- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-991-656/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13205-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Mano būstas Vilnius prašė priteisti iš atsakovės 1 118,21 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. gegužės 28 d. daugiabučiame name nuotekoms išbėgus iš bendrojo naudojimo nuotekų stovo, buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi šį butą gyventojų turto draudimu, todėl ieškovei atsirado pareiga atlyginti minėtam butui padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo 1 118,21 Eur dydžio draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo paskirta daugiabučio namo administratore, kuri, be kita ko, buvo atsakinga ir už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą. Atsakovė nurodė, kad įvykio priežastis buvo nuotekų vamzdyno gedimas, tačiau, atsakovės nuomone, jai atsakomybė dėl padarytos žalos nekyla, kadangi vamzdynas buvo uždengtas. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovei kyla civilinė atsakomybė dėl turtui padarytos žalos – atsakovė ieškovei nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vamzdynas pagal daugiabučio namo inžinerinių sistemų ir konstrukcijų planus negali būti uždengtas, taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad iki įvykio būtų vykdžiusi nuotekų vamzdyno priežiūrą, kaip tai reguliuojama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Atsakovė, administruodama minėtą daugiabutį namą, neužtikrino, kad inžineriniai tinklai veiktų tinkamai ir nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB Mano būstas Vilnius prašė ieškinį atmesti, nes ieškovė nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose, neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko, išvadą apie įvykio priežastis padarė remdamasi išimtinai gyventojo (draudėjo) paaiškinimais, tačiau jis nelaikytinas specialistu/ekspertu, turinčiu atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turintį kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas.
II. Teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 118,21 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 118,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 26 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad 2023 m. gegužės 28 d. buvo sulietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojų turto draudimo liudijimas patvirtina, kad šis butas buvo ieškovės apdraustas būsto draudimu; draudimo laikotarpis – nuo 2022 m. spalio 15 d. iki 2023 m. spalio 14 d. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieškovė apskaičiavo ir draudėjui išmokėjo 1 118,16 Eur dydžio draudimo išmoką. Šio namo administratore paskirta atsakovė UAB Mano būstas Vilnius.
6. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Prašydama priteisti iš atsakovės, kaip namo administratorės, 1 118,16 Eur dydžio nuostolius (žalą), ieškovė atsakovės atžvilgiu prašo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Tam, kad atsirastų ši turtinė prievolė, reikalinga nustatyti būtinąsias sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovės patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, atsakovės kaltę (CK 6.245-6.249 straipsniai). Pirmąsias tris iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis).
7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtas butas buvo aplietas trūkus bendro naudojimo nuotekų stovui. 2023 m. rugpjūčio 1 d. rašte, adresuotame ieškovei, atsakovė nurodė, jog atsakingiems darbuotojams atlikus apžiūrą, buvo nustatyta, kad pratekėjimas vyksta per bendrojo naudojimo nuotekų vamzdį. Atsakovės nesutikimas su reikalavimu atlyginti ieškovei dėl šio įvykio išmokėtą draudimo išmoką, iš esmės grindžiamas tuo, kad trūkusi bendrojo naudojimo vamzdyno dalis nebuvo atvira, ji buvo sumontuota po apdaila, todėl namo administratoriui civilinė atsakomybė nekyla.
8. Ieškovė atsakovės atsakomybę dėl žalos draudėjos butui padarymo kildina iš atsakovės, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, netinkamo pareigų atlikimo, t. y. neveikimo vykdant bendro naudojimo objektų priežiūrą.
9. Atsakovė, vykdydama bendrosios dalinės nuosavybės objektų nuolatinę techninę priežiūrą, turi vadovautis Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.
10. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų vamzdžio) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-642/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1200-577/2021; Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-80-921/2024 ir kt.).
11. Šiuo atveju atsakovė, teigdama, kad savo kaip namo administratorės pareigas vykdė tinkamai, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pavyzdžiui, įrodymų, kad ji vykdė daugiabučio gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinės įrangos nuolatinę periodinę (kasmetinę) apžiūrą ir stebėjimą; įrodymų, kad šio namo bendrojo naudojimo nuotekų sistemos gyvavimo trukmė nebuvo pasibaigusi, o nuotekų sistema ar jos dalis nebuvo nusidėvėjusi; tuo atveju, jei buvo nustatytas poreikis keisti senus vamzdynus, įrodymų, kad siūlė gyventojams kaupti lėšas senų vamzdžių demontavimui ir naujų sumontavimui, tačiau namo gyventojai tam nepritarė ar kt. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji apskritai kokia nors dalimi vykdė daugiabučio bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, nors buvo atstovaujama profesionalios teisininkės. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė vykdė kasmetinę ginčo daugiabučio bendro naudojimo objektų apžiūrą ir pildė žurnalus, tačiau statybos techninės apžiūros žurnalų į bylą neteikė. Kaip buvo galima suprasti iš atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, pats faktas, kad atsakovė turi įstatyminę pareigą vykdyti bendro naudojimo objektų priežiūrą, patvirtina, kad ji šią pareigą vykdė. Tokia atsakovės pozicija yra ne tik nepagrįsta, bet ir nelogiška. Pareigos turėjimas savaime nereiškia, kad ta pareiga vykdoma ir vykdoma tinkamai. Šiuo atveju, kaip nurodyta pirmiau, atsakovė jokių įrodymų, kad vykdė nurodytas pareigas nepateikė, nors buvo atstovaujama profesionalios teisininkės. Neigiamos aplaidaus atstovavimo pasekmės tenka atstovaujamajam.
12. Faktas, kad trūkusi vamzdžio dalis buvo uždengta, priešingai nei teigia atsakovė, savaime nešalina namo administratoriaus atsakomybės. Jokie teisės aktai, reglamentuojantys namo administratoriaus veiklą, nenumato, kad už bendro naudojimo inžinerines sistemas, esančias uždengtose vietose, namo administratorius neatsako. Priešingai nei bandė įrodinėti atsakovė, taip pat nėra tokios teismų praktikos, kurioje būtų suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad už tokio pobūdžio avarijas namo administratorius neatsako. Panašaus pobūdžio bylose (kai žala padaroma įvykus avarijai bendro naudojimo inžinerinėse sistemose, esančiose neprieinamose vietose), teismai vertina, ar namo administratorius ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti. Būtent nuo šių kiekvienu atveju individualių aplinkybių priklauso, ar namo administratorius bus pripažintas atsakingas už padarytą žalą, ar ne, o ne savaime nuo fakto, kad trūkęs vamzdis yra neprieinamoje vietoje. Sutiktina su atsakove, kad jai, kaip namo administratorei, tenkanti atsakomybė negali būti suabsoliutinama, tačiau šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai, tačiau dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių ginčo įvykis vis tiek įvyko. Teismas laikė įrodytus atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtą neveikimą vykdant gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
13. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė tiek patirtos žalos faktą, tiek dydį. Aplinkybė, kad buvo padaryta žala nurodytam butui jį apliejus, patvirtina prie ieškinio pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti apgadinimai, taip pat 2023 m. gegužės 28 d. apžiūros aktas, kuriame nustatytos įvykio aplinkybės – skverbiasi vanduo pro bendro naudojimo vamzdį. Byloje pateikta UAB ,,Sistela“ programa sudaryta sąmata, kurioje nurodyti konkretūs trūkumų šalinimui atlikti reikalingi darbai ir jų vertė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė detaliau paaiškino minėtoje sąmatoje nurodytų darbų reikalingumą, darbų kiekio nustatymą ir kitas aplinkybes, susijusias su apskaičiuotos žalos dydžiu. Sąmatos turinys paneigia atsakovės argumentą, kad nustatant nuostolių dydį nebuvo atsižvelgta į nusidėvėjimą – sąmatoje nurodyta, kad taikomas 3,5 nusidėvėjimo koficientas. Teigdama, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo nuostolių dydį, nei argumentų, pagrindžiančių ieškovės nuostolių apskaičiavimo neteisingumą, nei tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė įrodė prašomos priteisti žalos faktą ir dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
14. Žalą sukėlusi avarija atsirado dėl pirmiau konstatuotų atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), taigi egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtos žalos (CPK 6.247 straipsnis).
15. Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis); atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė.
16. Atsakovės argumentai, kad ieškovė netinkamai vykdė draudiko pareigas, susijusias su ginčo draudiminiu įvykiu, atmestini kaip neįrodyti. Prie ieškinio pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė, gavusi draudėjo pranešimą apie įvykį, atliko turto apžiūrą, nufotografavo apgadintą turtą, nustatė žalos šaltinį, nustatė padarytų nuostolių dydį ir išmokėjo draudimo išmoką šiems nuostoliams atlyginti. Pati atsakovė pripažįsta, kad apdraustas butas buvo aplietas trūkus bendro naudojimo nuotekų stovui. Pirmiau sprendime konstatuota, kad už šios avarijos metu padarytą žalą atsakinga yra atsakovė.
17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, t. y. nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovės ieškinys tenkintinas – ieškovei iš atsakovės regreso tvarka priteista 1 118,21 Eur dydžio nuostoliai (CK 6.245-6.249 straipsniai, CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) bei 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 118,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
18. Atsakovė (apeliantė) UAB Mano būstas Vilnius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai:
18.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė būtų pažeidusi jai teisės aktų nustatytas pareigas (CK 6.246 straipsnis).
18.2. Siekdama pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, ieškovė turėjo įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai.
18.3. Remiantis CK 6.248 straipsnio 3 dalimi laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad vien objekto valdymo faktas neginčijamai patvirtina buvus neteisėtus veiksmus ir subjekto kaltę.
18.4. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Šio straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Ieškovė ne tik, kad neįrodė, jog būtent atsakovei tenka atsakomybė už paties apliejimo faktą, bet ir dėl kokios priežasties būtent apliejimas įvyko. Todėl, ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškinys turi būti tenkintas ir būtent atsakovė yra atsakinga už žalos atlyginimą.
18.5. CK 6.1015 str. reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
18.6. Aiškindamas CK 6.1015 str. 2 d. nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius bei yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais.
18.7. Teismų praktikoje yra nurodoma, jog draudikui kyla pareiga išsiaiškinti visas svarbias įvykio aplinkybes, jis turi dėti pastangas, išsiaiškindamas apliejimo priežastis. Nežinojimas apie apliejimo priežastis, nėra pagrindas perkelti atsakomybės administratoriui. Ieškovė į bylą nepateikė jokių rengtų aktų, išvadų ir dokumentų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai spręsti, jog ieškovė buvo rūpestingas draudikas. Dėl šių priežasčių akivaizdu, jog ieškovė pažeidė Draudimo įstatymo 98 straipsnyje įtvirtintą pareigą tirti įvykio aplinkybes.
18.8. Teismas nesiaiškino ar avarijos priežastis kilo bendrosiose patalpose ar konkrečiame bute. Atsakovės vertinimu, bendro naudojimo objektų administratorius neturi įstatyminės pareigos vizualiai tikrinti nematomoje vietoje esančių bendrųjų namo inžinerinių konstrukcijų, todėl nėra laikytina atsakinga už tokio pobūdžio žalos kilimą.
18.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) 38 p. yra numatyta, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Reglamento 98 įtvirtinta, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai [9.8], nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše.
18.10. Reglamentas nedetalizuoja kaip namo valdytojas turėtų vizualiai patikrinti statinio pagrindines konstrukcijas, kurios yra uždengtos bei nėra objektyvios galimybės vizualiai apžiūrėti bei atitinkamai užfiksuoti inžinerinių sistemų techninę būklę bei esant poreikiui imtis veiksmų – pvz. keisti, remontuoti ir pan. Juolab, niekur nėra detalizuota kas turėtų prisiimti atsakomybę už tokių konstrukcijų (kurių nėra objektyvios galimybės vizualiai patikrinti) sukeltą žalą. Tačiau minimu teisės aiškinimo ir taikymo klausimu teismų praktikoje yra suformuoti aiški bei konkreti taisyklė, jog vizualiai nematomoje vietoje administratorius negali pastebėti inžinerinių sistemų trūkumų bei jo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų sudėties atsakomybei kilti (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-234-343/2015, 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2086-273/2015; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 01 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A660-357/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2254-392/2015; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-398-658/2017).
18.11. Būtent ieškovė savo pateiktuose dokumentuose, atliktų darbų akte įrodė, jog vamzdis buvo uždengtas, tai patvirtino ir atsakovės atsakovė teismo posėdžio metu. Todėl remiantis teismų praktika, vizualiai nematomoje vietoje administratorius negali pastebėti inžinerinių sistemų trūkumų bei jo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų sudėties atsakomybei kilti.
18.12. Teismas Sprendime nurodė, jog atsakovė, siekdama pagrįsti tinkamą administravimą, turėjo pateikti įrodymus. Atsakovės vertinimu, toks teismo procesinis sprendimas yra siuprizinis, nes teismas nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų, netinkamai informavo atsakovę apie jos turimą įrodinėjimo pareigą.
Atsiliepimas
19. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
19.1. Apeliantė remiasi tuo, kad teismas nenustatė, kad ji būtų pažeidusi jai teisės aktų nustatytas pareigas. Ieškovė su tuo nesutinka.
19.2. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė ginčo daugiabutį namą turėjo prižiūrėti vadovaudamasi statybos techniniu reglamentu - Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Administruodama ginčo daugiabutį namą apeliantė taip pat turėjo vadovautis LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai).
19.3. Reglamento 96 punktas, Nuostatų 3 punktas įpareigoja apeliantę užtikrinti, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai funkcionuotų tinkamai, atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o nustačius, kad bendrojo naudojimo būklė kelia grėsmę žalos atsiradimui, prievolę nedelsiant imtis veiksmų defektams šalinti. Reglamento 88 punkte nustatytas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apžiūros periodiškumas.
19.4. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad apeliantė būtų vykdžiusi minėtas pareigas, susijusias su daugiabučio namo inžinerinės sistemos priežiūra. Apeliantė, kuri byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, į bylą neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantė vykdė daugiabučio namo inžinerinės sistemos (tame tarp ir ginčo vamzdyno) priežiūrą, nėra duomenų, kokią ginčo nuotekų vamzdyno/stovo būklę apeliantė buvo fiksavusi iki ginčo įvykio 2023-05-29.
19.5. Byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti, kad apeliantė teisės aktų nustatytų pareigų nevykdė – neatliko daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrų ir dėl nurodyto laiku nenustatė ginčo vamzdyno nusidėvėjimo ir tinkamai vamzdyno nesutvarkė/nepakeitė nauju (vamzdynas nauju buvo pakeistas tik po įvykio). Tokiu būdu apeliantė neužtikrino, kad ginčo vamzdynas veiktų tinkamai ir nebūtų padaryta žala daugiabučiame name esančiam turtui.
19.6. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovė netinkamai vykdė pareigas tiriant draudžiamąjį įvykį, nurodė, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, susijęs su draudimo teisiniais santykiais – byloje spręstas klausimas dėl apeliantės civilinės atsakomybės. Ieškinį ieškovas byloje reiškė pasinaudodamas CK 6.1015 str. numatyta subrogacija. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).
19.7. Ieškovė laikosi nuomonės, kad nagrinėjamoje byloje netaikytini ir apeliaciniame skunde cituojami kasacinio teismo išaiškinimai bylose, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos mokėjimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl draudiko subrogacijos pagrindu perimto reikalavimo, neturėjo pagrindo vertinti, ar byloje įvykęs įvykis pagal draudiko ir draudėjo sudarytas draudimo sutarties sąlygas (draudimo taisykles) gali būti pripažįstamas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju). Padarydamas priešingą išvadą apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.1015 straipsnį ir nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl subrogacijos instituto taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023).
19.8. Ieškovės kaip draudiko pareigos, susijusios su draudžiamojo įvykio tyrimu, nėra bylos nagrinėjimo dalyku – teismas, spręsdamas ginčą, turėtų vertinti, ar byloje yra įrodytos apeliantės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos.
19.9. Apeliantė remdamasi tuo, kad ieškovė neva netinkamai vykdė jai tenkančias pareigas, susijusias su draudžiamojo įvykio tyrimu, nenurodė, kokią įtaką toks neva netinkamas pareigų vykdymas (ieškovas nesutinka, jog pareigos buvo vykdomos netinkamai), turėjo teisingam bylos išsprendimui.
Šalies argumentai
19.10. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar avarijos priežastis buvo bendrosiose patalpose ar konkrečiame bute. Ieškovė su tuo nesutinka. 2024-01-16 teismo posėdžio metu buvo bandoma aiškintis aplinkybes, susijusias su konkrečia nuotekų stovo trūkimo vieta. Atsakovė prieš pat teismo posėdį pateikė dokumentus, kurie buvo sudaryti atsakovei lokalizuojant avariją. Tačiau atsakovės atstovė negalėjo pakomentuoti šių dokumentų turinio, negalėjo nurodyti aplinkybių, kurias apeliantė nustatė gavusi pranešimą apie ginčo buto užliejimą (2024-01-16 teismo posėdžio garso įrašas nuo 52 min.15 sek. iki 55 min. 00 sek.).
19.11. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad aplinkybė, jog nuotekų vamzdynas buvo uždengtas apdraustame turte, leido atsakovei apskritai neprižiūrėti nuotekų stovo. Vamzdynas ir jo būklė gali būti tikrinama ne tik vizualiniu būdu, bet ir įleidžiamomis kameromis ar kitais būdais. Reglamentas įpareigoja Atsakovą inžinerinę sistemą prižiūrėti visa apimtimi neišskiriant atskirų jos dalių ar požymių. Iš byloje esančių duomenų (I tomas, 105 bylos lapas) matyti, kad vamzdynas trūko ne apdrausto turto ribose, o duomenų apie tai, kad vamzdynas toje vietoje, kurioje trūko, būtų uždengtas, byloje nėra.
Atsiliepimas
19.12. Atsakovės atstovė 2024-01-16 posėdžio metu nurodė, kad atsakovės atstovai iki įvykio niekuomet ir nebandė patekti į apdraustą turtą turint tikslą apžiūrėti pro šias patalpas einančių bendrojo naudojimo vamzdynų. Todėl aplinkybė apie vamzdyno uždengimą nėra svarbi.
19.13. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė, nustačius neleistinai uždengtus vamzdynus, būtų informavusi privačių patalpų savininkus apie poreikį atidengti vamzdynus ir sudaryti sąlygas tinkamai jų apžiūrai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pagal projektinę daugiabučio namo dokumentaciją šie vamzdynai turėtų būti atidengti.
19.14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo apeliantės apie jos pareigą į bylą teikti įrodymus. Pirma, atsakovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Antra, teismas 2024-01-16 posėdžio metu apeliantės atstovei uždavė klausimus, susijusius su teikiamais įrodymais, tačiau atsakovės atstovė įrodymų teikti nepageidavo. Trečia, apeliantė turi pakankamai patirties panašaus pobūdžio teisminiuose ginčuose. Ketvirta, apeliantė net ir su apeliaciniu skundu neteikia jokių įrodymų, kurių, neva dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo pareigų išaiškinimo, nepateikė nagrinėjant bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo vamzdynų priežiūrą, todėl įvyko draudžiamasis įvykis. Tuo tarpu atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, teigia, jog ji, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, tinkamai vykdė priskirtas funkcijas (vamzdynų stebėjimą), tačiau defektų negalėjo pastebėti, nes vamzdynas buvo uždengtas.
22. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovė yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorė, kad užliejimo šaltinis buvo už draudėjo buto ribų ir užlijimas įvyko dėl daugiabučio namo bendro naudojimo vamzdyno defekto. Apeliantė UAB Mano būstas Vilnius teigia, kad byloje neįrodyta kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos, o pati ieškovė netyrė įvykio aplinkybių ir nepateikė nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai.
23. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
24. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).
25. Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). CK 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).
26. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831), reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas) Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
27. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai keliami reikalavimai taip pat nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (įvykio metu redakcija galiojusi nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. (toliau – Reglamentas). Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius); periodines (sezonines) gyvenamojo namo, jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1, 87.2, 87.3 punktai). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas).
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
29. Pagal teisinio reguliavimo nuostatas administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas.
30. Privalomieji reikalavimai administratoriaus veiklai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente (STR) 1.12.05:2002. Šis reglamentas privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (2 punktas). Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.12.05:2002 redakcijoje (galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.) buvo įtvirtinta, kad, be kitų, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) (5 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7 punktas).
31. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad Apeliantė būtų vykdžiusi aukščiau įvardintas pareigas, susijusias su daugiabučio namo inžinerinės sistemos priežiūra. Apeliantė į bylą neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad Apeliantė vykdė daugiabučio namo inžinerinės sistemos (tame tarp ir ginčo vamzdyno) priežiūrą, nėra duomenų, kokią ginčo nuotekų vamzdyno/stovo būklę Apeliantė buvo fiksavusi iki ginčo įvykio (duomenys neskelbtini).
32. Byloje esantys įrodymai leidžia spręsti apie tai, kad Apeliantė neįrodė, aplinkybės jog teisės aktų atliko daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdynų apžiūras ir dėl to laiku nenustatė ginčo vamzdyno nusidėvėjimo ir tinkamai vamzdyno nesutvarkė ar nepakeitė nauju. Reikšminga, kad vamzdynas nauju buvo pakeistas tik po žalą sukėlusio įvykio. Tokiu būdu Apeliantė neužtikrino, kad ginčo vamzdynas veiktų tinkamai ir nebūtų padaryta žala daugiabučiame name esančiam turtui.
33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog aplinkybė, kad trūkusi vamzdžio dalis buvo uždengta, priešingai nei teigia atsakovė, savaime nešalina namo administratoriaus atsakomybės. Minėti teisės aktai, reglamentuojantys namo administratoriaus veiklą, nenumato išimčių, kad už bendro naudojimo inžinerines sistemas, esančias uždengtose vietose, namo administratorius neatsako. Taip pat nėra tokios teismų praktikos, kurioje būtų suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad už tokio pobūdžio avarijas namo administratorius neatsako. Kaip minėta, bylose, kai žala padaroma įvykus avarijai bendro naudojimo inžinerinėse sistemose, esančiose neprieinamose vietose, teismas vertina, ar namo administratorius ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti. Būtent nuo šių kiekvienu atveju individualių aplinkybių priklauso, ar namo administratorius bus pripažintas atsakingas už padarytą žalą, ar ne, o ne savaime nuo fakto, kad trūkęs vamzdis yra neprieinamoje vietoje. Sutiktina su atsakove, kad jai, kaip namo administratorei, tenkanti atsakomybė negali būti suabsoliutinama, tačiau šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai, tačiau dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių ginčo įvykis vis tiek įvyko.
34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas (draudikas) tinkamai nevykdė pareigų, susijusių su draudžiamojo įvykio tyrimu.
35. Aplinkybė, kad buvo padaryta žala nurodytam butui jį apliejus, patvirtina prie ieškinio pateiktos ieškovės darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti apgadinimai, taip pat 2023 m. gegužės 28 d. apžiūros aktas, kuriame nustatytos įvykio aplinkybės – skverbiasi vanduo pro bendro naudojimo vamzdį. Byloje pateikta UAB ,,Sistela“ programa sudaryta sąmata, kurioje nurodyti konkretūs trūkumų šalinimui atlikti reikalingi darbai ir jų vertė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė detaliau paaiškino minėtoje sąmatoje nurodytų darbų reikalingumą, darbų kiekio nustatymą ir kitas aplinkybes, susijusias su apskaičiuotos žalos dydžiu. Sąmatos turinys paneigia atsakovės argumentą, kad nustatant nuostolių dydį nebuvo atsižvelgta į nusidėvėjimą – sąmatoje nurodyta, kad taikomas 3,5 nusidėvėjimo koficientas. Teigdama, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo nuostolių dydį, nei argumentų, pagrindžiančių ieškovės nuostolių apskaičiavimo neteisingumą, nei tokių įrodymų atsakovė nepateikė.
36. Pažymėtina, kad SISTELOS programa yra vienintelė programa, kurią rekomenduoja VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“, kaip Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos įgaliota sertifikavimą prižiūrinti institucija. SISTELA programa atlikti skaičiavimai teismų praktikoje pripažįstami pakankamu ir svariu įrodymu turtui padarytos žalos dydžiui (remonto kaštams) apskaičiuoti (žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-407-587/2022, nutarties 31 punktas; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1432-656/2020; nutarties 81 punktas; kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė įrodė prašomos priteisti žalos faktą ir dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad žalą sukėlusi avarija atsirado dėl pirmiau konstatuotų atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), taigi egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtos žalos (CPK 6.247 straipsnis). Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis); atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.