Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S –418– 227/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-617-724/2017 pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiškimo dėl materialinės žalos priteisimo skolininkui S. A., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Visagino miesto apylinkės teisme gautas kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiškimas dėl 2095,68 Eur materialinės žalos priteisimo iš skolininko S. A..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Išaiškino kreditoriui, kad su nauju pareiškimu jis gali kreiptis pagal teismingumą į Kaišiadorių rajono apylinkės teismąTeismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnio nuostatomis, įvertino aplinkybes, kad nors kreditorius pareiškime nurodė, kad skolininko S. A. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Sprendė, kad faktinė skolininko gyvenamoji vieta yra Pravieniškių pataisos namuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą Visagino miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo motyvai

Atskiruoju skundu VSDFV Utenos skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo Visagino miesto apylinkės teismui.Nurodo, kad S. A. gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), skolininko deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). S. A. šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.12 straipsnio 3 dalies, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę bei laikomi kardomojo kalinimo vietose, nelaikomi pakeitusiais deklaruotą gyvenamąją vietą. Todėl faktas, jog atsakovai atlieka laisvės atėmimo bausmę – pataisos namuose, esančiuose kito teismo teritorijoje, nepakeičia bylos teismingumo. Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, gyvenamąja vieta laikoma paskutinė jų gyvenamoji vieta iki minėtų priemonių taikymo. Kadangi S. A. iki bausmės atlikimo gyveno (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas teismingas Visagino miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip neteismingą Visagino miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys, pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 431 straipsnio 6 dalį, bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai.Pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat arba daugiausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose. Asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos (CK 2.12 str. 3 d.), todėl ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas nelaikomas gyvenamosios vietos pakeitimu. Tokia pati nuostata suformuluota ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kuriame nurodyta, kad asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, laikomi kardomojo kalinimo vietose, nelaikomi pakeitusiais deklaruotą gyvenamąją vietą. Todėl aplinkybė, jog skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, kurie yra kito apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje negu jo nuolatinė gyvenamoji vieta, nepakeičia bylos teismingumo (pvz. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-924-480/2015; Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-944-390/2012). Kreditorius pareiškime nurodė, jog skolininko S. A. gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), skolininko deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde nurodo, kad 2014-04-23 Panevėžio apygardos teismo priimtame nuosprendyje buvo nurodyta minėta informacija. S. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (duomenys neskelbtini). Patikrinus informaciją gyventojų registre nustatyta, kad skolininkas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Kreditoriui nurodžius skolininko gyvenamąją vietą Visagine, atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą dėl nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiškimą kaip neteismingą Visagino miesto apylinkės teismui. Pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškės, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikins teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą paliks nenagrinėtu pagal CPK 431 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau kreditoriui nurodžius fizinio asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nuolatinę gyvenamąją vietą, nebuvo pagrindo pareiškimo nepriimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina; kadangi ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies trečiuoju punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiškimo dėl materialinės žalos priteisimo skolininkui S. A. priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.