Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Poškaus, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovams S. J., akcinei bendrovei DNB bankui, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo paimti žemę visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams S. J., AB DNB bankui, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), prašydama: 1) leisti NŽT direktoriaus 2016 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-330-(1.3.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožui nuo 28,154 iki 34,595 km (Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui) rekonstruoti) Jonavos rajono savivaldybėje“ (toliau – Įsakymas) iš atsakovo S. J. paimtus 0,0319 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2345 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypai), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožui nuo 28,154 iki 34,595 km (su Jonavos pietrytiniu aplinkkeliu) rekonstruoti; 2) nustatyti už visuomenės poreikiams iš atsakovo S. J. paimtus Sklypus bendrą 3 964,90 Eur dydžio atlyginimą pagal Įsakymą; 3) panaikinti visuomenės poreikiams paimtų Sklypų, įkeistų AB DNB bankui, hipoteką, ir nustatyti atsakovo S. J. ar Kelių direkcijos atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi AB DNB banku sąlygas; 4) priteisti iš atsakovo S. J. bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas leido iš atsakovo S. J. visuomenės poreikiams paimtus Sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožui nuo 28,154 iki 34,595 km (su Jonavos pietrytiniu aplinkkeliu) rekonstruoti.Žemės įstatymo 46 straipsnyje nustatyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka. Vadovaujantis šia tvarka, pirmiausia turi būti priimtas NŽT vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Priėmus šį sprendimą ir pasibaigus šio sprendimo apskundimo terminui, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui netenkinti skundo dėl šio sprendimo, Žemės įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita, atliekami kiti Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nustatyti procedūriniai veiksmai, po kurių žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Tuomet NŽT vadovas priima sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą projektą arba paimamo žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Pastaruoju atveju laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 47 str. 5 d.). Teismas, gavęs tokį pareiškimą, nustato nuo 14 iki 30 dienų terminą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pateikti rašytiniam atsiliepimui ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo paaiškinimų pateikimo arba termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodo paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos; 2) nebuvo parengta turto vertinimo ataskaita; 3) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (Žemės įstatymo 47 str. 6 d.). Priėmęs šią nutartį, teismas toliau nagrinėja ginčą iš esmės (Žemės įstatymo 47 str. 8 d.).Apeliantas teigia, kad kitoje byloje pagal jo ieškinį yra ginčijamas NŽT direktoriaus Įsakymo teisėtumas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apelianto manymu, teismas negalėjo leisti įregistruoti valstybės vardu Sklypų, paimtų visuomenės poreikiams pagal Įsakymą, dėl kurio teisėtumo dar nėra priimto teismo sprendimo. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka.Visų pirma pažymėtina, kad pagal ginčo teisenos taisykles pareikštas reikalavimas panaikinti NŽT vadovo įsakymą, kuriuo įformintas sprendimas paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, savaime nesustabdo šio individualaus teisės akto galiojimo. Antra, ginčijamo Įsakymo panaikinimas nepaneigtų būtinybės paimti apelianto Sklypus visuomenės poreikiams. Apeliantas nurodo, kad buvo apskundęs teismui Kauno apskrities viršininko 2009 m. liepos 2 d. įsakymą, pagal kurį buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad apelianto reikalavimas dėl minėto įsakymo panaikinimo galutinai buvo atmestas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-642-485/2010. Teismui priėmus tokį procesinį sprendimą, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais (Žemės įstatymo 46 str. 6 d.). Trečia, pagal šios nutarties 9 punkte nurodytą reglamentavimą, NŽT vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima tiek pagal sudarytą sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, tiek ir tuo atveju, jeigu tokia sutartis nėra sudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti Žemės įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas (Žemės įstatymo 46 str. 8 d.). Taigi, tokio sprendimo ginčijimas iš esmės reiškia, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininkas nesutinka su nustatyta paimamo žemės sklypo rinkos verte ir (ar) nuostolių apskaičiavimu ir (ar) jų atlyginimo būdu. Kilus tokiam ginčui, būtent žemės paėmimu suinteresuotai institucijai įstatyme nustatyta pareiga per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Teismas per Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą nutartimi išsprendžia klausimą dėl leidimo įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, bei toliau nagrinėja ginčą iš esmės. Ketvirta, iš Liteko duomenų matyti, kad po skundžiamos nutarties priėmimo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2017 m. kovo 8 d. nutartimi apelianto inicijuota civilinė byla dėl Įsakymo panaikinimo buvo sujungta su šia civiline byla. Pats atsakovas savo atskirajame skunde nurodo, kad teismas turi spręsti šių bylų sujungimo klausimą, taip patvirtindamas, kad abiejų bylų ginčo dalykas iš esmės yra tas pats. Dėl to nepagrįstas apelianto argumentas, kad leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimtus Sklypus valstybės vardu teismas galėjo tik išsprendęs reikalavimą dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo.Kaip minėta, teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, jeigu nustato bent vieną iš Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių (žr. šios nutarties 9 punktą). Nagrinėjamu atveju apeliantas neneigia teismo išvados, kad Kelių direkcija byloje įrodė paimamų visuomenės poreikiams Sklypų neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbą. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl teismo nustatytos aplinkybės, kad Kelių direkcija Įsakyme nurodytą pinigų sumą yra pervedusi į notarės depozitinę sąskaitą. Apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, formaliai vertino ieškovės pateiktus dokumentus, neatsižvelgė į tai, kad netinkamai atliktas atsakovo turto vertinimas. Dėl šio argumento pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, be kita ko patikrina, ar yra parengta turto vertinimo ataskaita. Tai yra vienas iš veiksmų, kurį būtina atlikti pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalį. Tačiau teismas šioje bylos stadijoje nevertina priešingos šalies argumentų dėl turto vertinimo ataskaitos neatitikimo Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje ir (ar) joje nurodytuose kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, nes tai jau yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šalių ginčas dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus Sklypus išspręstinas galutiniu sprendimu, kurį teismas priima išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne priimant tarpinę nutartį dėl leidimo iš atsakovo paimtus Sklypus įregistruoti valstybės vardu ir pradėti šiuos Sklypus naudoti Įsakyme nurodytiems tikslams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, kuriais kvestionuojamas atliktas jo turto vertinimas ir parengtų ataskaitų turinys, vertinimo.Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad atsakovui pateiktas sutarties projektas neatitinka Žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes jame nėra kreditoriaus AB DNB banko sutikimo, kuriame būtų nustatoma, kokiomis sąlygomis visuomenės poreikiams paimamo turto įkeitimas (hipoteka) yra panaikinamas. Šis argumentas neturi reikšmės teisingam ginčo klausimo išsprendimui, nes tokios aplinkybės nenurodytos Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje kaip pagrindas teismui atisakyti leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu. Minėtu argumentu apeliantas grindžia savo poziciją dėl Įsakymo neteisėtumo, o tai, kaip minėta, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šio argumento vertinimo taip pat nepasisako.Ta aplinkybė, kad teismas ieškovės prašymą leisti iš atsakovo paimtus Sklypus įregistruoti valstybės vardu ir pradėti šiuos Sklypus naudoti Įsakyme nurodytiems tikslams išsprendė praleidęs Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, juolab, kad šis terminas nustatytas žemės paėmimu suinteresuotos institucijos naudai.Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nėra nei vienos iš Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių, todėl konstatuotina, kad teismas teisėtai ir pagrįstai leido iš atsakovo paimtus Sklypus įregistruoti valstybės vardu ir pradėti šiuos Sklypus naudoti Įsakyme nurodytiems tikslams. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.