Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų M. B., V. M., J. M., Ž. P., R. V., S. Š. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams M. B., N. L., I. N., V. M., J. M., D. P., E. M., Ž. P., R. V., S. Š., A. S. dėl leidimo paimti nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams pagal priimtus sprendimus bei atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą dydžio nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1–2 dalimis bei 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

13. Atsižvelgiant į tai, kad atskiruosius skundus byloje pateikė ne visi atsakovais byloje patraukti asmenys ir ne dėl visų pirmosios instancijos teismo šia nutartimi išspręstų klausimų, t. y. neskundžiama nutarties dalis nutraukti bylą atsakovams I. N. ir N. L., o atskiruosius skundus padavę atsakovai M. B., V. M., J. M., Ž. P., R. V. ir S. Š. skundžia tik nutarties dalį dėl jų teisių ir pareigų, susijusią su leidimu įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu jų nuosavybę ir naudoti ją sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, būtent šios skundžiamos teismo nutarties dalies teisėtumą bei pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas ir įvertins.

Dėl leidimo įregistruoti paimtą apeliantų turtą visuomenės poreikiams

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-701/2019, 26 punktas).

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 1 dalies 2 punktu įtvirtinta, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Pagal CK 4.100 straipsnio 1 dalį paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

17. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai ir tvarka, taip pat atlyginimo už paimamą žemę nustatymo ir išmokėjimo tvarka reglamentuoti Žemės įstatyme. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, visų pirma, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotam subjektui inicijavus žemės paėmimo procedūrą, yra išsprendžiamas klausimas, ar objektyviai egzistuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindas (konkretus visuomenės poreikis, kuris negali būti patenkintas kitu būdu) ir yra tikslinga paimti žemę visuomenės poreikiams. Tokias aplinkybes vertina NŽT, kurios vadovas priima sprendimą pradėti ar nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, o šio vertinimo pagrįstumas gali būti patikrinamas teismine tvarka pateikus skundą dėl NŽT priimto sprendimo (Žemės įstatymo 46 straipsnio 1–6 dalys). NŽT vadovui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (pasibaigus šio sprendimo apskundimo terminui ar įsiteisėjus dėl jo priimtam teismo sprendimui), toliau yra rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės vertinimas ir šio vertinimo metu nustatytų duomenų pagrindu žemės savininkams yra siūloma sudaryti sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją (Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 ir 8 dalys, 47 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus minėtoms procedūroms, NŽT vadovas pagal patvirtiną žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma, priima sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalis). Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai ir žemės savininkams ne visais atvejais gali pavykti taikiai susitarti dėl atlyginimo, mokėtino už visuomenės poreikiams paimamą žemę, dydžio. Tokiu atveju tarp žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos ir žemės sklypo savininko kilusį ginčą nagrinėja teismas pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 5–8 dalyse nustatytas taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-938-790/2021, 10-11 punktai).

18. Tokio pobūdžio kaip ši bylose, teismas, visų pirma, priima nutartį, kuria išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius bei įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams (Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalis). Priėmęs nurodytą nutartį, teismas toliau nagrinėja ginčą iš esmės. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis (Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis).

19. Kaip yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, toks nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad tokio pobūdžio bylos nagrinėjimas iš esmės vyksta dviem etapais, kurių pirmame yra išsprendžiamas klausimas, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius bei įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Antrame etape teismas toliau nagrinėja ginčą dėl kompensacijos dydžio iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-938-790/2021, 11 punktas).

20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas patenka į pirmą tokių bylų nagrinėjimo etapą, pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį leisti įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu paimamą valstybės reikmėms apeliantams priklausantį nekilnojamąjį turtą (butus ir kitos paskirties statinius) sprendime paimti žemę, kuriame yra šis turtas, visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

21. Vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalimi, teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams tik jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodo paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos; 2) nebuvo parengta turto vertinimo ataskaita; 3) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

22. Apeliantų manymu, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl leidimo įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu paimtą apeliantų turto nuosavybę, kadangi ieškovė neįgyvendino Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies 1–2 punktuose įtvirtintų reikalavimų, t. y. 1) nepagrindė neatidėliotino poreikio paimti apeliantų turtą visuomenės poreikiams; 2) nepateikė galiojančios prašomo leisti paimti visuomenės poreikiams apeliantų turto vertinimo ataskaitos. Aplinkybių, kad ieškovė nėra įgyvenusi Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtino reikalavimo (atitinkamo turto paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą), apeliantai neįrodinėja, todėl, atsižvelgiant į šio apeliacinio proceso ribas, apeliacinės instancijos teismas dėl tokios aplinkybės nepasisakys.

24. Šiame kontekste aktualus Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos NŽT administracijos padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

25. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, ieškovė, siekdama pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas apeliantų turtas, turėjo NŽT pateikti tokį poreikį pagrindžiančią sąnaudų ir naudos analizę bei motyvuoti, kad, atlikus apeliantų turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, bus įgyvendinti visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principai.

26. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pateikė į bylą 2020 m. žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę, kurioje nurodyta, kad Klaipėdos uosto transportinis aptarnavimas yra pakankamai sudėtingas ir tiesiogiai susijęs su urbanizuotomis teritorijomis, miesto gyvenamaisiais rajonais ir tiesioginiu poveikiu jiems; Klaipėdos miesto svarbiausios gatvės, kuriomis vyksta krovininio transporto srautai į Klaipėdos uostą, yra užstatytos prie gatvių esančiais gyvenamaisiais namais; siekiant tolygiau paskirstyti sunkiojo transporto srautus centriniame ir pietiniame išvažiavimuose iš uosto, būtina rekonstruoti esamą (duomenys neskelbtini) g. atkarpą.

27. Aptariamoje žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizėje taip pat nurodyta, kad įgyvendinus apeliantų turto paėmimą visuomenės poreikiams ir (duomenys neskelbtini) atlikus rekonstrukciją socialinę–ekonominę naudą gautų visuomenė dėl: 1) suformuojamo sunkiojo transporto koridoriaus iš ir į uostą, mažinant miesto gyvenamųjų rajonų gyventojų kelionės laiką; 2) suformuojamo sunkiojo transporto koridoriaus iš ir į uostą, mažinant miesto gyvenamųjų rajonų gyventojų kelių transporto priemonių eksploatacines išlaidas; 3) suformuojamo sunkiojo transporto koridoriaus iš ir į uostą, mažinant miesto gyvenamųjų rajonų aplinkos teršimo išlaidas; 4) padidėjusio eismo saugumo, geresnės gyvenamosios aplinkos kokybės. Nurodyta, kad pagal siūlomą sprendinį įgyvendinus apeliantų turto paėmimą visuomenės poreikiams ir atlikus (duomenys neskelbtini) g. rekonstrukciją per 2023–2052 m. būtų gauta apie 20 mln. Eur kelionės laiko santaupų; per 30 metų sužeistųjų skaičius būtų 1 žmogumi mažesnis nei neįgyvendinant sprendinių, o avaringumo santaupos sudarytų apie 50 000 Eur; būtų gauta apie 2 150 000 Eur triukšmo taršos santaupų; sutvarkytais šaligatviais važiuojantys dviratininkai ar einantys pėstieji atneštų papildomą ekologinę naudą.

28. Analizėje nurodyta ir tai, kad įgyvendinus apeliantų turto paėmimą visuomenės poreikiams ir (duomenys neskelbtini) g. atlikus rekonstrukciją: 1) prognozuojamas teigiamas, ilgalaikis poveikis. Išvystyta transporto sistema. Tikimasi teigiamų rezultatų optimizuojant krovinių gabenimą į ir iš uosto, išvystant uosto teritorijos infrastruktūrą; 2) išvystyta uosto infrastruktūra pritrauks investicijas, pagerins verslo sąlygas. Bus išvystytas logistikos potencialas. Išvystyta transporto infrastruktūra sumažins krovinių apdorojimo kaštus, dėl ko padidės produktų konkurencingumas; 3) išvystyta miesto dalies infrastruktūra teigiamai įtakos miesto įvaizdį ir bendrą socialinę aplinką. Planuojama teritorija yra urbanizuotoje Klaipėdos m. uosto dalyje. Numatytos veiksmingos kompensacinės priemonės (t. y. triukšmo užtvaros, pastatų fasadų garso izoliacinių priemonių įrengimas ir kt.). Sanitarinė apsaugos zona apželdinama. Numatytos kompensacinės priemonės užtikrins, kad gyvenamojoje teritorijoje triukšmas ir oro tarša neviršys leistinų ribinių verčių.

29. 2020 m. žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizėje įvertintas ir variantas nevykdyti apeliantų turto paėmimo visuomenės poreikiams ir numatytos (duomenys neskelbtini) g. atkarpos rekonstravimo, nurodant, kad tokiu atveju: 1) nebūtų nukreiptas sunkiojo transporto eismas nuo miesto pagrindinio gatvių tinklo; 2) (duomenys neskelbtini) g. išliktų nerekonstruota; 3) nebūtų pagerinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūra.

30. Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad 2020 m. žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizėje yra detaliai pagrįsta neatidėliotina būtinybė paimti apeliantų turtą visuomenės poreikiams, kadangi joje buvo aptarta esama nepatenkinama situacija minėtoje Klaipėdos miesto dalyje, įvardyta egzistuojanti problema (Klaipėdos uosto transportinio aptarnavimo sudėtingumas), nurodytas tokios problemos neigiamas poveikis miesto gyvenamiesiems rajonams bei Klaipėdos uosto teritorijos infrastruktūra besinaudojantiems asmenims, įvertintos aptartos problemos išsprendimo ir neišsprendimo pasekmės, argumentuotai ir konkrečiai, kiekybiškai ir kokybiškai apibrėžtas apeliantų turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūros įgyvendinimas, kuris sudarytų sąlygas (duomenys neskelbtini) g. rekonstrukcijai, šios procedūros nauda ekonominei, ekologinei, socialinei aplinkai, eismo saugumui, gyvenamosios aplinkos kokybei. Nors pirmosios instancijos teismas išsamios minėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizės neatliko ir itin lakoniškai, nepateikdamas konkrečių argumentų, padarė išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo visuomenės poreikiams svarbą, visgi pati išvada, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, yra teisinga.

31. Sutiktina su apeliantais, kad ši ieškovės žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizė yra parengta daugiau nei prieš 4 metus (2020 m.) nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. liepos 5 d.).Visgi apeliantai jokiais kitais faktiniais duomenimis (leistinumo reikalavimus atitinkančiais įrodymais) nepagrindė savo teiginių, kad per 4 metų laikotarpį minėtoje analizėje nurodytos aplinkybės yra pasikeitusios iš esmės ir dėl šios priežasties (1) iš viso išnyko poreikis atlikti analizėje nurodytą (duomenys neskelbtini) g. rekonstrukciją, (2) žymiai sumažėjo teigiamas tokios rekonstrukcijos poveikis, (3) atsirado kitos aplinkybės, dėl kurių projektas taptų nebenaudingas. Kitaip tariant, apeliantai neįrodė, kad objektyviai atsirado kliūčių remtis 2020 m. žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizės išvadomis. Vien apeliantų subjektyvia nuomone paremti argumentai aiškiai nepakankami padaryti išvadą, kad gatvės rekonstrukcija po 4 metų nuo analizės parengimo tapo netikslinga ir todėl neegzistuoja būtinybė paimti jiems priklausantį turtą visuomenės poreikiams,

32. Paminėtina ir tai, kad patys apeliantai atsiliepime į jiems pareikštą ieškinį yra nurodę, jog dėl to, kad šalia jų nuosavybės yra geležinkelis, apeliantai nuolatos patiria neigiamas pasekmes savo sveikatai; pažymėjo, kad egzistuoja faktinis ir realus visuomenės poreikis paimti ginčo turtą visuomenės poreikiams tam, kad būtų užtikrintos apeliantų teisės į sveiką ir švarią aplinką. Taigi, ne tik ieškovė, bet ir patys apeliantai pripažįsta neatidėliotino poreikio paimti jų turtą visuomenės poreikiams egzistavimą (nors ir kitų faktinių aplinkybių pagrindu).

33. Kitokio situacijos neatidėliotinumo vertinimo nesuponuoja ir atskirojo skundo argumentai, kad po 2020 m. pritaikytų sankcijų nustojo važiuoti 201– uoju geležinkelio keliu traukiniai su „Belaruskali“ trąšų kroviniai. Aplinkybė, kad šiuo metu Klaipėdos uostas galbūt aptarnauja mažesnius transporto srautus, neleidžia vertinti, kad neliko pagrindo atlikti (duomenys neskelbtini) g. rekonstrukciją, kurios įgyvendinimui, visų pirma, reikalinga visuomenės poreikiams paimti nurodytą apeliantų turtą.

34. Nesutiktina ir su apeliantų teiginiais, kad visuomenės poreikiams apeliantų turtas negali būti paimtas neatidėliotinai, kadangi (duomenys neskelbtini) g. teritoriją apimantis detalusis planas parengtas dar 2011 m. ir nuo tuo laiko nebuvo pradėti jokie paruošiamieji (duomenys neskelbtini) g. rekonstrukcijos darbai. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g. teritoriją apimantis detalusis planas, kuriame numatyta griauti atitinkamus (duomenys neskelbtini) g. esančius statinius ir atlikti (duomenys neskelbtini) g. rekonstrukciją, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-211 „Dėl uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) tęsinio ir (duomenys neskelbtini) g., detaliojo plano patvirtinimo“.

35. Vadovaujantis tiek detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusia, tiek aktualia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcija, šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies įtvirtinta iš esmės tokia pat taisyklė, pagal kurią detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai.

36. Byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-211 patvirtintas detalusis planas negalioja. Todėl negalima ir tokia išvada, kad po plano patvirtinimo per kurį nors konkretų laikotarpį neįgyvendinus jame nurodytų sprendinių, tokių sprendinių įgyvendinimo poreikis savaime išnyksta.

37. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su apeliantų argumentu, kad aplinkybė, jog pagal 2021 m. detaliojo plano sprendinius iki šiol nėra pradėti net paruošiamieji rekonstrukcijos darbai, reiškia, jog neegzistuoja neatidėliotinas poreikis visuomenės poreikiams paimti apeliantų turtą ir pradėti rekonstrukcijos darbus. Tai, kad poreikis visuomenės poreikiams paimti apeliantų turtą ir pradėti rekonstrukcijos darbus ilgą laiką nebuvo įgyvendintas, savaime nereiškia jo neatidėliotinumo paneigimo. Šiame kontekste aktualus Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra – tai sudėtinga, kompleksinė ir paprastai ilgą laiką trunkanti procedūra, kurią sudaro keletas etapų. Tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai, atitinkama institucija galės inicijuoti ginčo turto registravimą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, pradėti statybą leidžiančių dokumentų rengimą ir rangos sutarčių dėl griovimo (statybos) darbų sudarymą bei atlikti kitus būtinus veiksmus. Todėl vien tai, kad byloje nėra duomenų, kada tiksliai bus atliekami atitinkami griovimo (statybos) per ginčo žemės sklypus darbai, nepaneigia neatidėliotino poreikio leisti valstybei naudotis ginčo žemės sklypu ir statiniais egzistavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-174-302/2021, 32 punktas; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-938-790/2021, 19 punktas).

38. Apibendrinant išdėstytą, pripažintina, kad ieškovė pagrindė, o apeliantai nepaneigė poreikio visuomenės poreikiams paimti skundžiamoje nutartyje nurodytą apeliantų turtą.

39. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantų atskirųjų skundų teiginiais, kad ieškovė neįgyvendino Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies 2 punkte įtvirtintų reikalavimo, t. y. nepateikė galiojančios prašomo leisti paimti visuomenės poreikiams apeliantų turto vertinimo ataskaitos.

40. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos pareiga užsakyti visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą. Nurodytoje teisės normoje nurodyta ir tai, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, o jeigu per ataskaitos galiojimo laikotarpį nebūtų patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti.

41. Apeliantų manymu, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas turto vertinimo ataskaitos galiojimo terminas (12 mėn.) skaičiuojamas nuo jos parengimo iki ieškinio pateikimui teismui dienos. Visgi tokia apeliantų pozicija, kad pareiškus ieškinį po daugiau nei 12 mėnesių nuo turto vertinimo ataskaitos parengimo tokia ataskaita nebegalioja, stokoja pagrįstumo.

42. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visuomenės poreikiams paimamo apeliantų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos buvo parengtos laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Kaip matyti iš Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies lingvistinės formuluotės, jame įtvirtintas 12 mėnesių turto vertinimo galiojimo terminas susietas su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti tokiu atveju, jei per ataskaitos galiojimo laikotarpį nėra patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad turto vertinimo ataskaitos atnaujinimo poreikis siejamas su ataskaitos galiojimo laikotarpiu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto (ne)patvirtinimu, darytina išvada, kad turto vertinimo ataskaita turi galioti ne ieškinio pateikimo momentu (nuostatų apie tokio procesinio veiksmo (ieškinio pateikimo) byloje reikšmę turto vertinimo ataskaitos galiojimui nei minėtame, nei kituose Žemės įstatymo straipsniuose nėra), tačiau žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimo metu.

43. Bylos duomenys patvirtina ir byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantų turto paėmimo visuomenės poreikiams projektas buvo patvirtintas NŽT Klaipėdos apygardos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 4VPĮ2-(15.4.4 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (žemės prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (įskaitant pastatus), paėmimo visuomenės poreikiams (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijai ir eksploatacijai vykdyti), projekto patvirtinimo“. Taigi, apeliantų turto paėmimo visuomenės poreikiams projektas buvo patvirtintas nepasibaigus 12 mėnesių laikotarpiams nuo atitinkamų apeliantų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų parengimo momentų (nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.). Kadangi apeliantų turto paėmimo visuomenės poreikiams projektas buvo patvirtintas nepasibaigus 12 mėnesių laikotarpiams nuo atitinkamų apeliantų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų parengimo momentų, pripažintina, kad ieškovė tinkamai įgyvendino Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies 2 punkte įtvirtintų reikalavimą dėl turto vertinimo ataskaitų galiojimo termino laikymosi.

44. Atskirieji skundai grindžiami ir tokiais argumentais, kad pagal turto vertinimo ataskaitose nurodytas sumas apeliantai negalės įsigyti lygiaverčio turto, taigi bus pažeistas teisingo atlyginimo principas. Tačiau tokie argumentai neturi teisinės reikšmės pirmame tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo etape, t. y. sprendžiant dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą turtą valstybės vardu.

45. Be kita ko, šiuo aspektu yra pasisakęs Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d.; 2003 m. kovo 4 d.; 2005 m. liepos 8 d.; 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).

46. EŽTT jurisprudencijoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą. Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (EŽTT 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimas byloje Guiso-Gallisay prieš Italiją, peticijos Nr. 58858/00; 2012 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01). Visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais, kai yra teisėti viešojo intereso tikslai, pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, arba kai tai lemia turto pobūdis (neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės dėl valstybei priklausančių išimtinių pirkimo teisių ir pan.), asmens investicijų, susijusių su paimamu turtu, nebuvimas ir kt. (EŽTT 1986 m. vasario 21 d. sprendimas byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8793/79; cituotas sprendimas byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją).

47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019).

48. Atsižvelgiant į aptartus nacionalinio ir tarptautinio teismų išaiškinimus, sutiktina su apeliantų teiginiais, kad už visuomenės poreikiams paimamą jų nuosavybę turi būti teisingai atlyginta. Vis dėlto, teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams jų paimamą nuosavybę klausimas neturėjo būti ir nebuvo išspręstas skundžiama nutartimi. Kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, tokio pobūdžio kaip ši bylos nagrinėjimas vyksta 2 etapais, kurių pirmame išsprendžiamas klausimas, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, o antrame etape teismas toliau nagrinėja ginčą dėl kompensacijos dydžio iš esmės.

49. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Žemės įstatymo 47 straipsnio 6, 8 dalimis, išsprendė tik klausimą dėl leidimo įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams apeliantų turtą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Klausimo dėl teisingos kompensacijos už paimtą visuomenės poreikiams apeliantų turtą sumokėjimo skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir tokio pobūdžio aplinkybių nevertino. Pažymėtina, kad toks klausimas išsprendžiamas ne teismo nutartimi, tačiau sprendimu ir tik po to, kai priimama atitinkama nutartis dėl leidimo įregistruoti (Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis). Juo labiau kad ir skundžiamos nutarties 19 punkte pirmosios instancijos teismas expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) nurodė, kad ginčas dėl atlyginimo už paimtą žemę dydžio ir atsiskaitymo sąlygų nustatymo bus toliau nagrinėjamas.

50. Lietuvos apeliacinio teismo jau buvo išaiškinta, kad teismas šioje bylos stadijoje (t. y. pirmame etape) nevertina priešingos šalies argumentų dėl turto vertinimo ataskaitos pagrįstumo, nes tai jau yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-655-186/2017). Taip pat aktualu, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi, jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Akivaizdu, kad teisiniame reguliavime yra įtvirtinta teismo teisė sprendimu nustatyti ir kitokį, nei nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, kompensacijos už paimtą visuomenės poreikiams turtą dydį.

51. Atsižvelgiant į tai, atskirųjų skundų teiginių, kuriais kvestionuojamas turto vertinimo ataskaitose nurodytas jiems priklausančio turto vertės pagrįstumas, teisingumas nevertintinas. Tokie apeliantų teiginiai bus aktualūs ir turės būti įvertinti pirmosios instancijos teismo antrame šios bylos nagrinėjimo etape priimant sprendimą.

52. Pažymėtina, kad pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalį, kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti. Kadangi po skundžiamos nutarties įsiteisėjimo apeliantai taps atitinkamų pinigų sumos, kurią ieškovė pervedė į Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notaro E. S. specialiąją depozitinę sąskaitą, dalių savininkais ir įgis teisę šiomis pinigų sumomis neribotai disponuoti, iki kol bus priimtas sprendimas byloje, apeliantams bus sudaryta galimybė finansuoti kitų gyvenamųjų būstų įsigijimą ar nuomą.

53. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama asmens, kurio nuosavybė buvo paimta visuomenės poreikiams tenkinti, teisė prašyti teismo, kad nuosavybę visuomenės poreikiams paėmusi institucija kompensuotų jam nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl nuosavybės paėmimo (pvz. laikinos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas, kilnojamųjų daiktų, kurie lieka paimtame visuomenės poreikiams pastate ir dėl individualių savybių negalės būti atsakovų panaudoti kitur, vertę, turto perkraustymo į naują gyvenamąją vietą išlaidas ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-618-910/2022). Taip pat jau buvo pasisakyta ir tokiu aspektu, kad, siekiant išvengti papildomų nuostolių susidarymo, šalys gali geranoriškai susitarti dėl atsakovų galimybės laikinai, kol faktiškai turės būti pradėti darbai ginčo sklype, gyventi name, kuris paimamas visuomenės poreikiams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-174-302/2021, 33 punktas).

54. Tokiu atveju konstatuotina, kad apeliantų teisėti interesai, pirmosios instancijos teismui leidus jiems priklausantį turtą įregistruoti valstybės vardu, gali būti užtikrinami bet kuria iš pirmiau aptartų priemonių, dėl kurių jau buvo spręsta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Aptarti ir kiti apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.