- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- M1-175-899/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13874-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kategorijos
- 1.1.3.4Nepakaltinamumas (BK 17 str.)
- 1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
- 1.2.14.9.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.10.1Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai (BPK 392 str.)
- 2.10.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, M. D. gynėjui advokatui V. P.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, turinčiam profesinį išsilavinimą, nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), neteistam, dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK 187) straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024-04-01 apie 9.47 val. (duomenys neskelbtini) kieme nulaužė (duomenys neskelbtini) priklausančius keturis klevus, bendros 156 eurų vertės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024-04-02 apie 13.52 val. toje pačioje vietoje nulaužė (duomenys neskelbtini) priklausantį kaštoną, 35 eurų vertės, ir tokiais veiksmais iš viso padarė (duomenys neskelbtini) 191 euro turtinę žalą.
Liudytoja V. N. teisme parodė, kad matė, kaip asmuo (duomenys neskelbtini) teritorijoje laužė medelius. Galėjo būti balandžio 2 diena. Dirba (duomenys neskelbtini), dirba pirmo aukšto fojė. Fojė langai išeina į krepšinio aikštelės pusę. Pastebėjo, kad pilietis laužo (duomenys neskelbtini) priklausančius medelius, jis laužė viršūnes. Išėjo, paklausė, ką daro, atsakė, kad malkų ieško. Šie medeliai tikrai negalėjo būti skirti malkoms. Jį beveik kiekvieną dieną matydavo, nes jis trindavosi po stadioną. Jo vardas M.. Konfliktų su juo neturėjo. Kai atėjo pirma į darbą, pastebėjo, kad ant takelio, vedančio į (duomenys neskelbtini), primėtyta šakelių. Nematė, ar jis ten laužė. Matė tik tai, ką matė. Jis - buvęs (duomenys neskelbtini) mokinys. (duomenys neskelbtini) dirba jau 18 metų. Jis buvo ramus, bet matėsi, kad jam kažkas negerai. Jis vienas vaikščiodamas kalbėdavosi su saule, imituodavo, kad šaudo į kažką, ateidavo į stadioną ir gulėdavo valandų valandas vienas. Kai pasakė, kad ieško malkų, jau buvo viskas nulaužta ir nuėjo į namus, nes jis ten netoli gyvena. Neteko pastebėti agresyvumo, prie vaikų nesikabinėdavo. (duomenys neskelbtini) vyksta remontas, išsikėlė į kitas patalpas, todėl negali pasakyti, ar tie medeliai atsodinti. Jis jų tikrai nesodino, nes kai jie buvo sodinami, jis jau nebesimokė.
Ekspertė S. B. teisme paaiškino, kad apibendrinant visus bylos duomenis ir medicininę dokumentaciją, žinoma, kad pacientas 10 metų serga psichikos liga, (duomenys neskelbtini), eilę kartų gydytas psichiatrijos ligoninėje. Medicininiuose dokumentuose atsispindi, kad jis nebendradarbiauja, nesilaiko gydymosi režimo, vaistų vartojimą pasikoreguoja pagal save ir stebimi dažni paūmėjimai. Diagnozavo, kad veikos padarymo metu jis sirgo (duomenys neskelbtini) ir rekomendavo taikyti stacionarinį stebėjimą, nes jis nesilaiko gydymosi režimo, todėl mano, kad ambulatorinis stebėjimas nepadės. Po gydymo jis išlieka nekritiškas savo būklei, elgesys neadekvatus. Jo būklė pastoviai blogėjo ir dėl to, kad nutraukia gydymą ir dėl to, kad nesilaiko gydymosi režimo. Priepuoliai dėl to paūmėja. Du, tris kartus gydytas stacionare, kur būklė stabilizavosi, o kai išleidžiamas, nesilaiko gydymosi režimo, jam vėl pablogėja. Stebima ryškėjanti negatyvi simptomatika. Emocinis blyškumas - tai reiškia, jog gali būti, kad pati liga linkusi progresuoti. Gyvena su mama. Mano, kad ji galėtų pagelbėti, bet pacientas nelabai kritiškas, gali atsisakyti vartoti vaistus, gali pasikoreguoti, neišgerti ar juos išspjauti. Pagal medicininius dokumentus jis linkęs nebendradarbiauti, pasikoreguoti gydymą, tai kiek ta motinos įtaka gali būti naudinga, sunku pasakyti. Jis tiesiog nesilaiko režimo.
M. D. motina A. D. teisme dėl M. D. sveikatos būklės paaiškino, kad su prokuroro pozicija sutinka iš dalies. M. D. kartu su ja gyvena. Jis serga, yra neramus, šūkauja, išlekia į gatvę. Jis serga (duomenys neskelbtini) gal apie 5 metus. Eina pas gydytojus, kartais vartoja vaistus, kartais atsisako. Atsisako, nes sako, kad jam nereikia vaistų, nes jis yra sveikas. Žmonių neužkabinėja, bet turi tokį kažkokį kerštą, kažką sudaužo. Kartais puodelį, kartais kokį indą. Jis specialiai paleidžia tą puodelį į sieną. Dar vienas sūnus, kuriam 30 metų, gyvena su ja. Jis irgi (duomenys neskelbtini), bet yra ramesnis. Broliai pykstasi, nes tai kažko nepasidalina, tai kažkas kažko neduoda. Nesimuša, bet apsistumdo. Kai pasako, kad iškvies policiją, tai apsiramina. Yra kvietusi policiją ne kartą. M. kvietė, nes pradėjo laidus traukinėti, išėjo į gatvę, pradėjo šūkauti, kaimynai nepatenkinti. Dėl stacionaraus gydymo, nežino net ką atsakyti. Gal palikti ambulatorinį gydymą (duomenys neskelbtini). M. nutraukinėja elektros laidus namuose, televizorių išjunginėja, interneto laidus nutraukia. Jis norėtų suduoti, bet kai pasako, kad kvies policiją, tai nusiramina. Norėtų suduoti, nes reikalauja pinigų, o kai pasako, kad neduos, tai sako, kad gaus į galvą. Buvo kartą, gal prieš metus, ji miegojo, o kai atsibudo, jis stovėjo prieš ją su taburete rankose. Išsigando, išsikvietė policiją. Alkoholio jis nevartoja, narkotikų irgi nevartoja. Jis visada prašo pinigų ir neleidžia naktį miegoti, nes šūkauja, trankosi. Kai gauna pinigų, eina nusipirkti kokį nors niekutį, šokoladuką. Visumoje tai jai nesaugu su juo gyventi, gali kas nors nutikti ar kažką naktį padaryti. Sakė, kad duos į galvą, bet, kad papjaus dar nesakė. Sakė, kad duos į galvą tada, kai ta taburete užsimojo, o daugiau taip nebuvo. Sūnus nuo vaikystės su ja gyvena. Iki (duomenys neskelbtini) nustatymo jis neturėjo kitų ligų. Jai atrodo, kad jo būklė prastėja. Anksčiau toks nebuvo. Jam sako, kad gertų vaistus, bet jis nelabai klauso ir atsisako vaistų. Jis jos neklausytų, jeigu jam lieptų išgerti vaistus, čia reiktų gydytojai sakyti. Jis lankosi pas gydytojus. Po apsilankymo, gal kokį mėnesį, du mėnesius pageria vaistus, o paskui nebegeria, nes sako, kad jam nebereikia. Sunku pasakyti, ar jis laikytųsi gydytojų nurodymų. Yra viena, M. tėvas seniai miręs. Giminių, kas galėtų padaryti jam įtaką, neturi.
Tai, jog M. D. padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.
2024-04-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra. Ant (duomenys neskelbtini) pastato įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Priešais pastato paradinį įėjimą, kairėje pusėje, pievoje yra medelis, kurio šakos yra su atidalijimo pėdsakais. Priešais pastato paradinį įėjimą, dešinėje pusėje, yra trys medeliai, kurių šakos yra su atidalijimo pėdsakais. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 6-15).
2024-04-02 pareiškėjo (liudytojo), teikiančios skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, D. V. parodymų protokolas, kuriame nurodyta, kad 2024-04-02 apie 8.30 val. atvykus į darbą pastebėta, jog (duomenys neskelbtini) kieme esantys želdiniai nuniokoti. (duomenys neskelbtini) kiemas stebimas vaizdo kameromis. Peržiūrėjus įrašus, identifikuotas asmuo - M. D., kuris 2024-04-01 apie 10.46 val. suniokojo (duomenys neskelbtini) želdinius (b. l. 16-21).
(duomenys neskelbtini) 2024-04-10 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2024-04-02 tas pats asmuo – M. D., matant (duomenys neskelbtini) darbuotojams, nuniokojo dar vieną medelį. Bendra (duomenys neskelbtini) padaryta žala – nuniokoti 4 klevai ir 1 kaštonas. Turtinė žala – 191 Eur. Pridedamas 2024-04-02 vaizdo įrašas, 2019-05-29 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31).
(duomenys neskelbtini) raštinės administratorės 2024-04-12 elektroniniame laiške policijai nurodyta, jog direktorės prašymu siunčia papildomą medžiagą dėl medžių nuniokojimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Vaikino, matomo įraše, gyvenamojo namo adresas - (duomenys neskelbtini). Buto numerio nežino. Prie laiško pridėtos sunaikintų medžių nuotraukos, vaizdo įrašas iš įvykio vietos (b. l. 32-37).
2024-04-19 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, pateiktų (duomenys neskelbtini), apžiūra. Pateikti 2024-04-02 įvykio vietos vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini) apsaugos kamerų, pavadinti (duomenys neskelbtini). Vaizdo faile (duomenys neskelbtini) yra 1:53 min. trukmės, spalvotas, darytas dienos metu, vaizdo įrašas. Apatiniame dešiniame kampe nurodyta baltu šriftu: „Camera 05“. Viršutiniame kairiame kampe nurodytas datos ir laiko formatas: „04-02-2024 Ant 13:51:48 (S)“. Vaizdo kamera fiksuoja įėjimą į (duomenys neskelbtini) teritoriją, vartus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, sporto aikštelę, įėjimą į (duomenys neskelbtini) pastatą - betoninius laiptus, asfaltuotą pėsčiųjų takelį, (duomenys neskelbtini) dalį, žalią veją bei dekoratyvinius medelius. Įraše matyti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės einantis asmuo, kuris nuo pėsčiųjų tako eina link dekoratyvinių medelių, pasodintų ant žalios vejos, po to nuo medelių grįžęs ant pėsčiųjų tako, eina link (duomenys neskelbtini) įėjimo atbulas. Priėjęs prie vieno iš dviejų suoliukų, vyriškis prieina prie medelio, pradeda laužyti medelio viršūnę. Nulaužęs vėl eina atbulas. Netrukus iš (duomenys neskelbtini) išeina moteris, galimai kažką pasako vyriškiui. Vyriškis paspartina žingsnį ir, nusisukęs nuo moters, praeina pro ją. Jis apsirengęs juodom kelnėm, juodais marškinėliais, avi juodus batus, per liemenį užsirišęs pilkos spalvos marškinėlius mėlynomis rankovėmis. 13:52:51 val. vyriškis išeina iš apsaugos kameros matymo zonos. Vaizdo faile (duomenys neskelbtini) yra 1:53 min. trukmės, spalvotas, darytas dienos metu, vaizdo įrašas, kuris turi aiškinamuosius užrašus. Apatiniame dešiniame kampe nurodyta juodu šriftu: „Camera 01“. Viršutiniame kairiame kampe nurodytas datos ir laiko formatas: „04-01-2024 Pirm 09:46:42 (S)“. Vaizdo kamera fiksuoja (duomenys neskelbtini) teritorijoje esantį pėsčiųjų taką, žalią veją, kurioje yra du suoliukai ir pasodinti dekoratyviniai medžiai, už jų krepšinio aikštelę. Kairiame įrašo kampe matyti stovintis vyriškis, dėvintis juodas kelnes, pilkus marškinėlius mėlynomis rankovėmis, avintis juodus batus. 09:47:14 val. vyriškis, priėjęs prie medelio, pasodinto tarp dviejų suoliukų, nulaužia medelio šakas ir viršūnę. Nueidamas atidalintas medelio dalis numeta ant žemės. 09:47:31 val. asmuo išeina iš kameros matymo lauko. Vaizdo faile (duomenys neskelbtini) yra 1:53 min. trukmės, spalvotas, darytas dienos metu, vaizdo įrašas, kuris turi aiškinamuosius užrašus. Apatiniame dešiniame kampe nurodyta baltu šriftu: „Camera 05“. Viršutiniame kairiame kampe nurodytas datos ir laiko formatas: „04-01-2024 Pir 09:44:57 (S)“. Vaizdo kamera fiksuoja įėjimą į (duomenys neskelbtini) teritoriją, vartus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, sporto aikštelę, įėjimą į (duomenys neskelbtini) pastatą - betoninius laiptus, asfaltuotą pėsčiųjų takelį, (duomenys neskelbtini) stadiono dalį, žalią veją bei dekoratyvinius medelius. Įrašo matomas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės einantis asmuo, apsirengęs tamsiais rūbais, kuris nuo pėsčiųjų tako eina link dekoratyvinių medelių pasodintų netoli gatvės įėjimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Priėjęs prie medelių juos laužo. Netrukus vyriškis prieina prie kito medelio ir jį aplaužo. Grįžta ant pėsčiųjų tako. Tuomet eina prie trečio medelio, jį aplaužo. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 50-57).
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M. 2024-04-16 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo papildomai bendrauta su pranešėja (duomenys neskelbtini) direktore D. V., kuri nurodė, kad pažįsta medelius nulaužusį, (duomenys neskelbtini) turtą apgadinusį asmenį, nes jis gyvena šalia (duomenys neskelbtini). Po incidento ji pati buvo nuėjusi pas šį asmenį pasikalbėti dėl įvykio, galimo žalos atlyginimo, tačiau adekvatus pokalbis tarp jų neįvyko, nes asmuo galimai turi psichikos sutrikimų. Asmuo, sugadinęs turtą, yra M. D. (b. l. 58-60).
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos M. D. 2024-05-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos POLIS naršyklėje II rastu M. D. telefono numeriu 2024-05-09 10.24 val. skambinta M. D.. Šis nurodė, kad šiuo metu serga angina, prastai jaučiasi, į policijos įstaigą atvyks 2024-05-14, 14.00 val. Po to jis telefoną perdavė savo mamai A. D., kuri teigė, kad jai su M. yra sunku, jis turi psichikos sutrikimų, apie 5-6 metus serga (duomenys neskelbtini), jam užeina priepuoliai. Jis su ja mažai kalba, beveik nieko nepasakoja (b. l. 66-67).
Apklaustas įtariamuoju M. D. parodė, kad jis yra registruotas psichiatrinėje įskaitoje. Maždaug balandžio pradžioje, gali būti tomis dienomis, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, dienos metu ėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Ėjo pro (duomenys neskelbtini), buvo piktas ir jos teritorijoje nulaužė medelių šakas. Nulaužė trijų - keturių medelių šakas, tiksliai neprisimena kelių. Po to iš (duomenys neskelbtini) teritorijos išėjo link namų. Kitą dieną jis vėl atėjo į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Buvo piktas ant tėvo, norėjo išlieti tą pyktį, priėjo prie medelio ir nulaužė kelias medelio šakas, po ko išėjo iš (duomenys neskelbtini) teritorijos. Supranta, kad savo veiksmais padarė žalą ir yra pasirengęs tą žalą atlyginti. Gailisi, kad taip pasielgė (b. l. 150-153).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
Ištirtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad M. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 3 d. Tokią išvadą leidžia daryti paties M. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos V. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota (duomenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų apžiūra, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei kiti surinkti įrodymai. Visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad M. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nulauždamas (duomenys neskelbtini) priklausančius keturis klevus, bendros 156 eurų vertės, nulauždamas (duomenys neskelbtini) priklausantį kaštoną, 35 eurų vertės, sugadino nedidelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 191 Eur vertės turtą. Tokiu būdu M. D. veiksmai, įvertinus sugadinto turto vertę, teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-07-03 nutartimi M. D. skirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams (b. l. 88-90).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės 2024-10-02 – 2024-11-04 akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tiek baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu M. D. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. D. negali būti apklausiamas, negali dalyvauti teismo posėdyje. M. D. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 111-117).
Teisme apklausta ekspertė S. B. paaiškino, jog M. D. 10 metų serga psichikos liga, (duomenys neskelbtini), eilę kartų gydytas psichiatrijos ligoninėje. Iš medicininių dokumentų matyti, kad su gydymo įstaiga asmuo nebendradarbiauja, gydymosi režimo nesilaiko, vaistų vartojimą pasikoreguoja pagal save, todėl fiksuojami dažni ligos paūmėjimai. Rekomenduoja taikyti stacionarinį stebėjimą, kadangi nagrinėtinu atveju ambulatorinis stebėjimas nebūtų veiksmingas, nes gydymosi režimo nesilaiko, savo būklei išlieka nekritiškas, elgesys neadekvatus. Būklė pastoviai blogėja tiek dėl nutraukiamo gydymo, tiek dėl gydymosi režimo nesilaikymo, kas sąlygoja ir priepuolių paūmėjimą. Nors ir buvo kelis kartus gydytas stacionare ir būklė stabilizavosi, tačiau išleidus namo, gydymosi režimo nesilaikant, vėl fiksuojamas pablogėjimas. Stebima ryškėjanti negatyvi simptomatika, emocinis blyškumas, t. y. gali būti, jog pati liga linkusi progresuoti. Nors ir gyvena kartu su motina, kuri galėtų jam padėti gydymo procese, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pacientas yra nelabai kritiškas savo ligos atžvilgiu, vartoti vaistus gali atsisakyti, gali netinkamai juos vartoti arba išvis jų neišgerti, su medikais bendradarbiauti nėra linkęs, todėl, nesant garantijų dėl tinkamo gydymosi režimo užtikrinimo ambulatorinio stebėjimo atveju, M. D. rekomenduoja būtent stacionarinį gydymą.
Atsižvelgiant į tai, kad M. D. veikos padarymo metu, tai yra nuo 2024-04-01 iki 2024-04-02, konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl M. D. yra pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 str.). Dėl šios priežasties atsakyti pagal BK už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Įvertinus ekspertų išvadą, siekiant užtikrinti, kad M. D. būtų atitinkamai stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, atsižvelgiant į tai, kad iš medicininės dokumentacijos matyti, jog M. D. su gydymo įstaiga bendradarbiauti nėra linkęs, ambulatoriškai pas psichiatrą gydosi nereguliariai, linkęs arba išvis nevartoti, arba nutraukti medikamentinį gydymą, ko pasekoje psichikos būklė išlieka nestabili, dažnėja gydymas psichiatrijos stacionare ir nepasiekiama psichikos sutrikimo remisija, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). M. D. gynėjas baigiamųjų kalbų metu išreiškė poziciją, kad M. D. būtų pakankamas gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, kadangi jis nei savęs, nei kitų nežaloja, o mėto tik kai kuriuos daiktus, be to, ekspertizės aktas nėra tas dokumentas, kuriuo be išlygų turi vadovautis teismas. Tačiau su tokia gynėjo pozicija teismas sutikti neturi pagrindo. Atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes (nepriklausomai nuo to, kad pagal BK skirstymą, padarytas baudžiamasis nusižengimas), ekspertų išvadas (asmens psichikos būklės vertinimas bei jos nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju asmenį pateiktos išvados ir rekomendacijos įgyja svarbią reikšmę), M. D. ligos istoriją, kurioje medicininė dokumentacija rodo, jog M. D. būtinas nuoseklus ir nepertraukiamas gydymosi režimas, ką gali užtikrinti tik gydymasis stacionare, kuriame M. D. gydantis paprastai stebimas psichinės būklės pagerėjimas, o išleidžiant gydytis ambulatoriškai pasireiškia ligos paūmėjimas, kas rodo, jog ambulatorinis gydymas efektyvaus gydymosi rezultato neduoda, kadangi pacientas pas psichiatrą gydosi nereguliariai, linkęs nevartoti arba netinkamai vartoti jam paskirtus vaistus ir dėl to neįmanoma pasiekti psichikos sutrikimo remisijos, į M. D. diagnozuotą lėtinį psichikos sutrikimą – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, be to, asmuo nėra kritiškas savo ligai ir įstatymo uždraustai veikai, atliekami veiksmai neprognozuojami ir nekontroliuojami, taip pat įvertinus ir teisiamojo posėdžio metu ekspertės pateiktus paaiškinimus, jog M. D. pagal jo ligos pobūdį ir paties asmens santykį savo ligos atžvilgiu kokybišką gydymą ir reikiamą būklės stebėjimą galėtų garantuoti būtent tik gydymas specializuotoje gydymo įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, visos šios aptartos aplinkybės neduoda teismui pagrindo išvadai, kad M. D. sveikatos būklė yra tokia, jog galima būtų jį stebėti ambulatorinėmis sąlygomis. Dar daugiau, kartu su M. D. gyvenanti jo motina A. D., teisme teikdama paaiškinimus apie jo sveikatos būklę, nurodė, kad namuose buvo atvejis, jog jai atsibudus iš miego M. D. stovėjo prieš ją su taburete rankose, dėl ko ji labai išsigando, net išsikvietė policiją, teigė, kad visumoje su M. D. gyventi nėra saugu, baiminasi, kad gali kas nors nutikti, naktį jai gali kažką padaryti, M. D. yra sakęs, kad duos jai į galvą, dėl vaistų vartojimo jos neklauso, juos gerti atsisako, kas rodo, jog būtinos priežiūros M. D. ambulatorinio gydymosi procese kartu su juo gyvenanti motina nėra pajėgi užtikrinti. Todėl įvertinus M. D. artimųjų galimybes jam padėti gydymosi procese (apart motinos, kitų asmenų byloje nenustatyta, o motinos, kaip minėta, jis neklauso), taip pat įvertinus ir paties M. D. itin menkas galimybes pasirūpinti savimi savarankiškai dėl diagnozuotos ligos, teismui visų aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad buvimas ne stacionarioje aplinkoje yra realus pagrindas M. D. psichinės sveikatos būklės pablogėjimui, kas galimai iššauktų pakartotinį nusikalstamą elgesį, ir pagrindžia būtinumą M. D. taikyti būtent stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis priverčiamąją medicinos priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis nagrinėjamu atveju nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d.). Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 str. 2 d.).
Tuo pačiu, įvertinus aplinkybę, kad M. D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, iš padarytos veikos aprašymo šalintini žodžiai „tyčia“, „ir veikdamas vieninga tyčia“, „tyčiniais (veiksmais)“, kadangi M. D. padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės.
Šiaulių (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį M. D. atžvilgiu dėl 191,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 45-46).
Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi pripažintina, jog M. D. įstatymo draudžiamą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, nes dėl psichikos sutrikimo nesuprato savo veiksmų esmės bei negalėjo jų valdyti, tokiu būdu jo veiksmuose nėra kaltės. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako. BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 str. 3 d. 2 p., todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas. Tačiau toks procesinis sprendimas jokiu būdu neužkerta kelio civiliniam ieškovui realizuoti savo teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Iš esmės analogišką praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010, Kauno apygardos teismo 2016-12-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-674-593/2016 Vilniaus apygardos teismo 2017-12-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-559-315/2017, Šiaulių apygardos teismo 2021-10-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236-316/2021, Vilniaus apygardos teismo 2023-04-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. M1-113-312/2023 ir kt.).
Nutarčiai įsiteisėjus, daiktinis įrodymas - kompaktinė plokštelė (1 vnt.) su (duomenys neskelbtini) pateiktais vaizdo įrašais, esanti voke prie bylos galinio viršelio, - paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,
nutaria:
M. D. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.
M. D. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 191,00 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su (duomenys neskelbtini) pateiktais vaizdo įrašais, esančią voke prie bylos galinio viršelio, nutarčiai įsiteisėjus, - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.