Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovių A. K. ir M. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms A. K. ir M. V. dėl žemės sklypo dalies ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už juos dydžio nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, E. K., atstovaujamas (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas leido įregistruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti visuomenės poreikiams nekilnojamąjį turtą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje yra nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama ir saugoma įstatymų; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams teisingai už ją atlyginant. Šioje nuostatoje yra suformuluotas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, kad nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o įstatymų leidėjui yra nustatyta pareiga priimti įstatymus, saugojančius savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Kita vertus, iš nurodytos nuostatos turinio taip pat matyti, nuosavybės teisė nėra absoliuti ir tam tikrais išimtiniais atvejais turtas gali būti paimamas iš jo savininko. Tačiau tokie nuosavybės teisės ribojimai gali būti atliekami tik remiantis įstatymu; šie apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; ribojant nuosavybės teisę, turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Be to, už visuomenės poreikiams paimamą turtą turi būti teisingai atlyginama, todėl asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas).

10. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai ir tvarka, taip pat atlyginimo už paimamą žemę nustatymo ir išmokėjimo tvarka yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – Žemės įstatymas). Iš šiame įstatyme išdėstyto reglamentavimo matyti, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra vykdoma laikantis tam tikros nuoseklios įstatyme apibrėžtos tvarkos. Visų pirma, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotam subjektui inicijavus žemės paėmimo procedūrą, yra išsprendžiamas klausimas, ar objektyviai egzistuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindas (konkretus visuomenės poreikis, kuris negali būti patenkintas kitu būdu) ir yra tikslinga paimti žemę visuomenės poreikiams. Tokias aplinkybes vertina NŽT, kurios vadovas priima sprendimą (ne)pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, o šio vertinimo pagrįstumas gali būti patikrinamas teismine tvarka pateikus skundą dėl NŽT priimto sprendimo (Žemės įstatymo 46 straipsnio 1–6 dalys). NŽT vadovui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (pasibaigus šio sprendimo apskundimo terminui ar įsiteisėjus dėl jo priimtam teismo sprendimui) yra rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės vertinimas ir šio vertinimo metu nustatytų duomenų pagrindu žemės savininkams yra siūloma sudaryti sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją (Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 ir 8 dalys, 47 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus minėtoms procedūroms, NŽT vadovas pagal patvirtiną žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma, priima sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalis).

11. Pažymėtina, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai ir žemės savininkams ne visais atvejais gali pavykti taikiai susitarti dėl atlyginimo, mokėtino už visuomenės poreikiams paimamą žemę, dydžio. Tokiu atveju tarp žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos ir žemės sklypo savininko kilusį ginčą nagrinėja teismas pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 5–8 dalyse nustatytas taisykles. Tokios bylos nagrinėjimas, kaip matyti iš Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 ir 8 dalių, iš esmės vyksta 2 etapais. Pirmiausia, teismas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo žemės savininko, atsisakiusio sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, paaiškinimų pateikimo, priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Vėliau, priėmęs minėtą nutartį, teismas toliau nagrinėja ginčą dėl kompensacijos dydžio iš esmės.

12. Be pirmiau aptartų taisyklių, Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje yra išvardintos ir konkrečios aplinkybės, kurias nustatęs teismas gali atsisakyti leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams neišsprendus ginčo dėl žemės savininkams mokėtinos kompensacijos dydžio. Pagal aptariamą nuostatą, toks teismo procesinis sprendimas galėtų būti priimtas tik tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad: 1) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodo paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos; 2) nebuvo parengta turto vertinimo ataskaita; 3) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Priešingu atveju, kaip matyti iš aptarto reglamentavimo, teismas, dar neišnagrinėjęs ginčo iš esmės, turėtų leisti įregistruoti turtą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti sprendime paimti jį visuomenės poreikiams nustatytiems tikslams.

13. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A-7 buvo patvirtintas apie 210 ha ploto Kauno miesto savivaldybės teritorijos, reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti, detalusis planas. Šiuo detaliuoju planu buvo suplanuota suformuoti 17 žemės sklypų, kurių naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Kauno miesto savivaldybės taryba, atsižvelgdama į minėtą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. T-188 (kuris buvo pakeistas vėlesniais Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais) pritarė sprendimui paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus ar jų dalis ir žemės sklypuose esančius statinius, reikalingus Ateities plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti pagal sprendimo 1 ir 2 priedus bei pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijai organizuoti sprendimo prieduose nurodytų nekilnojamojo turto objektų paėmimo visuomenės poreikiams procedūras po to, kai NŽT vadovas priims sprendimą pradėti nurodytų žemės sklypų ar jų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. NŽT direktoriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypų (jų dalių), reikalingų Ateities plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti, savininkų sąrašas ir pradėta šiame sąraše nurodytų žemės sklypų ar jų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

14. Iš byloje esančių duomenų (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo 1 ir 2 priedų, Kauno miesto savivaldybės administracijos raštų, adresuotų atsakovėms, Nekilnojamojo turto registro duomenų ir kt.) matyti, kad į Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymu patvirtintą detaliuoju planu projektuojamą žemės sklypą Nr. 9 patenka 1 208 kv. m ploto dalis žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio atsakovėms ir kitiems bendraturčiams. Dėl šios priežasties ši žemės sklypo dalis ir joje esantys pastatai (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai) buvo įtraukti į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo 1 ir 2 prieduose nurodytą turto, kurį planuojama paimti visuomenės poreikiams, sąrašą. Atitinkamai, NŽT direktoriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymu buvo pradėtos šio turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

15. Pradėjusi vykdyti ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, Kauno miesto savivaldybės administracija atliko visuomenės poreikiams turimo paimti turto vertinimą ir, vadovaudamasi 2019 m. balandžio 30 d. parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, nustatė šio žemės sklypo bendraturčiams mokėtinas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą sumas. Iš byloje esančio NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymo, kuriuo buvo nutarta paimti visuomenės poreikiams dalį žemės sklypo, matyti, kad kiti žemės sklypo bendraturčiai sutiko su jiems siūlomais atlyginimo už paimamą turtą dydžiais ir sudarė su ieškove sutartis dėl nuostolių atlyginimo. Nuostolių, susijusių su žemės sklypo dalių paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginimo sutarčių projektai kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 16 d. raštais buvo išsiųsti ir atsakovėms, pasiūlant joms sudaryti tokias nuostolių atlyginimo sutartis. Vis dėlto atsakovės nesutiko su ieškovės pasiūlymu ir sutartys dėl nuostolių atlyginimo su jomis nebuvo sudarytos. Tarp šalių kilo ginčas dėl kompensacijos, mokėtinos už atsakovėms ir mirusiai G. K. priklausančias (priklausiusias) visuomenės poreikiams paimamo turto dalis, dydžio.

16. Ieškovė, siekdama, kad šalių ginčas būtų išspręstas Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama leisti jai įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą turtą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti NŽT direktoriaus įsakyme nustatytiems tikslams. Ieškinyje ieškovė išdėstė aplinkybes, jos vertinimu, pagrindžiančias poreikį nedelsiant pradėti naudoti turtą visuomenės poreikiams, be to, kartu su ieškiniu ji pateikė teismui visuomenės poreikiams siekiamo paimti nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir įrodymus, kad 2020 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracija pervedė į banko depozitinę sąskaitą sumas, mokėtinas už visuomenės poreikiams paimamą atsakovių ir G. K. turtą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė įvykdė visas Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas (įrodė neatidėliotiną poreikį įregistruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams ginčo turtą, pateikė turto vertinimo atskaitą ir sumokėjo už visuomenės poreikiams paimamą turtą mokėtinas sumas), ginčijama nutartimi patenkino ieškovės prašymą leisti įregistruoti viešajame registre visuomenės poreikiams paimtą turtą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti.

17. Atsakovės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde kvestionuoja teismo išvadas, kad ieškovė įrodė paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo svarbą. Grįsdamos tokią poziciją, atsakovės nurodo, kad teismo argumentas, jog ieškovė yra atlikusi turto vertinimą, nepatvirtina poreikio skubiai paimti turtą iš jo savininkų, nes turto vertinimo ataskaita buvo parengta daugiau nei prieš metus iki ieškovės kreipimosi į teismą, be to, ši ataskaita yra aktuali nustatant turto vertę, bet ne siekiant pagrįsti poreikį skubiai priimti dalinį sprendimą dėl leidimo įregistruoti turtą valstybės vardu. Atsakovės taip pat nurodo, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros yra vykdomos jau pakankamai ilgą laiką ir byloje nėra jokios informacijos, kada yra suplanuoti atlikti pirmieji aplinkkelio tiesimo per ginčo žemės sklypą darbai. Tokios aplinkybės, atsakovių nuomone, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.

18. Vertinant atsakovių išdėstytus argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad atsakovės pagrįstai nurodo, jog turto vertinimo ataskaita pati savaime nepatvirtina neatidėliotino poreikio panaudoti nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams svarbos. Turto vertinimo ataskaita yra skirta visuomenės poreikiams paimamo turto vertei nustatyti siekiant sumokėti turto savininkams teisingą kompensaciją už paimamą turtą. Vis dėlto, priešingai nei teigia atsakovės, pirmosios instancijos teismas nesirėmė turto vertinimo ataskaita kaip įrodymu, pagrindžiančiu neatidėliotiną poreikį skubiai įregistruoti žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti. Kaip minėta pirmiau, pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalį, spręsdamas klausimą dėl leidimo įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti, teismas turi ne tik įvertinti, ar konkrečiu atveju žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija įrodė paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbą, bet taip pat nustatyti, ar buvo parengta turto vertinimo ataskaita ir sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos yra sumokėtos į depozitinę sąskaitą. Būtent vertindamas pastarąsias aplinkybes teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad ieškovė yra pateikusi turto vertinimo ataskaitą ir išpildžiusi šią įstatyme nustatytą sąlygą. Savo ruožtu neatidėliotiną poreikį įregistruoti turtą valstybės vardu teismas skundžiamoje nutartyje nustatė remdamasis ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad ginčo žemės sklypas (jo dalis) yra reikalingas Kauno pietrytiniam aplinkkeliui ir pirmajai Kauno pietrytinio aplinkkelio atkarpai tiesti.

19. Kiti atsakovių nurodyti argumentai, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas vyksta ilgai ir byloje nėra duomenų, kada turėtų būti atlikti kokie nors darbai ginčo žemės sklype, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl poreikio neatidėliotinai naudoti ginčo žemės sklypą. Teismų praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra – tai sudėtinga, kompleksinė ir paprastai ilgą laiką trunkanti procedūra, kurią sudaro keli etapai. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija galės inicijuoti ginčo turto įregistravimą viešajame registre valstybės vardu, pradėti statybą leidžiančių dokumentų rengimą ir rangos sutarčių dėl griovimo ar statybos darbų sudarymą, atlikti kitus būtinus veiksmus, todėl vien tai, kad byloje nėra duomenų, kada tiksliai bus atliekami pirmieji aplinkkelio tiesimo per ginčo žemės sklypą darbai nepaneigia neatidėliotino poreikio leisti valstybei naudotis ginčo žemės sklypu egzistavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-174-302/2021). Atsakovių argumentai, kad byloje nėra duomenų apie ginčo žemės sklype turimų atlikti darbų datą, įvertinus juos pirmiau nurodytų išaiškinimų kontekste, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbą.

20. Be pirmiau aptartų aplinkybių, atsakovės atskirajame skundė rėmėsi ir tuo, kad šiuo atveju egzistuoja absoliutus ginčijamos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nes teismas, priimdamas nutartį, išsprendė klausimą dėl į bylą neįtrauktų asmenų (palikimo dar nepriėmusių mirusios žemės sklypo ir pastatų bendraturtės G. K. 1/3 dalies turto paveldėtojų) teisių ir pareigų. Tačiau su tokia atsakovių pozicija taip pat nėra pagrindo sutikti. Nors atsakovės pagrįstai nurodo, kad pagal byloje esančius duomenis, dalis ginčo turto viešajame registre yra įregistruota mirusiosios G. K. vardu, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė byloje įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) yra išduotas teismo leidimas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą priimti E. K. vardu palikimą, atsiradusį po G. K. mirties. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos E. K., kaip galimo G. K. įpėdinio, teisėms ir pareigoms, todėl 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi įtraukė jį į bylą trečiuoju asmeniu. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atnaujino E. K. terminą priimti palikimą, atsiradusį po G. K. mirties, o ieškovė dėl šios priežasties patikslino ieškinį, pakeisdama E. K. procesinę padėtį į atsakovą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad ginčijama teismo nutartimi buvo išspręsti klausimai, susiję su procese nedalyvaujančių asmenų teisėmis ir pareigomis.

21. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovių atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.