Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui E. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atsakovas E. R. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės UAB ,,Tomadas“ ieškinį atsakovui E. R. dėl skolos už transporto priemonės saugojimą aikštelėje.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise, įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovui buvo išsiųstas ieškovės apeliacinis skundas, todėl ieškovas turėjo galimybę dėl jo pasisakyti, tačiau atsiliepimo į bylą nepateikė, priima ieškovės pateiktą naują įrodymą ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

14. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB ,,Tomadas“ ir (duomenys neskelbtini) AVPK 2021 m. sausio 28 d. buvo sudaryta sutartis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo teikimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini). UAB ,,Tomadas“ 2021 m. sausio 28 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta automobilio saugojimo vienos paros kaina po leidimo atsiimti TP išdavimo dienos yra 24,20 Eur (ii punktas). 2021 m. spalio 17 d. pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvežta į UAB ,,Tomadas“ priklausančią aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (atsakovas E. R. po aktu pasirašė).

15. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK pagal ieškovės užklausą pateikė informaciją, kad administracinės bylos nagrinėjimo data 2021 m. lapkričio 10 d., automobilis nekonfiskuotas, automobilio savininkas E. R. nubaustas už KET pažeidimus, leidimas neišduotas. 2021 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK išrašė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo priverstinai nuvežta padarius administracinį nusižengimą (atsakovas E. R. nepasirašęs, kad gavo leidimą). Iš pateiktų bylos duomenų ieškinyje matyti, kad leidimas buvo siųstas E. R., tačiau nėra duomenų ar jis E. R. įteiktas. E. R. UAB ,,Tomadas“ 2021 m. lapkričio 23 d. siuntė pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Pakartotinis pranešimas siųstas 2021 m. gruodžio 21 d. Byloje pateikti išrašai iš Lietuvos pašto, kur nurodyta, kad E. R., siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perduotos įteikimui, tačiau nėra duomenų, kad jos būtų įteiktos adresatui.

16. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu. Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų). Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Vadovaujantis SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalies nuostatomis, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (SEAKĮ 2 straipsnio 77 dalis). Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (SEAKĮ 2 straipsnio 83 dalis). SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Byloje nesant abejonių, jog E. R. yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, konstatuotina, kad jam kilo pareiga atlyginti ieškovei išlaidas, susijusias su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu ir saugojimu.

17. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, nurodė, kad byloje nėra nustatyta, ar atsakovas E. R. dalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ir žinojo, kad 2021 m. lapkričio 10 d. išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą buvo priimtas sprendimas nekonfiskuoti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovui leidimas asmeniškai nebuvo įteiktas (nėra duomenų, kad gavo leidimą atsiimti transporto priemonę), kad nepateikti duomenys, kad atsakovas žinojo apie raginimą atsiimti automobilį ir susimokėti jo saugojimo išlaidas (UAB ,,Tomadas“ siuntė pranešimus, bet nėra duomenų apie įteikimą). Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas E. R. 2021 m. spalio 17 d. priverstinai nuvežant automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB ,,Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę būtų informuotas, jog pagal 2021 m. sausio 28 d. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo teikimo sutarties (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2.6 punktą nuo pat automobilio nuvežimo į saugojimo aukštelę už automobilio saugojimą turi susimokėti transporto priemonės valdytojas ar savininkas. Dėl įvardytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui nebuvo akivaizdžios pareigos iki sprendimo priėmimo domėtis ir būti itin aktyviu kreipiantis į UAB ,,Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę siekiant sužinoti automobilio saugojimo išlaidas. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos argumentais nesutinka.

18. Byloje nustatyta, kad atsakovas E. R. pasirašė ant 2021 m. spalio 17 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio jam buvo žinoma, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežta į UAB ,,Tomadas“ priklausančią aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Minėtame akte nėra nurodytų jokių duomenų, apie už priverstinį transporto priemonės saugojimą taikomus įkainius ir jų dydžių skirtumus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuo šio momento atsakovui kilo pareiga domėtis transporto priemonės saugojimo išlaidomis. Iš naujai pateikto įrodymo (2022 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto „Dėl prašymo suteikti duomenis“ Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad komisariatas patvirtina, jog atsakovui 2021 m. spalio 17 d. buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime atsakovas nedalyvavo. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio 1 dalimi, E. R. buvo išsiųstas jo elektrinio pašto adresu, kurį jis nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie jos buvo naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiems duomenimis, pačiam atsakovui nenurodžius kitokių būdų, kuriais jam būtų galima įteikti dokumentus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

19. Spręsdamas klausimą dėl automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo, sudarytos tarp policijos komisariato ir saugotojo, ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai, o transporto priemonės savininkui ir valdytojui, kurie nedalyvauja sudarant sutartį dėl pasaugos įkainių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2017). Teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14/2019).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonių nuvežimu bei saugojimu, susidarymo, yra išaiškinęs, jog pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas, automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021 25 punktą).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Įgyvendinant šiuos tikslus civiliniame procese, būtina vadovautis tiek procesinėje, tiek materialinėje teisėje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir paneigiant kito asmens teisėtus interesus bei lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2007).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad ieškovė siuntė atsakovui pranešimus dėl transporto priemonės atsiėmimo, juose nurodydama taikomus įkainius, byloje nėra duomenų, kad ieškovės pranešimai būtų įteikti atsakovui, todėl darytina išvada, kad konkrečių kainų ir jų skirtumo atsakovas neturėjo galimybės įsivertinti. Sutiktina su ieškove, kad atsakovui neįteikti ieškovės siųsti pranešimai, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste negali įtakoti atsakovo pareigos sumokėti ieškovui už automobilio transportavimą ir saugojimą. Pažymėtina, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini) (2021-11-19 išrašas). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis atsakovo gyvenamoji vieta taip pat nurodyta adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė, vadovaudamasis VĮ „Registrų centras“ ir VPK pateiktais duomenimis, pranešimus atsakovui siuntėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai siuntė pranešimus atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2021 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK išrašė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, o ieškovė pranešimus atsakovui registruotu paštu siuntė 2021 m. lapkričio 23 d. ir 2021 m. gruodžio 21 d., todėl darytina išvada, kad ieškovė laiku kreipėsi į atsakovą dėl transporto priemonės atsiėmimo. Tačiau siuntų atsakovas neatsiėmė, neaišku dėl kokių priežasčių, taigi, ieškovės taikomi konkretūs įkainiai jam nebuvo žinomi. Ieškovė byloje neteikė duomenų, įrodančių, kad transporto priemonės paėmimo metu asmens nebūtų galima informuoti apie jam taikytinus saugojimo paslaugos įkainius.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakovo pareiga rūpintis ir atsakyti už jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, tačiau aplinkybės, ar atsakovas įvykdys, ar neįvykdys savo pareigą tinkamai pasirūpinti jam nuosavybės ar kita teise priklausiančia transporto priemone, negali paneigti ieškovės prievolės informuoti asmenis apie transporto priemonės saugojimą ir saugojimo įkainius. Vien tai, kad atsakovas nebuvo aktyvus ir nevykdė jam SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytų įpareigojimų, nereiškia, jog tik dėl atsakovo kaltės susidarė didelis įsiskolinimas už transporto priemonės saugojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant klausimą dėl išlaidų, patirtų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, atlyginimo dydžio priteisimo. Nagrinėjamu atveju kartu su apeliantė nepateikė duomenų apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, todėl teismui nėra pagrindo išvadai, kad UAB „Tomadas“ direktorės vienašališkai priimto 2021 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ii punkte nurodytas leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos vienos paros saugojimo įkainis – 24,20 Eur (įskaitant PVM), atitinka realią priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo rinkos kainą.

24. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės teisė gauti atlyginimą iš priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, yra kompensuojamosios, o ne baudinės prigimties. Ieškovė, kaip specialiąsias priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas teikiantis verslo subjektas, negali kelti baudinio pobūdžio reikalavimų priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių savininkams ir valdytojams, tačiau turi teisę reikalauti ekonomiškai pagrįsto teisingo atlyginimo už suteiktas priverstinės pasaugos paslaugas.

25. Nagrinėjamu atveju, nesant duomenų, kad atsakovas transporto priemonės paėmimo metu buvo informuotas apie jam taikomus jo priverstinai saugomos transporto priemonės įkainius, nustačius, kad nors pranešimai su įkainiais jam ir buvo siųsti ieškovės, tačiau nesant duomenų apie tokių pranešimų įteikimą, siekiant užtikrinti teisingą ginčo šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, yra pagrindas ieškovės prašomas priteisti automobilio saugojimo išlaidas sumažinti, ir ieškovei iš atsakovo priteisti: 125 Eur (5 Eur * 25 d.) iki leidimo atsiimti priemonę išdavimo ir 850 Eur (10 Eur * 85 d.), iš viso ieškovės naudai priteisiama iš atsakovo 975 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių kontekste didesnio įkainio taikymas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros principo.

26. Įvertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinių palūkanų

28. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, ieškovės naudai iš atsakovo už priteistą 975 Eur sumą priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 49 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Įvertinus, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 22 Eur žyminio mokesčio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

30. Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 49 Eur žyminio mokesčio išlaidas, todėl jos naudai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteisiama 22 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ (juridinio asmens kodas 302308932) iš atsakovo E. R. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) 975 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) skolą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 975 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,00 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, iš atsakovo E. R., gimimo data (duomenys neskelbtini), 22,00 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, patirtą apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.