- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-423-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02123-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. skirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4262-902/2020 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. J. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui A. J., kuriuo prašo pripažinti atsakovą A. J. ieškovės sūnaus G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu, priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, taip pat 2 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. K. ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir grąžino jį ieškovei.
3. Teismas iš ieškovės pateikto ieškinio turinio nustatė, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), Telšių r. Ieškovė šiuo metu yra Panevėžio pataisos namuose, adresu Puzino g. 12-1, Panevėžyje, tačiau ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav., t.y. ji ten gyveno iki nuteisimo.
4. Nurodė, jog šiuo atveju, ieškovės bausmės atlikimo vieta Panevėžio mieste nėra aplinkybė, reiškianti, jog pasikeitė ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl darė išvadą, kad ieškinys neteismingas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams ir atsisakė jį priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pasiūlė ieškovei su ieškiniu kreiptis į Telšių apylinkės teismą.
5. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kartu su ieškinio priedais teismui nebuvo pateikta pažyma apie privalomą mediaciją, dėl ko teismas negalėjo laikyti, jog šiuo ikiteisminiu procesu ieškovė pasinaudojo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė V. K. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
7. Nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2022 m. rugsėjo 20 d., atlieka Panevėžio pataisos namuose. (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus G. K., kuris gyvena su ja Panevėžio pataisos namų vaikų skyriuje.
8. Pažymi, jog CPK 387 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškinys dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą. Jos faktinė gyvenamoji vieta yra Puzino g. 12-1, Panevėžys, tik deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav. Todėl darytina išvada, kad paskutinė ir žinoma jos kaip ieškovės gyvenamoji vieta yra Puzino g. 12-1, Panevėžys, kurioje ji faktiškai šiuo metu dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.16 straipsnis). Be to, kartu su ja gyvena jos sūnus G. K., ten yra ir jos turimas turtas, todėl laikytina, kad šiuo metu jos pagrindinė gyvenamoji vieta yra Puzino g. 12-1, Panevėžys ir jos ieškinys yra teismingas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
9. Akcentuoja, jog privalomoji mediacija yra atlikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės V. K. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Apeliantė prie atskirojo skundo pateikė rašytinį įrodymą – 2020 m. vasario 28 d. Pažymą Nr. (11.9)TPS-3778 “Dėl privalomosios mediacijos”, tačiau nenurodė, kodėl šis įrodymas nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad šis apeliantės įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu, todėl jį atsisakytina priimti.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
14. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, nustatęs, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), Telšių r, ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra adresu (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav., kur ji gyveno iki nuteisimo, ir sprendęs, kad ieškovės bausmės atlikimo vieta Panevėžio mieste nėra aplinkybė, reiškianti, jog pasikeitė ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
16. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis, teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinėse bylose dėl tėvystės nustatymo ieškovas gali pasirinkti, kad ieškinys būtų nagrinėjamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. CPK 387 straipsnio 3 dalis numato, jog reikalavimai dėl tėvystės nustatymo teikiami apylinkės teismui atitinkamai pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą.
17. Iš Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-135/2013 matyti, kad ieškovė V. K. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Telšių r. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Gyventojų registro duomenimis, paskutinė ieškovės gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav. Šiuo metu ieškovė atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, adresu Puzino g. 12-1, Panevėžys. Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio taip pat nustatyta, kad atsakovas A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), Telšių r. VĮ Registrų centro Gyventojų registre duomenų apie atsakovą A. J., gimusį (duomenys neskelbtini), nėra Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teisingai nustatė, kad nei atsakovas, nei pati ieškovė nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos ir negyvena (-o) teritorijoje, patenkančioje į Panevėžio apylinkės teismo veiklos teritoriją, todėl pagrįstai atsisakė jį priimti, kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismui.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalies nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą vietą savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose. Asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos (CK 2.12 straipsnio 3 dalis). Tokia pati nuostata suformuluota ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 5 punkte, kuriame nurodyta, kad asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, nelaikomi pakeitusiais deklaruotą gyvenamąją vietą. Todėl aplinkybė, jog ieškovė šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, kurie yra kito apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje negu jos ir atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, nepakeičia bylos teismingumo (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-418-227/2017; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2240-852/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-924-480/2015; Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-944-390/2012)
19. Bylos teismingumo nepakeičia ir apeliantės nurodoma aplinkybė, jog Panevėžio pataisos namuose kartu su ja gyvena jos sūnus, ten yra ir jos turimas turtas, kadangi su bausmės atlikimo vieta fizinio asmens asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai interesai nesietini.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti ar keisti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.