Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-48-368/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-20
Bylos Nr.: e2S-48-368/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-01467-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Mockevičius
Ieškovas: J. J. M. B.
Atsakovas: G. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-48-368/2025Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01467-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.2.10; 3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.4.1.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. M. B. atskirąjį skundą ir atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. M. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. J. M. B. ieškiniu prašė: 1) panaikinti įrašą apie santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. duomenys neskelbtini), tarp J. J. M. B. ir G. B., iširusią dėl G. B. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko V. B. gyvenamąją vietą su ieškove J. J. M. B.; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko R. B. gyvenamąją vietą su ieškove J. J. M. B.; 4) priteisti iš atsakovo G. B. nepilnamečiui vaikui V. B. materialinį išlaikymą 350 Eur dydžio periodinėmis, kiekvieną kalendorinį mėnesį iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę J. J. M. B.; 5) priteisti iš atsakovo G. B. nepilnamečiui vaikui R. B. materialinį išlaikymą 350 Eur dydžio periodinėmis, kiekvieną kalendorinį mėnesį iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę J. J. M. B.; 6) priteisti ieškovės J. J. M. B. naudai iš atsakovo G. B. 700 Eur nepilnamečių vaikų V. B. ir R. B. išlaikymo įsiskolinimą už 2024 m. spalio mėnesį; 7) nustatyti atsakovo – tėvo G. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. B. ir R. B. tvarką, nurodytą ieškinio 7 punkte; 8) padalinti turtą, ieškinio 8–9 punktuose nurodyta tvarka; 9) priteisti atsakovo G. B. naudai iš ieškovės J. J. M. B. 7 851,50 Eur pinginę kompensaciją; 10) nutraukus santuoką ieškovei J. J. M. B. palikti pavardę – B.; 9) priteisti ieškovės J. J. M. B. naudai iš atsakovo G. B. 5 000 Eur neturtinę žalą; 10) priteisti ieškovės J. J. M. B. naudai iš atsakovo G. B. ieškovės patirtas bylinėjimo išlaidas.

2. Taip pat ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų V. B. ir R. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. J. M. B. ir įpareigoti atsakovą G. B. perduoti vaiką V. B. ieškovei J.J. M. B.; 2) priteisti iš atsakovo G. B. 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečio vaiko V. B. išlaikymui, lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę J. J. M. B.; 3) priteisti iš atsakovo G. B. 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečio vaiko R. B. išlaikymui, lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę J. J. M. B.; 4) nustatyti laikiną atsakovo G. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. B. ir R. B. tvarką:

Tėvas (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį bendrauja su vaikais paimdamas juos iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 16.00 val. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti vaikų nurodytu laiku, jis privalo iš anksto apie tai informuoti motiną;

Tėvas (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) kiekvieną šeštadienį bendrauja su vaikais, paimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos ar vaikų buvimo vietos, apie kurią tėvui privalo iš anksto pranešti motinai, šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti vaikų nurodytu laiku, tai tą šeštadienį motina ir vaikai užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra.

5) įpareigoti atsakovą G. B. gyventi skyrium nuo ieškovės J. J. M. B., nepilnamečių vaikų V. B. ir R. B.; 6) uždrausti atsakovui G. B. valdyti ir naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini).

3. Nurodė, kad 2024 m. spalio 29 d. atsakovas prie ieškovės valią, panaudodamas apgaulę, socialinės darbuotojos D. L. S. akivaizdoje, atėmė nepilnametį vaiką V. B. iš ieškovės ir iki šiol jo negrąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuo to dienos šalių nepilnamečiai vaikai, kurie yra identiški dvyniai, yra atskirti, atsakovas neleidžia vaikams gyventi kartu, susitikti ir bendrauti tarpusavyje. Tarp ieškovės ir nepilnamečių vaikų yra ypatingai stiprus emocinis ryšys. Vaikai yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ir yra ypatingai prisirišę prie mamos, kuri jiems yra reikalinga jų kasdieniniame gyvenime. Vaikai yra prisirišę vienas prie kito, todėl jų išskyrimas prieštarautų geriausių vaikų interesų prioriteto principui. Ieškovė tiek santuokos metu, tiek ir po faktinio santuokos iširimo nepertraukiamai rūpinasi visais vaikų poreikiais, siekia, kad vaikai galėtų augti ir vystytis juos supančioje tinkamoje aplinkoje. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena šeimos gyvenamajame name, kur jie jaučiasi saugiai, jiems yra užtikrintos visos sąlygos, arti gyvenamųjų namų yra darželis, kurį vaikai lankė. Prašoma taikyti laikina tėvo ir vaikų bendravo tvarka užtikrins nepilnamečiams vaikams teisę matytis ir bendrauti su savo tėvu, o tėvui – matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Nustatant nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo dydį prašo taikyti minimalų mėnesinį atlygį, kuris ieškinio pateikimo metu buvo 708 Eur. Atitinkamai išlaikymo sumą mažinant valstybės mokama vaiko pinigų suma. Iš atsakovo prašo vaikams priteisti po 300 Eur dydžio laikiną materialinį išlaikymą, mokamą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Pažymėjo, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalyje. 2024 m. rugsėjo 28 d. atsakovas išsikraustė iš šalių gyvenamojo namo, tačiau jis į namus atvažiuoja, ir ne vienas, kyla konfliktai, kviečiama policija, todėl ieškovė jaučia baimę dėl atsakovo psichologinio smurto ir galimų kitokių išpuolių, o dėl tokių atsakovo veiksmų nepilnamečiai vaikai jaučia įtampą ir patiria skaudžius dvasinius išgyvenimus. Nurodė, kad 2024 m. spalio 29 d. be ieškovės sutikimo atsakovas pasiėmė ir negrąžiną nepilnamečio vaiko V. B. į šalių gyvenamuosius namus, todėl prašo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų; uždrausti atsakovui valdyti ir naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Atsiliepimas

4. Atsakovas G. B. pateiktoje nuomonėje nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėjo, kad ieškovė melagingai jį apkaltino išprievartavimu, taip pat neleidžia matyti su vaikais, todėl sūnų V. B. pasiėmė gyventi kartu su savimi. Ieškovė serga (duomenys neskelbtini), yra silpnos sveiktos, savo ligos nesigydo, todėl neturi galimybės pasirūpinti vaikais, namų ruošos darbais. Taip pat ji nesirūpina vaikų sveikata, neveda į ugdymo įstaigą, laiko juos izoliavusi nuo visuomenės. Namuose yra nuolat girtaujama.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) teismui pateiktoje išvadoje (toliau – Išvada) nurodė, kad vaikų motina tinkamai geba atliepti vaikų fizinius ir emocinius poreikius. Jos gyvenamuoju adresu sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti. Atsakovas nelaukęs teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, mamai nesutikus ir kartu nepriėmus bendro sprendimo, paėmė ir išsivežė vaiką iš ligoninės, taip atskirdamas brolius dvynius ir sukeldamas neigiamus išgyvenimus vaikams. Skyriaus nuomone, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Neturi duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas. Skyriaus nuomone, yra pažeisti geriausi vaikų interesai – šiuo metu broliai dvyniai yra atskirti tarpusavyje, vienas su kitu bendrauja minimaliai, dėl ko patiria išgyvenimus, vaikų atstovams pagal įstatymą nepavyksta geranoriškai susitarti, dėl ko galimai nukenčia ir vaikų ugdymas – abu vaikai nelanko ugdymo įstaigos. Skyrius mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – vaikų V. B. ir R. B. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina ir atsakovui įpareigojimas perduoti vaiką V. B. motinai, neprieštarauja geriausiems vaikų interesams. Taip pat prašymai priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. ir R. B. iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui; paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų V. ir R. B. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. ir R. B. tvarką neprieštarauja geriausiems vaikų interesams. Mano, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrintas brolių neišskyrimas, vaikai turės galimybę gyventi jiems įprastoje aplinkoje, lankyti ugdymo įstaigą, bendrauti su abiem tėvais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi teismas ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies; nustatė nepilnamečių vaikų V. B. ir R. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. J. M. B. ir įpareigojo atsakovą G. B. perduoti vaiką V. B. ieškovei J. J. M. B.; nustatė laikiną atsakovo G. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. B. ir R. B. tvarką:

Tėvas neporinių savaičių antradienį ir penktadienį bendrauja su vaikais, paimdamas juos pasibaigus ugdymui iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val. Jei ugdymas tą dieną nevyksta – yra ne darbo diena, tėvas bendrauja su vaikais paimdamas juos iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.

Tėvas porinių savaičių trečiadienį bendrauja su vaikais paimdamas juos pasibaigus ugdymui iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val. Jei ugdymas tą dieną nevyksta – yra ne darbo diena, tėvas bendrauja su vaikais paimdamas juos iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.

Tėvas porinių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaikais paimdamas juos penktadienį pasibaigus ugdymui iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.

Vaikų perdavimas negalimas tik dėl vaiko ligos, kai jo transportavimas pagal gydytojų rekomendacijas nėra galimas (pav.: aukšta temperatūra, gulimas rėžimas ir pan.).

Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti vaikų nurodytu laiku, jis privalo iš anksto apie tai informuoti motiną.

Vaikams savarankiškai išreiškus savo nuomonę ir norą paskambinti tėvui ar motinai, kurio tuo metu kartu su juo nėra, jo bendravimas su skyriumi esančiu tėvu ar motina yra neribojamas ir priklauso nuo vaiko noro bei jo poreikio bendrauti.

Priteisė iš atsakovo G. B. 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečio vaiko V. B. išlaikymui, lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę J. J. M. B.; priteisė iš atsakovo G. B. 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečio vaiko R. B. išlaikymui, lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę J. J. M. B.. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kitą prašymo dalį atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad išskyrus atsakovo teiginius, nėra duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Teismas vertino, kad siekiant neišskirti brolių, kurie yra dvyniai, bei tam, kad būtų apsaugoti vaikų interesai ir vaikams užtikrinama stabili aplinka bylos nagrinėjimo metu, ugdymas, tenkino ieškovės prašymą nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad šiuo metu vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, tai yra, kad šeimos aplinka vaikams tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi. Teismas vertino, kad tikslinga tenkinti papildomą ieškovės prašymą ir atsakovą įpareigojo nedelsiant grąžinti nepilnametį sūnų V. B. ieškovei į jos gyvenamąją vietą.

8. Teismas sprendė, kad pagal ieškovės siūlomą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, tėvo – atsakovo – bendravimas būtų neteisėtai ir nepagrįstai ribojamas. Vertino, kad tėvo ir vaikų ryšys yra stiprus ir artimas. Kitokių duomenų, išskyrus tėvo negražinamą vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismas nenustatė, kad vaikų bendravimas su atsakovu kenktų jų fizinei ar emocinei sveikatai. Teismas iš Liteko duomenų nustatė, kad ikiteisminiame tyrime, kuris pradėtas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, įtarimai atsakovui nėra pareikšti, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pareigūnų priimti sprendimai skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius, teismo panaikinti, nes buvo paskirti nepagrįstai. Teismas atsižvelgdamas į tėvų lygiateisiškumo principus, į tai, kad tėvo ir vaikų tarpusavio ryšys yra artimas, jis taip pat užtikrina vaikams tinkamas sąlygas gyventi, jais tinkamai rūpinasi, sprendė, kad labiausiai vaikų interesus atitiks ne tik atsakovo bendravimas su vaikais darbo dienomis, tačiau ir bendravimas kas antrą savaitgalį. Teismas vertino, kad šalių sūnus V. yra pas atsakovą namuose nakvojęs nepertraukiamą kelių dienų laikotarpį. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas su šia pareiga nebūtų susitvarkęs. Teismas nenustatė tokių vaiko specialiųjų poreikių, kurių negalėtų patenkinti atsakovas. Teismas konstatavo, jog nėra duomenų, kad nustačius dažnesnę atsakovo bendravimo tvarką su sūnumis, būtų pažeistos vaikų teisės ir teisėti interesai.

9. Teismas nustatė, kad atsakovas neginčija, jog nevykdo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas atsižvelgdamas, kad vaikams būtina ypatinga priežiūra, o atsakovas prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo neprisideda, į šalių vaikų amžių, į tai, kad šioje proceso stadijoje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie vaikų poreikius ir išlaidas, reikalingas šiems poreikiams tenkinti, apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, jas teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, į teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius), reikalingą kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų, į valstybės vaikui mokamos išmokos dydį, padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo vaikams materialinį išlaikymą nuo nutarties priėmimo dienos iki bus priimtas teismo sprendimas kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur.

10. Teismas pažymėjo, kad vien kilę nesutarimai ar konfliktai tarp sutuoktinių, ar kiti nepatogumai gyvenant kartu nėra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi. Vertino, kad nėra pateikta duomenų, kad konfliktai kyla išimtinai tik dėl atsakovo netinkamo elgesio. Atkreipė dėmesį, jog nėra pateikta duomenų, kad atsakovui yra pareikšti įtarimai dėl nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, padarymo, be to teismas yra panaikinęs visus policijos pareigūnų išduotus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius, konstatuodamas, kad jie išduoti nepagrįstai.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovė J. J. M. B. prašo: panaikinti skundžiamos Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria: 1) buvo nustatyta laikina atsakovo G. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais V. B. ir R. B.; 2) ieškovės J. J. M. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: laikino atsakovo G. B. įpareigojimo gyventi skyriumi nuo ieškovės J. J. M. B. ir uždraudimo valdyti ir naudotis šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atmestas, ir klausimą išspręsti iš esmės:

Žemesnės instancijos teismas

1) Nustatyti tokią laikiną atsakovo G. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. B. ir R. B. tvarką:

Tėvas (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį bendrauja su vaikais paimdamas juos iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos 12.30 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 16.00 val. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti vaikų nurodytu laiku, jis privalo iš anksto apie tai informuoti motiną;

Tėvas (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) kiekvieną šeštadienį bendrauja su vaikais, paimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos ar vaikų buvimo vietos, apie kurią tėvui privalo iš anksto pranešti motina, šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti vaikų nurodytu laiku, tai tą šeštadienį motina ir vaikai užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra;

2) Įpareigoti atsakovą G. B. gyventi skyrium nuo ieškovės J. J. M. B., nepilnamečių vaikų V. B. ir R. B.;

3) Uždrausti atsakovui G. B. valdyti ir naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini).

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Mano, kad teismas netinkamai vertino šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, teisės normas reglamentuojančias laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymą, todėl nepagrįstai nustatė kitokią, nei ieškovė prašė, laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Pagal ieškovės siūlomą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja tris kartus per savaitę – kiekvieną antradienį ir trečiadienį nuo 12.30 val. iki 16.00 val. ir kiekvieną šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. Mano, kad tokia ieškovės siūloma laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka užtikrina dažną atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais bendravimą, atsižvelgiant į nepilnamečiu vaikų amžių ir rutiną.

11.2. Vertina, kad teismo nustatyta tvarka yra nestabili ir nepastovi, nustatyta neatsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, jų rutiną. Pagal nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, nepilnamečiai vaikai bendrautų su atsakovu skirtingomis dienomis, todėl tai neigiamai paveiktų jų nusistovėjusią rutiną. Nepilnamečiai vaikai yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jie itin prisirišę prie motinos ieškovės, įpratę eiti miegoti apie 20.00 val., todėl nepilnamečiai vaikai negali bendrauti su tėvu iki 19.00 val. darbo dienomis bei likti pas atsakovą, jo gyvenamojoje vietoje, visą savaitgalį su nakvyne. Pažymi, kad tokio amžiaus nepilnamečiu vaikų interesus geriausiai užtikrina nakvynė jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

11.3. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė leidžia atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, pati inicijuoja skambučius tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų. Ieškovė siekia, kad atsakovas kuo daugiau bendrautų su nepilnamečiais vaikais. Ieškovės nuomone, teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra neatitinkanti jų interesų ir geriausių prioritetinių vaiko teisių interesų apsaugos ir gynimo principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, rutiną bei poreikius.

11.4. Pažymi, kad teismas nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį su nakvyne tvarką, nevertino byloje esančių duomenų apie atsakovo gyvenamosios vietos sąlygas ir nepilnamečių vaikų galimybes likti nakvoti atsakovo gyvenamojoje vietoje. Nurodo, kad remiantis Išvada, atsakovas gyvena su savo motina, dviejų aukštų name, kurio plotas yra apie 100 kv. m, namo pirmas namo aukštas remontuojamas. Kartu su atsakovu ir jo motina gyvena atsakovo sesuo su savo šeima – vyru ir nepilnamečiu vaiku. Atsakovas gyvenamajame name gyvendamas kartu su nepilnamečiu vaiku R. B., miegodavo ir būdavo tam pačiam kambaryje. Kambaryje yra dvi lovos. Tuo tarpu nepilnamečiai vaikai šalių gyvenamajame name, kuriame šiuo metu gyvena kartu su ieškove, turi savo atskirą kambarį ir atskiras lovas. Gyvenamajame name yra visa erdvė skirta jiems žaisti, ugdytis. Tuo tarpu atsakovo gyvenamojoje vietoje nepilnamečiai vaikai pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, nakvynių pas atsakovą metu neturėtų savo atskiro kambario, pakankamai erdvės užsiimti veiklomis, žaisti, kadangi kiti kambariai yra užimti atsakovo šeimos narių, pirmas gyvenamojo namo aukštas yra remontuojamas ir atsakovas turi tik vieną laisvą kambarį, kuriame jis pats ir gyvena. Mano, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas gali užtikrinti tinkamas ir saugias nakvynei sąlygas nepilnamečiams vaikams, kurias visiškai užtikrina Ieškovė šalių gyvenamajame name. Akcentuoja, kad dėl šių priežasčių laikina atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais turi būti nustatyta be nakvynių atsakovo gyvenamoje vietoje, todėl labiausiai nepilnamečių vaikų interesus atitiks ieškovės siūloma laikina atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais.

11.5. Atkreipia dėmesį, kad nepilnamečiai vaikai yra (duomenys neskelbtini) metų, jie ypatingai yra prisirišę prie mamos. Ieškovė nedirba dėl ligos bei gauna išmokas iš buvusios darbovietės, todėl ji visą savo laiką skiria nepilnamečių vaikų ugdymui ir priežiūrai. Nepilnamečiai vaikai įpratę, kad ieškovė jiems grįžus iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos padeda tvarkytis, nusiprausti ir yra visada šalia. Nepilnamečiai vaikai turi nusistovėjusią rutiną, dienos veiklas, vaikai eina miegoti apie 20.00 val. Pakartotinai pažymėtina, kad Nepilnamečių vaikų prisirišimą prie Ieškovės ypatingai lemią jų mažas amžius. Teismui nustačius laikinoje bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais skirtingomis darbo dienomis bei kas antrą savaitgalį su nakvyne, būtų iškreipta nepilnamečių vaikų nusistovėjusi rutina, kadangi tokia bendravimo tvarka yra nepastovi ir nenuosekli, o visas savaitgalis be motinos nepilnamečiams vaikams kels stresą.

11.6. Atsakovas galimai padarė nusikalstamą veiką ieškovės atžvilgiu bei pažeidė smurto artimoje aplinkoje orderius, bei tokiu būdu kelia pavojų ieškovei ir pažeidžia jos ir nepilnamečių vaikų teises ir interesus, nepilnamečių vaikų teisę į saugią ir darnią aplinką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Marijampolės apylinkės VPK Šakių r. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, pagal ieškovės pareiškimą, įtariamasis yra atsakovas, kadangi atsakovas galimai lytiškai santykiavo su ieškove prieš jos valią, manipuliuodamas nepilnamečiais vaikais. 2024 m. spalio 56 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK priėmė sprendimus skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius atsakovui ir jo mamai D. B., pavojų patiriantis asmuo – ieškovė. Atsakovas 2024 m. spalio 18 d. pažeidė skirtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ir atvyko pas ieškovę į gyvenamąjį namą su dviem draugais. Ieškovė dėl atsakovo tokio elgesio patyrė didelį stresą ir baimę, buvo priversta kviesti policiją. Ieškovė jaučia baimę dėl atsakovo psichologinio smurto ir galimų kitokių išpuolių, o dėl tokių atsakovo veiksmų nepilnamečiai vaikai jaučia įtampą ir patiria skaudžius dvasinius išgyvenimus.

11.7. 2024 m. spalio 29 d. nepilnametis V. B. buvo prievarta atskirtas nuo šeimos. Atsakovas prievarta, panaudodamas apgaulę, prieš ieškovės valią ir socialinės darbuotojos L. S. akivaizdoje atėmė nepilnametį vaiką V. B. iš ieškovės. Pažymi, kad tokius veiksmus atsakovas atliko nepilnamečių vaikų akivaizdoje, o nepilnametis vaikas V. B. išvadą teikiančios institucijos specialistams apklausos metu nurodė, kad „tėtis mane pavogė“. Atsakovas tyčia sąmoningai sutrikdė vaiko rutiną, negrąžino vaiko į jo įprastą gyvenamąją vietą, nors nepilnametis vaikas norėjo grįžti pas motiną ir brolį dvyni, ir tuo šiurkščiai pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką. Akcentuoja, kad nepilnamečiai vaikai apklausiami išvadą teikiančios institucijos specialistų nurodė, kad atsakovas kelia konfliktus su ieškove. Mano, jog tikėtina, kad atsakovas ir toliau kels konfliktus, jeigu jam nebus uždrausta gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų.

11.8. Atsakovas pažeidžia ieškovės ir nepilnamečių vaikų teises ir interesus, kelia konfliktus su ieškove, todėl teismas nepagrįstai šių aplinkybių nevertino geriausių vaiko interesų prioriteto principo prizmėje bei nepagrįstai nustatė, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovo naudotą smurtą prieš ieškovę ir nepilnamečius vaikus bei nepagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų.

Šalies argumentai

12. Atskiruoju skundu atsakovas G. B. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-11355-829/2024 dėl nustatyto 300 Eur mėnesinio išlaikymo skyrimo vaikui R. B. iš atsakovo G. B. ir nustatyti 200 Eur mėnesinį išlaikymą; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-11355-829/2024 dėl nustatyto 300 Eur mėnesinio išlaikymo skyrimo vaikui V. B. iš atsakovo G. B. ir nustatyti 200 Eur mėnesinį išlaikymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nesutinka su skundžiama nutartimi priteistu nepilnamečiams vaikams mokėtinu išlaikymo dydžio. Paaiškina, kad atsakovas dirba jogos mokytoju pagal individualios veiklos pažymą ir iš šios veiklos gauna yra 388 Eur mėnesines pajamas. Atsakovas numoją asmenine nuosavybės teise priklausantį būstą ir iš nuomos gauna 750 Eur mėnesines pajamas. Turi įsipareigojimą pagal būsto kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovas įgijo asmenine nuosavybės teise priklausantį nuomojamą būstą. Mėnesinė įmoka pagal būsto kredito sutartį yra 210,02 Eur. Iš viso atsakovo mėnesinės pajamos yra 927,98 Eur. Akcentuoja, kad nepakeitus išlaikymui priteistos sumos, atsakovo mėnesinės pajamos siektų 327,98 Eur (927,98 Eur – 600 Eur). Atsakovui pragyvenimui lieka beveik pusę minimalios algos. Tokia liekanti suma pragyvenimui yra neprotinga ir pažeidžia atsakovo teises bei teisėtus interesus – iš tokios sumos atsakovas neturi galimybės pragyventi.

12.2. Pažymi, kad ieškovės mėnesinės pajamos siekia apie 3 000 Eur, todėl ji turi didesnes galimybes skirti vaikams didesnį išlaikymą nei atsakovas. Atkreipia dėmesį, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į vaikų poreikius bet ir į abiejų tėvų gaunamas pajamas. Ieškovės pajamos yra beveik tris kartus didesnės nei atsakovo, todėl priimant sprendimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra privalu atsižvelgti į šią aplinkybę. Akcentuoja tai, kad vaikai yra mažamečiai, lanko darželį, kurio mėnesinė įmoka 34,10 Eur. Anksčiau jie lankė papildomai meno mokyklą, kurios kaina vaikui 20 Eur per mėnesį. Vaikų poreikiai yra labai maži, jie nelanko brangiai kainuojančių būrelių, privataus darželio, todėl vaikų poreikiai per mėnesį nesiekia priteistos 600 Eur sumos. Papildomai pažymi, jog ieškovė vaikų nebeveda nei į darželį, nei į meno mokyklą, todėl net ir buvusių menkų išlaidų nebepatiria.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė J. J. M. B. prašo: atsakovo atskirąjį skundą atmesti; Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo G. B. buvo priteistas nepilnamečiams vaikams V. B. ir R. B. materialinis išlaikymas kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamas periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo nutarties priėmimo dienos iki bus priimtas teismo sprendimas, palikti nepakeistą; priteisti ieškovės J. J. M. B. naudai iš atsakovo G. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:

13.1. Mano, kad teismo priteista išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams negali būti sumažinta dėl ieškovo mažų gaunamų pajamų, kadangi tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis.

13.2. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra maži, todėl 300 Eur priteistas laikinas išlaikymas kiekvienam nepilnamečiam vaikui turi būti sumažintas. Pažymi, kad orientacinis išlaikymo dydis vienam vaikui yra 708 Eur (MMA atskaičius mokesčius), kuris mažintinas 96 Eur vaikų išmokos suma, todėl tenkantis abiem tėvams vaiko išlaikymo suma – 612 Eur. Atsižvelgiant į tai, kiekvienam iš tėvu tenkanti išlaikymo dalis yra 306 Eur. Nutartimi priteista iš atsakovo laikino išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam, nustatyta atsižvelgiant į teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius), reikalingą kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų. Atkreipia dėmesį, kad prašoma priteisti išlaikymo suma neviršija pusės minimalios algos, todėl išlaidų vaiko poreikiams tenkinti įrodinėti nereikia ir ieškovė neturi pareigos įrodyti patiriamų išlaidų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Nutartimi priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam, užtikrins nuolatinį ir pakankamą išlaikymą Nepilnamečiams vaikams ir bus užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai, gauti vienodą išlaikymą jų poreikiams tenkinti iš tėvų.

13.3. Teismo priteista išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams negali būti sumažinta dėl atsakovo mažų gaunamų pajamų, kadangi tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis. Atkreipia dėmesį, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra darbingas, vykdo individualią veiklą, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo nurodytas negalėjimas teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas iš individualios veiklos (Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalas 2024 metai, sąskaitos faktūros išrašytos nuo 2024 m. sausio 8 d. iki 2024 m. spalio 30 d.), pajamų mokesčių deklaraciją už 2022 m.; pajamų mokesčių deklaraciją už 2023 m.; 2024 m. lapkričio 15 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, įrodančią, jog atsakovas nuomoja jam priklausantį butą; pažymą apie būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. liepos 7 d. duomenis apie ieškovei paskirtą neįgalumo išmoką.

16. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai yra pateikti į civilinę bylą kartu su atsiliepimu į ieškinį (DOK-50120) ir esant poreikiui teismas turės galimybę remtis šiais byloje esančias duomenimis, atsisako priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus kaip perteklinius.

Dėl faktinių aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantai yra nepilnamečių vaikų V. B. ir R. B., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. išvados nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus R. B. gyvena kartu su ieškove, o sūnus V. B. su atsakovu.

Dėl ieškovės atskirojo skundo

Dėl laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

20. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

21. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

23. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką tėvas neporinių savaičių antradienį ir penktadienį, o porinių savaičių trečiadienį bendrauja su vaikais, paimdamas vaikus pasibaigus ugdymui iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos į nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val. Jei ugdymas tą dieną nevyksta – yra ne darbo diena, tėvas bendrauja su vaikais paimdamas juos iš nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val. Tėvas porinių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaikais paimdamas juos penktadienį pasibaigus ugdymui iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.

24. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinąja atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nes ieškovės vertinimu teismo nustatyta tvarka yra nestabili ir nepastovi, nustatyta neatsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, jų rutiną Atskirajame skunde teigia, kad pagal ieškovės siūlomą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, būtų užtikrintas dažnas atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais, atsižvelgiant į nepilnamečiu vaikų amžių ir rutiną. Nepilnamečiai vaikai yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jie itin prisirišę prie motinos, įpratę eiti miegoti apie 20.00 val., todėl nepilnamečiai vaikai negali bendrauti su tėvu iki 19.00 val. darbo dienomis bei likti pas atsakovą, jo gyvenamojoje vietoje, visą savaitgalį su nakvyne.

25. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

26. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiai vaikai yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir dar nelanko mokyklos, ieškovė atskirajame skunde patvirtino, kad vaikai eina miegoti 20 val. Byloje duomenų, kad vaikai nuo 16 val. iki 19 val. dėl jiems labai reikšmingų aplinkybių gali būti tik su motina (pvz. gydymo procedūrų atlikimas, poreikių patenkinimas, kuriuos gali atlikti išimtinai tik motina) byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškove, kad atsakovui vaikus grąžinus į jų gyvenamąją vietą 19 val., būtų pažeisti vaikų interesai. Tėvui vaikus grąžinus 19 val., ieškovė turės galimybę pagal nusistovėjusią šeimoje rutiną vaikus migdyti 20 val.

27. Ieškovės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog atsakovas gyvena motinai priklausančiame gyvenamajame name, kuriame gyvena atsakovo motina, jo sesers trijų asmenų šeima bei tai, kad atsakovas turi galimybe naudotis tik vienu kambariu, esančiu name, jog pirmas gyvenamojo namo aukštas yra remontuojamas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką bendraudamas su vaikais savaitgalį neturės galimybės užtikrinti nepilnamečiams šalių vaikams tinkamas gyvenimo, poilsio sąlygas.

28. Iš byloje esančios Išvados nustatyta, kad gyvenamasis namas, kuriame gyvena atsakovas yra dviejų aukštų, penkių kambarių, pirmas aukštas remontuojamas, name yra visi patogumai, pirmame aukšte yra vonios-tualeto kambarys, antrame aukšte yra trys kambariai. Kambaryje, kuriame gyvena atsakovas yra dvi lovos, šalia atsakovo kambario yra maža patalpa, kurioje sudėti drabužiai, vaiko žaislai. Namuose yra būtiniausi daiktai ir baldai, sudarytos sąlygos vaikui ugdyti. Namuose švaru, tvarkinga. Iš byloje esančios Išvados matyti, kad ieškovė gyvena dviejų aukštų, keturių kambarių name kartu su šalių nepilnamečiais vaikais, vaikai turi atskirą kambarį, kuriame yra vaikų lovos, ir kiti reikiami baldai. Taip pat iš Išvados nustatyta, kad tiek tėvas, tiek motina savo gyvenamosios vietose užtikrina vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, tai, kad atsakovas gyvena motinai priklausančiame gyvenamajame name ir naudojasi tik vienu jame esančiu kambariu, kai name yra visi būtini patogumai, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas vaikams būnant kartu su juo ir nakvojant jo gyvenamojoje vietoje neužtikrins tinkamų sąlygų. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų (išskyrus faktą, jog atsakovas konfliktuojant šalims, vieną nepilnametį sūnų laikinai buvo atskyręs nuo brolio dvynio ir motinos), jog atsakovas netinkamai elgėsi nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

29. Vien aplinkybė, kad ieškovės gyvenamasis būstas yra didesnis nei atsakovo ir vaikai turi atskirą kambarį, nesant duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį išskirtinai vaikų atžvilgiu, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį dalyje, kurioje nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikinoji bendravimo tvarka.

30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka atitinka tiek nepilnamečių vaikų, tiek jų tėvo interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką neporinėmis savaitėmis tėvas su vaikais bendrauja antradienį ir penktadienį, o porinėmis savaitėmis – trečiadienį, savaime nepažeidžia šalių nepilnamečių vaikų interesų ir, priešingai nei teigia skunde ieškovė, yra nuosekli, pasikartojanti kas antrą savaitę.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nėra ginčą išspręsti iš esmės, o nagrinėjamu atveju jos turi laikinai sureguliuoti specifinę ginčo situaciją. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti asmeninius neturtinius vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, tinkamai apsaugo asmeninius neturtinius nepilnamečių šalių vaikų ir tiek kartu su vaikais gyvenančios ieškovės, tiek skyrium gyvenančio tėvo interesus, ir nepakenkia normaliam vaikų dienos režimui, todėl naikinti skundžiamą nutartį ar ją pakeisti dalyje dėl laikinosios bendravimo tvarkos, remiantis ieškovės atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Dėl įpareigojimo atsakovui gyventi skyriumi nuo ieškovės ir vaikų bei uždraudimo atsakovui naudotis šalims nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu

32. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio patyrė didelį stresą ir baimę, buvo priversta kviesti policiją, jaučia baimę dėl atsakovo psichologinio smurto ir galimų kitokių išpuolių, o nepilnamečiai vaikai dėl atsakovo elgesio jaučia įtampą ir patiria skaudžius dvasinius išgyvenimus.

33. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta priemonė įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, kad toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.

34. Prašoma atsakovo atžvilgiu taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra išskirtinė ir šeimos santykių bylose taikoma esant ypatingoms aplinkybėms dėl jos taikymo metu kilusios grėsmės vaikų ar kito sutuoktinio interesams, nes kitu atveju ji pažeidžia vaikų teises gyventi kartu su abiem savo tėvais, neišnagrinėjus bylos iš esmės (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Taigi, teismas, spręsdamas šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą, privalo atidžiai vertinti į bylą pateiktus įrodymus dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei aplinkybę, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui (nagrinėjamu atveju – pareiškėjai), prašančiam taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).

35. Iš byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2025 m. sausio 21 d. nutarimo nustatyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus J. J. B. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog 2024 m. rugsėjo 13 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 11 val., vyras G. B. panaudojo psichologinį smurtą, paėmė jai priklausančius daiktus, miegamojo patalpoje lytiškai santykiavo prieš jos norą. Minėtu nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taip pat byloje nustatyta, kad teismas yra panaikinęs visus policijos pareigūnų išduotus atsakovo atžvilgiu apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius, konstatavus, kad jie buvo išduoti nepagrįstai.

36. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebegyveno šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name ir nesinaudoja nekilnojamuoju turtu, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinė instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje pagrįstų duomenų aptariamai laikinajai apsaugos priemonei taikyti nėra: byloje ieškovė nepagrindė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad kyla būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, ar kad egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kad atsakovas naudoja prieš vaikus ar ieškovę fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu ar atsakovo naudojimasis gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, savaime neįrodo ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovui gyventi skyriumi nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų bei uždraudimo atsakovui naudotis šalims nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu pagrįstumo. Nesant duomenų, kad atsakovas savo veiksmais daro realią žalą ieškovės ir/ar nepilnamečių vaikų interesams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškovės pašomų minėtų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo nėra galutinė, ji neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus situacijai, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti sprendžiamas iš naujo.

38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ginčijamas nutarties dalis.

Dėl atsakovo atskirojo skundo. Dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo

39. Atsakovas nesutinka su skundžiama nutartimi teismo priteistu nepilnamečiams vaikams mokėtinu išlaikymo dydžio. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistinos laikino išlaikymo sumos kiekvienam vaikui, neatsižvelgė, jog ieškovės pajamos yra beveik tris kartus didesnės nei atsakovo, jog vaikų poreikiai yra labai maži, jie nelanko brangiai kainuojančių būrelių, privataus darželio, ir vaikų poreikiai per mėnesį nesiekia priteistos išlaikymo sumos.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

41. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai.

42. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

43. Pagal kasacinio teismo praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur.

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytus argumentus, pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime ir tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra tėvų pajamos, turtinė padėtis, gaunamos valstybės išmokos vaikui, kokie yra realūs būtinieji vaiko poreikiai, nes priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

46. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tik preliminariai vertina vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikams teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

47. Kaip minėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei skunde teigia atsakovas, neturėjo pagrindo išsamiai pasisakyti dėl atsakovo turtinės padėties.

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl aplinkybės dėl realių vaikų poreikių ir jiems tenkinti būtino išlaikymo dydžio dar nėra patikrintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo, teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui teiktinas išlaikymas būtų pakankamas užtikrinant vaikui vystytis būtinas sąlygas ir atitiktų geriausius vaiko interesus.

49. Nors atsakovas teigia, kad jo gaunamos pajamos, atsižvelgiant į priteistą laikino išlaikymo dydį, yra nepakankamos, apeliacinės instancijos teismas tokią ieškovo poziciją vertiną kritiškai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas turi nuosavybės teise jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja ir per mėnesį gauna 750 Eur pajamų, kas mėnesį moka bankui 210 Eur įmoką už suteiktą kreditą būstui įsigyti. Taip pat atsakovas pateikė įrodymus, jog iš individualios veiklos kas mėnesį gauna 388 Eur pajamų. Iš viso atsakovas per mėnesį gauna 927,98 Eur pajamų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų riboto darbingumo, nedarbingas ar turėtų rimtesnių sveikatos problemų, todėl jei atsakovo netenkina šiuo metu jo gaunamos pajamos, jis turėtų dėti visapusiškas pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį ir taip garantuotų savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Atsakovo nurodyti argumentai, kad vaikų poreikiai yra maži ir ieškovė nepatiria didelių vaikų išlaikymo išlaidų nėra pagrįsti jokiai objektyviais duomenimis, nes vaikų poreikiai neapsiriboja tik darželio ar būrelių lankymu. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, kad ieškovės gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei atsakovo, savaime nesudaro pagrindo lengvinti atsakovui tenkančią vaikų išlaikymo naštą mažinant mokėtino laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą.

50. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas nėra nepajėgus teikti pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydį kiekvienam vaikui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteisino laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio atsižvelgė į teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius), reikalingą kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų, į valstybės vaikui mokamos išmokos dydį, pagrįstai priteisė iš atsakovo vaikams materialinį išlaikymą iki bus priimtas teismo sprendimas kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur.

51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, remdamasis teismų praktika ir atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 300 Eur laikino išlaikymo dydis kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui nėra akivaizdžiai nepagrįstas ar neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ginčijamą nutarties dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirųjų skundų ir ieškovės atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, spręsdamas dėl laikinosios bendravimo tvarkos, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, o spręsdamas dėl įpareigojimo gyventi skyriumi ir uždraudimo atsakovui naudotis šalims nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsižvelgė į tai, jog neįrodyta, kad atsakovas savo veiksmais daro realią žalą ieškovės ir/ar nepilnamečių vaikų interesams, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius