Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams T. F. K. ir I. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei atsakovo T. F. K. priešieškinį ieškovei A. K. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

28. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė ieškovės A. K. ieškinį atsakovams T. F. K. ir I. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; įsiteisėjus teismo sprendimui, nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d., 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. sausio 25 d. nutartimis byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčas byloje kilo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio) pagrindu bei restitucijos taikymo, taip pat dėl turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių (atsakovų) nuosavybe netiesioginio ieškinio pagrindu (CK 6.68 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

30. Ieškovės atstovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti į bylą Jungtinių Valstijų apygardos teismo Niujorko Pietų apygardos 2022 m. vasario 8 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. S1 19 CR 460 (KMW). Iš ieškovės prašyme priimti naujai teikiamą įrodymą išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovė, teikdama nuosprendį, iš esmės siekia pagrįsti, jog atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Kaip matyti iš ieškovės pateikto teismo nuosprendžio, priešingai nei teigia ieškovė (baudžiamoji byla yra susijusi su turto nuslėpimu nuo ieškovės), atsakovui yra paskirta 60 mėn. laisvės atėmimo bausmė bei priteista 29 462 965,23 JAV dolerių žala (restitucija) už gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos nepateikimą ir šią žalą (29 462 965,23 JAV dolerių) atsakovas įpareigotas sumokėti ne ieškovei, bet IRS-RAGS, kuri remiantis viešai prieinama informacija, yra už pajamų surinkimą atsakinga institucija.

31. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

32. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

33. Be kita ko, CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tai reiškia, kad šalys, įgyvendindamos įrodinėjimo pareigą (teikdamos byloje paaiškinimus žodžiu ir raštu, rašytinius įrodymus, prašydamos apklausti liudytojus, skirti ekspertizę ir pan.), turi atsižvelgti į teikiamų duomenų ryšį su byloje keliamais klausimais ir įrodinėti tik tas aplinkybes, kurios yra reikšmingos siekiant tinkamai išnagrinėti byloje kilusį ginčą. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Savo ruožtu įrodymai, kurie nėra reikšmingi siekiant išspręsti šalių ginčą, neturi būti priimami.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovės teikiamo Valstijų apygardos teismo Niujorko Pietų apygardos nuosprendžio ieškovė ir negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jis priimtas 2022 m. vasario 8 d., kai byla pirmosios instancijos teisme jau buvo išnagrinėta, tačiau, viena vertus, pagrindinis ginčas nagrinėjamoje byloje kilo iš esmės dėl privalomų actio Pauliana ir atitinkamai netiesioginio ieškinio sąlygų (ne)buvimo, t. y. ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą turėjimo bei ieškinio senaties termino tokio pobūdžio ieškiniui reikšti. Kita vertus, ieškovės naujai teikiamas įrodymas nepagrindžia jokių nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių byloje yra kilęs ginčas, nes šiuo atveju neįrodžius privalomų ieškinio sąlygų buvimo nėra svarbi atsakovo turtinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas nuosprendis nėra reikšmingas vertinant actio Pauliana bei netiesioginio ieškinio sąlygų (ne)buvimo faktą, nepatvirtina kilusiam ginčui aktualių aplinkybių, neturi ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku, pagal ieškovės teikiamą nuosprendį žala priteista ne apeliantei, o kitam asmeniui, ne bylos dalyviui, teisėjų kolegija šį dokumentą atsisako priimti kaip neturintį ryšio su nagrinėjama byla.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

35. Byloje nustatyta ir dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra, kad ieškovė A. K. ir atsakovas T. F. K. yra buvę sutuoktiniai, kurie 2012 m. sausio 12 d. sudarė susitarimą dėl turto padalinimo nutraukiant santuoką. Šis susitarimas buvo įtrauktas į 2012 m. sausio 12 d. galutinį Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos Valstijos Dvyliktosios teismo apygardos teismo Sarasotos apygardoje sprendimą dėl jų santuokos nutraukimo. Remiantis Susitarimo sąlygomis, atsakovas, buvęs ieškovės sutuoktinis, buvo įpareigotas iki 2012 m. sausio 27 d. 17 val. perduoti ieškovei 23 milijonus Gulf Keystone Petroleum, Ltd paprastųjų akcijų. Atsakovas iki 2012 m. sausio 27 d. 17 val. neperdavė visų akcijų ieškovei ir taip pažeidė sutartį (neperduodamas akcijų laiku). Ginčo akcijos buvo perduotos keturiomis dalimis, t. y. 2012 m. sausio 30 d., 2012 m. vasario 12 d., 2012 m. vasario 21 d., 2012 m. kovo 1 d.

36. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriuje 2012 m. lapkričio 22 d. įtraukta į apskaitą atsakovų T. F. K. ir I. K. (buv. B.) santuoka, sudaryta 2012 m. spalio 19 d. Nevados valstijoje, JAV. Atsakovė I. K. 2012 m. lapkričio 13 d. sudarė dvi sutartis dėl pastato (duomenys neskelbtini): sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2005 m. birželio 21 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2009 m. rugsėjo 22 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2005 m. birželio 21 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2009 m. rugsėjo 22 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis perėmė buvusių (duomenys neskelbtini) pastato savininkų (UAB „Abromika“ ir UAB „Vilniaus Narutis“) įsipareigojimus pagal lizingo sutartis su AB „DNB Lizingu“. 2012 m. lapkričio 22 d. atsakovė I. K. įsigijo administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Statinio priėmimo perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, surašytas 2012 m. lapkričio 22 d. Tą pačią dieną viešame registre šis turtas įregistruotas atsakovės I. K. vardu asmeninės nuosavybės teise. 2013 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas T. F. K. padovanojo atsakovei I. K. žemės sklypą, pastatą-ūkinį pastatą, pastatą-stoginę, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (baseiną), esančius (duomenys neskelbtini), o taip pat pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ Registro centro duomenimis – 313 658 Eur. Atsakovai T. F. K. ir I. K. 2015 m. birželio 10–12 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria pasidalino turimą turtą ir atsakovas T. F. K. dovanojimo sutartimis padovanojo savo turto dalį atsakovei I. K., t. y. dovanojo 1/2 dalį transporto priemonės Land Rover Range Rover Sport, 1/2 dalį transporto priemonės Bentley Continental Supersport S, 1/2 dalį piniginių lėšų: 595 671,45 JAV dolerių, 222,94 GKP, 87 096,79 Eur, iš viso: 616 932,74 Eur, 1/2 dalį pastato-dirbtuvių, 1/2 dalį pastato-sandėlio ir 1/2 dalį pastato-ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini).

37. JAV Floridos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškovei iš atsakovo T. F. K. buvo priteistas 34 611 702 JAV dolerių žalos atlyginimas ir 9,5 proc. palūkanų už nesavalaikį GKP akcijų perdavimą pagal ieškovės ir atsakovo T. F. K. sudarytą 2012 m. sausio 12 d. susitarimą dėl santuokos nutraukimo. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-11-370/2016 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje JAV Floridos Valstijos 12-osios teismo apygardos teismo Sarasotos apygardoje 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą (sprendimo dalį) byloje Nr. 2010-DR-008976-NC dėl 34 611 702 JAV dolerių kompensacijos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo T. F. K., o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2016 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti T. F. K. kasacinį skundą.

38. Atsakovas T. F. K. 2015 m. spalio 9 d. apskundė JAV Floridos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir šio apeliacinio skundo pagrindu JAV Floridos apeliacinės instancijos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu panaikino JAV Floridos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą. Floridos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. procesiniu sprendimu buvo atsisakyta peržiūrėti JAV Floridos apeliacinės instancijos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą. Taigi, JAV Floridos pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimas yra panaikintas ir negaliojantis. Be kita ko, ieškovė JAV Floridos valstijos Sarasotos Apygardos Dvyliktosios teismų apygardos teismui (Civiliniam skyriui) yra pateikusi naują 2020 m. liepos 2 d. ieškinį dėl 34 000 000 JAV dolerių žalos ir palūkanų iš atsakovo T. F. K. priteisimo.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir ieškinio senaties

39. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

40. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 ir kt.).

41. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: įstatyme įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

42. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų, kurios netinkamo nustatymo klausimas keliamas apeliaciniame skunde, yra kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą(-us) sandorį(-ius), turėjimas. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime padarė išvadą, kad actio Pauliana pagrindu ginčijami sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais, nes ieškovė neturi neabejotinos ir neginčytinos reikalavimo teisės į atsakovą T. F. K., kaip vienos iš privalomų actio Pauliana ieškinio sąlygos, tai sudaro pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovą T. F. K. actio Pauliana pagrindu ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose iš esmės kildino iš JAV Floridos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovo T. F. K. buvo priteistas 34 611 702 JAV dolerių žalos atlyginimas ir 9,5 proc. palūkanų už pavėluotą GKP akcijų perdavimą pagal ieškovės ir atsakovo T. F. K. sudarytą 2012 m. sausio 12 d. susitarimą dėl santuokos nutraukimo. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad jos reikalavimo teisę į atsakovą T. F. K. patvirtina: tai, jog ieškovė JAV Dvyliktosios teisėjų apygardos teismui Sarasotos apskrityje Floridoje (Civiliniam skyriui) yra pateikusi naują 2020 m. liepos 2 d. ieškinį prieš T. F. K. dėl 34 000 000 JAV dolerių viršijančios žalos ir palūkanų priteisimo; tai, kad panaikintu JAV Floridos pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu buvo priteistas žalos atlyginimas ir panaikintame sprendime teisėjos N. K. D. buvo pateikti motyvai, kuriais aptariama JAV Floridos valstijos pirmosios instancijos teisme teikta ekspertės M. M. metodologija dėl tariamų nuostolių skaičiavimo bei aptariama ieškovės ir atsakovo T. F. K. komunikacija dėl akcijų perdavimo ir pardavimo; ieškovės naudai iš atsakovo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis 2016–2018 m. priimtais Lietuvos teismų procesiniais sprendimais.

44. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo galutiniu sprendimu ieškovei iš atsakovo T. F. K. buvo priteista 34 611 702 JAV dolerių suma ir palūkanų norma pagal įstatymą. JAV Floridos apeliacinės instancijos teismui 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu panaikinus ieškovės naudai priteistas pinigines sumas, nėra pagrindo vertinti, kad kiti JAV 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo galutinio sprendimo argumentai, susiję su šių sumų priteisimu ir buvę pagrindu panaikintas sumas priteisti, liko galioti ir jais galima ir / ar reikia besąlygiškai remtis nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien naujo ieškovės 2020 m. liepos 2 d. ieškinio prieš atsakovą T. F. K. dėl 34 000 000 JAV dolerių viršijančios žalos ir palūkanų priteisimo padavimo JAV teisme faktas nepatvirtina neabejotinos ir neginčytinos ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą T. F. K., kaip vienos iš privalomų actio Pauliana ieškinio ir atitinkamai netiesioginio ieškinio sąlygų. Be to, ieškovei bylinėjimosi išlaidos Lietuvos teismo procesuose iš atsakovo T. F. K. buvo priteistos 2016–2018 metais priimtais teismų procesiniais sprendimais, t. y. jau po ginčijamų sandorių sudarymo. Taigi, actio Pauliana instituto taikymas šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra aktualus vertinant atsakovų 2013 m. rugpjūčio 27 d., 2015 m. birželio 10 d. ir 2015 m. birželio 12 d. sudarytų dovanojimo sandorių teisėtumą; tuo tarpu, administracinio pastato (duomenys neskelbtini) atsakovės I. K. įsigijimo įregistravimą asmeninės nuosavybės teise ieškovė ginčija netiesioginio ieškinio pagrindu.

45. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo ieškovės ginčijamų sandorių actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiais nesant visų CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumos.

46. Kasacinio teismo ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant dėl galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės turinio, tokios teisės turėjimo kriterijus paprastai gali patvirtinti įsiteisėjęs teismo sprendimas.

47. Taigi, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime ir atsakovų atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, šiuo metu JAV Floridos pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimas, kuriuo ieškovei buvo priteista iš atsakovo T. F. K. 34 611 702 JAV dolerių žala ir 9,5 proc. palūkanų už pavėluotą GKP akcijų perdavimą pagal ieškovės ir atsakovo T. F. K. sudarytą 2012 m. sausio 12 d. susitarimą dėl santuokos nutraukimo, JAV Floridos apeliacinės instancijos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu yra panaikintas ir negaliojantis, o Floridos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. procesiniu sprendimu buvo atsisakyta peržiūrėti JAV Floridos apeliacinės instancijos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą. Šiame panaikintame 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendime pateikti motyvai, kuriais aptariama JAV Floridos valstijos pirmosios instancijos teisme teikta ekspertės M. M. metodologija dėl tariamų nuostolių skaičiavimo bei aptariama ieškovės ir atsakovo T. F. K. komunikacija dėl akcijų perdavimo ir pardavimo nėra reikšmingi, nes JAV Floridos pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikintas ir negaliojantis, todėl negali patvirtinti ieškovės turimos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą.

48. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta iki kol įsiteisės JAV Floridos valstijos 2-osios apygardos Apygardos apeliaciniame teisme priimtas galutinis procesinis sprendimas pagal T. F. K. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos JAV Floridos Valstijos 12-osios teismo apygardos Apygardos teismo Sarasotos apygardoje 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi nagrinėjama civilinė byla buvo atnaujinta, konstatavus, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose 2021 m. balandžio 15 d. Floridos Aukščiausiojo teismo priimtu procesiniu sprendimu (bylos Nr. SC20-925) teismo procesas yra pasibaigęs ir įsiteisėjęs. Vadinasi, ieškovė neatitinka vienos iš būtinųjų actio Pauliana ieškinio sąlygų, kadangi neturi neginčytinos ir neabejotinos reikalavimo teisės į atsakovą T. F. K..

49. Apeliantės teigimu, ji turi reikalavimo teisę į atsakovą T. F. K. net ir panaikinus JAV Floridos Valstijos 12-osios teismo apygardos Apygardos teismo Sarasotos apygardoje 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir tokią teisę sieja su ieškovės 2020 m. liepos 2 d. pateiktu JAV Dvyliktosios teisėjų apygardos teismui Sarasotos apskrityje Foridoje (Civiliniam skyriui), kuris turi jurisdikciją šiems klausimams spręsti pagal šalių 2012 m. sausio 12 d. susitarimą, nauju ieškiniu dėl 34 000 000 JAV dolerių viršijančios žalos ir palūkanų iš T. F. K. priteisimo.

50. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra duomenų, kad ieškovės 2020 m. liepos 2 d. ieškinys būtų priimtas. Kita vertus, net ir priėmus ieškovės 2020 m. liepos 2 d. ieškinį, nėra pagrindo vertinti, jog jis bus patenkintas. Nepaisant to, apeliantė nėra pateikusi kokių nors naujų duomenų, susijusių su ieškinio priėmimu ar pasikeitusia procesine situacija, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas buvo teisus vertindamas, jog ieškovė ne tik neįrodė turinti reikalavimo teisę, kurią grindė panaikintu pirminiu JAV Floridos pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, bet ji tokios reikalavimo teisės neturi ir pagal naujai JAV Dvyliktosios teisėjų apygardos teismui Sarasotos apskrityje Foridoje (Civiliniam skyriui) ieškovės 2020 m. liepos 2 d. pateiktą ieškinį, t. y. byloje esantys duomenys nepatvirtina naujo ieškovės 2020 m. liepos 2 d. ieškinio priėmimo fakto.

51. Pažymėtina, kad atsakovų atsiliepime nurodyti argumentai ir teikiami duomenys apie tai, jog dėl 2020 m. liepos 2 d. ieškinio priėmimo – atsakovas T. F. K. JAV Floridos valstijos teismo Civilinių bylų skyriui pateikė prašymą atmesti ieškovės 2020 m. liepos 2 d. ieškinį jo net nesvarsčius; atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovė yra praleidusi Floridos valstijos teisėje nustatytą 5 metų ieškinio senaties terminą (įrodymų, jog nurodytas ieškinio senaties terminas nėra praleistas ieškovė neteikė); be to, atsakovo T. F. K. teigimu, jis tinkamai įvykdė tarp jo ir ieškovės sudarytą 2012 m. sausio 12 d. susitarimą ir jame nustatytais terminais ir sąlygomis ieškovei perdavė visas 2012 m. sausio 12 d. susitarime nurodytas GKP akcijas, nes 2012 m. sausio 12 d. susitarimu buvo numatytos dvi alternatyvos dėl GKP akcijų perleidimo ieškovei: pagal susitarimo 6 punkto A papunktį, atsakovas T. F. K. galėjo perleisti ieškovei 23 mln. GKP akcijų iki 2012 m. sausio 27 d., atsakovui T. F. K. papildomai nemokant ieškovei jokių sumų; arba pagal susitarimo 7 punkto A papunktį, atsakovas T. F. K. galėjo perleisti ieškovei 23 mln. GKP akcijų po 2012 m. sausio 27 d., tačiau ne vėliau nei 2012 m. gegužės 1 d. bei sumokant ieškovei 6 proc. nuo 23 mln. GKP akcijų ar bet kurios jų dalies už teisingą turto padalijimą (ginčo akcijos buvo perduotos keturiomis dalimis, t. y. 2012 m. sausio 30 d., 2012 m. vasario 12 d., 2012 m. vasario 21 d., 2012 m. kovo 1 d. sumokant ieškovei 6 proc. nuo 23 mln. GPK akcijų ir šią sumokėtą sumą atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neegzistuoja ir ieškovė neįrodė neabejotinos ir neginčytinos reikalavimo teisės į atsakovą T. F. K., kaip vienos iš privalomų actio Pauliana sąlygų.

52. Kaip neabejotiną ir neginčytiną ieškovės reikalavimo teisę į atsakovą T. F. K. apeliantė nurodo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-11-370/2016 ir šios nutarties pagrindu 2016 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį raštą bei teismų 2016–2018 m. sprendimus, kuriais iš atsakovo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. 2021 m. birželio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, jog šiais Lietuvos teismų procesiniais sprendimais jai buvo priteista iš atsakovo T. F. K. iš viso 10 298,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

53. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Kasacinis teismas, aiškindamas pirmąją actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar kreditorius turi neginčytiną ir neabejotiną reikalavimo teisę į skolininką, svarbu, jog skolininko ir kreditorius prievolės pagrindas būtų atsiradęs anksčiau, negu buvo sudarytas kreditoriaus ginčijamas sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Tokio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo prievolės prigimties: sutartinių prievolių atsiradimas siejamas su sutarties sudarymu, o prievolės iš delikto atsiradimas ? su žalos padarymu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

54. Taigi, šiuo atveju ieškovė turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, jog ši teisė atsirado, iki buvo sudarytas ginčijamas(-i) sandoris(-iai).

55. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, iš kurių ieškovė kildina reikalavimo teisę į atsakovą T. F. K. yra priteistos Lietuvos teismų 2016 m. vasario 3 d., 2016 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. gruodžio 7 d., 2017 m. sausio 17 d., 2017 m. gegužės 24 d., 2018 m. sausio 16 d., 2018 m. vasario 27 d. bei 2018 m. kovo 21 d. procesiniais sprendimais, t. y. po ieškovės ginčijamų 2013 m. rugpjūčio 27 d., 2015 m. birželio 10 ir 12 d. dovanojimo sandorių sudarymo, vadinasi, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neturėjo šioje byloje nurodomos reikalavimo teisės į atsakovą T. F. K. tuo metu, kai buvo sudaryti ginčijami sandoriai, t. y. neatitiko vienos iš privalomų actio Pauliana sąlygų. Todėl, nenustatęs bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų (ieškovės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą T. F. K. turėjimo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo pagrindu ieškovės ieškinio netenkino. Be to, ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma nėra didelė palyginus su atsakovo T. F. K. pateiktais duomenimis apie jo turtinę padėtį.

56. Įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad šiuo atveju nėra paneigti ir atsakovų atsikirtimai, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas T. F. K., sudaręs dovanojimo sandorius su I. K., tapo nemokus, kad padovanotas turtas iš esmės buvo vienintelis T. F. K. dar valdomas (turimas) turtas. Atsakovo T. F. K. teisės disponuoti jam priklausančiu turtu apeliantės ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo kokiu nors būdu suvaržytos; be to, sandorių sudarymo metu atsakovas nebuvo ieškovės skolininkas, o tai paneigia apeliantės teiginius, kad ginčijami sandoriai pažeidė jos, kaip atsakovo T. F. K. kreditorės, teises.

58. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga laiku sužinoti apie tokį sandorį. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymas yra nulemiamas konkrečių bylos aplinkybių bei asmens subjektyvių savybių, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2009).

59. Taigi, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios momento svarbu ne tai, kada ieškovė nurodė sužinojusi apie jos teisių ir interesų galimą pažeidimą, t. y. priėmus JAV Floridos pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, tačiau kada ji apie tai objektyviai galėjo ir turėjo sužinoti.

60. Teismų praktikoje nustatyta, kad esant sutarties pažeidimui, laikoma jog kreditorius turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiančius sandorius (jam kyla pareiga domėtis skolininko sudaromais sandoriais) nuo to momento, kada jam tampa žinoma apie sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

61. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo actio Pauliana ieškinio senaties termino eigos pradžios momento skaičiavimu, nes, viena vertus, ieškovė apie galimą 2012 m. sausio 12 d. susitarimo pažeidimą, kurio pagrindu ieškovė reiškia ieškinį, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vėliausiai turėjo sužinoti 2012 m. lapkričio 27 d., kai JAV Floridos pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį atsakovui T. F. K. dėl žalos atlyginimo. Atitinkamai, vėliausiai nuo šios datos (2012 m. lapkričio 27 d.) ieškovei kilo pareiga domėtis atsakovo T. F. K. sudaromais sandoriais ir atsakovo turtine padėtimi. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog buvę sutuoktiniai 2012 m. sausio 12 d. susitarime dėl turto pasidalino įvairų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, buvusį tiek JAV, tiek Lietuvoje, ir atsakovui atiteko nekilnojamasis turtas Lietuvoje, taigi, apeliantė žinojo faktą, kad buvęs sutuoktinis valdo nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje.

62. Kita vertus, nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas, todėl ieškovės nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė ir nevertino apeliantės nurodytų argumentų, jos manymu, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra reikšminga bylos teisiniam rezultatui. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomos priežastys (lietuvių kalbos nemokėjimas ir gyvenimas ne Lietuvoje) negali būti pripažintos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“, šios aplinkybės nesutrukdė apeliantei, pasitelkus atstovus, ginti galimai pažeistas savo teises Lietuvos Respublikos teismuose (kaip jau nurodyta, ieškovė yra teisininkė ir jai turi būti žinoma galimi procesiniai veiksmai, kurių ji gali imtis).

Dėl netiesioginio ieškinio sampratos ir būtinų sąlygų jam pareikšti

63. Ieškovė reikalavimą dėl administracinio pastato (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine atsakovų nuosavybe pareiškė CK 6.68 straipsnio 1 dalies pagrindu, numatančiu netiesioginio ieškinio pareiškimo galimybę.

64. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.

65. Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).

66. Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-50-403/2020, 2022 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-11-313/2022). Taigi kasacinio teismo praktika aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį yra pakankamai aiški ir suformuota.

67. Nagrinėjamoje byloje apeliantė pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovo T. F. K. vardu jo sutuoktinei I. K., kuriuo prašė nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) pastatą, kuris 2012 m. lapkričio 22 d. registruotas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė Nekilnojamojo turto registre, pripažinti bendrąja jungtine atsakovų nuosavybe.

68. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pareiškė T. F. K. vardu netiesioginį ieškinį atsakovei I. K., turėjo egzistuoti visos tokiam ieškiniui pareikšti įstatymo nustatytos būtinosios sąlygos, inter alia (be kita ko), neabejotina, galiojanti ir vykdytina atsakovo T. F. K. turtinė teisė, kurios jis neįgyvendino ar atsisakė ją įgyvendinti, taip pat iš šios turtinės teisės kylanti I. K. pareiga vykdyti savo prievolę T. F. K..

69. Kaip minėta, netiesioginio ieškinio pareiškimo atveju skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Tokiai skolininko teisei taip pat keliamas reikalavimas būti neabejotina, galiojančia ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Kadangi apeliantė tiek actio Pauliana ieškinio, tiek netiesioginio ieškinio pareiškimo metu, tiek ir tokio ieškinio nagrinėjimo metu neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą T. F. K., o atsakovė I. K. nėra savo vyro skolininkė (neturi pareigos vykdyti jam kokią tai prievolę), vadinasi apeliantė neturi teisės reikšti ir netiesioginio ieškinio atsakovo vardu. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimo teisės nepagrindžia ir apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-11-370/2016 ar jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas, nes šia nutartimi Lietuvos Respublikoje buvo pripažintas panaikintas jau minėtas JAV pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimas. Nenustačius netiesioginiam ieškiniui pareikšti būtinų sąlygų, tokio ieškinio pareiškimas yra negalimas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturėjo teisės pareikšti netiesioginį ieškinį bei atsakovo vardu prašyti administracinį pastatą (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių (atsakovų) nuosavybe, yra teisiškai pagrįsta bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

70. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatyta būtinosios sąlygos pareikšti netiesioginį ieškinį (turtinės reikalavimo teisės), todėl, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą išvadą, kad ieškovės netiesioginis ieškinys neatitinka CK 6.68 straipsnyje nustatytų būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų.

Dėl kitų apeliantės nurodytų argumentų

72. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti tokių apeliantės argumentų, nes, viena vertus, apeliantės nurodoma nutartis dėl patikslinto ieškinio nepriėmimo yra įsiteisėjusi (galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje buvo nurodęs apeliantės teisę ją skųsti), kita vertus, byla buvo nagrinėjama pagal ieškovės pradinį bei 2015 m. gruodžio 15 d., 2016 m. sausio 16 d. patikslintus ieškinius, todėl aplinkybės dėl patikslinto ieškinio nepriėmimo išnagrinėtai bylai nėra reikšmingos.

73. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta kita byla

74. Minėta, kad viena iš actio Pauliana tenkinimo sąlygų – neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė skolininkui. Šioje byloje apeliantė kelia bylos sustabdymo klausimą dėl to, kad ji JAV Dvyliktosios teisėjų apygardos teismui Sarasotos apskrityje Floridoje (Civiliniam skyriui) yra pateikusi naują 2020 m. liepos 2 d. ieškinį prieš T. F. K. dėl 34 000 000 JAV dolerių viršijančios žalos ir palūkanų priteisimo. Apeliantės nuomone, byla pagal actio Pauliana ir reiškiamą netiesioginį ieškinį privalo būti sustabdyta iki tol, kol bus išnagrinėta kita byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl žalos ir palūkanų priteisimo.

75. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

76. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla vis tiek galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą.

77. Visų pirma, pažymėtina, kad JAV Dvyliktosios teisėjų apygardos teisme Sarasotos apygardoje Floridoje (Civiliniame skyriuje) vis dar nėra išspręstas ieškovės pateikto 2020 m. liepos 2 d. ieškinio priėmimo klausimas; tai reiškia, jog apeliantės 2020 m. liepos 2 d. ieškinio pagrindu net nebuvo pradėtas bylos nagrinėjimas prieš T. F. K. JAV teisme, tai patvirtina ir T. F. K. JAV Floridos valstijos teismo Civilinių bylų skyriui pateiktas prašymas atmesti ieškovės ieškinį jo net nesvarsčius. Visų antra, šioje byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad apeliantė neturi neginčytinos, neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į T. F. K.. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad yra privalomas ar fakultatyvinis pagrindas(-ai) sustabdyti bylą dėl ieškovės pateikto 2020 m. liepos 2 d. ieškinio JAV teisme, dėl kurio bylos nagrinėjimas net nėra pradėtas (ieškinys nepriimtas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo (ne)pratęsimo

78. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat reiškia atskirą prašymą pakeisti sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatant, jog pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 14 d., 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. sausio 25 d. nutartimis šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka arba pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui.

79. Nurodytina, kad bendrosios teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pirminė paskirtis yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, ji lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą laiko atžvilgiu. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui sprendimu atmetus ieškinį, tuo pačiu sprendimu išsprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, paliekant galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Iš CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto reglamentavimo darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, įvykdymo arba iki sprendimo atmesti ieškinį įsiteisėjimo.

80. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d., 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. sausio 25 d. nutartimis šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Tai atitinka CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostatą, kadangi ieškinį atmetus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas netenkinamas, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo išvados dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d., 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. sausio 25 d. nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinamo įsiteisėjus teismo sprendimui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

81. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

82. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

83. Atsakovai pateikė prašymą priteisti jiems iš ieškovės 16 000 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme ir 2 722,40 Eur vertimo išlaidų atlyginimą; taip pat prašė peržiūrėti atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendime ir priteisti visas patirtas išlaidas. Prašyme nurodė, kad atsakovai teisinei pagalbai civilinės bylos nagrinėjimo procese Lietuvos apeliaciniame teisme patyrė iš viso 16 000 Eur, kurias sudaro: 5 125 Eur išlaidos rengiant apeliacinį skundą (atsisakytas priimti); atsakovų 10 875 Eur patirtos išlaidos teisinei gynybai ieškovei pateikus apeliacinį skundą (jo analizė, atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimas) bei kita teisinė pagalba, susijusia su civilinės bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai taip pat patyrė 2 722,40 Eur vertimo išlaidų, kadangi atsakovas T. F. K. nesupranta lietuvių kalbos ir buvo būtina dokumentus versti į jam suprantamą anglų kalbą.

84. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys (ieškovė ir atsakovai) į bylą pateikė prašymus ir įrodymus, jog bylos nagrinėjimo eigoje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos advokatų pagalbai apmokėti. Atmetus ieškinį, o priešieškinį palikus nenagrinėtą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nei viena iš šalių neturi teisės į jos patirtų išlaidų atlyginimą (sprendimas nelaikytinas priimtu nei vienos iš šalių naudai), todėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisė (CPK 93 ir 98 straipsniai). Todėl šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymo ir peržiūrėti atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendime. Atitinkamai nėra pagrindo priteisti atsakovams 5 125 Eur išlaidų rengiant skundą, susijusį su pirmosios instancijos teisme atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (atsisakytas priimti, pateiktas praleidus terminą).

85. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtų apeliacinės instancijos teisme, bei išlaidas pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovų prašomos iš ieškovės priteisti atstovavimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius priteisti dydžius. Atsakovai pateikė išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus, išlaidos patirtos ir apmokėtos 2022 m. pirmąjį ketvirtį. Atsakovų prašomas priteisti advokato išlaidų atlyginimas viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį – 1,3 už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje už atsiliepimą į apeliacinį skundą (Rekomendacijų 8.11 punktas) ir prašymą bylą nagrinėti skubos tvarka – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas). 2021 m. trečiojo ketvirčio vidutinis darbo užmokestis – 1 598,10 Eur, maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis – 2 077,53 Eur už atsiliepimą ir 639,24 Eur už prašymą bylą nagrinėti skubos tvarka. Todėl atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašymą atlyginimas sumažinamas, iš ieškovės atsakovams priteisiant 2 716,77 Eur (2 077,53+639,24) advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

86. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pavyzdinis sąrašas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, pateiktas CPK 88 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punktas numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos išmokėtos vertėjams.

87. Pasisakant dėl vertimo išlaidų pagrįstumo teisėjų kolegija pažymi, kad: 1) atsakovas T. F. K. byloje yra ne lietuvis; 2) CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, kad kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą; 3) atsakovai kartu su prašymu dėl išlaidų atlyginimo priteisimo pateikė jas pagrindžiančius dokumentus, kuriuose išskirtos patirtos 2 722,40 Eur vertimo išlaidos; 4) pateikti šių išlaidų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą apie patirtų procesinių dokumentų vertimo išlaidų pagrįstumą, todėl šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės atsakovams. Iš viso iš ieškovės atsakovams priteistina 5 439,17 Eur (2 716,77+2 722,40) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės A. K. priteisti atsakovams T. F. K. ir I. K. 5 439,17 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 17 centų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, patirtų apeliacinės instancijos teisme.