- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- eB2-333-796/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00114-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė (pirm.)
- Kreditorius
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Pareiškėjas
- MB "Alba Prima"
- Suinteresuotas asmuo
- BUAB "Notina", Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, "Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankroto administratorės mažosios bendrijos „Alba prima“ patikslintą pareiškimą atsakovui buvusiam UAB „Notina“ vadovui R. A. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Notina“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kreditoriai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Notina“ nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Alba prima“ kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl UAB „Notina“ bankroto pripažinimo tyčiniu dėl atsakovo R. A. veiksmų valdant BUAB „Notina“. Ieškovė pareiškimą grindžia šiais motyvais:
1.1 Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-824-796/2020 iškėlė bankroto bylą UAB „Notina“, nemokumo administratoriumi paskyrė MB „Alba prima“. Nurodo, kad pareiškimas BUAB „Notina“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindžiamas šios įmonės valdymo organų veiksmais (neveikimu) 2017–2019 metų laikotarpiu. Bankrotą pripažinti tyčiniu prašo vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu.
1.2 Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi įpareigojo UAB „Notina“ vadovą (vadovo pareigas ėjo suinteresuotas asmuo R. A.) per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla.
1.3 2020 m. liepos 10 d. reikalavimu ir 2020 m. gruodžio 22 d. pakartotiniu raginimu „Dėl turto, dokumentų ir antspaudo perdavimo“ nemokumo administratorius pareikalavo R. A. įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodytus įpareigojimus, Šie reikalavimai nėra įvykdyti ir iki šiol nemokumo administratorei MB „Alba prima“ neperduotas joks BUAB „Notina“ turtas, taip pat neperduoti šios bendrovės dokumentai.
1.4 Pažymi, kad iš UAB „Notina“ balanso už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. matyti, kad UAB „Notina“ turtinė padėtis 2016 m. gruodžio 31 d. buvo puiki, jos turtas įsipareigojimus viršijo net 257 557,00 Eur suma, o didelę turto dalį sudarė pinigai bei jų ekvivalentai (236 969,00 Eur). Todėl sunku suprasti, kaip esant tokiai puikiai bendrovės finansinei padėčiai 2016 m. gruodžio 31 d., jau 2019 m. bendrovė nevykdė prievolių savo kreditoriams, nemokėjo mokesčių valstybės biudžetams ir nėra jokio turto nei tenkinti bendrovės kreditorių reikalavimų, nei nemokumo administravimo išlaidų. Ištirti bendrovės nemokumo priežastis, kurios gali būti susijusios ir su baudžiamosios teisės draudžiamais veiksmais, yra neįmanoma, nes buvęs UAB „Notina“ vadovas R. A. sąmoningai neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, o finansinių atskaitomybių už 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. buvęs UAB „Notina“ vadovas R. A. VĮ Registrų centrui nepateikė.
1.5 Buvusiam UAB „Notina“ vadovui R. A. sąmoningai nemokumo administratorei MB „Alba prima“ neperdavus buhalterinės apskaitos dokumentų ir nevykdžius Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų nėra įmanoma nustatyti UAB „Notina“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo dydžio ir struktūros. Todėl yra neįmanoma įvertinti ir šios bendrovės nemokumo priežasčių, tai tiek pagal teisinį reguliavimą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai), tiek pagal teismų praktiką sudaro pagrindą UAB „Notina“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pareiškimas buvo priimtas ir išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims. Nemokumo administratorius buvo įpareigotas apie teismui paduotą pareiškimą pranešti kreditoriams.
3. Pareiškimas atsakovui R. A. buvo siunčiamas visais byloje žinomais jo gyvenamosios vietos adresais, taip pat elektroninio pašto adresu, tačiau duomenų, kad pareiškimas R. A. būtų įteiktas, byloje nebuvo gauta. VSDFV duomenimis, R. A. nedirba. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškimas atsakovui R. A. įteiktas 2022 m. vasario 14 d. CPK 130 straipsnyje nustatytu viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo nepateikė
4. 2021 m. lapkričio 17 d. teisme gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsiliepimas į BUAB „Notina“ administratoriaus pareiškimą dėl UAB „Notina“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismo prašo dėl BUAB „Notina“ nemokumo administratoriaus pareiškimo Dėl UAB „Notina“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti teismo nuožiūra ir civilinę bylą nagrinėti VSDFV Klaipėdos skyriaus įgaliotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Nr. e2B-824-796/2021 UAB „Notina“, bankroto administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Alba prima“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 8 d. Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, jog R. A. nuo 2013 m. birželio 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Notina“ vadovas ir vienintelis akcininkas.
Dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymo
6. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reguliuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad materialiniams teisiniams santykiams taikomi šių santykių atsiradimo metu galioję įstatymai. ĮBĮ materialiosios teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas ir kt. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Vadinasi, prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausiuose išaiškinimuose dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui taikytino teisinio reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32–33 punktai; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 51 punktas).
8. Bankroto pripažinimas tyčiniu nagrinėjimu atveju turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ, nes pareiškimas BUAB „Notina“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindžiamas šios įmonės valdymo organų veiksmais (neveikimu) 2017–2019 metų laikotarpiu, t. y. iki JANI įsigaliojimo.
9. Nemokumo administratorė BUAB „Notina“ bankrotą pripažinti tyčiniu prašo vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris numato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, taip pat ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuris nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba nesutvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Dėl tyčinio bankroto sampratos ir įrodinėjimo
10. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
11. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
12. Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6 – 8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.
Dėl tyčinio bankroto pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą
13. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
14. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
15. Nemokumo administratorius patikslintame ieškinyje nurodo, jog buvęs UAB „Notina“ vadovas R. A. nepateikė VĮ Registrų centrui finansinių atskaitomybių už 2017, 2018 ir 2019 metus. Iš byloje nemokumo administratorės pateikto Juridinių asmenų registro išrašo, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria UAB „Notina“ iškelta bankroto byla nustatyta, kad VĮ Registrų centrui bendrovės balansai už 2017, 2018 ir 2019 metus nebuvo pateikti.
16. Pažymėtina, jog nemokumo administratorė byloje įmonės valdymo organo, vadovo R. A., įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytų pareigų nevykdymą įrodinėja tik tuo, jog R. A. nevykdė savo kaip vadovo ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos būti atsakingam už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą. Teismo vertinimu, vien faktinės aplinkybės, kad R. A. būdamas UAB „Notina“ vadovu neužtikrino, kad būtų pateikti bendrovės finansiniai dokumentai VĮ Registrų centrui už 2017–2019 metus, konstatavimas savaime negali būti pakankamas pagrindas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Šios nutarties 15 punkte teismo nustatytos aplinkybės nepagrindžia, kad finansinių atskaitomybių nepateikimas lėmė sąmoningai blogą įmonės valdymą ir įmonės nemokumą arba lėmė sąmoningai blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminį pablogėjimą. Atsižvelgus taip pat į tai, jog byloje nemokumo administratorius neįrodinėjo, kad R. A. veiksmai, neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų, buvo atliekami tyčia siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo ar turint tikslą įmonę privesti prie bankroto, nemokumo administratoriaus prašymas pripažinti UAB „Notina“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu netenkintinas.
Dėl tyčinio bankroto pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą
17. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba nesutvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinę, jog remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galbūt patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Dėl to ir būtina įvertinti, ar dėl bankroto administratorės nurodytų dokumentų neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 ir 29 punktai).
19. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Notina“. Bankroto administratore paskyrė MB „Alba Prima“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 8 d. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi bankrutuojančios BUAB „Notina“ vadovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. BUAB „Notina“ vadovas buvo R. A.. Dokumentai ir turtas nemokumo administratorei turėjo būti perduoti iki 2020 m. liepos 23 d. Nemokumo administratorė nurodo, kad BUAB „Notina“ buvęs vadovas dokumentų ir turto neperdavė.
20. Byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių buvęs įmonės vadovas neperduoda visų BUAB „Notina“ dokumentų ir turto. Teismas taip pat neturi jokių objektyvių duomenų apie tai, kad buvo paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai.
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnis numato, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. „Liteko“ sistemoje susipažinus su civiline byla Nr.eB2-16-796/2022 dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Notina“ nustatyta, jog nemokumo administratorius toje byloje tris kartus kreipėsi į teismą su prašymais skirti R. A. baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartyje numatyto įpareigojimo perduoti įmonės turtą ir dokumentus nevykdymo.
22. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. ir 2021 m. kovo 10 d. nutartimis buvo netenkinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Notina“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Alba Prima“ prašymai dėl baudos skyrimo bendrovės buvusiam vadovui R. A.. Teismas šiose nutartyse nurodė, kad buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas jam tenkančią pareigą perduoti turtą ir dokumentus gali įvykdyti tik tokiu atveju, jei apie šią pareigą jis žino, nes tik tokiu atveju jis gali būti laikomas kaltu dėl padaryto pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad R. A. žinoma apie jam teismo taikomą įpareigojimą (perduoti dokumentus ir turtą administratorei). Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartimi teismas paskyrė BUAB „Notina“ buvusiam vadovui R. A. 3 Eur baudą už kiekvieną Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki įpareigojimų įvykdymo. Nustatė, kad maksimali išieškotina iš R. A. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 5 000 Eur. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, jog neginčytinų duomenų apie Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties įteikimą asmeniškai R. A. nėra. Tačiau byloje buvo patvirtintas R. A. kreditinis reikalavimas, kilęs iš apskaičiuoto, bet jam neišmokėto darbo užmokesčio. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 9 d. iš Garantinio fondo lėšų į BUAB „Notina“ darbuotojo R. A. sąskaitą banke buvo pervesta 2 883,09 Eur suma, todėl R. A. būdamas UAB „Notina“ vadovu iki bankroto bylos iškėlimo ir kaip vidutiniškai atidus ir protingas asmuo turėjo suprasti, kad pinigai iš Garantinio fondo išmokami, tik kai įmonei yra iškelta bankroto byla, o tokiu atveju bankrutuojančios įmonės vadovas turi pareigą susisiekti su nemokumo administratoriumi ir perduoti jam įmonės dokumentus ir turtą. Taigi R. A. jau yra teismo nubaustas už tai, jog nevykdo savo kaip UAB „Notina“ vadovo pareigos perduoti nemokumo administratoriui turtą. Teismas taip pat pažymi, jog šioje byloje nemokumo administratorius nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, taip pat nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. A. neginčytinai žino apie teismo įpareigojimus perduoti dokumentus ir turtą nemokumo administratoriui.
23. Be to, iš BUAB „Notina“ bankroto bylos nustatyta, jog bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Bankroto byloje administratoriaus prašymu yra priimta nutartis pripažinti įmonę bankrutavusią ir likviduoti dėl bankroto. 2020 m. spalio 27 d. įvykusio BUAB „Notina“ kreditorių susirinkimo metu pristatytoje administratoriaus ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Notina“ turtą sudaro debitiniai įsiskolinimai: NordiCon Construction, AB, įsiskolinimas 121 618,98 Eur, Konstal, AB, – 7442,30 Eur, Vasbag, AB, – 3 907,28 Eur, RB PB Bygga, AB, – 2 692,74 Eur, UAB „Haustor“ skola 11,63 Eur. Administratorius byloje nurodė, kad tam tikrą informaciją byloje pateikė įmonės buhalteriją tvarkiusi UAB „Viskas įmonėms“ buhalterė L. K. (2020 m. lapkričio 17 d. raštas DOK-17733 ir 2021 m. sausio 15 d. raštas Nr.DOK-764). Įvertinus tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog tam tikrus buhalterinius apskaitos dokumentus nemokumo administratorė susirinko savo iniciatyva iš bendrovės kreditorių, buvusios įmonės buhalterės. Tikėtina, kad įmonės vadovas jokių kitų bendrovės dokumentų gali ir neturėti.
24. Pagal formuojamą teismų praktiką vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas pats savaime neteikia pagrindo pripažinti bankrotą buvus tyčinį. Tačiau priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių įmonės dokumentų neperdavimas gali būti tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-381/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-822-407/2018). Kartu pažymėtina, kad, nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tai reiškia, kad minėtu pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783-381/2020).
25. Kaip jau buvo nurodyta nutarties 23 punkte bendrovės kreditoriai yra žinomi, jų finansinius reikalavimus pagrindžiantys dokumentai egzistuoja, bankroto byloje nebuvo kilę ginčų dėl kreditorių finansinių reikalavimų buvimo fakto, dydžio ir kitų aspektų, jie yra teismo patvirtinti. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Taip pat nėra įrodymų, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma sąmoningai netinkamai, siekiant, kad BUAB „Notina“ taptų nemoki. Todėl teismas mano, jog byloje neįrodyti tyčinio bankroto požymiai, nurodyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, o vien nemokumo administratoriaus nurodytos deklaratyvių motyvų dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos šiuo atveju nepakanka konstatuoti esant tyčinio bankroto požymiams pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
26. Teismas pažymi, kad teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose negali būti suprantama kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti įrodymus dėl kiekvieno galimo neteisėtos veikos epizodo įtakos bendrovės mokumui, t. y. teismui negali būti perkeliama įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo atsiradimo ar esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo priežastinio ryšio įrodinėjimo našta. Šaliai nepateikus duomenų, kad toks priežastinis ryšys egzistuoja, teismas konstatuoja tyčinį bankrotą esant neįrodytą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-773-1120/2021).
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo BUAB „Notina“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nemokumo administratorius neįrodė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių, patvirtinančių UAB „Notina“ privedimą prie bankroto tyčia. BUAB „Notina“ nemokumo administratoriaus pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. BUAB „Notina“ nemokumo administratorė nurodė, kad už pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu paruošimą turėjo 508,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias teismo prašo priteisti iš R. A.. Jas prašo priteisti nemokumo administratorei MB „Alba prima“, nes šios išlaidos patirtos nemokumo administratoriaus, kadangi pati UAB „Notina“ neturi jokio turto.
29. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi BUAB „Notina“ pareiškimas atmestinas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti bankroto administratorės mažosios bendrijos „Alba Prima“ pareiškimo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Notina“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
R. A. nutartį išsiųsti visais byloje esančiais jo gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, elektroniniu paštu, papildomai įteikti viešo paskelbimo būdu.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.