- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- 2-1933-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09750-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- I. K., K. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vendus“
- Trečiasis asmuo
- V. M., I. Z.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. K. ir K. K., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą I. K., ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vendus“ dėl fizinio asmens garbės ir orumo, teisės į atvaizdą gynimo, neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys - V. M., I. Z..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai I. K. ir K. K., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą I. K., 2013 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2014 m. kovo 28 d. ir 2015 m. sausio 5 d. patikslinę, prašė: 1) įpareigoti atsakovą UAB „Vendus“ (pradinis atsakovas - BUAB „Balsas.lt leidiniai“) per dvi savaites nuo sprendimo byloje įsiteisėjimo laikraštyje „Akistata“ paskelbti tokio turinio paneigimą: „Laikraščio ,,Akistata“ 2012 m. vasario 14 d. Nr. 13 (1916) išspausdintame straipsnyje „Lakštingala negali nečiulbėti“ nurodyti teiginiai, kad esą: „Nuolatinio darbo ji (I. K.) neturėjo, seno gyvenimo būdo neišsižadėjo - taip alytiškės sūnelis netrukus atsidūrė globėjų šeimoje“; „Dabar I. K. už Panevėžyje įvykdytas dvi vagystes ir plėšimą nuteista kalėti dvejus metus. Toki nuosprendį kalinių grožio konkurse kadaise labai gerai įvertintai alytiškei paskelbė Panevėžio miesto apylinkės teismas, dėl daugybės teistumų pripažindamas nuteistąją recidyviste“, neatitinka tikrovės.“; 2) iš atsakovo UAB „Vendus‘ priteisti ieškovės I. K. naudai 10 000 Lt arba 2 896,20 EUR neturtinės žalos atlyginimo; 3) iš atsakovo UAB „Vendus“ priteisti K. K. naudai 10 000 Lt arba 2 896,20 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovas UAB „Vendus“ (tuo metu – UAB „Tavo akistata“) iki 2014 m. liepos 15 d. leido laikraštį ,,Akistata“. Laikraštyje „Akistata“ 2012 m. vasario 14 d. Nr. 13 (1916) buvo išspausdintas žurnalistės I. Z. straipsnis „Lakštingala negali nečiulbėti“. Straipsnyje buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios bei įžeidžiančios ieškovės garbę ir orumą žinios, be jos sutikimo paviešintos žinios apie privatų gyvenimą, pažeista ieškovės ir jos mažamečio sūnaus teisė į atvaizdą. Ieškovai patyrė neturtinės žalos, kurią atsakovas privalo atlyginti. Dėl atsakovo leidžiamame laikraštyje publikuoto straipsnio ieškovė kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, kuri 2012 m. birželio 25 d. posėdžio nutarimu Nr. 11 pripažino, kad publikacijoje buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 36 ir 53 straipsniai. Publikacijoje „Lakštingala negali nečiulbėti“ rašoma, kad ieškovė nuolatinio darbo neturėjo, seno gyvenimo būdo neišsižadėjo, jos sūnelis netrukus atsidūrė globėjų šeimoje. Ieškovė su tuo nesutinka, kadangi buvo klaidingai aprašytos aplinkybės, kuriomis ieškovės sūnui paskirta laikinoji globa. Laikinoji globa sūnui buvo paskirta todėl, kad ieškovė buvo nuteista laisvės atėmimo bausme, o ne dėl jos gyvenimo būdo. Straipsnyje taip pat buvo neteisingai rašoma ir tai, kad ieškovė Panevėžio miesto apylinkės teismo buvo pripažinta recidyviste, nors Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 19 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuriuo ieškovę pripažino padarius nusikalstamas veikas ir paskyrė ieškovei bausmę, tačiau nei šiuo nuosprendžiu, nei kokiu nors kitu nuosprendžiu kitoje byloje ieškovė nėra pripažinta recidyviste. Išsakytas teiginys, kad ieškovė pripažinta recidyviste, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą. Straipsnyje „Lakštingala negali nečiulbėti“ taip pat nurodyta, kad teismo medicinos specialistai nustatė, jog ieškovė yra emociškai nestabili, serga depresija ir nerimo sindromu, taip pat atsiradę psichikos sutrikimų vartojant alkoholį ir narkotines medžiagas, pirmiausia nuteistoji, patekusi už grotų, bus gydoma. Nors baudžiamoji byla buvo išnagrinėta viešame teismo posėdyje, o dabar jos medžiaga yra viešai prieinama, tai nesuteikia teisės atsakovui viešinti bylos medžiagoje esančių dokumentų, kuriuose aprašyta ieškovės sveikatos būklė, be ieškovės sutikimo. Informacija apie ieškovės sveikatos būklę buvo skirta tik teismui. Straipsnyje taip pat rašoma, jog „su šiuo miestu (Marijampole) garsiąją kalinę sieja tik vienas už ją kiek vyresnis, šeimą turintis taksistas - Inga pagimdė jo kūdikį, vėliau moteris buvo įsisukusi į vaiko tėvystės nustatymo teismus, nes marijampolietis nebuvo linkęs „pasiduoti“. 2006 m. gegužės 19 d. ieškovei gimė sūnus K. K.. Vaiko tėvystė iki šiol nėra nustatyta. Kas yra ieškovės vaiko tėvas, patikimų žinių ji neturi. Šios informacijos apie ieškovės nesėkmingas pastangas nustatyti vaiko tėvystę skleidimas pažeidžia ieškovės ir jos sūnaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Be to kartu su straipsniu „Lakštingala negali nečiulbėti“ atsakovas išspausdino nuotrauką, kurioje ieškovė laiko ant rankų savo sūnų K. K.. Šalia nuotraukos pridėtas komentaras „2008 metais pataisos namuose „Akistatos“ aplankyta I. K. tvirtino, kad meilė sūneliui padės jai nebeiti nusikaltėlės keliu“. Nuotrauka daryta šventės, vykusios maždaug 2008 metais Panevėžio pataisos namuose, metu. Tuo metu ieškovei buvo sudaryta galimybė auginti sūnų pataisos namuose. Į šventę atvykę žurnalistai, neprisistatę ir nieko neatsiklausę, pradėjo fotografuoti šventėje dalyvavusius asmenis, tame tarpe ir mažamečius nuteistųjų vaikus. Taip buvo padaryta ir kartu su straipsniu publikuota nuotrauka. Jei žurnalistai būtų atsiklausę, ieškovė nebūtų davusi sutikimo dėl jos ir sūnaus fotografavimo. Darant tokią fotografiją buvo pažeisti Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktų ribojimai. Paskleidžiant ieškovę liečiančią tikrovės neatitinkančią bei garbę ir orumą žeminančią informaciją bei žinias apie jos privatų gyvenimą, buvo padaryta žalos įstatymo saugomoms ieškovės neturtinėms vertybėms, o, paviešinant fotografiją, neturtinė žala buvo padaryta tiek ieškovei, tiek jos mažamečiam sūnui.
Atsakovas UAB „Vendus“ atsiliepimo į ieškinį įstatymo nustatyta tvarka nepateikė. Jam procesiniai dokumentai įteikti pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. M. atsiliepime į ieškinį palaikė ieškovų reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nuo 2010 m. globoja ieškovės mažametį sūnų. Berniukas, radęs namie laikraštį, su ginčo publikacija bei išspausdinta ieškovės ir jo nuotrauka, labai jautriai sureagavo, verkė, klausė, kas „pardavė‘ juos į laikraštį. Berniuko auklėtoja buvo atsinešusi laikraštį į darželį ir palikusi ant stalo. Vaikas reagavo jautriai, auklėtojai teko jį raminti. Po patirto streso vaikui prasidėjo nervinis akyčių tikas, jis ėmė kramtyti nagučius, naktį šlapindavosi į lovą, teko gerti raminamuosius vaistus. Be to iki straipsnio publikacijos niekas nežinojo, kieno vaiką globoja V. M.. Po publikacijos teko aiškintis kaimynams, vaikų darželyje.
Trečiasis asmuo I. Z. 2014 m. gruodžio 12 d. pateiktame paaiškinime-nuomonėje nurodė, kad ieškovė I. K. yra jau 10 kartų teista moteris, todėl publikacijoje buvo pavadinta recidyviste vien dėl to, jog vis kartojo nusikaltimus. Publikacija paskelbta remiantis teismo nuosprendžiais (oficialiais dokumentais) ir visuomenės teise žinoti, kam naudojamos policijai ir teismams skirtos lėšos (tokius, įstatymų nesilaikančius asmenis, bandant atvesti į doros kelią), kaip tokiais asmenimis rūpinamasi, o jie vis tiek kuriasi asocialų gyvenimą, ignoruodami visuomenės bendrystės normas. Be to trečiasis asmuo bendravo su ieškove telefonu ir ji pati prašė patarimo, kaip prisišaukti į teismą kūdikio tėvą marijampolietį. Ieškovė bendravo su trečiuoju asmeniu, žinodama, kad ši yra žurnalistė, daug apie save pasakojo. Iš to pasakojimo straipsnyje buvo paminėtas tik faktas apie tėvystę neigiantį vyrą, o ne apie pažinties istoriją, poros dramą, taip, trečiojo asmens teigimu, buvo pasielgta etiškai. Publikuotoje nuotraukoje matyti, kad ieškovė pozavo pati, vaiko veiduko nematyti, kaip ir reikalaujama. Tokiu būdu vaiko asmenybė neatskleista.
Į 2015 m. kovo 10 d. teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys neatvyko – ieškovė ir tretieji asmenys bylą prašė nagrinėti jiems nedalyvaujant, atsakovas apie posėdžio vietą ir laiką informuotas pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje, vykusiame 2014 m. spalio 21 d., ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus ieškovės procesiniuose dokumentuose, papildomai paaiškino, kad su straipsnio „Lakštingala negali nečiulbėti“ autore I. Z. ieškovė susitikusi nebuvo, interviu jai nedavė ir viešinti privatų gyvenimą nesutiko. Straipsnis tiek jai, tiek sūnui padarė didelę moralinę žalą, nes ji iki straipsnio nebuvo sakiusi sūnui, kad yra įkalinimo įstaigoje, sakydavo, kad ji yra ligoninėje. Šiuo metu ji bausmę yra atlikusi, dirba, ruošia dokumentus sūnaus susigrąžinimui, nors jo globa, nustatyta teismo sprendimu, iki šiol dar tęsiasi.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje, vykusiame 2014 m. spalio 21 d., trečiasis asmuo V. M. palaikė savo atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, papildomai nurodė, kad ji iki šiol yra oficiali K. K. globėja, vaiką motina lanko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad laikraštyje „Akistata“ 2012 m. vasario 14 d. Nr. 13 (1916) buvo išspausdintas žurnalistės I. Z. straipsnis „Lakštingala negali nečiulbėti“ (b.l. 16-27, t.2). Tuo metu laikraštį „Akistata“ leido atsakovas UAB „Vendus“ (2012 m. vasario 14 d. ir iki – UAB „Tavo akistata“ – b.l. 26, t.2; b.l. 172-181, t.1). Ieškovų teigimu, straipsnyje „Lakštingala negali nečiulbėti“ buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios bei įžeidžiančios ieškovės garbę bei orumą žinios, be ieškovės sutikimo paviešintos žinios apie jos privatų gyvenimą, pažeista ieškovės ir jos mažamečio sūnaus teisė į atvaizdą. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2012 m. birželio 25 d. sprendimu (protokolo Nr. 11) pripažino, kad publikacijoje „Lakštingala negali nečiulbėti“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 36 ir 53 straipsniai (b.l. 8, t.1).
Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį K. K. vardu.
Byloje nėra ginčo, kad I. K. yra nepilnamečio K. K., gimusio 2006 m. gegužės 19 d., motina. T. P. miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-246-837/2013 ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-341-278/2013 (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) ieškovei laikinai apribota motinos valdžia jos sūnaus K. K. atžvilgiu, nustatyta vaikui nuolatinė globa, globėja paskirta V. M.. Duomenų, kad laikinas motinos valdžios apribojimas I. K. būtų panaikintas arba jos nepilnametis sūnus būtų grąžintas motinai, byloje nėra. Atvirkščiai, byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti V. M. 2014 m. spalio 21 d. teismo posėdyje nurodė ir patvirtino, kad ji iki šiol yra oficiali K. K. globėja.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 38 straipsnio 4 dalį nepilnamečių iki 14 metų teises ir įstatymų saugomus interesus teisme gina jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai. Ieškovė tvirtina, kad įstatymas nedraudžia tėvams, kuriems laikinai apribota tėvų valdžia, reikšti teisme reikalavimus nepilnamečio sūnaus interesais. Tačiau nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-246-837/2013, nepriklausomai nuo to, kad ieškovei laikinai apribota motinos valdžia jos sūnaus K. K. atžvilgiu, vaikui nustatyta nuolatinė globa, globėja paskiriant V. M.. Vaiko nuolatinė globa reiškia, kad vaiko teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas globėjui (CK 3.256 str.). Tokiu būdu vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus (CK 3.272 str.).
Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė nėra tinkama atstove pagal įstatymą ir negalėjo pareikšti ieškinio savo nepilnamečio sūnaus vardu. Byloje dalyvaujanti trečiuoju asmeniu V. M., nors ir sutiko su pareikštu ieškiniu, tačiau savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, nepareiškė.
Dėl asmens garbės ir orumo gynimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad straipsnyje „Lakštingala negali nečiulbėti“ kai kurios (ieškinyje įvardintos) paskleistos žinios yra apie ieškovę I. K., nėra. Ginčas byloje kilo dėl to, ar tos paskleistos žinios atitinka tikrovę, jeigu ne, kaip nurodė ieškovė, ar tos žinios žemina ieškovės garbę ir orumą.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad publikacijoje „Lakštingala negali nečiulbėti“ rašoma apie tai, jog ieškovė nuolatinio darbo neturėjo, seno gyvenimo būdo neišsižadėjo – taip alytiškės (jos) sūnelis netrukus atsidūrė globėjų šeimoje. Ieškovė su tokiu teiginiu nesutinka, kadangi tokiu būdu buvo klaidingai aprašytos aplinkybės, kuriomis ieškovės sūnui paskirta laikinoji globa. Ieškovės teigimu, laikinoji globa sūnui K. K. buvo paskirta todėl, kad ieškovė buvo nuteista laisvės atėmimo bausme, o ne dėl jos gyvenimo būdo. Tačiau toks ieškovės teiginys nėra pagrįstas įrodymais (CPK 178 str.). Priešingai, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-246-837/2013 ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-341-278/2013 matyti, kad būtent dėl netinkamo gyvenimo būdo ieškovei buvo laikinai apribota motinos valdžia jos sūnaus K. K. atžvilgiu, nustatyta vaikui nuolatinė globa, globėja paskirta V. M.. Nurodytuose teismų procesiniuose dokumentuose konstatuota, kad atsakovė buvo teisiama 10 kartų, neprižiūri ir nesirūpina savo sūnumi Kajumi, nesudaro tinkamų sąlygų vaikui gyventi, iki suėmimo vartodavo narkotikus, yra bausta administracine tvarka už psichotropinių medžiagų vartojimą, vaiko nepriežiūrą ir t.t. Teismai padarė išvadą, kad būtent dėl netinkamo ieškovės gyvenimo būdo, jos amoralaus elgesio ir žalingos įtakos vaikui, t.y. dėl pačios ieškovės kaltės susidarė tokia padėtis, jog yra pagrindas apriboti motinos valdžią, o sūnų apgyvendinti globėjų šeimoje. Todėl nėra jokio pakankamo ir pagrįsto pagrindo daryti išvadą, kad publikacijoje „Lakštingala negali nečiulbėti“ įrašyta žinia, jog ieškovė nuolatinio darbo neturėjo, seno gyvenimo būdo neišsižadėjo – taip alytiškės (jos) sūnelis netrukus atsidūrė globėjų šeimoje, neatitinka tikrovės. Dėl to šis ieškinio reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.
Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad publikacijoje „Lakštingala negali nečiulbėti“ buvo neteisingai rašoma tai, kad ieškovė Panevėžio miesto apylinkės teismo buvo pripažinta recidyviste. Ieškovė tvirtina, kad, nors Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 19 d. ir priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuriuo ieškovę pripažino padarius nusikalstamas veikas ir paskyrė ieškovei bausmę, tačiau nei šiuo nuosprendžiu, nei kokiu nors kitu nuosprendžiu kitoje byloje ieškovė nėra pripažinta recidyviste. Dėl to, ieškovės teigimu, žinia, kad ieškovė pripažinta recidyviste, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą. Tačiau, teismo vertinimu, ir šią žinią pripažinti neatitinkančia tikrovės nėra pakankamo pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-184-768/2012 (b.l. 10-15, t.1) motyvuojamosios dalies matyti, kad „kaltinamoji teisiama 10 kartą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio nuostatas yra recidyvistė...“. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t.y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006 ir kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog ieškovė pagal įstatymo nuostatas yra recidyvistė, yra konstatuota įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje. Todėl, nepaisant to, jog minimo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ieškovė nebuvo įvardinta recidyviste, nėra pagrįsto pagrindo konstatuoti, jog publikacijoje „Lakštingala negali nečiulbėti“ žinia, kad ieškovė Panevėžio miesto apylinkės teismo buvo pripažinta recidyviste, neatitinka tikrovės, nes ji dėl teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies argumentų iš esmės atitinka tikrovę. Todėl ir šis ieškinio reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškinyje ieškovės nurodytos žinios iš esmės atitinka tikrovę, nėra pagrindo spręsti, ar jos yra žeminančiomis garbę ir orumą, nes tik, konstatavus aukščiau minėtų faktų visumą (žinių paskleidimą, kad žinios yra apie ieškovą, paskleistų žinių neatitiktį tikrovei, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą), asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį gali būti ginami.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl privataus gyvenimo neliečiamumo gynimo.
Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtinta Konstitucijos 22 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, kituose teisės aktuose. Fizinio asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas, informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu (CK 2.23 str. 1 d.). Pagal CK 2.23 straipsnio 2 dalį privataus gyvenimo pažeidimu, be kitų šioje teisės normoje išvardintų aplinkybių, laikomas ir duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką.
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ginčo straipsnyje „Lakštingala negali nečiulbėti“ taip pat teigiama, kad teismo medicinos specialistai nustatė, jog ieškovė yra emociškai nestabili, serga depresija ir nerimo sindromu, taip pat atsiradę psichikos sutrikimų vartojant alkoholį ir narkotines medžiagas, pirmiausia nuteistoji, patekusi už grotų, bus gydoma. Ieškovė teigia, kad, nors jos baudžiamoji byla buvo išnagrinėta viešame teismo posėdyje, o dabar bylos medžiaga yra viešai prieinama, tai nesuteikia teisės atsakovui viešinti bylos medžiagoje esančių dokumentų, kuriuose aprašyta ieškovės sveikatos būklė, be ieškovės sutikimo, kadangi tokia informacija apie ieškovės sveikatos būklę buvo skirta tik teismui. Teismas sutinka su tokiais ieškovės teiginiais.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra ginčo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-184-768/2012 buvo duomenys, pateikti medicinos ekspertų, kuriuose aprašyta ieškovės sveikatos būklė, kalbama apie, kad ieškovė atvirai pasakoja apie alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą, nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį ir amfetaminą, priklausomybės sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta viešame teismo posėdyje, kas matyti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nuosprendžio (b.l. 10-15, t.1).
Jau minėta, kad duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, laikomas privataus gyvenimo pažeidimu (CK 2.23 str. 2 d.). Sveikatos sistemos įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos informacijos viešumas yra ribojamas, norint užtikrinti asmens privataus gyvenimo ir jo asmens sveikatos paslapties neliečiamumą. Taigi žmogaus sveikata yra toks privatus gyvenimas, į kurį bet kada ir bet kaip negali kištis ne tik valstybė, visuomenė ar asmenų grupės, bet ir atskiri asmenys. Šioje byloje atsakovas yra visuomenės informavimo priemonė, todėl reikšminga minėto įstatymo 52 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėse informaciją apie asmens sveikatą be raštiško jo sutikimo. Ši norma yra draudžiamoji, todėl, remiantis kitais įstatymais, negali būti aiškinama kaip leidžianti visuomenės informavimo priemonėms rinkti, gauti ir skleisti bet kokią informaciją apie asmens sveikatą, nepaisant kokiais tikslais tai būtų daroma (Visuomenės informavimo įstatymo 1 str. ir 2 str. 34 d.).
Sveikatos sistemos įstatymo 52 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros specialistams draudžiama, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, pažeisti asmens privataus gyvenimo ar asmens sveikatos informacijos, kuri sudaro asmens sveikatos paslaptį ir kurią jie sužinojo eidami profesines pareigas, konfidencialumą. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnyje yra nustatyta paciento teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pagal šį įstatymą yra nustatyta išskirtinė asmens (paciento) teisė į privataus gyvenimo apsaugą, kai tas asmuo naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis (informacija apie pacientų gyvenimo faktus gali būti renkama pacientų sutikimu ir tik tuo atveju, jei tai yra būtina diagnozuoti ligą, gydyti ar slaugyti). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtai surinkta ar gauta, kad ir atsitiktinai, informacija apie paciento sveikatą, be jo raštiško sutikimo negali būti paskelbta. Tokia informacija negali būti paskelbta be ieškovės raštiško sutikimo ir tuo atveju, jeigu ji savo negalėjimą atvykti į teismo posėdį grindė savo sveikatos būkle. Ieškovė informaciją apie negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis buvo skirta tik teismui. Ieškovė nedavė sutikimo, kad jos nurodyta neatvykimo į teismo posėdį priežastis būtų skelbiama viešai. Šios informacijos buvimas, nepaisant teismo posėdžio viešumo ar kitų byloje asmenų teisės susipažinti ir žinoti bylos medžiagą, nesuteikia teisės kitiems asmenims viešinti ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovas (visuomenės informavimo priemonė) tokio draudimo nepaisė, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad, paskelbdamas informaciją apie ieškovės sveikatą be ieškovės sutikimo, dienraštis (atsakovas) pažeidė ieškovės teisę į privatų gyvenimą.
Ieškinyje nurodoma, kad ginčo straipsnyje taip pat rašoma, jog „su šiuo miestu (Marijampole) garsiąją kalinę sieja tik vienas už ją kiek vyresnis, šeimą turintis taksistas - Inga pagimdė jo kūdikį, vėliau moteris buvo įsisukusi į vaiko tėvystės nustatymo teismus, nes marijampolietis nebuvo linkęs „pasiduoti“. Ieškovė teigia, kad 2006 m. gegužės 19 d. jai gimė sūnus K. K., kurio tėvystė iki šiol nėra nustatyta, o ji pati, kas yra vaiko tėvas, patikimų žinių neturi. Todėl, ieškovės tvirtinimu, nurodytos informacijos apie ieškovės nesėkmingas pastangas nustatyti vaiko tėvystę, skleidimas pažeidžia ieškovės teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Su tokiais ieškovės argumentais teismas iš esmės sutinka.
Jau minėta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas, informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu (CK 2.23 str. 1 d.). Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat, kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (CK 2.23 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nė vieno iš nurodytų pagrindų, kadangi ginčo straipsnyje paskelbta informacija apie ieškovės nesėkmingas pastangas nustatyti vaiko tėvystę, nei padėjo atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas (nagrinėjama informacija apskritai nėra susijusi su ieškovės nusikalstama veika), nei buvo pateikta viešai nagrinėjant bylą (apie tai nėra kalbama teismo nuosprendyje, trečiasis asmuo I. Z. pripažino (b.l. 14, t.2), kad šią informaciją gavo iš ieškovės telefoninio pokalbio metu), nei atskleidė visuomeninę reikšmę turinčias privataus ieškovės gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (nėra teisėto visuomenės intereso žinoti apie ieškovės sūnaus tėvystę), juo labiau, kad tokia žinia yra akivaizdžiai susijusi su mažamečio vaiko interesais. Duomenų, kad ieškovė atsakovui ar trečiajam asmeniui (publikacijos autorei) būtų davusi sutikimą minėtų duomenų paskleidimui, į bylą nepateikta. Dėl to ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovas, paskelbdamas nagrinėjamą informaciją be ieškovės sutikimo, pažeidė ieškovės teisę į privatų gyvenimą.
Pažymėtina, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2012 m. birželio 25 d. sprendimu (protokolo Nr. 11) taip pat pripažino, kad publikacijoje „Lakštingala negali nečiulbėti“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 36 ir 53 straipsniai, susiję su draudimu be žmogaus sutikimo skelbti žinias apie to žmogaus privatų gyvenimą (b.l. 8, t.1). Duomenų, kad atsakovas būtų nesutikęs ir skundęs nurodytą Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2012 m. birželio 25 d. sprendimą, byloje nėra.
Dėl teisės į atvaizdą gynimo.
Teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (CK 2.22 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004; 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007; 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011.). Šia norma įtvirtinama bendroji taisyklė, kad visais atvejais reikia asmens sutikimo, tačiau CK 2.22 straipsnyje nenumatyta sutikimo išreiškimo forma. Be to pagal CK 2.22 straipsnio 2 dalį asmens sutikimo nereikia, jeigu fotografuojama viešoje vietoje, nors asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo; jeigu asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nenorą būti fotografuojamas, to turi būti paisoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-91/2004). Kasacinis teismas išaiškino, jog sutikimas gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas kartu su straipsniu „Lakštingala negali nečiulbėti“ išspausdino nuotrauką, kurioje ieškovė laiko ant rankų savo sūnų K. K.. Šalia nuotraukos pridėtas komentaras „2008 metais pataisos namuose „Akistatos“ aplankyta I. K. tvirtino, kad meilė sūneliui padės jai nebeiti nusikaltėlės keliu“. Ieškovės teigimu, nuotrauka daryta šventės, vykusios maždaug 2008 metais Panevėžio pataisos namuose, metu. Tuo metu ieškovei buvo sudaryta galimybė auginti sūnų pataisos namuose. Į šventę atvykę žurnalistai, neprisistatę ir nieko neatsiklausę, pradėjo fotografuoti šventėje dalyvavusius asmenis, tame tarpe ir mažamečius nuteistųjų vaikus. Taip buvo padaryta ir kartu su straipsniu publikuota nuotrauka. Jei žurnalistai būtų atsiklausę, ieškovė nebūtų davusi sutikimo dėl jos ir sūnaus fotografavimo. Darant tokią fotografiją buvo pažeisti Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktų ribojimai, jos ir jos mažamečio sūnaus teisė į atvaizdą. Teismas ieškovės ieškinį šioje dalyje atmeta.
Bylos duomenimis, tarp jų ir iš laikraštyje „Akistata“ esančios nuotraukos, nustatyta, kad ieškovės nuotrauka yra padaryta iš esmės viešoje vietoje (po nuotrauka nurodyta jos padarymo vieta – pataisos namai; ieškovė pripažįsta, kad pataisos namuose tuo metu vyko šventė, dalyvavo žurnalistai) ir iš esmės ieškovei pozuojant. Ieškovė nepaneigė ir nepateikė įrodymų, jog nesutiko būti fotografuojama, ar kad uždraudė spausdinti jos nuotrauką (CPK 178 str.), o aplinkybė, jog ieškovės fotografija buvo panaudota publikacijai apie ją, jos asmenybę iliustruoti, nėra pagrindas konstatuoti, jog ji pažeidžia ieškovės garbę ar orumą, kad ieškovės atvaizdas yra publikuojamas ją žeminančiame kontekste (kad nuotraukos publikavimas pažeidžia ieškovės garbę ir orumą, nenurodo ir ieškovė). Iš publikacijos matyti, jog, nors ieškovės atvaizdas atspausdintas ir stambiu planu, tačiau ieškovės atvaizdas yra susijęs su straipsnio „Lakštingala negali nečiulbėti“ pavadinimu bei turiniu, su ieškovės gyvenimo būdu bei jos viešu pasirodymu prieš keletą metų Panevėžio pataisos namuose surengtame gražiausių kalinių konkurse, t.y. su tuo, kad ji yra tapusi iš esmės viešu asmeniu, kurio atvaizdas (nuotrauka) paskelbtas turint teisėtą pagrindą – atskleisti visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (CK 2.23 str. 3 d., 2.22 str. 2 d.), todėl atskiras ieškovės sutikimas skelbti jos atvaizdą nebuvo reikalingas. Pažymėtina, kad ieškovės nepilnamečio sūnaus atvaizdas iš esmės nebuvo paviešintas, kadangi, kaip matyti iš nagrinėjamos nuotraukos, berniuko, kurį ant rankų laiko ieškovė, veido nesimato, todėl tiesiogiai identifikuoti jo tapatybę iš esmės nėra galima.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, jog ieškovės teisė į atvaizdą nebuvo pažeista ir šioje dalyje ieškinį atmeta.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškinyje ieškovė tvirtina, kad paskleidžiant ieškovę liečiančią tikrovės neatitinkančią bei garbę ir orumą žeminančią informaciją bei žinias apie jos privatų gyvenimą, taip pat paviešinant fotografiją, buvo padaryta žalos įstatymo saugomoms ieškovės neturtinėms vertybėms. Tačiau, kaip jau buvo aptarta aukščiau, ieškinys nagrinėjamoje byloje yra tenkintinas iš dalies, t.y. tik dėl ieškovės privataus gyvenimo paviešinimo, todėl ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas spręstinas tik šia apimtimi.
Neturtinė žala nustatoma pagal CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Už padarytą teisės pažeidimą teisės normoje nustatytos sankcijos taikymą lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Aplinkybės, turinčios reikšmės taikant sankciją, parenkant jos dydį, gali būti įstatyme nustatytos ar net nenustatytos. Taikyti ar netaikyti įstatymo nustatytą sankciją, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių.
Ieškovė nagrinėjamoje byloje tvirtina, kad dėl atsakovo publikuoto straipsnio galimai patyrė nepatogumus, stresą, neigiamus emocinius išgyvenimus, tačiau ieškovė civilinėje byloje iš esmės neįrodinėjo aplinkybių dėl sveikatos sutrikimo ar patirtų nepatogumų, todėl teismas sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo negali grįsti prielaidomis. Į bylą nebuvo pateikti medicininiai dokumentai, galėjusieji patvirtinti ieškovės tariamai pablogėjusią sveikatos būklę. Aplinkybę, kad ieškovė galimai patyrė dvasinius išgyvenimus, iš dalies patvirtino tik trečiasis asmuo V. M.. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog ieškovė pati publikacijos pasirodymo metu vedė netinkamą gyvenimo būdą, todėl, įvertinus esančius įrodymus, yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 100 EUR dydžio neturtinę žalą, kuri, teismo vertinimu, būtų pakankama satisfakcija konkrečiu atveju dėl jos privataus gyvenimo pažeidimo (CK 6.250 str., CPK 185 str.).
Nagrinėjamoje byloje, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina atitinkama dalis bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 str. 1 d.) – 20 EUR žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 14 p.), 3 EUR už procesinių dokumentų įteikimą ir 3,60 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 198, t.1), iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 26,60 EUR suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vendus“ ieškovei I. K. 100 EUR (vieno šimto eurų) neturtinę žalą. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš UAB „Vendus“ 26,60 EUR (dvidešimt šešis eurus 60 centų) valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.