Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. V. ir J. V. ieškinį atsakovams V. B. ir N. B. dėl išlaidų gyvenamojo namo statybos darbų trūkumams pašalinti atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. V., E. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

7. Ginčo byloje nėra ir tą pagrindžia rašytiniai įrodymai, kad ieškovai D. V., J. V. su atsakovais V. B., N. B. 2014 m. gegužės 5 d. sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai iš atsakovų už 789 000 Lt nusipirko gyvenamąjį namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 16–23). Nuosavybės teisės į nurodytą namą atsakovai įgijo statybos būdu. Tai yra, atsakovui V. B., įgyvendinus statytojo teisę, statybos procese buvo pastatytas namas.

8. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. gegužės 10 d. ieškovai atsakovams jų elektroninio pašto adresais ((duomenys neskelbtini)@gmail.com; (duomenys neskelbtini)@gmail.com) išsiuntė pretenziją, kurioje nurodė, kad namo fasadas yra išsigaubęs, atsiklijavęs, taip pat pareikalavo iki 2021 m. birželio 1 d. pašalinti statybos darbų defektus (I t., b. l. 28–29). Atsakovas V. B. 2021 m. gegužės 17 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad pretenziją gavo ir nurodė, jog atsakymą į ją pateiks iki 2021 m. birželio 17 d. (I t., b. l. 30). Atsakymo į ieškovų pretenziją atsakovai nepateikė nei iki nurodytos datos, nei vėliau.

9. 2021 m. gegužės 19 d. ieškovai atsakovams jų elektroninio pašto adresais ir trumposiomis žinutėmis išsiuntė pranešimą, kad 2021 m. birželio 2 d. statybos specialistas atliks namo apžiūrą, jog būtų nustatytos fasado išsigaubimo ir atsiklijavimo priežastys; pakvietė atsakovus dalyvauti apžiūrėti, pateikti papildomą informaciją (I t., b. l. 42, 45). Atsakovai neneigia, kad į apžiūrą neatvyko ir joje nedalyvavo. Nurodytą apžiūrą ir fasado apdailos išsigaubimo, atsiklijavimo priežasčių tyrimą atliko ieškovų pasitelkta UAB „Statybų ekspertizė“.

10. Į teismą su ieškiniu dėl išlaidų namo statybos darbų trūkumams pašalinti atlyginimo ieškovai kreipėsi 2021 m. liepos 19 d.

11. Faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (kartu su atsakovo pateiktais atsikirtimais) apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 22 punktas). Nagrinėjamu atveju bylos šalių išdėstyti argumentai, atsikirtimai į juos suponuoja, kad teisminio nagrinėjimo, o kartu ir ginčo, esmę apibrėžia keli klausimai. Visų pirma, ar ieškovų iš atsakovų įsigyto namo fasadas turi trūkumų ir, jeigu taip, dėl kokių priežasčių jie atsirado. Antra, jeigu namo fasadas turi trūkumų, kas yra atsakingas už jų atsiradimą. Trečia, ar ieškovams, prieš sudarant 2014 m. gegužės 5 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, buvo atskleista visa reikšminga informacija apie namo fasado įrengimo darbų procesą, kokybę. Ketvirta, ar reikalavimą dėl išlaidų namo statybos darbų trūkumams pašalinti atlyginimo ieškovai pareiškė nepraleidę garantinio termino. Penkta, jeigu namo fasadas turi trūkumų, kokia yra jų šalinimo kaina. Šešta, jeigu namo fasadas turi trūkumų ir atsakovai yra už juos atsakingi, kokia yra atsakovų prievolės rūšis.

Ar namo (duomenys neskelbtini), fasadas turi trūkumų ir, jeigu taip, dėl kokių priežasčių jie atsirado?

12. Faktą, kad namo (duomenys neskelbtini), fasadas prieš ieškovams kreipiantis į teismą turėjo trūkumų, kurių mastas ir pobūdis bylos nagrinėjimo eigoje išsiplėtė, pirmiausia patvirtina eilė į bylą pateiktų namo nuotraukų. Tai yra, iš pradžių atsiklijavo pavienės namo fasado apdailos plytelės, atsivėrė tarpai tarp plytelių ir fasado plokštumos, susidarė fasado plokštumos nelygumai, viršijantys jiems nustatytas leistinas normas, dalis fasado išsigaubė. Vėliau fasado apdailos plytelės pradėjo kristi atskiromis dalimis.

13. Nustatyti, ar namo fasadas turi trūkumų ir, jeigu taip, dėl kokių priežasčių jie atsirado, buvo atlikti du ekspertiniai tyrimai: vienas iki bylos iškėlimo (atliko UAB „Statybų ekspertizė“ pagal ieškovų užsakymą), kitas teismo ekspertizės forma bylos nagrinėjimo eigoje pagal teismo pavedimą (atliko teismo ekspertas Sergejus Šutovas). Abiejų tyrimų tikslas buvo tas pats, taikyta iš esmės tapati atlikimo ir tyrimo metodika: iš pradžių apžiūrėtas tyrimo objektas, atlikti matavimai, atidengtas fasadas.

14. Teismo eksperto Sergejaus Šutovo 2022 m. gegužės 6 d. parengto teismo ekspertizės akto išvadų dalyje į klausimą, ar namo fasadas turi įrengimo (statybos) defektų, pateiktas atsakymas, kad namo fasadas turi tokius įrengimo (statybos) trūkumus: 1) klinkerio plytelės priklijuotos skirtingais būdais, klijais užneštais ne ant viso plytelių paviršiaus; 2) fasado sienoje ties „D“ ašimi nelygumai viršija leistinus; 3) vietomis klinkerio plytelės su klijų sluoksniu atsisluoksniavo nuo armavimo sluoksnio; 4) armavimo tinklelis nebuvo panardintas į armavimo mišinį ir nebuvo pritvirtintas smeigėmis; 5) armavimo sluoksnio storis yra per plonas klinkerio plytelių klijavimui; 6) polistireno plokštės priklijuotos taškiniu būdu; 7) polistireno plokščių tarpai nėra užpildyti termoizoliacinėmis medžiagomis.

15. Toje pačioje akto dalyje teismo ekspertas taip pat išdėstė vertinimą, kad nurodyti trūkumai atsirado dėl to, kad namo statybos (fasado įrengimo) metu nebuvo laikytasi STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“ ir fasadų šiltinimo sistemų gamintojų rekomendacijų.

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

17. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti nurodytų teismo eksperto išvadų faktiniu pagrįstumu, jos yra nuoseklios, neprieštaringos, paremtos atlikto tyrimo rezultatais, fiksuotos nuotraukomis, atliktais tirtų fasado apdailos ir kitų elementų storio, pločio ir kt. matavimais, taip pat atitinka kitų įrodymų turinį.

18. Visų pirma, iš ekspertizės akto 47–55 lapuose išdėstytos informacijos aišku, kad klinkerio plytelės priklijuotos naudojant skirtingus būdus, klijus užtepant ne ant viso plytelių paviršiaus. Taip pat ekspertas nurodė, kad iš armavimo sluoksnio spalvos galima spręsti, kad prieš klijuojant klinkerio plyteles armavimo sluoksnis buvo padengtas gruntu, nors gruntavimo veiksmas nėra numatytas fasadų šiltinimo sistemų gamintojų rekomendacijose Ceresit Ceretherm. Teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad grunto panaudojimas yra pagrindinė fasado atsisluoksniavimo priežastis, dėl kurios viršutinis armavimo sluoksnis prarado savo stiprį (2022 m. birželio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 31 min. 11 sek.–2 val. 31 min. 13 sek.). Aplinkybę, kad namo fasadas prieš klijuojant klinkerio plyteles turėjo būti išteptas gruntu, kuris negali būti naudojamas klijuojant plyteles, patvirtina ir UAB „Teslita“ 2021 m. liepos 5 d. Bandymų protokolas Nr. V-445/21. UAB „Teslita“ atliko ieškovų pateikto fasado apdailos fragmento tyrimą. Atsakovai nenurodė jokių argumentų, kad reikėtų abejoti UAB „Teslita“ tyrimo patikimumu.

21. Kaip galima spręsti iš ekspertizės akto turinio, bylos šalių paaiškinimų, ekspertinio tyrimo eigoje namo fasadas buvo atidengtas keliose vietose, įskaitant pasirinktas atsakovo V. B.. Visose atidengtose vietose fiksuoti tie patys duomenys apie faktiškai namo statybos eigoje panaudotus polistireno plokščių klijavimo, armavimo sluoksnio formavimo, klinkerio plytelių klijavimo būdus. Nėra jokių faktinių prielaidų laikyti, kad eksperto nustatyti trūkumai turėtų būti būdingi tik tirtoms, o ne visoms fasado vietoms. Juolab, kad atsakovai nepateikė dėl to kitokių įrodymų, o eksperto išvadas, be kita ko, patvirtina ir UAB „Statybų ekspertizė“ atlikto tyrimo išvados.

22. Kiek tai susiję su UAB „Statybų ekspertizė“ išvadų įrodomąja reikšme, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

23. UAB „Statybų ekspertizė“ tyrimą atliko D. K., turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, bei A. J., turintis ypatingo statinio statybos vadovo, techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją. Priežasčių, kurios sudarytų prielaidas abejoti UAB „Statybų ekspertizė“ tyrimą atlikusių asmenų kvalifikacija, kompetencija, atsakovai nenurodė. Šioje vietoje pastebėtina, kad, prieš kreipdamiesi į teismą, ieškovai elgėsi rūpestingai ir laikydamiesi bendradarbiavimo reikalavimų, nes pasitelkė specialistus fasado defektų priežastims nustatyti ir kvietė atsakovus dalyvauti fasado apžiūroje. Tačiau pastarąja savo teise atsakovai nepasinaudojo. Toks UAB „Statybų ekspertizė“ tyrimo organizavo būdas suponuoja didesnį įmonės išvadų patikimumą.

24. UAB „Statybų ekspertizė“ specialistai fasado apžiūrą atliko taikydami tokią pačią metodiką kaip ir teismo ekspertas Sergejus Šutovas, buvo atidengta konkreti fasado dalis, apžiūros procesas, rezultatai fiksuoti nuotraukomis ir detaliai aprašyti. UAB „Statybų ekspertizė“ fasado vertinimo išvados, kaip pagrįstai akcentuoja ieškovai, papildomai pagrindžia teismo eksperto išvadas, joms neprieštarauja. Tai yra, UAB „Statybų ekspertizė“ išvados 66–85 lapuose išskirti tie patys tyrimo metu nustatyti fasado trūkumai, kuriuos nustatė teismo ekspertas: 1) klinkerio plytelių klijavimo darbai atlikti pažeidžiant technologijas, nesilaikant gamintojų nustatytų reikalavimų (plytelės prie armavimo sluoksnio klijuotos ne visu savo paviršiumi); 2) panaudotas netinkamas armavimo tinklelis (viengubas 160–165 g/kv. m), nors turėjo būti naudojamas arba dvigubas toks pats tinklelis, arba viengubas 200–220 g/kv. m.; 3) suformuotas per plonas armavimo sluoksnis (iki 3 mm), nors turėjo būti ne mažiau kaip 6 mm storio; 4) armavimo tinklelis nebuvo įklampintas į armavimo mišinį bei pritvirtintas prie polistireno plokštės ir tuomet glaistytas armavimo mišinys; 5) smeigėmis pritvirtintos tik polistireno plokštės, nors armavimo sluoksnis turėjo būti tvirtinamas per armavimo tinklelį įsukamomis, bet ne įkalamomis, smeigėmis; 6) polistireno plokčių tarpai neužpildyti šilumos izoliacija, o pačios plokštės su siena suklijuotos 20 procentų plotu, nors turėjo būti klijuotos ne mažiau kaip 60 procentų plotu.

25. UAB „Statybų ekspertizė“ išvados dėl defektų atsiradimo priežasčių padarytos, kaip matyti iš akto turinio, remiantis reikalavimais, nustatytais Ceresit Ceretherm Ceramic rekomendacijose, statybos taisyklėse ST 124555837.01.2005 „Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu“, statybos taisyklėse ST 121895674.05:2009 „Bendrieji statybos darbai“, STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“, Europos techninio vertinimo organizacijos techninio vertinimo dokumente EAD 040287-00-0404.

26. Iš esmės vienintelis skirtumas tarp teismo eksperto ir UAB „Statybų ekspertizė“ išvadų yra tik toje dalyje, kad UAB „Statybų ekspertizė“ kaip vienos iš priežasčių, kodėl fasadas pradėjo atsisluoksniuoti, neįvardijo geltonos spalvos grunto, aprašyto eksperto ir aptikto UAB „Teslita“, panaudojimo. UAB „Statybų ekspertizė“ išvada, kad defektai yra netinkamo statybos darbų atlikimo pasekmė, atitinka teismo eksperto ekspertizės akte, teismo posėdyje išdėstytą surinktų faktinių duomenų vertinimą.

27. Apibendrinant aptartą, pirmiausia pažymėtina, kad nėra jokių faktinių prielaidų laikyti, jog ginčo namo fasado trūkumai galėjo atsirasti dėl netinkamos fasado priežiūros ar kitų veiksnių, įvykusių po to, kai fasado įrengimo darbai buvo baigti. Nors atsakovai teisminio nagrinėjimo metu kėlė tokias versijas, tačiau jų nepagrindžia jokie duomenys (CPK 178 straipsnis). Priešingai, visetas neprieštaringų įrodymų patvirtina, kad namo fasado trūkumai atsirado išimtinai dėl to, jog fasado šiltinimo ir apdailos darbai buvo atlikti pažeidžiant techninius reikalavimus, keliamus tokiems darbams.

28. Teismo eksperto, UAB „Statybų ekspertizė“ išvados suponuoja, kad ginčo namo klinkerio plytelės pradėjo kristi, išsigaubė namo fasadas dėl viseto šių priežasčių:

28.1. Polistireno plokštės priklijuotos taškiniu būdu ir dėl to neužtikrintas tinkamas plokščių sukibimas su siena, įvertinus tai, kad fasadas dengtas klinkerio plytelėmis;

28.2. Blogai suformuotas armavimo sluoksnis – padarytas pernelyg plonas armavimo sluoksnis, armavimo sluoksnis netinkamai suformuotas ir ydingai pritvirtintas naudotas tinklelis. Formuojant armavimo sluoksnį naudotas viengubas 160 g/kv. m armavimo tinklelis. Tokio tinklelio panaudojimas pats savaime nelaikytinas darbų technologiniu pažeidimu, nes pagal teismo ekspertizės akto 48 lape cituojamų fasado šiltinimo sistemų SAKRET ETICS instrukcijas armavimo sluoksniui galėjo būti naudojamas ir nurodyto tipo tinklelis. Tačiau tokiu atveju turėjo būti formuojami du armavimo sluoksniai, bendras armavimo sluoksnių storis turėjo būti ne mažesnis negu 8 mm;

28.3. Armavimo sluoksnis padengtas gruntu, kuris negalėjo būti naudojamas armavimo sluoksniui sustiprinti, ir tikėtinai dėl jo panaudojimo pradėjo atsisluoksniuoti plytelių klijai nuo armavimo sluoksnio;

28.4. Klinkerio plytelės priklijuotos nesilaikant tokiems darbams keliamų reikalavimų. Pastarasis trūkumas, įvertinus teismo eksperto teismo posėdyje duotus paaiškinimus, taip pat aktų išvadas, kvalifikuotinas kaip šalutinis, nes plytelės pradėjo atsiklijuoti nuo armavimo sluoksnio, o ne nuo klijų.

29. Namo fasado šiltinimo ir apdailos statybos darbams keliamų technologinių reikalavimų nesilaikymas lėmė, kad iš pradžių namo fasadas atskirose dalyse pradėjo gaubtis, nes klinkerio plytelės atsiskyrė nuo armavimo sluoksnio. Vėliau atskiros klinkerio plytelės ar jų grupės nukrito ant žemės. Neatmestina, kad bylos nagrinėjimo metu prasidėjęs klinkerio plytelių kritimas galėjo būti iš dalies nulemtas išorinių metereologinių sąlygų, įvykusių po to, kai UAB „Statybų ekspertizė“ atidengė dalį fasado – nukrito plytelės toje vietoje, kurioje darytas fasado ėminys (2021 m. sausio 17 d. DOK-10289; DOK-9874). Tačiau tai yra nereikšmingas faktas, nes, jeigu plytelės būtų buvusios tinkamai pritvirtintos, nurodytos pasekmės, nepriklausomai nuo plytelėms daryto poveikio, nebūtų atsiradusios. Fasadas pradėjo gaubtis dėl plytelių atsiklijavimo iki tol, kol buvo atliktas fasado tyrimas.

30. Netinkamas polistireno plokščių priklijavimas, tarpų tarp plokščių neužpildymas, kaip galima spręsti iš teismo ekspertizės ir UAB „Statybų ekspertizė“ aktų, lemia tai, kad neužtikrinamas tinkamas namo energetinis efektyvumas, krentančios plytelės kelia pavojų aplinkiniams, taip pat yra pažeidžiami priešgaisrinės saugos reikalavimai. Dėl šių aspektų papildomai išskirtina, kad ekspertizės akto 51 lape pateikta nuoroda į Ceresit Ceretherm šiltinimo sistemų montavimo vadovo dalį, kurioje nurodyta, jog priešgaisrinės saugos aspektu itin svarbu teisingai užtepti mišinį ant šiltinimo plokščių kraštų, nes tai padeda išvengti traukos kanalo už plokščių susiformavimo galimo gaisro atveju. O pagal UAB „Statybos ekspertizė“ 81 lape pateiktą informaciją, neužpildžius tarpų tarp polistireno plokščių sudarytos sąlygos atsirasti „šalčio tiltams“ ir dėl to nėra užtikrinamas reikiamas namo sandarumas.

Kas yra atsakingas už atsiradusius namo (duomenys neskelbtini), fasado trūkumus?

31. Konstatuoti namo (duomenys neskelbtini), fasado trūkumai buvo padaryti fasado įrengimo metu, t. y. statant patį namą. Namo statytoju pagal 2008 m. gegužės 30 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN/522/08-0467 buvo atsakovas V. B., kuriam buvo išduotas statybos leidimas. Namo statybos darbai turėjo būti vykdomi remiantis V. B. parengto Techninio projekto Nr. 003-01-TP-A-1 reikalavimais. Pagal techninio projekto aiškinamojo rašto 2.1 skirsnį, fasadų apdailai numatyta naudoti dekoratyvinį tinką ir eternit apkalą. Faktiškai panaudota kita medžiaga – klinkerio plytelės.

32. Nuo statybos leidimo išdavimo iki namo pripažinimo tinkamu naudoti akto išdavimo galiojo keturios SĮ redakcijos (įstatymai Nr. X-1111, Nr. XI-421, Nr. XI-501, Nr. XI-992). Tačiau SĮ nustatytas šioje byloje taikytinas teisinis reglamentavimas visose įstatymo redakcijose iš esmės buvo toks pats. Kada tiksliai buvo pradėti namo statybos darbai nėra žinoma. Anksčiausia į bylą pateikta sąskaita už statybos darbus – UAB „Medrida“ 2010 m. vasario 2 d. Kaip bus pasisakyta vėliau, prieš UAB „Medrida“ pradedant darbus dalis namo konstrukcijų jau buvo pastatytos. Dėl to taikytina SĮ redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d.

33. SĮ 11 straipsnio 1 dalies 1, 3–5 punktuose nustatyta, kad statybos dalyviai, be kita ko, yra statytojas (užsakovas), statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Kiekvienas iš šių dalyvių turi įstatyme nustatytas pareigas.

34. Ginčo namo statybos metu statinio statytojas (užsakovas), be kita ko, privalėjo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji yra privaloma arba savo iniciatyva (SĮ 12 straipsnio 1 dalies 3, 5 ir 6 punktai). Šių reikalavimų, pritariant ieškovų pozicijai, nebuvo laikytasi.

35. Pirma, į bylą nepateikti įrodymai, kad statybos proceso metu būtų buvęs parengtas ne tik statinio techninis, bet ir statinio techninis darbo projektas. SĮ 2 straipsnio 27 dalyje statinio projektas apibrėžtas kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai, skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Statinio projektų rengimo tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtintame statybos techniniame reglamente Statinio projektavimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 26 d. iki 2009 m. balandžio 2 d.) (toliau – Reglamentas).

36. Reglamento 6.9–6.11 punktuose išskirtos trys savarankiškos apibrėžtys: statinio techninis projektas, statinio darbo projektas, statinio techninis darbo projektas. Pagal Reglamento 6.7 punktą, sąvoka statinio projektas reiškė statinio techninio projekto ir darbo projekto, statinio techninio darbo projekto ar statinio supaprastinto projekto dokumentų visumą. Tai yra, Reglamento 6.7 punktas detalizavo SĮ 2 straipsnio 27 dalyje įtvirtintos apibrėžties sudėtines dalis. Reglamento 6.10 punkto pirmoje dalyje statinio darbo projektas apibūdintas kaip antrasis statinio projekto etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Pagal to paties punkto antrą dalį ir 12 punktą, įvertinus tai, kad buvo parengtas tik ginčo namo techninis projektas, darbo projektas turėjo būti parengtas vėliau, t. y. antru etapu. Darbo projektas turėjo būti parengtas techninio projekto pagrindu ir pagal jį turėjo būti vykdomi statybos darbai (Reglamento 14.5, 15.2 punktai).

37. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad techninio projekto pagrindu būtų buvęs parengtas darbo projektas, atsakovai nepateikė. Kaip minėta, techniniame projekte buvo numatyta fasado apdailai naudoti dekoratyvinį tinką ir eternit apkalą, tačiau šis fasado įrengimo sprendinys buvo pakeistas statybos eigoje.

38. Byloje liudytoju apklaustas T. N., buvęs likviduotos UAB „Medrida“ darbuotojas, kuris, be kita ko, nurodė, kad klijavo ant fasado polistireno plokštes, atliko armavimo sluoksnio įrengimo darbus, teismo posėdyje parodė, kad armavimo darbų atlikimo būdas nepriklauso nuo to, kokia medžiaga yra dengiamas fasadas (dekoratyviniu tinku ar klinkerio plytelėmis) (2022 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas (po pietų): 3 val. 28 min. 15 sek.–3 val. 29 min. 4 sek.). Pastarieji liudytojo, tikėtinai vykdžiusio jo paminėtus darbus, parodymai patvirtina, kad dalį fasado įrengimo darbų atlikęs asmuo neturėjo pakankamų žinių, kaip darbus atlikti. Prie šios išvados prieitina, nes liudytojo parodymai dėl darbų atlikimo techninio būdo aiškiai neatitinka techninių reikalavimų, keliamų polistireno plokščių klijavimo, armavimo sluoksnio formavimo darbams, kai fasadas klijuojamas klinkerio plytelėmis, kurie buvo išskirti teismo ekspertizės ir UAB „Statybų ekspertizė“ aktuose.

39. Labiau tikėtina, kad, jeigu būtų buvęs parengtas darbo projektas, kuriame detalizuota, kaip darbai turi būti atliekami, darbų defektai arba nebūtų buvę padaryti, arba jų mastas būtų mažesnis. Juolab, kad faktiškai buvo pakeistas techniniame projekte numatytas fasado įrengimo būdas. Kita vertus, pritartina ir ieškovų pozicijai, kad be darbo projekto faktiškai negalėjo būti vykdoma ir atliktų darbų techninė priežiūra (SĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2002 m. balandžio 15 d. patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statybos techninė priežiūra“ (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. lapkričio 8 d.) 33.14, 33.15 punktai). Be to, nesant nurodyto dokumento, akivaizdu, kad turėjo būti sudėtinga patikrinti atliktų darbų kokybę jų priėmimo metu.

61. Dėl aptariamo klausimo faktinio pagrindo taip pat pažymėtina, kad ieškovų argumentai, susiję su tuo, kaip atsakovas V. B. deklaravo viešus ir privačius interesus, kaip atsakovai pildė mokesčių deklaracijas ir vykdė mokestines prievoles, tiesiogiai nėra susiję su tuo, kas turėtų būti laikomas atsakingu už statybos darbų proceso metu padarytas klaidas, todėl atskirai neanalizuojami ir neaptariami. Be kita ko, nenustatyta pakankamai duomenų laikyti, kad namą atsakovai statė komerciniu, o ne šeimos poreikių tenkinimo, tikslu. Tai, kad atsakovai buvo abejingi statybos darbų kokybei, vėliau namą pardavė, savaime nepatvirtina, jog atsakovai namą statė pardavimui. Juolab, kad nėra pagrindo abejoti atsakovų paaiškinimais, jog jų šeima name gyveno iki pardavimo ne vienerius metus.

Ar ieškovams, prieš sudarant 2014 m. gegužės 5 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, buvo atskleista visa reikšminga informacija apie namo fasado įrengimo darbų procesą, kokybę?

65. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

66. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).

69. Nurodyta Pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga patvirtina, kad atsakovai garantavo, jog namas neturi jokių paslėptų trūkumų.

70. Prieš sudarant nurodytą sutartį, kaip jau pasisakyta, atsakovas V. B. 2014 m. gegužės 5 d. elektroniniame laiške nurodė, kad namas buvo statomas ūkio būdu. Nepateikta rašytinės formos įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovams būtų buvę atskleista, kas įrenginėjo namo fasadą. Vieninteliai ieškovams atskleisti rangovai buvo paminėti atsakovo V. B. 2014 m. birželio 6 d. elektroniniame laiške (dubliko priedas Nr. 2). Statybos procese atsakovų pasitelkti asmenys nebuvo įvardinti nei Preliminarioje, nei pagrindinėje sutartyse.

71. Jau pasisakyta, kad atsakovai organizavo ir vykdė namo statybą. Taigi jiems, jeigu būtų veikę rūpestingai ir atidžiai, turėjo būti žinoma, kad dalis namo fasado įrengimo darbų atlikta aiškiai netinkamai. Tačiau su tuo susijusių aplinkybių atsakovai ieškovams neatskleidė, nors privalėjo tą padaryti.

74. Aplinkybė, kad atsakovai parduoto namo patalpose paliko statybinių medžiagų (įskaitant klinkerio plyteles, klijus), savaime nepatvirtina, jog iki pirkimo sandorio sudarymo ieškovams buvo atskleista, kad buvo atsiklijavusi ne viena klinkerio plytelė. Statybinės medžiagos ieškovams buvo perduotos kartu su namu, t. y. po to, kai ieškovai namą įsigijo, o ne iki tol. Kita vertus, statybinių medžiagų palikimas pats savaime negali būti vertinamas kaip aplinkybė, kuri rūpestingam pirkėjui galėtų sudaryti objektyvų įspūdį, kad namo fasadas yra įrengtas netinkamai ir statybinės medžiagos paliekamos ne smulkiems einamiems trūkumams, o statybos procese paliktiems didelio masto defektams šalinti.

77. Kaip paminėta šio sprendimo 63 ir 64 punktuose, atsakovai kaip pardavėjai turėjo pareigą atskleisti visą informaciją apie namo statybą, o ieškovai tik teisę tikrinti namo kokybę, kurią jie ir realizavo. Teismo ekspertas, apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad įkalant į namo fasadą „parašiuto vinį“ galima nustatyti tik fasado šiltinimo ir apdailos storį, bet ne tai kaip fasadas faktiškai yra įrengtas. Priešingą faktą galinčių pagrįsti įrodymų atsakovai nepateikė (CPK 178 straipnis).

78. Namo fasado įrengimo defektai galėjo būti nustatyti tik ardant fasadą bei turint specialių žinių ir tą patvirtina teismo eksperto, UAB „Statybų ekspertizė“ išvados, teismo eksperto paaiškinimai, duoti teismo posėdyje (2022 m. birželio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 31 min. 41 sek.–2 val. 32 min. 6 sek.). Akivaizdu, kad iš pirkėjo negalima reikalauti, jog jis, prieš priimdamas sprendimą pirkti statinį, atliktų tokio pobūdžio tyrimus.

79. Faktas, kad defektams nustatyti buvo būtina išardyti fasadą, suponuoja, jog visi defektai laikytini paslėptais, kaip jie suprantami pagal SĮ 2 straipsnio 69 dalyje įtvirtintą apibrėžtį. Tai yra, polistireno plokštės buvo paslėptos armavimo sluoksniu, pastarasis priklijuotomis klinkerio plytelėmis ir išoriškai galima buvo tikrinti tik viršutinį apdailos sluoksnį. Vienintelis iš teismo eksperto ir UAB „Statybų ekspertizė“ nustatytų defektų galėjo būti pamatytas išoriškai – fasado nelygumai. Tačiau pastarieji yra netinkamai atliktų statybos darbų pasekmė. Fasado nelygumai atsirado dėl klinkerio plytelių atsisluoksniavimo nuo fasado.

80. Teismo eksperto išvada, kad klinkerio plytelių apdailos sluoksnio (įskaitant panaudotą gruntą) trūkumai nėra paslėpti fasado darbų trūkumai, nėra visiškai nuosekli. Nustatyti, ar buvo naudojamas gruntas, galima buvo tik atklijavus ar atsiklijavus klinkerio plytelėms. Tą teismo posėdyje patvirtino ir pats ekspertas (2022 m. birželio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 32 min. 10 sek.–2 val. 32 min. 18 sek.) Nėra jokio pagrindo grunto panaudojimo priskirti prie plytelių išorinio apdailos sluoksnio formavimo, nes tokio fakto negalima nustatyti niekaip kitaip kaip tik atidengus fasado apdailos konstrukciją. Taigi objektyviai namo apžiūros metu, neatlikus specialių tyrimų, ieškovai galėjo pastebėti tik vizualiai matomus fasado trūkumus, jeigu tokių būtų buvę. Tačiau nustatytų fasado apdailos trūkumų, kaip jau pasisakyta, požymiai atsirado vėliau, t. y. po pirkimo sutarties sudarymo.

81. Išvadą, kad ieškovams negalėjo būti atskleista visa reikšminga ir svarbi informacija apie namo statybos eigą, suponuoja ir atsakovų procesinis elgesys. Atsiliepime į ieškinį atsakovai akcentavo, kad ieškovams buvo nurodyta, jog namo fasado įrengė UAB „Medrida“ ir trečiasis asmuo E. J.. Vėliau teisminio proceso metu atsakovai savo poziciją iš esmės pakeitė. Toks veikimas rodo, kad atsakovų paaiškinimai dėl to, kokie duomenys ieškovams apie namo galimus trūkumus buvo atskleisti, yra nepatikimi.

Ar reikalavimą dėl išlaidų namo statybos darbų trūkumams pašalinti atlyginimo ieškovai pareiškė nepraleidę garantinio termino?

85. Gindamiesi nuo ieškovų reikalavimo, atsakovai atsikerta, kad statinio garantinis terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d., kai buvo surašyta Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)DSU-3748, bet nuo momento, kai faktiškai buvo baigti namo fasado įrengimo darbai. Išanalizavus bylos šalių pozicijas šiuo klausimu, pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad garantinis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo momento.

87. Antra, nagrinėjamoje situacijoje kitokiam nurodytos teisės normos aiškinimo variantui nėra jokio pagrindo. Kaip jau pasisakyta, namo fasado įrengimo darbų rezultatai atsakovams perduoti be priėmimo–perdavimo aktų. Dėl to objektyviai negalima nustatyti, kada tiksliai darbai užbaigti. Su tuo susijusi rizika tenka atsakovams.

88. Iš 2011 m. rugpjūčio 24 d. kadastrinių matavimų nuotraukos matosi, kad nuotraukos darymo metu fasado klijavimo klinkerio plytelėmis darbai neturėjo būti baigti. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad fasado apdaila baigta 2010 m. rugpjūčio ar spalio mėn., kaip teigė atsakovas V. B., atsakovai nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aptarto dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnio ir reportažo nuotraukos patvirtina, kad 2010 m. liepos 28 d. namo fasadas nebuvo apklijuotas. Pačių atsakovų į bylą pateikta nuotrauka, kurioje fiksuota namo fasado dalis ir kuri pagal nuotraukos duomenis turėjo būti padaryta 2010 m. rugsėjo 11 d., patvirtina, kad namo fasado įrengimo darbai vyko, bet ne buvo baigti (popierinės bylos l. 94). Prielaidų laikyti, kad darbai ir buvo užbaigti tuo metu, nėra. Kita vertus, atsakovų pateiktose nuotraukose fiksuotos jų darymo datos nėra patikimi duomenys. 2010 m. rugsėjo 11 d. datuojamoje nuotraukoje matosi, kad kieme auga žalia veja. Tačiau iš 2011 m. gegužės 11 d. Google Earth darytos palydovinės nuotraukos matosi, kad namo kieme veja – kitaip nei gretimuose sklypuose, nebuvo sužaliavusi (2022 m. kovo 4. DOK-40522, priedas Nr. 3). Be to, 2010 m. spalio 30 d. datuojama atsakovų pateikta nuotrauka padaryta 12 val. 16 min., tačiau už lango matosi, kad buvo tamsus paros metas. Dėl to ieškovai pagrįstai akcentuoja, kad atsakovų pateiktų nuotraukų darymo datos yra neteisingos. Aplinkybė, kad atsakovai galimai įsikėlė į namą ir pradėjo jame gyventi po to, kai buvo baigti namo vidaus valymo darbai, savaime nepatvirtina, kad visi statybos darbai, įskaitant fasado įrengimo, tuomet jau buvo užbaigti. Priešingai, tą paneigia 2011 m. rugpjūčio 24 d. nuotrauka.

Kokia yra namo trūkumų šalinimo statybos darbų atlikimo kaina?

91. Kiek tai susiję su klausimu, ar pirkėjas turi teisę reikalauti priteisti iš pardavėjo, jeigu pripažįstama, kad parduotas daiktas turi trūkumų, išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimą avansu, t. y. kaip būsimų išlaidų atlyginimą, pažymėtina, kad CK nėra įtvirtinto ribojimo reikšti tokį reikalavimą. Priešingai, CK 6.249 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiam asmeniui gali būti priteistas ir būsimos žalos atlyginimas. Pirkėjo reikalavimas priteisti iš pardavėjo išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimą pagal savo pobūdį yra panašus yra reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes tiek vienu, tiek kitu atveju yra kompensuojami pirkėjo dėl aplinkybių, už kurias yra atsakingas pardavėjas, patirti praradimai. Pardavėjo prievolė atlyginti išlaidas daikto trūkumams pašalinti yra siejama su trūkumų faktu. Akivaizdu, kad galimos situacijos, kai pirkėjas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių iki ieškinio pareiškimo daikto trūkumų gali nepašalinti. Tačiau pirkėjo teisių gynimo galimybė neturėtų nuo to priklausyti.

92. Teisminio proceso metu ieškovai nuosekliai paaiškino, kodėl namo defektų šalinimo išlaidas prašo priteisti avansu. Iš ieškovų pozicijos akivaizdu, kad tokį jų veikimo modelį lėmė kelios objektyvios ir racionalios priežastys. Visų pirma, atsakovai nebendradarbiavo iki šios bylos iškėlimo, nedalyvavo tiriant fasado defektų atsiradimo priežastis. Iškėlus bylą, atsakovai, be kita ko, neigė ieškinio pagrįstumą remdamiesi tuo, kad defektai galėjo atsirasti dėl netinkamos fasado priežiūros. Jeigu esamas fasadas iki ieškinio pareiškimo būtų buvęs pašalintas, akivaizdu, kad šį faktą atsakovai būtų panaudoję kaip vieną iš atsikirtimų, jog dėl ieškovų kaltės negalima atlikti techninio tyrimo fasado defektų atsiradimo priežastims nustatyti. Antra, fasado defektai išryškėjo 2021 m., kai turėjo baigtis garantinis terminas paslėptiems darbams. Akivaizdu, kad ir ši aplinkybė ribojo ieškovų galimybes pašalinti fasado defektus savo lėšomis.

93. Tuo remiantis konstatuotina, kad ieškovai sąžiningai prašo atlyginti būsimas trūkumų šalinimo išlaidas.

95. Išlaidų atlyginimą ieškovai prašo priteisti iš atsakovų remdamiesi teismo eksperto, UAB „Statybų ekspertizė“ skaičiavimais kiek galėtų kainuoti trūkumų šalinimo darbai su medžiagomis. Kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra pripažįstama, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Nenustatyta priežasčių, kodėl ieškovų prašomų priteisti išlaidų dydis taip pat negali būti nustatomas skaičiavimo būdu, kurį iš esmės ir prašo taikyti ieškovai. Pažymėtina, kad statinių statybos skaičiuojamoji kaina skaičiuojama taip, jog atsižvelgiant į rinkos sąlygas būtų apskaičiuotos ekonomiškai pagrįstos statybos vykdymo ir kitos išlaidos. Antra vertus, patys atsakovai prašė teismo ekspertui pavesti atsakyti į klausimą, kiek galėtų kainuoti trūkumų šalinimas. Pastarasis atsakovų procesinis veiksmas kvalifikuotinas kaip pripažinimas, kad nurodytas išlaidų dydžio apskaičiavimo būdas gali būti taikomas, apskaičiuojant trūkumų šalinimui būtinų išlaidų dydį.

97. Įrodinėdami, kad fasado trūkumų šalinimas turėtų kainuoti mažiau, atsakovai į bylą pateikė UAB „Poolservice“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. Lokalinę defektų taisymo darbų sąmatą Nr. 1 (9 779,78 Eur su PVM) ir UAB „Idola“ Lokalinę sąmatą Nr. S001 (9 658,93 Eur su PVM). Tačiau šie dokumentai nepaneigia teismo eksperto skaičiavimų pagrįstumo. Pirmiausia pastebėtina, kad įmonių sąmatos yra itin lakoniškos, jose neišskirtos medžiagų kainos.

100. Atsižvelgiant į aptartą, spręstina, kad UAB „Idola“ ir UAB „Poolservice“ parengtos sąmatos nepatvirtina, jog reali fasado trūkumų šalinimo kaina rinkoje būtų mažesnė nei apskaičiuota teismo eksperto.

101. Atsakovai taip pat teigia, kad ieškovams bet kuriuo atveju neturėtų būti priteistos objektyvia būtinybe ir jų atsiradimo tikimybe nepatvirtintos pridėtinės išlaidos, teismo eksperto apskaičiuotos teoriniu būdu. Su pastaruoju atsakovų atsikirtimu negalima sutikti. Teismo ekspertas, apskaičiuodamas darbų, reikalingų fasado trūkumams pašalinti, kainą, įvertino visas būtinąsias išlaidas, įskaitant mokėtinų mokesčių, statybvietės ir pridėtines išlaidas. Nors ieškovai iki šiol nėra su rangovu sudarę sutarties dėl trūkumų šalinimo, tačiau tokia aplinkybė neturėtų lemti ieškovų padėties pasunkinimo ir jų teisės gauti trūkumams pašalinti būtinų išlaidų atlyginimą. Akcentuotina, kad netiesioginės išlaidos, kai yra samdomas rangovas, patiriamos visais atvejais, nes jos kompensuoja rangovo bendrąsias administracines pridėtines išlaidas ir garantuoja jam pelną. Prieš tai pasisakyta, kad ieškovų galimybes atlikti ginčo darbus apribojo objektyvios priežastys. Tikėtinos ieškovų išlaidos yra pagrįstos objektyviais skaičiavimais. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad teismo eksperto apskaičiuota darbų kaina, kurios dydžio atsakovai nepaneigė, turėtų būti koreguojama, iš jos pašalinant mokesčių, pridėtines išlaidas. Iš esmės analogiškos pozicijos dėl išlaidų dydžio ir pagrįstumo laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant ginčus dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Atsakovų keliama prielaida, kad ieškovai trūkumus gali šalinti ūkio būdu ar pan., nėra pakankama spręsti, jog teismo eksperto apskaičiuota darbų kaina yra klaidinga, ir juolab riboti ieškovų galimybę gauti realių išlaidų atlyginimą.

102. Priešingai nei akcentuoja atsakovai, nustatant namo fasado trūkumų šalinimo realią kainą, neturi būti atsižvelgiama nei į namo nusidėvėjimą.

103. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl netinkamai įrengto fasado trūkumų pašalinimo, bet ne kokybiško fasado atkūrimo. Ieškovai pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo nekokybišką daiktą. Nusidėvėjimo taikymas nekokybiškam daiktui negali būti taikomas, nes turi būti nustatoma ne kiek kainuotų atkurti iki sugadinimo (sunaikinimo) buvusios fizinės būklės daiktą, bet kiek turėtų kainuoti daikto trūkumų pašalinimas, kad daiktas atitiktų kokybės reikalavimus.

104. Kaip nepagrįstas atmestinas ir atsakovų argumentas, kad iš darbų sąmatos turėtų būti išbraukti darbai ir medžiagos, susijusios su klinkerio plytelių perklijavimu. Ištaisyti fasado trūkumų neperklijavus plyteles nėra galimybės. Įrodymų, kad darbų kaina galėtų būti mažesnė, jeigu plytelės būtų išsaugotos, atsakovei nepateikė. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad atsakovų padėtis būtų neproporcingai pasunkinta, jeigu iš jų būtų priteista ir ta išlaidų trūkumams pašalinti dalis, kuri susijusi su klinkerio plytelių perklijavimu.

105. Kitas aktualus klausimas, susijęs su tuo, koks yra išlaidų daikto trūkumams pašalinti kainos pagrįstas dydis, ar statybos darbams atlikti reikalingų medžiagų (šiuo atveju klinkerio plytelių) kaina turėtų būti skaičiuojama su nuolaida ar be jos. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo priteisti iš atsakovų būsimų realių išlaidų, kurių dydis apskaičiuotas statybos skaičiuojamosios kainos būdu, atlyginimą. Pareikšto reikalavimo esmė suponuoja, kad darbų sąmata turi būti apskaičiuota pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Statybos skaičiuojamoji kaina yra apskaičiuojama pagal aktualias rinkos kainas, kurias UAB „Sistela“ duomenų bazėje atnaujinamos kelis kartus per metus. Teismo ekspertas papildomos ekspertizės akte apskaičiavo ne tik minėtą 30 500,47 Eur dydžio darbų kainą be nuolaidos, bet ir kainą su klinkerio plytelėms taikoma nuolaida – 30 018,89 Eur. Sutiktina su ieškovų teiginiu, kad kainos su nuolaida yra trumpalaikės, todėl įprastai turėtų būti taikomos ne kainos su nuolaida, o kainos be nuolaidų. Vis dėlto šioje byloje yra pateikta faktinių duomenų, kad ginčo klinkerio plytelių kaina dėl taikytų nuolaidų viso teisminio proceso metu keitėsi ne vieną kartą. Taigi faktinio plytelių pirkimo metu jų kaina gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė. Tačiau šio sprendimo priėmimo metu klinkerio plyteles galima įsigyti už mažesnę nei įprastą kainą. Teisminio proceso eiga neriboja ieškovų galimybių įsigyti plyteles su nuolaida. Dėl to racionaliau šioje situacijoje laikyti, kad tikslesnė trūkumų šalinimo kaina yra 30 018,89 Eur, o ne 30 500,47 Eur.

106. Apibendrinant aptartą, konstatuotina, kad ieškovų įsigyto namo fasado trūkumų šalinimas turėtų kainuoti 30 018,89 Eur.

107. Ieškovai prašo namo fasado trūkumų išlaidų šalinimo kainą priteisti iš abiejų atsakovų solidariai. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Atsakovai atsikerta, kad jie negali būti solidariai atsakingi už namo trūkumų šalinimą. Su šiuo atsakovų ginčo situacijos vertinimu negalima sutikti.

108. Atsakovai neneigė, kad namas buvo pastatytas santuokos metu, statyba finansuota bendromis lėšomis. Vadinasi, namas yra bendros atsakovų veiklos rezultatas. Nors statybos leidimas buvo išduotas atsakovui V. B., tačiau statyba buvo finansuota bendromis abiejų atsakovų lėšomis. Namą ieškovams atsakovai pardavė kaip jungtinės nuosavybės objektą. Garantiją dėl daikto kokybės atsakovai pagal pirkimo–pardavimo sutartį suteikė kaip solidarūs bendraskoliai. Kitokių sąlygų pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo numatyta.

109. Atsakovų prievolė pagal pirkimo–pardavimo sutartį jų santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalinta (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021). Taigi nėra jokio pagrindo modifikuoti atsakovų prievolę iš solidarios į dalinę.

Dėl bylos baigties

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

111. Ieškovų į bylą pateikti mokėjimo dokumentai, sąskaitos patvirtina, kad jie iki bylos iškėlimo ir teisminio proceso eigoje patyrė šias išlaidas: 1) sumokėjo 725 Eur žyminį mokestį; 2) 300 Eur už papildomą ekspertizę; 3) 146,79 Eur už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymą; 4) 4 598 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą; 5) 1 400,55 Eur už įvairių įrodymų gavimą (UAB „Statybų ekspertizė“ – 1 064,80 Eur; UAB „Akmas“ (bokštelio nuoma) – 33 Eur; UAB „Teslita“ – 77,44 Eur; mažajai bendrijai „Domstructus“ – 200 Eur; Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai – 25,31 Eur). Bendras ieškovų patirtų su byla susijusių išlaidų dydis – 7 170,34 Eur.

113. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-313/2017, 13 punktas). Pagrįstos bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal CPK 93 straipsnyje nustatytas taisykles. Šiuo atveju ieškinys patenkintas iš dalies, todėl ieškovai turi teisę į dalies, proporcingos patenkintų reikalavimų daliai, pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nustatant patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, laikytina, kad ieškinio suma yra 30 500,47 Eur (reikalavimo dydį pokytį lėmė sąmatos perskaičiavimas pagal aktualias kainas). Vadinasi, patenkinta 98,42 procentai (30 500,47 Eur / 30 018,89 Eur) ieškinio reikalavimų.

114. Neabejotinai pagrįstos ir būtinos ieškovų išlaidos yra sumokėtas 725 Eur žyminis mokestis, 300 Eur sumokėti už papildomą teismo ekspertizę, 146,79 Eur sumokėti už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Dėl šios išlaidos sumos pripažinmo pagrįsta, būtina ir skirstytina priimamu sprendimu pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga apmokėti išlaidas už laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą tenka jų taikymą inicijavusiai šaliai, antstolis turi teisę reikalauti jas apmokėti būtent iš šios šalies, o ši turi teisę reikalauti, kad nurodytų išlaidų atlyginimas jai būtų priteistas išnagrinėjus bylą iš esmės pagal CPK 93 straipsnio taisykles atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo rezultatą, įtvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-313/2017, 15 punktas).

115. Išanalizavus ieškovams suteiktos teisinės pagalbos apimtį, įvertinus ginčo pobūdį ir tai, kad ieškovų atstovas atstovavo ieškovų interesus penkiuose teismo posėdžiuose, kurie truko beveik 24 valandas, spręstina, kad ieškovų išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra protingo dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovų išlaidos advokato pagalbai apmokėti laikomos pagrįstomis ir būtinomis visoje 4 598 Eur apimtyje.

116. Pagrįstomis ir būtinomis pripažintina ne visos, o dalis ieškovų išlaidų įrodymams rinkti. Kaip nebūtinos išlaidos vertintinos ieškovų išlaidos už mažosios bendrijos „Domstructus“ atliktus namo sandarumo bandymą ir termovizinį tyrimą. Nurodyti tyrimai pagal savo pobūdį buvo pertekliniai ir nebūtini namo fasado trūkumams nustatyti. Atsakovams negali būti perkelta našta dengti tokias išlaidas. Taip pat atsakovams negali būti perkelta našta dengti ieškovų išlaidas už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą. Nors šios pažymos duomenimis ieškovai siekė paneigti atsakovo V. B. paaiškinimą, kada turėjo būti atlikti fasado šiltinimo ir armavimo darbai, tačiau pagal savo pobūdį tai yra perteklinė įrodinėjimo priemonė, kuri pati savaime nei paneigia, nei patvirtina bylai svarbių aplinkybių.

117. Kita dalis išlaidų įrodymams rinkti yra pagrįsta ir būtina. UAB „Statybų ekspertizė“ aktas yra vienas iš įrodymų, kuriuo remiantis yra priimamas ieškovams palankus teismo sprendimas. Aktas atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. Tai, kad ne visos UAB „Statybų ekspertizė“ ir teismo eksperto išvados sutampa, nereiškia, jog UAB „Statybų ekspertizė“ išvados yra melagingos, kaip teigia atsakovai. Būtent UAB „Statybų ekspertizė“ atlikto tyrimo išvados buvo vienas iš pagrindinių įrodymų, remiantis kuriuo grįstas ieškinys. Neturėdami tokio tyrimo išvadų ieškovai objektyviai nebūtų galėję įvertinti, dėl kokių priežasčių yra pažeistas jų turtinis interesas. Išlaidos už bokštelio nuomą (UAB „Akmas“) yra susijusios su UAB „Statybų ekspertizė“ atliktu tyrimu (bokštelis buvo reikalingas fasadui atidengti), todėl taip pat laikytinos pagrįstomis ir būtinomis. Kaip vienas iš duomenų šaltinių, kodėl namo fasadas pradėjo atsisluoksniuoti, yra UAB „Teslita“ bandymų protokolas. Taigi šios išlaidos irgi atitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų.

118. Apibendrinant išdėstytą, ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų priteisiamas 6 835,30 Eur (6 945,03 Eur × 98,42 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

119. Atsakovų į bylą pateikti mokėjimo dokumentai, sąskaitos patvirtina, kad jie teisminio proceso eigoje patyrė šias išlaidas: 1) sumokėjo 1 900 Eur (1 050 Eur atsakovas, 850 Eur atsakovė) už teismo ekspertizės atlikimą ir teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje; 2) 3 267 Eur (po 1 633,50 Eur kiekvienas atsakovas) advokatui už suteiktą teisinę pagalbą. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos. Proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovų priteisiamas 42,40 Eur (2 683,50 Eur (1 050 Eur + 1 633,50 Eur) × 1,58 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovei – 39,24 Eur (2 483,5 Eur (850 Eur + 1 633,50 Eur) × 1,58 proc.).

120. Įskaičius atsakovams priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą į ieškovams priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, ieškovams iš atsakovo priteisiamas 3 375,25 Eur (3 417,65 Eur (6 835,30 Eur / 2) – 42,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš atsakovės – 3 378,41 Eur (3 417,65 Eur – 39,24 Eur).

121. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 20,12 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, į valstybės biudžetą iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 19,80 Eur (20,12 Eur × 98,42 proc.) išlaidų atlyginimas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Kita išlaidų dalis neviršija 5 Eur, todėl jos atlyginimas iš ieškovų nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams D. V. ir J. V. solidariai iš atsakovų V. B. ir N. B. 30 018,89 Eur (trisdešimties tūkstančių aštuoniolikos eurų 89 ct) išlaidų atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovams D. V. ir J. V. iš atsakovo V. B. 3 375,25 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti ieškovams D. V. ir J. V. iš atsakovės N. B. 3 378,41 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą lygiomis dalimis iš atsakovų V. B. ir N. B. 19,80 Eur (devyniolikos eurų 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.