Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Gintauto Koriagino,

trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovėms N. Bautrėnienei ir R. Klimavičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. J. ir trečiojo asmens E. J. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2508-722/2009 pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims E. J., AB DnB NORD bankui, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl Kauno apskrities viršininko įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija n u s tatė:

ieškovas ieškiniu (t. 1, b. l. 1-4) prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 02-03-7022 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros“ dalyje, kuriuo pradėta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo procedūra iš žemės savininko S. J. bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,8400 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (t. 1, b. l. 9), ir 1,0000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10), abu žemės sklypai įkeisti AB DnB NORD bankui, įregistruota hipoteka (t. 1, b. l. 70-73, 75-83). 2009-07-02 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr.02-03-7022 buvo pradėta ieškovo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, iš ieškovo buvo nutarta paimti dalis žemės sklypų: iš 0,8400 ha žemės sklypo - 0,0400 ha žemės sklypo dalį, o iš 1,0000 ha žemės sklypo – 0,1800 ha žemės sklypo dalį (t. 1, b. l. 7-8, 38-42). 2009-07-02 KAVA įsakymu buvo patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams – kelio rekonstrukcijai projekto teritorijos ribų planas (t. 1, b. l. 43). Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams sumažėjo jo turimų žemės sklypų vertė, kadangi nustatė, jog ieškovo pateiktas 2009-09-18 UAB „Ober Haus“ preliminarus turto rinkos vertės nustatymas (t. 1, b .l. 132-134) neatitinka vertinimo dokumentų turinio, o yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, skirtas vertinimo užsakovui, o ieškovo pateikti UAB „Geodara“ žemės sklypų planai nėra patvirtinti darbuotojo parašu (t. 1, b. l. 135). Kadangi 2009-07-02 įsakymu patvirtintas projekto teritorijos ribų planas nėra galutinis (jis procedūros eigoje gali pakisti, nes dar bus atliekami kadastriniai matavimai), teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad paėmus dalį žemės sklypų magistralinio kelio tiesimui, ieškovui liks būtent tokia žemės sklypų dalis, kaip nurodyta jo pateiktuose UAB „Geodara“ sudarytuose planuose. Be to, teismas pažymėjo, jog nuo 2008 m. pabaigos nekilnojamojo turto rinkos kainos visoje Lietuvoje krito ne dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių ir sprendimų. Teismas nurodė, jog po apskrities viršininko sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo turi būti atliekama eilė kitų veiksmų: parengtas ir patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, sudaryta sutartis dėl atlyginimo būdo ir dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą tarp žemės savininko, kito žemės naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra užbaigiama apskrities viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimu. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog jam nebuvo pateiktas pasiūlymas dėl atlyginimo už paimamą žemę, kadangi pripažino, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, pradėta 2009-07-02, dar nėra toje stadijoje, kai turto savininkui atlyginama už paimamą turtą pinigais to turto rinkos kaina ar šalių susitarimu perduodamas kitas turtas (CK 4.100 str. 2 d.). Teismas atkreipė dėmesį, jog specialusis A6 Kauno-Zarasų-Daugpilio kelio 25,9-34,0 km planas sudarytas ir patvirtintas dar 2004-04-29, jis galioja, nėra nuginčytas, tuo tarpu ieškovas žemės sklypus įsigijo tik 2006 ir 2007 m. – t.y. po šio plano parengimo, viešo svarstymo, priėmimo, patvirtinimo. Be to, teismas pažymėjo, jog patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus, atsakovas ir tretysis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos neteks galimybės įgyvendinti visuomenei ir valstybei svarbų projektą, nes nebus tam tikslui skirtos žemės sklypo vientisos juostos. Teismas taip pat nurodė, jog nepranešimas trečiajam asmeniui E. J. asmeniškai atskiru raštu apie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimą nelaikytinas esminiu procedūros pažeidimu, kadangi ieškovas, būdamas informuotas apie procedūros pradėjimą ir būdamas E. J. sutuoktiniu, turėjo informuoti ją apie tai, kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta. Todėl teismas sprendė, jog E. J. teisės ir interesai nebuvo pažeisti, jai nebuvo užkirsta galimybė savalaikiai kreiptis dėl 2009-07-02 KAVA įsakymo dalies panaikinimo. Be to, nors E. J. 2009-10-07 pateikė teismui savo reikalavimus (t. 1, b. l. 110-111), atsižvelgdamas į tai, kad jie tapatūs ieškovo pareikštiems reikalavimams, teismas, vadovaudamasis CPK 46 str., E. J. laikė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje.

4. teismo sprendime nėra argumentų ir įrodymų vertinimo civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismas tik pakartojo proceso šalių dėstytus argumentus, kurie buvo pateikti teismui atsiliepimų forma, todėl motyvuojamoji teismo sprendimo dalis savo turiniu yra tapati teismo sprendimo aprašomajai daliai ir stokoja įrodymų vertinimo argumentų;

6. teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti E. J. kaip tretįjį asmenį, reiškiantį savarankiškus reikalavimus, tokiu būdu ribodamas šio asmens procesines teises. Nors teismas argumentavo, kad pagal CPK 46 str. tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais yra laikytini tuomet, kai jų reikalavimai nėra tapatūs ieškinio reikalavimams, tačiau CPK 46 str. šios nuostatos nėra. Kadangi atsakovas vykdo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras E. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ginčo įsakymas yra tiesiogiai susijęs su E. J. subjektinėmis teisėmis;

9. teismas pažeidė Konstitucijos 23 str., CK 4.93 str., 4.100 str., CPK 46, 185 ir 197 straipsnius, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi tik atsakovo ir trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos dėstytais argumentais, nevertino rašytinių įrodymų, rėmėsi teiginiais, kurie byloje nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, priimto sprendimo tinkamai nepagrindė.

2. ieškovo įgyti žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. Todėl kelių apsaugos zonos nustatymas neapriboja ieškovo teisės naudoti žemes sklypus pagal jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį;

Tretysis asmuo nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

1. abiejų ieškovo žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis šiuo metu yra žemės ūkio. Kelių apsaugos zonos neskirtos keliams eksploatuoti, kelių apsaugos zonose nėra nustatyta jokių apribojimų verstis žemės ūkio veikla. Todėl ieškovas po žemės paėmimo liekančias žemės sklypų dalis galės ir toliau naudoti pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį - žemės ūkio;

3. kelių apsaugos zonų plotis nėra absoliutus dydis. Jei ieškovas žemės ūkio paskirties žemės sklypuose planuotų kitokią ūkinę veiklą ir rengtų teritorijų planavimo dokumentus, Jonavos rajono savivaldybės taryba ar jos įgaliotas Jonavos savivaldybės administracijos direktorius, kurie turi teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus, taip pat turėtų teisę tikslinti kelio apsaugos zonos plotį ieškovo žemės sklypuose;

4. skundo teiginys, kad nustatant kelio apsaugos zonų apribojimus ieškovo žemės sklypuose, bus pažeistas proporcingumo principas ir nebus užtikrinta viešųjų ir privačių interesų pusiausvyra, nepagrįstas, kadangi proporcingumo principas gali būti pažeistas būtent dėl ieškovo keliamų reikalavimų. Jei nepavyks paimti nors vieno žemės sklypo, kurio atžvilgiu ginčijamu įsakymu pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, praktiškai bus sužlugdytas projektas nutiesti Jonavos aplinkkelį, bus pažeisti ne tik teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir plėtrą, reikalavimai, bet ir visų šio kelio naudotojų (tiek vidaus (šalies), tiek užsienio) teisėti interesai;

5. ieškovo teismui pateikta 2009-09-18 UAB „Oberhaus“ parengta pažyma yra tik informacinio pobūdžio, joje nėra jokių duomenų, kad turto vertė sumažėjo neva dėl žemės sklypų pakraščiu planuojamo magistralinio kelio. Joje tik konstatuota, kad vertinamo turto vertė yra 54 000 Lt. Kadangi pažymoje nenurodyta, kokia žemės sklypų rinkos vertė būtų buvusi, jei aplinkkelis nebūtų išvis tiesiamas (t. y. nėra rinkos verčių palyginimo), ieškovas pats padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad neva jo žemės sklypų rinkos vertė sumažėjo;

6. atsižvelgiant į Konstitucijos 23 str. 1 d. ir 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 str., LR CK 4.67 str. ir 4.93 str. 4.100 str. 1 d., LR žemės įstatymo 45 str. 1 d. įtvirtintas teisės normas bei LR Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr.757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, kuriame nurodytas ir magistralinis kelias A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis (sąrašo eilutė - 6), darytina išvada, jog teismas sprendimą priėmė nepažeisdamas LR Konstitucijos 23 str. bei LR CK 4.93 str. ir 4.100 str.;

7. teismas pagrįstai neįtraukė E. J. trečiuoju asmeniu, reiškiančiu savarankiškus reikalavimus, kadangi jos reikalavimai yra visiškai tapatūs ieškovo reikalavimams;

8. KAVA neturėjo jokios galimybės informuoti E. J. apie pradėtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kadangi Nekilnojamojo turto registre jos pavardė šalia ieškovo pavardės nurodyta nebuvo. Todėl ginčijamame įsakyme pagrįstai nurodyta tik ieškovo pavardė. Be to, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradedama ne žemės sklypų savininkų, o žemės sklypų (dalių) atžvilgiu (ginčijamo įsakymo 2 punktas), ir tik žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu iki sutarties dėl atlyginimo būdo ir dydžio sudarymo išsiaiškinami visi daiktinių teisių į visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus (dalis) turėtojai, žemės sklypui nustatyti suvaržymai ir apribojimai;

9. teismas nuodugniai ištyrė ir įvertino šalių pateiktus įrodymus bei teisingai parinko taikytinas procesinės ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei leistinais ir su bylos faktinėmis aplinkybėmis susijusiais įrodymais pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis ). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2009-12-21 Jonavos rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, E. J., AB DnB bankui dėl Kauno apskrities viršininko įsakymo panaikinimo Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo priteista 51,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei ( t. 2, b. l. 92-98 ).

Apeliantai ( ieškovas S. J. ir tretysis asmuo E. J. ) su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo argumentų, jog vykdant žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, beveik visa ieškovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausanti žemė patektų į apsaugos zonų ribas, skirtas valstybės turtui eksploatuoti. Todėl tokios apimties žemės sklypų dalių paėmimas pažeidžia žemės sklypo savininko interesus, yra neproporcingas, todėl turi būti panaikintas. Teisėjų kolegija tokius argumentus pripažįsta nepagrįstais. Ieškovo įgyti žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. Todėl kelių apsaugos zonos nustatymas neapriboja ieškovo teisės naudoti žemės sklypus pagal jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį , naudojimo būdą ir pobūdį . Be to, kelių apsaugos zonos neskirtos keliams eksploatuoti, šiose zonose nėra jokių apribojimų verstis žemės ūkio veikla. Taip pat nepagrįstas argumentas, kad nustatant kelių apsaugos zonų apribojimus ieškovo žemės sklypuose, bus pažeistas proporcingumo principas. Šis principas gali būti pažeistas būtent dėl ieškovo keliamų reikalavimų. Nepavykus paimti nors vieno žemės sklypo, kurio atžvilgiu ginčijamu įsakymu pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, praktiškai būtų sužlugdytas projektas nutiesti Jonavos aplinkelį, būtų pažeisti ne tik teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir plėtrą, reikalavimai, bet ir visų šio kelio naudotojų teisėti interesai.

Be to , apeliantai savo skunde nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog 2009-07-02 įsakymu projekto teritorijos ribų planas nėra galutinis, jis procedūros eigoje gali keistis, nes dar bus atliekami kadastriniai matavimai, tačiau yra įsitikinę , kad ateityje atlikti kadastriniai matavimai nepakeis žemės sklypų dalių, kurios bus paimamos visuomenės poreikiams, ploto tiek , kad žemės sklypų dalis, nepatenkanti į apsaugos zonas, būtų didesnė, nei apsaugos zonoje esanti. Teisėjų kolegija šiuos argumentus taip pat pripažįsta nepagrįstais. Kelių apsaugos zonų plotis nėra absoliutus dydis. Jeigu ieškovas savo žemės ūkio paskirties žemės sklypuose planuotų kitokią ūkinę veiklą ir rengtų teritorijų planavimo dokumentus, Jonavos rajono savivaldybės taryba ar jos įgaliotas Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius, kurie turi teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus, taip pat turėtų teisę tikslinti kelio apsaugos zonos plotį ieškovo žemės sklypuose.

Be to , skunde nurodoma pirmosios instancijos teismo argumentas, jog parengti planai yra nepakankamas pagrindas nustatyti žemės sklypo plotą , yra visiškai nelogiškas, nes ieškovo pateiktas UAB „ Geodara“ planas parengtas , vadovaujantis Kauno apskrities viršininko 2009-07-02 įsakymu Nr. 02-03-7022. Teisėjų kolegiją šį argumentą pripažįsta nepagrįstu, nes ieškovo pateikti UAB „ Geodara“ žemės sklypų planai nėra tinkamas įrodymas. Jie nėra nustatyta tvarka parengti ir suderinti, kaip tai numato Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „ Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“.

Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta visiškai nepagrįstu skunde nurodytą argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra argumentų ir įrodymų vertinimo civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Be to , skunde nurodoma , kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįtraukė E. J. kaip trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus. Ji byloje dalyvavo kaip tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Teisėjų kolegija šį argumentą taip pat pripažįsta nepagrįstu, nes jos reikalavimai yra visiškai tapatūs ieškovo reikalavimams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įtraukė ją dalyvauti byloje kaip tretįjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų.

Be to , skunde nurodoma, kad atsakovas nevykdė pareigos, kurią nustato žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras apibrėžiančios teisės normos, kadangi apie Kauno apskrities viršininko įsakymą ir vykdomas procedūras E. J. sužinojo tik ją informavus ieškovui. Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta nepagrįstu. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, jame nebuvo įrašo, kad 1,00 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr. 924 „ Dėl prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo „ nenumato apskrities viršininko administracijos pareigos informuoti asmenų, kurie nėra įrašyti į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir kurie nebuvo nurodyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2009-03-13 rašte Nr. ( 6.1 ) 2-1109 „ Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros Jonavos rajone“. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas neinformuodamas E. J. pažeidimo nepadarė.

Be to, skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad sudarant žemės pirkimo – pardavimo sandorius 2006-08-18 ir 2007-12-18, jokių duomenų apie patvirtintą specialųjį planą pirkėjui nebuvo pateikta, apribojimų, sąlygų ar fakto viešajame registre registruota nebuvo. Šis argumentas pripažintinas nepagrįstu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, žemės sklypus ieškovas įsigijo iš G. B. ir S. K.. Šiems asmenims buvo žinoma, kad parduodamų žemės sklypų dalys pagal 2004-04-29 Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 113 „ Dėl A6 Kauno – Zarasų – Daugpilio kelio 25,9 – 34,0 km ( Jonavos pietrytinis aplinkelis ) specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintą specialųjį planą bus paimtos visuomenės poreikiams ( t. 2, b. l. 58, 63 ). Abu pardavėjai dalyvavo rengiamo specialiojo plano viešajame svarstyme ir išreiškė savo pageidavimus, pasiūlymus ir pretenzijas, ką patvirtina 2002-11-04 viešojo susirinkimo dalyvių registracijos sąrašas ( t. 1, b. l. 65-66 ). Todėl darytina išvada, kad ieškovas kaip pirkėjas privalėjo domėtis tuo ką jis perka, bei tuo, kokie teritorijų planavimo dokumentai yra parengti ir galiojantys toje teritorijoje.

Taip pat teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, vadovavosi tik atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, nevertino rašytinių įrodymų.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, procesinių ir materialinių normų pažeidimų nepadarė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Tokiu būdu apeliantų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 metų gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.