Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. N. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Roberus“ dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė N. N. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo išreikalauti iš atsakovės UAB „Roberus“ svetimo neteisėto valdymo jai priklausančius daiktus – sandėlyje esančius daiktus: kelioninius krepšius, palapines, miegmaišius, maišuose sukrautus daiktus; virtuvėje esančius daiktus: viryklę, šaldytuvą, elektrinę viryklę-krosnelę (plytelę) su orkaite, lėkštes, stalo įrankius, puodelius, stiklines, gėles, pintus gaminius, fotoaparatą, brangenybes ir papuošalus iš įvairių metalų bei gintaro, fotelį, dokumentus (reikalingi civilinei bylai), krepšeliuose sudėtus drabužius, skėtį nuo saulės; kitame kambaryje esančius daiktus: penkias sulankstomos kėdes, dokumentus, vaistus (būtini sveikatai palaikyti), burnos ertmės priemones (protezai), 8 000 Eur ir kitoje vietoje dar 300 Eur grynųjų pinigų, žiedus, karolius, papuošalus, firmos „Eastcon“ produkciją (nauja, padėta ant žemės), „Bauer“ pagalvėles, naują telefoną „Nokia“ su įkrovikliu, televizorius ir prie jo esančius dokumentus, skalbimo mašiną, dokumentus (buvo sukrauti kambario viduryje atrinkti), įvairių rūšių šampūnus, balzamus, kitas higienos priemones, drabužių džiovyklą, knygas, vadovėlius, matematikos dalyko dėstomąją medžiagą, satelitinės TV prietaisą, žieminius drabužius, megztinius, batus, batelius, basutes (apie 10–15 porų), sūnaus batus, šlepetes, gėles; įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įleisti ieškovę į butą (duomenys neskelbtini), ir sudaryti ieškovei N. N. sąlygas atsiimti jai ir jos sūnui D. N. priklausančius daiktus; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji gyveno sūnui D. N. nuosavybės teise priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame ji gyveno, buvo parduotas varžytynėse. Buto pirkėjas – UAB „Roberus“. Ieškovė apie terminą atlaisvinti butą ir pasiimti asmeninius daiktus nebuvo informuota. 2017 m. liepos 26 d. ieškovė, grįžusi namo, rado pakeistas durų spynas, butas buvo užrakintas. Ieškovė nuo 2017 m. liepos 26 d. į butą nebegalėjo patekti. Bute liko visi ieškovei priklausantys asmeniniai daiktai, dokumentai, kurių ji negali pasiimti, todėl prašo išreikalauti iš svetimo neteisėto atsakovės valdymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Dėl ieškinio trūkumų instituto taikymo pagrįstumo

Kauno apylinkės teismas skundžiama 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė ieškovei N. N. 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus, t. y. aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką (individualizuoti kiekvieną iš prašomų išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo daiktų, nurodyti išreikalautinų daiktų kiekį, kiekvieno reikalaujamo daikto buvimo vietą, pateikti tai patvirtinančius įrodymus), nurodyti ieškinio sumą, pateikti duomenis dėl ginčo turto vertės nustatymo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškovės N. N. ieškinio trūkumai laikytini esminiais, sudarančiais kliūtis tolesnei proceso eigai, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą.Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio (skundo) dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Teismas, priimdamas ieškinį, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios. Šių tikslų teismas gali pasiekti taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Priimdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas nėra suformuluoti pilnai, privalo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus (CPK 115, 138 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Procesinę situaciją, kai ieškinio dalykas ir pagrindas yra suformuluoti ydingai, teismas turi teisę išspręsti ieškinio priėmimo metu, ir, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų ieškinio turinio reikalavimų, turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011).Nagrinėjamu atveju iš ieškovės N. N. pateikto ieškinio turinio ir jame suformuluoto reikalavimo matyti, kad ieškovė siekia apginti savo galimai pažeistas teises ir, be kita ko, prašo išreikalauti iš atsakovės UAB „Roberus“ svetimo neteisėto valdymo ieškovei priklausančius daiktus – sandėlyje esančius daiktus: kelioninius krepšius, palapines, miegmaišius, maišuose sukrautus daiktus; virtuvėje esančius daiktus: viryklę, šaldytuvą, elektrinę viryklę-krosnelę (plytelę) su orkaite, lėkštes, stalo įrankius, puodelius, stiklines, gėles, pintus gaminius, fotoaparatą, brangenybes ir papuošalus iš įvairių metalų bei gintaro, fotelį, dokumentus (reikalingi civilinei bylai), krepšeliuose sudėtus drabužius, skėtį nuo saulės; kitame kambaryje esančius daiktus: penkias sulankstomos kėdes, dokumentus, vaistus (būtini sveikatai palaikyti), burnos ertmės priemones (protezai), 8 000 Eur ir kitoje vietoje dar 300 Eur grynųjų pinigų, žiedus, karolius, papuošalus, firmos „Eastcon“ produkciją (nauja, padėta ant žemės), „Bauer“ pagalvėles, naują telefoną „Nokia“ su įkrovikliu, televizorius ir prie jo esančius dokumentus, skalbimo mašiną, dokumentus (buvo sukrauti kambario viduryje atrinkti), įvairių rūšių šampūnus, balzamus, kitas higienos priemones, drabužių džiovyklą, knygas, vadovėlius, matematikos dalyko dėstomąją medžiagą, satelitinės TV prietaisą, žieminius drabužius, megztinius, batus, batelius, basutes (apie 10–15 porų), sūnaus batus, šlepetes, gėles.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės N. N. suformuluotas ieškinio reikalavimas yra nepakankamai aiškus (konkretus), nėra aišku, kokius konkrečius daiktus ieškovė prašo išreikalauti iš svetimo neteisėto atsakovės UAB „Roberus“ valdymo, t. y. nenurodyta nei kiek vienetų tam tikrų daiktų ieškovė prašo išreikalauti (pvz., kiek vienetų kelioninių krepšių, palapinių, miegmaišių, lėkščių, stalo įrankių, puodelių ir t. t.), nei kokių pavadinimų yra minėti daiktai (viryklė, šaldytuvas, elektrinė viryklė-krosnelė (plytelė) su orkaite, fotoaparatas, knygos, vadovėliai ir t. t.), taip pat nenurodytos kitos daiktus individualizuojančios savybės (pvz., spalva, dydis, rūšis, forma, medžiaga, paskirtis ir pan.). Be to, ieškovė N. N. ieškinyje teismo prašo išreikalauti iš atsakovės UAB „Roberus“ svetimo neteisėto valdymo sandėlyje esančiuose maišuose sukrautus daiktus, virtuvėje esančias brangenybes ir papuošalus iš įvairių metalų bei gintaro, firmos „Eastcon“ produkciją, dokumentus, 8 000 Eur ir kitoje vietoje dar 300 Eur grynųjų pinigų, tačiau nėra aišku, kokie konkrečiai daiktai, kuriuos prašoma išreikalauti, yra sukrauti tuose maišuose, taip pat neaišku, kokius konkrečius papuošalus (grandinėles, auskarus ir pan.), kokią „Eastcon“ produkciją (kas ją sudaro) bei dokumentus ieškovė prašo išreikalauti iš atsakovės, ieškovė konkrečiai nenurodo ir reikalaujamų piniginių lėšų buvimo vietos.Ieškovė N. N. tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodo, kad bute (duomenys neskelbtini), esantys jai ir jos sūnui D. N. priklausantys daiktai yra užfiksuoti antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir vaizdo įraše, tačiau ieškovė pati minėtų duomenų gauti negali, kadangi antstolis atsisako juos išduoti, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nėra buto savininkė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė N. N. prašo pirmosios instancijos teismo išduoti teismo liudijimą antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui gauti ir nurodo tuomet galėsianti tiksliai įvardinti išreikalautinus daiktus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, visų pirma, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2014 m. birželio 20 d. D. N. įgaliojimą, išduotą savo motinai (ieškovei) N. N., kuriame numatyta, jog D. N. įgaliojo ieškovę rašyti jo vardu pareiškimus, susitarimus, sutikimus, prašymus, užsakymus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus reikalingus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais. Taigi su šiuo įgaliojimu ieškovė turi teisę kreiptis į antstolį minėtiems ieškovei reikalingiems duomenims gauti. Antra, ieškovė N. N. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ji kreipėsi į antstolį S. U. ir šis atsisakė ieškovei išduoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su vaizdo įrašu (CPK 178 straipsnis), dėl ko ji negalinti patikslinti, sukonkretinti, individualizuoti išreikalautinus iš atsakovės svetimo neteisėto valdymo daiktus.Pažymėtina, jog šalies, teikiančios ieškinį pareiga yra pateikti ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir tik įrodžius, jog pats į teismą besikreipiantis asmuo neturi galimybių pateikti tam tikrų jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, turi teisę prašyti teismo išreikalauti juos, nurodant, kokius konkrečius įrodymus prašoma išreikalauti, kokias aplinkybes jie pagrįs ir pagrindą, kuo remiantis manoma, jog įrodymus turi asmuo, iš kurio juos prašoma išreikalauti (CPK 199 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad ieškovė N. N. pateiktame ieškinyje nenurodė ieškinio sumos, nepateikė jokių duomenų dėl ginčo turto vertės nustatymo, o ieškinio suma iš esmės yra reikšminga nustatant mokėtino žyminio mokesčio dydį valstybei.Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas. CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ieškinio suma bylose dėl turto išreikalavimo nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas (CPK 85 straipsnio 2 dalis). CPK 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas nurodo, kad negali tiksliai įkainoti savo ieškinio, teismas, remdamasis ieškinyje pateikiamais duomenimis, turėtų preliminariai nustatyti ieškinio sumą, kuri būtų reikšminga apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (CPK 86 straipsnio 1 dalis). Kaip pažymima teismų praktikoje, nurodyti ieškinio sumą yra įsakmaus pobūdžio reikalavimas, keliamas ieškinio turiniui (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-229-159/2010). Turtiniuose ginčuose ieškinio suma turi būti nurodyta dėl jos įtakos nustatant bylos rūšinį teismingumą, apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnis) ir nustatant nagrinėtinos bylos kategoriją. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).Ieškovė N. N. atskirajame skunde nurodo, jog daiktų vertę pagrindžiančių dokumentų ji neturi, kadangi visi dokumentai, pirkimo kvitai ir kt. liko bute, tačiau ši aplinkybė neatleidžia jos nuo pareigos ieškinyje nurodyti ieškinio sumą, kaip tai numato CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kadangi, kaip jau minėta, ieškinio sumos nurodymas yra reikšmingas tiek nustatant bylos rūšinį teismingumą, tiek apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį, tiek nustatant nagrinėtinos bylos kategoriją. Šios ieškovės pareigos nepaneigia ir tai, kad ji VGTPT Kauno skyriaus 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes žyminio mokesčio dydžio nustatymo klausimas gali būti aktualus ne tik ieškinio priėmimo stadijoje, tačiau ir išnagrinėjus ginčą iš esmės bei priteisiant jį iš atsakovės. Ieškovė, vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškinyje turi imperatyvią pareigą bent preliminariai nurodyti ieškinio sumą, o vėlesnėse proceso stadijose turi teisę ieškinio sumą patikslinti (padidinti/sumažinti) arba, vadovaudamasi CPK 86 straipsnio 1 dalimi, jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, turi teisę prašyti, kad ieškinio sumą preliminariai nustatytų teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ieškinyje nurodytus duomenis.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Įvertinus tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovei N. N. nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas, ieškovei nustatytinas naujas terminas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei N. N. terminą iki 2017 m. lapkričio 13 d. pašalinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.