Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-359-464/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-25
Bylos Nr.: e2A-359-464/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00060-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė, Vigintas Višinskis
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Povilo Gurklio firma“
Ieškovas: ERGO Insurance SE, Lietuvoje

Kategorijos

2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.39.2.5.1.2Gamybinei veiklai skirtų pastatų draudimas

Civilinė byla Nr. e2A-359-464/2021Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00060-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.1; 2.6.39.2.5.1.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Povilo Gurklio firma“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-347-755/2020 pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Povilo Gurklio firma“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Povilo Gurklio firma“ 245 000 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji su draudėja UAB „Kreisel Vilnius“ buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį Nr. 710-310-69364, apdraudžiant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini); įmonių turto draudimo sutartį Nr. 710-310-71080, apdraudžiant įranga – smėlio džiovinimo technologinę liniją; įmonių turto draudimo sutartį Nr. 710-310-69746, apdraudžiant atsargas. Draudėjos patalpų gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 4 d. apie 22.38 val. kilo gaisras. Gaisro metu sudegė pastato frontono siena, apdegė stogo konstrukcijos, langai, vartai, elektros instaliacija, dalis gamybinės įrangos, kita įranga, o sandėlyje laikomos atsargos buvo sulietos vandeniu. UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ ekspertas, siekdamas nustatyti gaisro kilimo priežastį, 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. vasario mėn. atliko tyrimą ir padarė išvadas, kad gaisro židinys yra prie vartų dešinėje pusėje, virš mūrinės dalies, o labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – degių pastato konstrukcijų užsidegimas dėl atliekamų ugnies darbų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės valdybos Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PAGD prie VRM Panevėžio PGV Molėtų PGT) spėjimu, labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimas atliekant suvirinimo darbus; tyčinės veiklos požymių nenustatyta.

3. Ieškovės teigimu, dėl šio įvykio draudėjai UAB „Kreisel Vilnius“ ji išmokėjo 245 000 Eur dydžio draudimo išmoką, t. y. dėl nekilnojamojo turto apgadinimų išmokėta 130 014,60 Eur suma(2020 m. sausio 21 d. išmokėtas 60 406,33 Eur avansas, 2020 m. vasario 19 d. išmokėta likusi 69 318,27 Eur suma), dėl atsargų sugadinimo 2020 m. vasario 19 d. išmokėta 79 776,36 Eur suma, o dėl kilnojamojo turto sugadinimo 2020 m. vasario 19 d. išmokėta 35 499,04 Eur suma.

4. Pasak ieškovės, atsakovė UAB „Povilo Gurklio firma“ su UAB „Kreisel Vilnius“ 2019 m. lapkričio 14 d. buvo sudariusi statybos rangos darbų sutartį Nr. DS19-11-14/1, kurioje ji įsipareigojo gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini) atlikti keltuvo aikštelės sutvirtinimo darbus, įrengti papildomas kolonas, sijas ir ilginius, sutvirtinti mazgų ryšius, įrengti profiliuotą visos aikštelės paklotą, perkelti laiptus įrengiant laiptų turėklus bei demontuoti nenaudojamą metalinę talpą. Šios sutarties 3.2.3 punkte taip pat buvo numatyta, kad atsakovė visus statybos darbų procesus vykdo taip, kad esami statiniai, atlikti darbai bei statybos aikštelėje esančios statybinės medžiagos, gaminiai, įranga bei kitas turtas, nepriklausomai nuo to, ar pastarieji priklauso užsakovui, ar trečiajam asmeniui, nebūtų be reikalo arba nederamai naudojami ar sugadinami; ji taip pat įsipareigoja pilnai atlygina visą žalą, kurią dėl netinkamos rangovės (t. y. atsakovės) veiklos statybos objekte patiria užsakovė (t. y. UAB „Kreisel Vilnius“) ar tretieji asmenys. Ieškovė, savo draudėjai išmokėjusi 245 000 Eur draudimo išmoką, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio pagrindu pareiškė reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui, kuriuo ieškovė laiko darbus apdraustose patalpose atlikusią atsakovę UAB „Povilo Gurklio firma“.

5. Ir nors ieškinyje, be materialiosios teisės normų, t. y. CK 6.245, 6.246–6.249, 6.263, 6.270, 6.644, 6.657, 6.1015 straipsnių citatų bei jų taikymą aiškinančių kasacinio teismo praktikos pavyzdžių nesama jokių argumentų, kokiais atsakovės veiksmais sukelta žala draudėjai, o vėliau ir jos nuostolius padengusiai ieškovei, bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovės darbuotojai nesaugiai atliko ugnies – metalo pjovimo, virinimo darbus, juos atliekant žiežirbos bei kitos degančios ar įkaitusios medžiagos pateko ant degių pastato konstrukcijų ir sukėlė gaisrą, kurio metu apdegė draudėjos pastatai bei įranga, buvo sugadintos atsargos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: 1) priteisė iš atsakovės UAB „Povilo Gurklio firma“ ieškovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 245 000 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 063 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) žalos atlyginimo sumokėjimą atsakovei išdėstė 24 mėnesiams, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 10 208 Eur, o paskutinį mokėjimo mėnesį sumokant visą likusią skolos dalį, taip pat nustatė, kad atsakovė gali mokėti žalos atlyginimą didesnėmis įmokomis bei per trumpesnį laiką; 3) priteisė iš atsakovės UAB „Povilo Gurklio firma“ valstybei 9,08 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) nusprendė išmokėti iš teismo sąskaitoje esančio ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, sumokėto bylinėjimosi išlaidoms atlyginti avanso 250 Eur kelionės išlaidų atlyginimą UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“, o likusią avanso dalį sugrąžino ieškovei.

7. Teismas nurodė, kad UAB „Kreisel Vilnius“ ir atsakovė UAB „Povilo Gurklio firma“ 2019 m. lapkričio 14 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. DS19-11-14/1, kuria atsakovė įsipareigojo UAB „Kreisel Vilnius“ priklausančiame pastate atlikti prie keltuvo aikštelės jos sutvirtinimo darbus, įrengti papildomas sijas ir atlikti kitokius su metalo apdirbimu (jo virinimu, pjaustymu, šveitimu ir pan.) susijusius darbus. Atsakovė (rangovė) įsipareigojo visiškai atlyginti žalą, kuri būtų padaryta dėl jos netinkamų veiksmų (sutarties 3.2.3 punktas). Minėtų darbų atlikimo vietoje 2019 m. gruodžio 4 d. apie 22.38 val. kilo gaisras, kuriuo metu sudegė pastato frontono siena, apdegė stogo konstrukcijos, langai, vartai, elektros instaliacija, dalis gamybinės įrangos, kita įranga, sandėlyje laikomos atsargos buvo sulietos vandeniu.

8. Remdamasis liudytojų M. A., M. Š., V. S. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais bei cecho patalpų vaizdo įrašu teismas nustatė, kad atsakovės darbuotojai 2019 m. gruodžio 4 d. ne mažiau kaip penkių metrų aukštyje prie keltuvo aikštelės atliko metalo apdirbimo darbus; darbams atlikti buvo naudota speciali įranga – elektriniai suvirinimo, pjovimo aparatai ir mechanizmai; atliekant šiuos darbus žemyn ir į šonus krito žiežirbos; gaisro dieną atsakovės darbuotojai darbus baigė apie 17 val. ir išvyko; patalpose liko ir tęsė darbus kitos įmonės darbuotojai, kurie montavo gamybos liniją, tačiau jiems dirbant metalo apdirbimo prietaisai nebuvo naudoti (darbai baigti apie 19.30 val.); gamybos cecho sienoje atvira liepsna pasirodė apie 22:05–22:07 val.; priešgaisrinė pagalba iškviesta apie 22:38 val.; gaisras prasidėjo ties šiaurine siena, netoli kurios gaisro dieną buvo atliekami metalo apdirbimo darbai; atvira liepsna pasirodė maždaug ties mūro sienos ir virš jos esančios iš kitų konstrukcijų suformuotos sienos dalies susikirtimo zona; virš mūro sienos sumontuota sienos dalis įrengta iš medinių tašų, akmens vatos užpildo, naudotos medžio plaušų drožlės panelės, laminuotas kartonas ir pan., t. y. iš degių medžiagų.

9. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad gaisro kilimą sąlygojo ne jos darbuotojų veiksmai, atliekant ugnies darbus, o galimai kitos priežastys – trumpas elektros jungimas arba kitų asmenų veiksmai. Ištyrus gaisro židinio vietoje buvusią elektros instaliaciją avarinio jos veikimo pėdsakų nerasta, nepatvirtinta ir tokia hipotezė, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros perkrovos keltuvo veikimo zonoje. Nors patalpos, kurioje kilo gaisras, viduje gamybos proceso metu (iki maždaug 16–16.30 val.) draudėjos produkcijos pakavimui (pakavimo plėvelės sulydymui) taip pat buvo naudota atvira liepsna, bet šie darbai buvo atlikti toli nuo gaisro židinio vietos ir ant grindų, todėl tiek dėl liepsnos naudojimo laiko, tiek dėl ugnies atsiradimo vietos gaisro kilimo nuo dujinio degiklio priežastis nėra reali. Be to, kelias valandas iki pasirodant atvirai liepsnai cecho patalpose nevyko jokie darbai, žmonių jame nebuvo, nebuvo naudojami jokie elektriniai prietaisai.

10. Teismas pažymėjo, kad gaisro kilimo dieną apie 5 metų aukštyje ir apie 3,3–5,4 metrų atstumu nuo gaisro židinio vietos ugnies darbus atliko atsakovės darbuotojai, naudoję metalo virinimo-pjovimo prietaisus, kurie pagal savo veikimo pobūdį priskiriami padidinto pavojaus šaltinių kategorijai, taigi, nesilaikant tinkamų saugos priemonių kai kuriais atvejais gali išprovokuoti gaisrą. Gaisro židinio zonoje nustatytas lokalus, būdingas ilgalaikiam smilkimui, medinių konstrukcijų užsidegimas. Teismo vertinimu, kadangi nėra kitų įtikinamų gaisro kilimo priežasčių, kuriomis atsakovė būtų paneigusi CK 6.270 straipsnyje įtvirtintą jos kaltės prezumpciją, labiausia tikėtina, kad gaisras kilo dėl medžiagų užsiliepsnojimo nuo atliekant ugnies darbus atsirandančių kibirkščių, išsilydžiusio metalo ar elektrodo fragmentų.

11. Įvertinęs patalpos vaizdo įrašo duomenis – darbų atlikimo vietoje, esančioje greta nuo gaisro židinio vietos, intensyviai išsiskiria žiežirbos, jos skrieja į šonus, krenta žemyn – teismas padarė tokią labiau tikėtiną išvadą, kad žiežirbos ar kitos metalo apdirbimo proceso metu išskiriančios įkaitusios dalelės pateko ant degios sienos dalies, sukėlė jos elementų rusenimą, kuris po 5–7 valandų virto atvira liepsna. Pagal atsakovės patvirtintos Ugnies darbų atlikimo gaisrinės saugos instrukcijos Nr. GS2 11 punktą, jei atliekant ugnies darbus 5 metrų spinduliu yra konstrukcijų ar medžiagų, kurios gali užsidengti, jos turėjo būti pašalintos arba patikimai apsaugotos, taigi turėjo būti imtasi priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų. Ir nors atsakovės darbuotojai M. A. bei M. Š. tvirtino ugnies darbus atlikę saugiai, tokio jų aiškinimo, teismo vertinimu, patikrinti ir patvirtinti neįmanoma. M. A. paaiškinime, surašytame 2019 m. gruodžio 9 d., nurodoma, kad vietas, kur labiau krito kibirkštys, jie buvo pridengę skarda. M. Š. 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje nurodė, kad siena, greta kurios jie dirbo (joje ir prasidėjo gaisras), buvo pasiekiama ranka, už 1–2 metrų, taigi metalo apdirbimo darbai buvo atliekami iki 2 metrų atstumu nuo degios sienos konstrukcijos, o kibirkštys krito į įvairias puses, taip pat žemyn. Taigi, net jeigu ir buvo naudota skarda sienai apsaugoti nuo krentančių kibirkščių, ji negalėjo apsaugoti nuo kibirkščių, krentančių nuo darbo vietos (apie 5 metrų aukštis) žemyn bent keletą metrų link degios sienos, iki mūro sienos pradžios (maždaug 3 metrai). Tokią teismo išvadą, be kita ko, lėmė ir liudytoju teisme apklausto UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ specialisto V. K. paaiškinimai, kad žiežirbos gali skrieti net iki 7 metų atstumu. Aplinkybė, kad rusenimas virto liepsna tik po gana ilgo laiko, taip pat nėra neįprasta ar negyvenimiška, ją patvirtino ir liudytojas V. K., nurodęs, jog tokia gaisro eiga yra reali ir galima. Abejoti šio liudytojo paaiškinimais teismas priežasčių nenustatė.

12. Teismas sprendė, kad ieškovei, išmokėjusiai draudikei UAB „Kreisel Lietuva“ 245 000 Eur dydžio draudimo išmoką, dėl kurios dydžio šalių ginčo nėra, pagal CK 6,1015 straipsnį perėjo teisė reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo, atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos, o jokių prielaidų netaikyti jai civilinės atsakomybės arba nuo jos atleisti (CK 6.253 straipsnio) nenustatyta. Teismas neįžvelgė draudėjos UAB „Kreisel Lietuva“ veiksmų ar neveikimo, kurie būtų lėmę žalos atsiradimą arba jos padidėjimą. Kitaip nei įrodinėjo atsakovė, draudimo sutartyse numatytos sąlygos dėl priešgaisrinės signalizacijos įrengimo apdraustuose objektuose buvo įvykdytos, signalizacija suveikė, dar iki jos suveikimo gaisrą pastebėjo sargas, kuris ėmėsi veiksmų neatidėliotinai kviesti pagalbą. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad nors įmonių turto draudimo liudijimo Nr. 710-310-71080 priede Nr. 2 „Apdraudžiamo turto sąrašas“, kuriuo apdraustos atsargos, esančios (duomenys neskelbtini), ir buvo nurodyta, jog draudimo apsauga galioja tik su sąlyga, kad visose draudimo vietose yra įrengtos apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos pajungtos į saugos tarnybos pultą, tačiau sutartyje Nr. 710-310-71080 tokių sąlygų nebuvo nustatyta.

13. Teismo vertinimu, atsakovės išsakytos abejonės dėl gamybinėse patalpose buvusios produkcijos apgadinimo aplinkybių (t. y. kad jos neturėjo būti ar ji turėjo būti laikoma sandėlyje) taip pat nepagrįstos, nes pagal savo pobūdį (sausi statybiniai mišiniai) tai yra nedegi medžiaga, kuri negalėjo turėti jokios įtakos gaisro kilimui ar jo plitimui.

14. Pasisakydamas dėl priimamo sprendimo vykdymo tvarkos, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio nuostatas, kurio 1 dalyje nurodoma, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti arba pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, taip pat į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, kurių taikymas reikalauja atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus. Teismas nurodė, kad pagal 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovė veikia pelningai (grynasis pelnas iki mokesčių sudarė 12 317 Eur, ilgalaikiai (virš 1 metų) finansiniai įsipareigojimai sudarė 41 703 Eur), bendrovėje nuolat dirba iki 20 darbuotojų, todėl priteistos sumos sumokėjimas iš karto atsakovei taptų nepakeliama našta, sąlygotų bendrovės bankrotą, darbuotojai netektų darbo. Priteisiamos iš atsakovės žalai atlyginti sumos mokėjimą teismas išdėstė 24 mėnesiams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovė UAB „Povilo Gurklio firma“ apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti jai iš ieškovės 2 662 Eur už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 2 850 Eur žyminio mokesčio išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Nepaisant to, kad ieškovė yra sumokėjo savo draudėjai 245 000 Eur draudimo išmoką, ji turėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Kaip ieškinio pagrindą ieškovė įvardijo tik CK normas bei kasacinio teismo praktiką jas aiškinant ir taikant, tačiau nei teisės normos, nei kasacinio teismo praktika negali pakeisti pareigos nurodyti faktinį savo reikalavimų pagrindą. Ieškovė atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų visumos neįrodė – visų pirma neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, dėl kurių kilo gaisras gamybos ceche.

15.2. PAGD prie VRM Panevėžio PGV Molėtų PGT 2020 m. sausio 29 d. rašte Nr. 9.4-5-91 padaryta išvada, kad „<...>Spėjama, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimas atliekant suvirinimo darbus. <...>“ yra tik prielaidos bei spėlionės.

15.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai rėmėsi gaisro tyrimo išvada, kuria pateikė UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“, ir suteikė jai didesnę įrodomąją reikšmę. UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ yra sutartiniais santykiais susijusi su ieškove ir gaisro tyrimo išvadą pateikė pagal atlygintiną sutartį su ieškove. Taigi, UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ ir jos specialistas, liudytojas V. K., nėra nepriklausomi gaisrų tyrėjai, todėl gaisro tyrimo išvada turėjo būti vertinama kaip bylos baigtimi suinteresuotos šalies pateiktas rašytinis įrodymas.

15.4. Gaisro tyrime padaryta išvada, kad esą labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – degių pastato konstrukcijų užsidegimas dėl atliekamų ugnies darbų, kėlė motyvuotų abejonių, kurios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pašalintos. Gaisro kilimo dieną atsakovės darbuotojas M. A. suvirinimo darbus gamybos ceche baigė 15:34 val., taip pat toks laikas nustatytas pagal vaizdo stebėjimo kameros duomenis. Sprendime nurodoma, kad atvira liepsna pasirodė apie 22:05–22:07 val., o gaisro tyrimo išvadoje teigiama, jog pagal vaizdo stebėjimo kameros duomenis liepsna gamybos cecho viduje, sienoje aukščiau mūrinės dalies, pasirodė 22:24 val. Šis 17-19 min. neatitikimas atsakovės nenaudai reikšmingas, kadangi kuo daugiau laiko praėjo nuo atsakovės darbuotojų išvykimo iš gamybos cecho iki gaisro pradžios, tuo mažesnė tikimybė, kad gaisras kilo dėl atsakovės darbuotojų atliktų suvirinimo darbų.

15.5. Gaisro tyrimo išvadoje nepasisakoma dėl konkrečių gamybos ceche buvusių medžiagų, kurios pagal pateiktą versiją niekieno nepastebimos ruseno net septynias valandas, nepasisakoma, kodėl net septynias valandas po suvirinimo darbų pabaigos niekas nepastebėjo nei dūmų, nei ugnies, nors jeigu labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – degių pastato konstrukcijų užsidegimas dėl atliekamų ugnies darbų, tai rusenimas turėjo prasidėti vėliausiai 15:34 val., kai buvo baigti suvirinimo darbai.

15.6. Septynių valandų rusenimo laikas svarbus, nes, vaizdo stebėjimo kameros duomenimis, liepsna pasirodė medinės sienos dalyje virš mūro pagrindo. Ši sienos dalis buvo iš degaus kartono (ar medžio plaušo plokštės), todėl neaišku, kodėl kartonas neužsidegė iš karto ir net apie septynias valandas ruseno niekieno nematomas ir neužuodžiamas.

15.7. Gaisro tyrimo išvadoje nėra nurodyta konkreti gaisro kilimo vieta, nėra aišku, kas vis tik buvo nustatyta – „gaisro židinys“, ar „gaisro židinio zona“. Ši aplinkybė svarbi, nes svarbus atstumas nuo suvirinimo darbų atlikimo vietos iki gaisro židinio vietos.

15.8. Vertinant gaisro priežastis, turėjo būti atsižvelgiama ir vertinama tai, kad po to, kai atsakovės darbuotojai apie 16:40 val. išvyko iš gamybos cecho, jame liko UAB „Serpantinas“ darbuotojai, kurie taip pat atliko atitinkamus montavimo darbus. Taip pat nebuvo įvertinta ir tokia aplinkybė, kad gamybos ceche nebuvo nutraukta gamyba, draudėja UAB „Kreisel Vilnius“ ir gaisro dieną vykdė įprastinę ūkinę veiklą – sausų statybinių mišinių gamybą.

15.9. Nei atsakovės vadovas, nei jos darbuotojai nebuvo nubausti už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą, todėl darytina išvada, kad neteisėtų veiksmų jie neatliko.

15.10. Gaisro tyrimo išvada kelia abejonių ir todėl, kad buvo atmesta gaisro kilimo priežastis dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Gamybos cechas pastatytas 1985 m., tuo metu įrengta ir elektros instaliacija, kuri nebuvo kapitališkai remontuota, tik pagal poreikius išvedžiojami nauji laidai naujiems elektrą naudojantiems įrenginiams ir prietaisams. Be to, UAB „Axioma servisas“ 2019 m. gruodžio 16 d. defektinio akto 1 punkte nustatyta, kad būtina keisti naujomis viso pastato elektros paskirstymo ir tiekimo linijas, nors 2019 m. gruodžio 4 d. gaisras palietė tik dalį pastato.

15.11. Įtaką gaisro kilimui galėjo turėti didėlė elektros laidų raizgalynė gamybos cecho kampe netoli išorinių vartų, t. y. toje vietoje, kur buvo vykdomi suvirinimo darbai. Be to, ten stovėjo senas elektros keltuvas, kuris tiek pats, tiek jo elektros variklis buvo surūdiję. Šiuo keltuvu būdavo keliamos medžiagos į aikštelę, kuria remontavo atsakovė.

15.12. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tokią aplinkybę, kad gamybos ceche buvo prisikaupę daug dulkių, mėtėsi suplyšę popieriniai maišai su produkcija ir įvairios šiukšlės, kuriose yra įvairių cheminių priemaišų, galinčių užsidegti. Juo labiau kad gaisro tyrimo išvados priede „Fotolentelė“ 17 nuotraukoje matyti atviras elektros skydelis, nors pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 91 punktą gamybinėse patalpose, kuriose kaupiasi dulkės, elektros skirstomųjų spintų ir skydinių durys turi būti sandarios. Tai taip pat galėjo turėti įtakos gaisro kilimui.

15.13. Gamybos ceche nebuvo įrengta nei vietinė, nei sujungta su apsaugos pultu priešgaisrinė signalizacija. Atvira liepsna pasirodė apie 22:05–22:07 val., o apie gaisrą bendruoju pagalbos telefonu pranešta 22:38 val. Jeigu gamybos ceche buvo įrengta priešgaisrinė signalizacija, neaišku, kodėl signalizacija nesuveikė nuo 22:05–22:07 val. iki 22:38 val. Jeigu priešgaisrinė signalizacija būtų įrengta ir būtų suveikusi, tai gelbėtojams būtų pranešta ne 22:38 val., o anksčiau.

15.14. Ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis abejotinas. Šiuo atveju taikytinos ne regreso teisę, kuri suteikia teisę reikalauti tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, reglamentuojančios teisės normos, bet subrogaciją reglamentuojančios teisės normos. Ginčo teisenos žalos atlyginimo bylose ne atsakovė turi nuginčyti draudiko išmokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumą, bet ieškovė turi įrodyti, kad draudėjas patyrė būtent tokio dydžio žalą, kokia buvo išmokėta draudimo išmoka.

15.15. Pagal įmonių turto draudimo liudijimų Nr. 710-310-69364 ir Nr. 710-310-69746 priedus Nr. 1 gamybos ceche sargas turėjo budėti visą parą. Taigi, draudėjos UAB „Kreisel Vilnius“ darbuotojas – sargas turėjo stebėti gamybos cechą, o pastebėjęs gaisrą – nedelsiant pranešti priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir imtis kitų įmanomų veiksmų gaisro gesinimui ar užkertančių kelią gaisro plitimui. Tačiau sargas, kaip jis pats pripažino, sprendė kryžiažodžius ir gaisrą gamybos ceche pastebėjo tik atsitiktinai, kai atvažiavo autocisterna, kurią reikėjo iškrauti gamybos ceche. Todėl dėl tokio žalos dydžio atsakinga pati UAB „Kreisel Vilnius“ – nors gamybos ceche buvo įrengta vaizdo kamera, tačiau sargas neturėjo galimybės stebėti vaizdo kameros vaizdo, kadangi monitorius įrengtas administracinėse patalpose, kurios po darbo būdavo užrakinamos.

15.16. Aplinkybė, kad gamybos ceche nebuvo įrengta / neveikė priešgaisrinė signalizacija, reikšminga vertinant ir tos sprendimo dalies, kuria iš atsakovės priteistas 79 921,36 Eur žalos atlyginimas už atsargas, pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudimo sutartyse nėra sąlygų dėl priešgaisrinės sistemos įrengimo būtinumo, nepagrįsta ir prieštarauja draudimo sutarties Nr. 710-310-71080 priedo Nr. 2 „Apdraudžiamo turto sąrašas“ prasmei bei turiniui. Minėtame priede numatyta, kad draudimo apsauga galioja su sąlyga, kad visose draudimo vietose yra įrengtos apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos, pajungtos į saugos tarnybos pultą. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šis priedas yra reikšmingas sprendžiant dėl 79 921,36 Eur žalos atlyginimo, kurią sudarė nuostoliai dėl atsargų.

15.17. Didelę 79 921,36 Eur nuostolių dalį sudaro pačių atsargų vertė (71 879,32 Eur). Tačiau UAB „Kreisel Vilnius“ atsargų nurašymo akte yra nurodoma, kad didžiąją dalį sudarė ne pagaminta produkcija, bet produkcijai skirti tušti maišai. Tai, kad maišai buvo tušti, spręstina ir iš to, kad šie maišai matuojami vienetais. Aplinkybę, kad buvo sugadinti ne maišai su produkcija, o tušti maišai, patvirtina i taip pat tai, kad iš viso buvo nurašyta net 466 598 vnt. maišų. Jeigu šie maišai būtų pilni, tai būtų sudarę apie 11 109 vnt. palečių (padėklų), kadangi padėkle (paletėje) telpa 42 pilni popieriniai produkcijos maišai. Paletes sandėliuojant vienu aukštu, 11 109 vnt. palečių sukrauti reikėtų apie 24 955 kv. m. grindų ploto, o tokio ploto nėra visame gamybos ceche.

Žemesnės instancijos teismas

15.18. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sandėlyje laikomos atsargos buvo sulietos vandeniu ir dalis jų apgadinta, nes atsargos (tušti maišai) buvo laikomos gamybos ceche. Pagaminta produkcija turėtų būti sandėliuojama priešgaisrinėmis durimis atskirtame sandėlyje, o ne gamybos ceche, todėl UAB „Kreisel Vilnius“, sandėliuodama pagamintą produkciją gamybos patalpoje, prisiėmė riziką.

Atsiliepimas

16. Ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad dėl 2019 m. gruodžio 4 d. kilusio gaisro yra atsakinga atsakovė. Skundžiamu sprendimu pagrįstai atmesti atsakovės teiginiai, kad ne jos darbuotojų veiksmai, atliekant ugnies darbus, bet kitos priežastys – galimai trumpas elektros jungimas, kitų asmenų veiksmai – sąlygojo gaisro kilimą.

16.2. Apeliaciniame skunde įvardytos kitos gaisro kilimo priežastys (elektros instaliacijos avarinis darbo rėžimas ir kt.) paneigtos ieškovės pateiktais įrodymais, be kita ko, ir eksperto, atlikusio ekspertizę ir nustačiusio gaisro kilimo priežastį, apklausa. Byloje esantis įrodymai patvirtina, kad labiausia tikėtina gaisro priežastis – nesaugiai atlikti ugnies darbai.

16.3. Gaisro kilimo versijas patvirtina apdrausto objekto vaizdo medžiaga, kuri buvo užfiksuota stebėjimo kameromis. Iš patalpos vaizdo įrašo matyti, kad darbų atlikimo vietoje, esančioje greta nuo gaisro židinio vietos, intensyviai išsiskiria žiežirbos, jos skrieja į šonus, krenta žemyn. Labai tikėtina, kad žiežirbos ar kitos metalo apdirbimo proceso metu išskiriančios įkaitusios dalelės pateko ant degios sienos dalies, sukėlė jos elementų rusenimą, kuris po 5–7 valandų virto atvira liepsna. Gaisro kilimo metu patalpose pašalinių žmonių nebuvo, o gaisras kilo toje vietoje, kur atsakovės darbuotojai vykdė ugnies darbus.

16.4. Atsakovės, kaip didesnio pavojaus šaltinio naudotojos, kaltė preziumuojama, todėl ji turėjo paneigti savo atsakomybę ir pateikti įrodymus, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus, tačiau jokių įrodymų, išskyrus kitokią savo nuomonę dėl gaisro priežasties, nepateikė. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte, taip pat neturi reikšmės, ar buvo pažeisti saugumo reikalavimai, ar ne.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

17. Apeliantė UAB „Povilo Gurklio firma“ prie apeliacinio skundo pridėjo įmonių turto draudimo liudijimo Nr. 710-310-71080 priedą Nr. 2 ir nuotraukas, kurios, jos teigimu, padarytos 2019 m. rudenį bei 2019 m. gruodžio 5 d. Nurodo, kad nors įmonių turto draudimo liudijimo priedas yra byloje, tačiau, formuojant bylos medžiagą, jį gali būti sudėtinga rasti. Būtinybė pateikti į bylą nuotraukas kilo jau po sprendimo priėmimo, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į atsakovės argumentus.

18. Atsakovė atsiliepime nesutinka su naujų įrodymų priėmimu apeliacinės instancijos teisme, teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas negali šių įrodymų priimti ar, juo labiau, jais remtis, nes jie nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui.

19. CPK 314 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas neleidžia apeliaciniame procese priimti naujų įrodymų, kurie galėjo ir turėjo būti teikiami pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be kita ko, teikiami įrodymai turi atitikti ir sąsajumo reikalavimą (CPK 180 straipsnis). Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

20. Apeliantės prašomas priimti dokumentas – įmonių turto draudimo liudijimo Nr. 710-310-71080 priedas Nr. 2, ką pripažįsta ir pati apeliantė, jau yra bylos medžiagos dalimi – šis dokumentas buvo pateiktas kartu su ieškiniu. Todėl pakartotinai teikiamo dokumento priėmimo klausimas, kaip neaktualus, nespręstinas. Prašomos priimti į bylą nuotraukų kopijos, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo. Viena vertus, iš tokio turinio įrodymų rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje apeliacinėje byloje negalima identifikuoti nei kada, nei kur (kokiame objekte, kokioje patalpoje) šios nuotraukos buvo padarytos, todėl šios nuotraukos negali nei patvirtinti, nei paneigti apeliantės argumentų, susijusių su gaisro kilimo metu buvusia keltuvo, elektros spintos ar aplinkos, kurioje šis keltuvas buvo saugomas, būkle. Kita vertus, kaip teigia apeliantė, šios nuotraukos buvo padarytos dar 2019 m. rudenį ir 2019 m. gruodžio 5 d., tačiau kokios objektyvios priežastys sukliudė jas pateikti į bylą ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenurodoma. Todėl nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme nepriimami.

Dėl sąlygų civilinei atsakomybei taikyti

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, atsiradusios 2019 m. gruodžio 4 d., 22.38 val. kilus gaisrui gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), atlyginimo subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnis). Bylos šalys nesutaria dėl gaisro kilimo priežasties, atsakingo už žalą asmens ir gaisro metu padarytos žalos dydžio.

22. Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantė UAB „Povilo Gurklio firma“ apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir neteisingai įvertino byloje esančių įrodymus kaip visumą, nepagrįstai UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ gaisro tyrimo išvadai Nr. NGT-2019(20)/12/06 bei ją atlikusio specialisto paaiškinimams teisme suteikė didesnę įrodomąją galią nei kitiems įrodymams, nors šios išvados užsakove buvo pati ieškovė, todėl priėmė neteisingą sprendimą dėl gaisro kilimo priežasties. Taigi, iš esmės apeliacinis skundas yra grindžiamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu (CPK 176, 183, 185, 197 straipsniai).

23. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas didesnę įrodomąją reikšmę suteikė būtent UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ gaisro tyrimo išvadai. Priešingai, atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį bei į byloje surinktų įrodymų visumą, negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi tik UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ gaisro tyrimo išvadomis. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas įvertino (aptarė) liudytojų M. A., M. Š., V. S. duotus rašytinius ir žodinius paaiškinimus, nagrinėjo ir vertino UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ gaisro tyrimo išvadą Nr. NGT-2019(20)/12/06, 2019 m. gruodžio 5 d. PAGD prie VRM Panevėžio PGV Molėtų PGT apžiūros protokolą, 2020 m. sausio 29 d. raštą Nr. 9.4-5-91, kuriame taip įvardyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis, taip pat gamybos cecho vaizdo įrašą, padarytą gaisro dieną. Nors pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad gaisras kilo dėl degių pastato konstrukcijų užsidegimo apeliantei atliekant ugnies darbus, sutampa su UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ atlikto gaisro tyrimo išvadomis, vien tik tai neteikia pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ar nevertino kitų byloje esančių įrodymų ar / ir suteikė jiems mažesnę įrodomąją reikšmę.

24. Kita vertus, teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl gaisro kilimo priežasties ir apeliantės veiksmų įvertinimo, kas, atitinkamai, nulėmė šio ginčo procesinę baigtį.

25. Apeliantės teigimu, byloje nebuvo nustatytos visos jos civilinei atsakomybei taikyti būtinosios sąlygos, ir, visų pirma, nėra įrodyti jos neteisėti veiksmai. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo nustatytu atlygintinu žalos dydžiu, tvirtindama, kad dėl susidariusio žalos dydžio kalta yra pati gamybos cecho, kuriame kilo gaisras, savininkė (rangos darbų užsakovė) UAB „Kreisel Vilnius“, kuri: 1) nebuvo sutvarkiusi pasenusios ir nesaugios elektros instaliacijos patalpose, įrengimų (keltuvo), aplinkos patalpose; 2) gaisro kilimo metu patalpose nebuvo nutraukusi vykdomos ūkinės veiklos; 3) nebuvo įrengusi signalizacijos arba ši neveikė ir nesudarė sąlygų sargui stebėti kameromis fiksuojamo vaizdo patalpose, todėl laiku nepastebėjo kilusio gaisro bei apie jį laiku nepranešė priešgaisrinės apsaugos tarnyboms.

26. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

27. Ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pareiškė apeliantei UAB „Povilo Gurklio firma“ subrogacinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, gaisro apdraustame turte kilimo priežastimi laikydama apeliantės darbuotojų atliktus metalo pjovimo, virinimo darbus. Tačiau, kaip jau buvo minėta (žr. šio sprendimo 5 punktą), ieškovės procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nėra nurodyta, kokius neteisėtus veiksmus apeliantė atliko ir kokius teisės aktų reikalavimus, vykdydama 2019 m. lapkričio 14 d. rangos sutartimi sulygtus darbus, ji pažeidė, kokių priešgaisrinės saugos ar kitokių taisyklių ji nesilaikė. Ieškovė nesiejo gaisro kilimo su jokiais konkrečiais apeliantės darbuotojų netinkamai, t. y. pažeidžiant priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, atliktais rangos darbais ar kitais jų veiksmais / neveikimu. Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė nėra nurodžiusi faktinio savo reikalavimo pagrindo (aplinkybių, reikšmingų vertinant apeliantės civilinės atsakomybės sąlygas), pripažintini pagrįstais.

28. Kaip galima spręsti iš ieškovės ieškinio bei jos atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio (žr., pavyzdžiui, šio sprendimo 16.4 punktą), ieškovė gaisro kilimą sieja išimtinai su apeliantės vykdytos ūkinės veiklos pobūdžiu ir šioje veikloje jos naudojamais įrengimais / mechanizmais, tvirtindama, kad didesnį pavojų aplinkiniams kelia vien jau šių mechanizmų naudojimas ir tokios veiklos vykdymas. Ieškovės vertinimu, apeliantės darbuotojams nesaugiai atlikus ugnies (metalo pjovimo ir suvirinimo) darbus (nors jokie argumentai, kaip su tais pačiais mechanizmais jie turėjo būti atliekami saugiai, nepateikiami), apeliantei taikytina griežtoji civilinė atsakomybė pagal CK 6.264 straipsnio, 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatas vien dėl pačios žalos atsiradimo fakto, nepaisant teisinių pareigų (ne)vykdymo, saugumo reikalavimų (ne)pažeidimo ir apeliantės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos, kaltės. Tačiau net ir sutinkant su ieškovė, kad griežtosios civilinės atsakomybės atveju, kai žalos atsiradimas siejamas su ypač rizikinga veikla, kaltės klausimas, kaip civilinės atsakomybės viena iš sąlygų, nekyla, visgi net ir tokios atsakomybės atvejais yra būtina identifikuoti tiek žalą sukėlusio įvykio (gaisro) priežastį, ko padaryti, neįvertinus kaltinamo sukėlus šį įvykį asmens (t. y. apeliantės bei jos darbuotojų) veiksmų teisėtumo, negalima, tiek ir didesnio pavojaus šaltinio valdymo faktą.

29. Didesnio pavojaus šaltinis – asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Dėl tokio jų pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis. Metalo suvirinimas, pjaustymas, šlifavimas neabejotinai sukelia kibirkštis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokia veikla, kuri gali būti atliekama ir vidaus patalpose, nurodytų kriterijų visumos neatitinka. Kuris šios veiklos procese apeliantės darbuotojų naudotas įrenginys arba mechanizmas atitinka CK 6.270 straipsnio 1 dalies sampratą, kokios jo savybės, kurių nebuvo galima kontroliuoti ir visiškai pašalinti atsargumo priemonėmis, ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo.

30. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje potencialiai pavojingi įrenginiai apibūdinami kaip įrenginiai, kurie atitinka šiame įstatyme nurodytas kategorijas ir Vyriausybės patvirtintus šių įrenginių kategorijų parametrus ir kuriuos naudojant dėl juose susikaupusios energijos ir vykstančių procesų kyla pavojus (galima grėsmė) žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Šio įstatymo 3 straipsnyje yra išvardintos ir potencialiai pavojingų įrenginių kategorijos: 1) garo ir vandens šildymo katilai; 2) slėginiai indai; 3) pavojingų medžiagų slėginiai vamzdynai, slėginiai garotiekiai ir karšto vandens vamzdynai; 4) beslėgės pavojingų medžiagų talpyklos; 5) liftai; 6) variklinės pavaros keltuvai žmonėms ir kroviniams kelti; 7) lynų keliai; 8) eskalatoriai ir judamieji takai; 9) kėlimo įrenginiai; 10) variklinės pavaros pramoginiai įrenginiai; 11) degiąsias dujas naudojantys pramoniniai įrenginiai. Kokiai iš šių kategorijų priskirtinu mechanizmu ar įrenginiu apeliantė naudojosi, atlikdama rangos sutartyje numatytus darbus, jokių duomenų byloje taip pat nėra, nors būtent ieškovei, kuri prašė taikyti apeliantei griežtosios civilinės atsakomybės (atsakomybės be kaltės) institutą, teko šio instituto taikymo prielaidų įrodinėjimo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).

31. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad jokie konkretūs apeliantės neteisėti veiksmai ieškinyje nebuvo nurodyti ir byloje neįrodinėti, nes ieškovė laikosi pozicijos, kad jai tokia procesinė pareiga apskritai nekyla. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti labiausiai tikėtiną gaisro kilimo priežastį, iš esmės ėmėsi įgyvendinti ieškovės, draudimo srities profesionalės, įrodinėjimo pareigą, sprendime aptaręs ir kitas galimas gaisro kilimo priežastis bei pats jas paneigęs, taip pat įvairiais, ieškovės procesiniuose dokumentuose neįvardytais, aspektais aptaręs ir apeliantės darbuotojų veiksmus (pavyzdžiui, analizavo atstumus tarp apeliantės tą dieną atliekamų darbų vietos ir gamybos cecho sienos, kuriame po 7 val. kilo gaisras, įvertino kaip nepakankamus apeliantės darbuotojų faktiškai atliktus veiksmus, susijusius su darbų saugumu). Galiausiai pirmosios instancijos teismas visgi pritarė ieškovės nuomonei, pripažinęs apeliantės naudotus metalo virinimo-pjovimo prietaisus padidinto pavojaus šaltiniu bei taikęs apeliantei atsakomybę už gaisro kilimą be kaltės pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokia pirmosios instancijos teismo išvada stokoja pagrįstumo, ieškovei nepateikus visiškai jokios informacijos apie rangos darbų atlikimui apeliantės naudotą įrangą, taigi ir neįrodžius CK 6.270 straipsnio taikymo apeliantei galimybės. Vien ieškovės nuomonės, nepagrindžiamos konkrečios įrangos techninių savybių apibūdinimu ir (ar) atitinkamų specialių žinių turinčių asmenų išvadomis, aiškiai nepakako nuspręsti, kad žalos atsiradimo rizika šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti pašalinta atsargumo priemonėmis (žr. šio sprendimo 29 punktą) ir dėl šios priežasties tokia įranga priskirtina padidinto pavojaus šaltinio kategorijai, o naudojimasis ja savaime sukelia atsakomybę be kaltės vos tik atsiranda padarinių, kurių tokios įrangos naudojimas galėtų sukelti.

33. Taigi ieškovė, siekdama savo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo patenkinimo, privalėjo įrodyti apeliantės (jos darbuotojų) neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą, jos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

34. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantės UAB „Povilo Gurklio firma“ darbuotojai, atlikdami darbus, turėjo vadovautis 2018 m. gruodžio 10 d. apeliantės patvirtina Ugnies darbų atlikimo gaisrinės saugos instrukcija Nr. GS2. Be kita ko, ugnies darbų atlikimas yra reglamentuotas ir Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad gaisras veikiausiai kilo dėl apeliantės darbuotojų nesaugiai atliktų ugnies darbų, tačiau teisėjų kolegija ir su tokia teismo išvada negali sutikti, ieškovei net neįrodinėjus, kokius neteisėtus veiksmus, pažeidusius priešgaisrinės saugos reikalavimus, apeliantės darbuotojai atliko ar, priešingai, ko jie neatliko, nors turėjo atlikti.

35. Pagal byloje esančio Gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalo duomenis, apeliantės darbuotojai M. A. (statybininkas-suvirintojas) ir M. Š. (pagalbinis darbuotojas) ugnies darbų atlikimo gaisrinės saugos instruktažą išklausė atitinkamai 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. birželio 12 d. Byloje esantis prie M. A. darbo sutarties pridėtas VšĮ „Panevėžio profesinio rengimo centras“ atestacijos pažymėjimas Nr. 2567 leidžia įsitikinti, kad M. A. yra įgijęs metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis kvalifikaciją. Vadinasi, aptarti duomenys patvirtina, kad šie asmenys turėjo teisę atlikti atitinkamos kvalifikacijos ir saugos žinių reikalaujančius darbus savo darbdavio pavedimu, buvo supažindinti su saugos reikalavimais.

36. Apeliantės darbuotojai M. A. ir M. Š. 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio metu paaiškino, o M. A. ir 2019 m. gruodžio 9 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad gaisro kilimo dieną (2019 m. gruodžio 4 d.) atlikdami darbus jie laikėsi visų saugumo reikalavimų, numatytų Ugnies darbų atlikimo gaisrinės saugos instrukcijoje Nr. GS2, t. y. naudojo skardas vietoms, kur labiausiai krito žiežirbos, pridengti ir nedegantį audeklą, darbų vietoje turėjo gesintuvą. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šių aplinkybių patikrinti neįmanoma, tačiau jos ir nebuvo byloje paneigtos. Pažymėtina, kad jokių priešgaisrinės saugos taisyklių, vykdant suvirinimo darbus, pažeidimų nebuvo nustatyta nei ieškovės iniciatyva atliktoje UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ gaisro tyrimo išvadoje Nr. NGT-2019(20)/12/06, nei PAGD prie VRM Panevėžio PGV Molėtų PGT surinktoje apie šį gaisrą medžiagoje, t. y. 2019 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokole, 2020 m. sausio 29 d. rašte Nr. 9.4-5-91. Minėtuose dokumentuose kaip tikėtina gaisro kilimo priežastis įvardyta galimai nesaugiai atlikti ugnies darbai, tačiau nėra nurodyti jokie konkretūs veiksmai (pažeidimai), pavyzdžiui, būtinų atstumų nesilaikymas atliekant atitinkamus darbus, rizikas mažinančių apsaugos priemonių darbų vietoje nebuvimas ar jų nenaudojimas, kad galėjo tapti šio gaisro, kilusio net po 7 valandų nuo apeliantės darbų tą dieną pabaigos, priežastimi. Atsižvelgiant į tai, spręsti, kad šiuo atveju atsakovės veiksmai buvo neteisėti ir todėl ši jos civilinės atsakomybės sąlyga yra nustatyta, nebuvo pagrindo.

37. Teisėjų kolegijos nuomone, aktualios ir tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos bei sprendime vertintos aplinkybės, kad tos pačios patalpos viduje gamybos proceso nebuvo nutraukusi ir pati draudėja, kuri maždaug iki 16–16.30 val. (t. y. vėliau nei darbus 15:34 val. baigė apeliantė) produkcijos pakavimui (pakavimo plėvelės sulydymui) taip pat naudojo atvirą liepsną. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šie darbai buvo atlikti toli nuo gaisro židinio vietos, ant grindų, todėl gaisro kilimo priežastis nuo draudėjos naudoto dujinio degiklio teismui atrodė nereali, visgi, teisėjų kolegijos nuomone, ir tokia galimybė negali būti visiškai eliminuota, įvertinant tiek buvusį metų laiką (žiema), tiek ir gamybos cecho konstrukcijos ypatumus (nesandarumą, tikėtinus skersvėjus), matomus iš su ieškiniu pateiktų nuotraukų. Be to, apeliantės darbuotojams pasišalinus iš darbų vietos, patalpose darbus iki vėlyvo vakaro tęsė dar ir kiti asmenys, kuriems ieškovė, kaip teigia – per klaidą, visų pirma ir reiškė pretenzijas dėl žalos atlyginimo.

38. Kasacinis teismas nuosekliai pasisako, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

39. Teisėjų kolegija, naudodamasi kiekvienos instancijos teismui tenkančia diskrecijos teise įvertinti byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad jos neteisėti veiksmai dėl gaisro sukėlimo, kaip viena iš esminių sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nagrinėjamoje byloje neįrodyti. Tokiu atveju kiti apeliacinio skundo argumentai tampa teisiškai neaktualūs, nes neturi įtakos teisingam šio ginčo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

40. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) ar jį pakeitus, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

41. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

42. Atsižvelgiant į tai, kad nauju sprendimu ieškinys yra atmetamas, ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos.

43. Apeliantė UAB „Povilo Gurklio firma“ teikė prašymą dėl 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose priteisimo iš ieškovės. Išlaidoms pagrįsti apeliantė teikė 2020 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą AVB Nr. 2020-035 ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Apeliantės patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių ir atitinka jų apskaičiavimo kriterijus (1 381 Eur x 2,5; Rekomendacijų 8.2 punktas; 1 381 Eur x 1,5; Rekomendacijų 8.3 punktas; 1 381 Eur x 0,1 x 5 val.; Rekomendacijų 8.19 punktas), todėl jai priteistinos iš ieškovės.

44. Pirmosios instancijos teismas iš apeliantės valstybės naudai buvo priteisęs ir 9,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ieškinį atmetus, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

45. Taip pat pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs išmokėti iš į teismo sąskaitą ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, sumokėto 500 Eur bylinėjimosi išlaidų avanso 250 Eur kelionės išlaidų atlyginimą UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“, išmokėtiną avanso dalį priteisęs ieškovei iš apeliantės, o likusią avanso dalį sugrąžino ieškovei. Ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeistina, t. y. 250 Eur kelionės išlaidų atlyginimas išmokėtinas, nepanaudota avanso dalis sugrąžintina ieškovei. Tačiau iš apeliantės ieškovei šios jos patirtos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kadangi nauju sprendimu ieškinys yra atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

46. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės UAB „Povilo Gurklio firma“ apeliacinis skundas tenkinamas, ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą. Kartu su skundu pateiktas 2020 m. lapkričio 7 d. banko mokėjimo nurodymas Nr. 6398 patvirtina, kad apeliantė sumokėjo 2 850 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl ši suma priteistina iš ieškovės. Kitas apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų apeliantė nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Povilo Gurklio firma“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 662 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 9,08 Eur (devynis eurus ir aštuonis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, susidariusių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Iš į Panevėžio apygardos teismo sąskaitą ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, sumokėto bylinėjimosi išlaidų avanso išmokėti UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kelionės išlaidų atlyginimą. Likusią avanso dalį sugrąžinti ieškovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Povilo Gurklio firma“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 850 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Teisėjai Dalia KačinskienėDanguolė MartinavičienėVigintas Višinskis