Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-229-159/2010

NUTARTIS

2010 m. sausio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių N. G., R. R. ir D. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13295-793/2009 pagal ieškovių N. G., R. R. ir D. Z. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Neringos savivaldybės administracijai, D. S., tretieji asmenys M. Z., I. M., R. Ž., M. B., J. S., B. V., N. M., VĮ Registrų centras, dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2009-08-19 gautas ieškovių N. G., R. R. ir D. Z., atstovaujamų atstovės advokatės S. Baracevičienės, ieškinys atsakovėms Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Neringos savivaldybės administracijai, D. S., tretieji asmenys M. Z., I. M., R. Ž., M. B., J. S., B. V., N. M., VĮ Registrų centras, dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Juo prašo nustatyti ribas tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini); nustatyti naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarką; pripažinti negaliojančiomis 2005-12-15 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0141 ir 2005-12-21 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0142, kaip sudarytas dėl suklydimo (b. l. 3–6).

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2009-09-21 gautas ieškovių atstovės advokatės S. Baracevičienės 2009-09-19 paštu išsiųstas paaiškinimas dėl žyminio mokesčio sumos apskaičiavimo. 2005-12-15 tarp ieškovės N. G. ir atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2005-0141, pagal kurią N. G. 99 metams išsinuomojo 1 919,52 Lt vertės 0,3876 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sudarančią 0,0155 ha. Žemės nuomos mokesčio dydis metams sudaro 1,5 proc. žemės sklypo dalies vertės, t. y. 28,79 Lt. Šios ieškinio dalies suma – 86,37 Lt (28,79 Lt x 3 metai). 2005-12-21 tarp ieškovės R. R. ir atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2005-0142, pagal kurią R. R. 99 metams išsinuomojo 1 969,06 Lt vertės 0,3876 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,0159 ha. Žemės nuomos mokesčio dydis metams sudaro 1,5 proc. žemės sklypo dalies vertės, t. y. 29,54 Lt. Šios ieškinio dalies suma – 88,62 Lt (29,54 Lt x 3 metai). Bendra ieškinio suma yra 174,99 Lt (86,37 Lt + 88,62 Lt), žyminio mokesčio suma – 5,25 Lt. Kadangi minimali žyminio mokesčio suma sudaro 50 Lt už vieną reikalavimą, už du reikalavimus mokėtinas 100 Lt žyminis mokestis. Paduodant ieškinį už šį reikalavimą buvo sumokėta 132,10 Lt žyminio mokesčio. Ieškovių atstovė nurodo, kad gavus papildomus rašytinius įrodymus ieškovių reikalavimai bus tikslinami, todėl sumokėtas žyminis mokestis yra kaip avansas kitiems reikalavimams (b. l. 15–16).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar jis atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus (CPK 111, 114, 135 str.). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 ir 111 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.). Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovių N. G., R. R. ir D. Z. ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui tuo pagrindu, kad ieškovės neįvykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-26 nutarties, kuria buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. nevykdė įpareigojimo įkainoti ieškinį ir nurodyti ieškinio sumą bei atitinkamai nuo turtinių reikalavimų sumos sumokėti žyminį mokestį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovių atstovė 2009-08-19 teismui pateikė ieškinį, kuriame suformulavo keturis reikalavimus: 1) nustatyti ribas tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarką; 3) pripažinti negaliojančia 2005-12-15 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0141, kaip sudarytą dėl suklydimo; 4) pripažinti negaliojančia 2005-12-21 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0142, kaip sudarytą dėl suklydimo. Pareikšdamos ieškinį ieškovės sumokėjo 396,30 Lt žyminio mokesčio (b. l. 7). Iš ieškovių atstovės paaiškinimo dėl žyminio mokesčio sumos apskaičiavimo matyti, kad ieškinį ieškovės įkainojo 174,99 Lt, už šį reikalavimą ieškovės sumokėjo 132,10 Lt žyminio mokesčio ir, kaip nurodo paaiškinime, sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei reikėjo. Taip pat nurodė, kad gavus papildomus rašytinius įrodymus ieškovių reikalavimai bus tikslinami, todėl sumokėtas žyminis mokestis yra kaip avansas kitiems reikalavimams.

Ieškovės ieškinyje kelia 4 reikalavimus, iš kurių 2 pagal turinį yra neturtinio pobūdžio – dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, 2 – dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis – turtinio pobūdžio. CPK 80 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žyminiu mokesčiu (paprastu arba proporciniu) apmokamas kiekvienas ieškinys. Pagal CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos. Ieškinio sumos apskaičiavimo būdai nustatyti CPK 85 straipsnio pirmojoje dalyje. Bylose dėl terminuotų išmokų ar davinių ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus (CPK 85 str. 1 d. 4 p.). Kituose ginčuose, tarp jų neturtiniuose ginčuose, mokamas žyminis mokestis, išreiškiamas konkrečia pinigų suma (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Iš valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0141 11 p. matyti, kad ieškovei N. G. nustatytas 28,79 Lt dydžio metinis žemės nuomos mokestis už žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), sudarančios 0,0155 ha, nuomą. Iš valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0142 11 p. matyti, kad ieškovei R. R. nustatytas 29,54 Lt dydžio metinis žemės nuomos mokestis už žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), sudarančios 0,0159 ha, nuomą. Už kiekvieną iš pareikštų turtinių reikalavimų, pritaikius ieškinio padavimo dieną galiojusį žyminio mokesčio indeksą, mokėtina po 66 Lt žyminio mokesčio (28,79 x 3 m. = 86,37 Lt; 29,54 Lt x 3 m. = 88,62 Lt) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 4 p., Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-07-14 informacinis pranešimas Nr. 15 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“). Už 2 neturtinius reikalavimus – dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo – pritaikius kreipimosi į teismą dieną galiojusį indeksą mokėtina po 131 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Iš nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad paduodant ieškinį nagrinėjamoje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma – 394 Lt (66 Lt + 66 Lt + 131 Lt + 131 Lt = 394 Lt). Pareikšdamos ieškinį ieškovės sumokėjo 396,30 Lt, t. y. sumokėjo reikiamą žyminio mokesčio sumą.

Nepaisant aplinkybės, kad ieškovės sumokėjo reikiamą žyminio mokesčio sumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti ieškinio sumą yra imperatyvaus pobūdžio reikalavimas, keliamas ieškinio turiniui (CPK 135 str. 1 d. 1 p.), todėl ieškovėms neįvykdžius Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-26 nutarties teismo nustatytu terminu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu (CPK 115 str. 2, 3 d.). Pirmosios instancijos teismas 2009-09-29 nutartyje pagrįstai nustatė, kad ieškovės per teismo nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumų nepašalino, priežasčių, dėl ko negalėjo būti įvykdyta teismo nutartis, nenurodė, prašymo dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo nepateikė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės neįvykdė teismo nurodymo pašalinti ieškinio trūkumus, nevykdydamos byloje dalyvaujančių asmenų pareigos bendradarbiauti, siekti kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo, kylančios iš teisės į tinkamą teismo procesą, proceso koncentracijos, kooperacijos principų, todėl teismas, nustatęs reikšmingus ieškinio trūkumus, pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovėms išaiškintina, kad skundžiama teismo nutartis ištaisius ieškinio trūkumus – nurodžius ieškinio sumą – neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.