Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės, Ernesto Rimšelio,

gynėjams advokatams Haroldui Juškai, Rasai Kalkauskienei, Daniui Svirinavičiui, Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

– M. C. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;

– V. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;

– G. J. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;

– J. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;

– D. M. (ankstesnė pavardė V.) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;

– I. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

M. C. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. sausio 30 d., dirbdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB/bendrovė) ,,(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), pardavėja–priėmėja, bendrininkaudama kaip padėjėja su G. J. bei UAB (pastaba, skundžiamame nuosprendyje nurodyta AB) „(duomenys neskelbtini)“ faktine direktore V. J., ir kitomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiomis pardavėjomis–priėmėjomis I. Š., D. V. ir J. M., padėjo faktinei direktorei V. J. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 24 630 Eur, t. y. žodiniu G. J. nurodymu, pardavėjoms–priėmėjoms I. Š., J. M., M. C. ir D. V., dirbant kasos aparatu, neužfiksavus visų gautų įplaukų už parduotus tauriųjų metalų gaminius bei susidariusį pinigų skirtumą laikydamos atskirai nuo oficialių kasos pinigų, bei turėdamos V. J. priklausančią „Swedbank” banko kortelę, žinodamos sąskaitos (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, G. J. nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytus pinigus bendrai, per 35 kartus, į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įnešė 24 630 Eur sumą, o būtent: ji (M. C.), laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. sausio 30 d., žodiniu G. J. nurodymu, per 2 kartus į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įnešė 700 Eur sumą, t. y. 2018 m. balandžio 8 d. įnešė 200 Eur ir 2018 m. balandžio 9 d. įnešė 600 Eur. J. M. 2016 m. kovo 30 d. įnešė 500 Eur, 2016 m. birželio 14 d. įnešė 200 Eur, 2016 m. birželio 15 d. įnešė 200 Eur, 2016 m. liepos 16 d. įnešė 600 Eur, 2016 m. liepos 28 d. įnešė 1 100 Eur, 2017 m. balandžio 10 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. balandžio 11 d. įnešė 100 Eur, 2017 m. balandžio 26 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. gegužės 19 d. įnešė 350 Eur, 2017 m. rugsėjo 14 d. įnešė 1 500 Eur, 2017 m. spalio 20 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. lapkričio 20 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. įnešė 1 600 Eur, 2017 m. gruodžio 15 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. gruodžio 27 d. įnešė 1 500 Eur, 2018 m. vasario 14 d. įnešė 1 900 Eur, 2018 m. vasario 20 d. įnešė 140 Eur; I. Š. 2016 m. liepos 4 d. įnešė 170 Eur, 2016 m. rugpjūčio 12 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. balandžio 13 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. balandžio 18 d. įnešė 1 070 Eur, 2017 m. birželio 15 d. įnešė 400 Eur, 2017 m. rugsėjo 11 d. įnešė 1 000 Eur, 2017 m. rugsėjo 18 d. įnešė 900 Eur, 2017 m. rugsėjo 19 d. įnešė 1 500 Eur, 2017 m. lapkričio 10 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. lapkričio 12 d. įnešė 400 Eur, 2017 m. gruodžio 20 d. įnešė 600 Eur, 2018 m. vasario 9 d. įnešė 500 Eur, 2018 m. vasario 12 d. įnešė 800 Eur, 2018 m. kovo 12 d. įnešė 500 Eur; D. V. 2018 m. kovo 14 d. įnešė 300 Eur ir 2018 m. balandžio 6 d. įnešė 400 Eur, t. y. buvo kaltinama tokiais bendrais veiksmais padėjusi V. J. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 24 630 Eur, tai yra buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.

V. J. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. ir nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), direktore ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX 574) 21 str. nuostatas būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent tyčia nepateikė apskaityti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus gautų pajamų, atsiradusių iš klientų piniginių lėšų, perkant aukso ir sidabro gaminius bei buitinę techniką, kurios buvo nefiksuotos kasos aparatu, taip 2016 metais nepagrindė apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 4 900 Eur, 2017 metais nepagrindė apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 12 720 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 21 d. nepagrindė apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 5 340 Eur, dėl ko negalima nustatyti, kokia pajamų suma realiai gauta UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir kam tos pajamos panaudotos , tokiais veiksmais pažeidė:

1.1. Taip pat nepagrindė apskaitos dokumentais avansų išdavimo iš įmonės kasos aparato ir avansų grąžinimo į įmonės kasos aparatą ūkinės operacijos, apskaitos registruose „Žiniaraštis sąskaitai-2722 Kasos aparato pinigai“ ir „Žiniaraštis sąskaitai-24351 Atsiskaitymai su atskaitingu asmeniu“ kaip įmonės atskaitingiems asmenims išduoti avansai įregistruotos sumos ir kaip įmonės atskaitingų asmenų grąžintos avansų sumos, nenurodant dokumento pavadinimo ir jo numerio, dėl ko negalima nustatyti, kokiam konkrečiai asmeniui ar asmenims 2015 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės kasos aparato buvo išduota 24 590,76 Eur avansų suma ir koks konkrečiai asmuo ar asmenys 2015 metais grąžino į įmonės kasos aparatą 19 928 Eur avansų sumą, tokiais veiksmais pažeidė:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX 574):

– 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,

– 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka.

1.2. Taip pat nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. surašytuose 4 vnt. kasos išlaidų orderiuose, kuriais įforminta 6 610,35 Eur išdavimas atskaitingiems asmenimis, bei nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m, gegužės 12 d. surašytuose 3 vnt. kasos išlaidų orderiuose, kuriais įforminta 614,42 Eur sumos panaudojimas darbo užmokesčio išmokėjimui pagal Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, nėra jokių parašų, todėl negalima nustatyti, kuriam įmonės atskaitingam asmeniui 2015 metais išduota 6 610,35 Eur avansų suma ir ar įmonės darbuotojams 2015 metais realiai išmokėta 614,42 Eur darbo užmokesčio suma iš įmonės kasos, tokiais veiksmais pažeidė:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“:

– 4¹ punktą (2010 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 671 redakcija), kuriame nurodyta, kad Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“,

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574):

– 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta apskaitos dokumentų privalomi rekvizitai ir vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, dėl ko laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. ir nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra buvo kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

V. J. buvo kaltinama ir tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. ir nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), direktore, o laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. liepos 25 d. būdama faktine UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nors realiai buvo vaiko auginimo atostogose, veikdama kartu su vyru G. J. bei padedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjoms I. Š., J. M., M. C. ir D. V., pasisavino jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent: žodiniu G. J. nurodymu, pardavėjos–priėmėjos I. Š., J. M., M. C. ir D. V., dirbdamos kasos aparatu užfiksuodavo ne visas gautas įplaukas už parduotus tauriųjų metalų gaminius bei susidariusį pinigų skirtumą laikė atskirai nuo oficialių kasos pinigų, bei, turėdamos V. J. priklausančią „Swedbank” banko kortelę, žinodamos sąskaitos (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, G. J. nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytus pinigus per 35 kartus įnešė į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. į V. J. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ AB, įnešė 24 630 Eur sumą, t. y. J. M. 2016 m. kovo 30 d. įnešė 500 Eur, 2016 m. birželio 14 d. įnešė 200 Eur, 2016 m. birželio 15 d. įnešė 200 Eur, 2016 m. liepos 16 d. įnešė 600 Eur, 2016 m. liepos 28 d. įnešė 1 100 Eur, 2017 m. balandžio 10 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. balandžio 11 d. įnešė 100 Eur, 2017 m. balandžio 26 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. gegužės 19 d. įnešė 350 Eur, 2017 m. rugsėjo 14 d. įnešė 1 500 Eur, 2017 m. spalio 20 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. lapkričio 20 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. įnešė 1 600 Eur, 2017 m. gruodžio 15 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. gruodžio 27 d. įnešė 1 500 Eur, 2018 m. vasario 14 d. įnešė 1 900 Eur, 2018 m. vasario 20 d. įnešė 140 Eur; I. Š. 2016 m. liepos 4 d. įnešė 170 Eur, 2016 m. rugpjūčio 12 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. balandžio 13 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. balandžio 18 d. įnešė 1 070 Eur, 2017 m. birželio 15 d. įnešė 400 Eur, 2017 m. rugsėjo 11 d. įnešė 1 000 Eur, 2017 m. rugsėjo 18 d. įnešė 900 Eur, 2017 m. rugsėjo 19 d. įnešė 1 500 Eur, 2017 m. lapkričio 10 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. lapkričio 12 d. įnešė 400 Eur, 2017 m. gruodžio 20 d. įnešė 600 Eur, 2018 m. vasario 9 d. įnešė 500 Eur, 2018 m. vasario 12 d. įnešė 800 Eur, 2018 m. kovo 12 d. įnešė 500 Eur; M. C. 2018 m. balandžio 8 d. įnešė 200 Eur ir 2018 m. balandžio 9 d. įnešė 600 Eur; D. V. 2018 m. kovo 14 d. įnešė 300 Eur ir 2018 m. balandžio 6 d. įnešė 400 Eur, tokiais veiksmais padėdamos V. J. pasisavinti jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 24 630 Eur. Žodiniu G. J. nurodymu J. M., I. Š., M. C. ir D. V. buvo kaltinamos padėjusios V. J. pasisavinti jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarant 24 630 Eur nuostolį, tai yra V. J. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.

G. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 6 d., veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore V. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjomis–priėmėjomis J. M., I. Š., M. C. ir D. V., suorganizavo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimą, pinigines lėšas pervedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei V. J., o būtent: G. J. faktiškai vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavėjos–priėmėjos I. Š., J. M., M. C. ir D. V., vykdydamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo G. J. nurodymus, dirbdamos kasos aparatu užfiksuodavo ne visas gautas įplaukas už parduotus tauriųjų metalų gaminius bei susidariusį pinigų skirtumą laikė atskirai nuo oficialių kasos pinigų, bei, turėdamos V. J. priklausančią „Swedbank“ banko kortelę, žinodamos sąskaitos (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, G. J. nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytus pinigus per 35 kartus įnešė į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. į V. J. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ AB, įnešė 24 630 Eur sumą, t. y. J. M. 2016 m. kovo 30 d. įnešė 500 Eur, 2016 m. balandžio 14 d. įnešė 200 Eur, 2016 m. birželio 15 d. įnešė 200 Eur, 2016 m. liepos 16 d. įnešė 600 Eur, 2016 m. liepos 28 d. įnešė 1 100 Eur, 2017 m. balandžio 10 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. balandžio 11 d. įnešė 100 Eur, 2017 m. balandžio 26 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. gegužės 19 d. įnešė 350 Eur, 2017 m. rugsėjo 14 d. įnešė 1 500 Eur, 2017 m. spalio 20 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. lapkričio 20 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. įnešė 1 600 Eur, 2017 m. gruodžio 15 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. gruodžio 27 d. įnešė 1 500 Eur, 2018 m. vasario 14 d. įnešė 1 900 Eur, 2018 m. vasario 20 d. įnešė 140 Eur; I. Š. 2016 m. liepos 4 d. įnešė 170 Eur, 2016 m. rugpjūčio 12 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. balandžio 13 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. balandžio 18 d. įnešė 1 070 Eur, 2017 m. birželio 15 d. įnešė 400 Eur, 2017 m. rugsėjo 11 d. įnešė 1 000 Eur, 2017 m. rugsėjo 18 d. įnešė 900 Eur, 2017 m. rugsėjo 19 d. įnešė 1 500 Eur, 2017 m. lapkričio 10 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. lapkričio 12 d. įnešė 400 Eur, 2017 m. gruodžio 20 d. įnešė 600 Eur, 2018 m. vasario 9 d. įnešė 500 Eur, 2018 m. vasario 12 d. įnešė 800 Eur, 2018 m. kovo 12 d. įnešė 500 Eur; M. C. 2018 m. balandžio 8 d. įnešė 200 Eur ir 2018 m. balandžio 9 d. įnešė 600 Eur; D. V. 2018 m. kovo 14 d. įnešė 300 Eur ir 2018 m. balandžio 6 d. įnešė 400 Eur, vykdant G. J. nurodymus, padėjo V. J. pasisavinti jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 24 630 Eur, tai yra buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.

J. M. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 21 d. iki 2018 m. kovo 1 d., dirbdama UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), pardavėja–priėmėja, bendrininkaudama kaip padėjėja su G. J. bei UAB (pastaba, skundžiamame nuosprendyje nurodyta AB) „(duomenys neskelbtini) “ faktine direktore V. J. ir kitomis UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbusiomis pardavėjomis–priėmėjomis I. Š., M. C. ir D. V., padėjo faktinei direktorei V. J. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 24 630 Eur, t. y. žodiniu G. J. nurodymu, pardavėjoms–priėmėjoms I. Š., J. M., M. C. ir D. V., dirbant kasos aparatu, neužfiksavus visų gautų įplaukų už parduotus tauriųjų metalų gaminius bei susidariusį pinigų skirtumą laikydamos atskirai nuo oficialių kasos pinigų, bei, turėdamos V. J. priklausančią „Swedbank“ banko kortelę, žinodamos sąskaitos (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, G. J. nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytus pinigus bendrai, per 35 kartus, į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įnešė 24 630 Eur sumą, o būtent: ji (J. M.), laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2018 m. vasario 20 d., žodiniu G. J. nurodymu, per 17 kartų į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įnešus 11 090 Eur sumą, t. y. J. M. 2016 m. kovo 30 d. įnešė 500 Eur, 2016 m. birželio 14 d. įnešė 200 Eur, 2016 m. birželio 15 d. įnešė 200 Eur, 2016 m. liepos 16 d. įnešė 600 Eur, 2016 m. liepos 28 d. įnešė 1 100 Eur, 2017 m. balandžio 10 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. balandžio 11 d. įnešė 100 Eur, 2017 m. balandžio 26 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. gegužės 19 d. įnešė 350 Eur, 2017 m. rugsėjo 14 d. įnešė 1 500 Eur, 2017 m. spalio 20 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. lapkričio 20 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. įnešė 1 600 Eur, 2017 m. gruodžio 15 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. gruodžio 27 d. įnešė 1 500 Eur, 2018 m. vasario 14 d. įnešė 1 900 Eur, 2018 m. vasario 20 d. įnešė 140 Eur; I. Š. 2016 m. liepos 4 d. įnešė 170 Eur, 2016 m. rugpjūčio 12 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. balandžio 13 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. balandžio 18 d. įnešė 1 070 Eur, 2017 m. birželio 15 d. įnešė 400 Eur, 2017 m. rugsėjo 11 d. įnešė 1 000 Eur, 2017 m. rugsėjo 18 d. įnešė 900 Eur, 2017 m. rugsėjo 19 d. įnešė 1 500 Eur, 2017 m. lapkričio 10 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. lapkričio 12 d. įnešė 400 Eur, 2017 m. gruodžio 20 d. įnešė 600 Eur, 2018 m. vasario 9 d. įnešė 500 Eur, 2018 m. vasario 12 d. įnešė 800 Eur, 2018 m. kovo 12 d. įnešė 500 Eur; M. C. 2018 m. balandžio 8 d. įnešė 200 Eur ir 2018 m. balandžio 9 d. įnešė 600 Eur; D. V. 2018 m. kovo 14 d. įnešė 300 Eur ir 2018 m. balandžio 6 d. įnešė 400 Eur, tokiais bendrais veiksmais padėjo V. J. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 24 630 Eur, tai yra buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.

D. M. (ankstesnė pavardė V.) buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 22 d., dirbdama UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), pardavėja–priėmėja, bendrininkaudama kaip padėjėja su G. J. bei UAB (pastaba, skundžiamame nuosprendyje nurodyta AB) „(duomenys neskelbtini)“ faktine direktore V. J., ir kitomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiomis pardavėjomis–priėmėjomis I. Š., M. C. ir J. M. padėjo faktinei direktorei V. J. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 24 630 Eur, t. y. žodiniu G. J. nurodymu, pardavėjoms–priėmėjoms I. Š., J. M., M. C. ir D. V., dirbant kasos aparatu neužfiksavus visų gautų įplaukų už parduotus tauriųjų metalų gaminius bei susidariusį pinigų skirtumą laikydamos atskirai nuo oficialių kasos pinigų, bei turėdamos V. J. priklausančią „Swedbank“ banko kortelę, žinodamos sąskaitos (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, G. J. nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytus pinigus bendrai, per 35 kartus, į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įnešė 24 630 Eur sumą, o būtent: ji (D. V.), laikotarpyje nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 22 d., žodiniu G. J. nurodymu, per 2 kartus į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įnešė 700 Eur sumą, t. y. 2018 m. kovo 14 d. įnešė 300 Eur ir 2018 m. balandžio 6 d. įnešė 400 Eur; J. M. 2016 m. kovo 30 d. įnešė 500 Eur, 2016 m. birželio 14 d. įnešė 200 Eur, 2016 m. birželio 15 d. įnešė 200 Eur, 2016 m. liepos 16 d. įnešė 600 Eur, 2016 m. liepos 28 d. įnešė 1 100 Eur, 2017 m. balandžio 10 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. balandžio 11 d. įnešė 100 Eur, 2017 m. balandžio 26 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. gegužės 19 d. įnešė 350 Eur, 2017 m. rugsėjo 14 d. įnešė 1 500 Eur, 2017 m. spalio 20 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. lapkričio 20 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. įnešė 1 600 Eur, 2017 m. gruodžio 15 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. gruodžio 27 d. įnešė 1 500 Eur, 2018 m. vasario 14 d. įnešė 1 900 Eur, 2018 m. vasario 20 d. įnešė 140 Eur; I. Š. 2016 m. liepos 4 d. įnešė 170 Eur, 2016 m. rugpjūčio 12 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. balandžio 13 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. balandžio 18 d. įnešė 1 070 Eur, 2017 m. birželio 15 d. įnešė 400 Eur, 2017 m. rugsėjo 11 d. įnešė 1 000 Eur, 2017 m. rugsėjo 18 d. įnešė 900 Eur, 2017 m. rugsėjo 19 d. įnešė 1 500 Eur, 2017 m. lapkričio 10 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. lapkričio 12 d. įnešė 400 Eur, 2017 m gruodžio 20 d. įnešė 600 Eur, 2018 m. vasario 9 d. įnešė 500 Eur, 2018 m. vasario 12 d. įnešė 800 Eur, 2018 m. kovo 12 d. įnešė 500 Eur; M. C. 2018 m. balandžio 8 d. įnešė 200 Eur ir 2018 m. balandžio 9 d. įnešė 600 Eur, tokiais bendrais veiksmais padėjo V. J. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 24 630 Eur, tai yra buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.

I. Š. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. liepos 25 d., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), direktore ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX 574) 21 straipsnio nuostatas būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent tyčia nepateikė apskaityti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus gautų pajamų, atsiradusių iš klientų piniginių lėšų, perkant aukso ir sidabro gaminius bei buitinę techniką, kurios buvo nefiksuotos kasos aparatu, todėl 2016 metais nepagrindė apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 1 670 Eur, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose (suvestiniame paskolų žiniaraštyje ir gautų pajamų registruose) neįregistruotos 747,26 Eur palūkanų pajamų, priskaičiuotų 2015 m. rugsėjo 23 d. „Lombardo kvitu“ Nr. 09-2844, įforminant 768 Eur paskolos A. J. grąžinimo pratęsimą laikotarpyje nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. liepos 7 d. surašytais 8-iais vienetais kvitų, ūkinės operacijos, neįregistruotos 684 Eur palūkanų pajamų, priskaičiuotų 2016 m. sausio 22 d. „Lombardo kvitu“ Nr. 01-260, įforminant 950 Eur paskolos J. B. grąžinimo pratęsimą laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. liepos 15 d. surašytais 5-iais vienetais kvitų, ūkinės operacijos, todėl negalima nustatyti, kokia pajamų suma realiai gauta UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir kam tos pajamos panaudotos, tokiais veiksmais pažeidė:

1.3. Taip pat nepagrindė apskaitos dokumentais avansų išdavimo iš įmonės kasos aparato ir avansų grąžinimo į įmonės kasos aparatą ūkinės operacijos, apskaitos registruose „Žiniaraštis sąskaitai-2722 Kasos aparato pinigai“ ir „Žiniaraštis sąskaitai-24351 Atsiskaitymai su atskaitingu asmeniu“ kaip įmonės atskaitingiems asmenims išduoti avansai įregistruotos sumos ir kaip įmonės atskaitingų asmenų grąžintos avansų sumos, nenurodant dokumento pavadinimo ir jo numerio, todėl negalima nustatyti, kokiam konkrečiai asmeniui ar asmenims 2015 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės kasos aparato buvo išduota 24 590,76 Eur avansų suma ir koks konkrečiai asmuo ar asmenys 2015 metais grąžino į įmonės kasos aparatą 19 928 Eur avansų sumą, tokiais veiksmais pažeidė:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574):

– 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,

– 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“.

1.4. Taip pat nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. surašytuose 7 vnt. kasos išlaidų orderiuose, kuriais įforminta 14 841,68 Eur išdavimas atskaitingiems asmenimis, nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. surašytuose 7 vnt. kasos išlaidų orderiuose, kuriais įforminta 1 867,54 Eur sumos panaudojimas darbo užmokesčio išmokėjimui pagal Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius bei 2015 m. rugsėjo 17 d. kasos išlaidų orderis Nr. 17, kuriuo įforminta 7 000 Eur išlaidos sumokėjimas už butą Ž. J., nėra jokių parašų, todėl negalima nustatyti, ar Ž. J. realiai buvo sumokėta 7 000 Eur suma už butą, taip pat kuriam įmonės atskaitingam asmeniui 2015 metais išduota 14 841,68 Eur avansų suma ir ar įmonės darbuotojams 2015 metais realiai išmokėta 1 867,54 Eur darbo užmokesčio suma iš įmonės kasos, tokiais veiksmais pažeidė:

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4¹ punktą (2010 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 671 redakcija), kuriame nurodyta, kad Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“,

– Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta apskaitos dokumentų privalomi rekvizitai, ir vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (‑osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, t. y. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. liepos 25 d. iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

I. Š. kaltinama ir tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. kovo 12 d., dirbdama UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), pardavėja–priėmėja, bendrininkaudama kaip padėjėja su G. J. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktine direktore V. J. ir kitomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiomis pardavėjomis–priėmėjomis J. M., M. C. ir D. V., padėjo faktinei direktorei V. J. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 24 630 Eur, t. y. žodiniu G. J. nurodymu, pardavėjoms–priėmėjoms I. Š., J. M., M. C. ir D. V., dirbant kasos aparatu, neužfiksavus visų gautų įplaukų už parduotus tauriųjų metalų gaminius bei susidariusį pinigų skirtumą laikydamos atskirai nuo oficialių kasos pinigų, bei turėdamos V. J. priklausančią „Swedbank“ banko kortelę, žinodamos sąskaitos (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, G. J. nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytus pinigus bendrai, per 35 kartus, į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą esantį (duomenys neskelbtini), įnešė 24 630 Eur sumą, o būtent: ji (I. Š.), laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2018 m. kovo 12 d., žodiniu G. J. nurodymu, per 14 kartų į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įnešė 8 440 Eur sumą, t. y. 2016 m. liepos 4 d. įnešė 170 Eur, 2016 m. rugpjūčio 12 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. balandžio 13 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. balandžio 18 d. įnešė 1 070 Eur, 2017 m. birželio 15 d. įnešė 400 Eur, 2017 m. rugsėjo 11 d. įnešė 1 000 Eur, 2017 m. rugsėjo 18 d. įnešė 900 Eur, 2017 m. rugsėjo 19 d. įnešė 1 500 Eur, 2017 m. lapkričio 10 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. lapkričio 12 d. įnešė 400 Eur, 2017 m. gruodžio 20 d. įnešė 600 Eur, 2018 m. vasario 9 d. įnešė 500 Eur, 2018 m. vasario 12 d. įnešė 800 Eur, 2018 m. kovo 12 d. įnešė 500 Eur; J. M. 2016 m. kovo 30 d. įnešė 500 Eur, 2016 m. birželio 14 d. įnešė 200 Eur, 2016 m. birželio 15 d. įnešė 200 Eur, 2016 m. liepos 16 d. įnešė 600 Eur, 2016 m. liepos 28 d. įnešė 1 100 Eur, 2017 m. balandžio 10 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. balandžio 11 d. įnešė 100 Eur, 2017 m. balandžio 26 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. gegužės 19 d. įnešė 350 Eur, 2017 m. rugsėjo 14 d. įnešė 1 500 Eur, 2017 m. spalio 20 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. lapkričio 20 d. įnešė 300 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. įnešė 1 600 Eur, 2017 m. gruodžio 15 d. įnešė 200 Eur, 2017 m. gruodžio 27 d. įnešė 1 500 Eur, 2018 m. vasario 14 d. įnešė 1 900 Eur, 2018 m. vasario 20 d. įnešė 140 Eur; M. C. 2018 m. balandžio 8 d. įnešė 200 Eur ir 2018 m. balandžio 9 d. įnešė 600 Eur; D. V. 2018 m. kovo 14 d. įnešė 300 Eur ir 2018 m. balandžio 6 d. įnešė 400 Eur, tokiais bendrais veiksmais padėjo V. J. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 24 630 Eur, tai yra buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą bei įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, prokuroro apeliacinio skundo argumentus bei apeliacinės instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. J. nepripažino kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, G. J. pagrįstai nepripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, J. M., M. C. ir D. M. (ankstesnės pavardė V.) pagrįstai nepripažino kaltomis padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, I. Š. pagrįstai nepripažino kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. Teismas savo išvadas grindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius visų šioje baudžiamojoje byloje kaltinamaisiais pripažintų asmenų – V. J., G. J., I. Š., J. M., D. V., M. C. išteisinimo dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo motyvus.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje

Pagal Lietuvos baudžiamąją teisę baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje – asmenį pripažįstant kaltu turi būti nustatyti ir įrodyti visi – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Inkriminuojamų veikų, kurių padarymu šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinami V. J., G. J., I. Š., J. M., M. C., D. V., metu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 1 dalį buvo nustatyta tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko, tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar juridinio asmens vadovas, neteisėtai disponuodamas juridinio asmens turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą).

Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstami padariniai – tai nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas, tačiau žalai konstatuoti neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019).

Esminis įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiamas kaltinimas šioje baudžiamojoje byloje, o taip pat ir prokuroro apeliacinis skundas, yra 2019 m. vasario 13 d. specialisto išvada ,,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 04/11-2-33-1627 ir papildoma 2020 m. gegužės 28 d. specialisto išvada Nr. 04/11-2-33-5423(t. 2, b. l. 93–200, t. 3, b. l. 1–64, t. 3, b. l. 151–199). 2019 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-33 konstatuota, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ nuo 2015 metų galbūt rugpjūčio mėnesio buvo parduodami aukso ir sidabro gaminiai bei buitinė technika ir G. J. žodiniu nurodymu kasos aparatu buvo fiksuojamos ne visos gautos įplaukos už parduotus tauriųjų metalų gaminius, susidaręs pinigų skirtumas buvo laikomas atskirai nuo oficialių kasos pinigų ir G. J. nurodymu tie pinigai buvo įnešami į asmeninę V. J. sąskaitą per bankomatą (duomenys neskelbtini), įnešimui į V. J. sąskaitą buvo panaudoti bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ neapskaityti pinigai, gauti už parduotus aukso ir sidabro gaminius bei buitinę techniką, nefiksuojant gautų sumų kasos aparatu, ir tuo bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ nesilaikyta LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, ir 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimų, nes bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ 2016 metais nepagrįsta apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 6 570 Eur ūkinės operacijos, 2017 metais nepagrįsta apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 12 720 Eur ūkinės operacijos, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 21 d. nepagrįsta apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 5 340 Eur ūkinės operacijos, ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos apskaitos registruose. 2016 metais, 2017 metais ir nuo 2018 m sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 21 d. gautos 24 630 Eur (6 570 Eur + 12 720 Eur + 5 340 Eur) pajamos nepanaudotos įmonės veikloje ir dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ patyrė 24 630 Eur nuostolį.

1.11. Specialisto išvadoje nurodoma, kad, apibendrinus šios specialisto išvados 14.1.1–14.1.7 punktus, I. Š. ir J. M. pildytame sąsiuvinyje įrašai, kad 2016 metais, iki 2016 m. rugsėjo 14 d. imtinai į V. J. sąskaitą įnešta 2 970 Eur suma, per 7 kartus sumomis nuo 170 Eur iki 1 100 Eur, ir tam panaudota iš įmonės kasos aparato išimti pinigai, prieštarauja bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentams, pagal kuriuos iš kasos aparato išimta 2 970 Eur suma, per 7 kartus sumomis nuo 170 Eur iki 1 100 Eur, užpajamuota įmonės kasoje, o ne įnešta į V. J. sąskaitą banke. Pagal liudytojų I. Š. ir J. M. apklausose pateiktus duomenis, kad nuo 2015 metų galbūt rugpjūčio mėnesio įmonėje buvo parduodami aukso ir sidabro gaminiai bei buitinė technika ir G. J. žodiniu nurodymu jos kasos aparatu užfiksuodavo ne visas gautas įplaukas už parduotus tauriųjų metalų gaminius, o gautas realias pinigų sumas surašydavo ant lapelių, kuriuos visus pateikdavo G. J., kad susidariusį pinigų skirtumą jos laikė atskirai nuo oficialių kasos pinigų ir G. J. nurodymu tuos pinigus įnešdavo į asmeninę V. J. sąskaitą per bankomatą (duomenys neskelbtini), laikoma, kad 2016 metais, iki 2016 m. rugsėjo 14 d. imtinai 2 970 Eur įnešimui į V. J. sąskaitą buvo panaudoti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neapskaityti pinigai, gauti už parduotus aukso ir sidabro gaminius bei buitinę techniką, nefiksuojant gautų sumų kasos aparatu. Pagal V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“ išrašą, nuo 2016 m. rugsėjo 15 d., kai buvo nepildytas I. Š. ir J. M. sąsiuvinis, iki 2016 m. gruodžio 31 d. į V. J. sąskaitą banke per bankomatą (duomenys neskelbtini), įnešta 3 600 Eur suma (9-oje lentelėje nurodytomis datomis bei sumomis). Pagal atžymas I. Š. ir J. M. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. pildytame sąsiuvinyje ir pagal V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“ išrašą, 2016 metais į V. J. sąskaitą banke per bankomatą (duomenys neskelbtini), įnešta 6 570 Eur (2 970 Eur + 3 600 Eur) suma. I. Š. ir J. M. pildytame sąsiuvinyje įrašai, kad 2016 metais, iki 2016 m. rugsėjo 14 d. imtinai iš V. J. sąskaitos išimta 3 270 Eur suma, per 6 kartus sumomis nuo 170 Eur iki 1 000 Eur panaudota įnešimui į kasos aparatą, prieštarauja bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentams, pagal kuriuos 3 270 Eur suma įnešta į kasos aparatą iš įmonės kasos. Tai yra, iš V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“ per bankomatą (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 4 d. išimtos sumos, sumomis nuo 170 Eur iki 1 000 Eur (iš viso 3 270 Eur), nepanaudotos įnešimui į įmonės kasos aparatą ar kasą, ar įmonės sąskaitą banke. Apskaitos registro „Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis“ duomenimis 2016 metų pradžiai ir pabaigai įmonės atskaitingi asmenys buvo neskolingi bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, per 2016 metus atskaitingiems asmenims išduota 3 878,16 Eur avansų suma, kuri visa tais metais panaudota (3 priedas, 3.7 lapas).

1.12. Pagal V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“ išrašą, 2017 metais į V. J. sąskaitą banke per bankomatą (duomenys neskelbtini), įnešta 12 720 Eur suma (13-oje lentelėje (1 ir 2 stulpeliai) nurodytomis datomis bei sumomis). 2017 metais 12 720 Eur įnešimui į V. J. sąskaitą panaudota ne iš įmonės kasos aparato išimti pinigai, kurie užpajamuoti įmonės kasoje (3–5 stulpeliai) (15 priedas, 15.1–15.21 lapai). Pagal liudytojų I. Š. ir J. M. apklausose pateiktus duomenis, kad nuo 2015 metų galbūt rugpjūčio mėnesio įmonėje buvo parduodami aukso ir sidabro gaminiai bei buitinė technika ir G. J. žodiniu nurodymu jos kasos aparatu užfiksuodavo ne visas gautas įplaukas už parduotus tauriųjų metalų gaminius, o gautas realias pinigų sumas surašydavę ant lapelių, kuriuos visus pateikdavo G. J., kad susidariusį pinigų skirtumą jos laikė atskirai nuo oficialių kasos pinigų ir G. J. nurodymu tuos pinigus įnešdavo į asmeninę V. J. sąskaitą per bankomatą (duomenys neskelbtini), 2017 metais 12 720 Eur įnešimui į V. J. sąskaitą buvo panaudoti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neapskaityti pinigai, gauti už parduotus aukso ir sidabro gaminius bei buitinę techniką, nefiksuojant gautų sumų kasos aparatu. Pagal sąskaitos išrašą 2017 metais iš V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“ per bankomatą (duomenys neskelbtini), išimta 13 300 Eur suma (konkrečios išimtos sumos nurodytos 14-oje lentelėje (1 ir 2 stulpeliai)). Sumos, išimtos iš V. J. sąskaitos banke (14 lentelės 2 stulpelis) atitinka kasos aparato kasos operacijų žurnale apskaitytas gautas įplaukų sumas (14 lentelės 3 stulpelis), bet pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus, kasos aparato kasos operacijų žurnale nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. birželio 27 d. apskaitytos 5 850 Eur įplaukos (14 lentelės 1–4 eilutės) ir nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. apskaitytos 4 500 Eur įplaukos (14 lentelės 7–11 eilutės) gautos iš įmonės kasos, kurioje neįregistruota pajamų iš V. J. 2017 metais (15 priedas. 15.1–15.21 lapai). Tai yra, iš V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“ per bankomatą (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. birželio 27 d. išimta 5 800 Eur suma ir nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. išimta 4 500 Eur suma arba iš viso 10 300 Eur suma (5 800 + 4 500) neįnešta į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatą ar įmonės kasą. V. J., kaip atskaitingo asmens, avanso apyskaitose įregistruota, kad V. J. 2017 m. rugpjūčio 4 d. panaudojo 1 000 Eur sumą įnešimui į įmonės kasos aparatą (14 lentelės 5 eilutė), 2017 m. rugsėjo 4 d. panaudojo 1 060 Eur sumą įnešimui į įmonės kasos aparatą (14 lentelės 6 eilutė) ir 2017 m. gruodžio 4 d. panaudojo 1 000 Eur sumą įnešimui į įmonės kasos aparatą (14 lentelės 12 eilutė). Pagal avanso apyskaitose įregistruotas avansų išdavimo V. J. sumas 3 060 Eur (1 000 + 1 060 + 1 000) įnešimui į kasos aparatą nepanaudota iš V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“ per bankomatą (duomenys neskelbtini), tomis pačiomis datomis išimtos sumos po 1 000 Eur, o 2017 metais V. J. išduota iš viso 9 896,21 Eur avansų suma iš kasos (909,21 Eur), iš pirkėjų pagal pinigų priėmimo kvitus gautos sumos (185 Eur) ir pervedimais iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“ bei mokėjimo kortele išimant pinigų sumas grynais iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke (8 802 Eur) (12 priedas, 12.1–12.3 lapai). Pagal prie avanso apyskaitų pridėtus avansų panaudojimo dokumentus V. J. 2017 metais bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ reikmėms panaudojo 24 110,98 Eur sumą įnešimui į įmonės sąskaitas bankuose (13 114 Eur), įnešimui į įmonės kasos aparatą (4 510 Eur), kurui automobiliui pirkti (1 567,24 Eur) ir kitoms reikmėms (4 919,74 Eur), ir 2017 m. gruodžio 31 d. datos pabaigai buvo panaudojusi avansų 14 214,77 Eur daugiau (išduota 9 896,21 Eur - 24 110,98 Eur panaudota), nei jai išduota (12 priedas, 12.1–12.3 lapai).

1.13. Pagal V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“ išrašą, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 21 d. į V. J. sąskaitą banke per bankomatą (duomenys neskelbtini), įnešta 5 340 Eur suma (15-oje lentelėje (1 ir 2 stulpeliai) nurodytomis datomis bei sumomis). Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 21 d. į V. J. sąskaitą 5 340 Eur sumai įnešti panaudota ne iš įmonės kasos aparato išimti pinigai, kurie užpajamuoti įmonės kasoje (15 lentelės 3-5 stulpeliai) (16 priedas, 16.2–16.4 lapai). Pagal liudytojų I. Š. ir J. M. apklausose pateiktus duomenis, kad nuo 2015 metų galbūt rugpjūčio mėnesio įmonėje buvo parduodami aukso ir sidabro gaminiai bei buitinė technika ir G. J. žodiniu nurodymu jos kasos aparatu užfiksuodavo ne visas gautas įplaukas už parduotus tauriųjų metalų gaminius, o gautas realias pinigų sumas surašydavo ant lapelių, kuriuos visus pateikdavo G. J., kad susidariusį pinigų skirtumą jos laikė atskirai nuo oficialių kasos pinigų ir G. J. nurodymu tuos pinigus įnešdavo į asmeninę V. J. sąskaitą per bankomatą (duomenys neskelbtini), 5 340 Eur nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 21 d. įnešimui į V. J. sąskaitą buvo panaudoti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neapskaityti pinigai, gauti už parduotus aukso ir sidabro gaminius bei buitinę techniką, nefiksuojant gautų sumų kasos aparatu. Pagal V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“ išrašą, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 21 d. iš V. J. sąskaitos banke neišimta pinigų per bankomatą (duomenys neskelbtini).

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose buvo apklaustas tyrimus atlikęs ir specialisto išvadas byloje pateikęs specialistas D. Marcinkevičius, kuris iš esmės patvirtino savo išvadas. Pirmosios instancijos teisme specialistas D. Marcinkevičius paaiškino, kad įmonė gali laikyti kuo mažiau pinigų, gali juos pervesti laikymui kam nori, bet tai turi būti įforminta dokumentais, turi būti surašyti kasos orderiai. Specialisto teigimu, jis padarė prielaidą, kad pusę sumos mokėjo į kasą, pusę – sau į kišenę, bet to netvirtina. Iš išvados 14 lentelės galima daryti išvadą, jog tos sumos yra apskaitytos V. J., kaip atskaitingo asmens. Avansų apyskaitose matyti, kad ji įnešė į kasos aparatą. Specialistas nurodė, jog vertino visus kasos pajamų ir išlaidų dokumentus, jie atitiko buhalterinės apskaitos įstatymus, išskyrus tuos kelis, kur nebuvo gavėjų parašų. Per visą vertintą laikotarpį nebuvo fiktyvių išlaidų. Dokumentai tvarkingi, su parašais. Pagal 32-ą specialisto išvados lapą V. J. panaudojo savo asmenines lėšas įmonės reikmėms. Pagal šiuos dokumentus įmonė buvo skolinga V. J., nes tuos pinigus ji buvo panaudojusi iš savo lėšų. Per tiriamąjį laikotarpį nebuvo nustatytas įmonės kasos trūkumas. Pas atskaitingus asmenis trūkumo taip pat nebuvo. 2015 metais buvo atskaitingo asmens reikalas, kur pinigus laikyti – banke ar kišenėje. Tuo metu V. J. buvo atskaitingas asmuo. Dėl 2020 m. gegužės 28 d. papildomos specialisto išvados Nr. 04/11-2-33-5423 (3 t., b. l. 151–199) specialistas paaiškino, kad įmonė užsiiminėjo lombardo paslaugomis, veikla buvo vykdoma Jonavoje, Basanavičiaus g. 2. Vertino lombardo kvitus ir įrašus paskolų žurnale, palūkanų išmokėjimų teisingumą. Lombardo kvitų numeracija buvo nuosekli. Pagal jam pateiktus užrašus (du A4 formato lapai), juose sumos buvo surašytos stulpeliais. Vidurinė suma atitiko užfiksuotus pardavimus, pirmoji, didesnė, galėjo būti realiai gauta pinigų suma už parduotas prekes, vidurinė – suma apskaityta kasos aparate. Tas skirtumas, specialisto nuomone, yra įmonėje neapskaitytos pajamos. Jeigu iš įmonės kasos paimami pinigai, tai turėjo būti išrašytas kasos išlaidų orderis, jei paėmė tiesiai iš kasos aparato, tai turėjo būti apskaityta avansų apyskaitoje, o tada jau pagal susitarimą galėjo pinigus įnešti į sąskaitą. Specialisto teigimu, pagal visas bylos aplinkybes, įmonės turto, kapitalo, įsipareigojimo dydžio nustatyti iš dalies negalima. Specialistas D. Marcinkevičius be kita ko nurodė, jog jo išvadoje nėra tvirtai teigiama, kad būtent 24 630 Eur suma nepanaudota įmonės veikloje. Tokią išvadą, anot specialisto, jis padarė vertindamas ir liudytojų parodymus. Tai jo prielaida, tvirtai neteigia, kad būtent taip buvo. Tikriausiai tai buvo prokuroro įvardinta suma. Specialisto vertinimu, jeigu papildomos specialisto išvados 28 lape, 1.3 punkte parodymai teisingi, tai bendrovė 2016 metais patyrė 6 570 Eur nuostolį, 2017 metais – 12 720 Eur nuostolį, 2017 metais – 5 340 Eur nuostolį, sudėjus ir gaunasi tie maždaug 24 000 Eur. Tad, pasak specialisto, jeigu taip iš tikrųjų buvo, tai įmonė patyrė tokį nuostolį (t. 6, b. l. 46–50). Apeliacinės instancijos teisme specialistas D. Marcinkevičius papildomai paaiškino, kad įmonė vedė buhalterinę apskaitą ir pati įmonė nustato apskaitos registrus. Įmonėje buvo apskaitos registrai, kuriuose buvo apskaityti pinigai ir kitas turtas, prekės, pajamos, išlaidos, o I. Š. ir J. M. pateiktas sąsiuvinis nėra įmonės buhalterinės apskaitos dokumentas, tai tik asmeniniai užrašai. Specialistas patvirtino, jog tyrė visą sąsiuvinį ir sąsiuvinyje esančius duomenis lygino su įmonės buhalterine apskaita, ir jo pateiktoje išvadoje yra surašyta, kaip sąsiuvinio duomenys atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje. Anot specialisto, visi sąsiuvinyje surašyti skaičiai atitiko buhalterinėje apskaitoje apskaitytus duomenis (t. 7, b. l. 200–201).

Teismai, vertindami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą, turėtų patikrinti ir įvertinti specialistui ar ekspertui pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumą; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumą; taikytų metodų mokslinį pagrįstumą ir tinkamumą; atsakyti į klausimą, ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jų kompetencijos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-440-976/2015). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, tačiau jų vertinimas turi ypatumų. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017). Šioje baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados nėra siejamos su viena ar keliomis sąlygomis, tačiau tyrimus atlikęs ir specialisto išvadas pateikęs specialistas D. Marcinkevičius, pirmosios instancijos teisme komentuodamas pateiktas išvadas, nurodė sąlygą, su kuria vis tik sieja savo išvadas dėl 2016 metais, 2017 metais ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 21 d. gautų pajamų – 24 630 Eur (6 570 Eur + 12 720 Eur + 5 340 Eur) nepanaudojimo UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ veikloje ir dėl to bendrovės patirto 24 630 Eur nuostolio, t. y. specialisto teigimu, 24 630 Eur nurodytu laikotarpiu nebuvo panaudoti UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ veikloje ir bendrovė patyrė tokio dydžio nuostolius, jeigu teisingi yra I. Š. ir J. M. parodymai apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuo 2015 metų galbūt rugpjūčio mėnesio buvo parduodami aukso ir sidabro gaminiai bei buitinė technika ir G. J. žodiniu nurodymu kasos aparatu buvo fiksuojamos ne visos gautos įplaukos už parduotus tauriųjų metalų gaminius, susidaręs pinigų skirtumas buvo laikomas atskirai nuo oficialių kasos pinigų ir G. J. nurodymu tie pinigai buvo įnešami į asmeninę V. J. sąskaitą per bankomatą (duomenys neskelbtini), įnešimui į V. J. sąskaitą buvo panaudoti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neapskaityti pinigai, gauti už parduotus aukso ir sidabro gaminius bei buitinę techniką, nefiksuojant gautų sumų kasos aparatu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas laikėsi sąlyginės specialisto išvados vertinimo taisyklių, patikrino ir įvertino visus faktinius duomenis, susijusius su specialisto G. Marcinkevičiaus iškelta sąlyga.

Iš byloje esančio Kauno apygardos prokurorui adresuoto 2018 m. gegužės 17 d. I. Š. ir J. M. prašymo ištirti įmonės veiklą matyti, kad I. Š. ir J. M. kreipėsi į prokuratūrą, nurodydamos, kad jas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai kaltina padarius įmonei materialinę žalą, tvirtino, kad jos nieko nepasisavino, o tik vykdė G. J. nurodymus. Prašyme nurodoma, kad buvo parduodami juvelyriniai gaminiai ir įvairi technika. Pardavimai buvo nepilnai apskaitomi, G. J. nurodymu pusė sumos buvo mušama į kasą, kita pusė – į stalčiuką. Tuos neapskaitytus pinigus jis vadindavo ,,remontiniais“ ir juos pasiimdavo arba jos įnešdavo į V. J. sąskaitą (1 t., b. l. 14). Išteisintojo G. J. parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad minėtas I. Š. ir J. M. prašymas atsirado po jų tarpusavio konflikto su darbdaviu, t. y. G. J. atlikus įmonėje patikrinimą, kurio metu dalyvavo I. Š. ir J. M., ir nustačius trūkumus apskaitoje. I. Š. ir J. M. paprašius gražiuoju atlyginti žalą įmonei, jos pateikė prašymus išeiti iš darbo. G. J. teigimu, kai gavo J. M. ir I. Š. prašymus išeiti iš darbo, pradėjo ruošti medžiagą ir nusiuntė darbo ginčų komisijai, prie laiško pridėjo nuorašus J. M. ir I. Š., o jos, gavę šį ieškinį, savo ruožtu kreipėsi į mokesčių inspekciją, darbo inspekciją, policiją. Anot G. J., I. Š. ir J. M. skundas jų, kaip darbdavių, atžvilgiu, buvo visiškai nepagrįstas, jis atsirado kitą dieną, kai jos gavo laišką dėl žalos išieškojimo darbo ginčų komisijai. Kaip matyti iš bylos duomenų, darbo ginčų komisijos sprendimai patvirtina, kad darbdavys reikalavo iš J. M. ir I. Š. atlyginti padarytą įmonei materialinę žalą. Iš taikos sutarties turinio matyti, jog ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2018 m. gegužės 16 d. pareiškimu kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno miesto teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją su reikalavimu atsakovei I. Š. dėl materialinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 84). Iš 2018 m. birželio 18 d. darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-3232 matyti, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ kreipėsi į darbo ginčų komisiją su reikalavimu atsakovei I. Š. dėl materialinės žalos atlyginimo. Buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės I. Š. (t. 1, b. l. 86–87). Pagal taikos sutarties sąlygas I. Š. įsipareigoja ieškovei sumokėti 2 329,37 Eur žalos atlyginimo. Analogiški sprendimai, pasak G. J. ir pačios J. M., buvo priimti ir J. M. atžvilgiu. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. ir I. Š., dirbdamos pardavėjomis–priėmėjomis UAB „(duomenys neskelbtini)“, padarė materialinę žalą įmonei, dėl ko įmonė 2018 m. gegužės 16 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Paskatintos būtent šių aplinkybių, I. Š. ir J. M. 2018 m. gegužės 17 d. surašė pareiškimą prokuratūrai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitomų pajamų. Šios nustatytos faktinės bylos aplinkybės yra svarbios vertinant J. M. ir I. Š. parodymus byloje, tikrinant šių parodymų patikimumą ir teisingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenimis nustatytas galimas asmeninis J. M. ir I. Š. suinteresuotumas galėjo nulemti parodymų, kurių, beje, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys faktiniai duomenys, davimą apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neapskaitytas pinigines lėšas bei šių lėšų panaudojimą. Išskyrus I. Š. ir J. M., kurių ir pačių parodymai viso bylos proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs, nei UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ vadovė V. J., nei jos sutuoktinis G. J., kuris padėdavo jai valdyti įmonę, nei kitos dvi bendrovėje pardavėjomis–priėmėjomis nagrinėjamu laikotarpiu dirbę D. M. ir M. V., nei bendrovės buhalterinę apskaitą nagrinėjamu laikotarpiu tvarkę V. M. ir G. V. nenurodė buvus bendrovėje kokių nors neapskaitytų lėšų, gautų pardavus juvelyrinius gaminius ir buitinę techniką. I. Š. ir J. M. tvirtino, kad buvo neapskaitoma pusė lėšų, gautų už parduotus aukso ir sidabro gaminius bei buitinę techniką. Vertinant šiuos parodymus, svarbi aplinkybė yra tai, kad bylos duomenimis nepaneigti G. J. ir V. J. parodymai, jog įmonė neprekiavo naujais juvelyriniais gaminiais ir buitine technika, o realizuodavo kaip užstatą paliktas prekes – juvelyrinius dirbinius ir buitinę techniką, daugiausiai mobiliojo ryšio telefonus. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti I. Š. ir J. M. parodymais apie tai, kad pusė už minėtų prekių apyvartą gautų lėšų įmonėje nebuvo oficialiai apskaitoma, dalis šių lėšų buvo pervedamos į V. J. sąskaitą, o dalį grynais pinigais pasiimdavo G. J., kadangi, kaip nustatė specialistas, 2016 metais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už neatsiimto įkeisto turto (fotoaparatai, kompiuteriai, mobilūs telefonai) ir tauriųjų metalų gaminių pardavimą gavo 18 458 Eur, 2017 metais – 24 623 Eur pajamų. Todėl mažai tikėtina, kad įmonėje 2016–2017 metais už minėtų prekių apyvartą buvo gauta dar tiek pat pajamų (18 458 Eur+24 623 Eur), kurios nebuvo oficialiai apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje ir kurias V. J. ir G. J. neteisėtai pasisavino.

Pirmosios instancijos teisme apklaustos M. C. ir D. M. parodė, kad visi įmonės pinigai buvo apskaitomi, slepiamų pajamų nebuvo, o pinigai, įnešami į V. J. sąskaitą, kasos aparato žurnale buvo apskaitomi kaip atskaitingam asmeniui išduotos lėšos. Kaip liudytojos apklaustos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nagrinėjamu laikotarpiu tvarkiusios V. M. ir G. V. nurodė, kad bendrovėje atskaitingas asmuo buvo direktorė, vedant atskaitingų asmenų avansines apyskaitas, trūkumų nebuvo nustatyta, trūkumų nebuvo nustatyta ir bendrovės kasoje ar kasos aparate, metų gale buvo atliekamos inventorizacijos, likučiai suderinami su atskaitingu asmeniu, jokių trūkumų nustatyta nebuvo. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos tyrimus atlikęs specialistas D. Marcinkevičius taip pat patvirtino, kad per tiriamąjį laikotarpį nebuvo nustatytas įmonės kasos trūkumas, pas atskaitingus asmenis trūkumo taip pat nebuvo. Byloje surinktų įrodymų viseto analizė leidžia daryti išvadą, kad neginčytinos, patikimos ir abejonių nekeliančios aplinkybės, kuriomis grindžiama specialisto D. Marcinkevičiaus sąlyginė išvada dėl 2016 metais, 2017 metais ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 21 d. gautų pajamų – 24 630 Eur (6 570 Eur + 12 720 Eur + 5 340 Eur) nepanaudojimo UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ veikloje ir dėl to bendrovės patirto 24 630 Eur nuostolio, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos. Byloje nebuvo surinkta neginčytinų ir abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių I. Š. ir J. M. parodymus apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 metų galbūt rugpjūčio mėnesio buvo parduodami aukso ir sidabro gaminiai bei buitinė technika ir G. J. žodiniu nurodymu kasos aparatu buvo fiksuojamos ne visos gautos įplaukos už parduotus tauriųjų metalų gaminius, susidaręs pinigų skirtumas buvo laikomas atskirai nuo oficialių kasos pinigų ir G. J. nurodymu tie pinigai buvo įnešami į asmeninę V. J. sąskaitą per bankomatą (duomenys neskelbtini), įnešimui į V. J. sąskaitą buvo panaudoti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neapskaityti pinigai, gauti už parduotus aukso ir sidabro gaminius bei buitinę techniką, nefiksuojant gautų sumų kasos aparatu. Todėl, nepaisant to, kad specialistas D. Marcinkevičius savo išvadoje bei paaiškinimuose nurodė, jog tiksliai negali nustatyti, kokie tai pinigai, kurie tiriamuoju laikotarpiu per bankomatą buvo įnešti į V. J. sąskaitą (viso 24 630 Eur), daryti kategorišką išvadą, jog tai buvo įmonės buhalterinėje apskaitoje oficialiai neapskaitytos lėšos, nėra pagrindo, juo labiau negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, kad šias lėšas V. J., suorganizavus G. J. bei padedant bendrovėje dirbusioms pardavėjoms–priėmėjoms M. C., D. M., J. M., I. Š., pasisavino. Pažymėtina ir tai, jog pats UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos tyrimą atlikęs specialistas D. Marcinkevičius nurodė, jog jo išvadoje nėra tvirtai teigiama, kad būtent 24 630 Eur suma nepanaudota įmonės veikloje, tokią išvadą, anot specialisto, jis padarė vertindamas ir liudytojų parodymus (kurie apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nepasitvirtino), tai buvo tik jo prielaida, galimai nulemta prokuroro įvardintos sumos. Specialisto teigimu, jis padarė tik prielaidą, kad pusę sumos mokėjo į kasą, pusę – sau į kišenę, bet to netvirtina. Be to, iš išvados 14 lentelės galima daryti išvadą, jog tos sumos yra apskaitytos V. J., kaip atskaitingo asmens. Avansų apyskaitose matyti, kad ji pinigus įnešė į kasos aparatą.

Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Nagrinėjamoje byloje neginčytinais įrodymais nepagrindus, kad žodiniu G. J. nurodymu pardavėjos–priėmėjos I. Š., J. M., M. C. ir D. V., dirbdamos kasos aparatu užfiksuodavo ne visas gautas įplaukas už parduotus tauriųjų metalų gaminius bei susidariusį pinigų skirtumą laikė atskirai nuo oficialių kasos pinigų, bei šiuos pinigus pervedė į V. J. sąskaitą banke, negalima daryti neginčytinos išvados apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ egzistavusias buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas lėšas, juo labiau nėra pagrindo konstatuoti, jog V. J., kaip įmonės vadovė, elgėsi su jai patikėtu įmonės turtu neteisėtai, naudojo įmonės turtą ne pagal paskirtį, įmonės turtą pavertė nuosavu turtu, t. y. pasisavino svetimą, užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ didelės vertė turtą – 24 630 Eur. Atitinkamai nepasitvirtino pareikšti kaltinimai G. J. – kaip turto pasisavinimo organizatoriui, bei I. Š., J. M., M. C. ir D. V. – kaip padėjėjoms V. J. pasisavinant svetimą didelės vertė turtą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė teisingas išvadas, kad V. J., G. J., I. Š., J. M., M. C. ir D. V. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir pagrįstai M. C. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, V. J. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, G. J. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, J. M. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, D. V. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, I. Š. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisino.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

Šioje baudžiamojoje byloje V. J. ir I. Š. buvo pareikšti kaltinimai ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo. V. J. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. ir nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent tyčia nepateikė apskaityti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus gautų pajamų, atsiradusių iš klientų piniginių lėšų, perkant aukso ir sidabro gaminius bei buitinę techniką, kurios buvo nefiksuotos kasos aparatu, taip 2016 metais nepagrindė apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 4 900 Eur, 2017 metais nepagrindė apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 12 720 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 21 d. nepagrindė apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 5 340 Eur, dėl ko negalima nustatyti, kokia pajamų suma realiai gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kam tos pajamos panaudotos. I. Š. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. liepos 25 d., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent tyčia nepateikė apskaityti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus gautų pajamų, atsiradusių iš klientų piniginių lėšų, perkant aukso ir sidabro gaminius bei buitinę techniką, kurios buvo nefiksuotos kasos aparatu, todėl 2016 metais nepagrindė apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 1 670 Eur.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad minėti kaltinimai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo suformuluoti V. J. šioje baudžiamojoje byloje pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį pagrindu ir atitinkamai I. Š. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį pagrindu, konstatavo, jog nesurinkus byloje neginčytinų įrodymų, jog V. J., padedama kitų asmenų, pasisavino svetimą jai patikėtą didelės vertės turtą, o I. Š. padėjo V. J. pasisavinti svetimą didelės vertės turtą, nėra pagrindo pripažinti, jog iš esmės tais pačiais veiksmais V. J. ir I. Š., kaip įmonės vadovės atitinkamais laikotarpiais, apgaulingai tvarkė ar organizavo įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį šioje dalyje V. J. ir I. Š. išteisino.

Prokuroras, apeliaciniame skunde nesutikdamas su V. J. ir I. Š. išteisinimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tais pačiais pagrindais bei motyvais nesutinka ir su V. J. bei I. Š. išteisinimu dėl aptartų kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau plačiau savo argumentų šioje dalyje nedetalizuoja.

BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-123-1073/2020, Nr. 2K-10-648/2022, Nr. 2K-52-719/2023). Kaltės apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais, tačiau ir vertinant byloje nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad nustatant, ar įmonės vadovas veikė tyčia, atsižvelgiama ir į tai, ar jo veiksmai nebuvo vienkartiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2011, Nr. 2K-561/2010, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-136-489/2023).

Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais nustatyta, kad V. J. pareikšti kaltinimai dėl vadinamosios ,,juodosios buhalterijos“ vedimo UAB ,,(duomenys neskelbtini) “, dėl įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų buvimo, netinkamo įmonės lėšų naudojimo bei jai patikėto įmonės turto pasisavinimo, o I. Š. atitinkamai dėl padėjimo V. J. pasisavinti įmonės turtą, nepasitvirtino, todėl teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek V. J., tiek I. Š. nepadarė ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal pareikštą kaltinimą inkriminuota, kaip padaryta iš esmės tokiais pačiais veiksmais (tyčia nepateikė apskaityti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus gautų pajamų, atsiradusių iš klientų piniginių lėšų, perkant aukso ir sidabro gaminius bei buitinę techniką, kurios buvo nefiksuotos kasos aparatu, dėl ko negalima nustatyti, kokia pajamų suma realiai gauta įmonėje ir kam tos pajamos panaudotos).

V. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama ir tuo, kad nepagrindė apskaitos dokumentais avansų išdavimo iš įmonės kasos aparato ir avansų grąžinimo į įmonės kasos aparatą ūkinės operacijos, apskaitos registruose „Žiniaraštis sąskaitai-2722 Kasos aparato pinigai“ ir „Žiniaraštis sąskaitai-24351 Atsiskaitymai su atskaitingu asmeniu“ kaip įmonės atskaitingiems asmenims išduoti avansai įregistruotos sumos ir kaip įmonės atskaitingų asmenų grąžintos avansų sumos, nenurodant dokumento pavadinimo ir jo numerio, dėl ko negalima nustatyti, kokiam konkrečiai asmeniui ar asmenims 2015 metais uždarojoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės kasos aparato buvo išduota 24 590,76 Eur avansų suma ir koks konkrečiai asmuo ar asmenys 2015 metais grąžino į įmonės kasos aparatą 19 928 Eur avansų sumą; taip pat kaltinama tuo, jog nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. surašytuose 4 vnt. kasos išlaidų orderiuose, kuriais įforminta 6 610,35 Eur išdavimas atskaitingiems asmenimis bei nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. surašytuose 3 vnt. kasos išlaidų orderiuose, kuriais įforminta 614,42 Eur sumos panaudojimas darbo užmokesčio išmokėjimui pagal Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, nėra jokių parašų, todėl negalima nustatyti, kuriam įmonės atskaitingam asmeniui 2015 metais išduota 6 610,35 Eur avansų suma ir ar įmonės darbuotojams 2015 metais realiai išmokėta 614,42 Eur darbo užmokesčio suma iš įmonės kasos.

Analogiškas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo pareikštas ir I. Š., kaltinant ją tuo, kad ji nepagrindė apskaitos dokumentais avansų išdavimo iš įmonės kasos aparato ir avansų grąžinimo į įmonės kasos aparatą ūkinės operacijos, apskaitos registruose „Žiniaraštis sąskaitai-2722 Kasos aparato pinigai“ ir „Žiniaraštis sąskaitai-24351 Atsiskaitymai su atskaitingu asmeniu“ kaip įmonės atskaitingiems asmenims išduoti avansai įregistruotos sumos ir kaip įmonės atskaitingų asmenų grąžintos avansų sumos, nenurodant dokumento pavadinimo ir jo numerio, todėl negalima nustatyti, kokiam konkrečiai asmeniui ar asmenims 2015 metais uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ iš įmonės kasos aparato buvo išduota 24 590,76 Eur avansų suma ir koks konkrečiai asmuo ar asmenys 2015 metais grąžino į įmonės kasos aparatą 19 928 Eur avansų; taip pat I. Š. buvo kaltinama ir tuo, kad nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. surašytuose 7 vnt. kasos išlaidų orderiuose, kuriais įforminta 14 841,68 Eur išdavimas atskaitingiems asmenimis, nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. surašytuose 7 vnt. kasos išlaidų orderiuose, kuriais įforminta 1 867,54 Eur sumos panaudojimas darbo užmokesčio išmokėjimui pagal Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius bei 2015 m. rugsėjo 17 d. kasos išlaidų orderis Nr. 17, kuriuo įforminta 7 000 Eur išlaidos sumokėjimas už butą Ž. J., nėra jokių parašų, todėl negalima nustatyti, ar Ž. J. realiai buvo sumokėta 7 000 Eur suma už butą, taip pat kuriam įmonės atskaitingam asmeniui 2015 metais išduota 14 841,68 Eur avansų suma ir ar įmonės darbuotojams 2015 metais realiai išmokėta 1 867,54 Eur darbo užmokesčio suma iš įmonės kasos.

Byloje esančioje 2019 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-33 konstatuota, kad, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punkto reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metais nepagrįstos apskaitos dokumentais avansų išdavimo atskaitingiems asmenims ūkinės operacijos; nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nesudarytos konkrečių atskaitingų asmenų avanso apyskaitos už 2015 metų sausio - gruodžio mėnesius; nepagrįstos apskaitos dokumentais 2015 metais avansų išdavimo iš įmonės kasos aparato ir avansų grąžinimo į įmonės kasos aparatą ūkinės operacijos, apskaitos registruose „Žiniaraštis sąskaitai - 2722 Kasos aparato pinigai“ ir „Žiniaraštis sąskaitai - 24351 Atsiskaitymai su atskaitingu asmeniu“, kaip įmonės atskaitingiems asmenims išduoti avansai sumos (iš viso 24 590,76 Eur) ir kaip įmonės atskaitingų asmenų grąžintos avansų sumos (iš viso 19 928 Eur) įregistruotos nenurodant dokumento pavadinimo ir jo numerio, tik datą, ir todėl negalima nustatyti, kokiam konkrečiai asmeniui ar asmenims 2015 metais bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės kasos aparato buvo išduota 24 590,76 Eur avansų suma, sumomis nuo 1,45 Eur iki 1 200 Eur, ir koks konkrečiai asmuo ar asmenys 2015 metais grąžino į įmonės kasos aparatą 19 928 Eur avansų sumą, sumomis nuo 20 Eur iki 1 400 Eur. (...) Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto (2010 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 671 redakcija) reikalavimų ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. surašytuose 10 vnt. kasos išlaidų orderių, kuriais įforminta 21 412,03 Eur avansų išdavimas atskaitingiems asmenims sumomis nuo 5 Eur iki 7 130 Eur, nėra jokių parašų, dėl to negalima nustatyti, kuriam įmonės atskaitingam asmeniui iš įmonės kasos 2015 metais išduota 21 412,03 Eur avansų suma, sumomis nuo 5 Eur iki 7 130 Eur (Specialisto išvados 12 punktas). (...) Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto (2010 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 671 redakcija) ir nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. surašytuose 10 vnt. kasos išlaidų orderių, kuriais įforminta 2 819,61 Eur sumos panaudojimas darbo užmokesčio išmokėjimui pagal pridėtus Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose nėra jokių parašų, ir 2015 m. rugsėjo 17 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 17, kuriuo įforminta 7 000 Eur išlaidos sumokėjimui už butą Ž. J., nėra jokių parašų, dėl to negalima nustatyti, ar įmonės darbuotojams 2015 metais realiai išmokėta 2 819,61 Eur darbo užmokesčio suma iš įmonės kasos, ar 2015 m. rugsėjo 17 d. realiai sumokėta 7 000 Eur už butą Ž. J.. (...) Pagal pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už tiriamąjį laikotarpį (t. 2, b. l. 93–200; t. 3, b. l. 1–64).

2020 m. gegužės 28 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-33-5423 be kita ko nurodyta, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos registruose (suvestiniame paskolų žiniaraštyje ir gautų pajamų registruose) neįregistruotos 747,26 Eur palūkanų pajamų, priskaičiuotų 2015 m. rugsėjo 23 d. „Lombardo kvitu“ Nr. 09-2844 įforminant 768 Eur paskolos A. J. grąžinimo pratęsimą laikotarpyje nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. liepos 7 d. surašytais 8-iais vienetais kvitų, ūkinės operacijos, neįregistruotos 684 Eur palūkanų pajamų, priskaičiuotų 2016 m. sausio 22 d. ,,Lombardo kvitu“ Nr. 01-260 įforminant 950 Eur paskolos J. B. grąžinimo pratęsimą laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. liepos 15 d. surašytais 5- iais vienetais kvitų, ūkinės operacijos. Dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaita negalima nustatyti, kokia reali pajamų suma gauta bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 2015-2016 metais (t. 3, b. l. 151–199).

Kaip matyti iš bylos duomenų, nė vienas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų, kurie visi šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinami nusikalstamų veikų padarymu, nenurodė, kad jiems kuriuo nors metu nebuvo išmokėtas priskaičiuotas darbo užmokestis, tokių aplinkybių nenurodė ir įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusios G. V. ir V. M.. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, o taip pat remiantis aptartais specialisto G. Marcinkevičiaus paaiškinimais pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ buhalterinėje apskaitoje buvo fiktyviai atvaizduotos lėšos, kaip neva įmonės darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis.

Iš bylos duomenų matyti, kad buvo pateikta buto dalies pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtinanti, jog pinigai, tai yra 7 000 Eur Ž. J. buvo realiai sumokėti (t. 6, b. l. 86–94). Todėl, vertinant kasos išlaidų orderį Nr. 17, kuriuo įforminta 7 000 Eur sumokėjimas už butą Ž. J., taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog parašų minėtame dokumente nebuvimas, šiuo atveju, pagrindžia sandorio ir 7 000 Eur sumokėjimo Ž. J. fiktyvumą.

Sprendžiant dėl avansų išdavimo iš įmonės kasos aparato ir avansų grąžinimo į įmonės kasos aparatą nepagrindimo apskaitos dokumentais, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, jog įmonėje buvo vienintelis atskaitingas asmuo – įmonės direktorė, todėl formalus apskaitos dokumentų, patvirtinančių, kas paimdavo avansus iš įmonės kasos aparato ir kas juos grąžindavo, nebuvimas nesukelia BK numatytų pasekmių – negalėjimo nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nors nenurodžius dokumento pavadinimo ir jo numerio, dėl ko negalima nustatyti, kokiam konkrečiai asmeniui ar asmenims 2015 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės kasos aparato buvo išduota 24 590,76 Eur avansų suma ir koks konkrečiai asmuo ar asmenys 2015 metais grąžino į įmonės kasos aparatą 19 928 Eur avansų, formaliai buvo nesilaikyta teisės aktų reikalavimų, tačiau, viena vertus, bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinime minimus žiniaraščius pildė ne V. J. ir I. Š., kaip įmonės direktorės atitinkamais laikotarpiais, o įmonės buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, kita vertus, vien formalus būtinų rekvizitų apskaitos dokumentuose, patvirtinančiuose, kas paimdavo avansus iš įmonės kasos aparato ir kas juos grąžindavo, nebuvimas nepagrindžia V. J. ir I. Š. siekio iškraipyti buhalterinės apskaitos informaciją, užfiksuojant joje neįvykusias ūkines operacijas, jų tyčios, t. y. sąmoningo buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų netinkamo vykdymo ir noro atitinkamų padarinių – negalėjimo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ar sąmoningo leidimo šiems padariniams atsirasti. Be to, kaip patvirtino specialistas D. Marcinkevičius, visos minėtos ūkinės apskaitos operacijos realiai įvyko.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos vieno iš būtinų sudėties požymių – baudžiamajame įstatyme nustatytų pasekmių nebuvimu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje grindė savo išvadas, išteisindamas I. Š. dėl kaltinimo tuo, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitose registruose (suvestiniame paskolų žiniaraštyje ir gautų pajamų registruose) neįregistruotos 747,26 Eur palūkanų pajamų, priskaičiuotų 2015 m. rugsėjo 23 d. „Lombardo kvitu“ Nr. 09-2844 įforminant 768 Eur paskolos A. J. grąžinimo pratęsimą laikotarpyje nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. liepos 7 d. surašytais 8-iais vienetais kvitų, ūkinės operacijos, neįregistruotos 684 Eur palūkanų pajamų, priskaičiuotų 2016 m. sausio 22 d. „Lombardo kvitu“ Nr. 01-260 įforminant 950 Eur paskolos J. B. grąžinimo pratęsimą laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. liepos 15 d. surašytais 5-iais vienetais kvitų, ūkinės operacijos.

Visų pirma, iš taip suformuluoto kaltinimo sunku suprasti, kuo vis tik buvo kaltinama I. Š. – ar kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. liepos 25 d., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore ir būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia nepateikė apskaityti į įmonės buhalterinės apskaitos registrus 13 vienetų kvitų, kuriais buvo pratęsti paskolų grąžinimo laikotarpiai A. J. ir J. B., ar kad pati I. Š. minėtų kvitų neįregistravo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose (suvestiniame paskolų žiniaraštyje ir gautų pajamų registre). Kita vertus, nepaisant netiksliai suformuluoto kaltinimo, esminis dalykas nagrinėjamu atveju nustatyti, ar minėtų 13 vienetų kvitų nepateikimas įregistruoti, ar neįregistravimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose sukėlė baudžiamajame įstatyme nustatytas pasekmes.

Kaip jau buvo minėta, BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tačiau kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi, nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, Nr. 2K-26-788/2017, Nr. 2K-144-788-2017, Nr. 2K-226-976/2020).

Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-224-976/2019, Nr. 2K-7-134-511/2023).

Pagal I. Š. šioje baudžiamojoje byloje pareikštą kaltinimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose nebuvo įregistruotos 747,26 Eur palūkanų pajamos, priskaičiuotos 2015 m. rugsėjo 23 d. „Lombardo kvitu“ Nr. 09-2844 įforminant 768 Eur paskolos A. J. grąžinimo pratęsimą surašytais 8-iais vienetais kvitų, taip pat nebuvo įregistruotos 684 Eur palūkanų pajamos, priskaičiuotos 2016 m. sausio 22 d. „Lombardo kvitu“ Nr. 01-260 įforminant 950 Eur paskolos J. B. grąžinimo pratęsimą surašytais 5-iais vienetais kvitų. Vertinant šių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neįregistruotų ūkinių operacijų apimtis, matyti, jog įvykusių ūkinių operacijų piniginė išraiška yra aiškiai žinoma, tiksliai nustatytas neužregistruotų ūkinių operacijų skaičius, ir nors UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos mastas, apimtys ir apyvartos dydis nėra labai didelis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti trūkumai netrukdo įvertinti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokie I. Š. veiksmai nesukėlė įstatyme apibrėžtų padarinių ir nesudaro pagrindo kilti I. Š. baudžiamajai atsakomybei. Išdėstytų faktinių aplinkybių visetas nesuteikia pakankamo pagrindo nagrinėjamu atveju daryti išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros BK 222 straipsnio aiškinimo prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas, išteisindamas I. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl aptartos kaltinimo dalies, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-219-693/2017). Šioje baudžiamojoje byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų, kad nustatyti pažeidimai buvo tokie, kurie įrodytų kryptingą, sistemingą ir sąmoningą V. J. ir I. Š. veiklą, jų siekį apgaulingai tvarkyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, todėl jie negali būti traktuojami kaip baudžiamąją atsakomybę užtraukiantis apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, tokie veiksmai nagrinėjamu atveju nesukėlė padarinių, numatytų BK 222 straipsnio dispozicijoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog padaryta nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai V. J. ir I. Š. dėl kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisino.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.