paskolas atsiranda tik tuo atveju, jeigu su juo ateityje visiškai atsiskaito užsakovas UAB ,,G ir G partneriai“ pagal rangos sutartį. Tačiau užsakovas UAB ,,G ir G partneriai“ neatsiskaitė su UAB ,,Cornis“ ir nuo 2014 m. balandžio 1 d. vienašališku pareiškimu nutraukė rangos sutartį (nors visų rangos darbų atlikimo pabaigos terminas buvo 2014-05-01 – Rangos sutarties 7.2 p.). Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis turi jungtinės veiklos sutarties požymių (CK 6.969 straipsnis).

Atsakovas UAB ,,Cornis“ 2014 m. kovo 19 d. atsakymuose į pareikalavimus pateikti prievolės įvykdymo užtikrinimą yra pateikęs aiškius ir konkrečius motyvus bei įstatymo pagrindus kodėl V. B. ir I. B. teikti reikalavimai įkeisti turtą jų naudai yra nesąžiningi, visiškai nepagrįsti ir nebus vykdomi.

Atsakovas UAB ,,Cornis“ vienašališkai nutraukė paskolos sutartis. Ieškovas nėra kreipęsis į teismą dėl nutraukimo nuginčijimo. Atsakovui UAB ,,Cornis“ teisėtai ir pagrįstai nutraukus paskolos sutartį nekyla prievolė grąžinti suteiktos paskolos sumos, o ieškovui nenuginčijus nutraukimo teisėtumo, nėra pagrindo reikalauti paskolos priteisimo pagal ginčo paskolos sutartį.

Visi sandoriai, sudaryti atsakovų UAB ,,Cornis“ ir UAB ,,Cornio investicijos“, yra sudaryti pagrįstai ir teisėtai. Sudarant ieškinyje minimų žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis, atsakovas UAB ,,Cornio investicijos“ visiškai atsiskaitė su atsakovu UAB ,,Cornis“. Dėl to ieškovo kaip preziumuojamo kreditoriaus, interesai negalėjo nukentėti. Atsiskaitymo faktą patvirtina sąskaitos išrašas dėl 210 000 Lt sumos sumokėjimo bei 2014 m. kovo 31 d. tarpusavio užskaitymo aktas. Taigi ieškovo interesai niekaip negalėjo būti pažeisti, nes pirkimo pardavimo sandoriai yra visiškai įvykdyti. Naikinti sandorių ir taikyti restituciją nėra jokio teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo UAB „Cornis“ priteisė 28 962 Eur (100 000 Lt skolos), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 652 Eur žyminį mokestį ir 473 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovui UAB „Cornio investicijos“ iš ieškovo priteisė 1419,14 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu.

Nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB ,,Cornis“ buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai, nes byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog minėtos šalys, kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias buvo įsipareigojusios veikti bendrai, turėdamos tikslą šiuo nagrinėjamu atveju vykdyti nekilnojamojo turto statybų veiklą ir iš to gauti pelną (CPK 177, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentai, kad ieškovas suprato, dėl kokios priežasties įneša pinigines lėšas atsakovui UAB ,,Cornis“ ir šalys susitarė, kokiomis sąlygomis ieškovas dalyvauja jungtinėje veikloje bei finansuoja statomus statinius, atmesti, taip pat atmesti ir atsakovų argumentai, kad ieškovas sutiko dalyvauti tokio pobūdžio jungtinėje veikloje ir prisiėmė riziką, jog įneštas pinigines lėšas su atitinkamu pelnu (pelnas įvardintas kaip palūkanos) gaus tik įvykus Paskolos sutarties 2 punkte įtvirtintai atidedamajai sąlygai.

Teismas sutiko su ieškovo nurodytais argumentais, jog esant Paskolos sutartyje aiškiai įrašytam paskolos grąžinimo terminui – 2014 m. rugsėjo 30 d., nėra pagrindo teigti, jog nurodytame sutarties punkte yra numatyta sąlyginė prievolė dėl paskolos grąžinimo, ir tuo atveju, jei būtų sąlyginė prievolė su atidedamąją sąlyga, tai sutartyje terminas nebūtų nurodytas kalendorine data, ir iš esmės būtų siejamas su atsiskaitymo faktu. Teismo vertinimu, kitoks Paskolos sutarties ginčo nuostatų aiškinimas iškreiptų paskolos santykių esmę bei prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5, 6.870 str.).

Teismas, nustatęs, kad tarp šalių nėra ginčo dėl Paskolos sutarties nutraukimo fakto, taip pat atsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 100 000 Lt piniginę sumą yra pagrįstas.

Teismo vertinimu byloje neįrodyta, kad ginčijamos pirkimo pardavimo sutarties sudarymas turėjo neigiamą įtaką atsakovo UAB ,,Cornis“ mokumui, t. y. būtent galimybei atsiskaityti su galimu kreditoriumi bei kitaip buvo pažeisti ieškovo kaip kreditoriaus teisės ir interesai, nes turtą atsakovas UAB ,,Cornis“ pardavė atsakovui UAB ,,Cornio investicijos“ už rinkos kainą, ir dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nekilo. Dėl to ieškinys dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, atmestas. Taip pat, nesant teisinio pagrindo, atmestas ieškinys dalyje dėl priteistos sumos išieškojimo nukreipimo į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovui iš atsakovo UAB Cornis“ 28 962 Eur (100 000 Lt) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Cornis“ buvo atsiradusi pareiga sumokėti 100 000 Lt skolą ieškovui. Paskolos sutartis sudaryta su atidedamąja sąlyga, kurioje numatyta, kad atsakovas pasiskolintas lėšas grąžina ieškovui iki numatytos datos, bet ne anksčiau nei su ieškovu susijęs asmuo UAB „G ir G partneriai“ sumokės atsakovui UAB „Cornis“ už atliktus statybos darbus. Remiantis tuo, atsakovas turi teisę, bet ne pareigą pasiskolintas lėšas grąžinti anksčiau numatytos atidedamosios sąlygos.Nurodyta paskolos sutarties sąlygos formuluotė patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta ne tik paskolos sutartis, bet ir sutartis, turinti jungtinės veiklos sutarties požymių kaip tai numatyta CK 6.969 straipsnyje. Ieškovas ir atsakovas susitarė, kokiomis sąlygomis ieškovas dalyvauja jungtinėje veikloje ir finansuoja statomus statinius. Ieškovas sutiko dalyvauti tokio pobūdžio jungtinėje veikloje ir prisiėmė riziką, jog įneštas pinigines lėšas su atitinkamu pelnu (palūkanomis) gaus tik įvykus atidedamajai sąlygai. UAB „G ir G partneriai“ nemokant už atliktus darbus, pagal paskolos sutarties, turinčios jungtinės veiklos sutarties bruožų, sąlygas, atsakovui nekyla pareiga grąžinti paskolą.Ieškovas ir su juo susiję asmenys akivaizdžiai piktnaudžiauja įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir su analogiška ieškinio dalimi dėl actio Pauliana instituto taikymo yra kreipęsis dar 4 civilinėse bylose: 1) Nr. 2-4168-661/2014, Nr. 2-4241-798/2014, Nr. 2-4001-258/2014, Nr. 2-4215-431/2014. Visose prieš atsakovus nagrinėjamose bylose ieškovai yra glaudžiai tarpusavyje susiję asmenys, kurių galutinis tikslas – siekis išvengti prievolės atsakovui UAB „Cornis“ už atliktus rangos darbus vykdymo. Ieškiniai prieš atsakovus inicijuoti tik po to, kai atsakovas UAB „Cornis“ pateikė ieškinį dėl nesumokėtos rangos kainos priteisimo (c. b. Nr. 2-4001-258/2014).

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniame skunde teismo prašo: 1) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą dalyje, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti negaliojančia ab initio UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ 2014 m. kovo 5 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį Nr. DJ-1774 ir taikyti restituciją bei nukreipti priteistos 100 000 Lt sumos išieškojimą į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi; 2) priteisti iš atsakovo ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vieną iš actio Pauliana taikymo sąlygų (kreditorių teisių pažeidimą) savo sprendime apsiribojo lakonišku atsakovo 2013 ir 2014 metų pirmojo pusmečio balanso duomenų įvertinimu, nevertindamas kitų surinktų įrodymų bei bylos aplinkybių, neaptardamas dalies išvadų teisinių argumentų. Nagrinėjamu atveju byloje esant pateiktiems rašytiniams įrodymams, kad atsakovas UAB „Cornis“ visai neturi piniginių lėšų sąskaitose, taip pat neturi jokio turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas dėl priteistos skolos, teismui žinant, kad kitose bylose UAB „Cornis“ atžvilgiu yra tenkintini piniginiai reikalavimai, akivaizdu, kad teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Kadangi skundžiamo sprendimo dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu neatskleistas įrodymų turinys ir įrodomoji reikšmė, o ieškovo byloje pateikti rašytiniai įrodymai neaptarti, darytina išvada, kad teismo sprendimo dalis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų.Dėl teismo motyvo, kad ginčijamas sandoris iš esmės nepažeidė kreditoriaus interesų, nepagrįstumo. Pirma, ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės apie nekilnojamojo turto perleidimą, UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ ryšius atitinka CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją. Antra, sprendžiant klausimą, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, lemiamą reikšmę turi aplinkybės, ar esant kreditoriaus įsipareigojimų užtikrinti paskolos grąžinimą jam priklausančio turto hipoteka, nekilnojamojo turto perleidimas susijusiam asmeniui, taip pat gauti pinigai už nekilnojamojo turto pardavimą buvo panaudoti ir ar gali būti panaudoti atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat svarbi ir atsakovo finansinė būklė – ar atsakovas turi turto ir piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreipiamas priteistos skolos išieškojimas. Šių aplinkybių teismas nelaikė svarbiomis, ignoravo ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ir tai turėjo esminės reikšmės neteisėto sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimui.Teismas, vertindamas, ar ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių interesus, vadovavosi atsakovo UAB „Cornis“ 2013 metų ir 2014 metų 1 pusmečio balansais. 2013 m. balanso duomenys nėra teisiškai reikšmingi, nes turi būti vertinama atsakovo finansinė būklė po ginčijamo sandorio sudarymo (2014 m. kovo 5 d.). 2014 m. 1 pusmečio preliminaraus balanso duomenys yra tarpiniai ir neatspindi realios finansinės situacijos, nes jo duomenis iškraipo sandoriai, kuriais buvo perleistas visas atsakovo nekilnojamasis turtas susijusiam asmeniui. Dėl to balansų įrodomoji reikšmė abejotina. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovo su atsakovu sudarytos paskolos sutarties įvykdymui (atsakovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui) atsakovas buvo įsipareigojęs užtikrinti paskolos grąžinimą nekilnojamojo turto hipoteka, tai pripažino ir teismas sprendime. Ginčijamu sandoriu atsakovui perleidus nekilnojamąjį turtą susijusiam asmeniui, neliko objekto, kuriuo galėjo būti užtikrintas paskolos sutarties įvykdymas (paskolos grąžinimas), taip pažeidžiant kreditoriaus interesus. Pateiktas UAB „Cornis“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad 210 000 Lt suma, gauta pardavus nekilnojamąjį turtą pagal ginčijamą sandorį, panaudota kitiems poreikiams, todėl ja nebus atsiskaityta su kreditoriumi. Tai kartu patvirtina, kad UAB „Cornis“ turto masė sumažėjo.Teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų apie atsakovo prastą finansinę būklę. Aplinkybių, paneigiančių, kad UAB „Cornis” neturi jokio turto, į kurį gali būti nukreipiamas ieškovo reikalavimo patenkinimas, byloje nėra.Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo UAB „Cornis” gebėjimo atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu) turėjo vertinti ir atsakovo įsipareigojimų dydį kitiems kreditoriais.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą teismo prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atsakovų apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Tai, kad buvo priimtas atsakovams nepalankus teismo sprendimas dėl apeliantų skundžiamo sprendimo dalies, nereiškia, kad buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos. Apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, neparemti teisiniais argumentais.Atsakovai neatriboja sąlyginių prievolių nuo terminuotų. Sąlyginės prievolės nuo terminuotų skiriamos pagal tai, ar šalių aptarta aplinkybė atitinka sąlygai keliamus reikalavimus. Terminas, skirtingai nei sąlyga, visuomet sueina. Dėl to, jeigu aplinkybė, su kuria šalys susiejo teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą, neišvengiamai įvyks, tokia prievolė bus ne sąlyginė, bet terminuota. Paskolos sutartyje aiškiai nurodytas paskolos grąžinimo terminas (2014 m. rugsėjo 30 d.), todėl tai negali būti laikoma sąlygine prievole. Jei tai būtų sąlyginė prievolė su atidedamąja sąlyga, tai sutartyje tokiu atveju terminas nebūtų nurodytas kalendorine data, o būtų siejamas su atsiskaitymo faktu. Net jei atsiskaitymo faktą būtų galima laikyti atidedamąja sąlyga, ji yra negaliojanti (CK 6.30 straipsnio 5 dalis), nes atsiskaitymo sąlyga nėra aiškiai apibrėžta, jos negali kontroliuoti ieškovas, jai tik iš dalies daryti įtaką gali atsakovas, o UAB „G ir G partneriai” apskritai yra trečiasis asmuo. Byloje atsakovai net neįrodinėjo UAB „G ir G partneriai” skolos atsakovui UAB „Cornis” fakto ir dydžio, pateikdami tik deklaratyvius teiginius apie vykstančią civilinę bylą Vilniaus apygardos teisme. Tai, ar Paskolos sutarties 2 punkte įtvirtinta sąlyga yra terminuota ar sąlyginė, apskritai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Pats atsakovas UAB „Cornis” 2014 m. balandžio 1 d. raštu pranešė ieškovui, kad nuo 2014 m. balandžio 1 d. nutraukia Paskolos sutartį. Ginčo dėl paskolos sutarties nutraukimo fakto ir nutraukimo teisėtumo byloje nėra. Paskolos sutarčiai esant nutrauktai atsakovui kyla pareiga grąžinti ieškovui iš jo paskolintas pinigines lėšas.Ieškovą ir atsakovą sieja tik iš Paskolos sutarties kilę teisiniai santykiai. Atsakovų argumentai, kad paskolos sutartis turi jungtinės veiklos požymių, samprotavimai apie dalijimąsi pelnu, traktuotini kaip atsakovų pasirinktas būdas išvengti prievolės vykdymo ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Cornis” 2013 m. lapkričio 25 d. sudarė paskolos sutartį (t. 1, b. l. 15-16), kuria ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui 100 000 Lt (28 962 Eur) objekto (duomenys neskelbtini) statybai (Paskolos sutarties 1 punktas), o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2014 m. rugsėjo 30 d., bet ne anksčiau nei su juo atsiskaitys atsakovas UAB „G ir G partneriai“ (Paskolos sutarties 2 punktas), su kuria atsakovas 2013 m. birželio 16 d. yra sudaręs rangos sutartį Nr. 2013/06-16. Paskolos sutarties 3 punkte šalys sulygo, kad atsakovo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymas yra užtikrinamas visu atsakovui priklausančiu turtu ir piniginėmis lėšomis, o 9 punktu šalys sutarė, dėl maksimalios hipotekos sumos, kuria užtikrinama ieškovo netesybų ir nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo ieškovui įvykdymas (sumos dydis 10 000 Lt). 2013 m. lapkričio 26 d. ieškovas atsakovui banko pavedimu pervedė 100 000 Lt (t. 1, b. l. 17). 2014 m. kovo 10 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą su reikalavimu pateikti prievolės įvykdymo užtikrinimą nurodydamas: 1) ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 21 d. pateikti nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam atsakovas siūlo nustatyti hipoteką sutartinių įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui, sąrašą; 2) ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 28 d. ieškovui priimtiną atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą įkeisti ieškovo naudai, siekiant užtikrinti atsakovo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymą (t. 1., b. l. 21). 2014 m. balandžio 7 d. ieškovas pranešė atsakovui apie Paskolos sutarties nutraukimą, prašydamas nedelsiant paskolos sumą pervesti į ieškovo sąskaitą (t. 1, b. l. 24). 2014 m. balandžio 1 d. atsakovas informavo ieškovą apie Paskolos sutarties nutraukimą, nurodžius, kad UAB „Cornis“ nebuvo sumokėta už rangos darbus (t. 1., b. l. 129). Taigi, tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Cornis“ nėra ginčo dėl paskolos suteikimo, ar Paskolos sutarties nutraukimo fakto. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl Paskolos sutarties 2 punkto aiškinimo, t. y. ar UAB „Cornis“ turi pareigą grąžinti paskolą.

2014 m. kovo 5 d. UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-1774 (t. 1, b. l. 88-89), ja UAB „Cornis“ UAB „Cornio investicijos“ pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1.1 punktas) už 210 000 Lt (2.1 punktas). Ieškovas minėtą sandorį prašo pripažinti negaliojančiu. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas ir dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą dėl Paskolos sutartimi perleistos sumos grąžinimo ir žemės sklypo pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – ieškovui iš UAB „Cornis“ priteisė 28 962 Eur (100 000 Lt) skolos kartu su procesinėmis palūkanomis, o kitą ieškinio dalį (dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo) atmetė, neįrodžius (nenustačius) visų actio Pauliana taikymo sąlygų. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, ieškovas ir atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl tų dalių, kuriomis netenkinti jų prašymai (reikalavimai). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl naujų įrodymų

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 9 d. gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai ir prašymas dėl rašytinių įrodymų (2015-08-10 UAB „Cornis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopija; I. K. 2015-09-22 išduotos pažymos vykdomojoje byloje Nr. 0139/14/00901 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kopija; 2015-11-09 turto areštų registro išrašas) prijungimo prie bylos, nurodant, kad jie gauti jau po apeliacinių skundų pateikimo, todėl juos pateikti būtinybė iškilo dabar.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 17 d. gautas ieškovo papildomas prašymas dėl rašytinių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-505-241/2015) prijungimo prie bylos, nurodant, kad pridedamoje nutartyje konstatuotos faktinės aplinkybės ir teismo motyvai yra svarbūs nagrinėjant šią bylą.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 30 d. gauti atsakovo UAB „Cornio investicijos“ rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovo pateiktų papildomų rašytinių įrodymų. Jais prašoma nepriimti ieškovo teikiamų papildomų rašytinių įrodymų kaip nereikšmingų ir neturinčių sąsajų su nagrinėjama byla. Nurodo, kad ieškovas papildomus įrodymus pateikė pavėluotai, nenurodė argumentų, kodėl rašytiniai įrodymai pateikti tik dabar, prašoma pridėti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-505-241/2015, niekaip nesusijusi su šia nagrinėjama byla, o ieškovas nenurodė minėtos nutarties pridėjimo priežasčių. Be to, aplinkybė, kas šiuo metu yra UAB „Cornis“ vadovas ir koks jo atlyginimas, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas pateikti (priimti) naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tik tada, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Iš ieškovo pateiktų naujų įrodymų matyti, kad jie atsirado vėliau nei priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pridėti įrodymai yra susiję su bylos esme ir gali turėti reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o pridedami įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ir vertina juos kitų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumoje. UAB „Cornio investicijos“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atsisakyti pridėti ieškovo pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus.

Dėl Paskolos sutarties

Teismas, pasisakydamas dėl Paskolos sutarties 2 punkto (skolos grąžinimo) sutiko su ieškovo argumentu, jog esant Paskolos sutartyje aiškiai įrašytam paskolos grąžinimo terminui (2014-09-30), nėra pagrindo teigti, kad nurodytame sutarties punkte yra numatyta sąlyginė prievolė dėl paskolos grąžinimo, ir tuo atveju, jei būtų sąlyginė prievolė su atidedamąja sąlyga, tai sutartyje būtų nurodytas ne kalendorine data, o iš esmės būtų siejamas su atsiskaitymo faktu. Kitoks Paskolos sutarties ginčo nuostatų aiškinimas iškreiptų paskolos santykių esmę bei prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5, 6.870 straipsniai). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad Paskolos sutartis nutraukta, todėl atsakovas bet kokiu atveju turi grąžinti skolą ieškovui. Teismas nesutiko su apelianto (atsakovo) argumentu, kad sudaryta Paskolos sutartis turi jungtinės veiklos sutarties požymių, nenustačius ieškovo ir atsakovo veiklos bendrumo.

UAB „Cornis“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad Paskolos sutarties 2 punkto formuluotė reiškia, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą pasiskolintas lėšas grąžinti anksčiau numatytos atidedamosios sąlygos, o visą Paskolos grąžinimą sieja būtent su UAB „G ir G partneriai“ atsiskaitymu pagal rangos sutartį. Taip pat teigia, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta ne tik paskolos sutartis, bet ir sutartis, turinti jungtinės veiklos sutarties požymių (CK 6.969 straipsnyje). Ieškovas ir atsakovas susitarė, kokiomis sąlygomis ieškovas dalyvauja jungtinėje veikloje ir finansuoja statomus statinius. Ieškovas sutiko dalyvauti tokio pobūdžio jungtinėje veikloje ir prisiėmė riziką, jog įneštas pinigines lėšas su atitinkamu pelnu (palūkanomis) gaus tik įvykus atidedamajai sąlygai. UAB „G ir G partneriai“ nemokant už atliktus darbus, pagal paskolos sutarties, turinčios jungtinės veiklos sutarties bruožų, sąlygas, atsakovui nekyla pareigos grąžinti paskolą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su tokiais atsakovo (apelianto) argumentais.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-505-241/2015, pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės dėl Paskolos sutarties sudarymo, jos sąlygų turinio ir kt. iš esmės sutampa - ieškovas atsakovui Paskolos sutartimi paskolino pinigų sumą, šalys sulygo identišką 2 punkto formuluotę („atsakovas UAB „Cornis“ įsipareigojo suteikiamą paskolą visiškai grąžinti ieškovui iki 2014 m. rugsėjo 30 d., bet ne anksčiau nei su juo atsiskaitys užsakovas UAB „G ir G partneriai“), paskolos sutartis 2014 m. balandžio 1 d. buvo nutraukta. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Paskolos sutarties 2 punkto sąlyga prieštarauja paskolos sutarties esmei, kadangi šalys atsiskaitymo faktą susiejo su kito asmens veiksmais, kurių ieškovas negali kontroliuoti ir jų paveikti. Trečiajam asmeniui neatsiskaičius su atsakovu, o pastarajam nereikalaujant atsiskaityti, tokia sąlyga gali niekada neįvykti. Kitoks paskolos sutarties grąžinimo termino aiškinimas iškreiptų paskolos santykių esmę bei prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5, 6.870 straipsniai). Taip pat teismas pažymėjo, kad Paskolos sutarties 2 punkto (sąlygos), susijusios su paskolos grąžinimo terminu, aiškinimas nėra esminė aplinkybė, kadangi Paskolos sutartis nutraukta. Tokiu atveju pareiga grąžinti paskolos sumą atsakovui kyla CK 6.222 straipsnio 1 dalies straipsnio pagrindu. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta Paskolos sutartis atsakovo pranešimu nutraukta 2014 m. balandžio 1 d., o ieškovo raštu – nuo 2014 m. balandžio 7 d. Atsižvelgiant į tai, kad minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 331 straipsnio 6 dalis), bylos faktinės aplinkybės dėl paskolos suteikimo, paskolos 2 punkto sąlygos dėl grąžinimo, sutarties nutraukimo iš esmės sutampa, o UAB „Cornis“ nepateikė tokias išvadas paneigiančių įrodymų ir (ar) argumentų (šioje byloje atsakovai remiasi iš esmės vienodais argumentais, susijusiais su sąlygine prievole bei ieškovo ir atsakovo vykdyta jungtine veikla) apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo kitaip aiškinti paskolos sutarties esmę, konkrečios (tapačios) sutarties sąlygos atitikimą protingumo ir sąžiningumo principams, nei tai padaryta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-505-241/2015. Tokia pati išvada darytina ir dėl atsakovo (apelianto) argumentų, susijusių Paskolos sutarties, kaip jungtinės veiklos sutarties, aiškinimu.

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad iš esmės teismas panašiai aiškino Paskolos sutarties nuostatą dėl atsiskaitymo, atsižvelgdamas į paskolos sutarties esmę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, įvertino Paskolos sutarties nutraukimo pasekmes, taip pat padarė analogiškas išvadas, susijusias su Paskolos sutarties, kaip jungtinės veiklos sutarties, aiškinimu, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu priėmė teisėtą sprendimą, iš UAB „Cornis“ ieškovui priteisdama 100 000 Lt skolos ir 5 proc. procesinių palūkanų.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia actio Pauliana pagrindu negalimas, nesant įrodytos (neegzistuojant) vienos iš šio instituto taikymo sąlygų – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Teismas nurodė, kad atsakovo balansai už 2013 metus ir 2014 metų pirmą pusmetį patvirtina atsakovo galimybę ieškovui sumokėti priteistą sumą, o byloje nenustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas turėjo neigiamą įtaką atsakovo mokumui.

Ieškovas (apeliantas) apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių, pasisakė tik dėl dviejų actio Pauliana taikymo sąlygų, neatsižvelgė į atsakovo finansinę padėtį, nevertino, ar esant kreditoriaus įsipareigojimų užtikrinti paskolos grąžinimą jam priklausančio turto hipoteka, nekilnojamojo turto perleidimas susijusiam asmeniui, taip pat gauti pinigai už nekilnojamojo turto pardavimą buvo panaudoti ir ar gali būti panaudoti atsiskaitymui su kreditoriumi. Taip pat vadovavosi balansais, nors jie nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi ir neatspindi atsakovo realios finansinės padėties. Teigia, kad ginčo sandoriu perleidus nekilnojamąjį turtą, neliko objekto, kuriuo turėjo būti užtikrintas paskolos sutarties objektas. Teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų apie sunkią atsakovo finansinę padėtį.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 9 d. gautuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas (apeliantas) nurodo, kad atsakovas neturi jokio turto, jo sąskaitos yra areštuotos ir lėšų sąskaitose nėra, o D. B. pareikštas ieškinys dėl 90 501,29 Eur skolos priteisimo iš UAB „Cornis“ prilygsta įmonės paskelbimui nemokia. 2015 m. rugpjūčio 10 d. akcininkų susirinkimo sprendimu atsakovo direktoriumi paskirtas T. M., kuriam nustatyta viena darbo balanda per mėnesį. Tai rodo, kad atsakovas nebevykdo veiklos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo (apelianto) argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmesta.

Pagal formuojamą teismų praktiką CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, tačiau prašomas pripažinti negaliojančiu sandoris neatitinka antrosios actio Pauliana taikymo sąlygos (kreditorių teisių pažeidimo), todėl atsisakė tenkinti ieškinio dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad actio Pauliana, kaip sandorių pripažinimo negaliojančiais, pagrindo sąlygoms esant kumuliatyvioms, ieškovo (apelianto) teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų actio Pauliana taikymo pagrindų, laikytini kaip neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismų praktikoje aiškinant kreditoriaus teisių pažeidimo sąlygą, pažymima, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja arba nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015). Taigi, kreditorių teisės gali būti pažeidžiamos ne tik tada, kai įmonė, sudariusi sandorį tampa nemoki, tačiau ir tada, kai įmonės turtas sumažėja, taip sukeliant grėsmę kreditoriaus reikalavimų patenkinimui ar apskunkindamas įsipareigojimų įvykdymą.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo sumažėjo (nebeliko) realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę, ar, kad pardavus turtą atsakovas tapo nemokus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčijama UAB „Cornis” ir UAB „Cornio investicijos” žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 2014 m. kovo 5 d. Sutarties 2 punkte sulygtos atsiskaitymo sąlygos: 50 000 Lt UAB „Cornio investicijos” įsipareigojo sumokėti per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo, o likusią sumą (160 000 Lt) iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Iš byloje esančio sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „Cornio investicijos“ 2014 m. kovo 12 d., 2014 m. kovo 18 d., 2014 m. kovo 21 d. ir 2014 m. kovo 24 d. banko pavedimais nurodant mokėjimo paskirtį „pagal pirkimo-pardavimo sutartį 2014-03-05“ sumokėjo visą sumą (210 000 Lt) pagal ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 105). Be to, pažymėtina, kad žemės sklypas parduotas didesne nei vidutinė žemės sklypo rinkos verte (t. 1, b. l. 35), taip pat didesne verte, nei buvo įsigytas 2013 m. rugsėjo 24 d.pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 1. B. l. 217). Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad UAB „Cornis“ pirkimo-pardavimo sutartimi perleidęs žemės sklypą sumažino savo turtą, iš kurio būtų galima nukreipti išieškojimą ir taip pažeidė ieškovo (kreditoriaus) interesus. Ieškovo (apelianto) į bylą pateikti įrodymai, susiję su atsakovo prasta finansine padėtimi (antstolės raštai, UAB „Cornis“ sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2014-08-23 iki 2014-11-23 ir kt.), nepaneigia fakto, kad UAB „Cornio investicijos“ atsiskaitė su UAB „Cornis“, todėl konstatuotina, kad šis sandoris nesumažino UAB „Cornis“ turto vertės. Vertinant kreditorių teisių pažeidimo sąlygą svarbu nustatyti, ar pasikeitė ir kaip pasikeitė įmonės finansinė padėtis sudarius konkretų (ginčijamą) sandorį, tačiau ne įmonės mokumą (finansinę padėtį), kurią lėmė tolesni įmonės veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu turi būti nulemtos būtent ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-660-196/2015). Nagrinėjamu atveju esant nustatytam pinigų perdavimo faktui ir nesant ginčo dėl per mažos žemės sklypo pardavimo kainos, negali būti laikoma, kad ginčijamas sandoris turėjo neigiamos įtakos atsakovo finansinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gautos piniginės lėšos už parduotą žemės sklypą taip pat galėjo atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Dėl to nesutiktina su apelianto argumentu, kad atsakovui perleidus visą nekilnojamąjį turtą neliko objekto, kuriuo galėjo būti užtikrintas paskolos sutarties įvykdymas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje nustatė, jog pirkėjas UAB „Cornio investicijos“ realiai jokių sumų pardavėjui UAB „Cornis“ pagal 2014 m. kovo 31 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. DJ-2408, kuria perleistas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėjo. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad mokėjimai pagal 2014 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-1774 buvo atlikti, šio fakto neginčija ir ieškovas. Skiriantis faktinėms žemės sklypų pardavimo aplinkybėms, negalima remtis minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su UAB „Cornio investicijos” įsteigimo aplinkybėmis (viešajame registre įregistruota tik 2014 m. vasario 17 d., jos steigėja ir ilgą laiką vienintele akcininke bei direktore buvo A. B. – UAB „Cornis” akcininko ir vadovo D. B. sutuoktinė ir kt.) svarbios nustatinėjant skolininko ir trečiojo asmens sąžiningumo, kaip actio Pauliana taikymo sąlygų, klausimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą pripažinti sandorį negaliojančiu, nustatęs, kad juo nebuvo pažeistos kreditorių teisės, todėl minėti apeliacinio skundo argumentai, vertinant pastarąją sąlygą, neturi teisinės reikšmės. Nustačius, kad viena iš kumuliatyvių actio Pauliana taikymo sąlygų neįrodyta, nėra pagrindo vertinti likusias.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Be to, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovo (apelianto) nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas netenkino nei vieno iš apeliantų apeliacinių skundų, bylinėjimosi išlaidos šalims dėl apeliacinių skundų parengimo ir su juo susijusių veiksmų, taip pat žyminio mokesčio, nepaskirstomos.

Ieškovas atsiliepime į atsakovų (apeliantų) apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, sudarančias 726 Eur ir pridėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius įrodymus – 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija ADV Nr. 024 ir SEB banko vietinio mokėjimo nurodymą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatytas 1,3 koeficientas skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (ne individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas nagrinėjamu atveju neviršija nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio, ieškovui iš atsakovų UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ priteisiama po 379,5 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nuostatas, susijusias su paskolos teisiniais santykiais ir actio Pauliana instituto taikymu, sprendimą priėmė įvertinus byloje esančius duomenis, todėl naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo UAB „Cornis“ (į. k. 302306002) ir atsakovo UAB „Cornio investicijos“ (į. k. 303244322) ieškovui I. B. priteisti po 379,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKazys KailiūnasDanguolė Martinavičienė