- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- e2-403-1068/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01333-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- E. K., A. K.
- Advokatai
- Laimonas Strauka
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovams E. K. ir A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams E. K. ir A. K., dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų S. S. ir R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), pažymėtą indeksu „S“ kodas 203, žemės sklypo dalies savininkei E. K. priklausančiose (duomenys neskelbtini) dalyse (2019-04-01 plane pažymėta indeksu „C“) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažįstant viešpataujančio daikto savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę be žemės sklypo dalies savininkės E. K. sutikimo, savo lėšomis įrengti kietos dangos kelią transporto priemonių pravažiavimui nustatyto servituto ribose. Servitutas nustatomas pagal 2019-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą planą, kur nustatomo servituto koordinatės yra tokios: taškas 9, kodas R/S, koordinatė (duomenys neskelbtini), koordinatė (duomenys neskelbtini), taškas 10, kodas R/S, koordinatė (duomenys neskelbtini), koordinatė (duomenys neskelbtini), taškas 11, kodas R/S, koordinatė (duomenys neskelbtini), koordinatė (duomenys neskelbtini), taškas 15, kodas S, koordinatė (duomenys neskelbtini), koordinatė (duomenys neskelbtini), taškas 16, kodas S, koordinatė (duomenys neskelbtini), koordinatė (duomenys neskelbtini), taškas 17, kodas S, koordinatė X-6206077,99, koordinatė (duomenys neskelbtini), taškas 18, kodas S, koordinatė (duomenys neskelbtini), koordinatė (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendrasavininkiams: ieškovei - (duomenys neskelbtini) dalys, atsakovams – (duomenys neskelbtini) dalys, tretiesiems asmenims - (duomenys neskelbtini) dalys. Žemės sklypui kadastriniai matavimai atlikti 2001-08-30, naudojimosi tvarka žemės sklypu nustatyta 2010-10-14 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 6326 ir 2013-04-11 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2-1048. Ieškovė žemės sklypo dalį įsigijo iš trečiojo asmens S. S., kuris prieš sudarant pirkimo - pardavimo sutartį su atsakove E. K., nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu, pagal planą, kurį 2010-09-22 parengė K.Krusos individuali įmonė. Tuometiniai žemės sklypo bendraturčiai E. K. ir S. S. susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pagal kurią S. S. teko žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“, turinti 5600 kv. m. ploto, o E. K. atiteko žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „B“, turinti 8627 kv. metrų ploto. Be to bendraturčiai susitarė, kad į S. S. priklausančią žemės sklypo dalį patenkama per E. K. priklausančioje žemės sklypo dalyje nustatytą 702 kv. m. ploto servitutą, plane pažymėtą indeksu „S“. 2010-09-22 parengtas žemės sklypo planas buvo patvirtintas ir suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyriumi. Atsakovei privaloma laikytis susitarimų, sudarytų su S. S.. Ieškovė neturi galimybių patekti į jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, nes atsakovė E. K. atsisako leisti ieškovei patekti į jai priklausančią žemės sklypo dalį, t.y. atsakovė E. K. nebesilaiko jos pačios anksčiau sudarytų susitarimų su S. S. Dėl šių priežasčių ieškovė priversta kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Nėra jokio kito privažiavimo kelio, kuriuo ieškovė galėtų patekti į savo žemės sklypo dalį. Servituto nustatymas yra vienintelė galimybė ieškovei tinkamai naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi. Ieškovė savo lėšomis ketina atlikti visus būtinus darbus, susijusius su kelio įrengimu servituto vietoje. Tokiu būdu atsiras pagal visus teisės aktų reikalavimus įrengtas pravažiavimo kelias su kieta danga.
Atsiliepimas
Atsakovė E. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra vienas nekilnojamasis daiktas. Kelio servituto nustatytas vienoje iš žemės sklypo dalių reikštų, kad tas pats daiktas tuo pačiu yra ir tarnaujantis, ir viešpataujantis, o tai prieštarautų įstatymo apibrėžtai teisinei servituto sąvokai ir esmei. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai pažeidžia jos teises. Įsigydama žemės sklypo dalį ieškovė žinojo naudojimosi žemės sklypu tvarką ir su ja sutiko. Žemės sklypo dalis, naudojimosi žemės sklypu plane pažymėta indeksu „B" skirta atsakovės atskiram asmeniniam naudojimui. Pagal 2010-09-22 K. Krusos individualios įmonės sudarytą naudojimosi žemės sklypu planą ir atsakovės su S. S. pasirašytą atskirą susitarimą, jos žemės sklypo dalyje išskirta 0.0702 ha ploto žemės sklypo dalis „S", per kurią buvo leista patekti į S. S. žemės sklypo dalį. 2013-04-11 pirkimo- pardavimo sutartimi reg. Nr. 2-1048 pardavus dalį žemės sklypo dalies „A" ir suformavus atskiram asmeniniam ieškovės naudojimui skirtą dalį „C", ši nuostata pradėjo galioti ir ieškovei. Ieškovė turi galimybę patekti į savo žemės sklypo dalį per atsakovės naudojamos žemės sklypo dalyje išskirtą dalį „S", todėl jokios ieškovės teisės ar teisėti lūkesčiai nepažeisti. Su ieškove galima būtų tartis dėl kelio pravažiavimo įrengimo ieškovės sąskaita pagal 2010-09-22 K.Krusos individualios įmonės bei UAB „(duomenys
neskelbtini)“ – 2013-03-04 parengtame žemės sklypo plane numatytas koordinates.
Atsiliepimas
Į bylą proceso eigoje įtrauktas atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Ieškinio reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo žemės sklypo dalyje yra ydingas, tokio reikalavimo patenkinimas prieštarautų teisės aktams. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienas nekilnojamasis daiktas, turintis vieną adresą, vieną unikalų ir kadastrinį numerį. Tai, kad žemės sklypas turi kelis bendrasavininkius ir yra nustatyta naudojimosi juo tvarka, nepakeičia aplinkybės, kad tai yra vienas nekilnojamasis daiktas, bendraturčių valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Servituto nustatymas reikštų, kad to paties turto tam tikros dalies savininkas yra ir tarnaujančio, ir viešpataujančio daikto savininku. Toks servitutas, kai viena to paties nekilnojamojo daikto dalis tarnauja kitai daliai, Registrų centras negalėtų įregistruoti, nes servituto nustatymui būtini mažiausiai du savarankiški nekilnojamieji daiktai.
Tretieji asmenys S. S. ir R. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į bylą neteikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį patenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad ginčo esmė, jog yra vienas sklypas ir trys bendraturčiai ir vienam iš jų kyla problemų patekti į savo dalį sklypo. Servitutinis kelias atitinka 2010-10-14 pirkimo -pardavimo sutartyje sudarytą susitarimą su Stonkais. Atsakovai nepateikė nei vieno įrodymo, kad servituto nustatymas negalimas. Kelio koordinatės atitinka 2010 m. susitarimą. Ginčas iškilo ne dėl naudojimosi tvarkos, nes naudojimosi tvarka nekeičiama, o dėl patekimo į sklypus, atsakovai nesutinka leisti ieškovei patekti į sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu "A". Nuo 2013 metų ieškovė negali įrengti kelio ir jis negalimas rengti kol bendraturčiai nesuderina plano dėl servituto nustatymo. Atsakovai trukdo įrengti kelią, nes nesutinka su koordinatėmis. Nežino aplinkybių, kad buvo pradėtas tiesti kelias ir atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Niekas jokio kelio nerengė, rengimui nebuvo gautas ir leidimas. Raidžių pasikeitimas plane neturi jokios įtakos. Tretysis asmuo S. S. planą dėl servituto pasirašė ir jis palaiko ieškovės poziciją. Sudaromos faktinės kliūtys patekti į sklypą: yra tvoros, kviečiama policija, atsakovas reikalauja, kad policija rašytų protokolus, jog ieškovės atstovai vaikšto atsakovų žeme. Taikyta ne viena sankcija. Prašo nustatyti servitutą, neprašo keisti naudojimosi tvarkos. Pagal visus planus 2010, 2013, 2019 metų sklypas nei dydžiu, nei plotu nesiskiria.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad 2010 metais buvo sudarytas susitarimas su S. kaip bus naudojimąsi sklypais ir kaip bus galima patekti į "A" sklypo dalį. Buvo susitarta, kad bus teikiamos jodinėjimo paslaugos ir naudojimosi tvarka buvo užfiksuota. Pagal susitarimą, kelias buvo leidžiamas ir leidžiamas jo įrengimas. 2013 m., prieš sudarant su ieškove pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė buvo supažindinta su susitarimu, nurodytos sąlygos ir ieškovė su jomis sutiko. Niekas netrukdo ieškovei patekti į jų sklypo dalį, niekada nebuvo kviečiama policija dėl to ir nei vienas ieškovės atstovas nebuvo nubaustas. Ieškovė keičia planą, dėl neatitikimų ir nepasirašė ant pateikto plano, prašė ieškovės ištaisyti klaidas dokumentuose dėl kelio koordinačių. Ieškovė to nepadarė ir iš karto kreipėsi į teismą. Ieškovė buvo savavališkai pradėjusi įrenginėti kelią, bet visiškai kitoje vietoje nei nurodyta susitarime. Mano, kad visiškai pakanka naudojimosi sklypais nustatytos tvarkos ir servitutas nereikalingas. Susitarimas yra dėl naudojimosi sklypu tvarkos ir jos laikomasi. Naudotis žemės sklypo dalimi ieškovė gali pagal 2013 m. planą, jai tai netrukdoma.
Atsakovė E. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Sutiko su atsakovo A. K. išsakytais paaiškinimais ir nuomone.
Trečiasis asmuo S. S. teismo posėdžio metu palaikė atsakovų poziciją. Nurodė, kad jis yra „A“ žemės sklypo savininkas, tačiau pagal įgaliojimą žemės sklypą valdo jo brolis A. S.. Situacijos jis nežino, nes ten negyvena ir žemės sklypu nesinaudoja. Žemės sklype yra tik pastatas. Nei jis, nei brolis pastatu nesinaudoja. Apie sklypo pardavimą nežino jokių aplinkybių. Palaiko atsakovų poziciją todėl, kad juos pažįsta. Nesupranta dėl ko kyla ginčas ir nežino situacijos, kam reikalingas pravažiavimas. Jis nedalyvavo nei vieno plano sudaryme, visur dalyvavo brolis A. S..
A. S. nebuvo galimybės apklausti teismo posėdyje, nes bylos nagrinėjime jis dalyvavo kaip žiūrovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims: 1965/14227 dalys ieškovei pagal 2013-04-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-1048, 8627/14227 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams E. K. ir A. K. pagal 2010-10-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6326 ir 3635/14227 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims R. S. ir S. S. pagal 2006-10-09 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.4020; žemės sklypui kadastriniai matavimai atlikti 2001-08-30, žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nustatyta 2010-10-14 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 6326 ir 2013-04-11 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2-1048 (el. b. 1 t., b.l. 6-7, 48). 2010 m. spalio 14 d. pirkimo pardavimo sutartimi tretieji asmenys pardavė dalį žemės sklypo atsakovei ir susitarė, kad šalys žemės sklypą valdys ir naudosis pagal K.Krusos individualios įmonės parengtą planą, pagal kurį S. S. ir R. S. valdys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir naudosis žemės sklypo dalimi, kurios plotas 0,5600 ha, sklypo plane pažymėta indeksu „A“, E. K. valdys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir naudosis žemės sklypo dalimi, kurios plotas 0,8627 ha, sklypo plane pažymėta indeksu „B“ . Žemės sklypo planas parengtas 2010 m. rugsėjo 22 d. (el. b. 1 t., b.l. 175-180). 2013 m. balandžio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi tretieji asmenys pardavė ieškovei dalį žemės sklypo ir ta pačia sutartimi susitarė, kad ieškovė naudosis, valdys bei disponuos 1965/14227 kv.m. žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „C – 1965 kv.m. – atskirai”, tretieji asmenys naudosis, valdys bei disponuos 3635/14227 kv.m. žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „ A-3635 – atskirai”. Tretieji asmenys ir ieškovė susitarė šią sutartį kartu laikyti ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi (el. b. 1 t., b.l. 181-187).
Įsigydama dalį žemės sklypo iš trečiųjų asmenų, ieškovė žinojo, kad yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, nes šis įregistruotas juridinis faktas nurodytas ir 2013-04-11 pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 2-1048, įrašas galioja nuo 2010 m. spalio 26 d. Iš prie 2010 m. spalio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. Nr. 6326 pridėto K.Krusos individualios įmonės parengto žemės sklypo plano (el.b. 1 t., b.l. 21) matyti, kad sklype numatytas ir 702 kv. m. kelias, plane pažymėtas indeksu „S“, kuris eina per atsakovų sklypo dalį iki trečiųjų asmenų sklypo dalies. Tas pats kelias atkartotas ir 2013 m. kovo 4 d. parengtame UAB “(duomenys neskelbtini)” plane, kuris pagal datą parengtas iki tretiesiems asmenims parduodant dalį žemės sklypo ieškovei. Pagal valstybės įmonės Registrų centras pateiktus duomenis į bylą, šis planas kaip 2013-04-11 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2-1048 (el. b. 1 t., b.l. 181-187) priedas, nepateiktas, bet pastarojo šalys neginčija.
Ieškovė, 2019 m. balandžio 1 d. UAB “(duomenys neskelbtini)” parengtu planu (el. b. 1 t., b.l. 19-20), prašo nustatyti šalių naudojamo kelio servitutą atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje, pripažįstant viešpataujančio daikto savininkės ieškovės teisę be žemės sklypo dalies savininkės atsakovės sutikimo, savo lėšomis įrengti kietos dangos kelią transporto priemonių pravažiavimui nustatyto servituto ribose. Atsakovai nesutinka su tokiu reikalavimu ir atsikirsdami nurodo, kad keliu ieškovė gali naudotis ir be servituto nustatymo kaip buvo sutarta tarp šalių (trečiųjų asmenų ir atsakovės), apie ką ieškovė, įgydama dalį žemės sklypo, žinojo. Teismas sutinka, kad ieškovė, įsigydama žemės sklypo dalį pagal pirkimo-pardavimo sutartį, ją priimdama, žinojo sklypo dalies ribas ir dislokaciją bei akivaizdu, kad suprato bei žinojo patekimo į ją galimybes, kurias sudaro bendrasavininkių nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka.
Atsakovė su trečiaisiais asmenimis 2010 m. spalio 14 d. raštu buvo sutarusi, kad tretieji asmenys naudotųsi jos sklypo dalies dalimi su sąlygomis (el.b. 1 t., b.l. 94). Atsakovės sklypo naudojama dalis 2010 m. rugsėjo 22 d. plane nurodyta kaip kelias. Tikėtina, kad šiuo keliu naudojosi ir ieškovė, 2013 m. balandžio 11 d. įgijusi dalį žemės sklypo iš trečiųjų asmenų. Pagal esamą situaciją akivaizdu, kad šis kelias šiuo metu yra vienintelė galimybė ieškovei patekti į jai priklausančią sklypo dalį. Šios aplinkybės atsakovai neginčijo. Ieškovė teigia, kad atsakovai trukdo jai naudotis keliu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą be to, kad atsakovė nesutiko su jų siūlymu nustatyti kelio servitutą, nepateikė. Iš pateiktų dokumentų (el. b. 1 t., b.l. 8-11) matyti, kad ieškovės atstovas 2019 spalio 8 d. kreipėsi į atsakovę dėl servituto nustatymo, atsakovės įgaliotas asmuo prašė pateikti dokumentus, ištaisius klaidas, kurias kaip matyti nurodė ant paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto plano (el. b. 1 t., b.l.19). Akivaizdu, kad daugiau derybų tarp šalių nebuvo, nes 2019 m. gruodžio 18 d. ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, nors įstatymas (CK 4.75 straipsnis) įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, kooperacijos, bendradarbiavimo ir savitarpio supratimo principais. Ieškovės atstovo teiginiai apie teisinius ginčus (administracines teisenas) tarp šalių nepasitvirtino, dėl ko teismas atsisakė priimti teiktus į bylą įrodymus. Kadangi nuo sklypo dalies įsigijimo praėjo daugiau nei septyneri metai, neįtikėtina, kad tik dabar iškilo kelio būtinybė ir kad visą tą laiką buvo daromos kliūtys, ieškovės patekimui į sklypo dalį. Kaip nurodė ieškovės atstovas, kelio servitutas ieškovei leistų lengviau ir laisviau veikti, įrenginėjant kelią, transporto priemonių pravažiavimui, tačiau iš esmės ir tai negalėtų būti pagrindu ar kriterijumi, nustatant teisę naudotis svetimu daiktu, nes servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsakovai teigia, kad netrukdo ieškovei naudotis keliu ir patekti į jos sklypo dalį, ir net gi leidžia įrenginėti kelią, bet nesutinka su servituto kaip daiktinės teisės nustatymu.
Kaip matyti iš ieškovės keliamo reikalavimo, prašoma nustatyti kelio servitutą žemės sklype, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, nustatant servitutą dalyje šio žemės sklypo. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą (tarp jų ir ieškinio pagrindą arba dalyką), šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Teismui pasiūlius ieškovės atstovui spręsti klausimą dėl reikalavimo keitimo, pastarąjį siejant su žemės sklypo atidalinimu ar naudojimosi tvarkos keitimu ir ieškovės atstovui atsisakius, teismas mano, kad ieškovės keliamas reikalavimas byloje reikalauja bendraturčių bendrai valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos teisinio vertinimo, nes servituto nustatymą reglamentuojančios teisės normos atskirai nereguliuoja servituto nustatymo tais atvejais kai turtas valdomas bendrosios nuosavybės teise.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į visą bendrą daiktą. Nuosavybės teisės bendrumą kuria pats daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir savininko autonomiją. Bendroji nuosavybė apibūdinama kaip savininkų santykiai su trečiaisiais asmenimis (išoriniai santykiai) ir kaip santykiai tarp savininkų (vidiniai santykiai). Pirmieji santykiai turi absoliutų, antrieji – santykinį pobūdį. Nustačius kiekvieno bendraturčio dalį į žemės sklypą ir naudojimo juo tvarką, nuosavybės bendrumas nesikeičia, nes tokiu atveju nauji savarankiški daiktai nesuformuojami. Tai reiškia, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendroji nuosavybė pasibaigia tik atidalijus dalį iš bendro daikto. Tokia bendrosios nuosavybės specifika neleidžia taikyti servituto vieno bendraturčio naudojamo sklypo dalyje nustatant kitam bendraturčiui teisę naudotis ta dalimi. Servitutas taikomas nustatant teises į svetimą daiktą (CK 4.111 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007). Servitutu, kaip daiktine teise, ribojamas tik vienas iš trijų nuosavybės teisės elementų – naudojimasis, kuris tarp bendraturčių paprastai pasiekiamas bendru susitarimu ir įtvirtinamas naudojimo tvarkoje, o nesusitarus – nustatomas teismo sprendimu. Bendraturčiui galimybė tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali būti sudaroma, tam tikrą sklypo dalį paliekant naudotis bendrai (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1470-794/2019), kas teismo nuomone šioje situacijoje buvo padaryta, atsakovei skyrus dalį savo žemės sklypo dalies bendram naudojimui. Konstatavus servituto nustatymo negalimumą ginčo situacijoje, teismas plačiau dėl siūlomo servituto koordinančių nepasisako.
Teismas laiko, kad bendraturčių nustatyta naudojimosi tvarka užtikrina ieškovei patekimą į jos sklypo dalį, o servituto nustatymas šiuo atveju negalimas dėl egzistuojančios nuosavybės teisės į ginčo sklypą bendrumo tarp šalių. Be to, teismas laiko, kad ieškovė neįrodė, kad dėl esamos naudojimosi tvarkos kyla ginčai tarp bendrasavininkių, atsisakymas įregistruoti servitutą šiuo atveju nelaikytinas ginču, nes kaip buvo nurodyta savininkai bendrą turtą valdo bendrai. Ieškinio atmetimas neužkerta kelio ieškovei iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo (naudojimosi tvarkos keitimo, jei netenkina esamoji) ar jos pabaigos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“.
Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Atsakovai bylinėjimosi išlaidų į bylą neteikė.
Proceso metu susidarė išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių suma viršija 5 Eur sumą ir sudaro 13,94 Eur dydžio sumą. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 13,94 Eur (trylika eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti ieškovei, kad nurodytas išlaidas ji turi sumokėti į vieną iš Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamą sąskaitą, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose.