- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-119-1120/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Agnė Tikniūtė, Rasa Gudžiūnienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „Arenda-Centr“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „Arenda-Centr“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Construction Ace“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Nikosparta“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ribotos atsakomybės bendrovė (toliau – RAB) „Arenda-Centr“ (toliau – ir ieškovė) prašė pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Construction Ace“ ir UAB „Nikosparta“ (toliau kartu – atsakovės) 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytą reikalavimų teisių pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją: įpareigoti BUAB „Construction Ace“ grąžinti UAB „Nikosparta“ 51 000 Eur, sumokėtus už ginčo reikalavimo teisės įsigijimą, o iš atsakovės UAB „Nikosparta“ ieškovei priteisti (įpareigoti grąžinti) reikalavimo teisę į 1 477 299,58 Eur išieškojimą iš skolininkės BUAB „Finiens“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovės 2017 m. gruodžio 29 d. sudarė reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė BUAB „Construction Ace“ atsakovei UAB „Nikosparta“ perleido teisme ginčytą reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „Finiens“ 1 477 299,58 Eur sumai su 6 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sandorio kaina – 51 000 Eur. Teigė, kad sutartis sudaryta BUAB „Construction Ace“ neturint galiojančios reikalavimo teisės į 1 477 299,58 Eur sumos išieškojimą iš skolininkės BUAB „Finiens“, kadangi sandorio sudarymo metu reikalavimo teisė priklausė ieškovei.
3. Nurodė, kad 2013 m. vasario 28 d. UAB „Bordolina“ ir UAB „LNTV“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Bordolina“ perleido UAB „LNTV“ į skolininkę BUAB „Construction Ace“ turimą 1 551 477,35 Eur reikalavimo teisę. 2013 m. kovo 5 d. skolininkė BUAB „Construction Ace“, kreditorė UAB „LNTV“ ir skolininkė BUAB „Finiens“ sudarė susitarimą, kuriuo konstatavo, kad 2013 m. kovo 5 d. BUAB „Finiens“ skolinga BUAB „Construction Ace“ 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) (avansas pagal preliminariąją pirkimo sutartį), BUAB „Construction Ace“ skolinga UAB „LNTV“ 5 356 941 Lt (1 551 477,35 Eur) (pagal sutartis ir darbų atlikimo aktus), dėl ko šalims atlikus tarpusavio užskaitą 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) sumai, BUAB „Finiens“ perėmė BUAB „Construction Ace“ skolą UAB „LNTV“ ir tokiu būdu visiškai atsiskaitė su BUAB „Construction Ace“ pagal savo prievoles.
4. 2013 m. kovo 14 d. UAB „LNTV“, turinti reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „Finiens“, kurią į šią skolininkę įgijo 2013 m. kovo 5 d. susitarimo dėl atsiskaitymo pagrindu ir 2013 m. vasario 28 d. sutarties pagrindu, sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Istpro“, kuriai perleido reikalavimo teisę 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) sumai į skolininkę BUAB „Finiens“. BUAB „Finiens“ kreditore 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) sumai tapo BUAB „Istpro“. 2016 m. liepos 20 d. UAB „Istpro“, ieškovė ir skolininkė BUAB „Finiens“ sudarė sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, kurios pagrindu UAB „Istpro“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ 1 477 299,58 Eur sumai ir papildomas teises (teisę į palūkanas).
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sandorio metu, BUAB „Construction Ace“ elgėsi nesąžiningai, nes sudarius 2013 m. kovo 5 d. susitarimą dėl atsiskaitymų ir jai pačiai šį susitarimą pasirašius, pastarajai buvo žinoma, kad po šio susitarimo sudarymo BUAB „Construction Ace“ neturi galiojančios reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“ dėl avanso 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) pagal preliminariąją pirkimo sutartį susigrąžinimo, kadangi, pastaroji reikalavimo teisė po šalių atliktų skolų perėmimo/užskaitos sudarymo, nuosavybės teise priklauso UAB „LNTV“, kuri 2013 m. kovo 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu šią reikalavimo teisę perleido UAB „Istpro“, o 2016 m. liepos 20 d. UAB „Istpro“ šią reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ perleido ieškovei.
6. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta esant neįsiteisėjusiam Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kuriuo iš BUAB „Finiens“ BUAB „Construction Ace“ naudai priteista 1 477 299,58 Eur skola bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos. BUAB „Construction Ace“ neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į 1 477 299,58 Eur sumos išieškojimą iš skolininkės BUAB „Finiens“, dėl ko šios reikalavimo teisės negalėjo perleisti atsakovei UAB „Nikosparta“. Atsakovės buvo nesąžiningos, nes iš neįsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo turinio atsakovėms buvo žinoma apie galiojantį ir nenuginčytą 2013 m. kovo 5 d. susitarimą. Teismų sprendimais nebuvo panaikinta ieškovės reikalavimo teisė į 1 477 299,58 Eur sumos išieškojimą iš skolininkės BUAB „Finiens“.
7. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. ginčo reikalavimo teisių perleidimo sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, todėl turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo pradžios. Pripažinus 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia, taikant restituciją BUAB „Construction Ace“ privalo grąžinti atsakovei UAB „Nikosparta“ 51 000 Eur, sumokėtus už ginčo reikalavimo teisės įsigijimą, o iš atsakovės UAB „Nikosparta“ ieškovei turi būti priteisiama (grąžinama) reikalavimo teisė į 1 477 299,58 Eur sumos išieškojimą iš skolininkės BUAB „Finiens“.
8. Paaiškino, kad ieškovė nebuvo įtraukta Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018, todėl jose priimti teismų procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios ieškovei. BUAB „Finiens“ bankroto byloje sprendžiant ieškovės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, teismas ieškovės pateiktų įrodymų nevertino ir rėmėsi įsiteisėjusiais teismų sprendimais, priimtais ieškovei bylų nagrinėjime nedalyvaujant. Ieškovei nesudaryta teisė savo pažeistas teises ir interesus ginti teisme. Nėra priimto galutinio teismo procesinio sprendimo ir nėra padarytos vienareikšmės išvados dėl ieškovės finansinio reikalavimo pagrįstumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad 2013 m. vasario 28 d. UAB „Bordolina“ ir UAB „LNTV“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Bordolina“ perleido UAB „LNTV“ reikalavimo teisę į skolininkės BUAB „Construction Ace“ atžvilgiu turimą 1 551 477,35 Eur reikalavimą pagal PVM sąskaitas faktūras ir darbų atlikimo aktus.
4. 2013 m. kovo 5 d. skolininkė BUAB „Construction Ace“, kreditorė UAB „LNTV“ ir skolininkė BUAB „Finiens“ sudarė susitarimą, kuriuo konstatavo, kad 2013 m. kovo 5 d. BUAB „Finiens“ skolinga BUAB „Construction Ace“ 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) (avansas pagal preliminariąją pirkimo sutartį), BUAB „Construction Ace“ skolinga UAB „LNTV“ 5 356 941 Lt (1 551 477,35 Eur) (pagal sutartis ir darbų atlikimo aktus). Šalys susitarė atlikti įskaitymą 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) sumai: BUAB „Finiens“ atlikus įskaitymą 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) visiškai atsiskaito su BUAB „Construction Ace“ ir šiai sumai padidina skolą UAB „LNTV“; BUAB „Construction Ace“, atlikus įskaitymą, 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) mažina savo skolą UAB „LNTV“ tai pačiai sumai.
5. 2013 m. kovo 14 d. UAB „LNTV“, turinti reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „Finiens“, kurią įgijo pagal 2013 m. kovo 5 d. susitarimą dėl atsiskaitymo ir 2013 m. vasario 28 d. sutartį, sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Istpro“, kuriai perleido reikalavimo teisę 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) sumai į skolininkę BUAB „Finiens“.
6. 2016 m. liepos 20 d. UAB „Istpro“, ieškovė ir skolininkė BUAB „Finiens“ sudarė sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuria UAB „Istpro“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į UAB „Istpro“ nuosavybės teise priklausantį 1 477 299,58 Eur reikalavimą ir papildomas teises (teisę į palūkanas) į BUAB „Finiens“.
7. Atsakovės BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Nikosparta“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarė ginčijamą reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, kuria BUAB „Construction Ace“ atsakovei UAB „Nikosparta“ perleido reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „Finiens“ 1 477 299,58 Eur sumai su 6 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo teisės perleidimo kaina – 51 000 Eur.
Šalies argumentai
8. Ieškovės teigimu, 2017 m. gruodžio 29 d. sandoriu BUAB „Construction Ace“ perleido negaliojantį reikalavimą, nes ginčo reikalavimo teisės į skolininkę BUAB „Finiens“ BUAB „Construction Ace“ jau buvo netekusi nuo 2013 m. kovo 5 d. Atsakovių teigimu, nurodyta ieškovės pozicija nėra teisiškai pagrįsta, nes dėl ieškovės reikalavimo nepagrįstumo ir kitų juridinių faktų jau pasisakyta ne viename teisminiame procese.
9. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Construction Ace“ kreipėsi į teismą dėl 1 477 299,58 Eur skolos priteisimo iš BUAB „Finiens“, kuri susidarė BUAB „Finiens“ neįvykdžius savo įsipareigojimų BUAB „Construction Ace“ pagal 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. nesudarius joje numatyto nekilnojamojo turto perleidimo sandorio, BUAB „Finiens“ negrąžino BUAB „Construction Ace“ jos sumokėto avanso. BUAB „Finiens“, atsikirsdama į tokį reikalavimą, nurodė, kad ji visiškai atsiskaitė su BUAB „Construction Ace“ pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, nes perėmė BUAB „Construction Ace“ 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) dydžio įsipareigojimą UAB „LNTV“. Pastarąją faktinę aplinkybę BUAB „Finiens“ grindė 2013 m. kovo 5 d. susitarimu dėl atsiskaitymų, sudarytu BUAB „Construction Ace“, BUAB „Finiens“ ir UAB „LNTV“.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 BUAB „Construction Ace“ ieškinį tenkino visiškai. Teismas sprendė, kad 2013 m. kovo 5 d. susitarimas dėl atsiskaitymų negali būti laikomas nei patikimu, nei pakankamu įrodymu, patvirtinančiu reikalavimo tikrumą ir įskaitymo pagrįstumą. Teismo vertinimu, susitarime dalyvavusios įmonės yra susijusios, byloje yra nustatyti suderinti įmonių veiksmai ir 2013 m. kovo 5 d. susitarimas negali būti laikomas patikimu dėl nesąžiningo ir pavėluoto jo pateikimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
11. Ieškovė pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kadangi manė, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi nuspręsta dėl ieškovės materialiųjų teisių ir pareigų, o ieškovė nebuvo įtraukta į bylą. Prašymą grindė tuo, kad ieškovė, o ne BUAB „Construction Ace“, yra įgijusi reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“. Prie prašymo ieškovė pateikė ir šioje byloje pateiktas 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. sausio 30 d. ir 2013 m. sausio 31 d. sąskaitas bei atliktų darbų aktus, 2013 m. vasario 28 d. UAB „Bordolina“ ir UAB „LNTV“ reikalavimų perleidimo sutartį, 2013 m. kovo 5 d. BUAB „Construction Ace“, UAB „LNTV“ ir BUAB „Finiens“ susitarimą dėl atsiskaitymų, 2013 m. kovo 14 d. UAB „LNTV“, UAB „Istpro“ ir BUAB „Finiens“ reikalavimų perleidimo sutartį, 2016 m. liepos 20 d. UAB „Istpro“, ieškovės ir BUAB „Finiens“ reikalavimų perleidimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, konstatavęs, kad civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 nebuvo nuspręsta dėl ieškovės teisių ar pareigų pagal 2013 m. kovo 5 d. susitarimą dėl atsiskaitymų, o teismų sprendimais nebuvo pažeistos ieškovės teisės ar įstatymo saugomi interesai. Teismas pažymėjo, kad ieškovės galbūt turimos reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“ nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl jų teismai nepasisakė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, jog jos kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti nauji įrodymai (UAB „LNTV“ reikalavimą BUAB „Construction Ace“ patvirtinantys pirminiai dokumentai, iš kurių kildinami vėlesni sandoriai) gali lemti kitokio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 priėmimą. Teismas pažymėjo, kad dėl BUAB „Construction Ace“, UAB „LNTV“ ir BUAB „Finiens“ sudaryto 2013 m. kovo 5 d. susitarimo dėl atsikaitymų bus pasisakyta visoje reikalavimų į BUAB „Finiens“ perleidimų ir įsigijimų grandinėje, sprendžiant klausimą dėl ieškovės finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje.
13. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi BUAB „Finiens“ bankroto byloje Nr. B2-15-258/2020 patvirtintas UAB „Nikosparta“ 1 716 742,57 Eur dydžio (1 477 299,58 Eur skola ir 239 442,99 Eur palūkanos) finansinis reikalavimas, kuris buvo grindžiamas 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą.
14. Ieškovė pateikė 1 823 797 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje. Reikalavimas buvo grindžiamas 2016 m. liepos 20 d. sutartimi dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuria UAB „Istpro“ perleido reikalavimo teisę ieškovei į skolininkę BUAB „Finiens“ pagal 2013 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą UAB „LNTV“, UAB „Istpro“ ir BUAB „Finiens“. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-42-258/2020 ieškovės 1 823 797 Eur reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje netenkino, konstatavęs, kad ieškovės pateiktas finansinis reikalavimas nėra įrodytas, todėl negali būti pripažintas pagrįstu. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra dubliuojamas, kadangi UAB „Nikosparta“ tvirtina turinti nuosavybės teisę į tą patį reikalavimą, patvirtintą įsiteisėjusia teismo nutartimi, o dukart perleisti to paties reikalavimo negalima. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad ieškovė nepateikė reikšmingų, patikimų ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų susiformuoti neabejotiną įsitikinimą, jog ieškovės 1 823 797 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra pagrįstas.
15. Įvertinęs nurodytus teismų procesinius sprendimus teismas nagrinėjamoje byloje laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad jai nebuvo sudaroma galimybė savo pažeistas teises ir interesus ginti teisme. Teismas sutiko su ieškove, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018 ieškovė nedalyvavo, todėl šiose civilinėse bylose priimti teismų procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios ieškovei. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovės šioje byloje nurodytos aplinkybės dėl 2013 m. kovo 5 d. susitarimo, turimos reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“ ir pateikti įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, darbų atlikimo aktai), kurių pagrindu šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl atsakovių 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytos reikalavimų teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, jau yra įvertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurių teisėtumo ir pagrįstumo kvestionuoti pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
16. Teismas nurodė, kad ieškovė iš esmės tapačius kaip ir šiame ieškinyje nurodytus argumentus bei įrodymus pateikė sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ir sprendžiant klausimą dėl ieškovės finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje Nr. eB2-42-258/2020. Šiose bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad nors Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais, tačiau nėra pagrindo 2013 m. kovo 5 d. susitarimą, kuriuo grindžiama ieškovės įgyta reikalavimo teisė, vertinti kitaip, nei jis buvo įvertintas minėtoje civilinėje byloje (t. y. kaip nepakankamą ir nepatikimą).
17. Teismas nurodė, kad įvertinus ieškovės argumentus ir pateiktus įrodymus, teismų jau konstatuota, jog ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų, kad BUAB „Construction Ace“ buvo skolinga UAB „LNTV“ ir galėjo atlikti 2013 m. kovo 5 d. įskaitymą. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus tapačius kaip ir šioje byloje įrodymus, nesutiko su ieškovės argumentu, jog jos kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti nauji įrodymai (UAB „LNTV“ reikalavimą BUAB „Construction Ace“ patvirtinantys pirminiai dokumentai, iš kurių kildinami vėlesni sandoriai) gali lemti kitokio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 priėmimą.
18. Ieškovė akcentavo, kad 2013 m. kovo 5 d. susitarimas dėl atsiskaitymų nėra pripažintas negaliojančiu, todėl iš jo kylantys įsipareigojimai yra privalomi jį sudariusioms šalims, tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, kadangi tam, kad šis susitarimas būtų įvertintas kaip nepakankamas ir nepatikimas įrodymas, nėra būtina kreiptis į teismą su atskiru ieškinio reikalavimu dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu.
19. Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovės 1 823 797 Eur (1 477 299,58 Eur skola ir 346 497,42 Eur palūkanos) finansinis reikalavimas BUAB „Finiens“ bankroto byloje nebuvo patvirtintas, o atsakovės UAB „Nikosparta“ iš atsakovės BUAB „Construction Ace“ ginčijamos 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimų teisių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytas reikalavimas BUAB „Finiens“ patvirtintas visa apimtimi. Teismas nurodė, kad šie faktai turi prejudicinę reikšmę.
20. Teismas sprendė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nepripažinus fakto, kad ieškovė turėjo finansinį reikalavimą (kaip materialųjį teisinį reikalavimą) į BUAB „Finiens“, ieškovės šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Ieškovės šioje byloje pareikštą reikalavimą grindžiančios aplinkybės ir pateikti įrodymai jau yra įvertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais konstatuotas ieškovės pozicijos nepagrįstumas. Šiais argumentais pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
1. Ieškovė RAB „Arenda-Centr“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
28.1. Sprendime nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018 ieškovė nedalyvavo, todėl šiose civilinėse bylose priimti teismų procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios ieškovei, tačiau taip pat teismas nurodė, kad ieškovės šioje byloje nurodytos aplinkybės dėl 2013 m. kovo 5 d. susitarimo, turimos reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“ ir pateikti įrodymai, kurių pagrindu šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl atsakovių 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytos reikalavimų teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, jau yra įvertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais minėtose civilinėse bylose, kurių teisėtumo ir pagrįstumo kvestionuoti pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Teismo prielaida dėl tariamo negalimumo šioje civilinėje byloje vertinti ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, nes jie buvo vertinami Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018, kuriose nedalyvavo ieškovė, yra nepagrįsta ir neatitinkanti prejudicinio fakto taikymo taisyklės turinio.
28.2. Ieškovė nebuvo Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2087-852/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-57-241/2018 šalimi ar dalyve, teismas neturėjo pagrindo minėtinose bylose nustatyto fakto dėl 2013 m. kovo 5 d. BUAB „Construction Ace“, UAB „LNTV“ ir BUAB „Finiens“ susitarimo dėl atsiskaitymo kaip tariamai nepatikimo ir nepakankamo įrodymo, vertinti kaip turinčio prejudicinę reikšmę šioje byloje.
28.3. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė šioje byloje buvo pateikusi faktinius duomenis apie tai, kad dėl minėto 2013 m. kovo 5 d. susitarimo yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 1-1159-798/2019 (pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl proceso Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 atnaujinimo), kurioje pažymėjo, kad teismai civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 nekonstatavo, kad 2013 m. kovo 5 d. susitarimas dėl atsiskaitymų yra negaliojantis arba kiti asmenys iš šio susitarimo įgijo tam tikras teises ar pareigas, jų neteko ar jas modifikavo. Taigi, teismų sprendimais nebuvo panaikinta ieškovės reikalavimo teisė į 1 477 299,58 Eur sumos išieškojimą iš skolininkės BUAB „Finiens“, pagrįstą įrodymais, tame tarpe ir 2013 m. kovo 5 d. susitarimu dėl atsiskaitymų.
28.4. Tvirtinant UAB „Nikosparta“ finansinį reikalavimą bankroto byloje, ieškovė dar nebuvo iniciavusi ginčo dėl reikalavimo perleidimo sandorio, kurio pagrindu UAB „Nikosparta“ įgijo reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ ir kurio pagrindu teismas patvirtino UAB „Nikosparta“ finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje, t. y. šis sandoris nebuvo nuginčytas. Be to, ieškovei nesant kreditore BUAB „Finiens“ bankroto byloje, ieškovė negalėjo ginčyti nepagrįsto UAB „Nikosparta“ finansinio reikalavimo. Kreditorių finansinių reikalavimo tikslinimas galimas viso bankroto proceso eigoje iki teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos, dėl ko šioje civilinėje byloje visapusiškai ištyrus įrodymus ir nustačius, kad ginčo reikalavimo perleidimo sandoris yra neteisėtas bei tenkinus ieškovės ieškinį, BUAB „Finiens“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas būtų tikslintinas, išbraukiant iš jo UAB „Nikosparta“. BUAB „Finiens“ bankroto byloje tvirtinant UAB „Nikosparta“ finansinį reikalavimą, šioje byloje nedalyvaujant ieškovei, byloje nesprendžiant 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo klausimo, priimtos įsiteisėjusios teismų nutartys dėl UAB „Nikosparta“ finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje neturi prejudicinės reikšmės šioje civilinėje byloje
28.5. Teismas netyrė, neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad 2017 m. gruodžio 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sandorio sudarymo metu reikalavimo teisė į 1 477 299,58 Eur išieškojimą iš skolininkės BUAB „Finiens“ priklausė ne BUAB „Construction Ace“, bet ieškovei
28.6. 2013 m. vasario 28 d. UAB „Bordolina“ ir UAB „LNTV“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Bordolina“ perleido UAB „LNTV“ reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „Construction Ace“ 5 356 941 Lt (1 551 477,35 Eur) sumai. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateikta 2013 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta UAB „Bordolina“ ir UAB „LNTV“. UAB „Bordolina“ minėtą reikalavimo teisę į skolininkę, remiantis reikalavimo perleidimo sutarties 2 punktu, kildino iš PVM sąskaitų faktūrų ir darbų atlikimo aktų, šiuos rašytinius įrodymus ieškovė taip pat pateikė byloje, tačiau teismas jų netyrė.
28.7. Atsakovė BUAB „Construction Ace“ elgėsi nesąžiningai, nes sudarius 2013 m. kovo 5 d. susitarimą dėl atsiskaitymų ir jai pačiai šį susitarimą pasirašius, jai buvo aišku, kad po šio susitarimo sudarymo BUAB „Construction Ace“ neturi galiojančios reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“ dėl avanso 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) pagal preliminarią pirkimo sutartį susigrąžinimo, kadangi, pastaroji reikalavimo teisė po šalių atliktų skolų perėmimo/užskaitos sudarymo, nuosavybės teise priklauso UAB „LNTV“, kuri 2013 m. kovo 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu šią reikalavimo teisę perleido UAB „Istpro“, o 2016 m. liepos 20 d. sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo UAB „Istpro“ šią reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „Finiens“ perleido ieškovei.
28.8. Teismas nevertino, kad ginčijama tarp atsakovių pasirašyta 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta ne tik BUAB „Construction Ace“ neturint galiojančios reikalavimo teisės į 1 477 299,58 Eur sumos išieškojimą iš skolininkės BUAB „Finiens“, nes ji priklausė ieškovei, tačiau ir dominuojant neįsiteisėjusiam 2017 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kuriuo iš BUAB „Finiens“ BUAB „Construction Ace“ naudai priteista 1 477 299,58 Eur skola bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos.
28.9. Toks tarp šalių susiklostęs teisinis santykis patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos imperatyviosios teisės normos dispoziciją, dėl ko, 2017 m. gruodžio 29 d. tarp atsakovių sudarytas ginčo reikalavimo teisių perleidimo sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, todėl, remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo pradžios.
Atsiliepimas
29. Atsakovė UAB „Nikosparta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
29.1. Ieškinį nagrinėjamoje byloje ieškovė teismui pateikė 2020 m. vasario 25 d., t. y. jau žinodama, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-42-258/2020 netenkintas jos prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje. BUAB „Finiens“ bankroto byloje ieškovė savo prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą motyvavo tuo kaip ir nagrinėjamoje byloje.
29.2. Dėl ieškovei nepalankios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ieškovė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teikė kasacinį skundą. Savo kasacinį skundą ieškovė iš esmės grindė analogiškais motyvais, kaip kad šioje civilinėje byloje grindžia savo apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2020 m. birželio 25 d. nutartimi Nr. eCIK-892/2020 atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą, konstatavusi, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog teismai pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
29.3. Atsižvelgiant į įsiteisėjusiais teismų sprendimais/nutartimis nustatytus juridinius faktus konstatuotina, kad ieškovė apskritai neturi teisės ginčyti BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Nikosparta“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytos reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties, nes jai ši sutartis nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių.
29.4. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad sudarydamos šioje byloje ginčijamą sutartį atsakovės veikė nesąžiningai. Sudarydamos 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį atsakovės veikė sąžiningai, ir tai yra konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-161-943/2020.
Motyvuojamoji dalis
29.5. Teismų nagrinėtose bylose yra pasisakyta ir dėl tariamus sandorius, kuriais ieškovė šioje civilinėje byloje bando pagrįsti savo reikalavimo teisę, sudariusių asmenų tarpusavio sąsajų, į kurias, be kita ko, teismai atsižvelgė spręsdami dėl sudarytų susitarimų nepatikimumo.
30. Atsakovės BUAB „Construction Ace“ bankroto administratorius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismų nustatyti faktai negali būti kvestionuojami ir pakartotinai vertinami kitose, juo labiau to paties asmens, naujai inicijuojamose bylose.
31. Trečiojo asmens BUAB „Finiens“ bankroto administratorius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.
33. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti negaliojančia ab initio tarp atsakovių BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Nikosparta“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytą reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją: įpareigoti BUAB „Construction Ace“ grąžinti UAB „Nikosparta“ 51 000 Eur, sumokėtus už ginčo reikalavimo teisės įsigijimą, o iš atsakovės UAB „Nikosparta“ ieškovei priteisti (įpareigoti grąžinti) reikalavimo teisę į 1 477 299,58 Eur išieškojimą iš skolininkės BUAB „Finiens“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
34. Savo reikalavimui pagrįsti nurodė, kad tarp atsakovių BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Nikosparta“ pasirašyta 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta BUAB „Construction Ace“ neturint galiojančios reikalavimo teisės į 1 477 299,58 Eur sumos išieškojimą iš skolininkės BUAB „Finiens“, nes ji ginčo sandorio sudarymo metu priklausė ieškovei. Nurodė, kad ginčo sandorio sudarymo pagrindu BUAB „Construction Ace“ perleido negaliojantį reikalavimą, nes ginčo reikalavimo teisės į skolininkę BUAB „Finiens“ UAB „Construction Ace“ jau buvo netekusi nuo 2013 m. kovo 5 d., nuo šio momento ginčo reikalavimo teisė priklausė UAB „LNTV“, kuri 2013 m. vasario 28 d. reikalavimo teisę perleido UAB „Istpro“, o nuo 2016 m. liepos 20 d. pastaroji kreditorė šią reikalavimo teisę perleido ieškovei. Ieškovės įsitikinimu, atsakovių sudarytas ginčo reikalavimo teisių perleidimo sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo pradžios.
35. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atmetė nustatęs, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovės 1 823 797 Eur (1 477 299,58 Eur skola ir 346 497,42 Eur palūkanos) finansinis reikalavimas BUAB „Finiens“ bankroto byloje nebuvo patvirtintas, o atsakovės UAB „Nikosparta“ iš atsakovės BUAB „Construction Ace“ ginčijamos 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimų teisių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytas reikalavimas BUAB „Finiens“ buvo patvirtintas visa apimtimi. Teismas sprendė, kad šie faktai turi prejudicinę reikšmę ir, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais nepripažinus fakto, kad ieškovė turėjo finansinį reikalavimą (kaip materialųjį teisinį reikalavimą) į BUAB „Finiens“, šiuo pagrindu ieškovės šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
36. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino teismų ankstesnėse bylose nustatytus faktus kaip prejudicinius šioje byloje ir nepagrįstai nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų pagrįstumo.
37. Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo turinio, ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu visa apimtimi, mano, kad turėjo būti priimtas priešingas sprendimas – ieškovės reikalavimai patenkinti. Taigi, šiame apeliaciniame procese apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl atsakovių BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Nikosparta“ 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Dėl prejudicinių faktų
38. CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normose įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas individualios bylos atžvilgiu – nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas); teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (res judicata) (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, jog įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2012; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2013).
40. Įsiteisėjusio teismo sprendimo galia (res judicata) suponuoja draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus bei teisinius santykius. Toks draudimas taikomas tik proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pabrėžtina, kad nors įsiteisėjęs teismo sprendimas yra visiems privalomas (CPK 18 straipsnis), tačiau jis neužkerta galimybės asmenims, nedalyvavusiems byloje, kreiptis į teismą ir pareikšti tapatų reikalavimą tam, kuris jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, taip pat ginčytis dėl faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje nedalyvavusiems asmenims neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2013).
41. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės ieškinį iš esmės dėl to, kad ieškovės finansinis reikalavimas BUAB „Finiens“ bankroto byloje nepatvirtintas, o patvirtintas atsakovės UAB „Nikosparta“ finansinis reikalavimas, o ieškovei su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinkant, tikslinga aptarti ieškovės ieškinio pagrįstumui įtakos galinčius turėti teismų anksčiau priimtus procesinius sprendimus ir jų pagrindinius argumentus, siekiant nustatyti, ar teismų anksčiau priimti procesiniai sprendimai ir juose nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
42. Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovė BUAB „Construction Ace“ 2016 m. vasario 18 d. kreipėsi į teismą dėl 1 477 299,58 Eur skolos priteisimo iš BUAB „Finiens“, kuri susidarė BUAB „Finiens“ neįvykdžius įsipareigojimų BUAB „Construction Ace“ pagal 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (nesudarius joje numatyto nekilnojamojo turto perleidimo sandorio). BUAB „Construction Ace“ įrodinėjo, kad UAB „Finiens“ negrąžino BUAB „Construction Ace“ jos sumokėto avanso. BUAB „Finiens“ nesutikdama su BUAB „Construction Ace“ reikalavimu, nurodė, kad ji visiškai atsiskaitė su BUAB „Construction Ace“ pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, nes perėmė BUAB „Construction Ace“ 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) dydžio įsipareigojimą UAB „LNTV“. Šią aplinkybę BUAB „Finiens“ įrodinėjo 2013 m. kovo 5 d. susitarimu dėl atsiskaitymų, sudarytu BUAB „Construction Ace“, BUAB „Finiens“ ir UAB „LNTV“.
43. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 BUAB „Construction Ace“ ieškinį tenkino visiškai. Teismas sprendė, kad 2013 m. kovo 5 d. susitarimas dėl atsiskaitymų negali būti laikomas nei patikimu, nei pakankamu įrodymu, patvirtinančiu reikalavimo tikrumą ir įskaitymo pagrįstumą. Teismas vertino, kad susitarime dalyvavusios įmonės yra susijusios, byloje nustatyti suderinti įmonių veiksmai ir 2013 m. kovo 5 d. susitarimas negali būti laikomas patikimu dėl nesąžiningo ir pavėluoto jo pateikimo.
44. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
45. Ieškovė Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kadangi, ieškovės teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi, buvo nuspręsta dėl ieškovės materialiųjų teisių ir pareigų, nors ieškovė nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Prašymą ieškovė grindė tuo, jog ieškovė, o ne BUAB „Construction Ace“, yra įgijusi reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“. Prie prašymo ieškovė pateikė 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. sausio 30 d. ir 2013 m. sausio 31 d. sąskaitas bei atliktų darbų aktus, 2013 m. vasario 28 d. UAB „Bordolina“ ir UAB „LNTV“ reikalavimų perleidimo sutartį, 2013 m. kovo 5 d. BUAB „Construction Ace“, UAB „LNTV“ ir BUAB „Finiens“ susitarimą dėl atsiskaitymų, 2013 m. kovo 14 d. UAB „LNTV“, UAB „Istpro“ ir BUAB „Finiens“ reikalavimų perleidimo sutartį, 2016 m. liepos 20 d. UAB „Istpro“, ieškovės ir BUAB „Finiens“ reikalavimų perleidimo sutartį.
46. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, konstatavęs, kad civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 nebuvo nuspręsta dėl ieškovės teisių ar pareigų pagal 2013 m. kovo 5 d. susitarimą dėl atsiskaitymų, o teismų sprendimais nebuvo pažeistos ieškovės teisės ar įstatymo saugomi interesai.
47. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, jog jos kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti nauji įrodymai (UAB „LNTV“ reikalavimą BUAB „Construction Ace“ patvirtinantys pirminiai dokumentai, iš kurių kildinami vėlesni sandoriai) gali lemti kitokio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 priėmimą. Teismas pažymėjo, jog dėl BUAB „Construction Ace“, UAB „LNTV“ ir BUAB „Finiens“ sudaryto 2013 m. kovo 5 d. susitarimo dėl atsikaitymų bus pasisakyta visoje reikalavimų į BUAB „Finiens“ perleidimų ir įsigijimų grandinėje, sprendžiant dėl ieškovės finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje pagrįstumo ir teisėtumo.
48. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi BUAB „Finiens“ bankroto byloje Nr. B2-15-258/2020 patvirtintas UAB „Nikosparta“ 1 716 742,57 Eur dydžio (1 477 299,58 Eur skola ir 239 442,99 Eur palūkanos) finansinis reikalavimas, kuris buvo grindžiamas 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi.
49. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1276-407/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės UAB „Nikosparta“ 1 716 742,57 Eur finansinis reikalavimas, paliko nepakeistą.
50. Ieškovė pateikė 1 823 797 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje, kurį grindė 2016 m. liepos 20 d. sutartimi dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuria UAB „Istpro“ perleido reikalavimo teisę ieškovei į skolininkę BUAB „Finiens“ pagal 2013 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą UAB „LNTV“, UAB „Istpro“ ir BUAB „Finiens“.
51. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-42-258/2020 ieškovės pareikšto 1 823 797 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje nepatvirtino, konstatavęs, jog ieškovės pateiktas finansinis reikalavimas nėra įrodytas, todėl negali būti pripažintas pagrįstu. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra dubliuojamas, kadangi UAB „Nikosparta“ tvirtina turinti nuosavybės teisę į tą patį reikalavimą, patvirtintą įsiteisėjusia teismo nutartimi, o dukart perleisti to paties reikalavimo negalima.
52. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-570-585/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, jog ieškovė nepateikė reikšmingų, patikimų ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindų teismas galėtų susiformuoti neabejotiną įsitikinimą, jog ieškovės 1 823 797 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra pagrįstas.
53. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime, viena vertus, sutiko su ieškove, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018 ieškovė nedalyvavo, todėl šiose civilinėse bylose priimti teismų procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios ieškovei. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad ieškovės šioje byloje nurodytos aplinkybės dėl 2013 m. kovo 5 d. susitarimo, turimos reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“ ir pateikti įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, darbų atlikimo aktai), kurių pagrindu šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl atsakovių BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Nikosparta“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytos reikalavimų teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, jau yra įvertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurių teisėtumo ir pagrįstumo kvestionuoti pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
54. Ieškovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su minėtais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, teigia, kad ji nebuvo Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2087-852/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-57-241/2018 šalimi ar dalyve, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo minėtinose bylose nustatyto fakto dėl 2013 m. kovo 5 d. BUAB „Construction Ace“, UAB „LNTV“ ir BUAB „Finiens“ susitarimo dėl atsiskaitymo kaip tariamai nepatikimo ir nepakankamo įrodymo, vertinti kaip turinčio prejudicinę reikšmę šioje byloje. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad dėl 2013 m. kovo 5 d. susitarimo yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1159-798/2019 (pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl proceso Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 atnaujinimo), kurioje teismas pažymėjo, kad teismai civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 nekonstatavo, kad 2013 m. kovo 5 d. susitarimas dėl atsiskaitymų yra negaliojantis arba kiti asmenys iš šio susitarimo įgijo tam tikras teises ar pareigas, jų neteko ar jas modifikavo. Ieškovė teigia, kad teismų sprendimais nebuvo panaikinta ieškovės reikalavimo teisė į 1 477 299,58 Eur sumos išieškojimą iš skolininkės BUAB „Finiens“, pagrįstą 2013 m. kovo 5 d. susitarimu dėl atsiskaitymų.
55. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais ieškovės argumentais sutinka iš dalies. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad aplinkybė, jog 2013 m. kovo 5 d. susitarimas dėl atsiskaitymų nėra pripažintas negaliojančiu, neturi teisinės reikšmės, kadangi tam, kad šis susitarimas būtų įvertintas kaip nepakankamas ir nepatikimas įrodymas, nėra būtina kreiptis į teismą su atskiru ieškinio reikalavimu dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Analogiškai išaiškino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018 (dėl BUAB „Construction Ace“ reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“).
56. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, prejudiciniais faktais šioje byloje teismas laikė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovės 1 823 797 Eur (1 477 299,58 Eur skola ir 346 497,42 Eur palūkanos) finansinis reikalavimas BUAB „Finiens“ bankroto byloje nebuvo patvirtintas, o atsakovės UAB „Nikosparta“ iš atsakovės BUAB „Construction Ace“ ginčijamos 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimų teisių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytas reikalavimas BUAB „Finiens“ patvirtintas visa apimtimi.
57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių faktų pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo laikyti turinčiais prejudicinę reikšmę šioje byloje. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad ieškovė jokiu procesiniu statusu nedalyvavo bylose, kuriose atsakovės UAB „Nikosparta“ iš atsakovės BUAB „Construction Ace“ ginčijamos 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytas reikalavimas buvo tvirtinamas BUAB „Finiens“ bankroto byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). O bylose, kuriose buvo sprendžiamas ieškovės finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtinimo klausimas, teismai ieškovės prašymą atmetė iš dalies dėl to, kad nuosavybės teisę į šį reikalavimą tvirtino turinti UAB „Nikosparta“, kurios reikalavimas BUAB „Finiens“ bankroto byloje jau buvo patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi ir kurio įgijimo pagrindas – 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo nuginčytas.
58. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal minėtose bylose susiklosčiusią situaciją ieškovė neturėjo procesinės galimybės įrodinėti savo reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“ ir dėl jos teisių šiuo aspektu procesiniais sprendimais nebuvo pasisakyta, kadangi: 1) ieškovė nebuvo įtraukta dalyvauti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018, kuriose buvo sprendžiamas BUAB „Construction Ace“ ir BUAB „Finiens“ ginčas dėl BUAB „Construction Ace“ reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“; 2) Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartyje byloje Nr. A2-2951-232/2019 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1159-798/2019 sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kadangi tiesiogiai dėl ieškovės teisių ir pareigų šioje byloje nepasisakyta, be kita ko, ir dėl to, kad ieškovė savo pažeistas teises, kurias siekė apginti proceso atnaujinimo institutu, gina reikšdama finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje; 3) Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi BUAB „Finiens“ bankroto byloje Nr. B2-15-258/2020 patvirtino UAB „Nikosparta“ 1 716 742,57 Eur dydžio (1 477 299,58 Eur skola ir 239 442,99 Eur palūkanos) finansinį reikalavimą, kuris buvo grindžiamas 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi, o Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1276-407/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės UAB „Nikosparta“ 1 716 742,57 Eur finansinis reikalavimas, paliko nepakeistą. Ieškovė šioje byloje negalėjo ginčyti kreditorės UAB „Nikosparta“ finansinio reikalavimo, kadangi nebuvo kreditore BUAB „Finiens“ bankroto byloje; 4) Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-42-258/2020 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-570-585/2020 ieškovės pareikšto 1 823 797 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje nepatvirtino, kadangi UAB „Nikosparta“ tvirtino turinti juridinę nuosavybės teisę į tą patį reikalavimą, patvirtintą įsiteisėjusia teismo nutartimi, o byloje nebuvo patikimų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog reikalavimo perleidimas faktiškai buvo atliktas.
59. Darytina išvada, kad bylose, kuriose buvo sprendžiamas BUAB „Construction Ace“ ir BUAB „Finiens“ ginčas dėl BUAB „Construction Ace“ reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“, bylose dėl proceso atnaujinimo (byloje dėl BUAB „Construction Ace“ reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“) bei bylose, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl UAB „Nikosparta“ ir ieškovės finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje, teismų pateiktas 2013 m. kovo 5 d. trišalio susitarimo vertinimas (kad 2013 m. kovo 5 d. susitarimo dėl atsiskaitymų pagrindu BUAB „Finiens“ prievolės BUAB „Construction Ace“ nepasibaigė) šioje byloje negali būti vertinamas kaip turintis prejudicinę reikšmę.
60. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje ieškinį atmetė nusprendęs, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nepripažintas faktas, kad ieškovė turėjo finansinį reikalavimą į BUAB „Finiens“. Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad ieškovės ieškinio reikalavimai atmesti nepagrįstai remiantis prejudiciniais faktais, o dėl ieškovės pateikiamų įrodymų ir nurodomų aplinkybių liko nepasisakyta, todėl šis pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumas ištaisytinas šiame apeliaciniame procese.
Dėl 2013 m. kovo 5 d. susitarimo vertinimo
61. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį tarp BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Nikosparta“, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), nes, ieškovės teigimu, BUAB „Construction Ace“ perleido negaliojantį reikalavimą.
62. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2013).
63. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).
64. Taigi, sutiktina su ieškove, kad nustačius, jog BUAB „Construction Ace“ perleido UAB „Nikosparta“ reikalavimą, kurio BUAB „Construction Ace“ perleidimo metu jau neturėjo, toks sandoris prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliotų. Tam, kad ieškovė galėtų nuginčyti 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė turi įrodyti, kad BUAB „Construction Ace“ 2013 m. kovo 5 d. perleido 1 477 299,58 Eur sumos reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ UAB „LNTV“.
65. Reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovė grindžia tuo, kad atsakovių BUAB „Costruction Ace“ ir UAB „Nikosparta“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudaryta reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta BUAB „Construction Ace“ neturint galiojančios reikalavimo teisės į 1 477 299,58 Eur sumos išieškojimą iš skolininkės BUAB „Finiens“. Ieškovė teigė, kad ji, o ne BUAB „Construction Ace“ turėjo tokią reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“, kadangi 2013 m. kovo 5 d. susitarimu BUAB „Finiens“ perėmė BUAB „Construction Ace“ skolą UAB „LNTV“ ir tokiu būdu visiškai atsiskaitė su BUAB „Construction Ace“ pagal savo prievoles. Nurodė, kad 2013 m. kovo 14 d. UAB „LNTV“, turinti reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „Finiens“, kurią į šią skolininkę įgijo 2013 m. kovo 5 d. susitarimo dėl atsiskaitymo pagrindu, sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Istpro“, kuriai perleido reikalavimo teisę 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) sumai į skolininkę BUAB „Finiens“. BUAB „Finiens“ kreditore 5 100 820 Lt (1 477 299,58 Eur) sumai tapo UAB „Istpro“. Teigė, kad 2016 m. liepos 20 d. UAB „Istpro“, ieškovė ir skolininkė BUAB „Finiens“ sudarė sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, kurios pagrindu UAB „Istpro“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ 1 477 299,58 Eur sumai ir papildomas teises (teisę į palūkanas).
66. Taigi, ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad BUAB „Finiens“ buvo skolinga 1 477 299,58 Eur BUAB „Construction Ace“, o BUAB „Construction Ace“ buvo skolinga UAB „LNTV“ 1 551 477,35 Eur, tačiau šioms įmonėms sudarius 2013 m. kovo 5 d. susitarimą BUAB „Construction Ace“ nebeteko 1 477 299,58 Eur dydžio reikalavimo teisės į skolininkę BUAB „Finiens“, kadangi pastaroji perėmė BUAB „Construction Ace“ įsiskolinimą kreditorei BUAB „LNTV“ 1 477 299,58 Eur – sumai. Ieškovės teigimu, BUAB „Construction Ace“ 2013 m. kovo 5 d. perleidus 1 477 299,58 Eur reikalavimą į BUAB „Finiens“ UAB „LNTV“, 2017 m. gruodžio 29 d. BUAB „Costruction Ace“ negalėjo to paties reikalavimo perleisti UAB „Nikosparta“.
67. Teisėjų kolegijos manymu, vertinant ieškovės šioje byloje nurodytas aplinkybes dėl 2013 m. kovo 5 d. susitarimo fakto ir turinio, atsižvelgtina į šioje byloje minimų juridinių asmenų tarpusavio sąsajas.
68. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 nurodė, kad liudytojas V. K. teisme paaiškino, jog jis buvo BUAB „Finiens“ direktorius ir dalyvavo sudarant 2013 m. kovo 5 d. susitarimą dėl atsiskaitymų. Nors liudytojas patvirtino, kad 2013 m. kovo 5 d. susitarimą sudarė UAB „LNTV“ iniciatyva, bet šio sandorio aplinkybių neatsiminė, teigė, kad šios įmonės direktoriaus N. L. nepažįsta, su juo susitikęs nebuvo, nežino, ar jis moka kalbėti lietuviškai, nes yra Rusijos Federacijos pilietis. Iš liudytojo paaiškinimų teismas sprendė, kad jis nesidomėjo nei BUAB „Construction Ace“ skolos UAB „LNTV“ atsiradimo aplinkybėmis, nei ją patvirtinančiais dokumentais. Taip pat teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 5 d. susitarimą sudarė susijusios įmonės. Teismas nurodė, kad nors įmonių ryšiai nėra formaliai įtvirtinti, tačiau juos patvirtina neįprastas faktinis juridinių asmenų elgesys, kai skola grąžinama ne įmonei – kreditorei, tačiau ekonominių tokio sandorio motyvų įmonės negali paaiškinti ir pagrįsti. Teismas sprendė, kad tai įrodo, jog įmonės veikė per valdymo organų ir akcininkų suderintus sprendimus. Teismas sprendė, kad tai, jog įmonės yra susijusios per akcininkus, netiesiogiai patvirtino ir BUAB „Construction Ace“ paaiškinimai ir nuorodos į viešoje erdvėje esančią informaciją, „Swedbank“, AB pateikti rašytiniai paaiškinimai. Visuma aplinkybių leido teismui daryti išvadą, kad įmonės buvo tarpusavyje susijusios ir žinojo, jog įskaitymu (kuriuo BUAB „Finiens“ 1 477 299,56 Eur skola BUAB Contruction Ace“ buvo įskaityta į BUAB Contruction Ace“ skolą UAB „LNTV“, tokiu būdu, sumažinant BUAB Contruction Ace“ skolą UAB „LNTV“ 1 477 299,56 Eur sumai) yra dengiami tariami BUAB „Construction Ace“ įsiskolinimai. BUAB „Construction Ace“ atstovas bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo A. L. teisme paaiškino, kad BUAB „Construction Ace“ iškėlus bankroto bylą, dar 2015 m. iki ieškinio padavimo, buvo prašoma UAB „LNTV“ paaiškinti dėl 2012 m. lapkričio 7 d. preliminarios sutarties (kurios tinkamai nevykdžius – nesudarios pagrindinės nekilnojamojo turto perleidimo sutarties – susidarė UAB „Finiens“ 1 477 299,58 Eur įsiskolinimas BUAB „Construction Ace“, kurio perleidimą 2013 m. kovo 5 d. susitarimu įrodinėja ieškovė šioje byloje) vykdymo aplinkybių, tačiau UAB „LNTV“ paaiškinimų ir patvirtinančių dokumentų neteikė, o 2013 m. kovo 5 d. susitarimą pateikė tik teismui pateikus ieškinį, kartu su atsiliepimu. Teismas buvo pasiūlęs BUAB „Finiens“ pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ši įmonė iš tikrųjų perdavė pinigus UAB „LNTV“, kaip buvo numatyta 2013 m. kovo 5 d. susitarime, bet BUAB „Finiens“ tokių įrodymų nepateikė, o susitarimo vykdymą įrodinėjo analogišku susijusių ir suinteresuotų įmonių susitarimu – 2013 m. birželio 27 d. skolų suderinimo aktu.
69. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018 pritardamas anksčiau nurodytam Vilniaus apygardos teismo vertinimui dėl minėtų įmonių sąsajų, papildomai pažymėjo, kad BUAB „Construction Ace“ tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog Juridinių asmenų registro duomenimis vienintelė UAB „LNTV“ akcininkė yra BUAB „Construction Ace“, nuo 2003 m. rugpjūčio 6 d. iki 2011 m. vasario 23 d. UAB „LNTV“ generalinio direktoriaus pareigas ėjo A. M. (A. M.), o nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. BUAB „Finiens“ akcininke buvo L. M. (A. M. sutuoktinė).
70. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant teismų nustatytiems faktams dėl 2013 m. kovo 5 d. susitarimo sudaryme dalyvavusių įmonių sąsajų, o šioje byloje ieškovei ginčijant atsakovių 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytą reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį iš esmės remiantis aplinkybe, kad 2013 m. kovo 5 d. susitarimo pagrindu BUAB „Finiens“ perėmė BUAB „Construction Ace“ skolą kreditorei UAB „LNTV“ ir tokiu būdu BUAB „Finiens“ visiškai atsiskaitė su BUAB „Construction Ace“ pagal savo prievoles, 2013 m. kovo 5 d. susitarimo sudarymo faktas ir turinys turi būti vertinamas itin kritiškai.
71. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).
72. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, taikytiną ir nagrinėjamu atveju, našta įrodyti ieškovės reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“ egzistavimą tenka pačiai ieškovei (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje byloje nėra pakankamo pagrindo ieškovės reikalavimo teisei į BUAB „Finiens“, kylančiai iš 2013 m. kovo 5 d. susitarimo, konstatuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta pagrįstų įrodymų, kad 2013 m. kovo 5 d. susitarimu dėl atsiskaitymų UAB „LNTV“ neabejotinai įgijo reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ ir galėjo ją perleisti UAB „Istpro“, o UAB „Istpro“ ją perleisti ieškovei. Byloje nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad reikalavimo perleidimas faktiškai buvo atliktas, t. y. kad ieškovė, kaip reikalavimo perėmėja, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“. Nėra pagrindo 2013 m. kovo 5 d. susitarimo, po kurio sudarymo, ieškovės teigimu, sudarius vėlesnes reikalavimo perleidimo sutartis (2013 m. kovo 14 d. ir 2016 m. liepos 20 d.), reikalavimo teisė į BUAB „Finiens“ perėjo ieškovei, vertinti kaip pakankamo, objektyvaus ir patikimo. Šios išvados teisėjų kolegija priėjo įvertinusi juridinių asmenų (UAB „LNTV“, BUAB „Construction Ace“ ir BUAB „Finiens“) sąsajas, kurių egzistavimas leidžia pagrįstai abejoti dėl 2013 m. kovo 5 d. susitarimo tikrosios paskirties ir juo siektų tikslų, kadangi šie asmenys aiškiai neatskleidė 2013 m. kovo 5 d. susitarimo sudarymo aplinkybių.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
73. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamais motyvais, t. y., nepagrįstai laikydamas prejudiciniais teismų nustatytus faktus dėl ieškovės reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“ neturėjimo, tačiau priėmė teisingą sprendimą atmesdamas ieškovės ieškinį, kadangi šio apeliacinio proceso metu nustatyta, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamos atsakovių reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu BUAB „Construction Ace“ neturėjo reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“ 1 477 299,58 Eur sumai, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
74. Atsakovė UAB „Nikosparta“ nurodė, kad dėl ieškovės apeliacinio skundo patyrė bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą – 726 Eur, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės.
75. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovė UAB „Nikosparta“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė dėl ieškovės inicijuoto apeliacinio proceso, atlyginimą, todėl atsakovei UAB „Nikosparta“ iš ieškovės priteistinos 726 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės UAB „Nikosparta“ prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 papunktis), todėl jos priteistinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „Arenda-Centr“, juridinio asmens kodas 11050110000797, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nikosparta“, juridinio asmens kodas 124517936, 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.