- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- e2A-201-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02278-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Paliokas (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- N. N.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Roberus“
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas), Albinos Rimdeikaitės ir Arūno Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-457-722/2018 pagal ieškovės N. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Roberus“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, D. N..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovė 2018 m. sausio 5 d. patikslintu ieškiniu prašė: 1) išreikalauti iš atsakovės svetimo neteisėto valdymo ieškovei priklausančius daiktus, kurių bendra vertė 32460,20 Eur; 2) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įleisti ieškovę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir sudaryti ieškovei ir jos sūnui sąlygas atsiimti jiems priklausančius daiktus; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad nuolatos gyveno bute, buvo tik laikinai išėjusi, o grįžusi rado pakeistas spynas. Ieškovė turėjo sūnaus jai duotą įgaliojimą, pagal kurį ji nuolat bute gyveno. Ieškovei nuosavybės teise priklausantys daiktai sunešti į rūsį, kiti išmesti į sąvartyną. Daiktai iki šiol yra atsakovės žinioje. Į bylą pateiktos buto ir daiktų nuotraukos selektyvios, neužfiksuoti tam tikri daiktai. Ieškovė negali patekti į rūsį. Daiktų neatsiima dar ir todėl, nes teisme vyksta ginčas. Tarp šalių yra daug nesutarimų, kuriuos gali išspręsti tik teismas. Ieškovė teikė patikslintus ieškinius paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turėjo teisę patikslinti ieškinio dalyką arba pagrindą, tačiau ieškiniai nepriimami, taip pažeidžiant jos teisę kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įsigijus butą, jame rado atliekas. Buvęs buto savininkas D. N. apsilankęs bute, reikalingus daiktus pasiėmė. Antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad sutampa 16 daiktų rastų rūsyje ir nurodytų ieškinyje. Tam, kad tenkinti ieškinį, daiktai turi būti užvaldyti atsakovės, tačiau jie nėra atsakovės valdyme, bet buvo rūsio patalpoje. Vėliau nustatyta, kad rūsys nepriklauso atsakovei. Po 2018 m. vasario 9 d. rūsys nerakinamas. Buvo bandoma daiktus perduoti ieškovei, tačiau ji jų nepriėmė, sąrašo nesudarė, neišsivežė. Atsakovės manymu, daiktai yra valdomi ieškovės ir yra jos žinioje. Iš rūsyje buvusių daiktų ieškovė išsirinko tam tikrus daiktus ir juos pasiėmė, tačiau vengia pasiimti visus. Atsakovė mano, kad ieškovė butą užvertė atliekomis vien dėl to, kad būtų apsunkintas iškeldinimo klausimas. Bute niekas nedeklaravęs gyvenamosios vietos, butas užverstas šiukšlėmis, atrodo lyg būtų negyvenamas.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo D. N. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad jam ir jo motinai apie varžytynes nebuvo pranešta. Bute liko jo motinai priklausantys vertingi asmeniniai daiktai, trečiajam asmeniui svarbios nuotraukos, laiškai, dokumentai. Atsakovė neskyrė laiko ieškovės turtui išsivežti, trečiasis asmuo taip pat negavo jokio raštiško pranešimo. Daiktų perdavimo priėmimo aktas sudarytas ir pasirašytas nebuvo. Trečiasis asmuo ir ieškovė daug kartų kreipėsi į atsakovę, tačiau iš jos atsakymo ar pasiūlymo negavo nei SMS žinutėmis, nei nurodytais elektroniniais paštais. Byloje pateikta medžiaga selektyvi. Atsakovė neturėdama teismo sprendimo iškeldinti ieškovę elgėsi ne pagal įstatymus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 2560,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė, žinodama apie varžytynes ir buto pardavimą, galėjo pasiimti jai ir jos sūnui priklausančius daiktus ir išsivežti iš buto (duomenys neskelbtini), todėl atmetė ieškovės argumentus, kad ji tik 2017 m. birželio 20 d. sužinojo apie varžytines ir buto pardavimą kaip nepagrįstus. Nors ieškovė nurodė, jog aplinkybę, kad ji nuolat 10 metų gyveno bute patvirtins liudytojai kaimynai, tačiau jie į teismo posėdį neatvyko ir ieškovės teiginių nepatvirtino. Vien tik ieškovės liudytojų A. Z. ir O. Ū. parodymais, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, nėra galimybės nustatyti, kad ieškovė nuolatos gyveno bute adresu, (duomenys neskelbtini).
7. Teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovės argumentą, kad ieškovė iš buto turėjo būti iškeldinta teismo sprendimu. Atsakovė savo gyvenamąją vietą 2016 m. nurodė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės teiginys, kad ji nuolatos 10 metų gyveno (duomenys neskelbtini), nebuvo patvirtintas. Teismas remdamasis antstolio R. B. teismui pateiktomis 2016 m. liepos 1 d. nuotraukomis, atsakovės pateiktomis 2017 m. liepos 31 d. nuotraukomis, 2017 m. liepos 26 d. antstolio S. U. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nuotraukomis bei 2 min. vaizdo įrašu konstatavo, kad šis matomas butas nepanašus į būstą, kuriame nuolat būtų gyvenama. Teismas sprendė, kad aplinkybės, pagrindžiančios ieškovės turimą daiktų nuosavybės teisę šioje byloje neįrodytos. Daiktų valdymo teisės praradimą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patvirtinančios aplinkybės nenustatytos. Ieškovė, žinodama apie įvykusias varžytines, daiktų iš buto nepasiėmė, ieškovės ar D. N. daiktai palikti ir per protingą laiką nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. nepasiimti. Aplinkybės, kad atsakovė ginčijamus daiktus neteisėtai valdo neįrodytos. Neįrodytos ir aplinkybės, patvirtinančios, kad kai kurie daiktai iš viso egzistavo. Ieškovė vengė bendradarbiauti su atsakove ir antstoliais.
8. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti 2018 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais patikslinti ieškiniai užvilkintų ir taip užsitęsusį bylos nagrinėjimą, todėl juos atsisakė priimti. Be to, patikslintas daiktų, išreikalautinų iš svetimo neteisėto valdymo, sąrašas (pavadinimai, kainos) buvo ieškinio dalyko, o turtinės žalos (piniginės kompensacijos) reikalavimas už prarastus (išmestus), sugadintus daiktus buvo ieškinio pagrindo patikslinimas, kas prieštarauja CPK 141 straipsnio 1 daliai.
9. Teismas netenkino ieškovės prašymo dėl kreipimosi į Generalinį prokurorą, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir trečiasis asmuo daiktų neatsiėmė, prarado teisę juos valdyti dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
I. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė teismo prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, kadangi patikslinto ieškinio turinys ir bylos metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina buvus visus vindikacinio ieškinio tenkinimo pagrindus: 1) ieškovė turėjo įgaliojimą leidžiantį gyventi ginčo patalpose, bei laikyti jame savo daiktus, kiti asmenys šiose patalpose negyveno. Taip pat nėra duomenų, kad bute daiktus būtų palikę kiti asmenys; 2) pakeitus spynas ieškovė nebegalėjo pasiimti ir naudotis savo daiktais, t.y. prarado valdymo teisę, o daiktus valdyti pradėjo atsakovas; 3) atsakovas įsigydamas butą iš varžytynių, įsigijo tik butą, be ne jame esančius daiktus. Ieškovė jam savo daiktų nei nuosavybės, nei panaudos teise neperleido. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės daiktus jis užvaldė teisėtai; 4) pagal 2018 m. gegužės 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą nustatyta, kad faktiškai rasti daiktai pagal 223 pozicijas; 5) šalių pozicijos byloje patvirtina, kad prievolinių santykių tarp šalių nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė neturėjo būti iškeldinama teismo sprendimu. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo nustatyta, kad ieškovė į butą pateko 2017 m. liepos 6 d., o bute yra buvusio savininko daiktų. Tuo tarpu teismas nustatė, kad buvęs savininkas iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. daiktų neišsivežė. Esant šioms aplinkybėms ieškovė turėjo būti iškeldinta teismo sprendimu. Teismas nenurodė kokiu būdu ieškovė turėjo pasiimti daiktus iš buto nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., jeigu į šį butą ieškovė nuo 2017 m. liepos 31 d. nebuvo įleidžiama ir teismo vertinimu jos nuosavybės teisė į daiktus neįrodyta.
Šalies argumentai
10.3. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad daiktų valdymo teisės praradimą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patvirtinančios aplinkybės nenustatytos. Daiktų valdymo teisės pažeidimas kilo dėl neteisėto ieškovės daiktų išvežimo į sąvartyną ir neteisėto laikymo atsakovei priklausančiose patalpose.
10.4. Nukrypdamas nuo teismų praktikos teismas neįvertino įrodymų apie dalies daiktų, kurių nesimato vaizdo įraše ir nuotraukose ar matosi iš dalies, buvimą ir jų neįvertinęs padarė išvadą, kad kai kurių daiktų egzistavimas neįrodytas. Protokole, vaizdo įraše ir nuotraukose pavaizduoti daiktai nesutampa: nuotraukose ir vaizdo įraše matomi neįtraukti daiktai į protokolą (skalbimo mašina, ąžuolinis stalas, veidrodis ir kt.), taip pat nuotraukos ir vaizdo įrašas darytas selektyviai, neapimant viso patalpų ploto, todėl galima teigti, kad medžiagoje buvo užfiksuoti ne visi bute buvę daiktai.
10.5. Teismas turėjo laikyti, kad bute buvę ir nuotraukose bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti daiktai bute buvo 2017 m. liepos 26 d., nuo to laiko tapo valdomi atsakovo ir buvę jo žinioje. Bute buvusius dokumentus - pirkimo kvitus, sutartis, mokėjimų dokumentus, sąskaitas ir kt. sunaikino atsakovas. Byloje esančių įrodymų (3 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir liudytojų parodymų) visuma įrodo, kad bute esančių daiktų visuma yra asmeninio pobūdžio. Ieškovė žinojo kokie daiktai buvo bute, žinojo jų buvimo vietą. Taip pat liudytojui V. D. pripažinus, kad jis matė daiktus, tačiau juos sukrovė į maišus, o atsakovas sunaikino įrodymus išveždamas į sąvartyną,
10.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2018 m. liepos ir rugpjūčio patikslinti ieškiniai užvilkintų ir taip užsitęsusį bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas buvo užtęsiamas atidedant teismo posėdžius keliems mėnesiams, ir į tai, kad ieškinio patikslinimai buvo teikiami prieš posėdį, kuriame turėjo būti svarstomas jų priėmimas, darytina išvada, kad ieškinio, kuriuo būtų patikslintas reikalavimas, priėmimas esminės reikšmės bylos užtęsimui nebūtų turėjęs. Nepriimant patikslinto ieškinio, ieškovė neturėjo galimybės pareikšti byloje reikalavimo dėl žalos atlyginimo, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo turėtų būti priimtas šioje byloje.
10.7. Teismas turėjo ieškovei leisti patikslinti ieškinį ir jį priimti nagrinėti. Tačiau teismas prioritetą teikė greitam bylos išnagrinėjimui, taip padarydamas ne tik materialiosios teisės bet ir įrodymų vertinimo klaidų.
10.8. Bylą nagrinėjantis teismas buvo šališkas, kadangi atmestinai ištyrė ir nevisapusiškai vertino įrodymus, tikėjosi, kad ieškovė pateiks neįmanomus gauti tiesioginius įrodymus apie jos nuosavybę į daiktus bute. Šių aplinkybių pagrindu, skundžiamas teismo sprendimas neturi būti paliktas galioti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės skundą atmesti, iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas bei prie bylos prijungti naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1.Nors 2018 m. gegužės 2 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti 223 daiktai esantys rūsyje, tačiau iš jų sutapo tik 16 daiktų su ieškovės patikslintame ieškinyje įvardintais daiktais.
11.2.Tam, kad būtų galima spręsti dėl daiktų išreikalavimo, turi būti įrodyta, kad ieškovė tuos daiktus valdė nuosavybės teise. Ieškovė nežinojo kokie daiktai buvo bute iki jų sunešimo į rūsį, nes minėta, kad pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą iš užfiksuotų 223 daiktų, su ieškovės nurodytais daiktais sutapo tik 16, kas leidžia manyti, kad ieškovė nebūdama daiktų savininke, nežinojo kokie daiktai yra bute. Nagrinėjamu atveju reikšti reikalavimą dėl daiktų išreikalavimo galėtų ne ieškovė, bet trečiasis asmuo kaip buvęs buto savininkas, tačiau jis tokio reikalavimo neteikė.
11.3.Rūsyje esantys daiktai nėra atsakovo valdyme, kadangi rūsys atsakovei nepriklauso. 2018 m. balandžio 25 d. į rūsį ieškovė atvyko su antstole. 2018 m. gegužės 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo pažymėti visi daiktai esantys rūsio patalpoje, kuriuos ieškovė perėmė į savo valdymą.
11.4.Ieškovė ir trečiasis asmuo iki varžytynių pradžios žinodami apie buto varžytines, elgdamiesi nesąžiningai buto neatlaisvino, užvertė jį šiukšlėmis, tikėtinai siekdami, kad varžytinėse neatsirastų šio buto pirkėjų. Trečiajam asmeniui pasiėmus iš buto jam reikalingus daiktus, ieškovė jokių veiksmų dėl bute esančių daiktų neatliko, vėliau daiktų nepasiėmė ir iš rūsio, į kurį jie buvo sunešti.
Žemesnės instancijos teismas
11.5.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintus ieškinius, kadangi jų priėmimas būtų užvilkinęs ir taip ilgai besitęsiantį bylos nagrinėjimą.
11.6.Prašoma prie bylos prijungti naujus įrodymus – rūsio, kuriame yra sunešti daiktai, savininkės elektroninį laišką, kuris gautas po teismo sprendimo priėmimo, todėl jo pateikti anksčiau nebuvo galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
13. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų
14. Bylą gavus apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui eilę prašymų dėl įrodymų išreikalavimų. Prašymas dėl įrodymų išreikalavimo yra visiškai nemotyvuotas, apeliacinis skundas nėra grindžiamas tuo, kad prašomus įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmos instancijos teismas ar, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Susipažinęs su šio prašymo turiniu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad juos buvo atsisakyta priimti nepagrįstai ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė elektroninį laišką, kurį prašo prijungti prie bylos, nurodydama, kad jis buvo gautas po teismo sprendimo priėmimo ir negalėjo būti pateiktas anksčiau. Atsakovės teigimu, šis laiškas įrodo, kad daiktai nėra atsakovės valdyme, tuo tarpu ieškovė atsisako juos pasiimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, jis nei patvirtinta nei paneigia išnagrinėto ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o dėl atsakovės nurodomų įrodinėtinų aplinkybių galima nuspręsti iš kitų byloje jau esančių įrodymų.
16. Dėl nutarties 18-19 punktuose nurodytų priežasčių tiek ieškovės pateiktą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, tiek atsakovės prašymą dėl naujo įrodymo priėmimo atsisakoma tenkinti.
Dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo
17. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė jo neįrodžius.
18. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).
19. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovė prašo išreikalauti iš atsakovės jos kilnojamuosius daiktus, kurie buvo jos sūnui priklausiusiame bute, kurių bendra vertė 32460,20 Eur, teigdama, kad atsakovė juos pasisavino neteisėtai iškeldindama ją iš buto, t. y. pareiškė vindikacinį ieškinį.
20. CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 18 punktas). Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018).
21. Apeliantė teigia, kad atsakovė nusipirkusi butą iš varžytinių pakeitė spynas, todėl ieškovė nebegalėjo pasiimti ir naudotis savo daiktais, t.y. prarado valdymo teisę, o daiktus valdyti pradėjo atsakovė. Tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Roberus“ pasisavino ar neteisėtai užvaldė ieškovės turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo negali būti tenkinamas pirmiausia dėl to, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė paėmė (pasisavino) ieškinyje nurodytus daiktus ir atsisakė juo grąžinti jų savininkui (ieškovei), (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
22. Bylos duomenimis atsakovė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2017 m. liepos 10 d. iš varžytinių (2017 m. liepos 10 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas). Iki tol butas nuosavybės teise priklausė ieškovės sūnui, trečiajam asmeniui, D. N.. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovei įsigijus butą, jame buvo įvairūs buities ir namų apyvokos daiktai, rūbai, maisto produktai. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės nurodomų daiktų kiekio, jų priklausymo ieškovei bei ieškovės turto neteisėto užvaldymo.
23. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2017 m. liepos 10 d. įsigijusi butą bei 2017 m. liepos 26 d. į jį patekusi, pakeitė durų spyną ir pakabino skelbimą dėl bute buvusių daiktų atsiėmimo. Atsakovė jokių duomenų, kad šiame bute tuo metu kas nors nuolat gyventų neturėjo. Buvęs buto savininkas D. N., gyvenantis ir dirbantis užsienyje, 2017 m. liepos 31 d. atvyko į butą, pasiėmė vertingus daiktus, pinigus, dokumentus. Tačiau buvusiam buto savininkui D. N. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. jokių kitų daiktų iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nepasiėmus, naujoji buto savininkė (atsakovė), daiktus, turėjusius vertę (dokumentus, drabužius, avalynę, buitinę techniką, kt.) sunešė į namo rūsį, o kiti, atsakovės teigimu beverčiai daiktai (VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro duomenimis – mišrios statybinės atliekos), buvo išvežti į sąvartyną.
24. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos pasiimti bute buvusių jos daiktų. Atkreiptinas dėmesys, kad butas nuosavybės teise priklausė ieškovės sūnui, ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta buvo visai kitu adresu, buvęs buto savininkas buvo atvykęs į butą pasiimti daiktų. Kaip jau buvo minėta, iš buto daiktai išnešti tik po 2017 m. rugpjūčio 23 d., kurių dalį pasiėmė ieškovės sūnus bei perdavė motinai, su kuriuo ieškovės santykiai yra geri. Byloje jokių duomenų, kad ieškovės sūnus per protingą terminą būtų siekęs pasiimti ir kitus bute likusius daiktus ar, kad būtų įgaliojęs tai padaryti ieškovę, o atsakovė atsisakė juos grąžinti byloje nėra. Be to, atsakovė ieškovei buvo sudariusi galimybę pasiimti iš buto išneštus daiktus į namo rūsį, tačiau ieškovė atsisakė juos pasiimti.
25. 2018 m. gegužės 2 d., ieškovės prašymu, antstolė surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kokie daiktai rasti rūsyje, tačiau ir po to ieškovė šių daiktų nepasiėmė, nors jai tam nebuvo daroma jokių kliūčių. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė yra užvaldžiusi bute buvusius ir į namo rūsį perneštą turtą.
26. Be to, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, dalį bute buvusių daiktų, kuriuos atsakovė vertino beverčiais, 2017 m. rugpjūčio 23 d. išvežė į sąvartyną, t.y. šių daiktų nėra natūroje. Taigi neįmanoma išreikalauti to, ko nei ieškinio pateikimo teismui metu, nei šiuo metu nėra natūroje. Taip pat ši faktinė aplinkybė tik patvirtina, kad atsakovė jokių ieškovei priklausiusių bute buvusių daiktų nei ieškinio pateikimo metu, nei šiuo metu nevaldo. Priešingų duomenų apeliantė nei pirmos instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovė neįrodė, jog daiktus, kurios reikalaujama grąžinti, valdo atsakovė. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė visų aplinkybių, būtinų reiškiant ieškinį vindikacijos pagrindu (CPK 185 straipsnis).
27. Sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė, jog visi ieškinyje nurodomi daiktai iš viso buvo bute adresu (duomenys neskelbtini), bei, kad šie daiktai priklausė ieškovei. Ieškovė viso teisminio proceso metu vis tikslino daiktus, kuriuos siekė išreikalauti iš atsakovės, nors jokių objektyvių duomenų apie jų įsigijimą teismui nepateikė. Be to, net ir nustačius, kad kai kuriuos iš ieškinyje nurodytų daiktų ieškovė buvo įsigijusi, tai dar nereiškia, kad šiuos daiktus įsigydama butą buvo užvaldžiusi atsakovė, t.y. tokie daiktai buvo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad kaip užfiksuota 2018 m. gegužės 2 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, iš visų daiktų, kurie buvo rasti (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, ieškovės teigimu, tik 36 pozicijos atitinka sąrašo daiktų, kuris yra pateiktas teismui. Todėl teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad labiau tikėtina, jog ieškovė nebūdama bute buvusių daiktų savininke nežinojo būtent kokie daiktai bute buvo.
28. Be to, patikslintu ieškiniu (2018 m. sausio 5 d.) ieškovė nepagrįstai iš atsakovės svetimo neteisėto valdymo prašo išreikalauti, daiktais įvardintas išlaidas, susijusias su kėdžių atvežimu, skalbimo mašinos pajungimu, buto atrakinimu, raktų gamyba. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovės pasirinktu civilinių teisių gynimo būdu tokį ieškinio reikalavimą tenkinti nėra teisinio pagrindo.
29. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jos pateiktų įrodymų arba juos vertino atsakovės naudai, o bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo vindikacinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, išanalizavo ieškovės nuosavybės (valdymo) teisę į prašomus išreikalauti daiktus, atsakovės, iš kurios reikalaujama grąžinti daiktus, veiksmus galimai užvaldant turtą, taip pat ieškovės daiktų valdymo teisės praradimo aplinkybes.
30. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad daikto išreikalavimas iš svetimo valdymo, dar vadinamas vindikaciniu ieškiniu, yra priskiriamas prie daiktinių asmens teisių gynimo būdų. Tokį ieškinį daikto savininkas turi teisę pareikšti remdamasis daiktinės teisės normomis (CK 4.95-4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą bei kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas. Nuo tokių teisinių situacijų reikia skirti atvejus, kai asmuo siekia civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo dalykas buvo reikalavimo priteisti daiktus iš kito asmens valdymo pagrįstumas, ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Todėl apeliantės argumentai, susiję su atsakovės veiksmų, susijusių su ieškovės iškeldinimu iš buto teisėtumu, teismui konstatavus, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė yra užvaldžiusi bute buvusius jos daiktus, neturi reikšmės bylos baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių ieškovės argumentų nepasisako.
31. Bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teismas atsisakė priimti 2018 m. liepos 23 d. ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį. Apeliantė vertinimu, tokie teismo veiksmai yra nepagrįsti, kadangi jie užkirto kelia jai patikslinti bylos aplinkybes bei pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atsisakęs priimti patikslintą ieškinį nepažeidė procesinių teisės normų ir teismo nutartis šiuo klausimu yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovė su ieškiniu dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo į teismą kreipėsi 2017 m. rugsėjo 12 d., ieškovei pašalinus ieškinio trūkumus, pagal patikslinto ieškinio reikalavimus byla iškelta 2017 m. lapkričio 14 d. 2018 m. sausio 5 d. ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuris teisėjo rezoliucija tą pačią dieną buvo priimtas. 2018 m. vasario 9 d. priimta nutartis civilinę bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas, 2018 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakydamas priimti ieškovės patikslintą ieškinį, kuris teisme buvo gauta paskirto teismo posėdžio dieną, vadovavosi CPK 141 straipsniu, ir pagrįstai sprendė, kad patikslinto ieškinio priėmimas šioje proceso stadijoje užvilkintų ir taip užsitęsusį bylos nagrinėjimą.
33. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, bet tik CPK nustatytais atvejais ir tvarka (CPK 141 straipsnio 1 dalis). CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Nurodytoje normoje nustatytas ir tokio keitimo terminas – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. CPK 141 straipsnyje nustatytu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą.
34. Apeliantė nurodo, kad tik gavusi 2018 m. gegužės 2 d. antstolės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, paaiškėjo kokie daiktai išvežti į sąvartyną bei atsirado galimybė ir pagrindas tikslinti ieškinį atsakovei pareiškiant reikalavimą ne tik dėl daiktų išreikalavimo, bet ir dėl žalos atlyginimo. Tačiau, kaip jau buvo konstatuota, ieškovei niekada nebuvo daromos kliūtys pasiimti iš buto į namo rūsį išneštus daiktus ar apžiūrėti savo daiktus laikomus rūsyje bei sudaryti jų apyrašą, o apie tai, kad dalis daiktų yra išvežta į sąvartyną ieškovei jau buvo žinoma atsakovei apie tai nurodžius 2017 m. lapkričio 27 d. atsiliepime į ieškinį.
35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė buvo atstovauja profesionalaus teisininko (advokato), jam nebuvo užkirstas kelias anksčiau visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismu, kad priėmus patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovė tikslinto ieškinio pagrindą ir dalyką (didino reikalavimų dydį), taip pat pareiškė naują reikalavimą dėl žalos atlyginimo ne tik būtų praplėstos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir pakeistas įrodinėtinų aplinkybių pobūdis, kas būtų užvilkinę ir taip užsitęsusį bylos nagrinėjimą.
36. Nepagrįstu laikytini apelianto argumentai dėl teismo šališkumo. Apeliantė nepateikė iš esmės jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos deklaratyvius jos teiginius. Apeliantė teismo šališkumą sieja ir su ieškovės teiktų procesinių prašymų atmetimu, atsisakymu priimti patikslintus ieškinius, nenoru leisti susipažinti su bylos medžiaga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės negali būti teismo šališkumo įrodymu, nes apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pirmos instancijos teismo procesinių normų pažeidimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nei apeliantės nurodyti argumentai, nei bylos medžiaga neleidžia suabejoti teismo nešališkumu nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą.
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju sutiktina su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti. Esant nurodytoms aplinkybėms sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylos procesinės baigties
38. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasi paminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nebuvo įrodytos vindikacijos sąlygos (CPK 185 straipsnis). Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
39. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, valstybės patirtos išlaidos už apeliantei suteiktą antrinę teisinę pagalbą neatlyginamos. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės N. N. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Roberus“ 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.