Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-487-928/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-09
Bylos Nr.: 1A-487-928/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-38328-2020-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: K. L.
Nukentėjusysis: A. G.
Kaltinamasis: K. L.
Advokatai: Arnoldas Blaževičius

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-487-928/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38328-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.3.6.5; 2.4.2.1; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,nuteistajai K. L., jos gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo

K. L. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausme, jai skirta galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimas ir 36 MGL (2 372,58 Eur) bauda.

2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu K. L. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio įsiteisėjimo, bei konfiskuotino turto – automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 5 230 eurų, išieškojimą iš K. L., nuspręsta palikti galioti.

Nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista nukentėjusiajam A. G. iš K. L. 6 750 (šeši tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

2022 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo nutartimi taikytas bei paskutinį kartą, tai yra, 2023 m. sausio 3 d. Kauno apylinės teismo Kauno rūmų nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas šešių mėnesių laikotarpiui (nuo 2023 m. sausio 7 d. iki 2023 m. liepos 7 d.) kaltinamosios K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui:

1. keleiviniam automobiliui VW GOLF, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio Nr. AAM113027, markė: VW, modelis: GOLF, spalva: raudona, tech. paso Nr. (duomenys neskelbtini), kuro tipas: benzinas, pagaminimo metai: - , 1.00 vnt., vertė: - Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai,

2. keleiviniam automobiliui CHRYSLER STRATUS, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio Nr. nenustatytas, markė: CHRYSLER, modelis: STRATUS, spalva: pilka, tech. paso Nr. B737480, kuro tipas: benzinas, pagaminimo metai: – , 1.00 vnt., vertė: – Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai; turto saugotoju paskirta VĮ Regitra – paliktas galioti bei pratęstas iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, A. G. melagingai prisistatė kaip įmonės, rengiančios projektus – UAB „L.“ projektų vadove ir, A. G. prašant, pažadėjo padėti įsteigti jam sporto klubą, ir 2020 m. gegužės 20 d. restorane „C. N.“, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai, kaip UAB „L.“ projektų vadovė, su A. G. pasirašė įmonės steigimo sutartį bei iš A. G. gavo 450 Eur, be to, 2020 m. gegužės 25 d. restorane „C. N.“, adresu (duomenys neskelbtini), už projektą sporto klubo parengimui iš A. G. gavo 1700 Eur, be to, A. G. jos prašant parašyti projektą „Jaunojo ūkininko paramai gauti“, į jos nurodytą „Prepayment solutions EU SA“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 14 d. 08.24 val. A. G. pervedė 850 Eur, tačiau K. L. projektų neparengė ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 3000 Eur, priklausančių A. G..

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad K. L., apgaule išviliojusi iš nukentėjusiojo pinigines sumas, užvaldė nukentėjusiojo A. G. pinigus – 3 000 Eur ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad K. L. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, tačiau analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas yra padariusi jau ne kartą, šią nusikalstamą veiką padarė 2019 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, minėtu laikotarpiu K. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurį buvo nuteista 2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, teistumas neišnykęs, kas rodo, kad kaltinamoji K. L. jokių išvadų nedaro, ankstesniais nuosprendžiais jai skiriamos laisvės atėmimo bausmės bei jų vykdymo atidėjimas įtakos kaltinamosios elgesiui nepadarė, neatgrasė kaltinamosios nuo nusikalstamų veikų darymo, ji savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, kas patvirtina, kad šis padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, todėl K. L. skyrė inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – realų laisvės atėmimą. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamoji turi du nepilnamečius vaikus, dirba, laisvės atėmimo bausmės dydį teismas nustatė mažesnį, nei sankcijoje už šį nusikaltimą nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme. Apylinkės teismas, įvertinęs, kad tarp kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos žalos yra priežastinis ryšys, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys pagrįstas, turtinės žalos dalyje civilinį ieškinį tenkino visiškai – 6 450 Eur sumai, o dalyje dėl neturinės žalos tenkino iš dalies, iš kaltinamosios nukentėjusiajam priteisiant 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso – 6 750 Eur. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą teismas paliko galioti iki bausmės vykdymo pradžios, taip pat išsprendė laikino nuosavybės teisių apribojimo bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji K. L. teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. apkaltinamąjį nuosprendį dėl jos nuteisimo ir priimti naują nuosprendį, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba jai paskiriant kitos rūšies bausmę.

3.1. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeisdamas BK 54 straipsnio reikalavimus, netinkamai atsižvelgė į asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos motyvus ir tikslus, teisingumo principą, dėl ko paskyrė nuteistajai per griežtą bausmę.

3.2. Nurodo, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamoji K. L. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, tačiau analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas yra padariusi jau ne kartą, šią nusikalstamą veiką padarė 2019 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, minėtu laikotarpiu K. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurį buvo nuteista 2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, teistumas neišnykęs, kas rodo, kad kaltinamoji K. L. jokių išvadų nedaro, ankstesniais nuosprendžiais jai skiriamos laisvės atėmimo bausmės bei jų vykdymo atidėjimas įtakos kaltinamosios elgesiui nepadarė, neatgrasė kaltinamosios nuo nusikalstamų veikų darymo, ji savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, kas patvirtina, kad šis padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, todėl K. L. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – realus laisvės atėmimas.

3.3. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė nuteistosios K. L. kaltės turinio ir rūšies, todėl negalėjo tinkamai įvykdyti teisingumo, o parinkdamas bausmės rūšį, jos dydį didžiausią dėmesį kreipė ne į faktinių aplinkybių visumą, o į tai, kad šią veiką padarė būdama teista, todėl nuosprendyje nurodė, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas.

3.4. Apeliantė sutinka, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, tačiau tai viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Tačiau apeliantės nuomone paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę ji neturės galimybės atlyginti nuosprendžiu priteistą turtinę žalą, susimokėti paskirtas baudas ir vykdyti kitus turtinius įsipareigojimus.

3.5. Atkreipia dėmesį, kad K. L. turi du nepilnamečius vaikus A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir T. T. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., todėl neišsprendus minėtų vaikų priežiūros klausimo, ji taip pat negalės atlikti laisvės atėmimo bausmės. Anot apeliantės, net ir dalinis realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir bausmės skyrimo proporcingumo principams. Teismų praktikoje BK 75 straipsnis dažnai taikomas net ir už nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į žmogaus gyvybę ir sveikatą, o dažniausiai bausmės vykdymas yra atidedamas finansinio pobūdžio bylose, pernelyg nesureikšminant nusikaltimo sunkumo ir neatmetant galimybės asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, atidėti bausmės vykdymą visam paskirtos bausmės laikotarpiui, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju buvo visi teisiniai aspektai ir pagrindai jai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti visos paskirtos bausmės vykdymą.

3.6. Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia (be kita ko) reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę; neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra ne kartą pažymėjęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visu pirma, bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

3.7. Pažymi, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. Tačiau bausmių skyrime jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinumas užtikrinti kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Šis principas atspindi esminę įstatymų leidėjo idėją, kuri gali būti įvardyta kaip tam tikros teismų praktinės veiklos pagrindinių krypčių nustatymo bausmių skyrime tikslas. Lietuvos teisės doktrinoje nėra bendro požiūrio į teisingumo principą ir jo turinį, todėl teisingos bausmės samprata gali būti nevienareikšmė. Ji remiasi konkretaus teisingumo ar neteisingumo suvokimu. Tokiu būdu, teisingumas – visų pirma teisingas baudžiamasis įstatymas sudarantis sąlygas vienodai teisminei praktikai. Tačiau tiek teisingumo, tiek asmenų lygybės įstatymui principas savaime nepaneigia to, kad tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas.

3.8. Nurodo, kad teismas klauso tik įstatymo, todėl jis privalo derinti įstatymo jam suteiktą laisvę ir vienodą baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo bei skyrimo praktiką, neatsižvelgiant į teisėjo nuotaiką ar bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

3.9. Pabrėžia, kad teisingumo principo įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo skiriamos kaltininkui bausmės proporcingumo principo (literatūroje įvardytas bausmės ekonomijos principu). Teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų, pataisymui reikalingą bausmės rūšį ir dydį. Kartu jis suprantamas ir kaip interesų vienybės išlaikymas, ir iš to suponuojamas teiginys, kad už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad būtų išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, tačiau ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati padarytam nusikaltimui: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Teisingumo principas skatina teismą atsižvelgti į teisiamojo interesus, jo pasitaisymo galimybes. Vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas turėtų kaltininkui parinkti tokią bausmę ir jos dydį, kuri labiausiai pozityviai veiktų asmenį ir užkirstų kelią nusikalstamo elgesio recidyvui. Apeliantės nuomone, skundžiamu nuosprendžiu jai buvo paskirta per griežta bausmė.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistoji K. L. ir jos gynėjas palaikė pateikto apeliacinio skundo reikalavimus, prašė nekeičiant bausmės rūšies taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, taip pat menkino apeliantės kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Prokurorė nesutiko su apeliacinio skundo reikalavimais, prašė jį atmesti, nes pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad K. L. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kadangi išvadų iš ankstesnių teistumų ji nedaro.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios K. L. apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Nuteistoji K. L. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su jai paskirta bausme, prašo neskirti realaus laisvės atėmimo ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tuo pačiu teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme ji menkino ir savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Įvertinus bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistosios K. L. apeliacinio skundo argumentus bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas K. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl K. L. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. L. kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė pačią nuteistąją (tuo metu – kaltinamąją) K. L., nukentėjusįjį A. G., liudytojus G. G., R. G., M. Ž., ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek K. L. teisinančius, tiek ją kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė K. L. parodymus, tokiu būdu, padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistosios K. L. kaltumą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios K. L. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

8. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Ši apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-17-976/2020 ir kt.) ir gali pasireikšti tokiomis formomis, kaip asmenų (institucijų) suklaidinimas pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, esminių aplinkybių apsisprendimui dėl turto perleidimo nutylėjimas ir panašiai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, be kita ko, išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-158-303/2021, 2K-6-976/2023 ir kt.).

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje būtinieji sukčiavimo požymiai – apgaulė (t. y. objektyviosios tiesos iškreipimas), tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį ir tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai nutyli reikšmingą nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą informaciją – pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai nustatyti ir motyvuotai atskleisti.

10. Nors apeliantė bando įtikinti, jog ji sąžiningai vykdė tarpininkavimo paslaugas, jokios apgaulės nenaudojo, visgi bylos duomenys rodo priešingai. Kaip matyti, K. L., A. G. melagingai prisistatė kaip įmonės, rengiančios projektus – UAB „L.“ įgaliota atstovė, projektų vadovė ir, A. G. prašant, pažadėjo padėti jam įsteigti sporto klubą, tuo tikslu, tariamam šio projekto įgyvendinimui, ji iš A. G. gavo 450 Eur, 1700 Eur, UAB „L.“ vardu sudarė su nukentėjusiuoju sutartis, nors tam jokių įgaliojimų neturėjo. Tai, kad K. L. neturėjo jokių įgaliojimų atstovauti UAB „L.“ patvirtino liudytoja G. G., kuri neigė bet kokį K. L. bendradarbiavimą su įmone UAB „L.“ ir nurodė, kad K. L. nebuvo duotas įgaliojimas veikti UAB „L.“ vardu, kad įmonės „L.“ sudaromos sutartys būna su antspaudu, o antspaudą turi tik G. G. ir dar vienas asmuo įmonėje. Dar labiau stengdamasi įgyti nukentėjusiojo pasitikėjimą, įtikinti jos tariamai vykdoma veikla, K. L. pateikė nukentėjusiajam fiktyvias Užimtumo tarnybos pažymas, galimai ruoštas pačios ar, jos nurodymu, kitų asmenų, kai tuo tarpu Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte (1 t., b. l. 146) nurodyta, kad Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos A. G. ar K. L. neišdavė 2020 m. liepos 23 d. pažymos „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojui paskirtų išmokų, VUI projekte". Be to, liudytoja R. G. (Užimtumo tarnybos priežiūros skyriaus vyr. specialistė) nurodė, kad visą informaciją dėl paraiškos Užimtumo tarnyba siunčia asmeniškai paraiškos gavėjui, o ne tarpininkui. Tuo pačiu siekdama įtikinti nukentėjusįjį, pateikė jam susirašinėjimą su tariama Užimtumo tarnybos darbuotoja R. K., bei pastarosios K. L. pateiktą Vilniaus Užimtumo tarnybos pranešimą (1 t., b. l. 131), kuriame nurodyta, kad projektų vadovei K. L. yra pateikiamas pagal K. L. pateiktas paraiškas gavėjų sąrašas, patekusių į 2020 m. rezervinių projektų sąrašą, gavusių ir negavusių finansavimą darbo vietų steigimui: UAB „P. p.", M. Ž., R. L., MB „A.", A. G., N. A.. Nors pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus Klientų aptarnavimo departamento administracijos vyriausiosios specialistės A. L. atsakymą, (1 t., b. l. 130) valstybinės institucijos tokių „dokumentų“ nesiuntinėja. O Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštuose (1 t., b. l. 146; 3 t., b. l. 160) nurodyta, kad R. K. (arba R. K.) nei 2019 m., nei 2020 metais, nei vėlesniais metais Užimtumo tarnyboje nedirbo, elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnyba nenaudoja. Fizinio asmens paieškos nacionaliniuose registruose ir Šengeno sistemoje rezultatuose užfiksuota, kad asmens R. K., gimusios nuo 1950 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d., taip pat su panašiais asmenvardžiais, nerasta (3 t., b. l. 161–166). Akivaizdu, kad tokiais veiksmais, naudodama apgaulę, K. L. įtikino nukentėjusįjį, užsitarnaudama jo pasitikėjimą ir dar gavo iš nukentėjusiojo 850 Eur projekto „Jaunojo ūkininko paramai gauti“ paruošimui. Gi vėliau, nurodė įvairias kliūtis, dėl ko ji negali įvykdyti su nukentėjusiuoju sudarytų susitarimų, tokiu būdu K. L., melagingai pažadėdama atlikti tam tikrus veiksmus, iš anksto žinodama, kad jų neatliks ir nukentėjusiajam duotų pažadų neįvykdys, teikdama nukentėjusiajam fiktyvias pažymas, apgaule išviliojusi iš nukentėjusiojo pinigines sumas, užvaldė nukentėjusiojo A. G. pinigus – 3 000 Eur ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, kalbėti apie apeliantės deklaruojamas sąžiningai vykdomas tarpininkavimo paslaugas nėra jokio objektyvaus pagrindo.

11. Apeliaciniame skunde nuteistoji K. L. taip pat tvirtina, kad jai paskirta bausmė yra per griežta, prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas jos atžvilgiu. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pritarti tokiems skundo argumentams.

12. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

13. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajai K. L. už jos padarytą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas nepažeidė aukščiau išdėstytų bausmės skyrimo taisyklių. Teismas atsižvelgė į nuteistosios K. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jos padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas yra padariusi jau ne kartą, šią nusikalstamą veiką padarė 2019 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, minėtu laikotarpiu K. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurį buvo nuteista 2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, teistumas neišnykęs, kas rodo, kad kaltinamoji K. L. jokių išvadų nedaro, ankstesniais nuosprendžiais jai skiriamos laisvės atėmimo bausmės bei jų vykdymo atidėjimas įtakos kaltinamosios elgesiui nepadarė, neatgrasė kaltinamosios nuo nusikalstamų veikų darymo, ji savo elgesio teigiama linkme nekoregavo. Teismas taip pat nustatė ir atsižvelgė į tai, kad K. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, ji teista (2 t., b. l. 149–164), teistumas neišnykęs, bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 135–147), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b. l. 123), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruota (2 t., b. l. 124), dirba (1 t., b. l. 138). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino byloje esančius duomenis, jog apeliantė turi du nepilnamečius vaikus.

15. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo apeliantei paskirta laisvės atėmimo bausme, kuri yra žymiai mažesnė nei šios nusikalstamos veikos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat sutinka ir su galutine subendrinta bausme, kuri buvo paskirta subendrinus už sukčiavimą paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir atidėta bausme taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, - bausmių sudėjimo būdą, palankesnį nuteistajai. Tokiu būdu konstatuoja, jog nuteistajai K. L. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės negalima laikyti aiškiai per griežta. Nuteistosios apeliaciniame skunde kartojamos teismo jau įvertintos aplinkybės, dėl padaryto nusikaltimo pavojingumo ir kaltininkės asmenybės įvertinimo, turimų nepilnamečių vaikų ir panašiai, kas nesudaro pagrindo dar labiau švelninti jai paskirtos bausmės.

16. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą K. L. nuteista skundžiamu nuosprendžiu, yra ne atsitiktinė, o logiška jos antivisuomeninio gyvenimo tąsa. Iš tiesų, nuteistosios K. L. teistumų istorija rodo tai, kad sistemingas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jos gyvenimo būdu, kurio ji nesistengia niekaip keisti. Atsižvelgus į tai, kad nuteistoji, būdama pakankamai jauno amžiaus (37 metai), skundžiamu nuosprendžiu nuteista jau septintą kartą, iš jų net 5 kartus už sukčiavimą, galima daryti išvadą, jog nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jos gyvenimo būdu. Toks nuteistosios elgesys negali būti toleruojamas, todėl ir valstybės reakcija į tokį elgesį negali sudaryti nuteistajai įspūdžio dėl per švelnaus baudžiamumo, dėl ko ji vėl linktų prie teisei priešingo elgesio. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis pasikartojančio nuteistosios K. L. nusikalstamo elgesio, taip pat daryti poveikį, kad ji gyvenimo tikslų siektų tik teisėtais būdais, teisinga ir protinga šiuo požiūriu laikytina tik reali laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikdama nuteistoji turėtų įrodyti, jog iš tikrųjų siekia tapti pilnaverčiu visuomenės nariu ir toliau elgtis pagal visiems priimtinas elgesio normas.

17. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.) Teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.). Turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų ir pan.). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Be to, kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje taip pat nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Nors K. L. ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės aiškiai rodo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vertinant nuteistosios asmenybę, pastebėtina, kad ji teisiama jau septintą kartą, dominuoja nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, konkrečiai, nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnyje. Ankstesniais teismų sprendimais skirtos švelnesnės bausmės (areštas, bauda), kaip matyti, jos elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, kaip ir ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką ji padarė 2019 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, minėtu laikotarpiu K. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurį buvo nuteista 2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu. Administracine tvarka apeliantė taipogi daug kartų bausta už įvairius administracinius nusižengimus. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, jog naują nusikalstamą veiką nuteistoji padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas patvirtina, jog iš ankstesnių teistumų nuteistoji teigiamų išvadų nedaro, spręstina, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti K. L. paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas atsižvelgiant į nuosprendyje tiksliai išnagrinėtas ir nurodytas aplinkybes.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistosios K. L. atžvilgiu bus pasiekti jai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Pirmosios instancijos teismo nuteistajai K. L. už nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai už nusikalstamą veiką paskirta ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Įvertinus nuteistąją K. L. charakterizuojančius duomenis, taip pat aplinkybes, kad iki skundžiamu nuosprendžiu veikos padarymo buvo taikytas 2 kartus bausmės vykdymo atidėjimas, bei šią naują nusikalstamą veiką ji padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bei dar 2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu nuteista ir už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo taikyti jos atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokiu būdu keisti skundžiamą nuosprendį nuteistosios skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

20. Nors nuteistoji apeliuoja į tai, kad ji rūpinasi 2 savo nepilnamečiais vaikais (vaikų amžius 17 ir 12 metų), visgi byloje nėra duomenų, kad K. L. atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę nebus kam rūpintis jos nepilnamečiais vaikais. Be to, BPK 343 straipsnis numato, jeigu areštu ar laisvės atėmimu nuteistas asmuo turi vaikų iki aštuoniolikos metų, kurie lieka be reikalingos priežiūros, nuosprendį vykdyti pateikiantis teismas, jei tai nebuvo padaryta anksčiau, privalo juos atiduoti šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis ir apie tai turi pranešti nuteistajam. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad BPK 343 straipsnyje numatyta nuosprendį pateikiančio vykdyti teismo pareiga pasirūpinti nuteistojo vaikais, jei tam yra teisinis pagrindas. Tuo tarpu nuteistosios rūpinimasis nepilnamečiais vaikais nėra pripažįstamos aplinkybėmis, kurios būtų nesuderinamos su laisvės atėmimo bausmės vykdymu, juolab, įvertinus ir tai, jog be vaikų priežiūros ji tuo pačiu yra linkusi daryti ir naujas tyčines nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad K. L. žinodama, kad turi pareigą rūpintis ir auginti savo nepilnamečius vaikus, turi ir pareigą laikytis įstatymų ir nenusikalsti, tačiau sąmoningai ir vėl jau septintą kartą pasirinko nusikalstamo elgesio modelį. Tokiais veiksmais ji prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Tai, kad jai skirta bausme, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo, yra pabloginama jos šeimos padėtis, yra tik netinkamo jos elgesio rezultatas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad K. L. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantės atvejis yra išimtinis, pagrindžiantis būtinybę jai pakartotinai jau ketvirtą kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas, ypač padarytas tyčia, sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei.

21. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

22. BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.

23. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės tinkamai išspręstas priteistino civilinio ieškinio klausimas, nustatant bendrą civiliniu ieškiniu priteistinos sumos dydį. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje visa priteistina suma įvardinta kaip patirta neturtinė žala. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas priteistinos neturtinės žalos dydis sudaro tik 300 Eur, kuris proporcingas nuteistosios nusikalstamų veiksmų apimčiai nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, rūpesčiams, taip pat neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams. O turtinė žala, kuri patvirtinta pateiktais rašytiniais įrodymais ir kurią nukentėjusysis prašė priteisti iš nuteistosios sudaro 6450 Eur. Taigi, šioje dalyje nuosprendis patikslintinas išskiriant priteistinos turtinės (6450 Eur) ir neturtinės (300 Eur) žalos dydžius, nekeičiant nuosprendžio esmės (BPK 308¹ straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios K. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo patikslinti nurodant:

Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti nukentėjusiajam A. G. iš K. L. 6 450 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėJurga Vasiliauskienė