Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės ir trečiojo asmens mažosios bendrijos „Žalioji aikštelė“ atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,

atsakovui R. R., jo ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Autoburė“ atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. patikslintą ieškinį atsakovui R. R. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, uždaroji akcinė bendrovė „Autoburė“, mažoji bendrija „Žalioji aikštelė“, A. B., J. Š., J. N., K. Ž., A. V., V. K., išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu kuriuo pareiškė reikalavimus:

1) nustatyti 0,0367 ha ploto kelio servitutą pagal T. Bartkaus projektavimo IĮ 2019‑10‑15 parengtą planą – teisę ieškovei važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus per atsakovui, nuosavybės teise priklausantį 0,3118 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. – tarnaujantis daiktas; viešpataujantis daiktas – V. N. nuosavybės teise priklausantis 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Sendvario sen., Klaipėdos r. Atsakovui iš ieškovės priteisti 308,20 Eur servituto vienkartinę kompensaciją;

2) arba nustatyti 0,0524 ha ploto kelio servitutą pagal T. Bartkaus projektavimo IĮ 2020‑02‑19 parengtą planą – teisę ieškovei važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus per R. R., nuosavybės teise priklausantį 0,3118 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. – tarnaujantis daiktas; viešpataujantis daiktas – V. N. nuosavybės teise priklausantis 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. Atsakovui iš ieškovės priteisti 440,16 Eur servituto vienkartinę kompensaciją;

3) arba nustatyti 0,0532 ha ploto kelio servitutą pagal T. Bartkaus projektavimo IĮ 2020‑02‑19 parengtą planą – teisę ieškovei važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus per atsakovui, nuosavybės teise priklausantį 0,3118 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. – tarnaujantis daiktas; viešpataujantis daiktas – V. N. nuosavybės teise priklausantis 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. Atsakovui iš ieškovės priteisti 446,88 Eur servituto vienkartinę kompensaciją.

Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimo nepateikė.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad teismui išsprendus klausimą dėl būtinumo nustatyti kelio servitutą per atsakovui priklausantį žemės sklypą, servitutas galėtų būti nustatytas nerengiant detaliojo plano keitimo ar korektūros teisės aktų nustatyta tvarka jei jis nebūtų reikalingas susisiekimo komunikacijoms funkcionuoti. Taip pat būtina atsižvelgti ir į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuomonę dėl kelio nuovažos įrengimo iš (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r., į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Išvadoje, be to, nurodė ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 17 straipsnio 2 dalį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Nurodė, jog informacijos apie ieškovės V. N. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) , Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., rengiamus ar parengtus kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – TPDRIS) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – TPDR) nėra. TPDR duomenimis, su Žemės sklypu besiribojančioje teritorijoje yra parengtas žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. sav. detalusis planas, patvirtintas 2014-01-30 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-35 (toliau – DP). Planuojamo žemės sklypo DP rengimo metu bendras plotas buvo 1,4165 ha, kuris buvo padalintas į tris sklypus. Viename iš padalintų sklypų, t. y. šiuo metu R. R. nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r., kuriame pareiškėja prašo nustatyti servitutą, DP pagrindiniame brėžinyje nurodyti tarnaujantys servitutai: formuojamas sklypas Nr. 1, servitutinėje zonoje S1, tarnaus teise tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutu; formuojamas sklypas Nr. 2, servitutinėje zonoje S2, tarnaus teise tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutu; formuojamas sklypas Nr. 3, servitutinėje zonoje S3, tarnaus teise tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutu; Taip pat DP buvo numatyta ir eismo judėjimo kryptys. Ieškovės žemės sklypas į DP planuojamą teritoriją nepateko. DP sprendiniuose privažiavimui prie ieškovės žemės sklypo servitutai nebuvo nustatyti. Nurodė, jog DP rengimo metu ieškovės žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėta paskirtis buvo įregistruota ir galiojo nuo 2005-12-30 iki 2018-10-15) ir nuosavybės teise priklausė piliečiui O. S.. Žemės sklypo savininkas turėjo galimybę susipažinti su rengiamo DP sprendiniais, teikti prašymus ir / ar pretenzijas, pasiūlymus bei dalyvauti viešame susirinkime. Žemės sklypo savininkas O. S. iki viešo susirinkimo dienos ir viešo susirinkimo metu jokių prašymų, pretenzijų, pasiūlymų nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens MB „Žalioji aikštelė“ atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas ieškinį palaikė ir prašė nustatyti servitutą iš trijų pateiktų variantų. Papildomai paaiškino, kad ginčo sklypai yra šalia vienas kito, kol nebuvo tvorų, ieškovei nebuvo problemų patekti į žemės sklypą. Šalys sutarė apsitverti žemės sklypą, buvo tarpusavio susitarimas, o kol bus įrengtas įvažiavimas, palikti tvoroje du segmentus neįrengtus, kad ieškovė galėtų įvažiuoti į savo žemės sklypą ir juo naudotis. Įsigyjant sklypą ieškovė žinojo, kad nėra įvažiavimo, ji norėjo įsirengti atskirą įvažiavimą nuo (duomenys neskelbtini) pusės, apie tai žinojo ir atsakovas. Atsakovas nesutiko geranoriškai nustatyti servituto. Servituto nustatytas yra būtinas, kito patekimo į žemės sklypą nėra. Žemės sklypą planuoja panaudoti savo įmonės transportui laikyti, statinių neplanuoja statyti. Ieškovė neplanuoja laikyti statybinės paskirties, didžiagabaritinių transporto priemonių, bus laikomos C kategorijos transporto priemonės. Žemės sklype yra statinys daiktų susidėjimui. Ieškovė nevažiuos didesnėmis nei C1 kategorijos transporto priemonėmis. Ieškovė atsižvelgs į sukurtą infrastruktūrą, nevažiuos su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Ieškovė prisitaikys prie autoserviso darbo valandų. Ieškovė yra MB „Žalioji aikštelė“ savininkė, ieškovė neketina žemės sklype vykdyti veiklos, prekybos, kurią vykdo (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Reikalavime frazė-varyti galvijus, yra paimta iš įstatymo, jokios veiklos su gyvūnais ieškovė tikrai nevykdys. Detaliojo plano korekcija nebus reikalinga. Sutinka su išlaidų už projekto koregavimą prisiėmimu, servituto atlygintinumą skaičiuoja pagal formule, kur imama vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius parengtus masinių žemės vertinimų taisykles. Sutinka sumokėti ir didesnę kainą. Mano, jog atsakovo žemės sklypo reali rinkos kaina yra 74000 Eur. Jei būtų nustatytas servitutas pagal alternatyvius 2 ar 3 variantą, 90 proc. ir daugiau naudotųsi iš tų 6 arų servituto. 90 proc. būtų asfaltuota kelio danga pagal važiavimo schemą, o tik atšaka, kuri būtų kelių kvadratinių metrų. Visi atsakovo nepatogumai ir nesutikimai yra tik teoriniame lygmenyje, nes atsakovo projektas nėra baigtas, yra tik skalda išpilta, be bordiūrų, be žolės. Sutinka, jog reikia sumokėti už toponuotraukos keitimą, kadastrinių matavimų patikslinimą, projekto koregavimą, tačiau projekto keitimo kaina nėra nieko pagrįsta, nesutinka su atsakovo pateiktais skaičiavimais dėl verslo praradimų, nes atsakovo žemės sklypas nėra paimamas. Prašo kompensaciją skaičiuoti jų pasirinktu būdu, atsižvelgti į tai, jog didžioji dalis servituto plotų bus iš tos žemės, kuri ir bus skirta pravažiavimams paties atsakovo, važiuos ta pačia eismo schema, kuri bus pagal atsakovo projektą.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. R. su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad pirkdamas sklypą susisiekė su visais savininkais, kurie neprieštaravo dėl projekto darymo. Ieškovės vyrui buvo leidžiama vieną kartą susivežti skaldą. Abu sutarė sklypus apsitverti tvora. Privažiavimas iš šiaurė pusės visada buvo į ieškovės žemės sklypą. Sumažinus aikštelę jam trukdytųsi veikla.

Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Autoburė“ atstovas advokatas Rimvydas Paulauskas prašė ieškinį atmesti, procesinguose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, jog yra faktiškai lauko keliukas nuo (duomenys neskelbtini) g. ir juo galima patekti į ieškovės žemės sklypą. Projekto korektūra yra negalima. Pirmasis kelio servitutas akivaizdžiai prieštarauja projekto sprendiniams ir eina per numatytą žaliąją veją, naikinamas bordiūras, kuris skirtas, jog paviršiniai vandenys kuo mažiau nutekėtų link magistralinio kelio, be to nesiderina su eismo schema ratu. Antruoju variantu dings 3 automobilių statymo vietos, todėl šitas reikalavimas negali būti įgyvendinamas. Lygiai tas pats su 3 variantu, yra privaloma elektromobilių įkrovimo aikštelė. Ieškovės turima transporto priemonė negalės išsukti, nes galima tik lengvosioms transporto priemonėms. Projekto koregavimo išlaidas turėtų atlyginti ieškovė, nes atsakovui jo koreguoti nereikia. Kadangi bus nustatytas servitutas tai atsakovas patirs verslo praradimus.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybinės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas A. K. sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti servitutą, nes į ieškovės sklypą įrengti tiesioginės nuovažos nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio nėra nei techninių nei teisinių galimybių, tačiau konkretų servituto nustatymą paliko spręsti teismo nuožiūra. Negalėjo vertinti ir komentuoti kuris servitutas būtų tinkamiausias, mano, jog nei vienas kelio servitutas nesukeltų direkcijai problemų bei neigiamų veiksmų. Žemės sklypas papuola pilna apimtimis į magistralinio kelio apsaugos zoną, tai tam tikra veikla draudžiama, kita leidžiama, esant sutikimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir 2017-05-30 pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, jog ieškovė iš O. S. įsigijo 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gretimas 0,3118 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. Šio žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorija ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija.

Atsakovo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r., yra suformuotas padalijus 1,3565 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. Šiam sklypui 2003-12-15 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-3828 yra įregistruotos daiktinės teisės – kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis).

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T11-35 patvirtintu detaliuoju planu padalijus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti trys atskiri žemės sklypai bei šio detalaus plano pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014-07-15 sprendimu ir 2014-12-29 įsakymu, patvirtinti naujai suformuoto atsakovo sklypo kadastro duomenys. Atsakovo sklypo formavimo dokumentuose yra numatyta autoserviso statyba. Klaipėdos rajono savivaldybes administracija 2016-04-12 išdavė statybos leidimą Nr. LNS-3 4-160412-00232 atsakovui (statytojui) statyti naują statinį – automobilių plovyklą su autoservisu, adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. Ištrauka iš R. R. projekto aiškinamojo rašto patvirtina, kad eismo judėjimas automobilių plovykloje su autoservisu, adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r., numatomas ratu.

Atsakovas pateikė parengto autoserviso projekto genplano sprendinius, kuris patvirtina apie suprojektuotus žaliuosius plotus, eismo judėjimo schemą.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus 2016-02-03 išduotame sąlygų atsakovo projektui rengti ,,Dėl prisijungimo (projektavimo) sąlygų“ 10 punkte nustatė, kad lietaus nuotekų tinklų bei paviršinio vandens nuleidimo nuo planuojamos teritorijos į valstybinės reikšmės magistralinio kelio A13 Klaipėda- Liepoja vandens nuvedimo griovus ir įrenginius neprojektuoti, o 11 punkte nustatė sąlygą, kad vandens nuvedimas nuo planuojamos teritorijos turi būti projektuojamas tik į savo žemės sklypą.

Ieškovė 2019-05-21 raštu kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos su prašymu išduoti projektavimo sąlygas kelio nuovažos įrengimui (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r., į ieškovei priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsakė, jog ieškovės prašomas įrengti kelias yra prie pat magistralinio kelio A13 skirtingų lygių sankryžos, todėl nėra juridinių galimybių išduoti prisijungimo prie magistralinio kelio A13 Klaipėda-Liepoja sąlygų bei pasiūlė patekimo į žemės sklypą klausimus spręsti nustatant gretimuose žemė sklypuose kelio servitutą sandoriu arba teismo sprendimu.

Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos 2019-05-21 rašte taip pat nurodė, jog pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Triušelių, Gindulių kaimus ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialųjį planą, kurio Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR) registracijos Nr. T00029543, ieškovės žemės sklypas buvo numatytas jungiamiesiems keliams (gatvėms) palei valstybinės reikšmės kelius įrengti. UAB „Geometra“ parengtame specialiajame plane, 1.3. punkte Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai“ nurodyta, kad jungiamasis kelias (gatvė) numatomas greta magistralinio kelio A13 Klaipėda-Liepoja, skirtas privažiavimams prie komercinių objektų teritorijų numatytų rajono bendrojo plano sprendiniuose. Jis planuojamas nuo Jakų sankryžos iki Tauralaukio sankryžos. Iš atsakovo pateiktos ištraukos iš Klaipėdos rajono savivaldybės žemėlapio apie kelius matyti, jog teritorijoje šalia magistralinio kelio A13 nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra numatytas kelias.

MB „Žalioji aikštelė“ savininkas yra ieškovė, ji taip pat yra šios bendrijos vadovė, tai patvirtina ieškovės atstovo teikti paaiškinimai bei vieši duomenys internete www. rekvizitai.lt. Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, jog trečiasis asmuo MB „Žalioji aikštelė“ nuosavybės teise turi: Citroen Berlingo (keleivinis automobilis), Fiat Ducato (keleivinis automobilis), Mercedes Benz Sprinter (krovininis automobilis iki 3,5 t). Iš VĮ „Regitra“ išduotų registracijos liudijimų nustatyta, jog ieškovė nuosavybės teise turi dvi transporto priemones: Renault Twingo ir VW Beetle.

Iš trečiojo asmens MB „Žalioji aikštelė“ internetinio tinklapio nuotraukos matyti, jog bendrija teikia aplinkos tvarkymo paslaugas, prekiauja augalais bei teikia kitas paslaugas, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taip pat nurodomas aikštelės adresas (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. Atsakovo pateiktos nuotraukos patvirtina, jog MB „Žalioji aikštelė“ adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda vykdo prekybą augalais.

Iš atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, jog ieškovės žemės sklype stovi laikinas statinys, supiltas žvyras, stovi sunkiasvorė transporto priemonė, o atsakovui priklausančiame žemės sklype stovi ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės, žemės sklypo danga – žvyras, aikštelės įrengimo darbai nėra vykdomi.

Iš ieškovės ir jo atstovo rašytinių bei žodinių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r., kurio susiekimui prašo nustatyti servitutą, naudos transporto priemonių ir įrangos, tokios kaip trenšeris, grunto stumdytuvas, žemės grąžtas, grunto tankintuvas laikymui. MB „Žalioji aikštelė“ neplanuoja naudoti automobilių didesnių nei C1 kategorija (iki 7,5 t), žemės sklype esantis mobilus namelis skirtas daiktų susidėjimui.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog važiavimo intensyvumas į žemės sklypą priklausys nuo metų sezono, žiemą į sklypą bus atvykstama tik kelis kartus per mėnesį, o intensyviausiu metu į sklypą automobiliai įvažiuotų 10-15 kartų per dieną.

Iš atsakovo autoserviso projekto rengusios UAB „J ir A architektūros situacija“ projekto vadovės pateiktų 2021-03-19 ir 2021-04-19 raštų nustatyta, jog mikroautobusas ar sunkvežimis negali pravažiuoti pro esamą šiaurinį pastato kampą, o didinti kelio apsisukimo spindulio neleidžia techninės galimybės. Sunkvežimių eismas autoserviso teritorijoje nėra galimas.

Atsakovo 0,3118 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal žemės verčių zonų žemėlapį 2019-01-01 yra 16 800 Eur.

UAB „Turto spektras” nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita patvirtina, kad atsakovo 0,3118 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės vertinimo dieną - 2018-05-08 buvo 74 000 Eur. UAB „Verslavita“ 2021-05-27 konsultacinio pobūdžio išvada dėl objekto kainos nustatymo patvirtina, jog atsakovo žemės sklypo labiausiai tikėtina (galima) kaina rinkoje 2021-05-27 yra 3000 Eur už vieną arą arba 30 Eur už vieną kv. m.

UAB „Vakarų valda“ 2021-06-01 pasiūlymas patvirtina, jog atsakovo žemės sklypo naujos toponuotraukos atlikimas kainuotų – 363 Eur, žemės sklypų kadastrinių matavimų patikslinimas – 242 Eur.

Iš UAB „Verslavita“ 2021-05-27 konsultacinio pobūdžio išvados dėl verslo netekimo nustatyta, jog prarandant atsakovo žemės sklype 367 kv. plotą pagal pirmą servituto planą labiausiai tikėtini atsakovo verslo netekimai/žala sudaro nuo 20000 Eur iki 24000 Eur, o prarandat 524 kv. m pagal antrą servituto planą ar 532 kv. m pagal trečią servituto planą – netekimai/žala sudarytų nuo 30000 Eur iki 34000 Eur.

UAB „J ir A architektūros studija“ atsakovui pateikė komercinį pasiūlymą dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r., detaliojo plano korektūros ir automobilių plovyklos su autoservisu, adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r., statybos projekto korektūros, kuriame nurodė, jog už sutarties objekto įgyvendinimą turėtų būti sumokėta 3200 Eur + PVM už detaliojo plano korektūrą ir 2500 Eur + PVM už automobilių plovyklos su autoservisu statybos projekto korektūrą.

Iš UAB „J ir A architektūros studija“ paslaugų teikimo sutarties/analizės pateiktos atsakovui nustatyta, jog sutarties objektas - automobilių plovyklos su autoservisu, adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r., statybos projekto korektūra kainuotų - 3000 Eur + PVM, viso 3630 Eur.

Projekto vadovės J. B. 2020-05-28 raštas (preliminari analizė) dėl statinio – automobilių plovyklos su autoservisu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., statybos projektas patvirtina, kad reikalingas automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius yra 16 vietų, o suprojektuotas automobilių stovėjimo vietų skaičius yra 17 vietų (iš jų 2 vietos žmonėms su negalia reikmėms ir 1 vieta elektromobilių įkrovimui).

UAB „Turto spektras” nekilnojamojo turto (nebaigtos statyti automobilio plovyklos su autoservisu ir žemės sklypu) rinkos vertės nustatymo ataskaita patvirtina, kad atsakovui priklausančios nebaigtos statyti automobilių plovyklos su autoservisu 1L2b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,3118 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės 2018-05-08 buvo 167 000,00 Eur.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo. Ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą atsakovui priklausančiame žemės sklype, kad galėtų patekti į jai nuosavybės teise priklausantį 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r., nes kito patekimo nėra. Atsakovas su prašomu nustatyti kelio servitutu nesutinka, nurodo, jog ieškovė turi faktinį patekimą į jai priklausantį žemės sklypą, todėl nėra jokios būtinybės nustatyti jos prašomo kelio servituto.

Teismas nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis, Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. , o atsakovui nuosavybės teise priklauso gretimas 0,3118 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. Abu žemės sklypai yra šalia magistralinio kelio A13 Klaipėda - Liepoja 6 km. Atsakovui priklausančiame 0,3118 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ir VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre įregistruotas 444 kv. m. kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis). Atsakovui priklausantis 0,3118 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi įvažiavimą į žemės sklypą. Ieškovė į jai priklausantį žemės sklypą šiuo metu patenka per atsakovo žemės sklypą.

Bylos duomenys patvirtina, jog tarp šalių yra nesutarimas dėl kelio servituto nustatymo, nes atsakovas nesutinka, jog jo sklype būtų nustatytas kelio servitutas, argumentuodamas tuo, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link ieškovės sklypo šiaurinės pusės buvo pradėtas įrenginėti kelias, todėl egzistuoja galimybė į ieškovės sklypą patekti kitu būdu – esamu keliu, nenustatant kelio servituto jo sklype. Šalių pozicija teismo posėdžio metu bei duoti paaiškinimai patvirtina, jog šalims susitarti dėl kelio servituto nepavyksta, todėl akivaizdu, kad ginčo atveju susitarimas tarp šalių neįmanomas ir ginčas dėl kelio servituto turi būti išspręstas teismo. Teismas pažymi, kad šalių nesutarimą taip pat pagrindžia ir aplinkybė, kad nei iki šios bylos inicijavimo, nei jos nagrinėjimo teisme metu šalys nepriėjo prie bendro sutarimo. Taigi konstatuotina, jog tarp gretimų žemės sklypų savininkų yra nesutarimas dėl kelio servituto nustatymo.

Teismas nurodo, jog servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, kai servitutas yra objektyviai būtinas. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014, 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).

Byloje pateiktų rašytinių duomenų visuma patvirtina ieškovės paaiškinimus, jog ieškovė neturi jokio faktinio ir realaus patekimo į jai nuosavybės teise priklausantį 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog iš šiaurinės ieškovės sklypo pusės nuo (duomenys neskelbtini) g. atšakos, kuri baigiasi dar net nepasiekusi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki ieškovės žemės sklypo yra dar du žemės sklypai – jau minėtas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. B. ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r., kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims J. Š., J. N., K. Ž., A. V., V. K., kurių pateiktuose atsiliepimuose nurodytos aplinkybės patvirtina, jog per jų žemės sklypą nėra jokio kelio ir niekada nebuvo, o ieškovė patenko ir patenka per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Atsakovo pateikta ištrauka iš Klaipėdos rajono savivaldybės žemėlapio apie kelius rodo, jog joks kelias per trečiųjų asmenų žemės sklypus nėra projektuojamas ir šiuo metu jo nėra. Kitas svarbus aspektas, jog tretieji asmenys nesutinka, jog ieškovė patektų į savo žemės sklypą per jiems nuosavybės teise priklausančius žemė sklypus, nes kelio nėra, taip pat nesutinka, jog būtų jis formuojamas per jų žemės sklypus. Taigi ieškovės patekimas į savo žemės sklypą iš šiaurės pusės, kaip teigia atsakovas, nėra įmanomas, nes trečiųjų asmenų sklypuose jokio faktinio kelio nėra, o tretieji asmenys, nesutinka, jog per jų žemės sklypus būtų formuojamas ir įrengiamas kelias.

Iš atsakovo pateiktos ištraukos iš Klaipėdos rajono savivaldybės žemėlapio apie kelius matyti, jog teritorijoje šalia magistralinio kelio A13 nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra numatytas kelias. Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos 2019-05-21 rašte taip pat nurodė, jog pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Triušelių, Gindulių kaimus ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialųjį planą, kurio Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR) registracijos Nr. T00029543, ieškovės žemės sklypas buvo numatytas jungiamiesiems keliams (gatvėms) palei valstybinės reikšmės kelius įrengti. UAB „Geometra“ parengtame specialiajame plane, 1.3. punkte Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai“ nurodyta, kad jungiamasis kelias (gatvė) numatomas greta magistralinio kelio A13 Klaipėda-Liepoja, skirtas privažiavimams prie komercinių objektų teritorijų numatytų rajono bendrojo plano sprendiniuose. Jis planuojamas nuo Jakų sankryžos iki Tauralaukio sankryžos, tačiau šiuo metu tokio kelio nėra įrengta, be to kaip matyti jis nevestų į ieškovės žemės sklypą, o būtų galimai ateityje įrengiamas šalia ieškovės žemės sklypo.

Ieškovė kreipėsi į Lietuvos automobilių Kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos dėl kelio nuovažos įrengimo nuo magistralinio kelio į jai priklausantį žemės sklypą, tačiau buvo nurodyta, jog ieškovės prašomas įrengti kelias yra prie pat magistralinio kelio A13 skirtingų lygių sankryžos, todėl nėra juridinių galimybių išduoti prisijungimo prie magistralinio kelio A13 Klaipėda-Liepoja sąlygų, todėl į ieškovei priklausantį 0,1300 ha žemės sklypą, įrengimas nėra galimas. Šias aplinkybes patvirtino ir Valstybinės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas teismo posėdžio metu. Taigi ieškovė siekė įsirengti kelią bei turėti patekimą į savo žemės sklypą, siekdama neapriboti atsakovo nuosavybės teisių, tačiau jai nebuvo leista įsirengti atskiro įvažiavimo.

Atsakovas ir jo atstovas nurodė, jog rengiant detalųjį planą kelias į ieškovės sklypą nebuvo suplanuotas, nes ankstesnis savininkas nepareiškė jokių pretenzijų dėl detaliojo plano. Taigi iš esmės pats atsakovas pripažino faktą, jog įvažiavimas į ieškovės žemės sklypą nebuvo numatytas, o tai vėlgi rodo, jog įvažiavimo į ieškovės žemės sklypą nėra. Teismo vertinimu, tai, jog buvęs sklypo savininkas neteikė jokių pastabų dėl detaliojo plano rengimo ir jo sprendinių, ir nebendravo su atsakovu, kai buvo rengiamas žemės sklypo detalusis planas ir galiausiai detaliojo plano sprendiniams buvo pritarta, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ieškovei, kuri nedalyvavo detaliojo plano rengimo procedūroje, nėra būtinas patekimas į jai priklausantį žemės sklypą. Ieškovė nėra niekuo kalta, kad ji neturi patekimo prie savo sklypo, nes į tokią situaciją ieškovė pateko dėl buvusio ankstesnio savininko neveikimo.

Teismas, įvertinęs surinktą bylos medžiagą, konstatuoja, jog ieškovės prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas. Prašomo servituto nenustačius, ieškovė neturės fizinės ir realios galimybės patekti į savo žemės sklypą ir tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog nurodytų aplinkybių visuma sudaro objektyvų pagrindą atsakovo nuosavybei į žemės sklypą riboti ir kelio servitutui priverstinai nustatyti teisminiu keliu, nes be jo neįmanoma ieškovei patekti į savo žemės sklypą ir naudotis žemės sklypu, be to ir šiuo metu ieškovė patenka į žemės sklypą per atsakovo žemės sklypą, tretieji asmenys nurodė, jog visada per atsakovo žemės sklypą ieškovė ir patekdavo. Todėl darytina išvada, kad servituto nustatymas atsakovui priklausančiame žemės sklype yra vienintelis galimas ieškovės patekimo į jai priklausantį 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būdas, be to tai ir racionaliausias būdas, nes jei būtų nustatomas kelias į ieškovės žemės sklypą iš šiaurinės pusės reiktų nustatyti servitutus per kelis skirtingiems savininkams priklausančius žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti kelio servitutą tam, kad ieškovė galėtų patekti į jai nuosavybės teise priklausantį 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. ir juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.117 straipsnis, CK 4.126 straipsnio l dalis, CPK 178 straipsnis).

CK 4.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. CK 4.117 straipsnis numato, kad kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėms, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairioms transporto priemonėms ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (CK 4.119 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti vieną iš jos siūlomų servitutų, t. y. pagal T. Bartkaus projektavimo IĮ 2019‑10‑15 parengtą servituto planą, nustatant 0,0367 ha ploto servitutą; pagal T. Bartkaus projektavimo IĮ 2020-05-05 parengtą servituto planą nustatant 0,0524 ha ploto kelio servitutą; pagal T. Bartkaus projektavimo IĮ 2020-05-05 parengtą planą nustatant 0,0532 ha ploto kelio servitutą. Nurodo, jog rengiant servitutų planus buvo atsižvelgta į tai, jog detaliuoju planu atsakovo žemės sklype yra nustatytas 444 kv. m. servituto kelias – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) ir nustačius 0,0367 ha kelio servitutą atsakovo žemės sklype, būtų minimaliai apribotos savininko teisės, nes suplanuotas servitutas iš dalies atitinka teritorijų planavimo dokumentus; nustatant 0,0524 ha ploto servitutą arba nustatant 0,0532 ha servituto kelią, servituto plotai būtų didesni, tačiau jie projektuojami atsižvelgiant į atsakovo parengtą projektą bei jame numatytą transporto judėjimo schemą, be to didžiąją jo dalį užimtų ir taip atsakovo keliui, skirto judėti jo transportui po jo žemės sklypą, plotui.

Atsakovas nurodo, jog ieškovės prašomi kelio servitutai negali būti nustatyti, nes tai prieštarautų detaliojo plano ir autoserviso projekto sprendiniams, pagal pirmąjį variantą detaliame plane nustatytas servitutas nesusiekia su ieškovės žemės sklypu bei prieštarautų dabartinio projekto sprendiniams, nes eina per numatytą žaliąją veją, naikinamas bordiūras, kuris buvo projektuojamas, jog paviršinis vanduo kuo mažiau nutekėtų link magistralinio kelio, taip pat nesiderina su eismo judėjimo ratu schema, o jei būtų nustatytas antras siūlomas servitutą, tai naikintųsi dvi automobilių parkavimo vietos, o trečiuoju variantu naikintųsi elektromobilio įkrovimo aikštelė.

Pirmiausia teismas nurodo, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus teismui pateikta išvada, patvirtina, kad kelio servitutai galėtų būti nustatyti nerengiant detalaus plano keitimo ar korektūros teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis nebūtų reikalingas susisiekimo komunikacijoms funkcionuoti (TPĮ 18 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovo argumentai dėl detaliojo plano keitimo būtinumo atmestini kaip nepagrįsti.

Sutiktina su atsakovu, jog patvirtinus bet kurį ieškovės prašomą servitutą, būtų būtina keisti atsakovo parengtą autoserviso projektą, tačiau kaip matyti iš projektuotojos teikiamų dokumentų, tai yra įmanoma, tik būtų patiriamos papildomos išlaidos, tačiau ieškovė sutinka prisidėti prie projekto keitimo išlaidų atlyginimo.

Atsakovas nurodo, jog ieškovės siūlomo kelio servituto antro ir trečiojo variantų plotai skirti važiavimui yra per siauri ir ieškovė negalės važiuoti su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, todėl toks servituto planas negalės būti įgyvendintas. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais, nes neabejotina, jog projektuotojas, rengdamas kelio servituto planą, buvo susipažinęs su atsakovo autoserviso projektu, kuriame buvo nurodyta transporto judėjimo schema, todėl įvertino koks turi būti būtinas plotas pravažiuoti transporto priemonei, antra ieškovė nurodė, jog ji neketina važiuoti su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, bus važiuojama tik su C kategorijos automobiliais, be to ji negadins atsakovo įrengtos infrastuktūros. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais ieškovės paaiškinimais.

Teismas nurodo, jog servituto turinį lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai – servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Taigi sprendžiant dėl ieškovės prašomų suteikti teisių, būtina jas įvertinti pagal įstatyme nustatytus kriterijus: ar šios teisės susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus ir konkretus jų poreikis. Taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovei priklausančio žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija. Trečiojo asmens Valstybinės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas nurodė, jog pagal esamą sklypo paskirtį yra galima veikla, kadangi sklypas patenka į magistralinio kelio apsaugos zoną, tai leidžiamos veiklos susijusios su transportu, tam tikros veiklos yra draudžiamos, tačiau kai kurios veiklos, kaip sandėliavimas leidžiamos, tik būtina gauti sutikimą. Ieškovė nurodė, jog žemės sklypą naudos transporto priemonių ir įrangos laikymui, veikla, kuri vykdoma (duomenys neskelbtini), Klaipėda, sklype nebus vykdoma. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog šiuo metu ieškovės žemės sklype supilta skalda ir stovi mobilus namelis, kuriame kaip nurodė ieškovės atstovas sudėti ieškovės daiktai.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog trečiajam asmeniui MB „Žalioji aikštelė“ priklauso Citroen Berlingo - keleivinis automobilis, Fiat Ducato - keleivinis automobilis, Mercedes Benz Sprinter - krovininis automobilis iki 3,5 t, o ieškovei nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemones: Renault Twingo ir VW Beetle. Ieškovė nurodė, jog nevažiuos į žemės sklypą su didesnėmis nei C1 kategorijos transporto priemonėmis, transporto priemonių važiavimo intensyvumas 10-15 kartų per dieną, o ne sezono metu, t. y. žiemą atvyks tik kelis kartus per mėnesį.

Atsakovo žemės sklypas 0,3118 ha ploto, jo paskirtis – kita, naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorija ir susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, atsakovas jį naudoja jam priklausančios įmonės – UAB „Autoburė“ – veiklai, t. y. autoserviso veiklai, žemės sklype 687 kv. m. žemės plotas yra užimtas statiniais, taip pat atsakovui priklausančiame žemės sklypo plote jau yra suformuoti 444 kv. m. servitutai, tame tarpe ir kelio servitutas.

Ieškovės siūlomu pirmuoju variantu servitutas užims 0,0367 ha žemės ploto, servitutas būtų nustatomas toje vietoje, kur jau yra teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotas servitutas, tačiau kaip matyti jau nustatytas servitutas nesusisiektų su ieškovės žemės sklypu ir reiktų detaliame plane suprojektuotą servituto plotą didinti, be to jis užimtų didesnę atsakovo žemės sklypo dalį, kuri autoserviso projekte yra suplanuota kaip želdiniai, kurie būtini, jog paviršiaus vanduo kuo mažiau nutekėtų link magistralinio kelio, be to, šis servitutas prieštarauja atsakovo sklype suplanuotai eismo judėjimo schemai. Antru alternatyviu reikalavimu prašomas nustatyti servitutas užims didesnę dalį žemės ploto, nei pirmuoju, bet jis suprojektuotas pagal atsakovo autoserviso projekte numatytą eismo judėjimo schemą, t. y. ratu, ir tik posūkis bus daromas į ieškovės žemės sklypą pietrytiniame kampe, tačiau šios nuovažos įrengimas pagal atsakovo pateiktą schemą panaikins dviejų automobilių stovėjimo vietas, o trečiuoju prašomu nustatyti kelio servitutu ieškovės automobiliai judės kaip numatyta atsakovo projekte nurodyta eismo judėjimo schema ratu, posūkis bus daromas į ieškovės žemės sklypą šiaurės – rytų kampe, ir nuovažos įrengimas pagal atsakovo pateiktą schemą panaikins tik vieną suplanuotą elektromobilių įkrovimo aikštelės vietą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes matyti, jog nustatant servitutą atsakovo žemės sklype bus būtina koreguoti jau patvirtiną autoserviso projektą, todėl būtina įvertinti kuris mažiausiai apsunkintų atsakovo žemės sklypą, būtų racionaliausias ir mažiausiai resursų reikalaujantis servitutas. Teismo vertinimu būtent ieškovės siūlomas trečiasis servituto projektas būtų racionaliausias, o jo suvaržymai sukeltų mažiausiai nepatogumų atsakovui bei užtikrintų ieškovės galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą bei juo naudotis, t. y. patekti su transporto priemonėmis bei eiti pėsčiomis. Nors ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą varyti gyvulius, tačiau kaip matyti žemės sklypo paskirtis nėra žemės ūkio, ieškovė nepateikė duomenų, jog jai būtina varyti gyvulius, todėl teismo vertinimu toks ieškovės prašomos servitutas yra perteklinis bei jai visiškai nebūtinas, todėl visiškai pakankama nustatyti kelio servitutą suteikiantį teisę ieškovei važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, per atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,3118 ha žemės sklypą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta darytina išvada, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti atsakovui priklausančiame 0,3118 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r., 0,0532 ha ploto kelio servitutą, pagal T. Bartkaus projektavimo IĮ 2020‑05‑05 parengtą planą.

Dėl kompensacijos už servitutą dydžio nustatymo.

Konstatavus, kad yra pagrindas nustatyti ieškovės prašomą servitutą, atsižvelgiant į teismų praktiką, spręstinas klausimas dėl servituto atlygintinumo nustatymo.

Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Vykdydamas tokią pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Teismas disponuoja diskrecijos teise nustatyti kompensacijos dydį, įvertinęs, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 36 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo, kurie turi būti įrodyti.

Ieškovė sutinka patenkinus trečią (alternatyvų) reikalavimą ir nustačius 0,0532 ha ploto kelio servitutą sumokėti atsakovui 446,88 Eur servituto vienkartinę kompensaciją. Tokį kompensacijos dydį grindė tuo, kad tokią kompensaciją ji paskaičiavo atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004‑12‑02 nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 9 punktą, naudojant formulę Nk = Sp x Vk x Kn, tai yra: Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, laipsnis. Atsakovas nesutiko, jog kompensacijos dydis būtų nustatomas vadovaujantis šia metodika, nurodydamas, jog ji negali būti taikoma nagrinėjant privačių asmenų ginčus.

Teismas nurodo, jog žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020).

Pagal ieškovės pateiktus duomenis nustatyta, jog atsakovo 0,3118 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal žemės verčių zonų žemėlapį 2019-01-01 yra 16 800 Eur. UAB „Turto spektras” nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita patvirtina, kad 0,3118 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną - 2018-05-08 yra 74 000 Eur. UAB „Verslavita“ 2021-05-27 konsultacinio pobūdžio išvada dėl objekto kainos nustatymo patvirtina, jog atsakovo žemės sklypo labiausiai tikėtina (galima) kaina rinkoje 2021-05-27 yra 3000 Eur už vieną arą arba 30 Eur už vieną kv. m. Taigi skaičiuojant servituto kompensacijos dydį teismas remsis naujausiais atsakovo pateiktais duomenimis apie žemės sklypo vertę, t. y. UAB „Verslavita“ 2021-05-27 konsultacinio pobūdžio išvada dėl objekto kainos nustatymo, nes ieškovė duomenų, jog turto vertė yra mažesnė neteikė.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė sutinka sumokėti už žemės sklypo naujos toponuotraukos atlikimą, žemės sklypų kadastrinių matavimų patikslinimą; taip pat statybos projekto korektūrą bei nuovažos įrengimą į ieškovės sklypą, tačiau nesutiko su atsakovo pateikta projekto korektūros kaina, argumentuodamas, jog kaina nėra niekuo pagrįsta.

Teismas nurodo, jog ieškovė teikdama, jog projekto koregavimo kaina yra per didelė teismui nepateikė duomenų, jog kitas projektuotojas sutiktų pakoreguoti projektą, kurį bus būtina koreguoti, būtent dėl ieškovei nustatomo servituto, šiuos darbus atliktų mažesne kaina.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).

Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio ir apimties, kurią ieškovė privalo sumokėti atsakovui už nustatomą servitutą, pažymi, jog itin svarbi aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra ta, jog atsakovas nepraranda nuosavybės teisių į 5,32 arus ploto žemės sklypą, nes didžiąją dalį kelio servituto užims ir taip atsakovo keliui, skirto judėti atsakovo ir pas atsakovą aptvyksančių klientų transportui po jo žemės sklypą plotas. Taigi realiai atsakovas taip pat galės naudotis didžiąja servituto dalimi. Taip pat įvertintina ir tai, kad servitutas nustatomas neterminuotam laikotarpiui, nustačius servitutą bus reikalingas kelio nuovažos į ieškovės žemės sklypą įrengimas, projekto koregavimas.

Atsižvelgiant į atsakovo nuosavybės teisės suvaržymų turinį ir apimtį, teismas sprendžia, kad tinkamą viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų teisių ir interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus labiausiai užtikrina vienkartinė piniginė kompensacija.

Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas yra 0,3118 ha (31,18 arų), kelio servitutas atsakovo sklype nustatytinas 0,0532 ha ploto (5,32 arų), kas užima 17 proc. atsakovo žemės sklypo, servitutas nustatytinas neterminuotai. Tačiau šiame kontekste svarbu atsižvelgti į tai, kad nustačius kelio servitutą (0,0532 ha ploto) didžiąją dalį servituto užims ir taip atsakovo keliui, skirto judėti jo transportui po jo žemės sklypą, plotas, taigi realiai atsakovas ir pats naudosis didžiąja servituto dalimi, todėl nėra pagrindo teigti, jog nustatytinas kelio servitutas (532 kv. m.) iš esmės ribotų atsakovo interesus naudotis šia sklypo dalimi ar nustatytų neproporcingus apribojimus. Teismas nurodo, jog pagrindai atlyginti nuostolius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu - tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovas teikė duomenis, jog dėl nustatyto servituto jis patirs verslo netekimus, nes prarandamas plotas, kuriose gali būti transporto parkavimo vietos, atviros sandėliavimo aikštelės ir jo patiriama žala galėtų siekti nuo 30000 iki 34000 Eur. Teismo vertinimu tokie atsakovo pateikti skaičiavimai yra visiškai nepagrįsti, nes nustatomas servitutas jokiu būdu neribos atsakovo verslo, atsakovas toliau galės naudotis turimu žemė sklypu, kuris ir numatytas naudoti susisiekimui – transporto priemonėms judėti ir atvykti į autoservisą, o žemės sklypo dalis, kurioje nustatomas servitutas, iš atsakovo nėra paimama, taip pat ieškovei nėra suteikiama teisė šiame žemės sklype statyti transporto priemonių, ji tik pravažiuos atsakovo suprojektuotu keliu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą apie galimus atsakovo verslo netekimus bei priteisti jo nurodomą žalą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismo vertinimu, nustatytinas sąžiningas, protingas ir adekvatus mokėtinos vienkartinės kompensacijos už atlygintino kelio servituto 0,0532 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dydis apskaičiuotinas įvertinus atsakovo turto vertę, t. y. yra ¼ (ketvirtadalis) 532 kv. m. arba 5,32 a žemės sklypo rinkos vertės dydžio kompensacija – 3990,00 Eur (3000,00 Eur (1 aro kaina) x 5,32 = 15960,00 Eur; 15960 / 4), taip pat įvertinus, tai jog nustačius servitutą būtina keisti automobilių plovyklos su autoservisu statybos projektą, kurio keitimas kainuotų 3630,00 Eur ir šias išlaidas atsakovas patirtų būtent dėl ieškovės naudai nustatomo servituto, taip pat atlikus projekto korektūrą bus būtina gauti naują laidos statybą leidžiantį dokumentą – 93,00 Eur, atlikti atsakovo žemės sklypo toponuotrauką, kuri kainuotų – 363 Eur, patikslinti žemės sklypų kadastrinius matavimus – 242 Eur ir visas šias išlaidas turi atlyginti ieškovė, kurios atsiranda būtent dėl jos naudai nustatomo kelio servituto.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, konstatuotina, jog ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 8318,00 Eur (3990,00 Eur+3630,00 Eur+93 Eur+242 Eur+363 Eur)vienkartinę piniginę kompensaciją už nustatytą 0,0532 ha ploto kelio servitutą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9, 10 punktai).

Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 5129,80 Eur (75,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 38,00 Eur už laikinąsias apsaugos priemones, 96,80 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, ir 3710,00 Eur už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 1210,00 Eur apeliacinės instancijos teisme).

Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2401 Eur (1600,00 Eur už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme - 75,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 726,00 Eur už konsultacines išvadas).

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio skaičių ir trukmę, advokatų darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.

Teismas nurodo, jog nors ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. tenkintas reikalavimas nustatyti kelio servitutą, atmestas reikalavimas varyti gyvulius, tačiau teismas vertina, kad iš esmės ieškovės materialinis reikalavimas buvo patenkintas visiškai, ir todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sumoje – 5129,80 Eur. Atitinkamai atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė ir priteisti jų neprašė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti 0,0532 ha ploto kelio servitutą pagal T. Bartkaus projektavimo IĮ 2020‑05‑15 parengtą planą – teisę ieškovei V. N. važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, per atsakovui R. R., nuosavybės teise priklausantį 0,3118 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. – tarnaujantis daiktas; viešpataujantis daiktas – V. N. nuosavybės teise priklausantis 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r.

Priteisti iš ieškovės V. N., tarnaujančio daikto savininkui atsakovui R. R., vienkartinę piniginę kompensaciją už nustatytą 0,0532 ha ploto kelio servitutą – 8318,00 Eur .

Kitą patikslintą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. R. ieškovei V. N. 5129,80 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

T. Bartkaus projektavimo IĮ 2020-05-15 parengtą planą laikyti neatskiriama šio teismo sprendimo dalimi.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-03-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.