- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- 2S-414-642/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00161-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Jonas Petrikas, J. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis Jonas Petrikas Klaipėdos apylinkės teismui persiuntė pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, juo pareiškėja prašė panaikinti antstolio Jono Petriko 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad antstolis Jonas Petrikas vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2011 m. spalio 20 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 200 Lt (57,92 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko J. D. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. 2011 m. spalio 20 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)antstoliui vykdyti pateikė išieškotoja – Lietuvos Respublikai atstovaujanti VMI. Taigi vykdomoji byla buvo pradėta pačios išieškotojos prašymu. Antstolis surašė 2021 m. gruodžio13 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, jame nurodė, kad, vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užbaigiama vykdyti vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinamas išieškotojai – VMI.
6. Teismas nurodė, kad CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 4 dalis). Vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (CPK 632 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka (ABTĮ 99 straipsnio 4 dalis).
8. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), kuris galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d., 309 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas); nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Tačiau, teismo vertinimu, šios nuostatos nereiškia, kad nutarimą priėmęs organas turi pareigą kontroliuoti nuobaudos vykdymo procesą. Perduotas vykdyti vykdomasis raštas yra vykdomas pagal CPK nuostatas, kurios reglamentuoja vykdymo procesą. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog esant prieštaravimų tarp CPK normų ir, šiuo atveju, iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK normų, vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, kadangi priverstinio vykdymo proceso taisykles apibrėžia būtent CPK normos.
9. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, jog antstolis Jonas Petrikas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą patvarkymą, todėl skundas netenkinamas. Pažymėta, jog tokią praktiką formuoja ir teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1153-253/2021).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10.1. Apeliantės nuomone, teismas taikė CPK normas, kuriose reglamentuojamos bendrosios priverstinio išieškojimo taisyklės neturi reikšmės klausimui šioje byloje išnagrinėti, taip pat netinkamai aiškino nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl šią bylą išsprendė neteisingai.
Šalies argumentai
10.2. Apeliantė nurodė, kad CPK nuostatos taikomos tiek, kiek ATPK nereglamentuoja atitinkamų teisinių santykių. CPK reglamentuoja ne administracinių nuobaudų – baudų vykdymo, bet priverstinio baudų išieškojimo (priverstinio išieškojimo priemonių taikymo) tvarką, o administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2016 m. gruodžio 31 d., vykdymą reglamentuoja iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios ATPK nuostatos. Todėl šiuo atveju galėjo būti taikomos tik CPK 624 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Kitos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos (CPK 631, 632, 638, straipsniai) galėjo būti taikomos tik CPK 1 straipsnyje nurodytose bylose priimtiems sprendimams vykdyti.
10.3. Apeliantė pažymėjo, kad pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 3 dalį, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti pagal ATPK ir nebuvo perkvalifikuoti pagal ANK, teisena vyksta pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK.
10.4. Pažymima, kad, pagal ATPK nuostatas, apeliantei buvo pavesta administruoti nutarimo skirti baudą vykdymą (ATPK 309 straipsnio 2 dalis), tačiau tokį reglamentavimą nustatanti ATPK redakcija įsigaliojo tik 2015 m. liepos 1 d. 2013 m. lapkričio 19 d. įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280), kuriuo padaryti minėti ATPK pakeitimai, nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki minėtų įstatymo pakeitimų galiojusio ATPK 309 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).
10.5. Apeliantės vertinimu, iki 2015 m. birželio 30 d. galiojusioje ATPK redakcijoje apeliantei nebuvo numatyta atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2015 m. birželio 30 d., administravimu, išieškojimu ir jų kontrole, minėtus veiksmus įstatymas apeliantei pavedė atlikti tik nuo 2015 m. liepos 1 d. Iki anksčiau minėtų įstatymo pakeitimų galiojusio ATPK 304 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimą skirti administracinę nuobaudą vykdyti nukreipia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas), o ATPK 314 straipsnis reglamentavo priverstinį nutarimo skirti baudą vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. Jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu arba kito organo (pareigūno), priėmusio nutarimą skirti baudą, nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dvidešimt litų baudos (ATPK 314 straipsnio 4 dalis).
10.6. Apeliantė pažymi, kad šiuo nagrinėjamu antstolis vykdė 57,92 Eur administracinės nuobaudos išieškojimą iš skolininko J. D. pagal 2011 m. spalio 20 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo priimtas pagal 2011 m. spalio 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareigūno surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taigi, pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė turi būti pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai, kaip kad nagrinėjamu atveju, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) (ATPK 309 straipsnio 2 dalis).
10.7. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino administracinių nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias ATPK 309 straipsnio normas ir neatsižvelgė į ATPK 304 straipsnio 4 dalies ir 314 straipsnio normas, kurios irgi reglamentuoja administracinės nuobaudos vykdymo procesą ir iš kurių matyti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiga pateikti nutarimą vykdyti buvo nustatyta protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne VMI. Įstatymas numatė, kad būtent protokolą surašęs organas (pareigūnas) yra atsakingas už minėto nutarimo vykdymą ir šiuo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos išieškojimą.
10.8. Apeliantė nurodo, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pavyzdžiui, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2009 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad su administracinių teisės pažeidimų bylose paskirtų nuobaudų vykdymu susijusios funkcijos pavedamos institucijai, kuri vykdo administracinių teisės pažeidimų prevenciją, t. y. administracinių teisės pažeidimų protokolą surašiusiai institucijai.
10.9. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti VMI kaip išieškotojai 2011 m. spalio 20 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tolimesnio administracinės nuobaudos vykdymo – neteisėtas ir jis ne tik pažeidžia nurodytas imperatyviąsias ATPK bei MAĮ nuostatas, bet ir priimtas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
11.1. Pažymima, kad vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos, kurių taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnis). CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, pavyzdžiui, vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojo prašymu (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, įtvirtina CPK 625 straipsnyje nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3427/2014).
11.2. Antstolis nurodo, kad 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir CPK nenustatyta galimybių grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Tais atvejais, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškomos lėšos į valstybės biudžetą, Valstybinė mokesčių inspekcija atstovauja valstybei (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, vykdomasis dokumentas pagal CPK 631 straipsnio 2 dalį grąžinamas išieškotojui, antstoliui surašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
11.3. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog neįvykdyti teismų sprendimai administracinėse bylose dėl nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi CPK nustatyta tvarka. ATPK 309 straipsnio nuostata, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), nereiškia teismo kontrolės po to, kai vykdomasis dokumentas perduotas priverstinai vykdyti. Teismas vykdo teisingumą, bet nedalyvauja priverstinio baudos išieškojimo valstybei procese. Valstybinės mokesčių inspekcijos antstoliui perduotas vykdymui teismo vykdomasis raštas išieškoti baudą vykdytinas pagal CPK VI dalies normomis nustatytą vykdymo procesą. Kai yra ATPK ir CPK normų prieštaravimų, teismas turi vadovautis CPK normomis (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Esant įstatymų kolizijai, antstolis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, nes priverstinio vykdymo procese vykdomieji dokumentai vykdomi pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles.
11.4. Antstolis akcentuoja, kad CPK normos, tarp jų ir vykdymo procesą reglamentuojančios, yra prioritetinės, jose nenustatyta dėl kitų įstatymų nustatytų vykdymo procesą reglamentuojančių normų pirmenybės. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi civilinio proceso tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis).
11.5. Antstolis nurodo, kad, esant nurodytam įstatymų numatytam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, įvykdymui. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia.
11.6. Antstolio nuomone, apeliantei taikytinos CPK 95 straipsnyje numatytos sankcijos už nesąžiningai reiškiamus tikėtinai nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, galbūt siekiant daryti poveikį antstoliui ir įrodyti savo menamą viršenybę prieš antstolį, t. y. sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
4. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
5. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
6. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2011 m. spalio 20 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (buvęs Kretingos rajono apylinkės teismas) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomasis dokumentas) dėl 57,92 Eur baudos išieškojimo iš skolininko J. D. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. Antstolis surašė 2021 m. gruodžio 13 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, jame nurodė, kad, vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užbaigiama vykdyti vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinamas išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
7. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kam turi būti grąžinami teismo vykdomieji dokumentai, antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo: VMI, kaip išieškotojai, protokolą surašiusiam organui ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą priėmusiam teismui.
8. Pareiškėjos (apeliantės) teigimu, antstolis skundžiamu patvarkymu vykdomąjį dokumentą turėjo grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne pareiškėjai. Teismas nepagrįstai taikė CPK nuostatas, kuriose reglamentuojamos bendrosios priverstinio išieškojimo taisyklės, neturinčios teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Teismas netinkamai aiškino nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiais.
9. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis).
10. Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka (ABTĮ 99 straipsnio 4 dalis). Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis).
11. ATPK (kuris galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir CPK nebuvo numatyta galimybė grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus atvejį, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 309 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nurodyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši nuostata nereiškia, kad nagrinėjamu atveju vykdomąjį raštą išdavęs ir nutarimą skirti nuobaudą priėmęs teismas turi pareigą kontroliuoti nuobaudos vykdymo procesą. Antstolis pagrįstai teigia, jog teismas vykdo teisingumą, bet nedalyvauja priverstinio baudos išieškojimo valstybei procese, nes ši funkcija yra pavesta būtent pareiškėjai VMI. Tokią išvadą patvirtina ir VMI teisinį statusą apibrėžiantis teisinis reglamentavimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 1K-380 redakcija) patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 1 punktą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra įstaiga, veikianti kaip centrinis mokesčių administratorius ir esanti Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos struktūros dalis – šiai struktūrai vadovaujanti įstaiga, kuriai pavaldžios ir atskaitingos yra teritorinės Valstybinės mokesčių inspekcijos – vietos mokesčių administratoriai (11 punktas). Viena iš vietos mokesčių administratoriaus funkcijų yra baudų už administracinius nusižengimus, paskirtų Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, administravimas (Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taigi ir šis teisinis reglamentavimas patvirtina išvadą, jog nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nagrinėjamo klausimo kontekste nėra teisiškai reikšminga, kuri institucija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.
13. Vykdomieji raštai yra vykdomi pagal vykdymo procesą reglamentuojančias CPK nuostatas. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Todėl nagrinėjamu atveju esant prieštaravimų (kolizijai) tarp iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK ir CPK, teismas turi vadovautis CPK normomis, nes būtent CPK normomis yra įtvirtintos priverstinio vykdymo proceso taisyklės. Tai reiškia, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, minėta, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 3 straipsnio 9 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Atsižvelgiant į ginčijamą vykdymo veiksmų atlikimo laiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šiuo metu galiojančias CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2009 priimta, vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, kuris, minėta, šiuo metu yra pasikeitęs. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nurodyta praktika nepagrįstai nesivadovavo.
15. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog, nors bauda skolininkui paskirta, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis, tačiau antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją, ir jai yra suteiktos išieškotojos teisės ir pareigos, pateikė 2021 m. gruodžio 7 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, jame nurodė, kad vykdomoji byla užbaigiama CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai. Teismai analogiškose bylose laikosi tokios pačios pozicijos (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2S-1150-459/2021, Nr. e2S-1153-253/2021, 2022 m. kovo 10 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-314-889/2022, 2S-320-513/2022, 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-346-524/2022, 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2S-375-265/2022, 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-389-642-2022).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu
16. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjai taikytinos CPK 95 straipsnyje numatytos sankcijos už nesąžiningai reiškiamus, tikėtina, nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, galbūt siekiant daryti poveikį antstoliui ir įrodyti savo menamą viršenybę prieš antstolį, t. y. sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
17. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Taigi CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad teismai jau yra priėmę sprendimų analogiškose bylose, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje pareiškėja teise pateikti skundą dėl antstolio veiksmų ar atskirąjį skundą naudojosi ne pagal jos paskirtį, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Vertinant priešingai, būtų apribota pareiškėjos teisė į teisminę gynybą.
18. Pažymėtina, kad konkretus prašymas taikyti sankciją nebuvo suformuluotas. Atsižvelgiant į tai, teismas tik konstatuoja, jog neturi pagrindo pareiškėjai CPK 95 straipsnio pagrindu taikyti sankciją.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių antstolio atliktų veiksmų neteisėtumo, konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
20. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Antstolis Jonas Petrikas prašo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos priteisti 120 Eur bylinėjimosi metu turėtas advokato teisinių paslaugų išlaidas už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti (t. y. paskirstyti) turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pagal šios teisės normos dispoziciją teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant skirtingam dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumui dėl bylos baigties (ar jų interesų priešingumui) ir tik esant teismo procesiniam sprendimui, priimamam (priimtam) dalyvavusio byloje asmens naudai, ir šiuo remdamasis.
23. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas procesinis (procedūrinis) klausimas – kam antstolis turėjo grąžinti vykdomąjį dokumentą. Akivaizdu, kad tai nėra išieškotojo ir skolininko ar panašaus pobūdžio ginčas, jokio priešingo intereso nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti antstoliui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.