Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1933-467/2015 pagal ieškovų I. K. ir K. K., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą I. K., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vendus“ (šiuo metu bankrutuojanti) dėl fizinio asmens garbės ir orumo, teisės į atvaizdą gynimo, neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys V. M., I. Z..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

įpareigoti atsakovą UAB „Vendus“ (pradinis atsakovas – BUAB „Balsas.lt leidiniai“) per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraštyje „Akistata“ paskelbti tokio turinio paneigimą: „Laikraščio ,,Akistata“ 2012 m. vasario 14 d. Nr. 13 (1916) išspausdintame straipsnyje „Lakštingala negali nečiulbėti“ nurodyti teiginiai, kad esą: „Nuolatinio darbo ji (I. K.) neturėjo, seno gyvenimo būdo neišsižadėjo – taip alytiškės sūnelis netrukus atsidūrė globėjų šeimoje“; „Dabar I. K. už Panevėžyje įvykdytas dvi vagystes ir plėšimą nuteista kalėti dvejus metus. Tokį nuosprendį kalinių grožio konkurse kadaise labai gerai įvertintai alytiškei paskelbė Panevėžio miesto apylinkės teismas, dėl daugybės teistumų pripažindamas nuteistąją recidyviste“, neatitinka tikrovės“;iš atsakovo UAB „Vendus” priteisti ieškovei I. K. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; iš atsakovo UAB „Vendus“ priteisti K. K. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl neturtinių teisių pažeidimo paskleidus tikrovės neatitinkančias bei asmens garbę ir orumą žeminančias žinias

Tame pačiame pirmiau nurodytame nuosprendyje charakterizuojant apeliantės asmenybę, teismas nurodė, kad ji teisiama 10 kartą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio nuostatas yra recidyvistė. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju ginčo publikacijos teiginyje “teismas, dėl daugybės teistumų pripažindamas nuteistąją recidyviste” pavartotas terminas “pripažindamas”, kaip teisinis terminas, šiame kontekste nėra tikslus, kadangi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio nuostatas teismas gali asmenį pripažinti tik pavojingu recidyvistu (LR BK 27 str. 3 d.), o kvalifikuojant, ar asmuo yra recidyvistas, vertinama, ar yra atsiradę nusikaltimų recidyvo požymių (LR BK 27 str. 1 d.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, netikslumas publikacijoje vartojant terminą “pripažindamas” šiuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės. Kaip minėta, įstatymas neapibrėžia galimybės asmenį pripažinti tik recidyvistu (asmuo gali būti teismo pripažintas pavojingu recidyvistu), o ginčo publikacijos teiginys pats savo esme neatitinka netiesos kriterijaus, kadangi buvo remtasi apkaltinamajame nuosprendyje konstatuotu faktu, jog buvo susiformavęs kvalifikuojantis nusikaltimų recidyvas, todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą ieškovė laikytina recidyviste, t. y. toks teiginys faktiškai atitinka tikrovę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pirmiau aptartoje ieškinio reikalavimų dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl teisės į asmens atvaizdą pažeidimo

CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visais atvejais tiek fotografuojant asmenį, tiek siekiant spausdinti (publikuoti, viešinti) asmens nuotrauką, reikia to asmens sutikimo. Įstatymas numato išimtį tik tuomet, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje (CK 2.22 str. 2 d.).

Apeliacinis teismas nesutinka su apeliantės pozicija, jog ji buvo nufotografuota ne viešoje vietoje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vieša vieta pripažįstamos ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančios bendrojo naudojimo vietos, tarp jų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2004, 2K-159/2009, 2K-27/2013, 2K-116-895/2015). Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog fotografuojant apeliantė iš esmės pozavo, kadangi ji žiūri teisiai į fotoobjektyvą, nesidangsto ir nebando slėpti savo veido, jokia išraiška nedemonstruoja savo nepasitenkinimo fotografavimu, iš ko būtų galima spręsti, jog apeliantė savo veiksmais reiškė nesutikimą būti fotografuojama, kadangi asmuo nepraranda privatumo ir individualumo net ir būdamas viešoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004). Be to, atkreiptinas dėmesys, kas savo procesiniuose dokumentuose šioje byloje apeliantė ir neteigė, kad ji nesutiko būti fotografuojama. Tačiau sprendžiant, ar buvo pažeista teisė į atvaizdą, esminę reikšmę turi ta aplinkybė, jog apeliantė nedavė sutikimo jos nuotrauką spausdinti (viešai publikuoti patalpinant laikraštyje). Nors asmens teisė į atvaizdą nėra absoliuti ir, jeigu asmens nuotraukos publikavimą pateisina viešasis interesas, asmens sutikimas tam nereikalingas, tačiau jeigu tokio intereso nėra, asmens nuotraukos publikavimas be jo sutikimo reiškia šio asmens teisės į atvaizdą pažeidimą. Sprendžiant dėl to, pažeista asmens teisė į atvaizdą ar ne, svarbu ir tai, kokio tikslo siekta publikuojant nuotrauką – informuoti visuomenę ar tik patenkinti jos smalsumą ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, prieš keliolika metų iki aptariamos laikraščio publikacijos viešai pasirodžiusi Panevėžio pataisos namuose surengtame gražiausių kalinių konkurse, tapo iš esmės viešu asmeniu, kurio atvaizdas (nuotrauka) paskelbtas turint teisėtą pagrindą – atskleisti visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia išvada. Teisės doktrinoje išskiriamos dvi viešųjų asmenų grupės: 1) ex officio viešieji asmenys, t. y. dėl savo einamų pareigų, veiklos ir visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys; 2) trumpalaikiai viešieji asmenys, kurie sulaukia visuomenės dėmesio dėl tam tikro įvykio ar poelgio (pavyzdžiui, savo vaikus nužudžiusi motina ar savižudį išgelbėjęs pareigūnas ir t. t.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje taip pat apibrėžė viešiesiems asmenims būdingus požymius: 1) šie asmenys dėl einamų pareigų ar savo darbo pobūdžio dalyvauja viešajame gyvenime; 2) jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio ir 14 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”).

Akivaizdu, jog apeliantė nėra viešas asmuo ex officio, tačiau pagal teisės doktriną ją būtų galima pavadinti trumpalaikiu viešuoju asmeniu, kadangi apeliantė 2002 m. dalyvavo gražiausios kalinės rinkimų konkurse, kuris buvo transliuojamas per televiziją. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks trumpalaikis apeliantės viešumo pasireiškimas nereiškia, jog apeliantė tapo viešu asmeniu neribotam laikui. Pažymėtina, kad apeliantė po minėto pasirodymo konkurse vėliau nedalyvavo viešame visuomenės gyvenime, savo veikla nedarė įtakos viešiesiems reikalams, visuomenės gyvenimui. Be to, ginčo nuotrauka buvo padaryta praėjus gana ilgam laiko tarpui nuo minėto konkurso – 2008 m., o laikraštyje publikuota dar vėliau – 2012 m. Ta aplinkybė, jog ieškovė prieš dešimt metų iki pasirodant ginčo straipsniui dalyvavo kalinių grožio konkurse, pati savaime nesudaro pagrindo ją laikyti viešuoju asmeniu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nuotraukos publikavimui nebuvo viešojo intereso, todėl ieškovės sutikimas publikuoti jos nuotrauką buvo būtinas.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laikraštyje „Akistata“ publikuota fotografija nepažeidžia ieškovės garbės ir orumo ar, kad ieškovės atvaizdas nėra publikuojamas ją žeminančiame kontekste. Kaip nustatyta byloje, ginčo straipsnyje buvo viešinamos aplinkybės apie tai, kad ieškovei pasireiškia psichikos sutrikimai dėl alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Suprantama, kad tokių aplinkybių viešas atskleidimas formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į ieškovės asmenybę. Ginčo straipsnyje taip pat kalbama apie ieškovės emocinės būklės sutrikimus, teigiama, kad ji neturi patikimų žinių apie tai, kas yra jos vaiko tėvas, atskleidžiami jos nesėkmingi bandymai išaiškinti sūnaus tėvystę. Kaip jau pažymėta, tokių aplinkybių atskleidimas pažeidė ieškovės teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (ieškovė nenorėjo tokių aplinkybių viešinimo, tad pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai pripažinta, jog tų aplinkybių paviešinimu buvo pažeista ieškovės teisė į privatų gyvenimą), be to, tos aplinkybės pateiktos neigiamo ieškovės gyvenimo būdo atskleidimo fone. Tokių aplinkybių iliustravimas publikuojant ieškovės nuotrauką sustiprina tą bendrą negatyvų foną, ieškovės atvaizdas straipsnyje publikuojamas ją iš esmės neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl darytina išvada, jog toks neteisėtas nuotraukos publikavimas sukelia neigiamus išgyvenimus, sukuriančius pagrindą iš teisę pažeidusio asmens reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtas asmens nuotraukos išspausdinimas visuomenės informavimo priemonėje kartu su publikuojamais asmenį neigiamai apibūdinančiais duomenimis pripažintinas žeminančiu asmens garbę ir orumą, dėl to darytina išvada, jog ieškovės nuotrauka negalėjo būti demonstruojama ir CK 2.22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apskųsto sprendimo motyvai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nebuvo pažeista ieškovės teisė į atvaizdą, ir kurių pagrindu atmetė atitinkamą ieškinio dalį, yra nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Gana gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, laikomasi pozicijos, kad įstatyme apibrėžtas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju.

Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 100 Eur dydžio neturtinę žalą dėl jos teisės į privatų gyvenimą pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio dydžio suma neužtikrina ieškovės patirtos neturtinės žalos teisingo atlyginimo ir yra per maža. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, reikšminga aplinkybė yra ta, jog ieškovė ginčo publikacijos pasirodymo metu vedė netinkamą gyvenimo būdą. Tokia išvada prieštarauja šalių lygiateisiškumo, teisės į teisingą teismą principams, kadangi ieškovės gyvenimo būdas pats savaime nepaneigia ir nesumenkina atsakovės neteisėtų veiksmų padarinių ir jais padarytos neturtinės žalos ieškovei masto. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino nuostatą, jog ieškovė neįrodinėjo aplinkybių dėl jos sveikatos pablogėjimo ar patirtų nepatogumų. Pažymėtina, kad nustačius, jog buvo pažeista asmens teisė į privatumą, konstatavus, jog buvo paviešinti tokie duomenys apie ieškovę, kurių ji nenorėjo viešinti (įskaitant neteisėtą paviešinimą ieškovės atvaizdo), akivaizdu, jog ieškovė patyrė stresą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo perkėlė ieškovei aplinkybių dėl galimo jos sveikatos pablogėjimo ar patirtų nepatogumų įrodinėjimo tam tikrais rašytiniais įrodymais (pvz., medicininiais dokumentais) naštą.

Teisėjų kolegija, konstatavusi, jog ginčo straipsnio bei nuotraukos publikavimu buvo pažeista ne tik ieškovės teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, bet ir teisė į atvaizdą, įvertinusi šioje nutartyje pirmiau išdėstytas bylos aplinkybes, tai, kad ieškovė patyrė emocinius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, neigiamą aplinkinių reakciją neteisėtai paviešinus duomenis apie jos privatų gyvenimą ir neteisėtai išspausdinus nuotrauką prie ieškovę ir jos gyvenimą neigiamai apibūdinančios publikacijos, prieina prie išvados, kad ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas padidintinas iki 1 000 Eur sumos.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu atsakovė UAB „Vendus“ yra įgijusi bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, todėl ieškovei priteisus neturtinės žalos atlyginimą, šio atlyginimo dydžio apimtyje ieškovė turi teisę į kreditorinio reikalavimo patvirtinimą atsakovės BUAB „Vendus“ bankroto byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

Bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos tvarka metu ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pagal byloje esančius duomenis, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudarė 597,01 Lt (172,91 Eur) (t. 1, b. l. 189), bylą nagrinėjant apeliacine tvarka – 57,90 Eur (t. 2, b. l. 78). Šios valstybės išlaidos teikiant byloje teisinio atstovavimo ieškovei paslaugas susidarė iki bankroto bylos atsakovei UAB „Vendus“ iškėlimo, todėl, įvertinus bylos baigtį, jos priteisiamos iš atsakovės. Kadangi atsakovė šiuo metu yra bankrutuojantis juridinis asmuo, jos bankroto administratorius turi imtis veiksmų, kad šioje byloje valstybei priteisiamų išlaidų suma būtų atitinkamai pakoreguotas (padidinamas) kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas BUAB „Vendus“ bankroto byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, padidinant iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vendus“ (j. a. k. 302324687) ieškovei I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 1 000 Eur, taip pat padidinant iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vendus“ priteistą valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 230,81 Eur.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.