Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

pareiškimą pateikusio juridinio asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) atstovui L. B.,

išnagrinėjęs V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., nuo 2017 m. liepos 26 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruota Juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t. y. išnagrinėjus pateiktus bendrovės kasos, bankų, atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų dokumentus ir tarpusavio susitarimus už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2018-03-31, nustatyta, kad bendrovės skola valstybės biudžetui 2017-04-01 sudarė 54 968,14 Eur, o 2018-03-31 sudarė 52 325,48 Eur. Bendrovės išlaidos per nurodytą laikotarpį - 101 628,96 Eur, iš jų: sumokėtas darbo užmokestis - 8 953,93 Eur (9 % nuo išlaidų sumos), sumokėta VSDFV 6 150 Eur (6 % nuo išlaidų sumos), (duomenys neskelbtini) bankui palūkanos pagal lizingo sutartis - 40 228,98 Eur (39 % nuo išlaidų sumos), sumokėta VMI prie FM 20 037,60 Eur (20 % nuo išlaidų sumos), sumokėta antstolių kontorai 6 951,88 Eur (7 % nuo išlaidų sumos), sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas 19 183,98 Eur (19 % nuo visos išlaidų sumos). Iš operatyvaus patikrinimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad, vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybė buvo teikiama ne valstybei, o kitiems, žemesnės eilės kreditoriams, t. y. 2017-07-28 sumokėta N. G. - 300 Eur; 2017-08-04 sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) - 1 500 Eur; 2017-08-11 sumokėta N. G. - 200 Eur; 2017-08-18 sumokėta N. G. - 125 Eur; 2017-08-25 sumokėta L. G. - 72,41 Eur; 2017-08-31 sumokėta N. G. - 125 Eur; 2017-09-05 sumokėta AB „(duomenys neskelbtini)“ - 1,03 Eur; 2017-09-08 sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) - 1 000 Eur. ir 6 Eur; 2017-09-20 sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) - 1 000 Eur ir 6 Eur; 2017-09-25 sumokėta L. G. - 72,41 Eur; 2017-09-29 sumokėta N. G. - 225 Eur; 2017-10-02 sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) - 1 000 Eur ir 6 Eur; 2017-10-10 sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) - 1 000 Eur ir 6 Eur; 2017-10-20 sumokėta N. G. - 200 Eur; 2017-10-23 sumokėta V. E. - 2 000 Eur; 2017-10-24 sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) - 501,51 Eur; 2017-10-26 sumokėta L. G. - 72,41 Eur; 2017-10-27 sumokėta N. G. - 125 Eur; 2017-10-30 sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 660,50 Eur ir 1 Eur; 2017-10-30 sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) - 324,54 Eur ir 3,99 Eur; 2017-11-07 sumokėta V. E. - 500 Eur; 2017-11-09 sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) - 386,36 Eur; 2017-11-10 sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) - 131 Eur; 2017-11-10 sumokėta G. N. - 125 Eur; 2017-11-13 sumokėta V. V. - 500 Eur; 2017-11-15 sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) - 206,28 Eur; 2017-11-24 sumokėta N. G. - 240 Eur; 2017-11-30 sumokėta L. G. - 72,41 Eur; 2017-11-30 sumokėta AB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) - 689,02 Eur; 2017-12-07 sumokėta N. G. - 175 Eur; 2017-12-15 sumokėta N. G. - 100 Eur; 2017-12-21 sumokėta L. G. - 72,41 Eur; 2017-12-22 sumokėta N. G. - 100 Eur; 2017-12-29 sumokėta V. V.- 2 630 Eur; 2017-12-29 sumokėta E. V. - 2 630 Eur; 2017-12-29 sumokėta V. V. - 3 500 Eur; 2018-01-12 sumokėta G. N. - 125 Eur; 2018-01-19 sumokėta N. G. - 125 Eur; 2018-01-26 sumokėta G. N. - 125 Eur; 2018-01-31 sumokėta L. G. - 72,41 Eur; 2018-02-09 sumokėta N. G. - 125 Eur; 2018-02-19 sumokėta N. G. - 200 Eur; 2018-02-20 sumokėta E. V. - 1 044,90 Eur; 2018-02-20 sumokėta V. V. - 2 937,91 Eur; 2018-03-06 sumokėta L. G. - 72,41 Eur; 2018-03-23 sumokėta N. G. - 200 Eur; 2018-03-30 sumokėta N. G. - 170 Eur; viso 27 788,91 Eur. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimai.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu nepripažino ir paaiškino, kad ANK 120 str. 1 d. gali būti taikomas tik bankroto bylos iškėlimo metu. Buvo vykdomi būtiniausi mokėjimai: komunalinės paslaugos, mokėjimai darbuotojams. Duomenys dėl jo vadovavimo įmonei laikotarpio nurodyti teisingi. Kasos duomenys teisingi. Buvo vykdomas remontas, atsiskaitymas su darbuotojais. Mano, kad gali spręsti, kokia tvarka turi būti mokama skola. Pirma eilė mokėjimų buvo mokesčiams, kuriems yra uždėtas areštas ir jie nusiskaito. Skolos sumažėjo maždaug 5 tūkstančiais. Mano, kad eiliškumas nustatomas tik bankroto bylos iškėlimo atveju. N. G. yra darbuotoja, L. G. – darbuotoja. E. V. – sūnus, dirba pagal patentą. Skyrė pinigus remonto darbams, nes stogas kiauras, bėgo. Nesuremontavus stogo, nuomininkai išsilaksto. Prašė išdėlioti ir atidėti skolos mokėjimą, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinti. Mokesčių inspekcijos motyvai, kad per silpna įmonė. Jei teismas manytų, kad yra kaltas, prašytų minimaliai bausti.

Liudytojas L. B. teisme parodė, kad su valstybės biudžetu yra atsiskaitoma trečia eile. Atsiskaitymai, pareiškime minimi nuo 1 iki 47, turėtų eiti žemesniąja eile. Pirma eile yra vykdomi atsiskaitymai dėl žalos, antra – pagal vykdomuosius dokumentus. Atsiskaitymai su darbuotojais vykdomi penkta eile. Šiuo atveju yra pažeistas atsiskaitymų eiliškumas, nes atsiskaitymai darbuotojams nėra vykdomi pagal vykdomuosius dokumentus. Visos pareiškime surašytos operacijos nuo 1 iki 47 yra nusižengimo dalykas. Įstatymas visiems vienodas ir tvarkos pažeisti negalima. Nereikia, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nors V. V. neprisipažino, kad padarė administracinį nusižengimą, tačiau jo kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais: VMI prie FM 2018 m. birželio 11 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-9), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos - žiniaraščio 2720 duomenimis už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2018-03-31 (b. l. 10-24), VMI prie FM išrašais apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestines prievoles (b. l. 25-35, 38-40), patikslintu pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 72-76), V. V. atsiliepimu į patikslintą pareiškimą (b. l. 110-113) bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nesilaikymo faktą ir priežastis.

Iš operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 6-9) matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota 2009 m. balandžio 27 d., nuo 2009 m. birželio 1 d. – pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja. Nuo 2017 m. liepos 26 d. įmonės direktorius yra V. V., kuris taip pat yra atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei atlieka kasininko funkcijas. VMI apskaitos informacinės sistemos 2018 m. gegužės 10 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka biudžetui sudarė 52 048,71 Eur, iš jų 46 524,99 Eur PVM ir 3 467,88 Eur šio mokesčio delspinigių, 1 843,89 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 84,62 Eur šio mokesčio delspinigių, 45 Eur už aplinkos teršimą ir 3,58 Eur šio mokesčio delspinigių, 42 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 6,10 Eur šio mokesčio delspinigių, 29 Eur žemės mokesčio ir 1,65 Eur šio mokesčio delspinigių.

Iš bendrovės kasos, bankų, atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų dokumentų ir tarpusavio susitarimų už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2018-03-31 nustatyta, kad bendrovės skola valstybės biudžetui 2017-04-01 sudarė 54 968,14 Eur, o 2018-03-31 sudarė 52 325,48 Eur. Bendrovės išlaidos per nurodytą laikotarpį 101 628,96 Eur, iš jų: sumokėtas darbo užmokestis - 8 953,93 Eur (9 % nuo išlaidų sumos), sumokėta VSDFV 6 150 Eur (6 % nuo išlaidų sumos), (duomenys neskelbtini) palūkanos pagal lizingo sutartis - 40 228,98 Eur (39 % nuo išlaidų sumos), sumokėta VMI prie FM 20 037,60 Eur (20 % nuo išlaidų sumos), sumokėta antstolių kontorai 6 951,88 Eur (7 % nuo išlaidų sumos), sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas 19 183,98 Eur (19 % nuo visos išlaidų sumos).

Iš bylos aplinkybių matyti, jog V. V. būnant įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2018 m. kovo 30 d. įmonės išlaidos atsiskaitymui su kitais kreditoriais, atskaitingais asmenimis pagal kasos knygą sudarė 27 788,91 Eur, kas iš esmės patvirtina, jog įmonės vadovas V. V. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM, t. y. V. V., turėdamas mokestinę nepriemoką VMI, kurios reikalavimai pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį tenkinami trečiąja eile, vykdė atsiskaitymus su įvairiais tiekėjais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.) bei darbuotojais (N. G., L. G.), kurių reikalavimai pagal minėtą įstatyminį reglamentavimą turėjo būti tenkinami atitinkamai penktąja eile, t. y. šiuo atveju tik po to, kai patenkinami atsiskaitymai su VMI.

Atsiliepime į patikslintą pareiškimą V. V. paaiškino, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, sąmoningai nesiekė išvengti pareigos mokėti pareiškėjui VMI priklausančius mokėjimus; buvo priverstas balansuoti tarp pareigos mokėti VMI mokėjimus ir užtikrinti vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ elementarų egzistavimą bei ūkinės komercinės veiklos tęstinumą, kaip garantiją (būtiną sąlygą), kad su VMI bus atsiskaityta iš įmonės uždirbtų pajamų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tikrintą laikotarpį išlaidų kitiems kreditoriams, be mokėjimų už komunalines paslaugas, neturėjo; vykdydama veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo nemokėti už teikiamas komunalines paslaugas, kitu atveju komunalinių paslaugų teikėjai nutrauktų paslaugų teikimą, ir įmonė būtų priversta stabdyti savo veiklą; pirkimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoje 1 225,15 Eur buvo būtinosios išlaidos, bendrovė pirko prilydomą stogo dangą, kuri buvo būtina sutvarkyti nuomojamų patalpų kiaurą stogą, kadangi šių darbų neatlikimas ir lėšų šiems darbams neskyrimas būtų sąlygojęs nuomos sutarčių nutraukimą, o tuo pačiu ir įmonės pajamų sumažėjimą, pareigą kompensuoti nuomininkams sutarties nutraukimo pasekmes, patirti bylinėjimosi išlaidas ir kt.; nuomojamų patalpų remonto darbus pagal tuo tikslu išimtus verslo liudijimus atliko pats ir E. V.; tai bendrovei leido sutaupyti lėšas, nes samdyta įmonė tokius darbus būtų atlikusi už didesnę kainą; VMI prie LR FM taip pat išskyrė mokėjimus grynaisiais pinigais laikotarpiu nuo 2017-07-28 iki 2018-03-30 N. G. ir L. G., sumoje 3 745,46 Eur; tiek N. G., tiek L. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos ir joms laikotarpiu buvo šiuo išmokėti atlyginimai; atlikdama grynaisiais pinigais šiuos mokėjimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarė jokio pažeidimo, nes to paties CK 6.930¹ straipsnio antras punktas nurodo antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus atsirandančius iš darbo sutarčių.

Akivaizdu, jog šiuo atveju V. V. neneigia vykdyto pasirinktinio atsiskaitymo su kreditoriais, ką, beje, nurodydamas panašias aplinkybes, patvirtino ir teisme, t. y., jog buvo vykdomas remontas, atsiskaitymas su darbuotojais; skyrė pinigus remonto darbams, nes stogas kiauras, bėgo; nesuremontavus stogo, nuomininkai išsilaksto; pirma eilė mokėjimų buvo mokesčiams, kuriems yra uždėtas areštas ir jie nusiskaito; mano, kad gali spręsti, kokia tvarka turi būti mokama skola.

Šiuo atveju vertinant mokėjimus, įvykdytus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, E. V., V. V., N. G., L. G., matyti, kad šie mokėjimai nelaikytini mokėjimais pirmos, antros arba trečios eilės, kaip šie atsiskaitymai yra apibrėžti CK 6.930¹ straipsnyje.

Ir nors V. V. nesutinka su institucijos išvada, jog šiuo atveju mokėdamas darbo užmokestį darbuotojoms N. G. ir L. G., jis nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymų eilės, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas nepateikė jokių duomenų, kad įmonės darbuotojams buvo išduoti vykdomieji dokumentai, kurie pagal CK 6.930¹ straipsnį suteiktų mokėjimo eilės pirmumą darbuotojams, bet ne valstybės biudžetui. Kadangi darbuotojams nebuvo išduoti vykdomieji raštai ar kiti vykdomieji dokumentai, mokėjimų jiems eiliškumas pagal įstatymą turėjo būti atliekamas penktąja eile, t. y. darbo užmokestis įmonės darbuotojams turėjo būti mokamas po įmokų į valstybės biudžetą.

Nesutiktina ir su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisme išreikšta pozicija, jog eiliškumas nustatomas tik bankroto bylos iškėlimo atveju. Priešingai nei mano pareiškėjas, teismas pažymi, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti, kas iš esmės šiuo atveju ir buvo nustatyta. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-697/2018).

Pastebėtina ir tai, jog teisės normų pažeidimai negali būti suprantami kaip negaliojantys, kuomet norima pateisinti įmonės tolimesnį veiklos vykdymą ar būtinąsias išlaidas. V. V., būdamas įmonės vadovas ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bet kuriuo atveju privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ši nuostata yra imperatyvi ir nei ji, nei kiti teisės aktai nenumato jokių išimčių, kuomet galima jos nepaisyti, kas reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. V. veika atitinka nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kadangi V. V., būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos, nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2018 m. kovo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Analogišką praktiką vertinant neteisėtus asmens veiksmus, kai pažeidžiami kreditoriaus VMI prie FM interesai, formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-697/2018; 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-176-574/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-168-485/2018 ir kt.).

V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ANK 35 str., 36 str.) nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (iki tol nebuvo padaręs analogiškų teisės pažeidimų), nusižengimo pobūdį, į tai, kad įsiskolinimas VMI yra šiek tiek mažėjantis (b. l. 75), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, V. V. už administracinį nusižengimą skirtina nuobauda – bauda, šiek tiek didesnė nei sankcijoje numatytas baudos minimumas, būtent – 1 500 Eur dydžio.

Teismų praktikoje mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai), konstatavimu. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Šiaulių apygardos teismo 2018-07-02 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-127-332/2018). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą (tame tarpe – tai, kad V. V. apskritai neigė padaręs nusižengimą), taip pat pateiktus V. V. duomenis apie jo gaunamą darbo užmokestį, sprendžia, kad šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių nėra. Taigi, taikyti V. V. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.