- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- e2-760-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00349-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Euroinstal“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Energus“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės „Euroinstal“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2800-640/2020 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Euroinstal“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroinstal“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energus“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Euroinstal“ kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama iš atsakovės UAB „Energus“ priteisti 42 181,72 Eur skolą ir 918,49 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2018 m. spalio 12 d. šalys sudarė Paslaugų pagal įkainius sutartį Nr.181005/1. Pagal šią sutartį ieškovė atsakovei suteikė automatizavimo ir techninės priežiūros paslaugas ir pateikė apmokėti sąskaitas faktūras 222 185,01 Eur sumai. Atsakovė už paslaugas pagal sutartį atsiskaitė tik iš dalies, todėl ieškovei liko skolinga 42 181,72 Eur.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį turtą ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o šio turto esant nepakankamai, taikyti atsakovės banko sąskaitose esančių lėšų bei turtinių teisių areštą.
4. Prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma yra didelė, be to, atsakovės atžvilgiu per pastaruosius metus buvo iškelta 18 civilinių bylų, jai yra taikytos laikinosios apsaugos priemones kitoje byloje, kurių mastas – 235 821,98 Eur. Ieškovės vertinimu, tai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovės UAB „Euroinstal“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį, konstatavo, kad ji tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, todėl yra pirma sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
7. Teismas dėl ieškovės argumentų, jog turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemones, nes ieškinio suma laikytina didele, nurodė, kad aplinkybės – ieškinio sumos dydis atsakovei, ar jos neatsiskaitymas su procesą inicijavusia ieškove– savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas. Pažymėjo, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
Šalies argumentai
8. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovei yra iškelta daug bylų, jos turtas yra areštuotas, taip pat buvo nepakankamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės rodo, kad galbūt atsakovės turtinė padėtis nėra gera. Tačiau laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Todėl tokius argumentus teismas nevertino kaip pagrindžiančius atsakovės nesąžiningumą. Teismas atkreipė dėmesį, jog pati ieškovė nurodė, kad atsakovė ją informavo apie negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimų dėl areštuotų lėšų. Taigi, tokių duomenų apie tai, jog atsakovė siektų išvengti savo prievolės vykdymo ieškovei ar ją ginčytų, byloje teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas sprendė, kad nesant byloje duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ar keliamą grėsmę teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų neproporcingą teisių suvaržymą, kuris šioje bylos stadijoje nėra tikslingas. Todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė UAB „Euroinstal“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį ir jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirajame skunde atkartoja ieškinyje teiktus argumentus, susijusius su atsakovės finansine padėtimi ir reikalavimo dydžiu, atsakovei pareikštais reikalavimais kitose bylose, taip pat nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
10.1. Teismas, turėjo atsižvelgti į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos kitose bylose prieš atsakovę, tai pagrindžia aplinkybę, kad yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Be to, atsakovės atžvilgiu jau 6 kartus buvo bandyta iškelti bankroto bylą.
10.2. Ieškovė atskirajame skunde nurodo ir naujas aplinkybes, tai, kad atsakovė siūlė ieškovei susitarti dėl pagalbos jai suteikimo, nes nepavykus sudaryti susitarimo, atsakovė kreiptis dėl nemokumo bylos jai iškėlimo. Ieškovės vertinimu, toks prieštaringas pranešimas pagrindžia atsakovės nesąžiningumą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Energus“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
11.1. Atsakovė yra rangos paslaugas teikianti įmonė, už viename objekte teiktas paslaugas viena įmonė su ja neatsiskaitė ir liko skolinga 353 413,10 Eur, tai lėmė jos vėlavimą laiku atsiskaityti su savo subrangovais. Atsakovė dėl ieškovės argumentų, susijusių su jai bandytomis inicijuoti bankroto bylomis nurodo, jog jos keli kreditoriai imituoja didesnes skolas nei iš tikrųjų yra, reikalauja tos pačios skolos priteisimo, taiko schemą – sukuria tokį įspūdį, kad perėmė reikalavimo teisę iš kitos įmonės (nors faktiškai neperėmė), tada taiko spaudimą skolininkui inicijuodamas bankroto (nemokumo) bylos iškėlimą ir tokiu būdu siekia skolos išieškojimo. Taip pat pažymi, kad kitoje civilinėje byloje priimta nutartis, kuria taikytos atsakovei laikinosios apsaugos priemonės yra apskųsta apeliacinės instancijos teismui.
11.2. Ieškovė UAB „Eurinstal“ jokių duomenų apie turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą ar kitą nesąžiningą atsakovės elgesį nepateikė, todėl laikytina, kad ji nepagrindė savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir Vilniaus apygardos teismas pagrįstai netenkino tokio ieškovės prašymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
13. 2018 m. spalio 12 d. ieškovė su atsakove sudarė Paslaugų pagal įkainius sutartį Nr.181005/1. Pagal šią sutartį ieškovė atsakovei suteikė automatizavimo ir techninės priežiūros paslaugas ir pateikė apmokėti sąskaitas faktūras 222 185,01 Eur sumai. Atsakovė už paslaugas pagal sutartį atsiskaitė tik iš dalies, ieškovei liko skolinga 42 181,72 Eur. Atitinkamai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šios skolos priteisimo, kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti.
14. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovės UAB „Euroinstal“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas pasisakė, jog ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, jos ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
15. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Energus“ ieškovės UAB „Euroinstal“ naudai 42 181,72 Eur skolą, 918,49 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (43 100,21 Eur) nuo bylos iškėlimo momento (2020 m. kovo 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 824 Eur bylinėjimosi išlaidas.
16. Atsakovei pateikus prieštaravimus, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 20 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovės UAB „Energus“ ieškovės UAB „Euroinstal“ naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šis sprendimas neįsiteisėjęs, yra apskųstas apeliacine tvarka.
Dėl atsakovei inicijuojamos bankroto bylos
17. UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Energus“, 2020 m. vasario 21 d. civilinėje byloje Nr. eB2-2693-934/2020, ji pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti UAB „Energus“ visas banko sąskaitas iki teismo sprendimo priėmimo.
18. 2020 m. vasario 24 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2693-934/2020 netenkino „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi iškėlė UAB „Energus“ restruktūrizavimo bylą, paskyrė UAB „Energus“ restruktūrizavimo administratorę, leido UAB „Energus“ iš savo sąskaitų atlikti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, nustatant, kad per vieną kalendorinį mėnesį šiems mokėjimams atlikti gali būti panaudojama ne didesnė nei 800 000 Eur suma, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi disponavimo apribojimai. Nustatė, kad nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „Energus“ įgyja restruktūrizuojamo juridinio asmens statusą.
20. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartis neįsiteisėjusi, bylos šalys pateikė dėl jo atskiruosius skundus. Šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas 2020 m. liepos 7 d. bus tikrinamas apeliacinės instancijos teisme.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
21. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
22. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nenustatymu.
23. Kaip minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
24. Apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, be sudėtingos atsakovės turtinės padėties taip pat nurodė aplinkybes, kad atsakovei per metus laiko buvo bandyta inicijuoti bankroto bylą 6 kartus.
25. Pažymėtina, nors apeliantė itin akcentuoja atsakovės sunkią turtinę padėtį ir ieškinio dydį, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Tuo labiau, kad pati ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog atsakovės vardu yra užregistruota 40 automobilių, kurių 10 ji turi nuosavybės teise. Ieškovė nedetalizuoja, kokie tai automobiliai, todėl teismas negali įvertinti jų vertės ir galimybės, tenkinus ieškinį, iš jų padengti priteistą skolą bei delspinigius.
26. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien ieškinio sumos dydis, koks jis bebūtų, savaime negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, minėta, vien šis kriterijus nėra pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.). Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti.
27. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
28. Apeliantė atsakovės nesąžiningumą grindžia tuo, kad ji turi kitų kreditorių, kurie bando jai inicijuoti bankroto bylą. Taip pat atskirajame skunde nurodė, kad atsakovės jai pateiktas pranešimas dėl pagalbos jai suteikimo kelia abejonių dėl jos sąžiningumo.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jos nepagrindė atsakovės nesąžiningų veiksmų buvimo, mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą, siekiant išvengti patenkinto ieškinio įvykdymą. Tai, kad atsakovė turi kitų kreditorių, kurie aktyviais veiksmais siekia jos bankroto bylos inicijavimo, taip pat nepatvirtina įmonės nesąžiningumo. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovė būtų siekusi nuslėpti savo turtą, jį perleisti ir pan. Ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktas atsakovės pranešimas dėl pagalbos suteikimo, taip pat nepagrindžia jos nesąžiningumą, kaip tik priešingai, patvirtina tai, kad atsakovė nesiekia nuslėpti jokių aplinkybių, susijusių su jos finansine situacija, nuo ieškovės bei jos siekį diskutuoti su ieškove dėl abiem pusėms priimtino jos pradelstų įsipareigojimų vykdymo. Pažymėtina, kad spėjimai, jog atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų dėl, ieškovės vertinimu, jai pareikšto didelės sumos ieškinio, nesudaro pagrindo atsakovę vertinti kitaip, kadangi teismas negali priimti atsakovės interesus itin varžančio procesinio sprendimo, vadovaudamasis bylos šalies nepagrįstomis abejonėmis ir prielaidomis.
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat jos neskirtos suteikti šaliai, kuri prašo arešto antrosios šalies turtui taikymo, pranašumą ar dar vieną svertą, siekiant kuo greitesnio savo reikalavimų patenkinimo, jeigu dėl to kyla ginčas su antrąja šalimi arba toji šalis turi dar ir kitų kreditorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-464/2018, 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-720-196/2018 ir kt.).
31. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).
32. Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. UAB „Euroinstal“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atkreiptinas dėmesys, jog 2020 m. gegužės 20 d. galutinis sprendimas, kuriuo buvo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai yra apskųstas apeliaciniu skundu, taigi jis nėra įsiteisėjęs. Šioje stadijoje, kai nėra duomenų, kuri šalis laimėjo ginčą, bylinėjimosi išlaidų klausimas negali būti sprendžiamas, todėl ieškovės prašymas dėl išlaidų priteisimo nenagrinėjamas jai išaiškinant, kad ji turi teisę pateikti prašymą dėl šių išlaidų priteisimo į bylą, kurioje bus nagrinėjamas apeliacinis skundas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.