- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-341-278/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07112-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Romualdas Januška, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- V. M., S. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-341-278/2013
Teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07112-2012-9
2013 m. gegužės 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-246-837/2012 pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. K., tretiesiems asmenims V. M., S. M. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė teismą laikinai apriboti I. K. valdžią jos nepilnamečio sūnaus K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu; nustatyti K. K. nuolatinę globą ir globėja paskirti V. M.; nustatyti nuolatinę gyvenamąją kartu su globėja V. M. ir ją skirti K. K. turto administratoriumi; priteisti iš atsakovės I. K. išlaikymą sūnaus naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad 2009 m. iš atsakovės, atliekančios bausmę Panevėžio pataisos namuose, sukakus 3 metams buvo paimtas jos mažametis sūnus Kajus ir jam paskirta laikina globa. I.K. atlikus bausmę, sūnus buvo perduotas atsakovei, tačiau dėl vaiko nepriežiūros, girtavimo I. K. buvo bausta administracine bauda, įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovei įvykdžius nusikaltimą ir ją sulaikius, ieškovo sprendimu vaikas buvo laikinai apgyvendintas V. M. šeimoje. Nurodo, kad atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, o jos sūnų K. globoja V. M.. Teigė, jog atsakovė nuolatos daro nusikaltimus, dėl ko atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, dėl savo elgesio pati negali auginti sūnaus, o atlikus bausmę, augindama sūnų, neužtikrina jam saugių, tinkamų vaikui vystytis sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas darė išvadą, kad saugiai augti ir visapusiškai vystytis pas motiną mažametis vaikas neturi galimybių, nes atsakovė savo amoraliu elgesiu vaikui daro žalingą įtaką. Nurodė, kad tokia padėtis susidarė dėl pačios atsakovės kaltės, todėl yra pagrindas apriboti atsakovei motinos valdžią jos sūnaus atžvilgiu. Konstatavo, jog ryšys tarp motinos ir vaiko nėra visiškai ir negrįžtamai nutrūkęs ir susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti. Ginant mažamečio interesus ir siekiant užtikrinti normalų vaiko asmenybės vystymąsi, nutarė atsakovei motinos valdžia jos nepilnamečio sūnaus K. atžvilgiu apriboti laikinai, iki išnyks aplinkybės, dėl kurių taikomas laikinas motinos valdžios apribojimas. Nustatė, kad V. M. atitinka vaiko globėjui keliamus reikalavimus ir gali užtikrina vaikui saugias gyvenimo sąlygas, todėl K. gyvenamoji vieta nustatytina su globėja. Atsižvelgdamas į tai, jog vaiko tėvas nenustatytas, išlaikymo pareigą privalo vykdyti viena atsakovė, kuri šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismas darė išvadą, kad ieškovo nurodyta vaiko išlaikymo suma yra minimalus išlaikymas, kurį privalo teikti atsakovė. Nurodė, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl gali ir privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui bei tuo prisidėti prie nepilnamečio moralinės ir materialinės gerovės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neįvertino jos pateiktų įrodymų, jog ji nuo sūnaus gimimo pagal galimybes rūpinosi vaiku, o išvadas darė vadovaudamasis išimtinai ieškovo pateiktais įrodymais. Teigia, jog bylą teismas išnagrinėjo nesiaiškinęs vaiko nuomonės, nepagrįstai atmetęs jos prašymą skirti psichologinę ekspertizę, siekiant ištirti jos socialinius įgūdžius, jos padarytą vaikui žalą, vaiko prisirišimo prie motinos laipsnį. Mano, kad jai nebuvo sudarytos galimybės duoti paaiškinimus dėl turėtų administracinių nuobaudų ir kt.. Nurodo, jog nuolat rūpintis sūnumi negali, nes atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje bei mano, jog ši aplinkybė turi būti pripažintina pateisinančia, dėl ko ji negali rūpintis sūnumi. Teigia, jog priteistas išlaikymo dydis yra per didelis, nes jos gaunamas darbo užmokestis vos keliasdešimt litų, globėja gauna iš valstybės vaiko išlaikymui 520 Lt ir lėšų pakanka patenkinti vaiko poreikius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovė teista dešimt kartų ir po vaiko gimimo elgesio nepakeitė. Teigia, kad atsakovė savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo, neužtikrina jo teisės gyventi kartu su mama. Mano, jog prašymas skirti ekspertizę atmestas pagrįstai, nes nėra ginčo dėl atsakovės socialinių įgūdžių pasirūpinti vaiku, o kad jų turi, atsakovė neneigė. Nurodo, jog laikinai apribojus motinos valdžią, vaiko ir motinos ryšiai nenutrūks, o ieškovas to ir nesiekia. Teigia, kad atsakovė yra vienintelė iš tėvų galinti teikti išlaikymą sūnui ir nors išlaikymo dydis paprastai siejamas su minimalia mėnesine alga, teismo priteistas išlaikymas vaikui yra kur kas mažesnis nei turėtų būti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad mažamečio K. K. motina, atsakovė I. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Įvertinęs, jog motinos ir vaiko ryšys nėra visiškai nutrūkęs, teismas laikinai apribojo motinos valdžią sūnaus K. atžvilgiu. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio nuostatos nustato, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vykdyti šios pareigos bei užtikrinti savo vaiko gerovę, tinkamai vykdyti motinos pareigas ir visapusiškai rūpintis savo vaikais, atlikdama bausmę įkalinimo vietoje atsakovė I. K. negali, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad motinos teisės sūnaus atžvilgiu, turi būti apribotos. Nors atsakovė teigia, kad teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį ir apriboti jos teises, šiuos teiginius kolegija vertina kritiškai. Civilinio Kodekso numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, t.y. nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotos visos šioje normoje išvardintos aplinkybės. Tėvų pareiga yra auklėti ir išlaikyti savo vaikus, o šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą, kuris gali būti laikinas arba neterminuotas (CK 3.180 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovė I. K., augindama sūnų K., gim. (duomenys neskelbtini), nepakankamai rūpinosi sūnaus sveikatos būkle, o savo elgesiu vaikui darė žalingą įtaką. Nors apeliantė teigia, jog sūnus jos gyvenime yra labai svarbus, tačiau jos vykdomos nusikalstamos veikos rodo, kad I. K. kritiškai nevertina savo elgesio, darydama nusikaltimus nerodo tinkamo pavyzdžio sūnui ir teigiamai neformuoja jo charakterio ateičiai. Apeliantė nurodo, jog teismui pateikti jos duomenys rodo, kad ji pagal galimybes rūpinosi sūnumi, tačiau teismas jos teiktų įrodymų nevertino. Kolegija minėtus teiginius atmeta, nes byloje esantys duomenys apie tai, jog atsakovė lankė sūnų Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose, augino sūnų Panevėžio pataisos namuose, su vaiku bendrauja atliekant bausmę, teismo buvo įvertinti konstatuojant, jog tarp motinos ir sūnaus yra išlikęs ryšys, kas leido teismui daryti išvadą esant pagrindui laikinai, o ne neterminuotai apriboti motinos valdžią (b.l. 113-119). Teismui nekilo abejonių dėl atsakovė gebėjimo rūpintis sūnumi, todėl skirti psichologinę ekspertizę atsakovei nebuvo pagrindo. Minėtą ekspertizę skirti sūnui, kuris yra dar pakankamai mažo amžiaus, jog galėtų suprasti svarstomo klausimo esmę, nėra tikslinga. Kolegija neabejoja, jog atsakovei yra žinoma už kokius administracinius pažeidimus bei įvykdytus nusikaltimus ji buvo bausta. Ieškinyje, kuris buvo įteiktas ir atsakovei, nurodoma, kad ji yra administracine tvarka bausta dėl girtavimo, sūnaus nepriežiūros, teista 10 kartų, be to, I. K. dalyvavo teismo posėdyje, todėl ji turėjo galimybę duoti paaiškinimus dėl padarytų pažeidimų ar nusikaltimų. Dėl paminėto, konstatuoti, jog teismui vadovaujantis Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis apie jai taikytas poveikio priemones, ji negalėjusi pasiaiškinti, vertintini kritiškai. Apeliantės teiginiai, jog administraciniai pažeidimai neturėjo įtakos vaiko vystymuisi, atmestini, nes motinos girtavimas, vaiko nepriežiūra įtakoja vaiko elgesį, jo sveikatos būklę ir vystymąsi. I. K. pripažįsta, kad atlikdama laisvės atėmimo bausmę, nuolatos rūpintis sūnumi ji negali, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog šioje dalyje sprendimas yra nepagrįstas.
Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Kadangi tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog vien ta aplinkybė, kad apeliantė šiuo metu neturi objektyvių galimybių gauti stabilių pajamų, nėra pagrindas atleisti ją nuo pareigos teikti sūnui išlaikymą. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto ir nors atlikdama bausmę dirba, tačiau priskaičiuoto darbo užmokesčio dydis per mėnesį neviršija 70 Lt (b.l. 120). Kolegija daro išvadą, jog atsižvelgiant į vaiko amžių, tai, jog jo poreikiai šiuo metu nėra itin dideli, atsakovės gaunamas pajamas, priteistas 300 Lt kas mėnesį išlaikymo dydis yra neadekvatus I. K. turtinei padėčiai. Neatmestina, jog atsakovė turi galimybę gauti ir didesnį darbo užmokestį, nei gauna šiuo metu, todėl įvertinus, jog minimaliems mažamečio vaiko poreikiams kas mėnesį būtina skirti ne mažiau nei 150 Lt, iš atsakovės priteistas išlaikymas mažintinas iki minėtos sumos.
Dėl paminėto iš atsakovės priteisto periodinio išlaikymo dydis mažintinas iki 150 Lt, o valstybės naudai priteistas žyminis mokestis – iki 198 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
n utarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio bei žyminio mokesčio valstybei priteisimo iš I. K., pakeisti. Nepilnamečio K. K. išlaikymui iš atsakovės I. K. priteistas 300 Lt dydžio periodines išmokas sumažinant iki 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimt Lt), o žyminį mokestį valstybei - iki 198 Lt (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių Lt).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.