- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-18
- Bylos Nr.
- e2S-2240-852/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26484-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- G. J.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-33941-987/2015 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui G. J. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 1491,54 EUR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2065-274/2014 pripažino G. J. kaltu dėl V. M. sveikatos sutrikdymo pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. vasario 19 d. Išmokėjus V. M. ligos pašalpą dėl G. J. kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 1491,54 EUR dydžio žala. Draudimo išmokas išmokėjusi socialinė draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, kaip pateiktą pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles. Nurodė, kad vadovaujantis CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendrąja teritorinio bylų teismingumo taisykle ieškinys fiziniam asmeniui pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų duomenų matyti, kad dabartinė faktinė atsakovo gyvenamoji vieta yra Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje, esančiame adresu Pravieniškių g. 5, Kaišiadorių raj., kuriame atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes,pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys teismingas Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas VSDFV Kauno skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir ieškinį priimti. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad teismai yra suformavę praktiką dėl bylų teismingumo, kai atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę kito apylinkės teismo veiklos teritorijoje nei šio asmens deklaruota gyvenamoji vieta. Tais atvejais, kai atsakovo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta yra skirtingų apylinkės teismų veiklos teritorijose, byla turi būti nagrinėjamo to apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta negali būti laikomi asmens gyvenamąja vieta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys, pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajono savivaldybė, tačiau atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje, esančiame Kaišiadorių rajone (Pravieniškių g. 5).
Pagal Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublik?s gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat arba daugiausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose. Asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos (CK 2.12 str. 3 d.), todėl ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas nelaikomas gyvenamosios vietos pakeitimu. Tokia pati nuostata suformuluota ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kuriame nurodyta, kad asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, laikomi kardomojo kalinimo vietose, nelaikomi pakeitusiais deklaruotą gyvenamąją vietą. Todėl aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, kurie yra kito apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje negu jo nuolatinė gyvenamoji vieta, nepakeičia bylos teismingumo (Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-924-480/2015; Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-944-390/2012; Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1806-390/2011; Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-537-516/2008). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 rugpjūčio 5 d. nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina; kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.