- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-05
- Bylos Nr.
- e2-1403-1101/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13205-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas
- Advokatai
- Viktorija Dubovskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB Mano būstas Vilnius, prašydama priteisti iš atsakovės 1 118,21 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2023 m. gegužės 28 d. daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuotekoms išbėgus iš bendrojo naudojimo nuotekų stovo, buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi šį butą gyventojų turto draudimu, todėl ieškovei atsirado pareiga atlyginti minėtam butui padarytą žalą. Ieškovė sureguliavo žalą ir išmokėjo 1 118,21 Eur dydžio draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo paskirta daugiabučio namo administratore, kuri, be kita ko, buvo atsakinga ir už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą. Atsisakydama atlyginti ieškovei nurodytą sumą, atsakovė nurodė, kad įvykio priežastis buvo nuotekų vamzdyno gedimas, tačiau, atsakovės nuomone, jai atsakomybė dėl padarytos žalos nekyla, kadangi vamzdynas buvo uždengtas. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovei kyla civilinė atsakomybė dėl turtui padarytos žalos – atsakovė ieškovei nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vamzdynas pagal daugiabučio namo inžinerinių sistemų ir konstrukcijų planus negali būti uždengtas, taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad iki įvykio būtų vykdžiusi nuotekų vamzdyno priežiūrą, kaip tai reguliuojama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Atsakovė, administruodama minėtą daugiabutį namą, neužtikrino, kad inžineriniai tinklai veiktų tinkamai ir nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB Mano būstas Vilnius nurodė su juo nesutinkanti ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės teigimu, ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose. Ieškovė neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko. Ieškovė išvadą apie įvykio priežastis padarė remdamasi išimtinai gyventojo (draudėjo) paaiškinimais, tačiau jis nelaikytinas specialistu/ekspertu, turinčiu atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turintį kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikei atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai. Ieškovė net neįrodinėjo, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė. Byloje nėra nė vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Bendro naudojimo inžinerinė įranga turi būti gerai prieinama, matoma, neužgriozdinta, neužmūryta ar kitaip uždengta. Nagrinėjamu atveju vamzdynas buvo uždengtas. Ieškovė, siekdama pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, turėtų įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos, tačiau ieškovė visiškai nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, apsiribodama konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Negalima sutikti su ieškovės pozicija, kad vien objekto inžinerinės įrangos valdymo faktas neginčijamai patvirtina buvus neteisėtus veiksmus ir subjekto kaltę. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Šiuo atveju žala galėjo atsirasti ir bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui. Ginčo atveju atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Akivaizdu, jog dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Ieškovės reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota. Ieškovė, reikalaudama iš atsakovės žalos atlyginimo absoliučiai neatsižvelgia į buto būklę. Akivaizdu, jog ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, jog kategoriškai nesutinka su atsakovės teigimu, kad įvykio aplinkybės ištirtos netinkamai: atsakovė nesutikimą su ieškiniu iš esmės grįsdama abstrakčiais teiginiais, nekonkretizuoja, kuo neišsamus yra ieškovės atliktas tyrimas. Ieškovė, gavusi draudėjo pranešimą apie įvykį, atliko turto apžiūrą, įvertino apgadinimus ir siekė nustatyti žalos šaltinį. Ieškinio pagrįstumą patvirtina ieškinio priedai – apgadinto turto fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti turto sugadinimai bei vietos, iš kurių skverbėsi vanduo. Kartu su ieškiniu ieškovė yra pateikusi ir atsakovės raštą, kuriame ji pati teikia duomenis apie draudžiamojo įvykio priežastis. Todėl nesuprantama, kodėl atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, jog ieškovė išvadas apie įvykio priežastis padarė remdamasis išimtinai gyventojo (draudėjo) teiktais paaiškinimais. Atsakovė į bylą neteikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo vamzdynas apdraustame bute buvo uždengtas neleistinai. Panašias bylas nagrinėję teismai yra išaiškinę, jog aplinkybė, jog vamzdynas buvo uždengtas neleidžia spręsti, kad daugiabučio namo administratorius neturėjo galimybės apžiūrėti/prižiūrėti vamzdyno. Nėra duomenų, kad atsakovė būtų bandžiusi apžiūrėti ginčo vamzdyną ir būtų nustačiusi, kad pastarasis yra neleistinai uždengtas. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų dėjusi pastangas, kad jos prižiūrima bendrojo naudojimo inžinerinė sistema būtų atidengta ar būtų sudarytos sąlygos ją apžiūrėti. Teismai yra paskirstę įrodinėjimo pareigą bylose, kuriose yra duomenų, kad turtas buvo apgadintas dėl bendrojo naudojimo objektų gedimų - būtent daugiabučio namo administratoriui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti. Atsakovė, byloje teigdama, jog savo pareigas ginčo daugiabučiame name atliko tinkamai, nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ji apskritai kokia nors dalimi vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Žalos dydį patvirtina byloje pateikta UAB ,,Sistela“ programa sudaryta sąmata, kurioje detalizuoti konkretūs turto atstatymui reikalingi atlikti darbai ir medžiagos bei įvertintas apdrausto turto nusidėvėjimas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Būtent ieškovė turi įrodyti, kad atsakovė netinkamai vykdė įstatymo reikalavimus. Ieškovė privalo įrodyti, kokias konkrečiai įstatymo normas pažeidė, ir kaip atsakovė netinkamai įvykdė savo pareigas. Iš pateiktų fotonuotraukų nematyti užfiksuotų pratekėjimo žymių ar vamzdyno, kuris, pasak ieškovės, buvo įvykio priežastis. Atsakovės vertinimu, bendro naudojimo objektų administratorius neturi įstatyminės pareigos/ galimybių vizualiai tikrinti nematomoje vietoje esančių bendrųjų namo inžinerinių sistemų, todėl atsakovė nėra laikytina atsakinga už tokio pobūdžio žalos kilimą, kadangi atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Bendro naudojimo inžinerinė įranga turi būti gerai prieinama, matoma, neužgriozdinta, neužmūryta ar kitaip uždengta. Prieš remontuojant ar įrenginėjant butą, gyventojai turėtų apgalvoti viską taip, kad apdaila neuždengtų bendro naudojimo vamzdynų ir būtų paliktas priėjimas bei galimybė patikrinti jų būklę ar operatyviai likviduoti inžinerinės įrangos avarijas. Teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog vizualiai nematomoje vietoje administratorius negali pastebėti inžinerinių sistemų trūkumų. Ieškovė neįrodė, kad draudimo išmoka nebuvo siekiama pagerinti apdrausto turto būklę. Byloje nėra jokių įrodymų apie paskutinio atlikto remonto aplinkybes, todėl nėra aišku, ar tariama žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan. Teismų praktikoje yra nurodoma, jog ieškovės pareiga yra įrodyti, kokia buvo buto būklė iki apliejimo, kad ta apimtimi ir atlygintų nukentėjusiam žalą nesudarant jam sąlygų nepagrįstai praturtėti. Ieškovė apskritai nepateikė jokių įrodymų apie buto būklę, kurią privalėjo užfiksuoti draudimo liudijimo sudarymo metu, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar padaryta žala yra reali, ar užfiksuota žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus bei prašė ieškinį tenkinti.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
8. Nustatyta, kad 2023 m. gegužės 28 d. buvo sulietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojų turto draudimo liudijimas patvirtina, kad šis butas buvo ieškovės apdraustas būsto draudimu; draudimo laikotarpis – nuo 2022 m. spalio 15 d. iki 2023 m. spalio 14 d. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieškovė apskaičiavo ir draudėjui išmokėjo 1 118,16 Eur dydžio draudimo išmoką. Šio namo ((duomenys neskelbtini)) administratore paskirta atsakovė UAB Mano būstas Vilnius.
9. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Prašydama priteisti iš atsakovės, kaip namo administratorės, 1 118,16 Eur dydžio nuostolius (žalą), ieškovė atsakovės atžvilgiu prašo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Tam, kad atsirastų ši turtinė prievolė, reikalinga nustatyti būtinąsias sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovės patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, atsakovės kaltę (CK 6.245-6.249 straipsniai). Pirmąsias tris iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis).
10. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad minėtas butas ((duomenys neskelbtini)) buvo aplietas trūkus bendro naudojimo nuotekų stovui. 2023 m. rugpjūčio 1 d. rašte, adresuotame ieškovei, atsakovė nurodė, jog atsakingiems darbuotojams atlikus apžiūrą, buvo nustatyta, kad pratekėjimas vyksta per bendrojo naudojimo nuotekų vamzdį. Atsakovės nesutikimas su reikalavimu atlyginti ieškovei dėl šio įvykio išmokėtą draudimo išmoką, iš esmės grindžiamas tuo, kad trūkusi bendrojo naudojimo vamzdyno dalis nebuvo atvira, ji buvo sumontuota po apdaila, todėl namo administratoriui civilinė atsakomybė nekyla.
11. Ieškovė atsakovės atsakomybę dėl žalos draudėjos butui padarymo kildina iš atsakovės, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, netinkamo pareigų atlikimo, t. y. neveikimo vykdant bendro naudojimo objektų priežiūrą.
12. Atsakovė, vykdydama bendrosios dalinės nuosavybės objektų nuolatinę techninę priežiūrą, turi vadovautis Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
14. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų vamzdžio) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-225-642/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1200-577/2021; Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-80-921/2024 ir kt.).
15. Šiuo atveju atsakovė, teigdama, kad savo, kaip namo administratorės, pareigas vykdė tinkamai, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pavyzdžiui, įrodymų, kad ji vykdė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pagrindinių konstrukcijų, inžinerinės įrangos nuolatinę periodinę (kasmetinę) apžiūrą ir stebėjimą; įrodymų, kad šio namo bendrojo naudojimo nuotekų sistemos gyvavimo trukmė nebuvo pasibaigusi, o nuotekų sistema ar jos dalis nebuvo nusidėvėjusi; tuo atveju, jei buvo nustatytas poreikis keisti senus vamzdynus, įrodymų, kad siūlė gyventojams kaupti lėšas senų vamzdžių demontavimui ir naujų sumontavimui, tačiau namo gyventojai tam nepritarė ar kt.
16. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė ieškovė, atsakovė, teigdama, jog savo pareigas ginčo daugiabučiame name atliko tinkamai, nepateikė jokių duomenų, kad ji apskritai kokia nors dalimi vykdė daugiabučio bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, nors buvo atstovaujama profesionalios teisininkės. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė vykdė kasmetinę ginčo daugiabučio bendro naudojimo objektų apžiūrą ir pildė žurnalus, tačiau statybos techninės apžiūros žurnalų į bylą neteikė. Kaip buvo galima suprasti iš atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, pats faktas, kad atsakovė turi įstatyminę pareigą vykdyti bendro naudojimo objektų priežiūrą, patvirtina, kad ji šią pareigą vykdė. Tokia atsakovės pozicija yra ne tik nepagrįsta, bet ir nelogiška. Pareigos turėjimas savaime nereiškia, kad ta pareiga vykdoma ir vykdoma tinkamai. Šiuo atveju, kaip nurodyta pirmiau, atsakovė jokių įrodymų, kad vykdė nurodytas pareigas nepateikė, nors buvo atstovaujama profesionalios teisininkės. Neigiamos aplaidaus atstovavimo pasekmės tenka atstovaujamajam.
17. Faktas, kad trūkusi vamzdžio dalis buvo uždengta, priešingai nei teigia atsakovė, savaime nešalina namo administratoriaus atsakomybės. Jokie teisės aktai, reglamentuojantys namo administratoriaus veiklą, nenumato, kad už bendro naudojimo inžinerines sistemas, esančias uždengtose vietose, namo administratorius neatsako. Priešingai nei bandė įrodinėti atsakovė, taip pat nėra tokios teismų praktikos, kurioje būtų suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad už tokio pobūdžio avarijas namo administratorius neatsako. Panašaus pobūdžio bylose (kai žala padaroma įvykus avarijai bendro naudojimo inžinerinėse sistemose, esančiose neprieinamose vietose), teismai vertina, ar namo administratorius ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti. Būtent nuo šių kiekvienu atveju individualių aplinkybių priklauso, ar namo administratorius bus pripažintas atsakingas už padarytą žalą, ar ne, o ne savaime nuo fakto, kad trūkęs vamzdis yra neprieinamoje vietoje. Sutiktina su atsakove, kad jai, kaip namo administratorei, tenkanti atsakomybė negali būti suabsoliutinama, tačiau šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai, tačiau dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių ginčo įvykis vis tiek įvyko.
18. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas laiko įrodytus atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtą neveikimą vykdant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
19. Konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus, toliau pasisakoma dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo/nebuvimo.
20. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė tiek patirtos žalos faktą, tiek dydį. Ginčo dėl to, kad minėto įvykio metu ieškovė buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei išmokėjo draudėjui 1 118,21 Eur draudimo išmoką, byloje nėra. Šias aplinkybes patvirtina Gyventojų turto draudimo liudijimas ir 2023 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymas. Aplinkybė, kad buvo padaryta žala nurodytam butui jį apliejus, patvirtina prie ieškinio pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti apgadinimai, taip pat 2023 m. gegužės 28 d. apžiūros aktas, kuriame nustatytos įvykio aplinkybės – skverbiasi vanduo pro bendro naudojimo vamzdį. Byloje pateikta UAB ,,Sistela“ programa sudaryta sąmata, kurioje nurodyti konkretūs trūkumų šalinimui atlikti reikalingi darbai ir jų vertė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė detaliau paaiškino minėtoje sąmatoje nurodytų darbų reikalingumą, darbų kiekio nustatymą ir kitas aplinkybes, susijusias su apskaičiuotos žalos dydžiu. Sąmatos turinys paneigia atsakovės argumentą, kad nustatant nuostolių dydį nebuvo atsižvelgta į nusidėvėjimą – sąmatoje nurodyta, kad taikomas 3,5 nusidėvėjimo koficientas. Teigdama, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo nuostolių dydį, nei argumentų, pagrindžiančių ieškovės nuostolių apskaičiavimo neteisingumą, nei tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė įrodė prašomos priteisti žalos faktą ir dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
21. Žalą sukėlusi avarija atsirado dėl pirmiau konstatuotų atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), taigi egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtos žalos (CPK 6.247 straipsnis).
22. Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis); atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė.
23. Atsakovės argumentai, kad ieškovė netinkamai vykdė draudiko pareigas, susijusias su ginčo draudiminiu įvykiu, atmestini kaip neįrodyti. Prie ieškinio pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė, gavusi draudėjo pranešimą apie įvykį, atliko turto apžiūrą, nufotografavo apgadintą turtą, nustatė žalos šaltinį, nustatė padarytų nuostolių dydį ir išmokėjo draudimo išmoką šiems nuostoliams atlyginti. Pati atsakovė pripažįsta, kad apdraustas butas buvo aplietas trūkus bendro naudojimo nuotekų stovui. Pirmiau sprendime konstatuota, kad už šios avarijos metu padarytą žalą atsakinga yra atsakovė.
24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, t. y. nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovės ieškinys tenkintinas – ieškovei iš atsakovės regreso tvarka priteistini 1 118,21 Eur dydžio nuostoliai (CK 6.245-6.249 straipsniai, CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).
25. Ieškinį tenkinus ir esant ieškovės prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 118,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 26 Eur dydžio žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 121452091, 1 118,21 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniolika eurų ir 21 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 118,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.