- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-05
- Bylos Nr.
- 1S-497-397/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38328-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- K. L.
- Kategorijos
- 2.12.4Pagreitintas procesas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-52-725/2022, kurioje K. L. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant dviejų mėnesių terminą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje K. L. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, tuo, kad turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, A. G. melagingai prisistatė kaip įmonės, rengiančios projektus – UAB „ (duomenys neskelbtini)“ projektų vadove ir A. G. prašant, pažadėjo padėti įsteigti jam sporto klubą, ir 2020 m. gegužės 20 d. restorane „C. N.“, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovė, su A. G. pasirašė įmonės steigimo sutartį bei iš A. G. gavo 450 Eur, be to, 2020 m. gegužės 25 d. restorane „C. N.“, adresu (duomenys neskelbtini), už projektą sporto klubo parengimui iš A. G. gavo 1700 Eur, be to, A. G. jos prašant parašyti projektą „Jaunojo ūkininko paramai gauti“, į jos nurodytą „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 14 d. 08.24 val. A. G. pervedė 850 Eur, tačiau K. L. projektų neparengė ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 3000 Eur, priklausančių A. G., tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi priėmė sprendimą baudžiamąją bylą Nr. 1-52-725/2022, kurioje K. L. kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti ir nustatyti prokurorui dviejų mėnesių terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti. Teismas konstatavo, jog teismo nutartyje nurodytų netirtų ir nesiaiškintų aplinkybių skaičius gana didelis, šių aplinkybių aiškinimasis ir versijų tyrimas yra labiau būdinga ikiteisminio tyrimo proceso paskirčiai ir tikslui ir tai trukdo teismui bylą nagrinėti objektyviai, todėl teismas padarė išvadą, kad nutartyje paminėti baudžiamojo proceso normų pažeidimai yra esminiai, kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį
3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė E. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
3.1. Skunde nurodoma, jog baudžiamoji byla prokurorui grąžinta nepagrįstai. Prokurorės teigimu, įvertinus baudžiamosios bylos duomenis bei nutarties motyvus, priešingai, nei konstatavo teismas, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą, nėra. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas konstatavo, jog tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš pačios K. L. parodymų matyti, kad K. L. buvo pažįstama su galima UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove G. G., taip pat iš kaltinamosios parodymų matyti, kad ji, ne vieną kartą ruošdama projektus, tame tarpe ir nukentėjusiajam šioje byloje, bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja G. G.. Apklausta liudytoja G. G. neigė bet kokį K. L. bendradarbiavimą su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau teismas pagal teisme ištirtas aplinkybes, abejojo liudytojos G. G. parodymais, todėl padarė išvadą, kad nusikalstamos veikos padaryme galėjo dalyvauti ir kitas asmuo. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas nemotyvavo, kas tas kitas asmuo, be to, tokia teismo išvada prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo parodymams, kad visus dokumentus tvarkė ir procesą organizavo tik K. L.. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad net nuvykus pas G. G., siekiant išsiaiškinti ar K. L. yra UAB “ (duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė, K. L. neatvažiavo. Todėl prokurorės įsitikinimu, nėra pagrindo tikėti kaltinamosios iškeltomis gynybinėmis versijomis, siekiant išvengti atsakomybės.
Šalies argumentai
3.2. Skunde pažymima, jog taip pat teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra patikrinta kaltinamosios K. L. versija, kad kaltinamoji ir anksčiau, bendradarbiaudama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ galima atstove G. G., ruošė panašaus pobūdžio projektus, taip pat nesurinkti duomenys, ar projektų ruošime kažkokius veiksmus turi atlikti ir projektą užsakęs asmuo, taigi nepatikrinta kaltinamosios versija dėl projektų nukentėjusiajam neparuošimo dėl jo paties veiksmų, taigi dėl galimai nusikalstamos veikos požymių K. L. veikoje nebuvimo. Tačiau skundo autorės pastebėjimu iš teismo ištirtų rašytinių duomenų Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštų, VI „Registrų centro“, Juridinių asmenų registro duomenų, Sodros duomenų, matyti, jog kaltinamoji neturi jokių sąsajų nei su UAB “ (duomenys neskelbtini)“ nei su institucija, kuriai tariamai rengė projektus - Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
3.3. Nesutikdama su skundžiamos nutarties argumentu, jog nepatikrinta kaltinamosios versija dėl projektų nukentėjusiajam neparuošimo dėl jo paties veiksmų, prokurorė skunde atkreipė dėmesį, kad nukentėjusysis ne tik savo nuosekliuose parodymuose motyvavo, jog pasitikėjo K. L. ir viską darė kaip ji liepė, taip pat patvirtino, jog kaltinamosios nurodymu netgi išsinuomojo patalpas būsimo projekto įgyvendinimui ir sumokėjo 3000 eurų avansą UAB „(duomenys neskelbtini)".
3.4. Prokurorės įsitikinimu, tai, kad teismas ištyręs byloje surinktus duomenis mano, kad turėtų būti patikrintos kaltinamosios nurodytos aplinkybės ir versijos, nesudaro pagrindo tai vertinti kaip esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, užkertančius kelią teismui nagrinėti bylą teisme ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Bylos nagrinėjimo metu iškilus būtinumui patikrinti kaltinamosios iškeltas versijas dėl bendrų projektų rengimo su G. G., apylinkės teismui nėra kliūčių apklausti pačią kaltinamąją, kad ši įvardintų ar pateiktų ruoštus projektus. Siekiant, išsiaiškinti, kokius veiksmus nukentėjusysis turėjo atlikti, norėdamas dalyvauti projekto kūrime, teismui taip pat nėra kliūčių dėl paaiškinimų užklausti Užimtumo tarnybos, ar iškviesti atstovą, kuris paaiškintų projektų įgyvendinimo tvarką.
3.5. Prokurorės teigimu, bylos grąžinimas prokurorui šiuo atveju prieštarautų operatyvumo principui. Grąžinus bylą į prokuratūrą procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamosios teisę, kad jos byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Teismo nutartyje nurodyti argumentai negali būti pripažinti teisingais, o bylos perdavimas prokurorui, nesant BPK 234 straipsnio 3 dalyje nustatyto pagrindo, pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. skundas tenkinamas.
5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama teismo nutartimi, bylos medžiaga, prokurorės skundo argumentais, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje K. L. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymu, prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti, grąžinta nepagrįstai. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvardyti trūkumai nesudaro pagrindo juos vertinti kaip esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
6. Iš skundžiamos 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties matyti, kad byla grąžinta prokurorui konstatavus, jog esama kitų esminių trūkumų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Skundžiama 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi konstatuota, jog kaltinamosios K. L. nurodomos aplinkybės, kad ji su G. G. bendradarbiavo ne tik byloje nagrinėjamu atveju, tačiau ir anksčiau kartu yra turėjusios ir kitų klientų, ką patvirtina kaltinamosios turimi susirašinėjimai su G. G., duoda pagrindo manyti, kad šios nusikalstamos veikos padaryme galėjo dalyvauti ir dar vienas asmuo. Be to, byloje nėra patikrinta kaltinamosios versija, kad kaltinamoji ir anksčiau, bendradarbiaudama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ galima atstove G. G., ruošė panašaus pobūdžio projektus. Taip pat nesurinkti duomenys, ar projektų ruošime kažkokius veiksmus turi atlikti ir projektą užsakęs asmuo, taigi nepatikrinta kaltinamosios versija dėl projektų nukentėjusiajam neparuošimo dėl jo paties veiksmų, taigi dėl galimai nusikalstamos veikos požymių K. L. veikoje nebuvimo. Taip pat pažymima, jog K. L. nurodė, kad 2020 m. liepos 23 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos Dėl Lietuvos Respublikos gyventojui priskirtų išmokų VUI projekte (kurią nukentėjusiajam pateikė K. L.), kuri yra pasirašyta Valstybinės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijos (pasirašančiojo asmens nei pareigos, nei pavardė nenurodyti) ir atstovo K. L., paruošė ir išdavė jos įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra kažkuris tuo metu jos įmonėje dirbęs darbuotojas. Tačiau ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta, juo labiau, nesiaiškinta, ar Užimtumo tarnybos vardu gali išduoti pažymas ne pati Užimtumo tarnyba, o kokia nors įmonė. Galimai tokiais veiksmais buvo padaryta dar viena nusikalstama veika. Be to, skundžiamoje nutartyje atkreipiamas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu tikrinant informaciją apie tariamai netikrą Užimtumo tarnybos darbuotoją R. K., fiktyviu susirašinėjimu su kuria taip pat grindžiamas kaltinimas K. L., buvo nustatinėjama asmenybė – R. K., o ne R. K.(c), tikrinant tariamus paramos gavėjus, įtrauktus į 2020 m. liepos 1 d. Vilniaus užimtumo tarnybos pranešimą, įdėtas tik pareigūno tarnybinis pranešimas, kad du asmenys neegzistuojantys, iš kurių vienas buvo MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tarnybiniame pranešime nurodyta (ir galimai tokiu pavadinimu buvo tikrinta, nes byloje nėra pridėta tokių faktinių aplinkybių nustatymo dokumentų) MB „(duomenys neskelbtini)“. Apylinkės teismo vertinimu, visos šios neaiškios ir neištirtos versijos ir aplinkybės neleidžia nustatyti, ar buvo apskritai padaryta K. L. inkriminuojama nusikalstama veika, ar tinkamas asmuo jos padarymu kaltinamas, ar galimai šią nusikalstamą veiką galėjo padaryti ne tik K. L., bet ir kitas asmuo.
7. Aukštesnysis teismas su tokiomis žemesnės instancijos teismo išvadomis nesutinka. Šios pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės nėra esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie užkirstų kelią nagrinėti bylą teisme ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
8. Pažymėtina, jog BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Matyti, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, įžvelgdamas kitų nusikalstamų veikų požymius, dėl kurių baudžiamoji byla nebuvo perduota kaltinamuoju aktu nagrinėti teismui, grąžindamas bylą prokurorui siekia praplėsti bylos nagrinėjimo ribas. Iš kaltinamojo akto matyti, jog baudžiamoji byla teismui perduota tik dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nagrinėjamu atveju, nėra įžvelgiama ir aplinkybių dėl kurių grąžinus bylą prokurorui turėtų būti pareikšti nauji įtarimai kitiems fiziniams asmenims būtent šioje byloje. Nors skundžiamoje 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nurodomi tyrimo veiksmai, kuriuos atlikus, pasak apylinkės teismo, galimai atsirastų pagrindas praplėsti kaltinimą, tačiau nenurodomos aplinkybės, kurioms esant būtų galima teigti, jog galimai buvo padaryta dar viena nusikalstama veika ir, kad ją galėjo padaryti kitas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, jog BPK 257 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui, o negrąžina bylą prokurorui trūkumams pašalinti, kaip buvo padaryta šiuo atveju.
9. Nors skundžiamoje teismo nutartyje teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra patikrinta kaltinamosios versija, kad ji ir anksčiau, bendradarbiaudama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ galima atstove G. G., ruošė panašaus pobūdžio projektus, taip pat nesurinkti duomenys, ar projektų ruošime kažkokius veiksmus turi atlikti ir projektą užsakęs asmuo, t.y. nepatikrinta kaltinamosios versija dėl projektų nukentėjusiajam neparuošimo dėl jo paties veiksmų, taip pat nesiaiškinta ar Užimtumo tarnybos vardu gali išduoti pažymas ne pati Užimtumo tarnyba, o kokia nors įmonė, tačiau kaip pagrįstai nurodyta prokurorės skunde, bylos nagrinėjimo metu iškilus būtinumui patikrinti kaltinamosios iškeltas versijas dėl bendrų projektų rengimo su G. G., apylinkės teismui nebuvo kliūčių apklausti pačią kaltinamąją, kad ši įvardintų ir pateiktų ruoštus projektus. Siekiant išsiaiškinti, kokius veiksmus nukentėjusysis turėjo atlikti, norėdamas dalyvauti projekto kūrime bei išsiaiškinti ar Užimtumo tarnybos vardu gali išduoti pažymas ne pati Užimtumo tarnyba, o kitos įmonės, teismui nebuvo kliūčių dėl paaiškinimų užklausti Užimtumo tarnybą, ar iškviesti atstovą, kuris paaiškintų projektų įgyvendinimo tvarką, taip pat ir pažymų išdavimo tvarką.
10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo taip pat būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nepakanka duomenų kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms patikrinti, turi galimybę pasinaudoti BPK 287 straipsnyje numatytomis nuostatomis. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu tokių veiksmų atlikimas teisme dėl kokių nors priežasčių yra neįmanomas arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodomi nustatyti trūkumai (neaiškios ir neištirtos versijos ir aplinkybės), nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Tai reiškia, kad šiuo atveju, nėra jokio pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai trukdė jam išnagrinėti bylą iš esmės bei nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą, nei tai buvo įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu. Pirmosios instancijos teismas nurodė tokias aplinkybes, kurias negrąžinus bylos prokurorui, galėjo pats išnagrinėti, jos nekliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti, neatitinka BPK 254 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams teisminiam nagrinėjimui.
Ši nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.