- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-97-236/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00349-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Energus“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Euroinstal“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Euroinstal“ kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės UAB „Energus” priteisti 42 181,72 Eur skolos, 918,49 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
2.1. 2018 m. spalio 12 d. šalys sudarė paslaugų pagal įkainius sutartį Nr.181005/1. Pagal šią sutartį ieškovė atsakovei suteikė automatizavimo ir techninės priežiūros paslaugas ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras iš viso 222 185,01 Eur sumai. Atsakovė už paslaugas pagal sutartį atsiskaitė tik iš dalies – liko skolinga 42 181,72 Eur sumą.
2.2. Kadangi atsakovė pradelsė įvykdyti prievolę atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas, iš jos ieškovės naudai turi būti priteista, sutartimi sulygta delspinigių suma – 918,49 Eur, bei 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 474 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas mokant žyminį mokestį ir 350 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai padengti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2800-640/2020, kuriuo tenkino ieškovės UAB „Euroinstal“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „Energus“ ieškovės UAB „Euroinstal“ naudai 42 181,72 Eur skolos, 918,49 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (43 100,21 Eur) nuo bylos iškėlimo momento (2020 m. kovo 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 824 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Atsakovė UAB „Energus“ pateikė prieštaravimus prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. preliminarųjį sprendimą bei išspręsti klausimą iš esmės – išnagrinėjus bylą, UAB „Euroinstal“ ieškinį atmesti ir priteisti UAB „Energus“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovės procesinį dokumentą iš esmės grindė žemiau nurodomais argumentais:
5.1. Iš šalių pasirašytos paslaugų sutarties sąlygų, įtvirtintų 2.3, 2.4, 5.3 punktuose seka, kad tik abiem šalims pasirašius paslaugų priėmimo – perdavimo aktą vykdytojo suteiktos paslaugos gali būti laikomos tinkamai priimtomis ir tik tuomet atsiranda teisė išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas.
5.2. Ieškovė nepateikė pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. EIK 00001261 suteiktų paslaugų priėmimo – perdavimo akto, kuriame būtų priimtos 24 651 Eur be PVM paslaugos, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. EIK 00001279 suteiktų paslaugų priėmimo – perdavimo akto, kuriame būtų priimtos 29 095 Eur be PVM paslaugos. Taigi, atsakovei pareiga apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas atsirastų tik tuomet, kai sutartyje nustatyta tvarka būtų priimti tinkamai atlikti darbai/suteiktos paslaugos.
5.3. Kartu su ieškiniu pateikti laiko apskaitos aktai, PVM sąskaitos faktūros užpildyti netinkamai. Pagal šalių sutartą formą užsakovo atstovas turėjo pasirašyti kiekvienoje laiko apskaitos lentelės skiltyje, tačiau to nepadarė. Atsakovė nėra patvirtinusi, nei skolos dydžio (su ieškiniu pateikti skolų suderinimo aktai nėra atsakovės pasirašyti), nei kokybiško darbų atlikimo.
5.4. Gali būti keliamas kokybės dėl ieškovės suteiktų paslaugų klausimas, nes iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad paslaugos buvo atliekamos UAB Continental Automotive objekte, tačiau bendrovės pasitelktas subrangovas Slovakijos bendrovė IS – Industry Solutions, A.S. iki šiol nėra atsiskaičiusi su UAB „Energus“.
5.5. UAB „Energus“ susiduria su apyvartinių lėšų stygiumi, nes dalis užsakovų (generalinių rangovų) dar nėra atsiskaitę už bendrovės praėjusiais kalendoriniais metais įvykdytus darbus. Dėl neatsiskaitymo yra įšaldytos didelės UAB „Energus“ sumos, todėl ieškovės prašoma priteisti netesybų suma yra per didelė.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašė palikti galioti preliminarų sprendimą ir priteisti išlaidas.
7. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
7.1. Rašytiniai įrodymai – PVM sąskaitos faktūros ir laiko apskaitos aktai yra leistini įrodymai. Be to, byloje pateikta UAB „Energus“ apyvartos pažyma, kurioje nurodyta, jog ieškovė suteikė atsakovei paslaugų už 222 185,01 Eur sumą; atsakovė atsiskaitė 146 966 Eur sumą, atvirkštinis PVM – 33 037,29 Eur, likusi nesumokėta suma – 42 181,72 Eur. Ieškovė pateikė savo sąskaitos banko išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 146 966 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra atsiskaitymas pagal sąskaitas.
7.2. Atsakovės atstovas 2019 m. gruodžio 18 d. elektroniniu paštu pateikė skolos suderinimo grafikus, tačiau vėliau pranešė, jog jų nevykdys, nes negavo planuotų įmokų iš kitų užsakovų. Ieškovė ragino atsakovę sudaryti skolos suderinimo aktą. Atsakovė dar sumokėjo 25 000 Eur sumą, tačiau liko neapmokėta 42 181,72 Eur suma. Tai patvirtina, jog atsakovė priėmė darbus ir pripažino skolą, tačiau jos nesumokėjo dėl finansinių sunkumų.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovė PVM sąskaitas faktūras priėmė jas pasirašydama, sąskaitose nurodytus aktus pasirašė atsakovės atstovas – projektų vadovas. Paslaugų įkainiai šalių buvo nustatyti pasirašytoje sutartyje, sutarties priede buvo pateikta laiko apskaitos akto forma, kurią patvirtino šalys parašais. Nors skolų suderinimo aktai nėra atsakovės pasirašyti, tačiau visi kiti dokumentai, kurių pagrindu apskaičiuota skola – pasirašyti.
7.4. Šalys sudarė paslaugų sutartį, kaip tai leidžia CK 6.718 straipsnio 5 dalis. Ieškovės paslaugos buvo suteiktos kokybiškai, ką patvirtina šalių pasirašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, kuriuos atsakovė priėmė ir pretenzijų per nustatytą terminą nepateikė.
7.5. Atsakovė nepagrįstai prašo sumažinti delspinigius. Šalys sutartyje susitarė dėl jų dydžio. Delspinigiai paskaičiuoti už mažiau nei pusės metų laikotarpį. Atsakovė nereguliariai atlikdavo mokėjimus pagal sąskaitas faktūras. Be to, delspinigių suma nuo 42 181,72 Eur sumos sudaro tik 918,49 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 dienos preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovės UAB „Energus“ ieškovės UAB „Euroinstal“ naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad iš 2018 m. spalio 12 d. šalių sudarytos paslaugų pagal įkainius sutarties Nr.181005/1 turinio matyti, kad šalys susitarė dėl paslaugų teikimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, šalių pasirašyti atliktų darbų aktai, pažymos apie medžiagų vertę, laiko apskaitos aktai), tačiau nėra duomenu, kad atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl atliktų paslaugų kokybės. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir civilinė byla Nr. e2-2759-258/2020, nes priešingai, nei nurodo atsakovė, ji yra pareiškusi ieškinį ieškovei dėl skolos, o ne dėl paslaugų kokybės.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. rugsėjo 24 d PVM sąskaitą faktūrą Nr. EIK00001260 (7 067,14 Eur sumai), 2019 m. rugsėjo 24 d PVM sąskaitą faktūrą Nr. EIK00001261 (24 651,00 Eur sumai). Šios sąskaitos išrašytos atitinkamai už atliktų darbų aktus Nr. 4 ir pagal laiko apskaitos aktą Nr.3, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtos sąskaitos buvo pasirašytos ieškovės ir atsakovės įgaliotų atstovų. Pirmosios sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. spalio 24 d, tačiau likusi neapmokėta suma pagal sutartį yra 7 067,14 Eur, o antrosios 2019 m. spalio 24 d., kurios likusi neapmokėta suma pagal sutartį yra 3287,21 Eur. Taip pat, ieškovė atsakovei 2019 m. spalio 22 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą EIK00001278 (2732,37 Eur sumai). Pastaroji sąskaita buvo išrašyta pagal pažymą apie medžiagų vertę Nr. 5 už 2019 m. 10 mėnesį ir atliktų darbų aktą Nr. 5, sudarytą pagal 2019 m. kovo mėn. kainas už 2019 m. 10 mėnesį. Visi dokumentai taip pat buvo šalių pasirašyti. Sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. lapkričio 21 d., tačiau liko neapmokėta 2 732,37 Eur suma. 2019 m. spalio 22 d. ieškovė pateikė atsakovei dar vieną PVM sąskaitą faktūrą Nr. EIK00001279 (29 095,00 Eur sumai), kuri buvo išrašyta pagal laiko apskaitos aktą Nr. 4, už darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Nors dokumentai pasirašyti abiejų šalių, o sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. lapkričio 21 d., liko neapmokėta 29 095,00 Eur suma. Teismas konstatavo, kad pagal ieškovės banko sąskaitos išrašą atsakovė nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d. ieškovei atlikdavo mokėjimus pagal sutartį, tačiau mokėjimai buvo atliekami pavėluotai bei nevisiškai, todėl liko neapmokėtos sąskaitos bendrai 42 181,72 Eur sumai.
11. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas bylos šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė neginčijo skolos ir ketino sudaryti skolos suderinimo aktą, tačiau dėl finansinių sunkumų skolos neapmokėjo ir pačių skolos suderinimo aktų nepasirašė. Kita vertus, byloje esantis atsakovės 2020 m. kovo 3 d. pranešimas ieškovei apie teisme priimtą pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, kuriame nurodoma 42 181,72 Eur skolos suma, patvirtina, kad atsakovė skolos faktą pripažino. Taigi, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 42 181,72 Eur įsiskolinimą.
12. Teismas konstatavo, kad šalys sutartyje susitarė dėl 0,02 procentų dydžio delspinigių nuo ne laiku sumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 918,49 Eur delspinigių. Teismo nuomone, šios delspinigių sumos mažinti nėra pagrindo, nes vertinant pačios skolos dydį ši suma nėra laikytina neprotinga ar perdidelė. Be to, sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų, profesionalių verslininkų, todėl vien tai, jog atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, negali būti pagrindu mažinti šalių susitartų netesybų dydį.
13. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
14. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovės ieškovei jau buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos – 474 Eur dydžio žymins mokestis ir 350 Eur už suteiktas teisines paslaugas byloje, kurioje buvo priimtas preliminarus sprendimas, todėl patenkinus ieškinį sprendė, kad yra pagrindas priteisti dar 300 Eur išlaidas už atsiliepimo į prieštaravimus surašymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Apeliantė UAB „Energus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškovės UAB „Euroinstal“ 2020 m. kovo 3 d. ieškinį atsakovei UAB „Energus“ atmesti. Taip pat apeliantė prašo priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Bylos šalis siejo mišrūs prievoliniai santykiai, kurių pagrindu tarp ginčo šalių susiklostė, tiek iš paslaugų, tiek ir iš rangos teisinių santykių kylančios teisės ir pareigos. Šias išvadas akivaizdžiai pagrindžia ir atitinkamuose CK straipsniuose įtvirtintos rangos bei paslaugų, kaip sutarčių nuostatos.
16.2. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Šalys tiek paslaugų sutartyje, kuria rėmėsi ieškovė, tiek ir sutartyje aiškiai įtvirtino kada šalys laiko tinkamai įvykdytas priešpriešines teises ir pareigas, o būtent, kada apeliantei kyla pareiga apmokėti sutartimi sulygtą užmokestį ieškovei.
16.3. Svarbus ne laiko apskaitos akto, pažymos apie medžiagų vertę ar atliktų darbų akto parengimas, o paslaugų (darbų) perdavimas apeliantei, todėl darytina išvada, kad ieškovė nesilaikė nei šioje civilinėje byloje pateiktoje paslaugų sutartyje, kuria grindė savo reikalavimus, nei sutartyje įtvirtintos PVM sąskaitos faktūros išrašymo tvarkos, dėl ko, apeliantei nekilo pareiga įvykdyti savo sutartinės pareigos – atsiskaityti su ieškove. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo išvados dėl kokybės reikalavimų netaikymo, t.y. tai, jog neva apeliantė nereiškė pretenzijų dėl kokybė, yra nepagrįstos.
16.4. Ieškovė civilinėje byloje nepateikė duomenų apie tai, jog atsakovė būtų vengusi priimti darbus ir pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktus, kaip ir nepateikė duomenų, jog juos būtų pasirašiusi vienašališkai, taip pasinaudodama vienašališko atliktų darbų perdavimo institutu, kas taptų teisėtu pagrindu PVM sąskaitų faktūrų išrašymui. Ieškovė nedetalizavo atliktų darbų kiekių (parašė tik pažymą apie medžiagų vertę ar aktą apie atliktus darbus), taip apsunkindama galimybę realiai nustatyti, ar deklaruojami darbai buvo atlikti, kokia jų apimtis, kokybė. Tuo tarpu, pažyma apie miedžiagų vertę, laiko apskaitos lapas, atliktų darbų aktas negali būti laikomas vienašaliais darbų priėmimo – perdavimo aktais. Taigi, pirmosios instancijos teismas formaliai vertino tarp šalių sudarytą sutartį, nenustatė tikrųjų šalių ketinimų, neatsižvelgė į apeliantės vykdomos veiklos specifiką.
Žemesnės instancijos teismas
16.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas iš esmės išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą remdamasis netinkama šalis saisčiusia sutartimi, dėl ko nebuvo atskleista ginčo esmė. Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodomus argumentus dėl ieškovės pareigos perduoti paslaugas (darbus), atitinkamai šalims pasirašant priėmimo – perdavimo aktą, ir dėl jų nepasisakė bei nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė pripažino skolą. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktą banko sąskaitos išrašą, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus skirtinguose apeliantės nurodytuose objektuose pagal skirtingas skutartis.
Atsiliepimas
17. Ieškovė UAB „Euroinstal“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą nepakeistą ir priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
18.1. Apeliantė nuo pat civilinės bylos nagrinėjimo pradžios, iš esmės sutiko, jog šalys 2018 m spalio 12 d. sudarė būtent paslaugų pagal įkainius sutartį Nr. 181005/1, kurios pagrindu šalys susitarė dėl paslaugų teikimo: ieškovė (vykdytojas) įsipareigojo pagal šios sutarties sąlygas ir pagal atskirus apeliantės (užsakovo) užsakymus, suderintus sutartyje nustatyta tvarka, teikti užsakovui automatizavimo ir techninės priežiūros paslaugas, užsakovui atliekant elektros – automatikos darbus, o užsakovas įsipareigojo atsiskaityti su vykdytoju už tinkamai suteiktas paslaugas sutartyje numatytais terminais. Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2020 m. kovo 2 d. ieškovė tinkamai suteikė apeliantei minėtoje sutartyje numatytomis sąlygomis paslaugų iš viso už 222 185,01 Eur, tačiau apeliantė atsiskaitė tik iš dalies. Skolos likutis – 42 181,72 Eur.
18.2. Apeliantė skolą visa apimtimi pripažino nuo pat pradžių. Iš 2020 m. sausio 29 d. skolų suderinimo akto matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Energus“ skola UAB „Euroinstal“ vis dar siekė 67 181,72 Eur. 2020 m. sausio 21 d. apeliantė sumokėjo dar 25 000,00 Eur sumą, skolos likutis 2020 m. kovo 2 d. sudarė 42 181,72 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovės pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, jog atsakovė neginčijo skolos ir ketino sudaryti skolos suderinimo aktą, tačiau dėl finansinių sunkumų skolos neapmokėjo ir pačių skolos suderinimo aktų nepasirašė. Kita vertus, iš pačios atsakovės veiksmų matyti, jog skolą ieškovei ji pripažino. Tai patvirtina ir ieškovės prie atsiliepimo pateiktas atsakovės 2020 m kovo 3 d. pranešimas ieškovei kaip kreditorei, kuriuo atsakovė pranešė apie teisme priimtą pareiškimą dėl nemokumo bylos jai iškėlimo ir nurodė skolos ieškovei sumą. Taigi, skundžiamame sprendime, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovei iš atsakovės pagrįstai priteistas 42 181,72 Eur įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
18.3. Nepaisant sutarties sąlygų dėl suteiktų paslaugų priėmimo – perdavimo ir apmokėjimo, šalys susitarimo nesilaikė. Tarp šalių susiklostė tokia praktika, kad darbų (paslaugų) perdavimas ir priėmimas nebuvo įforminamas sutartyje nustatyta tvarka. Teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros ieškovės buvo išrašytos pagal atliktus darbų aktus, pagal laiko apskaitos aktus ir/arba pažymas apie medžiagų vertę. Visi dokumentai pasirašyti tiek ieškovės, tiek atsakovės įgaliotų atstovų. Taigi, darbų (paslaugų) perdavimo – priėmimo aktas yra svarbus įrodymas kilus vykdytojo ir užsakovo ginčui dėl darbų (paslaugų) atlikimo ir kokybės, tačiau jo teisinė reikšmė negali būti suabsoliutinta. Paties akto nesudarymas neatima iš vykdytojo teisės reikalauti apmokėjimo už darbus (paslaugas), jei šie iš tikrųjų buvo tinkamai atlikti, perduoti užsakovui ir jo priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės naudai iš atsakovės priteista skola, delspinigiai ir palūkanos, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
21. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – sutartį Nr. ENER20190530, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį.
22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors sutartis Nr. ENER20190530 nebuvo pateikta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau ji yra susijusi su ginču dėl skolos priteisimo ir yra svarbi teisingam bylos aplinkybių ištirimui, todėl apeliacinės instancijos teismas priima šį rašytinį įrodymą. Tuo tarpu, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis yra viešai skelbiama ir teismui prieinama LITEKO sistemoje, todėl ją priimti kaip naują rašytinį įrodymą atsisakytina.
Dėl faktinių aplinkybių
24. Nustatyta, kad ieškovė (vykdytoja) ir atsakovė (užsakovė) 2018 m. spalio 12 d. sudarė paslaugų pagal įkainius sutartį Nr.181005/1. Šioje sutartyje šalys numatė, kad vykdytoja įsipareigoja pagal šios sutarties sąlygas ir pagal atskirus užsakovės užsakymus suderintus sutartyje nustatyta tvarka, teikti užsakovei automatizavimo ir techninės priežiūros paslaugas, užsakovei atliekant elektros – automatikos darbus priede Nr.3 nurodytuose objektuose, o užsakovė įsipareigoja atsiskaityti su vykdytoja už tinkamai suteiktas paslaugas sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Remiantis sutarties nuostatomis, paslaugos po jų suteikimo yra perduodamos sudarant suteiktų paslaugų priėmimo – perdavimo aktą. Paslaugų priėmimo – perdavimo aktas sudaromas vykdytojos už praeitą mėnesį pagal laiko apskaitos aktus iki einamojo mėnesio 10-os kalendorinės dienos ir pateikiamas užsakovei patvirtinti. Užsakovė aktą patvirtina arba pateikia pastabas per 3 darbo dienas. Šalys sutartyje numatė, kad užsakovė atsiskaito su vykdytoja pagal vykdytojos pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą šalių raštu patvirtinto suteiktų paslaugų priėmimo – perdavimo akto pagrindu. Gauta PVM sąskaita faktūra apmokama per 30 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Sutarties pagrindu atsirandančias užsakovės pinigines prievoles vykdytojai gali vykdyti kitas asmuo be išankstinio vykdytojos sutikimo. Ieškovės teigimu, ji laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2020 m. kovo 2 d. tinkamai suteikė atsakovei paslaugas, tačiau atsakovė ne už visas suteiktas paslaugas su ieškove atsiskaitė. Atsižvelgdama į tai, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priimti preliminarų sprendimą ir iš atsakovės priteisti 42 181,72 Eur skolą, 918,49 Eur delspinigius bei 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2800-640/2020 ieškovės ieškinio reikalavimus tenkino. Atsakovė prieštaravimuose prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 20 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovės UAB „Energus“ ieškovės UAB „Euroinstal“ naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė (atsakovė) su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškovės UAB „Euroinstal“ 2020 m. kovo 3 d. ieškinį atsakovei UAB „Energus“ atmesti bei priteisti atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl šalis siejančių prievolinių santykių kvalifikavimo
25. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis).
26. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga.
27. Ieškovė savo ieškinio reikalavimams pagrįsti, be kitų faktinių aplinkybių, nurodė, kad bylos šalys pasirašė paslaugų teikimo pagal įkainius sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti automatizavimo ir techninės priežiūros paslaugas pagal sutarties prieduose numatytus įkainius. Ieškovė teigė, kad ji vykdė savo įsipareigojimus – tinkamai atliko sutartus darbus, tačiau atsakovė atsiskaitė ne už visas suteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas tarp šalių susidariusius santykius kvalifikavo kaip paslaugų teikimo. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nes mano, kad teismas turėjo kvalifikuoti šalis siejančius prievolinius santykius, jų turinį ir taikyti mišrias įstatymo normas – tiek paslaugų teikimo, tiek rangos sutarčių.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, rangos ir atlygintinų paslaugų teikimo sutartims būdingi tam tikri panašumai (atitinkamų aktyvių veiksmų pagal kitos šalies užsakymą (užduotį) vykdymas ir kt.). Vis dėlto, nepaisant tam tikrų panašumų, ranga ir atlygintinos paslaugos yra savarankiški ir skirtingi materialieji teisiniai santykiai, besiskiriantys savo dalyku, t. y. prievolėmis, sudarančiomis šių santykių turinį, teisių, kildinamų iš vieno ar kito teisinio santykio, gynimo būdais, jų taikymo sąlygomis ir kitais teisiškai reikšmingais aspektais.
29. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos ir paslaugų sutartys būtent ir atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012).
30. Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014).
31. Konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad teismas nevertino šalių teisinių santykių, nes teismas skundžiamame galutiniame sprendime aiškiai nurodė, kad ieškovė ir atsakovė sudarė paslaugų teikimo sutartį, tačiau dėl sutarties kvalifikavimo byloje nėra ginčo. Kita vertus, sutiktina su apeliantės argumentu, kad konkrečiu atveju šalių santykiai gali būti laikytini mišriais, t.y. turinčiais tiek paslaugų teikimo, tiek rangos sutarties požymių, nes sutartyje šalys numatė, kad darbai turi būti perduodami atsakovei aktu, kurio pagrindu išrašomos PVM sąskaitos faktūros už paslaugas, tačiau sutartimi teikiama ne tik automatizavimo paslauga, bet ir priežiūros, kas atitinka paslaugų teikimo sutarties požymius. Taigi, atsižvelgiant į byloje pateiktų sutarčių tikslus, objektą, bei atsiskaitymo tvarką, darytina išvada, kad sutartims taikytinos mišrios teisės normos, tačiau neginčijant sutarčių sąlygų ir dėl jų kvalifikavimo nesant ginčo, pirmosios instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisakė.
Dėl skolos
32. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės skolą, nes įvertino ne tos sutarties, kuri svarbi ginčui sąlygas. Apeliacinės istancijos teismas su tokia apeliantės pozicija sutinka tik iš dalies.
33. Viena vertus, ieškovė savo ieškinio reikalavimus kildino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šalių santykius vertino 2018 m. spalio 12 d. paslaugų pagal įkainius sutarties Nr. 181005/1 kontekste. Kita vertus, šioje sutartyje šalys susitarė, kad vykdytoja paslaugas teiks pagal užsakovės užsakymą, kuriame nurodoma reikalingų paslaugų apimtis, teikimo grafikas, objektas ir vieta. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog bylos šalys jau minėtos paslaugų sutarties pagal įkainius pagrindu sudarė ir daugiau sutarčių, tame tarpe ir Nr. ENER20190530 bei Nr.20190610/1, kurių pagrindu buvo išrašytos ginčui dėl skolos priteisimo aktualios PVM sąskaitos faktūros Nr. EIK00001278, EIK00001279, EIK00001260, EIK00001261.
34. Įvertinus su apeliaciniu skundu pateiktos sutarties Nr. ENER20190530, kurios pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. EIK00001261 ir Nr. EIK00001278 sąlygas, matyti, kad jos sąlygos iš esmės nesiskiria nuo sutarties Nr. 181005/1 sąlygų, tačiau sutartis Nr. ENER20190530 yra patikslinta, papildoma sutartis sutarties Nr. 181005/1 atžvilgiu, nes numato konkrečias darbų vykdymo sąlygas, t. y. kad darbai bus atliekami UAB „Continental Automotive“ priklausančiame objekte ((duomenys neskelbtini) vykdomi bus konkrečiai elektros instaliacijos darbai. Taip pat sutartyje Nr. ENER20190530 numatyta konkreti darbų perdavimo ir atsiskaitymo už juos tvarka - ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovė po ieškovės atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo ir jos pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros pateikimo per 60 kalendorinių dienų atsiskaitys su ieškove.
35. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismpo sprendimas ar nutartis negali būti panmaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).
36. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovei buvo pateikta 2019 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. EIK00001260 iš viso 7 067,14 Eur be PVM sumai, o 2019 m. spalio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. EIK00001278 iš viso 2 732,37 Eur sumai be PVM. Pirmoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad ji išrašyta pagal atliktų darbų aktą Nr. 4, o antroji pagal atliktų darbų aktą Nr. 5, objekte esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atliktų darbų akte Nr. 4 nurodyti atliktų darbų kiekiai ir bendra jų kaina, šis aktas pasirašytas, tiek ieškovės, tiek atsakovės. Atliktų darbų aktas Nr. 5 išrašytas už elektros montavimo darbus ir taip pat pasirašytas abiejų bylos šalių. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai perdavė, o atsakovė priėmė darbus, todėl atsakovei kilo pareiga per 60 kalendorinių dienų terminą nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos atsiskaityti su ieškove. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė savo pareigą atsiskaityti su ieškove būtų įvykdžiusi laiku, darytina išvada, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik sutarties pagal įkainius Nr. 181005/1 sąlygomis, tačiau pagrįstai priteisė iš atsakovės 9 799,51 Eur skolą (2 732,37 Eur + 7 067,14 Eur).
37. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje esančius duomenis apie pirmosios instancijos teismo priteistą 32 282,21 Eur skolos dalį pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. EIK00001279 ir Nr. EIK00001261, nustatyta, kad nurodyta skola buvo priteista neišaiškinus ir nenustačius esminių ir turinčių reikėmės aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. EIK00001279 ir Nr. EIK00001261 yra išrašytos sutarties Nr. 20190610/1 pagrindu. Nors tikėtina, kad sutartis Nr. 20190610/1 taip pat yra susijusi su pirmosios instancijos teismo jau įvertinta paslaugų teikimo pagal įkainius sutartimi Nr. 181005/1, tačiau tokia sutartis nėra teismui pateikta, todėl nėra galimybės įvertinti jos turinio, sąlygų ir panašumo su jau vertinta sutartimi. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sąskaitos faktūros yra pasirašytos tik vienos šalies, o vien su sąskaitomis pateiktos laiko apskaitos formos nesudaro pagrindo priteisti skolą, nes nėra aišku kokiu pagrindu ši skola atsirado, kokie konkrečiu atveju buvo susiklostę santykiai tarp šalių ir kokia buvo sutartyje numatyta atsiskaitymo už paslaugas tvarka. Taip pat, nesant byloje pateiktos sutarties Nr. 20190610/1, kurios pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros, nėra galimybės nustatyti ar ši skola yra reali ir ar ji yra ta pati skola, kurią pripažino atsakovė savo susirašinėjimuose su ieškove ir ieškovei pateikdama raštą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuriuo siekė susitarti dėl bendros 42 181,72 Eur skolos išdėstymo ir šalių susirašinėjimai dėl skolos apmokėjimo. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas, pranešimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė pagal sutartį nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d. mokėjimus atlikdavo nevisiškai bei liko neapmokėta 42 181,72 Eur suma, tačiau pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė ir neišaiškino ginčui dalyje dėl 32 282,21 Eur skolos priteisimo reikšmingas aplinkybes, neišsireikalavo sutarties, kurios pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. EIK00001279 ir Nr. EIK00001261, todėl priėmė nepagrįstą galutinį sprendimą, kurio dalis pakeistina, kita dalis panaikintina ir byla dalyje dėl 32 282,21 Eur skolos priteisimo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl delspinigių
38. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
40. Nustatyta, kad tiek paslaugų pagal įkainius sutarties 6.1. punkte, tiek specialiosios sutarties Nr. ENER20190530 7.2. punkte ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovei numatytais terminais neatsiskaičius su ieškove, atsakovė moka 0,02 proc. dydžio delspninigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.
41. Konkrečiu atveju nustačius, kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. EIK00001278 ir Nr. EIK00001260, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovės naudai iš atsakovės priteisti delspinigius. Pirmosios instancijos teismas minėtų sąskaitų pagrindu priteisė iš atsakovės atitinkamai 55,74 Eur ir 183,75 Eur delspinigių, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal sutarties Nr. ENER20190530 3.4. punktą atsakovė sąskaitas apmokėti turėjo ne per 30 kalendorinių dienų, o per 60. Taigi, darytina išvada, kad yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą delspinigių sumą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. EIK00001278 ir Nr. EIK00001260 nuo 239,49 Eur iki 182, 65 Eur, t.y. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. EIK00001278 delspinigius skaičiuojant už 73 kalendorines diena, o pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. EIK00001260 už 101 kalendorinę dieną.
42. Kitoje dalyje delspinigių priteisimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kartu su klausimu dėl skolos priteisimo pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. EIK00001279 ir Nr. EIK00001261.
Dėl palūkanų
43. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
44. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu paliko nepakeistą preliminaraus sprendimo dalį dėl ieškovės naudai priteistų 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog bylos šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai ir pakeičiant galutinį sprendimą iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama bendra suma yra 9 982,16 Eur (9 799,51 Eur skola + 182,65 Eur delspinigiai), 6 procentų metinės palūkanos priteisiamos būtent nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Kitų palūkanų klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kartu su klausimu dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą ir tai, kad bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teime paskirstymo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl procesinės baigties
47. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalį pakeisti, kitą dalį panaikinti ir bylą dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Kadangi bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. galutinio sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. preliminaraus sprendimo dalis dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroinstal“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras Nr. EIK00001260 ir Nr. EIK00001278, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: „Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energus“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroinstal“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) naudai 9 799,51 eurų skolą, 182,65 eurų delspinigius ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 9 982,16 eurų sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroinstal“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras Nr. EIK00001278 ir Nr. EIK00001260“.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. galutinio sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. preliminaraus sprendimo dalis dėl skolos, delspinigių ir palūkanų pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroinstal“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras Nr. EIK00001261 ir Nr. EIK00001279 bei dėl 824 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat kuria ieškovei papildomai priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.