Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-733-954/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
1S-733-954/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49060-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Giedraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-733-954/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49060-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.4 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla grąžinta Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Alytaus apylinkės teismui 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje E. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. lapkričio 17 d. apie 18.15 val. kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausantį automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio 31 km 500 m, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, 128 punktą, nurodantį, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, o būtent nesilaikė visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodamas automobilį ir artėdamas prie priekyje jo lėčiau važiuojančio traktoriaus MTZ 1025, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo S. S., laiku nemažino automobilio greičio, o pavojingai staiga manevravo į kairę, dėl ko susidūrė su traktoriaus priekaba ir po susidūrimo išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu SKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu J. M. ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam J. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimais kairėje plaštakoje, muštinėmis žaizdomis apatinės lūpos-smakro srityje ir kairėje alkūnėje, kastine žaizda liežuvyje, kairio šlaunikaulio proksimalinio trečdalio skeveldriniu lūžimu, dešinės plaštakos IV delnakaulio skeveldriniu lūžimu, dešinės plaštakos V piršto proksimalinės falangos bazės intrasąnariniu lūžiu, kairės čiurnos kaulų ir kairės pėdos II, III, IV padikaulių bazių lūžimais, dešinio viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžiu nuo 11 iki 15 danties imtinai su alveolinių duobučių pažeidimu, apatinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžiu nuo 32 iki 45 danties imtinai su alveolinių duobučių pažeidimu, 21 ir 22 dantų vainikų lūžimu bei 31,41,42, 43,44 dantų trauminiu išnirimu, kaklinio IV slankstelio kairės skersinės ataugos bei kairio faceto ir užpakalinio lanko lūžiu kairėje, kaklinio VII slankstelio kairės skersinės ataugos ir kairio faceto skeveldriniu lūžimu nusitęsiančiu į užpakalinį lanką bei fragmentų dislokacija į kaklinio VI/ kaklinio VII slankstelių intervertebrinę angą, dešinio stipinkaulio lūžiu tipinėje vietoje.

2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla grąžino Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis aktas turinio prasme turi esminių trūkumų, jame nepašalinti prieštaravimai, bylos medžiaga nesutampa faktinėse aplinkybėse su kaltinimu (nukentėjusiojo J. M. parodymais, liudytojo S. S. parodymais ir t. t.). Dėl to, teismas sprendė, kad kaltinamasis aktas nėra pakankamai aiškus, konkretus ir informatyvus, nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nesutampa detalėse, dėl ko darytina išvada, jog kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Nurodytos aplinkybės trukdo kaltinamajam gintis nuo jam pareikštų įtarimų (BPK 10 straipsnis) bei žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir tai trukdo pradėti nagrinėti bylą.

Šalies argumentai

3. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

3.1. Skunde nurodo, kad iš kaltinamojo akto byloje matyti, kad jame tinkamai nurodyti visi BPK 219 straipsnio 3 punkte reikalaujami duomenys: aprašyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas E. M. vieta, laikas, būdas, padariniai. Prokurorės nuomone, teismas nutartyje nepagrįstai vertino bylos duomenis, nors tai teismas turėjo daryti atlikus įrodymų tyrimą byloje ir priimant galutinį procesinį sprendimą. Teismo manymu reikėjo atlikti tyrimo veiksmus, kad būtų pašalinti ikiteisminio tyrimo duomenų prieštaravimai byloje, tačiau tai jau kaltinamojo kaltės įrodinėjimo klausimas, o ne tikrinimas, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytus reikalavimus. Tai, kad kaltinamajam, ikiteisminio tyrimo metu esant įtariamuoju, buvo pranešta apie įtarimą eismo įvykio mechanizmą aprašant kitaip, nei kaltinamajame akte, negali būti laikoma kaltinamojo teisės į gynybą varžymu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad gavus ekspertizės aktą byloje, su kuriuo susipažinęs ir pats įtariamasis, šiam buvo pateiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą, kuriame nusikalstama veika aprašyta analogiškai kaip kaltinamajame akte.

3.2. Taip pat skunde prokurorė nurodo, kad byla su kaltinamuoju aktu perduota į teismą nurodant, kad nėra galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl visi galimi parodymų prieštaravimai gali būti šalinami nagrinėjant bylą teisme ir tuomet teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą byloje nuspręs, kuriuos duomenis byloje laikyti įrodymais ir jais remtis. Akistata ikiteisminio tyrimo metu nėra privalomas procesinis veiksmas ir tik prokuroras sprendžia, ar jį reikalinga atlikti ir kokiais duomenimis bus grindžiamas kaltinimas. Skunde pažymima, nei nukentėjęs J. M., nei liudytojas S. S. nurodo nematę, kaip kaltinamojo vairuojamas automobilis susidūrė su kita transporto priemone, jie nurodo tas įvykio aplinkybes, kurias matė ir jautė patys, todėl nėra pagrindo teigti, kad jų parodymai iš esmės prieštarauja teismo ekspertizės akte nustatytoms aplinkybėms.

3.3. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, jog baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis, kadangi išsamiai šie duomenys yra analizuojami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą ir juos įvertinus teismas priima galutinį sprendimą, motyvuodamas, kodėl sprendimą grindžia vienais ar kitais įrodymais. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso įstatymas numato ne vieną galimybę prokurorui aktyviai reaguoti į teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjusias naujas aplinkybes, tikslinti kaltinimus. Tuo tarpu teismas, grąžinti bylą prokuroru: gali tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme. Tačiau tokių aplinkybių teismas argumentuotai nenurodė. Prokurorės teigimu, kaltinamasis aktas yra pakankamai išsamus, aiškus ir atitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimus, todėl teismo nutartis nepagrįsta ir naikintina bei byla perduotina nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Atsiliepimas

4. Kaltinamasis E. M., atsiliepime į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą, nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kaltinamojo teigimu, apylinkės teismas pagrįsti sprendė, jog jam inkriminuota nusikalstama veika aprašyta nekonkrečiai, o kaltinimas suformuluotas neapibrėžtai ir netiksliai, todėl kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Kaltinamasis prašo prokurorės skundą atmesti, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.

5. BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nurodyta, kad kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

6. Kai bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, teismas, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ją perduoda prokurorui. BPK 219 straipsnyje yra nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai, kurių sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.

7. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajame akte aprašyta E. M. inkriminuota nusikalstama veika, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, galimai pažeistą Kelių eismo taisyklių 127 punktą, aplinkybes, kilusius padarinius. Aukštesniojo teismo vertinimu, veikos aprašymas atitinka BK normą, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota (BK 281 straipsnio 1 dalis), turinį, todėl priešingai nei nurodė žemesnės instancijos teismas, E. M. pareikštas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir aiškus. BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuoseklioje praktikoje laikosi pozicijos, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-319/2014, 2K-161-511/2016). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

8. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, vertindamas kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojo parodymus, nurodė, kad kaltinamasis aktas turinio prasme turi esminių trūkumų, jame nepašalinti prieštaravimai, bylos medžiaga nesutampa faktinėse aplinkybėse su kaltinimu. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokie teismo argumentai nėra pagrindas pripažinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, formuluojant kaltinimą nusikalstamos veikos aplinkybės aprašomos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Prokurorė savo skunde pagrįstai pažymi, kad nei nukentėjęs J. M., nei liudytojas S. S. duodami parodymus nurodė nematę, kaip kaltinamojo vairuojamas automobilis susidūrė su kita transporto priemone, jie nurodo tas įvykio aplinkybes, kurias matė ir jautė patys, todėl nėra pagrindo teigti, kad jų parodymai iš esmės prieštarauja teismo ekspertizės akte nustatytoms aplinkybėms. Taigi, prokurorė, aprašydama E. M. galimai padarytą nusikalstamą veiką, remiasi tomis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Tik pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės ir įvertinęs visus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus gali daryti išvadą ar kaltinamajame akte E. M. inkriminuoti neteisėti veiksmai susiję su KET pažiedimu galėjo sukelti tokias pasekmes.

9. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Tiek įstatymas, tiek susiformavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Vadovaujantis BPK 287 straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Taigi, teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014).

10. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016). Be to, teisminio nagrinėjimo metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, turi procesinę teisę keisti, papildyti kaltinimą. Esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Be to, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kvalifikaciją.

11. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, gavęs bylą su kaltinamuoju aktu, spręsdamas, ar nėra kliūčių perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, turi vertinti kaltinamojo akto atitikimą BPK 219 straipsnio reikalavimams, o ne ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumą, jų įrodomąją reikšmę. Teismas, tik išnagrinėjęs bylą ir tiesiogiai ištyręs visus byloje esančius duomenis, priimdamas baigiamąjį procesinį dokumentą, spręs, ar ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys laikytini įrodymais ir, ar jų pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, vertindamas kaltinamąjį aktą, nesprendžia, ar pakanka duomenų bylai nagrinėti teisme, nes įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, tikrumas yra bylos nagrinėjimo teisme dalykas.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Nėra pagrindo ir manyti, kad dėl nutartyje paminėtų tariamų kaltinamojo akto trūkumų suvaržyta kaltinamojo teisė gintis. Dėl asmens kaltės padarius nusikalstamą veiką sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. BPK 255 straipsnio 1 dalis numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Jei nagrinėjant bylą teisme paaiškės, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi turės galimybę apie tai pranešti prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis), jei tokio sprendimo nepriims pats prokuroras.

13. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamasis aktas šioje byloje atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, jokių esminių pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme, jame nenustatyta, todėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nustatytiems pažeidimams pašalinti, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui, ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Giedraitis