Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Cornis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovui UAB „Cornis“ dėl netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Dėl šio teismo sprendimo atsakovas UAB „Cornis“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už paduodamą apeliacinį skundą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo grindžia tuo, kad mokėtinas žyminis mokestis sudaro 119 EUR, o atsakovo padėtis nagrinėjamu atveju yra sunki. Atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, jo atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas civilinėje byloje Nr. 2-4241-798/2014 dėl 101 367 EUR skolos išieškojimo. Tačiau šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-207-943/2016, kurioje posėdis paskirtas 2016-03-22, ir šioje byloje atsakovo naudai pirmosios instancijos teismas 2015-06-25 sprendimu yra priteisęs 174 351,25 EUR. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas laikinai neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio, todėl prašo jį atidėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad jie iš esmės sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti ir apelianto prašymui patenkinti.

Pagal CPK 84 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Šios įstatyminės nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl laikinai susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (šiuo atveju - apeliacinio skundo padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Šį klausimą teismas sprendžia įvertinęs tai, ar, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai ieškinio (apeliacinio skundo) padavimo metu, įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam nebus per sunki našta. Tad, sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo, turi būti nustatyta ne tik asmens sunki turtinė padėtis, kaip būtina žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlyga, bet ir nustatyta, ar pakanka duomenų pagrįsti prielaidai, kad asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pasikeis per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra procesinio dokumento pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1153/2013).

Apeliantas savo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už paduodamą apeliacinį skundą grindžia tuo, jog atsakovas UAB “Cornis” (apeliantas) neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto, apelianto atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas dėl 10 1367 EUR sumos, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015-06-25 sprendimu apelianto naudai yra priteisęs 174 351,25 EUR dydžio sumą civilinėje byloje Nr. 2-1901-258/2015, tačiau šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme ši byla yra nagrinėjama apeliacine instancija ir minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias apelianto nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad apelianto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki Vilniaus apygardos teismas išnagrinės apeliacinį skundą tenkinti nėra pagrindo, kadangi žyminio mokesčio suma nėra didelė, o apeliantas yra juridinis asmuo, pelno siekiantis verslo subjektas, kurį byloje atstovauja advokatas, taip pat nėra duomenų apie apelianto šiuo metu vykdymo procese realiai mokamas sumas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės asmeniui kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d.).

Bylos duomenys tvirtina, kad pagal CPK 306 straipsnio 3 dalies ir 80 straipsnio 4 dalies nuostatas, ką teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas už paduodamą apeliacinį skundą turi sumokėti 119 EUR žyminį mokestį. Atsakovas pateikė įrodymus ir prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą informaciją, sprendė, kad ji nesudaro pakankamo pagrindo atidėti atsakovui žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad žyminio mokesčio suma nėra didelė, o atsakovas yra juridinis asmuo, pelno siekiantis verslo subjektas, kurį byloje atstovauja advokatas, taip pat nėra duomenų apie apelianto šiuo metu vykdymo procese realiai mokamas suma. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą, nenurodė ir nepaaiškino, kaip aplinkybė, jog atsakovas yra pelno siekiantis asmuo, kurį atstovauja advokatas, yra susijusi su atsakovo galimybe sumokėti žyminį mokestį. Be to, kaip teisingai tvirtina apeliantas, nors atsakovas, remiantis steigimo dokumentais, ir yra pelno siekiantis subjektas, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas visada veikia tik pelningai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad šiuo metu atsakovas susiduria su laikinais finansiniais sunkumais ir neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį. Aplinkybė, kad atsakovas byloje yra atstovaujamas advokatų, taip pat nepaneigia aplinkybės, kad šiuo metu atsakovas neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio, be to ši aplinkybė iš esmės neturi nieko bendro su sprendžiamu klausimu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes ir įrodymus, daro išvadą, kad šiuo metu atsakovas turi finansinių sunkumų - jo atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas civilinėje byloje Nr. 2-4241-798/2014 dėl 101 367 EUR skolos išieškojimo, sąskaitos areštuotos, nekilnojamojo ar kito registruotino turto atsakovas neturi. Tačiau šie atsakovo finansiniai sunkumai yra laikini, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu apelianto naudai yra priteisęs 174 351,25 EUR dydžio sumą civilinėje byloje Nr. 2-1901-258/2015. Šiuo metu, byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme ir minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Atitinkamai, įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo sprendimui, atsakovas, tikėtina, būtų pajėgus sumokėti žyminį mokestį šioje byloje.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina (CPK 329 str. 1 d.), o atsakovo prašymas atidėti žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą mokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo tenkintinas (CPK 84 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – apelianto prašymą tenkinti ir atidėti atsakovui UAB „Cornis“ žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą mokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo.