Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1267-642/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-22
Bylos Nr.: e2A-1267-642/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01957-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: R. R.
Ieškovas: V. N.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1267-642/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01957-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3093-1025/2021 pagal ieškovės V. N. patikslintą ieškinį atsakovui R. R. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, A. B., J. Š., J. N., K. Ž., A. V., V. K., išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

1.1. Nustatyti 0,0367 ha ploto kelio servitutą pagal T. B. projektavimo IĮ 2019 m. spalio 15 d. parengtą planą – teisę ieškovei važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus per atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,3118 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) – tarnaujantis daiktas; viešpataujantis daiktas – V. N. nuosavybės teise priklausantis 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui iš ieškovės priteisti 308,20 Eur servituto vienkartinę kompensaciją;

1.2. Arba nustatyti 0,0524 ha ploto kelio servitutą pagal T. B. projektavimo IĮ 2020 m. gegužės 5 d. parengtą planą – teisę ieškovei važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus per R. R. nuosavybės teise priklausantį 0,3118 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) – tarnaujantis daiktas; viešpataujantis daiktas – V. N. nuosavybės teise priklausantis 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui iš ieškovės priteisti 440,16 Eur servituto vienkartinę kompensaciją;

1.3. Arba nustatyti 0,0532 ha ploto kelio servitutą pagal T. B. projektavimo IĮ 2020 m. gegužės 5 d. parengtą planą – teisę ieškovei važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus per atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,3118 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) – tarnaujantis daiktas; viešpataujantis daiktas – V. N. nuosavybės teise priklausantis 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui iš ieškovės priteisti 446,88 Eur servituto vienkartinę kompensaciją.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos su prašymu išduoti projektavimo sąlygas kelio nuovažai įrengti iš (duomenys neskelbtini), į ieškovei priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau gavo atsakymą, kad juridinių galimybių išduoti prisijungimo prie magistralinio kelio A13 sąlygas nėra, todėl patekimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą klausimus galima spręsti, nustatant gretimuose žemės sklypuose kelio servitutą sandoriu ar teismo sprendimu. Atsakovui nuosavybės teise priklauso gretimas 0,3118 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir jame jau buvo nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 444 kv. m. Ji kreipėsi į atsakovą dėl galimybės sandoriu nustatyti kelio servitutą per atsakovui priklausantį žemės sklypą, tačiau atsakovas nesutiko. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo pateiktus parengiamuosius dokumentus, pateikė teismui alternatyvius galimo nustatyti kelio servituto planus, nurodė, jog jie parengti, atsižvelgiant į atsakovo pateiktą jo sklype suprojektuotą planuojamą eismo judėjimo schemą. Prašomo nustatyti servituto plotas yra 0,0367 ha, vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, yra 16 800 Eur, naudojimo laipsnis – 0,5, žemės sklypo vienas iš naudojimo būdų yra būtent „susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija“, todėl prašo atsakovui priteisti 308,28 Eur vienkartinę kompensaciją. Alternatyvių reikalavimų tenkinimo atveju kompensacijos sudarytų vienu atveju – 440,16 Eur (524 kv. m ploto servitutas), kitu – 446,88 Eur (532 kv. m ploto servitutas).

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateiktais atsiliepimais į pradinį ieškinį ir patikslintą ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais ir prašė jų netenkinti. Atskirsdamas į ieškovės pareikštus reikalavimus nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuriame ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą, buvo suformuotas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu detaliuoju planu padalijus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į tris atskirus žemės sklypus, ir šio detalaus plano pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 15 d. sprendimu ir 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu patvirtinus naujai suformuoto atsakovo sklypo kadastro duomenis. Sklypo formavimo dokumentuose yra numatyta autoserviso statyba, todėl parengė Automobilių plovyklos su autoservisu statybos projektą (toliau – Projektas), kuriam išduotas statybos leidimas, objektas baigiamas statyti. Teigia, jog ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas negali būti nustatytas, nes tai prieštarautų detaliojo plano ir Projekto sprendiniams. Detaliajame plane numatyta, kad planuojamoje teritorijoje lietaus nuotekų nėra galimybės išleisti į centralizuotą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą, todėl išvalytas nuotekas numatoma išleisti į netoli nuo planuojamo sklypo esantį melioracijos kanalą. Šis detaliojo plano sprendinys yra įgyvendintas ir labiau detalizuojamas Projekte. Pažymėjo, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus 2016 m. vasario 3 d. išduotų sąlygų projektui rengti „Dėl prisijungimo (projektavimo) sąlygų“ 10 punkte yra nustatyta, kad lietaus nuotekų tinklų bei paviršinio vandens nuleidimo nuo planuojamos teritorijos į valstybinės reikšmės magistralinio kelio A13 Klaipėda– Liepoja vandens nuvedimo griovius ir (ar) įrenginius neprojektuoti, o 11 punkte nustatyta sąlyga, kad vandens nuvedimas nuo planuojamos teritorijos turi būti projektuojamas tik į savo žemės sklypą (ne į valstybinės reikšmės kelio vandens nuleidimo įrenginius). Nurodė, kad vykdant šiuos reikalavimus, Projekte ir yra numatyta, kad lietaus nuotekos nuo planuojamų statyti pastatų stogų ir sklypo kietųjų dangų nuvedamos į sklypo žaliuosius plotus ir natūraliai susigers į gruntą atsakovo sklypo ribose. Be to, Projekte numatyta, kad pastačius pastatą ir įrengus inžinerines komunikacijas, statybos vietą numatoma apželdinti veja, dekoratyviniais krūmais, gėlynais, žemaūgiais medžiais. Ieškovė, prašydama nustatyti kelio servitutą, kelią (jo dalį), būtent ir suprojektavo projekte numatytose žaliuosiuose plotuose, kurie turi atlikti lietaus nuotekų surinkimo funkciją ir kurie ateityje bus apželdinti augalais. Be to, Projekte yra numatytas įrengti kelio bordiūras 25 cm aukščio (H=25, projekto brėžinyje jis pažymėtas mėlyna punktyrine linija), ir šis sprendinys yra susijęs su Automobilių kelių direkcijos reikalavimu kiek įmanoma labiau minimalizuoti paviršinio lietaus nuotekų patekimą į valstybinės reikšmės kelio A13 vandens nuleidimo įrenginius, todėl, kad kelio servituto nustatymas ieškovės suprojektuotoje vietoje prieštarautų ir minėtam projekto sprendiniui. Be to, tiek detaliuoju planu, tiek ir Projekte numatyta, kad jo sklype eismo judėjimas vyksta ratu, todėl, nustačius ieškovės prašomą servitutą, išvažiavimas iš ieškovės sklypo prieš eismą tuo pačiu servitutiniu keliu nebūtų galimas, nes tai prieštarautų jo sklype suprojektuotiems eismo organizavimo sprendiniams. Pažymėjo, kad suprojektuoti privažiavimo kelią iki ieškovės sklypo kitoje jo sklypo vietoje nėra galimybės, nes pagal Projektą ties riba su ieškovės sklypu yra numatyti žalieji plotai, o kiek atokiau nuo ribos – automobilių statymo vietos, be to, eismas jo sklype vyks ratu vienpuse kryptimi, todėl nekeičiant detaliojo plano ir Projekto sprendinių, objektyviai nėra įmanoma jo sklype suprojektuoti ir įrengti kelią patekti į ieškovės sklypą. Ieškovė, įsigydama žemės sklypą, žinojo, kad prie jo nėra privažiavimo kelio, ieškovė žemės sklypą įsigijo iš O. S. (O. S.), kuris, atsakovui rengiant detalųjį planą, buvo informuotas apie jo rengimą, tačiau jokių pastabų, pasiūlymų ar prašymų dėl privažiavimo kelio į jo sklypą suprojektavimo ir (ar) servituto nustatymo nereiškė. Ieškovės prašomas nustatyti kelio servituto nustatymas iš esmės pažeistų jo teises, nes negalėtų įgyvendinti projektavimo sąlygų bei Projekto sprendinių, t. y. būtų sužlugdytas jo verslo planas teikti autoserviso paslaugas. Teigia, jog ieškovė turi kitą patekimą į žemės sklypą, šių metų viduryje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link ieškovės sklypo šiaurinės pusės buvo pradėtas įrenginėti kelias, todėl egzistuoja galimybė į ieškovės sklypą patekti kitu būdu – esamu keliu, nenustatant kelio servituto jo sklype.

4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, jog reikalavimo 2 atveju, kuriuo siūloma nustatyti kelio servitutą 0,0524 ha ploto, būtų panaikintos trys jo Autoserviso projekte suprojektuotos automobilių statymo vietos, o reikalavimo 3 atveju, nustatant 0,0532 ha ploto servitutą, būtų panaikinta ne automobilio statymo vieta, o teisės aktais nustatyta privaloma elektromobilių įkrovimo vieta. Pagal privalomus teises aktų reikalavimus, jo sklypui reikalingas minimalus automobilių statymo vietų skaičius yra 16 vietų, o suprojektuota 17 vietų, taip pat privaloma įrengti ir elektromobilių įkrovimo vietą, numatyti ir įrengti automobilių statymo vietas žmonėms su negalia. Be to, nustatyti minimalūs atstumai nuo įvairios paskirties pastatų, inžinerinių įrenginių, kurių privaloma laikytis, numatant bei įrengiant automobilių statymo vietas. Ieškovės siūloma kompensacija už prašomą nustatyti kelio servitutą jo sklype yra aiškiai per maža ir neadekvati galimiems atsirasti nuostoliams tuo atveju, jei būtų nustatytas servitutas.

Šalies argumentai

5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, jog nei detalusis planas, nei šio plano pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 15 d. sprendimu ir 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu patvirtinti kadastro duomenys nėra kliūtis atsakovo žemės sklype nustatyti servitutą.

Atsiliepimas

6. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog kelio, kuriame prašoma nustatyti servitutą, detaliojo plano ir autoserviso Projekto sprendiniuose nėra, todėl jį reikėtų įrengti. Ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto vieta prieštarauja Projekto sprendiniams. Prašomas nustatyti kelio servitutas tik iš dalies patenka į detaliuoju planu nustatyto servituto plotą.

7. Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau –Kelių direkcija) atsiliepime į ieškinį nurodė, jog Kelių direkcija nėra suinteresuota šios bylos dėl servituto nustatymo privačiuose žemės sklypuose baigtimi, tačiau iš esmės sutinka su ieškinio reikalavimų dalimi dėl kelio servituto nustatymo, o dėl ieškinio reikalavimų dalies konkrečioms kelio servituto sąlygoms nustatyti prašo spręsti teismo nuožiūra.

8. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka visiškai, palaiko atsakovo poziciją ir argumentus, išsakytus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

9. Trečiasis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti.

10. Tretieji asmenys J. N. ir A. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovės siūlomi patekimo į sklypą variantai yra trumpiausi ir atitinka faktiškai nusistovėjusią patekimo į ieškovės sklypą tvarką. Patvirtina, jog nėra kito patekimo į ieškovės sklypą. Per jiems priklausantį žemės sklypą nėra jokio kelio ir niekada nebuvo. Prieštarauja, jog būtų formuojamas pravažiavimas per jų žemės sklypą į ieškovės žemės sklypą.

11. Tretieji asmenys J. Š. ir K. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog yra bendraturčiai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės siūlomi patekimo į jos sklypą (duomenys neskelbtini) variantai yra patys optimaliausi, trumpiausi, logiškiausi. Ieškovė į savo sklypą nuo pat jo įsigijimo važinėjo ir patekdavo būtent per atsakovo sklypą.

12. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimo nepateikė.

13. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad teismui išsprendus klausimą dėl būtinumo nustatyti kelio servitutą per atsakovui priklausantį žemės sklypą, servitutas galėtų būti nustatytas nerengiant detaliojo plano keitimo ar korektūros teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis nebūtų reikalingas susisiekimo komunikacijoms funkcionuoti. Taip pat būtina atsižvelgti ir į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuomonę dėl kelio nuovažos įrengimo iš (duomenys neskelbtini), į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Išvadoje, be to, nurodė ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 17 straipsnio 2 dalį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Nurodė, jog informacijos apie ieškovės V. N. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rengiamus ar parengtus kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – TPDRIS) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – TPDR) nėra. TPDR duomenimis, su Žemės sklypu besiribojančioje teritorijoje yra parengtas žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detalusis planas, patvirtintas 2014 m. sausio 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – DP). Planuojamo žemės sklypo DP rengimo metu bendras plotas buvo 1,4165 ha, kuris buvo padalytas į tris sklypus. Viename iš padalytų sklypų, t. y. šiuo metu R. R. nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja prašo nustatyti servitutą, DP pagrindiniame brėžinyje nurodyti tarnaujantys servitutai: formuojamas sklypas Nr. 1 servitutinėje zonoje S1 tarnaus teise tiesti, naudoti, eksploatuoti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutu; formuojamas sklypas Nr. 2 servitutinėje zonoje S2 tarnaus teise tiesti, naudoti, eksploatuoti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutu; formuojamas sklypas Nr. 3 servitutinėje zonoje S3 tarnaus teise tiesti, naudoti, eksploatuoti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutu. Taip pat DP buvo numatyta ir eismo judėjimo kryptys. Ieškovės žemės sklypas į DP planuojamą teritoriją nepateko. DP sprendiniuose privažiavimui prie ieškovės žemės sklypo servitutai nebuvo nustatyti. Nurodė, jog DP rengimo metu ieškovės žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėta paskirtis buvo įregistruota ir galiojo nuo 2005 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. spalio 15 d.) ir nuosavybės teise priklausė piliečiui O. S.. Žemės sklypo savininkas turėjo galimybę susipažinti su rengiamo DP sprendiniais, teikti prašymus ir (ar) pretenzijas, pasiūlymus bei dalyvauti viešame susirinkime. Žemės sklypo savininkas O. S. iki viešo susirinkimo dienos ir viešo susirinkimo metu jokių prašymų, pretenzijų, pasiūlymų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė 0,0532 ha ploto kelio servitutą pagal T. B. projektavimo IĮ 2020 m. gegužės 5 d. parengtą planą – teisę ieškovei V. N. važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per atsakovui R. R. nuosavybės teise priklausantį 0,3118 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) – tarnaujantis daiktas; viešpataujantis daiktas – V. N. nuosavybės teise priklausantis 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovės V. N. tarnaujančio daikto savininkui atsakovui R. R., vienkartinę piniginę kompensaciją už nustatytą 0,0532 ha ploto kelio servitutą – 8 318 Eur. Kitą patikslintą ieškinio dalį atmetė.

15. Teismas nurodė, kad byloje pateiktų rašytinių duomenų visuma patvirtina ieškovės paaiškinimus, jog ieškovė neturi jokio faktinio ir realaus patekimo į jai nuosavybės teise priklausantį 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog iš šiaurinės ieškovės sklypo pusės nuo (duomenys neskelbtini) atšakos, kuri baigiasi dar net nepasiekusi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki ieškovės žemės sklypo yra dar du žemės sklypai – jau minėtas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. B., ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims J. Š., J. N., K. Ž., A. V., V. K., kurių pateiktuose atsiliepimuose nurodytos aplinkybės patvirtina, jog per jų žemės sklypą nėra jokio kelio ir niekada nebuvo, o ieškovė pateko ir patenka per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Atsakovo pateikta ištrauka iš Klaipėdos rajono savivaldybės žemėlapio apie kelius rodo, jog joks kelias per trečiųjų asmenų žemės sklypus nėra projektuojamas ir šiuo metu jo nėra. Kitas svarbus aspektas, jog tretieji asmenys nesutinka, jog ieškovė patektų į savo žemės sklypą per jiems nuosavybės teise priklausančius žemė sklypus, nes kelio nėra, taip pat nesutinka, jog jis būtų formuojamas per jų žemės sklypus. Taigi ieškovės patekimas į savo žemės sklypą iš šiaurės pusės, kaip teigia atsakovas, nėra įmanomas, nes trečiųjų asmenų sklypuose jokio faktinio kelio nėra, o tretieji asmenys nesutinka, jog per jų žemės sklypus būtų formuojamas ir įrengiamas kelias.

16. Teismas konstatavo, kad ieškovė kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos dėl kelio nuovažos įrengimo nuo magistralinio kelio į jai priklausantį žemės sklypą, tačiau buvo nurodyta, jog ieškovės prašomas įrengti kelias yra prie pat magistralinio kelio A13 skirtingų lygių sankryžos, todėl nėra juridinių galimybių išduoti prisijungimo prie magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja sąlygų, todėl į ieškovei priklausantį 0,1300 ha žemės sklypą įrengimas nėra galimas. Taigi ieškovė siekė įsirengti kelią bei turėti patekimą į savo žemės sklypą, siekdama neapriboti atsakovo nuosavybės teisių, tačiau jai nebuvo leista įsirengti atskiro įvažiavimo.

17. Teismo vertinimu, tai, jog buvęs sklypo savininkas neteikė jokių pastabų dėl detaliojo plano rengimo ir jo sprendinių ir nebendravo su atsakovu, kai buvo rengiamas žemės sklypo detalusis planas ir galiausiai detaliojo plano sprendiniams buvo pritarta, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ieškovei, kuri nedalyvavo detaliojo plano rengimo procedūroje, nėra būtinas patekimas į jai priklausantį žemės sklypą. Ieškovė nėra niekuo kalta, kad ji neturi patekimo prie savo sklypo, nes į tokią situaciją ieškovė pateko dėl buvusio ankstesnio savininko neveikimo.

18. Teismas, įvertinęs surinktą bylos medžiagą, konstatavo, jog ieškovės prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas. Prašomo servituto nenustačius, ieškovė neturės fizinės ir realios galimybės patekti į savo žemės sklypą ir tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

19. Teismas priėjo prie išvados, kad servituto nustatymas atsakovui priklausančiame žemės sklype yra vienintelis galimas ieškovės patekimo į jai priklausantį 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būdas, be to, tai ir racionaliausias būdas, nes jei būtų nustatomas kelias į ieškovės žemės sklypą iš šiaurinės pusės, reikėtų nustatyti servitutus per kelis skirtingiems savininkams priklausančius žemės sklypus.

20. Teismas nurodė, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus teismui pateikta išvada patvirtina, kad kelio servitutai galėtų būti nustatyti nerengiant detalaus plano keitimo ar korektūros teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis nebūtų reikalingas susisiekimo komunikacijoms funkcionuoti (TPĮ 18 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovo argumentai dėl detaliojo plano keitimo būtinumo atmestini kaip nepagrįsti.

21. Teismas sutiko su atsakovu, jog patvirtinus bet kurį ieškovės prašomą servitutą, būtų būtina keisti atsakovo parengtą autoserviso projektą, tačiau, kaip matyti iš projektuotojos teikiamų dokumentų, tai yra įmanoma, tik būtų patiriamos papildomos išlaidos, tačiau ieškovė sutinka prisidėti prie projekto keitimo išlaidų atlyginimo.

22. Teismo vertinimu, ieškovės siūlomas trečiasis servituto projektas būtų racionaliausias, o jo suvaržymai sukeltų mažiausiai nepatogumų atsakovui bei užtikrintų ieškovės galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą bei juo naudotis, t. y. patekti su transporto priemonėmis bei eiti pėsčiomis.

23. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio ir apimties, kurią ieškovė privalo sumokėti atsakovui už nustatomą servitutą, pažymi, jog itin svarbi aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra ta, jog atsakovas nepraranda nuosavybės teisių į 5,32 arus ploto žemės sklypą, nes didžiąją dalį kelio servituto užims ir taip atsakovo kelio, skirto judėti atsakovo ir pas atsakovą atvykstančių klientų transportui po jo žemės sklypą, plotas. Taigi realiai atsakovas taip pat galės naudotis didžiąja servituto dalimi. Taip pat įvertintina ir tai, kad servitutas nustatomas neterminuotam laikotarpiui, nustačius servitutą bus reikalingas kelio nuovažos į ieškovės žemės sklypą įrengimas, projekto koregavimas. Atsižvelgiant į atsakovo nuosavybės teisės suvaržymų turinį ir apimtį, teismas nusprendė, kad tinkamą viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų teisių ir interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus labiausiai užtikrina vienkartinė piniginė kompensacija.

24. Teismas priėjo prie išvados, kad nustatytinas sąžiningas, protingas ir adekvatus mokėtinos vienkartinės kompensacijos už atlygintino kelio servituto 0,0532 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dydis apskaičiuotinas įvertinus atsakovo turto vertę, t. y. yra ¼ (ketvirtadalis) 532 kv. m arba 5,32 a žemės sklypo rinkos vertės dydžio kompensacija – 3 990 Eur (3 000 Eur (1 aro kaina) x 5,32 = 15 960 Eur; 15960 / 4), taip pat įvertinus tai, jog nustačius servitutą būtina keisti automobilių plovyklos su autoservisu statybos projektą, kurio keitimas kainuotų 3 630 Eur, ir šias išlaidas atsakovas patirtų būtent dėl ieškovės naudai nustatomo servituto, taip pat atlikus projekto korektūrą bus būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą – 93 Eur, atlikti atsakovo žemės sklypo toponuotrauką, kuri kainuotų – 363 Eur, patikslinti žemės sklypų kadastrinius matavimus – 242 Eur, ir visas šias išlaidas turi atlyginti ieškovė, kurios atsiranda būtent dėl jos naudai nustatomo kelio servituto. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatavo, jog ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 8 318 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už nustatytą 0,0532 ha ploto kelio servitutą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – ir apeliantas) R. R. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3093-1025/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

25.1. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, padarė visiškai nepagrįstas išvadas, jog privažiavimo iki ieškovės sklypo iš šiaurinės pusės nėra. Nors tretieji asmenys ir neigia akivaizdų faktą apie per jų sklypus einantį kelią, tačiau visiškai akivaizdu, kad esamas kelias nuo (duomenys neskelbtini) buvo ir yra skirtas privažiuoti iki ieškovės sklypo, nes kiti greta esantys sklypai turi savo privažiavimo kelius. Teismas nevertino atsakovo teiktų įvairiais laikotarpiais darytų fotonuotraukų, taip pat antstolės L. N. 2020 m. kovo 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog aptariamas kelias nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovės sklypo ribos egzistuoja. Teismo išvada, kad kitoks šio ginčo išsprendimo variantas nei servituto nustatymas atsakovo R. R. sklype yra neįrodyta ir nepagrįsta.

25.2. Apeliantas pažymi, kad ieškovė turi galimybę įsirengti kelią valstybinėje žemėje nuo Šilelių gatvės kelio A13 apsaugos zonoje. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog tokios galimybės nėra, atsakovo nuomone, nepakako remtis vien ta aplinkybe, jog tokią galimybę paneigė Lietuvos automobilių kelių direkcija, ieškovė galėjo kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybę ar dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos veiksmų teisėtumo inicijuoti teisminį procesą. Į bylą pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas specialusis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies planas, jame nurodyta, jog paraleliai su magistraliniu keliu A13 yra numatyta jungiamojo kelio įrengimo galimybė.

25.3. Apeliantas nurodo, kad atsakovo sklype jokio faktinio kelio su savo ribomis ir kitais parametrais, kuriuo būtų galima privažiuoti prie ieškovės sklypo, nėra, jis faktiškai galėtų atsirasti atsakovui sutvarkant sklypo teritoriją, kuri, kaip minėta, yra suprojektuota ir tam yra išduotas statybos leidimas.

25.4. Apeliantas pažymi, kad šiam ginčui spręsti iš esmės nėra aktualus tas faktas, jog atsakovo sklype yra nustatytas 444 kv. m ploto kelio servitutas. Kaip matyti iš atsakovo žemės sklypo plano, šio servituto konfigūracija yra netaisyklingos formos ir jis nesusisiekia ne tik su ieškovės, bet ir su kokiu nors kitu žemės sklypu.

25.5. Apeliantas nurodo, kad atsakovas savo sklype vykdo komercinę veiklą, pagal projektą pasistatė autoservisą ir teikia paslaugas. Tokiai veiklai vykdyti teisės aktais yra detaliai reglamentuoti įvairūs techniniai reikalavimai ne tik pačiam autoservisui, bet ir jo infrastruktūrai.

25.6. Apelianto nuomone, nustatytu servitutu nebūtų galima naudotis, nes kelio nėra nei faktiškai, nei teisiškai. Pirma reikėtų atlikti projekto korektūrą ir po to įrengti kelią. Be to, dėl mažo apsisukimo spindulio pravažiuoti pro autoserviso pastato šiaurinį kampą ieškovės nurodytomis transporto priemonėms – mikroautobusu ir sunkvežimiu (Cl kategorija) – nėra galimybės, todėl nustatytu servitutu ieškove objektyviai negalės naudotis visa apimtimi.

25.7. Apeliantas nurodo, kad ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad kelio įrengimas yra galimas ne tik techniškai, bet ir teisiškai, t. y., kad nustačius servitutą pagal bet kurį ieškovės siūlomą variantą bus galima Autoserviso projekto korektūra, išlaikant visus tokiam projektui teisės aktais keliamus reikalavimus.

25.8. Atsakovo nuomone, ieškovė ketina savo sklype vykdyti komercinę veiklą, susijusią su prekyba augalais, vejų, terasų įrengimu ir kt., šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl kompensacijos. Be to, atsakovo vertinimu, ieškovės numatomas veiklos pobūdis leidžia daryti išvadą, kad tam bus naudojami ne tik lengvieji automobiliai, bet ir didesnės keliamosios galios transporto priemonės, kurių statymas pačios ieškovės sklype nebus įmanomas, todėl labiausiai tikėtina, jog šis transportas bei klientų automobiliai bus statomi atsakovo sklype, bus naudojama ir sklypo dalis, kuriai servitutas nenustatytas.

25.9. Nesutikdamas su kompensacijos dydžiu, atsakovas pažymi, kad teismas visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovo su 2021 m. birželio 15 d. prašyme dėl papildomų įrodymų pridėjimo nurodytos 700 Eur sumos už geologinius tyrimus, kuriuos turėtų atlikti atsakovas, todėl šia suma kompensacijos dydis turėtų būti padidintas.

Atsiliepimas

25.10. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino kompensaciją, apskaičiuotą pagal atsakovo žemės sklypo rinkos vertę, nes suvaržymai bus žymiai didesni, nei teismo nustatytas servitutas, t. y. atsakovo sklypas bus naudojamas ieškovės verslui.

25.11. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmetė atsakovo išvadas apie atsakovo verslo praradimus / žalą, kadangi, ieškovei nesąžiningai naudojantis servitutu, atsakovas negalėtų sklypo dalies panaudoti autoserviso nedarbo metu, išeiginėmis, švenčių dienomis ar dėl kitų priežasčių autoservisui nedirbant, gauti papildomas pajamas už sandėliavimą, transporto priemonių laikiną statymą ir pan.

25.12. Atsakovo teigimu, teismas taip pat nepagristai, nesilaikydamas CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovė prašė priteisti atsakovui 466,88 Eur kompensaciją, o teismas priteisė daug kartų daugiau, todėl teismas nepagristai nustatė, kad ieškovo visas materialinis reikalavimas buvo patenkintas.

26. Ieškovė V. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Šalies argumentai

26.1. Ieškovės įsitikinimu, nepagrįsti apelianto teiginiai, neva ieškovės prašomą servitutą nustatyti nėra būtinybės, kadangi ieškovė turi galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą iš šiaurinės žemės sklypo pusės. Ieškovės nuomone, apelianto pateiktas 2020 m. kovo 25 d. faktinių aplinkybių protokolas yra gautas suklastojus faktines aplinkybes ir taip apgavus antstolį. Ieškovė niekada nesinaudojo atsakovo nurodytu būdu.

26.2. Antra, antstolė faktinių aplinkybių protokole konstatuoja matomas (ieškovės teigimu – atsakovo nurodytas) aplinkybes ir negali duoti teismui teisinio įvertinimo, t. y. ten kelias kaip statinys ar tiesiog provėžos. Nagrinėjamu atveju ten jokio kelio nėra, realiai yra tik provėžos iki tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo, kurios atsirado tretiesiems asmenims į savo žemės sklypą per laukus vežant žvyrą. Ieškovė į savo žemės sklypą šalių susitarimu patekdavo per atsakovo žemės sklypą iš pietinės pusės, maždaug toje vietoje, kur prašė nustatyti servitutą savo pradiniu ieškiniu.

26.3. Pažymima, kad visi gretimų žemės sklypų savininkai paneigė atsakovo teiginius, neva iš šiaurinės pusės yra kelias į ieškovės sklypą ir juo ieškovė naudojasi.

26.4. Ieškovės nuomone, nepagrįstas atsakovo argumentas, neva ieškovė turi alternatyvią galimybę įsirengti kelią valstybinėje žemėje. Servituto nustatymo būtinybė yra akivaizdi ir jos negali paneigti abstrakti galimybė ateityje įrengti kitą kelią. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad realių alternatyvų ieškovei patekti į savo sklypą ne per atsakovo sklypą nėra.

26.5. Atsakovas nepagrįstai bando nuvertinti aplinkybę, kad jo žemės sklype jau yra nustatytas (teritorijų planavimo dokumentais suplanuotas) 0,0444 ha ploto kelio servitutas. Ieškovė visą laiką iki šiol naudojosi ir šiuo metu naudojasi dalimi to servituto, tačiau jo nepakanka iki ieškovės sklypo. Bet kokiu atveju, pačiam atsakovui pripažįstant, kad anksčiau nustatytu kelio servitutu niekas nesinaudoja, servituto nustatymas ieškovės naudai nesuvaržys atsakovo teisių labiau, nei buvo iki šiol.

26.6. Ieškovė pažymi, kad atsakovas nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, jog jis vykdo serviso statybos ir teritorijos tvarkymo darbus pagal galiojantį projektą. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą servitutą iš esmės nereikalingi jokie bent kiek reikšmingesni projektavimo ar statybos darbai – ieškovė tiesiog iš paties atsakovo suprojektuoto kelio pasuks į kairę, kur už kelių metrų pateks į savo žemės sklypą. Toje vietoje numatyta tik viena automobilio statymo vieta, byloje pats atsakovas pateikė įrodymus, kad būtent viena automobilio statymo vieta suprojektuota daugiau nei minimaliai būtina.

26.7. Pažymima, kad servituto nustatymo galimybei nebūtina keisti teritorijų planavimo dokumentų ar projektų. Nagrinėjamu atveju nustatytas servitutas, kurio vieta visiškai aiški, vietoje, kurioje yra numatytas eismas tiek paties atsakovo projektinėje dokumentacijoje, tiek eismui naudojamoje faktiškai.

26.8. Apelianto teiginiai dėl ateityje galimų transporto srautų, gabaritų ir pan. grindžiami vien prielaidomis. Tuo atveju, jeigu ateityje atsakovas manys, jog jo teisės pažeidžiamos, tuomet galės ginti savo pažeistas teises bendra tvarka, reikalauti nuostolių atlyginimo ir pan.

Atsiliepimas

26.9. Atsakovas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam priteisė per mažą kompensacijos sumą, apskaičiuotą pagal žemės sklypo rinkos vertę. Šiuo klausimu ieškovė pažymi, kad rinkos vertė yra tik vienas iš kriterijų, nustatant kompensacijos dydį. Nagrinėjamu atveju sprendimu nustatyto servituto ketvirtadalis patenka į jau anksčiau nustatyto esamo 444 kv. m ploto kelio servituto dalį, visu servituto plotu pagal paties atsakovo numatytą kelio paskirtį naudosis atsakovo autoserviso įmonė ir jos klientai, t. y. būtent pats atsakovas tam suprojektavo kelią. Ieškovės nuomone, atsakovui buvo priteista per didelė kompensacija.

26.10. Ieškovės vertinimu, atsakovo argumentai dėl tariamos žalos verslui yra grindžiami vien prielaidomis, neva ieškovė iš tiesų savo žemės sklype vystys prekybos verslą, naudosis visu atsakovo žemės sklypu, važinės sunkiasvoriu transportu ir pan. Atsakovas nepateikė nė vieno jo nuostolius galinčio pagrįsti įrodymo.

26.11. Ieškovė nurodo, kad atsakovo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, yra nepagrįsti. Kompensacijos už servitutą suma nėra savarankiškas materialusis reikalavimas, jos ieškovas gali apskritai nenurodyti, ji neįtraukiama į ieškinio sumą, nuo jos nemokamas žyminis mokestis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

3. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas patikslintas ieškovės ieškinys dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl servituto nustatymo

5. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai.

6. Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra išaiškinta, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali būti vertinama kaip reikalavimas ginčą spręsti iš anksto ne teisme. Kita vertus, toks susitarimas reikštų sandorio tarp šalių sudarymą, o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 straipsnis). Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).

8. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

9. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Taigi teismas, nuspręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą. Būtent šių sąlygų kontekste ir būtina vertinti ieškovės reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo atsakovų žemės sklypuose pagrįstumą.

10. Ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą (vieną iš jos siūlomų variantų) atsakovui priklausančiame žemės sklype, kad galėtų patekti į jai nuosavybės teise priklausantį 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nes kito patekimo nėra. Atsakovas su prašomu nustatyti kelio servitutu nesutiko, nurodydamas, jog ieškovė turi faktinį patekimą į jai priklausantį žemės sklypą, todėl nėra jokios būtinybės nustatyti jos prašomo kelio servituto.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovai nesutaria dėl servituto būtinumo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo atsakovui priklausančiame žemės sklype. Taigi nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta viena iš CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų – savininkų nesutarimas.

12. Dėl kitos sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu, – būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas iš dalies ir nustatydamas atsakovui priklausančiame 0,3118 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 0,0532 ha ploto kelio servitutą pagal T. B. projektavimo IĮ 2020 m. gegužės 5 d. parengtą planą nusprendė, kad šis servitutas būtų racionaliausias ir reikalaujantis mažiausiai resursų, o jo suvaržymai sukeltų mažiausiai nepatogumų atsakovui ir užtikrintų ieškovės galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą, juo naudotis.

14. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, jog nėra būtinų sąlygų dėl šio servituto nustatymo, nes ieškovei yra galimybė įsirengti kelią valstybinėje žemėje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio A13 apsaugos zonoje. Apeliantas pažymi, kad ieškovė, neigdama tokią alternatyvią galimybę, teismui pateikė tik trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos neigiamą atsakymą, tačiau atsakovo į bylą pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas ir galiojantis specialusis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies planas patvirtina, jog paraleliai su magistraliniu keliu A13 yra numatyta jungiamojo kelio įrengimo galimybė. Atsakovo nuomone, ieškovė galėjo kreiptis į specialųjį planą patvirtinusį subjektą – Klaipėdos rajono savivaldybę – ar dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos veiksmų teisėtumo inicijuoti teisminį procesą. Su šiuo atsakovo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad netgi jeigu galimybė įrengti kelią valstybinėje žemėje būtų, tai neturėtų įtakos sprendimo teisėtumui, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu asmuo, nepasinaudodamas kaimyniniu sklypu (sklypais), negali patekti į jam priklausantį namą ar butą, servituto nustatymo būtinybė yra akivaizdi ir jos negali paneigti abstrakti galimybė ateityje įrengti kitą kelią. Taigi, teismams nenustačius realiai egzistuojančios alternatyvos, yra pagrindas spręsti dėl servituto nustatymo faktiškai naudoto kelio vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007). Taigi pagal teismų praktiką, alternatyvi galimybė turi būti reali, o ne hipotetinė. Remiantis tik deklaratyviais teiginiais apie galbūt tikėtiną tokios galimybės egzistavimą, nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovė galėtų įrengti įvažiavimą į savo sklypą valstybinėje žemėje pagal teisės aktų reikalavimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto nustatymą įstatymas sieja ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), svarstyti ir konstatuoti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005).

16. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ieškovės prašomą servitutą nustatyti nėra būtinybės, nes ieškovė turi galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą iš šiaurinės žemės sklypo pusės. Apelianto teigimu, faktiškai egzistuoja kelias, kuriuo nuo (duomenys neskelbtini) galima patekti (privažiuoti) iki ieškovės žemės sklypo. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino atsakovo teiktų įvairiais laikotarpiais darytų fotonuotraukų, taip pat antstolės L. N. 2020 m. kovo 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog aptariamas kelias nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovės sklypo ribos egzistuoja, jis yra naudojamas, matomos transporto provėžos. Atsakovo nuomone, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pripažįstamas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus vertina kritiškai.

17. Kaip matyti iš ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų paaiškinimų, ieškovė kategoriškai neigia, jog ji naudojosi atsakovo nurodytu būdu iš šiaurinės žemės sklypo pusės, teigia, jog ji niekada ten neardė tvoros, o susiformavusias provėžas paliko ne ji. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtu būdu į savo sklypą būtų važiavusi ieškovė ir būtent ji būtų praardžiusi tvorą. Be to, gretimų sklypų savininkai, teikdami atsiliepimus į ieškinį, paneigė atsakovo teiginius apie egzistuojantį kelią iš šiaurinės žemės sklypo pusės, nesutiko, kad servitutas būtų nustatomas jų sklypuose, teigė, jog jokio kelio per jų sklypus, vedančio į ieškovės žemės sklypą, nėra, o ieškovė į savo sklypą nuo pat jo įsigijimo važinėjo ir patekdavo būtent per atsakovo sklypą. Ieškovė tiek bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, tiek teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą nurodo, kad ji važinėjo į savo sklypą per segmentinės tvoros tarpą per atsakovo žemės sklypą, iki kol atsakovas nebuvo užstatęs pravažiavimą automobiliais (šią aplinkybę ieškovė pagrindė įrodymais – fotonuotraukomis). Be to, atsakovas 2020 m. kovo 2 d. atsiliepime į ieškovės pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pripažino, kad du tvoros segmentai anksčiau nebuvo sumontuoti šalių susitarimu.

Žemesnės instancijos teismas

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje pateiktų rašytinių duomenų visuma patvirtina ieškovės paaiškinimus, jog ieškovė neturi jokio faktinio ir realaus patekimo į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o ieškovės patekimas į savo žemės sklypą iš šiaurės pusės, kaip teigia atsakovas, nėra įmanomas, nes trečiųjų asmenų sklypuose jokio faktinio kelio nėra ir tretieji asmenys nesutinka, jog per jų žemės sklypus būtų formuojamas ir įrengiamas kelias. Servituto nustatymas būtent atsakovo žemės sklype yra racionaliausias, tokia išvada atitinka CK 4.126 straipsnio prasmę, kad servituto nustatymas nepažeis atsakovo teisės daugiau, nei būtų pažeista ieškovės teisė nesudarius jai galimybės turėti privažiavimą prie jai priklausančio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005).

19. Svarbu pažymėti ir tai, kad apelianto teiginiai apie tai, jog pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią, yra grindžiami netinkamu procesinių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas CPK 635 straipsnio 4 dalį, suformulavo šios teisės normos taikymo taisyklę, pagal kurią antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tik tada, kai jis surašytas vykdant teismo pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013; kt.).

20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), t. y. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktas; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje byloje pateikė pakankamai įrodymų, kad ji neturi kitų racionalių patekimo į savo žemės sklypą galimybių, tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad ieškovė turi alternatyvias galimybes, remiasi vien prielaidomis, kurios buvo paneigtos tiek įrodymais, tiek į bylą įtrauktų asmenų paaiškinimais.

21. Ieškovė, prašydama nustatyti servitutą, savo reikalavimus grindė T. B. projektavimo IĮ parengtais trimis planais, kuriuose nurodytos skirtingos privažiavimo per atsakovo sklypą galimybės iki ieškovės žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ir įvertinęs visus ieškovės siūlomus alternatyvius variantus, pripažino labiausiai priimtinu trečiąjį – pagal T. B. projektavimo IĮ 2020 m. gegužės 5 d. parengtą planą, nustatant 0,0532 ha ploto kelio servitutą, kurį realizavus, turėtų būti panaikinta autoserviso projekto sprendiniuose numatyta viena elektromobilių įkrovimo vieta. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nustatant servitutą atsakovo žemės sklype bus būtina koreguoti jau patvirtiną autoserviso projektą, todėl, parenkant labiausiai priimtiną servitutą iš ieškovės siūlomų variantų, pagrįstai įvertino, kuris mažiausiai apsunkintų atsakovo žemės sklypą, būtų racionaliausias ir mažiausiai resursų reikalaujantis servitutas.

22. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytais argumentais, jog atsakovas nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, kad jis vykdo serviso statybos ir teritorijos tvarkymo darbus pagal galiojantį projektą. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą servitutą, iš esmės nereikalingi jokie bent kiek reikšmingesni projektavimo ar statybos darbai – ieškovė tiesiog iš paties atsakovo suprojektuoto kelio pasuks į kairę, kur už kelių metrų pateks į savo žemės sklypą. Toje vietoje numatyta tik viena automobilio statymo vieta. Pažymima, kad byloje pats atsakovas pateikė įrodymus, jog būtent viena automobilio statymo vieta suprojektuota daugiau nei minimaliai būtina. Išvažiuos iš sklypo ieškovė per tą pačią vietą, laikydamasi paties atsakovo suprojektuotos vienkrypčio eismo tvarkos. Ir nors šiuo metu autoserviso aikštelė dar nėra įrengta, tačiau tai nereiškia, kad servituto negalima nustatyti ir juo negalima bus naudotis.

23. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius dėl ateityje galimų transporto priemonių srautų, gabaritų ir pan., nes šie teiginiai yra grindžiamu vien prielaidomis, pasvarstymais, kas galbūt galėtų įvykti ateityje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad projektuotojas, rengdamas kelio servituto planą, buvo susipažinęs su atsakovo autoserviso projektu, kuriame buvo nurodyta transporto judėjimo schema, todėl įvertino, koks turi būti būtinas plotas pravažiuoti transporto priemonei, antra, pati ieškovė nurodė, jog ji neketina važiuoti su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir atsakovo įrengta infrastruktūra nebus gadinama. Pažymima, kad tuo atveju, jeigu ateityje atsakovas manys, jog jo teisės pažeidžiamos, tuomet jis galės ginti savo pažeistas teises bendra tvarka, reikalauti nuostolių atlyginimo ir pan.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kurią atsakovas nepagrįstai bando nuvertinti, yra tai, kad atsakovo žemės sklype jau yra nustatytas (teritorijų planavimo dokumentais suplanuotas) 0,0444 ha ploto kelio servitutas. Ieškovė visą laiką naudojosi dalimi to servituto, tačiau jo nepakanka iki ieškovės sklypo, būtent todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą. Bet kokiu atveju, pačiam atsakovui pripažįstant, kad anksčiau nustatytu kelio servitutu niekas nesinaudoja, servituto nustatymas ieškovės naudai nesuvaržys atsakovo teisių labiau, nei buvo iki šiol. Atsakovas gali imtis seno servituto panaikinimo procedūrų bendra tvarka. Įstatyme nenustatyta, kad žemės sklypui gali būti nustatytas tik vienas servitutas, todėl, esant žemės servitutui, skirtam viešajam poreikiui, teismas gali spręsti savininkų ginčą dėl kitokio tik su konkrečių asmenų teisių įgyvendinimu susijusio žemės servituto nustatymo (CK 4.126 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007).

25. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta kelio servituto vieta ir apimtis yra objektyviai pagrįsti, yra pakankama ieškovės žemės sklypo tinkamam naudojimui pagal paskirtį, nesukurianti žymių papildomų žemės sklypo savininko – atsakovo teisių apribojimų, labiausiai atitinkanti tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą.

Dėl kompensacijos priteisimo

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį, turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016). Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, o neatlygintinis gali būti tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nuspręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017; 2019 m. vasario 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2-1075/2019).

28. Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, jog teismas nustatė neteisingą kompensaciją, atsakovo manymu, kompensacija yra per maža.

29. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas pripažino atsakovo teisę į nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimą pagal CK 4.129 straipsnio nuostatas ir, nuspręsdamas dėl kompensacijos už servitutą dydžio nustatymo, jo dydį siejo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 27 d. konsultacinio pobūdžio išvadoje dėl objekto kainos nustatymo pateikta vieno aro sklypo rinkos verte. Teismas įvertino, jog atsakovas realiai nepraras galimybės naudotis žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas kelio servitutas, nes didžiąją dalį kelio servituto užims ir taip atsakovo kelio, skirto judėti atsakovo ir pas atsakovą aptvyksančių klientų transportui po jo žemės sklypą, plotas. Taigi realiai atsakovas taip pat galės naudotis didžiąja servituto dalimi. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad servitutas nustatomas neterminuotam laikotarpiui, nustačius servitutą, bus reikalingas kelio nuovažos į ieškovės žemės sklypą įrengimas, projekto koregavimas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas atsakovui už nustatytą kelio servitutą (0,0532 ha ploto) priteisė 8 318 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, kurią, be žemės sklypo rinkos vertės kompensacijos, sudaro automobilių plovyklos su autoservisu statybos projekto pakeitimas (3 630 Eur), naujas statybą leidžiantis dokumentas (93 Eur), atsakovo žemės sklypo toponuotrauka (363 Eur), žemės sklypų kadastrinių matavimų patikslinimas (242 Eur).

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, jog, pasisakant dėl išlaidų, susijusių su projekto koregavimu, teismas nevertino ir nepriteisė atsakovo 2021 m. birželio 15 d. prašyme dėl papildomų įrodymų pridėjimo nurodytos 700 Eur sumos už geologinius tyrimus, kuriuos turėtų atlikti atsakovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė, be kitų išlaidų, susijusių su servituto nustatymu, sutiko sumokėti už automobilių plovyklos su autoservisu statybos projekto korektūrą, nepateikė duomenų, jog kitas projektuotojas sutiktų pakoreguoti projektą už mažesnę kainą. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2021 m. birželio 15 d. autoserviso projekto autorės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ architektės J. B. preliminarios sutarties, atliekant minėtą statybos projekto korektūrą, be papildomų išlaidų už statybos leidimą, toponuotraukos atnaujinimus ir papildymus, numatytos ir 700 Eur (vidutinė rinkos kaina) išlaidos už geologinius tyrimus (inžinerinių geologinių tyrimų darbai – du / keturi tiriamieji gręžiniai po 4 m gylio). Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad šios numatomos išlaidos yra nepagrįstos, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nepasisakė, jog ieškovė nepagrįstai prašo į kompensacijos sumą įtraukti ir 700 Eur išlaidas už geologinius tyrimus. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad papildomos numatomos 700 Eur išlaidos už geologinius tyrimus yra pagrįstos ir priteistinos atsakovui iš ieškovės, patikslinant vienkartinę piniginės kompensacijos už nustatytą 0,0532 ha ploto kelio servitutą sumą, t. y. priteisiant 9 018 Eur (8 318 Eur + 700 Eur).

31. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia kompensacija dėl nustatyto nuosavybės teisės apribojimo yra adekvati. Nors atsakovas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam priteisė per mažą kompensacijos sumą, apskaičiuotą pagal žemės sklypo rinkos vertę, tačiau pažymėtina yra tai, kad rinkos vertė yra tik vienas iš kriterijų, nustatant kompensacijos dydį. Teismas, nuspręsdamas dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo atsakovui, kaip tarnaujančiojo daikto savininkui, pagrįstai atsižvelgė į šioje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertino atsakovo nuosavybės teisės suvaržymų turinį ir apimtį, siekė užtikrinti tinkamą viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų teisių ir interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą.

32. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl atsakovo verslo praradimų / žalos atlyginimo, kuris, nustačius 0,0532 ha ploto servitutą, sudarytų nuo 30 000 Eur iki 34 000 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad teismas neįvertino tai, jog kelio servituto nustatymo faktas pats savaime neriboja transporto priemonių srautų, jų gabaritų, įvažiavimo–išvažiavimo naudojantis servitutiniu keliu laiko ir pan., todėl, atsakovo nuomone, jis šios savo sklypo dalies negalėtų panaudoti niekam, pavyzdžiui, autoserviso nedarbo metu, išeiginėmis, švenčių dienomis ar dėl kitų priežasčių autoservisui nedirbant, gauti papildomas pajamas už sandėliavimą, transporto priemonių laikiną parkavimą ir pan.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tokie atsakovo pateikti skaičiavimai yra visiškai nepagrįsti, nes nustatomas servitutas jokiu būdu neribos atsakovo verslo, atsakovas toliau galės naudotis turimu žemės sklypu, kuris ir numatytas naudoti susisiekimui – transporto priemonėms judėti ir atvykti į autoservisą, o žemės sklypo dalis, kurioje nustatomas servitutas, iš atsakovo nėra paimama, taip pat ieškovei nėra suteikiama teisė šiame žemės sklype statyti transporto priemonių, ji tik pravažiuos atsakovo suprojektuotu keliu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą apie galimus atsakovo verslo netekimus bei priteisti jo nurodomos žalos atlyginimą.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas savo tariamus būsimus nuostolius (negautas pajamas) įrodinėja tik tikėtinomis pajamomis, byloje nepateikta įrodymų, kad prašomą priteisti atlyginimą dėl būsimų verslo praradimų, t. y. tam tikras pajamas ieškovas pagrįstai planavo gauti vykdydamas žemės klypo dalies nuomą ir pan. (sandėliavimą, transporto priemonių laikiną statymą) autoserviso nedarbo metu ir kad šių pajamų negaus būtent dėl nustatyt servituto atsakovo žemės sklype. Atsakovo tariamos negautos pajamos grindžiamos tik prielaidomis, kaip jis negalės naudoti savo žemės sklypo savaitgaliais, švenčių dienomis ir pan. Pagal CK 4.129 straipsnį, turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktą). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

35. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė galbūt būsimų nuostolių (negautų pajamų) pagrįstumo, tačiau svarbu pažymėti tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, paaiškėjus, kad kompensacija visiškai (realiai) ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo), tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2012; 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016).

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą ir kompensacijos priteisimą, netiksliai nustatė kompensacijos dydį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovui iš ieškovės priteisto kompensacijos dydžio keistinas, jį padidinant iki 9 018 Eur (8 318 Eur + 700 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

38. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesilaikydamas CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes šios bylos ginčo dalyką sudaro ne tik servituto nustatymas, bet ir kompensacijos už jo nustatymą priteisimo klausimas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, jog kompensacijos už servitutą suma nėra savarankiškas materialusis reikalavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančio daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus (gauti nuostolių atlyginimą arba kompensaciją). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kompensacijos priteisimas turi būti vertinamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir už šį reikalavimą byloje turi būti mokamas žyminis mokestis.

39. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. CPK 93 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė turėjo 5 129,80 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kadangi, ieškinį patenkinus iš dalies, patenkinta 52,50 proc. ieškinio reikalavimo (100 proc. neturtinio reikalavimo ir 5 proc. turtinio reikalavimo), ieškovei iš atsakovo priteistinas 2 693,15 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas. Atsakovas pateikė prašymą priteisti rašytiniais įrodymais pagrįstas 2 401 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį – 47,50 proc., atsakovui priteistina 1 279,25 Eur.

41. Apskaičiavus šalių patirtas ir priteistinas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, atlikus ieškovės ir atsakovo vienas kitam mokėtinų priešpriešinių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinas 1 413,90 Eur (2 693,15 Eur – 1 279,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

42. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo kaip savarankišką turtinį reikalavimą, valstybei priteistinas žyminis mokestis, skaičiuotinas nuo kompensacijos sumos, – 15 Eur. Atsižvelgiant į priteistų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 7,13 Eur, iš atsakovo – 7,87 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Apelianto bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 75 Eur žyminis mokestis. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai – 50 proc. (0 proc. neturtinio reikalavimo ir 100 proc. turtinio reikalavimo), todėl atsakovui iš ieškovės priteistinas 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.

44. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 1 500 Eur. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai – 50 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.

45. Apskaičiavus šalių patirtas ir priteistinas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, atlikus ieškovės ir atsakovo vieno kitam mokėtinų priešpriešinių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinas 662,50 Eur (700 Eur – 37,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

46. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio (nesumokėta žyminio mokesčio dalis už turtinį reikalavimą), todėl, atsižvelgiant į apeliaciniu skundu priteistų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybei priteistina 7,50 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei priteistina 7,50 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo R. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti 0,0532 ha ploto kelio servitutą pagal T. B. projektavimo IĮ 2020 m. gegužės 5 d. parengtą planą – teisę ieškovei V. N. važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per atsakovui R. R. nuosavybės teise priklausantį 0,3118 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) – tarnaujantis daiktas; viešpataujantis daiktas – V. N. nuosavybės teise priklausantis 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės V. N. tarnaujančio daikto savininkui atsakovui R. R. vienkartinę piniginę kompensaciją už nustatytą 0,0532 ha ploto kelio servitutą – 9 018 Eur.

Kitą patikslintą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. R. ieškovei V. N. 1 413,90 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trylika eurų devyniasdešimt centų) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme.

Iš ieškovės V. N. valstybei priteisti 7,13 Eur žyminio mokesčio.

Iš atsakovo R. R. į valstybės biudžetą priteisti 7,87 Eur žyminio mokesčio.

T. B. projektavimo IĮ 2020 m. gegužės 5 d. parengtą planą laikyti neatskiriama šio teismo sprendimo dalimi.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.“

Priteisti ieškovei V. N. iš atsakovo R. R. 662,50 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų penkiasdešimt centų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Iš ieškovės V. N. valstybei priteisti 7,50 Eur žyminio mokesčio.

Iš atsakovo R. R. į valstybės biudžetą priteisti 7,50 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė