- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-1272-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01235-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- UAB „Končanin ir K“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- V. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Končanin ir K“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Končanin ir K“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo, trečiasis asmuo V. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Končanin ir Ko“ 5149,15 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-04-09 kelio Bukiškės – Sudervė – Dūkšos 3 km., eismo įvykio metu buvo sugadintas UAB „Medžista“ priklausantis automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis Audi A6). Automobilis Audi A6 transporto priemonių draudimo sutartimi buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Kompensuodamas 2015-04-09 eismo įvykio metu padarytą žalą ieškovas už automobilio sugadinimą išmokėjo draudėjui UAB „Medžista“ 5149,15 Eur išmoką. Automobilis sugadintas autoserviso paslaugų teikimo metu, remonto darbų užsakovą UAB „Medžista“ ir UAB „Končanin ir Ko“ siejo automobilių serviso (remonto, diagnostikos ar techninio aptarnavimo) paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Kadangi automobilio savininkui buvo grąžintas sugadintas automobilis, automobilių servisas privalo atlyginti dėl automobilio sugadinimo padarytą žalą, dėl savo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės.
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB „Končanin ir Ko“ atsiliepimu prašė ieškovo ieškiniui taikyti senatį ir ieškinį atmesti; teismui nepritaikius ieškinio senaties, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš ieškinio turinio negalima suprasti, iš kur ieškovas kildina savo neva patirtą žalą – iš delikto, ar iš sutartinių santykių. Ieškinyje nurodoma, kad automobilis sugadintas autoserviso paslaugų teikimo metu, todėl, ieškovo manymu, atsakovą ir draudėją siejo paslaugų teikimo teisiniai santykiai, tačiau tuo pačiu nurodoma, kad servisas privalo atlyginti dėl automobilio sugadinimo padarytą žalą, kadangi automobilio savininkui buvo grąžintas sugadintas automobilis. Tokiu atveju ieškovas privalėjo įrodinėti arba sutartinį, arba deliktinį pažeidimą, ir iš vieno iš šių pagrindų kildinti savo tariamai patirtą žalą, tačiau nei vieno iš šių pagrindų ieškovas tinkamai neįrodė. Pažymėjo, kad automobilis buvo perduotas teisėtam valdymui. Draudimo apsauga galiojo visiems valdytojams, t. y. neapibrėžtam valdytojų ratui. Draudimo sutartyje nurodant neapibrėžtą valdytojų draudiminę apsaugą, Ieškovas neįgijo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, kadangi šis (jo darbuotojas) žalos padarymo momentu buvo automobilio teisėtas valdytojas, kurio turtinis interesas buvo apdraustas ta pačia apimtimi ir pagrindais, kaip ir automobilio savininko ar bet kurio kito teisėto valdytojo, o draudikas, atlyginęs žalą pagal turto draudimo sutartį neįgyja subrogacijos teisės į asmenį, kurio interesus buvo apdraudęs. Nurodė, kad ieškovas sprendimą išmokėti draudimo išmoką draudėjui priėmė 2015-05-07, todėl įgijo subrogacijos teisę, tačiau siekdamas įgyvendinti šią teisę į teismą kreipėsi tik 2018 metais, kas reiškia, kad ieškovas žymiai praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 5 149,15 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 7,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad draudikas AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjas UAB „Medžista“ sudarė sutartį dėl transporto priemonių pagal aprašą (tame tarpe ir dėl automobilio Audi A6, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodant sutarties galiojimą nuo 2014-07-25 iki 2015-07-24 bei draudimo apsaugos galiojimą valdytojų grupei – draudimo apsauga galioja visiems valdytojams. 2015-04-09 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20371-15 dėl to, kad 2015-04-09, 14.48 val. Vilniaus r. sav., kelyje Bukiškės-Sudervė-Dūkštos, 3,93 km., V. K., vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Swedbank lizingas“, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, apsisukdamas nedavė kelio pagrindiniu keliu, tiesiai važiavusiam automobiliui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. UAB „Medžista“ prašė išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad mašina palikta remontui servise UAB „Končanin ir Ko“, serviso meistras važiuodamas patikrinti automobilį keliu Avižieniai-Sudervė pateko į auto įvykį; apsisukinėjo kelyje ir į jį trenkėsi tiesiai važiavęs automobilis. Nustatė, kad V. K. priimtas UAB „Končanin ir K“ dirbti mašinų remonto meistru. Draudikas apskaičiavo 5149,15 Eur draudimo išmoką už 2015-04-09 įvykį ir ją išmokėjo transporto priemonės savininkui UAB „Swedbank lizingas“.
5. Teismas nustatė, kad UAB „Medžista“ automobilį Audi A6 apdraudė AB „Lietuvos draudime“ kartu su kitais dar 4 automobiliais, todėl sprendė, kad draudimo liudijime esanti sąlyga draudimo apsaugos galiojimas valdytojų grupei – draudimo apsauga galioja visiems valdytojams apima draudimo apsaugą visiems teisėtiems įmonės UAB „Medžista“ valdytojams, kurie naudosis įmonės UAB „Medžista“ 5 apdraustais automobiliais.
6. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės draudimo sutarties šalis UAB „Medžista“, prisijungusi prie AB „Lietuvos draudimas“ pasiūlytos draudimo sutarties, būtų reiškusi ieškovui pretenzijas dėl jų sudarytos sutarties sąlygų neaiškumo, todėl nurodė, kad nėra pagrindo minėtą sąlygą aiškinti ieškovo nenaudai. Pažymėjo, kad UAB „Medžista“ automobilį Audi A6 atsakovui perdavė rangos sutarties pagrindu jį sutaisyti, bet ne valdyti. Atkreipė dėmesį, kad nors automobilis sugadintas eismo įvykio metu automobilį valdant, tačiau toks automobilio Audi A6 valdymas buvo nulemtas autoserviso paslaugų teikimo – vykdant automobilio patikrinimą teikiant autoserviso paslaugas, kas nėra tapatu transporto priemonės valdymui kelyje normaliomis transporto priemonės eksploatavimo sąlygomis; automobilio patikra prieš/po remonto yra neatskiriama atsakovo teikiamų autoserviso paslaugų dalis, ką patvirtino ir tretysis asmuo savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu. Sprendė, kad automobilis Audi A6 apgadintas ne įprastinio transporto priemonės eksploatavimo valdymo metu, ir toks automobilio sugadinimo pobūdis negali būti kvalifikuojamas kaip transporto priemonės valdymas, toks įvykis priskirtinas įvykiui atsitikusiam autoremonto paslaugų teikimo metu.
7. Nurodė, kad draudėjas ir draudikas sutartimi susitarė ne tik dėl transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir dėl dar keturių transporto priemonių, draudimo sutartyje nurodant, kad draudimo apsauga galioja visiems valdytojams. Ginčo atveju draudėjas buvo UAB „Medžista“, todėl tikėtinai valdymas buvo sietas su šio draudėjo valdymo pobūdžiu, su įprastiniu transporto priemonių eksploatavimu valdant draudžiamus automobilius. Nurodė, kad autoserviso darbuotojo automobilio vairavimas negali būti kvalifikuojamas transporto priemonės valdymu įprastinėmis transporto priemonės eksploatavimo automobilio valdymo metu kaip kad buvo numatyta pasirašytoje transporto priemonių draudimo sutartyje, bet turi būti aiškinamas kaip įvykis, įvykęs remonto paslaugų teikimo metu.
8. Teismas sprendė, kad šiuo atveju taikytinos subrogacijos taisyklės. Pažymėjo, kad rangos sutarties atveju rangovo atsakomybė prieš ieškovą kyla dėl netinkamos prievolės pagal rangos sutartį įvykdymo, t. y. atsakovo atsakomybė yra sutartinė, bet ne deliktinė. Konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė tarp šalių atsiradusias sutartines prievoles, kylančias iš rangos teisinių santykių, veikė nerūpestingai, aplaidžiai, tuo atlikdamas neteisėtus veiksmus, sąlygojusius žalos atsiradimą. Taip pat pažymėjo, kad byloje tarp ginčo šalių nėra ginčo dėl žalos dydžio, egzistuoja ir reikalingas atsakomybei kilti priežastinis ryšys, t. y. atsakovui netinkamai vykdant tarp šalių atsiradusias sutartines prievoles, kylančias iš rangos teisinių santykių, sugadinus UAB „Medžista“ turtą, įmonei buvo padaryta žala.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad atsakovo UAB „Končanin ir Ko“ meistras V. K., atvažiavęs papietauti į „Bojorų užeigą“ Sudervės g. 10, Avižieniai, aikštelėje sutiko UAB „Medžista“ vadovą I. G., kurį pažinojo iš anksčiau. I. G. paprašė pravažiuoti ir pasakyti savo nuomonę apie Audi A6, kadangi jam nepatiko mašinoje atsiradę garsai. V. K. bandant automobilį įvyko autoįvykis.
11. Pažymėjo, kad draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo apsauga galioja visiems valdytojams ir nenurodomos jokios išimtys. Pagal Taisyklių 1.4 p., apdraustaisiais yra draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės savininkai ir teisėti valdytojai. Pagal tų pačių Taisyklių 1.31 p., neteisėtu valdymu yra laikomas bet koks transporto priemonės savininko ar jo įgalioto valdytojo valiai prieštaraujantis valdymas, apie kurį yra pranešta kompetentingoms įstaigoms. Byloje nėra ginčo dėl valdymo teisėtumo. Automobilis nebuvo atvežtas į servisą, o buvo draugiškai paprašyta pravažiuoti automobiliu ir pasakyti savo nuomonę. Avarija įvyko 3 kilometrai nuo serviso. Paaiškino, kad V. K. teisėtu pagrindu valdė automobilį, todėl patenka į draudimo liudijime nurodytą valdytojų grupę, kuriai galioja draudimo apsauga.
12. Pažymėjo, kad ginčo autoįvykio metu nukentėjo ne tik UAB „Medžista“ automobilis, bet ir kitas įvykyje dalyvavęs automobilis. Atsižvelgiant į tai, toje pačioje situacijoje taikomos dvi draudimo rūšys – turto ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės valdytojas yra asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar)naudojantis transporto priemonę. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Taisyklėse suformuluota „valdytojo“ sąvoka iš esmės atitinka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme vartojamą „valdytojo“ sąvoką. Atsižvelgiant į teisės aktuose vartojamą sąvoką „transporto priemonės valdytojas“ ir jos paaiškinimus, darytina išvada, kad ginčo atveju buvo automobilio valdymas ir jis buvo teisėtas. Teigė, kad draudikas, atlyginęs žalą pagal turto draudimo sutartį neįgyja subrogacijos teisės į asmenį, kurio interesus buvo apdraudęs, todėl laikytina, kad ieškovas neįgijo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, kadangi V. K. žalos padarymo momentu buvo automobilio teisėtas valdytojas, kurio turtinis interesas buvo apdraustas ta pačia apimtimi ir pagrindais, kaip ir automobilio savininko.
13. Nurodė, kad pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių 8.1.1 punktą, nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, jei atsitiko antras ir kiti įvykiai, kai transporto priemone naudojosi asmuo, kuris nėra draudimo sutartyje apibrėžtos valdytojų grupės valdytojas. Pirmam įvykiui, atsitikusiam, kai transporto priemone naudojosi asmuo, nesantis draudimo sutartyje apibrėžtos valdytojų grupės valdytoju, taikoma 1000 Lt didesnė besąlyginė išskaita negu nurodyta draudimo sutartyje. Šiuo atveju didesnė besąlyginė išskaita nebuvo taikoma.
14. Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias ieškininę senatį. Ieškovas sprendimą išmokėti draudimo išmoką draudėjui priėmė 2015-05-07, tačiau siekdamas įgyvendinti šią teisę į teismą kreipėsi tik 2018 metais, kas reiškia, kad ieškovas žymiai praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Ieškovas ieškinyje nenurodė jokių įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių ar svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą ieškinio senaties netaikymui (termino atnaujinimui).
Atsiliepimas
15. Ieškovas atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
16. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde atsakovas nurodė naujas aplinkybes bei motyvus, kurie nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y., kad V. K. prie kavinės atsitiktinai susitiko su UAB „Medžista“ vadovu, kuris draugiškai paprašė pravažiuoti automobiliu ir pasakyti savo nuomonę apie automobilio būklę. Nurodė, kad draudėjo UAB „Medžista“ prašyme, kurį surašė direktorius I. G., nurodyta, kad automobilis buvo paliktas remontuoti servise UAB „Končanin ir ko“, serviso meistras važiuodamas patikrinti automobilį keliu Avižieniai – Sudervė pateko į autoįvykį.
17. Nurodė, kad išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padaryto žalą asmens, išskyrus įstatymų ar draudimo sutartyje numatytus atvejus. UAB „Medžista“ turėjo reikalavimo teisę į UAB „Končanin ir ko“, draudimo sutartis subrogacijos nedraudžia. Paaiškino, kad subrogacijos teisę numato įstatymas bei draudimo sutartyje nėra sąlygos, draudžiančios subrogaciją į automobilį sugadinusius trečiuosius asmenis – automobilių servisus, keltus, automobilių saugojimo aikšteles, automobilį transportuojančias įmones, automobilių plovyklas ir kitas įmones, kurios automobilį naudoja ne įprastos automobilio eksploatacijos tikslu, o teikia šių automobilių aptarnavimo, remonto, transportavimo, saugos paslaugas. Visi šie asmenys tam tikra apimtimi ne draudimo sutarties prasme gali būti laikomi automobilio valdytojais, bei automobilis šiems asmenims įprastai yra perduodamas sutartiniu pagrindu. Tačiau šių įmonių turtiniai interesai „kasko“ draudimo sutartimis nėra apdrausti, šios įmonės gali apsidrausti savo, kaip verslą vykdančių įmonių, turtinį interesą civilinės atsakomybės draudimo sutartimi.
18. Pažymėjo, kad atsakovas, paimdamas automobilį ir po eismo įvykio net nežinojo, ar automobilis draustas „kasko“ draudimo sutartimi, bei automobilį priėmė suprasdamas, kad servisas prisiima riziką dėl šio automobilio sugadinimo.
19. Nurodė, kad subrogacijos atveju egzistuojančioje prievolėje pasikeičia asmenys, bet nesikeičia senaties terminas ir senaties termino pradžia. Byloje dėl žalos atlyginimo senaties terminas yra trys metai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-04-09, 14.48 val. Vilniaus r. sav., kelyje Bukiškės-Sudervė-Dūkštos, 3,93 km., trečiasis asmuo V. K., vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Swedbank lizingas“, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, apsisukdamas nedavė kelio pagrindiniu keliu, tiesiai važiavusiam automobiliui Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Taip pat nustatyta, kad ieškovas ir draudėjas UAB „Medžista“ sudarė sutartį dėl transporto priemonių, tame tarpe ir dėl automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo (kasko). Draudimo sutarties galiojimo terminas nuo 2014-07-25 iki 2015-07-24. Draudimo apsauga galioja visiems valdytojams. Po eismo įvykio draudikas išmokėjo 5 149,15 Eur draudimo išmoką transporto priemonės savininkui UAB „Swedbank lizingas“ ir dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovą.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo.
23. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykdimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
24. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju, yra išskyręs dvi situacijas: 1) kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats arba yra apdrausta netiesioginė civilinė atsakomybė; 2) civilinės atsakomybės draudikas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, draudėjas yra apdraudęs tik savo civilinę atsakomybę, bet nėra apdraudęs už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės, t. y. draudimo apsauga galioja tik dėl draudėjo, bet ne dėl žalą padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005). Pirmuoju atveju CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytas subrogacijos draudimas civilinės atsakomybės draudimo atveju yra taikomas, o antruoju – netaikomas. Taisyklė dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju grindžiama tuo, kad tokiu atveju draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį, t. y. draudėjas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, neturėtų nuostolių atlygindamas žalą, padarytą trečiajam asmeniui, arba draudėjas, apdrausdamas savo civilinę atsakomybę, kartu apdraudžia ir asmenis, už kurių veiksmus jis yra atsakingas. Tokioje situacijoje subrogacijos leidimas, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, atgręžtinio reikalavimo teisė į draudėją arba jo apdraustus asmenis, padarytų civilinės atsakomybės draudimą beprasmį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018).
25. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad transporto priemonės draudimas (kasko) galiojo visiems transporto priemonės valdytojams, taigi ir trečiajam asmeniui, todėl subrogacija negalima. Taip pat nurodė naujas aplinkybes – kad autoįvykis įvyko ne transporto priemonės remonto metu.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad transporto priemonės apgadinimas įvyko autoserviso paslaugų teikimo metu. UAB „Medžista“ 2015-04-09 prašyme išmokėti draudimo išmoką nurodyta, kad automobilis buvo paliktas remontuoti automobilio servise UAB „Končanin ir Ko“, kad autoįvykis įvyko bandant automobilį. Trečiasis asmuo V. K. 2015-04-09 paaiškinimuose buvo nurodęs, kad UAB „Končanin ir Ko“ aptarnauja – remontuoja UAB „Medžista“ automobilius, įvykio metu testavo automobilį. Teismo posėdžio metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trečiasis asmuo V. K. nurodė, kad įvykio metu su kitu UAB „Končanin ir Ko“ darbuotoju atliko automobilio Audi A6 testavimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Medžista“ automobilį Audi A6 atsakovui perdavė rangos sutarties pagrindu jį sutaisyti, kad automobilio Audi A6 valdymas buvo nulemtas autoserviso paslaugų teikimo – vykdant automobilio patikrinimą teikiant autoserviso paslaugas, kas nėra tapatu transporto priemonės valdymui kelyje normaliomis transporto priemonės eksploatavimo sąlygomis. Nors pagal atsakovą, automobilio testavimas ir buvo paprastas važiavimas, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad važiavimas buvo atsakovo teikiamų autoserviso paslaugų dalis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad transporto priemonė buvo valdoma teisėtai, tačiau transporto priemonės valdymas buvo nulemtas rangos sutarties, perduodant automobilį sutaisyti, atlikti remonto paslaugas, todėl negalima teigti, kad įvykis įvyko įprastinio transporto priemonės eksploatavimo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ginčo įvykiui, įvykus automobilio remonto paslaugų teikimo metu, o ne transporto priemonę valdant įprastinio transporto priemonės eksploatavimo metu kaip kad buvo numatyta pasirašytoje transporto priemonių draudimo sutartyje, subrogacijos draudimas netaikomas. Todėl draudikas, atlyginęs žalą pagal turto draudimo sutartį įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, dėl kurio darbuotojo kaltės atsirado žala, kadangi nei už žalą atsakingas asmuo, nei draudėjas nebuvo apdraudęs už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju draudimo apsauga galioja tik dėl draudėjo, bet ne dėl žalą padariusio asmens teikiamų autoserviso paslaugų. Priešingai negu teigia apeliantas, apelianto turtinis interesas nebuvo apdraustas ta pačia apimtimi ir pagrindais, kaip ir automobilio savininko.
27. Apeliantas teigė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias ieškininę senatį. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai taikė trejų metų, o ne vienerių metų ieškinio senaties terminą.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamam ginčui ieškinio senaties normų aiškinimas ir taikymas aktualus dėl to, kad iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
29. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017; 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017 ir kt.).
30. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. O, kai nukentėjusiajam žalą atlyginęs draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp šalių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013). Tai savo ruožtu reiškia, kad, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovas subrogacijos pagrindu perėmė draudėjo UAB „Medžista“ reikalavimo teises, kad atsakovas atlygintų žalą, todėl ieškovo teiktam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas ir bylos duomenimis jis šio termino nepraleido, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties ir tuo pagrindu bylos nenutraukė.
32. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
33. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.