Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-2183-666/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-19
Bylos Nr.: e2-2183-666/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00500-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erikas Jurgutis
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: P. K.
Advokatai: Laimonas Strauka, Linas Kontrimas

Civilinė byla Nr. e2-2183-666/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00500-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 2.4.4.1.; 3.2.4.5.

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,sekretoriaujant Ingai Kanareikinai,dalyvaujant ieškovo A. M. atstovui advokatui Laimonui Straukai,atsakovo P. K. atstovams advokatui Linui Kontrimui ir A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui P. K. dėl servituto nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei teismo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu P. K., prašydamas nustatyti kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku bei įpareigoti atsakovą per 1 mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti visas kliūtis, o atsakovui vengiant atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, skirti 30 Eur baudą už kiekvieną praleistą dieną ir priteisti turėtas teismo išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje ir dublike reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – sandėlis, esantis r. sav., kurį ieškovas įsigijo 2019-11-27 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. pagrindu. Ieškovui priklausantis statinys randasi žemės sklype, unikalus Nr, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui P. K.. Ieškovui nuosavybės teise priklausantis statinys turi įėjimus iš dviejų skirtingų statinio pusių, kadangi iš vienos statinio pusės yra galima patekti tik į pirmą statinio aukštą, o iš kitos pusės yra galima pateikti tik į antrą aukštą. Ieškovas nurodo, kad prieš pirkdamas turtą iš varžytynių buvo informuotas, kad žemės sklype, kadastro Nr. nuo 2011-06-06 Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT) teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu yra nustatytas kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku - plotas 0,0127 ha. Tačiau NŽT Kretingos skyrius pateikė duomenis, kad žemės sklype servitutas yra nustatytas tik nedidelei sklypo daliai, visiškai nesusijusiai su žemės sklype esančių statinių aptarnavimu, kadangi servitutas yra skirtas tik priėjimui prie upės „Ž“. Ieškovas nurodė, kad žemės sklype nėra nustatytų jokių servitutų, patekimui prie jam nuosavybės teise priklausančio sandėlio. Ieškovas iš asmens, kuris laikinai naudojosi tomis patalpomis, sužinojo, kad prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio sandėlio, buvo patenkama pro nuo seno įrengtą pravažiavimą į žemės sklypą iš S gatvės pusės. Tačiau, kai ieškovas pabandė patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio statinio, buvo sulaukta didelio pasipriešinimo iš žemės savininko atstovo, kuris paaiškino, kad ieškovas jokiais būdais negalės patekti prie sandėlio iš S gatvės pusės per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Dėl šių priežasčių ieškovas nuo pat statinio įsigijimo iš varžytynių, negali tinkamai naudotis šiuo statiniu. Sandėlis yra skirtas ūkinei - gamybinei veiklai, jo naudoti pagal tiesioginę paskirtį ieškovas negali, nors prieš tai buvęs statinio savininkas neturėjo jokių problemų patekimui prie jam priklausančio statinio. Ieškovas nurodė, kad žemės sklypo savininko atstovų elgesys sudaro ieškovui didelių nuostolių. Atsakovas kelio vietoje, kuriuo buvo patenkama prie ieškovui priklausančio sandėlio, naujai įrengė vielinės tvorą su metaliniais stulpeliais, uždėjo betoninę kliūtį bei šalia statinio suvertė žemių krūvą, dėl ko šiuo metu faktiškai patekimas prie ieškovui priklausančio sandėlio yra apribotas. Ieškovas nurodė, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidžia teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, nes ieškovas realiai neturi galimybių patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio statinio. Ieškovas dėl plano servitutui parengti kreipėsi į mažąją bendriją (toliau - MB) „Geomodera“, kurios matininkas M. S. 2020-05-14 parengė žemės sklypo planą, pagal kurį atsakovo P. K. žemės sklypo dalyje yra nustatomas 646 kv. m. ploto dydžio servitutas. Ieškovas nurodo, kad šio servituto pagrindu jis turės galimybę patekti į jam priklausantį statinį ir tinkamai juo naudotis, be to ieškovo prašomas nustatyti servitutas patvirtina ankstesnius žemės sklypo savininko bei buvusio sandėlio savininko žodinius ar konkliudentinius susitarimus dėl patekimo į sandėlį pro atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį iš S gatvės pusės. Ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), pažymėtą indeksu „S1“ kodas 215, servituto plotas 500 kv. metrų, kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), pažymėtą indeksu „S2“ kodas 215, servituto plotas 146 kv. metrų, žemės sklypo savininkui P. K. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr., adresas Kretingos r. sav., k., pripažįstant viešpataujančio daikto savininko A. M. teisę be žemės sklypo dalies savininko P. K. sutikimo, savo lėšomis įrengti kietos dangos kelią transporto priemonių pravažiavimui nustatyto servituto ribose. Servitutas nustatomas pagal 2020- 05-14 MB „Geomodera“ parengtą planą, kur nustatomo servituto koordinatės yra tokios: taškas 1, kodas R, koordinatė X-, koordinatė Y-; taškas 2, kodas R, koordinatė X-koordinatė Y-; taškas 3, kodas R, koordinatė X-6206165,03, koordinatė Y-; taškas 4, kodas R, koordinatė X-6206170,37, koordinatė Y-320837,37; taškas 5, kodas R, koordinatė X-6206172,56, koordinatė Y-320829,46; taškas 6, kodas R, koordinatė X-6206207,87, koordinatė Y- 320741,35; taškas 7, kodas R, koordinatė X-6206209,28, koordinatė Y- 320737,40; taškas 8, kodas R, koordinatė X-6206269,76, koordinatė Y-320743,31; taškas 9, kodas R, koordinatė X-6206263,17, koordinatė Y-320923,89; taškas 10, kodas R, koordinatė X-6206212,26, koordinatė Y-320921,82; taškas 11, kodas R, koordinatė X-6206210,02, koordinatė Y-320941,75; taškas 12, kodas R, koordinatė X-6206188,22, koordinatė Y- 320948,42; taškas 13, kodas R, koordinatė X-6206177,39, koordinatė Y- 320993,16; taškas 14, kodas S, koordinatė X-6206163,07, koordinatė Y-320990,09; taškas 15, kodas S, koordinatė X-6206179,19, koordinatė Y-320903,18; taškas 16, kodas S, koordinatė X-6206189,66, koordinatė Y-320905,09; taškas 17, kodas S, koordinatė X-6206191,45, koordinatė Y-320895,25; taškas 18, kodas S, koordinatė X-6206177,08, koordinatė Y-320892,63; taškas 19, kodas S, koordinatė X-6206159,16, koordinatė Y-320989,25; taškas 20, kodas S, koordinatė X-6206181,14, koordinatė Y-320870,35; taškas 21, kodas S, koordinatė X-6206195,52, koordinatė Y-320872,97; taškas 22, kodas S, koordinatė X-6206193,72, koordinatė Y- 320882,81; taškas 23, kodas S, koordinatė X-6206179,35, koordinatė Y-320880,19. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu servitutas yra objektyviai būtinas, servituto nustatymas yra vienintelė galimybė ieškovui tinkamai naudotis jam priklausančiu sandėliu. Nurodė, kad pagal MB „Geomodera“ parengtą planą, prašomas nustatyti servitutas yra pats trumpiausias ir užimantis mažiausią plotą iš visų kitų galimybių, bet kuris kitas kelias patekimui iki jam nuosavybės teise priklausančio statinio, lemtų didesnio ploto servituto nustatymus. Nurodė, kad nustačius kelio servitutą pažymėtą indeksu S1, jis turės galimybę įsirengti įėjimą į pastato pirmą aukštą iš statinio dalies, prie kurios galima patekti per nustatytą kelio servitutą, o servitutas, plane pažymėtas indeksu „S2“ yra būtinas tam, kad ieškovas, atlikdamas būtinus statinio remonto ir priežiūros darbus, turėtų galimybę patekti prie statinio dalies. Servitutas S2 yra būtinas tam, kad ateityje būtų užkirstas kelias bet kokiems ginčams dėl žemės sklypo naudojimo su atsakovu. Pažymėjo, kad atsakovas nors ir būdamas ūkininku, negali ginčo žemės sklype verstis paukštininkyste ar kita žemės ūkio veikla, kadangi pagrindinis žemės sklypo naudojimo pobūdis tokią veiklą draudžia. Nurodė, kad ieškovas savo lėšomis ir darbu sutinka pagerinti atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį įrengiant servituto ribose kietą dangą transporto priemonių pravažiavimui iš atsakovo jokios piniginės lėšos nereikalaujant. Nurodė, kad atsakovas be pagrindo pageidauja gauti piniginę kompensaciją iš ieškovo lygią žemės sklypo dalies, kurią užimtų servitutas, rinkos vertei, nes tai reikštų, kad atsakovas faktiškai pageidauja sudaryti dalies žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį. Nurodė, kad atsakovo P. K. pateiktas abrisas yra suklastotas dokumentas, kuris negali būti laikomu įrodymu civilinėje byloje.

Atsiliepimas

A. P. K pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, laiko, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti kelio servitutą pagal ieškovo teikiamą servitutinį planą, nes tokiu būdu nepagrįstai bus suvaržytos atsakovo nuosavybės teisės, apsunkintas naudojimasis jam priklausančiu žemės sklypu. Nors ieškovui priklausančios patalpos yra suformuotos nuo 2004 m., tačiau niekada šių patalpų savininkai nesinaudojo atsakovo žemės sklypu patekimui prie šių patalpų. Patekimas prie statinio, kuriame yra ieškovui priklausančios patalpos, buvo numatytos per kitą žemės sklypą, kuriuo visi pastato savininkai, kuriame yra ir ieškovui priklausančios patalpos, naudojosi. Ieškovas prašo nustatyti servitutą didesne apimtimi nei reikalinga patekti prie jam priklausančių patalpų, o taip pat servitutu naudotis neatlygintinai, kas reiškia, kad tenkinus ieškinį iš esmės būtų suvaržytos atsakovo nuosavybės teises. Nurodė, kad ieškovui priklausanti patalpa yra pastate, kuris yra išsidėstęs per kelis žemės sklypus, o ieškovas nuosavybės teisių nei į vieną žemės sklypą neturi, todėl galima sutikti su tuo, kad patekimas į ieškovo patalpas yra galimas tik nustačius servitutą. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovo pasirinkto servituto nustatymo planu, kuriame ieškovas siekia nustatyti servitutą vadovaudamasis tik jam naudingiausiomis sąlygomis, visiškai neatsižvelgiant į atsakovo interesus bei iki ieškovo nuosavybės įsigijimo susiklosčiusius faktinius santykius dėl patekimo į ieškovo patalpas. Atsakovas pažymėjo, jog priešingai nei nurodoma ieškinyje, jokie pastato, kuriame yra ieškovui priklausanti patalpa, savininkai, niekada nesinaudojo atsakovo žemės sklypo dalimi, kurioje prašoma nustatyti servitutą. Tokios teisės atsakovas niekam nebuvo suteikęs ir buvę ieškovo patalpų savininkai dėl naudojimosi atsakovo žemės sklypu į atsakovą niekada nesikreipė. Atsakovas niekada nesiekė aktyviais veiksmais riboti patekimo prie patalpų, atlikdamas ieškinyje nurodytus veiksmus (uždėdamas betoninį luitą, užtverdamas tvorą, suversdamas žemių krūvą), nes tokio poreikio nebuvo. Betoninis luitas žemės sklype yra jau senai kuomet pastatas, kuriame yra ieškovo patalpos, buvo naudojama kaip ferma. Žemes atsakovas suvertė nes yra ūkininkas ir planuoja užsiimti paukštininkyste. O tvora aptverta, siekiant apriboti pašalinių asmenų patekimą į atsakovo žemės sklypą. Nurodė, kad 2004-02-09 abrise punktyrine linija yra pažymėtas patekimas prie pastato, unikalus Nr.., Kretingos r. ir kuris yra numatytas greta esančiame žemės sklype, unikalus Nr adresu k., Kretingos r. Minėtas sklypas bendrosios dalines nuosavybes teise priklauso savininkams E. K., S. S. ir UAB „H. A.". Visi pastato savininkai, naudojosi šiuo pažymėtu keliu patekimui prie pastato, kuriame yra ieškovo patalpos. Kelias, kuris pažymėtas 2004-02-09 abrise yra išlikęs ir jis yra naudojamas, tiek žemės sklypo bendrasavininkų, tiek pastate esančių kitų patalpų savininko - S. S.. E. K., 2010-10-14 pirkdama žemės sklypo dalį iš S. S., susitarė, kad S. S. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A". Patekimui į šią žemės sklypo dalį 2010-09-22 parengtame plane buvo pažymėta 702 m² ploto sklypo dalis, skirta patekti S. S. į sklypo dalį, pažymėta indeksu „A" ir prie pastato, kuriame yra jam ir ieškovui priklausančios patalpos. E. K. įsipareigojo netrukdyti S. S. naudotis jai priskirtos žemės sklypo dalimi. Tokiu būdu S. S., užsitikrino patekimą prie pastato, kuriame yra jam priklausančios patalpos ir tuo pačiu patekimu naudojosi ir kitas pastate esančių patalpų savininkas D. L.. Pažymėjo, kad D. L. patalpų buvusi savininkė R. L., taip pat turėjo nuosavybės teises į žemės sklypą, kuris dabar priklauso UAB „H. A." ir ribojasi su atsakovo žemės sklypu, todėl ji tuo pačiu keliu patekdavo ir į savo sklypą ir į ieškovui šiuo metu priklausančias patalpas. Ieškovui priklausančios patalpos yra pastate, kuris yra išsidėstęs per du žemės sklypus. Kadangi priėjimas prie pastato yra numatytas per žemės sklypą, adresu k., Kretingos r., todėl atskirai servitutas patekimui į pastate esančias patalpas neturėtų būti nustatomas, o patekimas į patalpą galimas pasinaudojant pastatui eksploatuoti priskirta žemės sklypo dalimi. Atsakovo žemės sklypo 2010-11-22 kadastrinių matavimų plane yra išskirta 263 m² ploto žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B", skirta ieškovo patalpų užimam plotui eksploatuoti bei apėjimui aplink pastatą, todėl mano, kad ieškovas turi objektyvią galimybę naudotis jam priklausančia nuosavybe ir kitu būdu nei nustatant tokio dydžio servitutą, kuris yra numatytas 2020-05-14 MB „Geomodera" parengtame plane. Atsakovas neprieštarautų, jog ieškovas naudotųsi žemės sklypo dalimi, esančia prie įėjimų į ieškovui priklausančias patalpas, ir sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėta indeksu „B". D. L. 2011-02-11 buvo supažindintas su kadastrinių matavimų planu ir sutiko su tuo, kad jis gali naudotis tik žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B". Pažymėjo, kad šios aplinkybės ieškovui buvo arba turėjo būti žinomos, nes iš antstolio aprašymo parduodant turtą iš varžytinių ir pridedamo brėžinio buvo matyti, kad patekimas prie pastato yra tik per žemės sklypą adresu k., Kretingos r. Nurodė, kad patekimas į ieškovo patalpas turi būti sprendžiamas tarp pastate esančių patalpų savininkų. Juo labiau, jog patalpos 2004 m. buvo rekonstruotos jas padidinant ir rekonstrukcijos metu turėjo būti numatytas patekimas į rekonstruojama patalpas. Atsakovo nuomone, nustatyti servituto per atsakovo žemės sklypą nuo S g. pusės, objektyvios būtinybės nėra, o ieškovas siekia tik nusistatyti sau patogesnį patekimo prie pastatų būdą. Nurodė, kad į antrą namo aukštą patenkama per laiptinę, į kurią įėjimas yra rytinėje pastato dalyje. Į pirmo aukšto patalpas galima patekti net per du įėjimus ir taip pat iš rytinės pastato pusės. Todėl nėra aišku kokiu tikslu nustatytinas servitutas, plane pažymėtas indeksu „S2". Atsakovas pažymėjo, kad mažiau nuosavybes teises apribotų servituto nustatymas palei žemės sklypo ribą, nes tokiu atveju servitutas nepadalintų atsakovo sklypo į dvi atskiras dalis ir trukdymai atsakovui naudojantis žemės sklypo būtų mažesni. Nurodė, kad ieškovo pateiktas servituto planas yra ydingas ir neatitinka reikalavimų, todėl toks servitutas negali būti nustatomas, o planas turėtų būti tikslinamas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepasisako dėl atsakovui priklausančios kompensacijos už naudojimąsi jo nuosavybe ir siekia nustatyti neatlygintinį servitutą ir neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančia žemės sklypo dalimi, tiek statiniui eksploatuoti, tiek priėjimui prie pastato. Atsakovas pažymėjo, kad servituto nustatymo atveju nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Atsakovas yra ūkininkas, užsiima paukštininkyste ir šioje žemės sklypo dalyje ketina įrengti aptvarus paukščiams. Nustačius servitutą sumažėtų plotas, kuriame atsakovas galėtų vykdyti ūkinę ar ateityje plėtoti pramogų, prekybos ar paslaugų veiklą. Sklypas yra komercinės paskirties. Servitutas nustatytinas neapibrėžtam laikui ir pasikeitus sklypo naudojimo tikslams, jis negalės būti pakeistas. Sklypo dalimi, kurioje būtų nustatomas servitutas, atsakovas negalės visiškai naudotis, nes šioje dalyje bus įrengtas kelias. Nustačius kelio servitutą į viešpataujantį daiktą, kurio tiesioginė paskirtis - sandėliavimo, šiuo keliu gali važinėti ir sunkiasvorės transporto priemonės, kas sukeltų dar didesnių nepatogumų atsakovui. Ieškovas patalpas naudos komercinei veiklai vykdyti. Nurodė, kad prašomo nustatyti servituto plotas yra 0,0646 ha. Viso žemės sklypo plotas yra 2,0729 ha ir šio sklypo vertė VĮ Registrų centras duomenimis yra 118455,00 Eur. Todėl servitutu užimamos žemės sklypo dalies vertė yra 3691,53 Eur. Prašė, jei būtų nustatytas servitutas, iš ieškovo priteisti 307,62 Eur (3691,53 Eur / 12 mėn.) periodinę mėnesinę kompensaciją už naudojimąsi servitutu.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas advokatas Laimonas Strauka teismo posėdyje prašė ieškinį patenkinti ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais. Nurodė, kad atsakovas nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Nurodė, kad ieškovas nėra bendraturtis ir savo statiniu nesinaudoja kartu su kitais bendraturčiais. Ieškovui nėra žinomi S. S., E. K. ir kiti asmenys. Ieškovo statinio adresas yra k., Kretingos r., o ne toks kaip teigia atsakovas. Ieškovas nurodė, kad bendravo su buvusio patalpos savininko atstovu prieš įsigyjant statinį, kuris nurodė, kaip buvo patenkama į patalpas. Paaiškino, kad ieškovas iš varžytynių įsigijo sandėliavimo patalpas, kurios skirtos sandėliuoti prekes ir prie jo reikia privažiavimo. Teigė, kad atsakovo į bylą pateiktas abrisas yra suklastotas, todėl prašė šio dokumento nelaikyti įrodymu. Pateikė kitą dėl žemės sklypo Nr. 71 abriso sudaryto 2004-02-09 kopiją iš NŽT. Nurodė, kad abrise linijos - tariamo kelio užbrėžimas yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priežastis. Kelias padarytas ranka, o ne specialistų, abrisas neturi jokių sutartinių ženklų ir visiškai skiriasi nuo NŽT pateikto dokumento. Nurodė, kad atsakovas nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kad ieškovas gali pateikti į savo patalpas kitaip negu nurodyta servituto prašyme. Pažymėjo, kad ieškovui parengus dubliką atsakovo poizicija pasikeitė. Nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių kitų kadastrinių bylų matavimų, kurie patvirtintų, kad būtų nustatytas kitoks privažiavimas prie sandėlio. Nurodė, kad žemės ūkio veikla, tokia kaip vištų auginimas, ginčo sklype nėra galima. Nurodė, kad valstybiniuose keliuose įvažiavimai yra rengiami teritorinio plano pagrindu, šiuo atveju nuovėžos - įvažiavimo iš valstybinio kelio pagal teritorinio planavimo dokumentus nėra įrengta, o tai, kad yra išvaikščiotas pėsčiųjų takelis nieko nereiškia. Į bylą nėra pateikta nei vieno dokumento kad S. S. leidžia patekti į ginčo žemės sklypą. Ieškovas yra įsigijęs ūkinės gamybinės paskirties patalpą ir tai yra atskira, atidalinta patalpa, kurios pagrindinė paskirtis sandėlis, prie kurio yra būtinas privažiavimas, nes prekes veža sunkiasvorės transporto priemonės. Nurodė, kad atsakovo tikslas yra neleisti ieškovui naudotis statiniu. Ieškovas prieš įsigydamas iš D. L. patalpas sužinojo, kad ankstesniam savininkui buvo leidžiama naudotis žemės sklypo dalimi kurioje ir prašoma nustatyti servitutą. Atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas apriboti priėjimą prie ieškovui priklausančių patalpų, pastatyta tvora, betoninis luitas. Ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovui nepriklauso piniginė kompensacija, už žemės sklypo dalį, kurį plane jau nurodyta kaip privažiavimas. Pažymėjo, kad atsakovas neteisėtais veiksmais kliudo atsakovui patekti prie jo nuosavybės. Pėsčiųjų takas buvo nustatytas tik dėl patekimo prie upės. Nurodė, kad iki 2020-01-01 ginčo žemės sklypui buvo nustatyta kurorto apsaugos zona, todėl atsakovo teiginiai, kad jis vykdys paukščių auginimo, t.y. aplinkai taršią veiklą, neatitinka tikrovės. Akcentavo, kad atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad dėl servituto nustatytmo patirtų kokius tai nuostolius. Nurodė, kad prašomas nustatyti servitutas yra pats racionaliausias ir paprasčiausias būdas patekti prie ieškovui priklausančių patalpų per mažiausią žemės sklypo plotą apimantį servitutą. Atsisako teismo pasiūlymo svarstyti kitą privažiavimo ir patekimo į patalpas variantą bei įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis greta esančio sklypo savininkus ir patalpos, adresu k., Kretingos r., savininką S. S..

Atsiliepimas

A. P. K atstovas advokatas Linas Kontrimas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime ir triplike išdėstytais argumentais. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovu buvo bandoma tartis taikiai, atsakovas yra linkęs derėtis su ieškovu, tačiau taikos sąlygos nebuvo derinamos. Paaiškino, kad atsakovas kategoriškai nesutinka, kad servitutas būtų nustatytas tokios apimtiens ir tokioje vietoje. Pažymėjo, kad pirma turi būti nustatytas statinio servitutas. Patvirtino, kad atsakovo pateiktas abrisas nėra suklastotas ir neprieštarautų, jei jis būtų išreikalautas iš NŽT, nes būtent iš šios institucijos buvo gauta kopija. Nurodė, kad prie pastato yra patenkama per kitą žemės sklypą ir ieškovas nėra išnaudojęs visų galimybių patekti prie jam priklausančių patalpų kitais būdais. Nurodė, kad yra kelias kuriuo naudojasi kitas patalpų savininkas S. S., todėl nėra jokių kliūčių juo naudotis ir ieškovui. Akcentavo, kad ieškovas siekia nusistatyti servitutą sau naudingiausiomis sąlygomis. Paaiškino, kad pastatas, kuriame yra ieškovo patalpa yra adresu k., Kretingos r. ir jame suformuotos 2 patalpos, prie kurių yra patenkama per žemės sklypą adresu k., Kretingos r. Tam, kad ieškovas galėtų tinkamai naudotis patalpomis kadastriniuose matavimuose yra išskirtas plotas. Ieškovo prašomas nustatyti servitutas yra didesnės ploto dalies nei yra jam reikalingas. Iš kadastrinių matavimų galima matyti, kad galima patekti prie patalpų, todėl nustatyti papildomo servituto pažymėtu indeksu S2 nėra jokios būtinybės. Nurodė, kad tiek į pirmąjį tiek į antrąjį patalpų aukštą yra patenkama per tą patį įėjimą, yra 2 durys. Pažymėjo, kad nustatant servitutą turi būti išsprendžiamas ir atlyginimo klausimas, tačiau ieškovas siekia neatlyginamo servituto. Nurodė, kad atsakovo žemės sklypo vertė sumažėtų, todėl prašė išspresti klausimą dėl atsakovo patiriamų nuostolių atlyginamo, ir tokiu atveju prašė priteisti periodiniais mokėjimais mokamą piniginę kompensaciją. Nurodė, kad tiek ieškovo tiek atsakovo pateikti abrisai yra iš esmės yra identiški, todėl nėra jokių procesinių kliūčių vadovautis abiem pateiktais abrisais. Dėl žemės ūkio veiklos ir žemės sklypo naudojimo nurodė, kad tai nėra esminis bylos dalykas, į tai svarbu atsižvelgti tik dėl piniginės kompensacijos klausimo. Paaiškino, kad žemės sklypo plane matyti iš senų laikų likę bordiūrai, kurie žymi miško liniją, kelio ten niekada nėra buvę. Nurodė, kad atsakovas sutiktų nustatyti servitutą pastato eksploatavimui ir aptarnavimui, nes supranta, kad ieškovas turi turėti galimybę patekti prie jam priklausančių patalpų, tačiau abiems šalims priimtinomis sąlygomis. Dėl patalpų adreso pažymėjo, kad antstolės viešai paskelbtuose dokumentuose aiškiai buvo nurodyta, kad patalpos yra pastate k., Kretingos r., todėl ieškovas įsigydamas patalpas turėjo puikiai suprasti ir tai žinoti.

Atsakovo atstovas pagal įgaliojimą A. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad su ieškovu dėl taikaus ginčo sprendimo derybų nebuvo. Buvo gautas vienintelis ieškovo prašymas suteikti servitutą su kuriuo atsakovas nesutiko. Po to jokių kontaktų su ieškovu A. M. ir jo atstovu nebuvo, jie nebandė susisiekti. Nurodė, kad ieškovas į pastatą gali patekti per kitą vietą. Ieškovo patalpa yra name adresu k., Kretingos r. į ją yra patenkama per 155 sklypą, kuris yra adresu taip pat. Pastate yra 2 patalpos, kurias valdo 2 savininkai, tačiau su kitu savininku S. S. ieškovas nėra kontaktavęs. Tuo tarpu ieškinys pateiktas dėl kito žemės sklypo adresu k., Kretingos r., servituto nustatymo. Nesupranta, kodėl nebuvo kreipiamasi dėl servituto nustatymo žemės sklypui adresu. Pažymėjo, kad ieškovas žinojo, kad perka iš varžytynių patalpą pastate į kurį pateikimas yra per sklypą iš. Antstoliai pardavimo dokumentuose buvo nurodę, kad šis sandėlis yra adresu ir dalis pastato įeina į kitą sklypą. Kito sklypo kadastriniuose matavimuose yra pažymėta, kad prie pastato dalies yra išskirta žemės sklypo dalis “B“ - 2,63 aro, aptarnavimui ir patekimui į šias patalpas, taip pat yra išskirta kito bendrasavininkio dalis “C” dalis - 3,37 aro, kuri taip pat skirta patekimui į patalpas, šita sklypo dalimi naudojosi pastato savininkai ir kitokiais patekimo būdais niekada nesinaudojo. Pažymėjo, kad atsakovas jokių kliūčių ieškovui niekada nesudarė ir patekti į jo patalpas nekliudė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui A. M. nuosavybes teise priklauso negyvenamoji patalpa - sandėlis, unikalus Nr., adresu Kretingos r., kurią ieškovas įsigijo 2019-11-27 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-pagrindu. Buvęs patalpų savininkas D. L.. Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo. Ieškovo įsigytos patalpos suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas pastate, kurio unikalus Nr. kuris yra išsidėstęs dviejuose žemės sklypuose: atsakovui P. K. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. esančiame Kretingos r., ir žemės sklype, unikalus Nr., esančiame S g. k., Kretingos sen., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam trims bendrasavininkiams - 1965/14227 dalys UAB „H. A.“, 8627/14227 dalys E. K. ir 3635/14227 dalys S. S.. Ieškovui priklausanti patalpa, sandėlis, unikalus Nr. nuo 1-2 iki 1-14, VĮ registrų centre įregistruota adresu U k., Kretingos r., yra atsakovui priklausančio žemės sklypo dalyje. Atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr., adresu Kretingos r., nuo 2011-06-06 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr.14VĮ-(14.14.2)-797 - nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) – plotas 0,0127 ha. Atsakovui taip pat nuosavybės teise priklauso veršidė, unikalus Nr. k., Kretingos r. VĮ registrų centras duomenimis kita pastate, unikalus Nr. esanti negyvenamoji patalpa – veršidė, unikalus, 1-1, įregistruota adresu,., Kretingos r., nuosavybės teise priklauso S. S.. 2010-11-22 žemės sklypo kadastrinių matavimų plano, parengto O. K., kuris 2011-05-25 patvirtintas NŽT Kretingos skyriaus vedėjo, duomenimis nustatyta, kad yra išskirta žemės sklypo dalis, kuri pažymėta indeksu „B“, skirta pastato dalies, kurioje yra ieškovui priklausančios patalpos aptarnavimui ir patekimui į patalpas. Įsigydamas patalpas per antstolės L. P. paskelbtas antrąsias pakartotines varžytynes ieškovas žinojo, kad žemės sklypai, kuriuose yra pastatas nuosavybės teise priklauso kitiems savininkams ir jam nustatytas servitutas - tik teisė naudotis pėsčiųjų taku. Atsakovo atstovas 2019-10-07 elektroniniu paštu informavo antstolę L. P., kad patekimas per atsakovo žemės sklypą prie parduodamų patalpų nėra galimas. Abiejų šalių pateikto 2004-02-09 abriso duomenimis punktyrine linija yra pažymėtas patekimas prie pastato, unikalus Nr., adresu Kretingos r. ir kuris yra numatytas greta esančiame žemės sklype, unikalus Nr. k., Kretingos r., kuris priklauso E. K., S. S. ir UAB „H. A.". Kelias, kuris pažymėtas 2004-02-09 abrise yra išlikęs ir jis yra naudojamas žemės sklypo bendrasavininkų ir pastate esančių kitų patalpų savininko.

Ieškovas, 2020 m. gegužės 14 d. UAB “Gistamos projektai” parengtu žemės sklypo planu, prašo nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėms ir naudotis pėsčiųjų taku, pažymėtą indeksais „S1" ir „S2" atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, pripažįstant viešpataujančio daikto savininko ieškovo teisę be žemės sklypo dalies savininko atsakovo sutikimo, savo lėšomis įrengti kietos dangos kelią transporto priemonių pravažiavimui nustatyto servituto ribose. Atsakovas nesutinka su tokiu reikalavimu ir atsikirsdamas nurodo, kad priėjimas prie pastato yra numatytas per žemės sklypą, adresu k., Kretingos r., todėl atskirai servitutas patekimui į pastate esančias patalpas neturėtų būti nustatomas, o patekimas į ieškovui priklausančią patalpą galimas pasinaudojant pastatui eksploatuoti priskirta žemės sklypo dalimi. Atsakovas neprieštarautų, jog ieškovas naudotųsi žemės sklypo dalimi, esančia prie įėjimų į ieškovui priklausančias patalpas, ir sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėta indeksu „B". Atsakovas nesutinka su ieškovo pasirinkto servituto nustatymo planu, kuriame ieškovas siekia nustatyti neatlygintiną servitutą vadovaudamasis tik jam naudingiausiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į atsakovo interesus bei iki ieškovo nuosavybės įsigijimo susiklosčiusius faktinius santykius dėl patekimo į ieškovo patalpas.

Dėl servituto nustatymo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015, 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

Teismas sutinka, kad ieškovas, įsigydama patalpas pagal turto pardavimo iš varžytynių aktą, jas priimdamas, žinojo sandėlio dislokaciją bei akivaizdu, kad suprato bei žinojo patekimo į jas galimybes. Tai patvirtina, antstolio aprašymas parduodant turtą iš varžytinių ir brėžinys su pastatų išsidėstymu vietovėje. Ieškovui priklausančios patalpos yra pastate, kuris yra išsidėstęs per du žemės sklypus. Abiejų šalių pateikto 2004-02-09 abriso duomenimis matyti, kad patekimas prie pastato yra tik per žemės sklypą adresu k., Kretingos r. Kaip matyti iš ieškovo keliamo reikalavimo, prašoma nustatyti kelio servitutą žemės sklype, kuris nuosavybės teise kitam savininkui, nustatant servitutą dvejose dalyse šio žemės sklypo. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą (tarp jų ir ieškinio pagrindą arba dalyką), šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad ieškovas, siekiants servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (CK 4.93 straipsnio 1, 2 dalys, 4.126 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas iš antstolio pardavimo iš varžytynių skelbiamų duomenų žinojo, kad įsigijo patalpas, kurios yra pastate adresu k., Kretingos r. Kaip nurodė ieškovo atstovas, kelio servitutas ieškovui yra būtinas, kad galėtų patekti į jam priklausantį sandėlį įrengiant kelią transporto priemonių pravažiavimui, tačiau iš esmės ir tai negalėtų būti pagrindu ar kriterijumi, nustatant teisę naudotis svetimu daiktu, nes servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020). Atsakovas tvirtina, kad priėjimas prie pastato yra numatytas per žemės sklypą, adresu k., Kretingos r., todėl atskirai servitutas patekimui į pastate esančias patalpas neturėtų būti nustatomas, o patekimas į patalpa galimas pasinaudojant pastatui eksploatuoti priskirta žemės sklypo dalimi.

2010-11-22 O. K. parengtame žemės sklypo plane įvažiavimas iš S g. pusės į žemės sklypą nėra numatytas, jokių apsunkinimų ar apribojimų toje dalyje, kurioje ieškovas siekia nustatyti servitutą, nėra. Vieninteliai apribojimai, susiję su kitų asmenų teise naudotis žemės sklypu, yra upelio „Ž“ apsauginė juosta ir šioje dalyje nustatytu ir įregistruotu servitutu. Atsakovo žemės sklypo 2010-11-22 kadastrinių matavimų plane yra išskirta 263 m² ploto žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B", skirta ieškovo patalpų užimam plotui eksploatuoti bei apėjimui aplink pastatą, todėl laikytina, kad ieškovas turi objektyvią galimybę naudotis jam priklausančia nuosavybe ir kitu būdu nei nustatant tokio dydžio servitutą, kuris yra numatytas 2020-05-14 MB „Geomodera" parengtame plane. Atsakovas neprieštarauja, jog ieškovas naudotųsi žemės sklypo dalimi, esančia prie įėjimų į ieškovui priklausančias patalpas, ir sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėta indeksu „B". Nustatyta, kad buvęs patalpų, kurios priklauso ieškovui, savininkas D. L. 2011-02-11 buvo supažindintas su kadastrinių matavimų planu ir sutiko su tuo, kad jis gali naudotis tik žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B". Nors žemės sklypo dalyje, kurioje ieškovas siekia nustatyti servitutą, yra išlikusios bordiūrų liekanos, tačiau ieškovo pateiktos fotonuotraukos parodo, kad ši žemės sklypo dalis nėra naudojama, ji yra apaugusi žole. Todėl negalima vertinti, kad bordiūrai žymėjo būtent įvažiavimui skirto kelio ribas, ar, kad ši sklypo dalis galėtų būti oficialus ir įteisintas įvažiavimas bei privažiavimas prie pastato ar, kad šiuo keliu naudojosi žemės sklype esančių patalpų buvę savininkai. Pateiktuose žemės sklypo kadastriniuose matavimuose, sklypo plane buvo pažymėti sklype esantys objektai, tačiau kelio šioje dalyje pažymėta nebuvo. Į atsakovui priklausantį žemės sklypą yra suprojektuoji ir įrengti du įvažiavimai nuo valstybinės reikšmės kelio. Šie įvažiavimai yra nurodyti tiek O. K. 2010-11-22 parengtame žemės sklypo plane, tiek pažymėti pateiktame Regia žemėlapyje. Be to iš Regia žemėlapio ištraukos aiškiai matyti, kad jokie įvažiavimai nuo S g. pusės į atsakovui priklausantį žemės sklypą nėra suprojektuoti. Atsakovo nuomone, ieškovas turi galimybę patekti prie jam priklausančių patalpų mažiau apribojant atsakovo nuosavybes teises, tai yra iš pietinės žemės sklypo dalies, kuri ribojasi su kitu žemės sklypu ir per kur visi buvę ieškovo patalpų savininkai patekdavo į savo patalpas. Teismas pažymi, kad atsakovo galimybės vykdyti ūkinę veiklą žemės sklype, kuriame siekiama nustatyti servitutą, nėra šios bylos narinėjimo dalykas. Atsakovo, kaip žemės sklypo savininko teisė, yra savo nuožiūrą naudoti, disponuoti ir valdyti jam priklausantį žemės sklypą, tame tarpe ir žemės sklypo dalį, kurioje prašoma nustatyti servitutą. Akivaizdu, kad nustačius servitutą per atsakovo sklypo vidurį, toje dalyje jokia veikla (nei komercinė nei ūkinė), negalės būti vykdomą, nes šioje žemės sklypo dalyje siekiama įrengti kietos dangos kelią. Ieškovas teigia, kad atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas abrisas yra suklastotas, tačiau šio dokumento tikrumas nėra nuginčytas. Įvertinus tiek ieškovo tiek atsakovo į bylą pateiktus abrisus esminių, servitutų nustatymui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Iš atsakovo pateikto abriso duomenų nustatyta, kad yra pažymėtas patekimas į tuo metu S. D. priklausiusį žemės sklypą. Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, kuriame ieškovas prašo nustatyti servitutą. Abrise punktyrine linija yra pažymėtas kelias, kuris eina per E. K. naudotis priskirtą žemės sklypo (kuris priklauso ir kitiems bendrasavininkams) dalį, šiuo keliu galima patekti į sklypą adresu k, Kretingos r. Šiuo adresu taip pat yra registruotas ir pastatas, kuriame yra ieškovui ir kitam savininkui priklausančios patalpos. Tikėtina, kad pateiktame abrise yra pažymėtas kelias, kuris patvirtina susiklosčiusius faktinius santykius tarp šalia esančių pastatų ir žemės sklypų savininkų dėl patekimo į jiems priklausančią nuosavybę. Minėtų sklypų ir pastato, kuriame yra ieškovui priklausančios patalpos, savininkus teismas siūlė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau ieškovas nepageidavo.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali būti vertinama kaip reikalavimas ginčą spręsti iš anksto ne teisme. Kita vertus, toks susitarimas reikštų sandorio tarp šalių sudarymą, o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 straipsnis). Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).

Akivaizdu, kad daugiau derybų tarp šalių nebuvo, nes 2020 m. gegužės 27 d. ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą. Dar daugiau, nors ieškovas pats ir inicijavo žemės sklypo plano, kuriame patekti į sklypą reikalingas servitutas atsakovo žemėje, parengimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų spręsti servituto klausimą prieš jo parengimą. Atsakovo veiksmai, apsunkinę (betoninio luito uždėjimas, tvoros užtvėrimas, žemės krūvos suvertimas) ieškovo patekimą prie jam priklausančių patalpų per atsakovo žemės sklypo dalį atsakovui priklausančioje sklypo dalyje, jokiu būdu negali būti laikomi teisėta ir pakankama priežastimi pagrįsti servituto būtinumą. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo, parenkant tinkamiausia jo vietą, būtina įvertinti visas objektyvias galimybes servituto nustatymui per šalia esančius sklypus. Tik įvertinus visas objektyvias galimybes, galima spręsti, kurioje vietoje yra optimaliausias, mažiausiai pažeidžiantis tarnaujančiu tampančio daikto savininko teises, servituto nustatymas. Teismas, siekiant nustatyti visas realias aplinkybes ir sąlygas įrengti privažiavimą prie ieškovo patalpų per kitą žemės sklypą ir svarstant galimybę viename ar kitame sklype nustatyti servitutą, teismo posėdžio metu informavo ieškovą, jog greta esančio sklypo savininkus ir patalpos, adresu k., Kretingos r., savininką S. S. reikėtų įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė svarstyti kitą privažiavimo ir patekimo į patalpas variantą ir nesutiko įtraukti į bylą minėtų asmenų. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad jo prašomas servituto nustatymo variantas yra optimaliausias, tinkamiausias, kad kitų (per kitus gretimus sklypus) objektyvių galimybių įrengti privažiavimą prie jo žemės sklypo nėra. Tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovas turi objektyvias galimybės įrengti privažiavimą neapsunkinant jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, bei kad kitame žemės sklype nustatytas servitutas labiau atitiks proporcingumo ir šalių interesų derinimo principus.

Be to pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-403-1068/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „H. A.“ ieškinį atsakovams E. K. ir A. K. (kuris yra atsakovo P. K. atstovas), dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų S. S. ir R. S.. Ieškovės ieškinys, kuriuo prašė nustatyti kelio servitutą pagal 2019-04-01 UAB „Gistamos projektai“ parengtą planą žemės sklypo dalies savininkei E. K. priklausančiose 8627/14227 dalyse žemės sklypo, unikalus Nr., esančio k., Kretingos sen., Kretingos r. sav., pripažįstant UAB „H. A.“ teisę be žemės sklypo dalies savininkės E. K. sutikimo, savo lėšomis įrengti kietos dangos kelią transporto priemonių pravažiavimui nustatyto servituto ribose. Sprendimas neįsiteisėjęs. Teismas konstatavo, kad bendraturčių nustatyta naudojimosi tvarka užtikrina ieškovei UAB „H. A.“ patekimą į jos sklypo dalį. Todėl pagal esamą situaciją akivaizdu, kad žemės sklype, unikalus Nr., esančiame k., Kretingos sen., Kretingos r. sav., yra kelias, kuriuo pagal šalių nustatytą naudojimosi tvarką naudojasi žemės sklypo bendrasavininkiai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nustatyta, kad ieškovas turi realią galimybę patekti prie jam priklausančių patalpų ir mažiau apribojant atsakovo nuosavybės teises, tai yra iš pietinės žemės sklypo dalies, kuri ribojasi su žemės sklypu adresu k., Kretingos r. Teismas vertina, kad ieškovas, prašydamas nustatyti kelio servitutą per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, neišnaudojo visų galimų, objektyvių aplinkybių nuosavybės teisei įgyvendinti, t. y. nebendravo su gretimo sklypo savininkais dėl kelio servituto nustatymo jų žemės sklype, nesidomėjo kaip kiti pastato savininkai patenka prie pastato, kuriame yra ieškovo patalpos. Tokiu būdu ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių įsirengti įvažiavimą ne per atsakovo žemės sklypą.

Dėl prašomo nustatyti servituto apimties.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis ). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-427/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010, 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl aptarto servituto santykių teisinio reglamentavimo yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas servituto, plane pažymėto indeksu „S2" reikalingumą ir būtinumą grindžia tuo, kad šis servitutas yra skirtas aptarnauti pastatui, nes jis norės atlikti patalpų remonto darbus ir esant konfliktiškiems ieškovo ir atsakovo santykiams, būtina nustatyti didesnį servitutą, taip išvengiant ginčų ateityje. Nustatyta, kad šis servitutas sudaro 146 m², taip pat pastebėtina, kad patekti į žemės sklypo dalį pažymėtina indeksu „S2" yra galima tik per ieškovui priklausančias patalpas. Nors ieškinyje nurodoma, kad šioje dalyje yra patekimas į antrąjį patalpų aukštą, tačiau iš pateikiamų kadastrinių planų matyti, kad į antrą namo aukštą patenkama per laiptinę, į kurią įėjimas yra rytinėje pastato dalyje. Dėl statinio servituto ieškovas visiškai nepasisako. Teismas pažymi, kad mažiau nuosavybes teises apribotų servituto nustatymas palei žemės sklypo ribą, nes tokiu atveju servitutas nepadalintų atsakovo sklypo į dvi atskiras dalis ir trukdymai atsakovui naudojantis žemės sklypo būtų mažesni. Iš pastato patalpų matyti, kad į antrąjį pastato aukštą patenkama per laiptinę į kurią įėjimas yra iš žemės sklypo dalies, servitutiniame plane pažymėtos indeksu S1.

Vertintina, kad ieškovo nurodoma servituto S2 paskirtis yra neteisinga, nes ieškiniu prašoma nustatyti servitutą S2, kuris suteiktų teisė tik važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, o ne aptarnauti statinį. Atsakovas siekia nustatyti kelio servitutą su tikslu pastatui aptarnauti net 10 m. nuo pastato sienos. Tuo tarpu O. K. 2011-11-12 kadastrinių matavimų plano duomenimis žemės sklype yra išskirta žemės sklypo dalis, kuri plane pažymėta indeksu „B", skirta pastato dalies, kurioje yra ieškovui priklausančios patalpos, aptarnavimui ir patekimui į patalpas. Su šiuo planu buvęs patalpų savininkas D. L. buvo supažindintas pasirašytinai ir jis jokių pretenzijų neturėjo. Kodėl reikalinga nustatyti didesnį servitutą, ieškovas nenurodo. Ieškovas jokių įrodymų ir duomenų jog yra derinęs kitokį patekimo būdą prie jam priklausančio statinio nepateikė, kas leidžia konstatuoti, jog yra ir alternatyvių galimybių patekti ieškovui į savo patalpas, nebūtinai nustatant tokį servitutą.

Atsižvelgiant į išdėstytą nustatyta, kad prašymas nustatyti servitutą pažymėtą „S2“ nėra susijęs su privažiavimu ir patekimu prie pastato, todėl servitutinis planas turėtų būti tikslintinas.

Dėl servituto atlygintinumo.

Ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą siekia nustatyti neatlygintinį servitutą ir neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančia žemės sklypo dalimi, tiek statiniui eksploatuoti, tiek priėjimui prie pastato. Teismas pažymi, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 12 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama atlygintinumu, todėl pagal bendrą taisyklę nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai - žala. Žalos piniginė išraiška - nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016). Privatus ginčas dėl servituto ar žemės sklypo planas, kuriame vienašališkai nustatomas servitutas, prie dokumentų, kuriuose nustatomi specialūs apribojimai žemės sklypui ir kuomet žemės sklypo savininkas įgyją teisę į kompensaciją Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNĮ) 6 straipsnio 1 dalis), nepriskiriami. Taip pat nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas yra pareikštas tenkinant jo asmeninius ir privačius interesus ir tai visiškai nėra susiję su viešuoju interesu (SŽNĮ 13 straipsnio 1 dalis). Jokiu kompetentingos valstybės institucijos teisės aktu nėra nustatyta specialiųjų žemės sklypo naudojimo apribojimų atsakovui priklausančio žemės sklypo dalyje, kurioje ieškovas prašo nustatyti servitutą. Atsakovui nebuvo išmokėta jokia kompensacija dėl apribojimų jo žemės sklypo dalyje, todėl ieškovo siekis išvengti kompensacijos mokėjimo remiantis SŽNĮ nuostatomis yra nepagrįstas.

Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai).

Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomas nustatyti servitutas yra 0,0646 ha ploto ir neapibrėžtam laikui. Sklypo dalimi, kurioje būtų nustatomas servitutas, atsakovas negalės visiškai naudotis, nes šioje dalyje bus įrengtas kelias. Nustačius kelio servitutą į viešpataujantį daiktą, kurio tiesioginė paskirtis - sandėliavimo, šiuo keliu gali važinėti ir sunkiasvorės transporto priemonės, kas sukeltų dar didesnių nepatogumų atsakovui. Ieškovas patalpas naudos komercinei veiklai vykdyti. Nustačius servitutą, atsakovas nebegalės naudotis didesniu nei 6 arų žemės sklypo plotu, ir šioje dalyje įrengus asfaltą, kuris atsakovo paaiškinimais jam nereikalingas ir jis juo nesinaudos, todėl ieškovo teiginiams, kad įrengus kelią atsakovo žemės sklypo vertė padidės, nėra pagrindo. Servituto nustatymas riboja tarnaujančio daikto savininko galimybes naudotis savo daiktu, todėl spręstinas tarnaujančio daikto savininko nuostolių atlyginimo klausimas.

Sprendžiant šį ginčą svarbu vadovautis proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principais, t. y. svarbu siekti kompromisų ir ginčą spręsti geranoriškai, abiems šalims priimtinu būdu. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad šalys turi galimybę taikiai spręsti ginčą, nustatant teisingą kompensaciją už servitutą, ko ir turėtų būti siekiama.

Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017). Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes.

Kadangi ieškovas laikėsi pozicijos, kad servitutas jam turi būti nustatomas neatlygintinai bei nenurodė jokios kompensacijos sumos, kurią jis galėtų mokėti atsakovui už servituto nustatymą, tai teismas šiuo atveju pats vien savo nuožiūra negali pasisakyti kokio dydžio kompensacija atsakovui galėtų būti pagrįsta ir teisinga. Kompensacija yra tarnaujančiojo daikto savininko interesų gynybai nustatytas teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).

Teismas konstatuoja, kad pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui), ieškovas pasiūlė tik vieną pasiūlymą dėl kelio servituto nustatymo per atsakovo žemės sklypą, kuris atsakovui nėra priimtinas. Ieškovas neįrodė teismui, kad jo pasiūlytas servitutinio kelio variantas yra optimaliausias, labiausiai atitinkantis ieškovo ir atsakovo interesų balansą, neteikė kitų servitutinio kelio variantų. Teismas mano, kad pateiktų įrodymų pakanka priimti atitinkamą sprendimą, atsižvelgiant į bylos esmę, surinktus įrodymus, pasisakymus, įrodymų viršenybės principo taikymą – ieškovas nuėjo paprasčiausiu keliu – pasirinktas nemokamo kelio servitutas, kuriuo pagal ieškovą naudojosi buvęs patalpų savininkas, tenkinantis tik ieškovo interesus, tačiau neatsižvelgta į atsakovo poziciją ir iš esmės pažeidžiantis atsakovo teises. Teismas vertina, kad prašomos apimties servituto nustatymas nagrinėjamoje byloje prieštarautų teisėtų lūkesčių, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo, taip pat teisingumo principams.

Ieškovas prašė neatlygintino servituto, kurio nustatymui nėra sąlygų (atsakovas nesutinka). Teismui nagrinėjant šią bylą neiškilo jokie pagrindai, kurie pagrįstų ieškovo teisę įgyti nemokamą servitutą į atsakovo žemės sklypą ir šiuo atveju teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad turi būti nustatomas neatlygintinas servitutas.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad jo nuosavybės teises į patalpą būtų galima įgyvendinti neapribojant atsakovo nuosavybės teisių ir kitų interesų. Nustačius neatlygintinį servitutą, teismo vertinimu, būtų nepaisoma šalių interesų pusiausvyros, nes be pakankamo pagrindo būtų suvaržytos atsakovo nuosavybės teisės, o ieškovui kilusios problemos dėl patekimo į jo patalpas būtų sprendžiamos tik atsakovo teisių suvaržymo sąskaita, ieškovui dėl to atsakovui nieko nekompensuojant. Teismui nustačius, kad ieškovas nepagrindė objektyvaus būtinumo nustatyti jo reikalaujamą servitutą, nes ieškovas neišnaudojo visų įmanomų galimybių, kad savo nuosavybės teisę galėtų įgyvendinti, neapribodamas atsakovo teisių. Dėl to ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Konstatavus, kad neįrodytas būtent tokios apimties prašomo nustatyti servituto būtinumas ginčo situacijoje, teismas plačiau dėl siūlomo servituto koordinančių nepasisako.

Atmetus ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą per 1 mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti visas kliūtis, o atsakovui vengiant atlikti nurodytus veiksmus, skirti 30 Eur baudą už kiekvieną praleistą dieną, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo netenkintinas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Ieškinio atmetimas neužkerta kelio ieškovui iš naujo kreiptis į teismą dėl servituto, pagal kitą žemės sklypo planą, nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškinio, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos atsakovui. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Įvertinus tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bei atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant atsakovus teisme, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 259, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalimi, 4.126 straipsnio 1 dalimi,

teismas nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose.

Teisėjas Erikas Jurgutis