Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-09-28 · Civilinė byla Nr. e2A-454-252/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-04-29Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-28Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-28
Bylos Nr.
e2A-454-252/2021
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00659-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Vygintas Mažuika
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)

Civilinė byla Nr. e2A-454-252/2021 Proceso Nr. 2-30-3-00659-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.18.3; 2.3.5.2.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 28 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021-04-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-406-732/2021 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė pakeisti (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3 punktą ir iš atsakovo priteisti nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Eur nuo 2020-12-01 iki dukros pilnametystės. 2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė dukra. (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, pagal kurios 3 punktą atsakovas dukros išlaikymui įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 250 Lt iki vaiko pilnametystės, o jeigu mokysis dieniniuose skyriuose – ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus. 3. Ieškovė nurodė, kad pagal šalių susitarimą atsakovas dukrai mokėjo po 250 Eur dydžio išlaikymą. O nuo (duomenys neskelbtini) dukros vardu atidarė jos asmeninę sąskaitą. Laikotarpiu nuo sąskaitos atidarymo atsakovas ieškovei kas mėnesį pervesdavo po 250 Eur dukros išlaikymui ir papildomai - skirtingo dydžio pinigines sumas – iki (duomenys neskelbtini) pervedė 2 120 Eur, kas sudaro mėnesiui po 130 Eur papildomą išlaikymą. 4. Nuo 2020 m. rudens nutrūkus dukros ir tėvo ryšiams, atsakovas atsisakė teikti dukrai mokėtą papildomą išlaikymą pervedant pinigus į jos sąskaitą. 5. Nurodė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) į dukros sąskaitą yra pervedęs 10 000 Eur sumą ateičiai dukros mokslams ir sutarta šių pinigų dabar nenaudoti. 6. Nurodė, kad dukros išlaikymui reikia 815 Eur per mėnesį – 300 Eur maistui, 77 Eur -mokesčiams, kurui, 55 Eur - atostogoms, poilsiui, 28 Eur - kirpyklos paslaugoms, 130 Eur vitaminams, vaistams, higienos priemonėms, stomatologo paslaugoms ir pan., 100 Eur - drabužiams, avalynei, 50 Eur - mokyklos reikmenims, pramogoms, pomėgiams, lavinimui, 10 Eur - stuburo masažui. Atsižvelgus į ekonominę situaciją Lietuvoje, į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatą, pasikeitusius poreikius, įvertinus atsakovo galimybes, atsakovo teiktina išlaikymo suma mėnesiui turėtų būti ne mažesnė nei 400 Eur. 7. Pažymi, kad šalių dukra gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute, kurį ieškovė pirko (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovė turi (duomenys neskelbtini) m. gamybos automobilį. Atsakovas turi savo verslą. Ieškovės žiniomis, yra ilgametis (duomenys neskelbtini) klubo rėmėjas - finansuotojas, (duomenys neskelbtini) mėnesį tapo kreditoriumi - finansuotoju ir paskolino atitinkamai bendrovei 20 000 Eur. 8. Dukra lanko gimnaziją, ji turi odos susirgimą aknę, žandikaulio sąnario problemų, jaunatvinę stuburo osteochondrozę skoliozę. Dukrą auginančiai ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas vaikui, tėvas minimaliai dalyvavo vaiko gyvenime, itin retai matydavosi su dukra, bendravimas nuo nutrūkęs, atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos prižiūrint dukrą. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2021-04-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Molėtų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir iš atsakovo priteisė nepilnametei (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-12-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė (duomenys neskelbtini) nepilnametei (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, priteisė iš ieškovės 30,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai. Priteisė iš atsakovo 26,74 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. 10. Teismas konstatavo, kad iš atsakovo ir ieškovės pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas savo pareigą mokėti išlaikymą dukrai vykdė sąžiningai, reguliariai. Nuo 2009 m. vasario mėnesio, t. y. praėjus 4 metams po to, kai sprendimu buvo priteistas 250 Lt dydžio išlaikymas dukrai, atsakovas ėmė mokėti didesnes išlaikymo sumas, o nuo 2017 m. ėmė mokėti išlaikymą po 250 Eur per mėnesį. 11. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. atsakovas dukrai į jai atidarytą sąskaitą pervedė 2 270 Eur, kurie įvardinti kaip dovana arba dienpinigiai. Be to, atsakovas 2020 m. kovo – birželio mėnesiais pervedė viso 380 Eur (du kartus po 90 Eur ir 2 kartus po 100 Eur), o 2020 m. liepos mėnesį viso pervedė 550 Eur, 2020 m. lapkritį – 150 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas liepos mėnesį pervedė 5 kartus didesnę sumą, nei ankstesniais mėnesiais, teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad atsakovas nuo rudens nemokėjo papildomo išlaikymo į dukters sąskaitą. 12. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjant bylą, (duomenys neskelbtini) į dukters sąskaitą atsakovas pervedė 500 Eur (paskirties laukelyje nurodydamas, kad tai pinigai artėjančių Velykų proga kompiuteriui nusipirkti). Be to, (duomenys neskelbtini) atsakovas kaip dovaną į dukters sąskaitą pervedė 10 000 Eur, kurie šalių teigimu skirti dukros studijoms. Taipogi iš sąskaitų išrašų matyti, kad 2018 m. lapkritį atsakovas ieškovei papildomai pervedė 510 Eur stomatologo išlaidoms padengti (iš ieškovės pateikto odontologijos klinikos išrašo matyti, kad 2018 m. lapkritį už paslaugas ir kapą viso buvo sumokėta 550 Eur), 2019 m. pervesta 166,38 Eur daugiau (skaičiuojant, kad kas mėnesį mokamas 250 Eur išlaikymas), iš kurių didžioji dalis, kaip nurodyta, yra už skiepus. 13. Teismas pirmiau aptartų duomenų pagrindu sprendė, kad atsakovas niekada nevengė savo pareigos išlaikyti dukrą, taip pat vertino, jog duomenų, kad ieškovė būtų reikalavusi sumas, viršijančias šalių sutartą 250 Eur per mėnesį sumą, pervedinėti į jos sąskaitą, taip pat nėra. 14. Teismas pasisakė, kad atsakovas reguliariai mokėdamas 250 Eur dydžio išlaikymą, netraktavo to kaip permokos, tarp šalių nebuvo ginčo dėl šių lėšų panaudojimo, taigi atsakovas pripažino, kad nuo 2017 m. būtiniausiems dukros poreikiams patenkinti būtinas 250 Eur dydžio išlaikymas. Tačiau ieškovė nurodo, kad tokia suma nebėra pakankama ir, kad papildomos lėšos tapo manipuliacijos įrankiu, todėl siekia nustatyti konkrečią atsakovo mokėtiną išlaikymo sumą. 15. Teismas nustatė, kad sumos maistui, poilsiui, vitaminams, atsakovo yra ginčijamos, kaip ir išlaidos vairavimo kursams, nes dukra į tuos kursus net nėra užsiregistruota. Teismas pripažino pagrįstomis abejones dėl vairavimo kursų įtraukimo į patiriamas išlaidas ir vertino, kad yra pagrindas mažinti 130 Eur/mėn. išlaidas, skirtas vitaminų, vaistų, higienos, kosmetikos, buitinės chemijos priemonių, parfumerijos, namų apyvokos reikmenų įsigijimui iki 80 Eur per mėnesį. 16. Teismas nenustatė pagrindo ieškovės nurodomas šalių dukros sveikatos problemas vertinti kaip naujas ir sprendė, kad papildomos išlaidos sveikatai, lyginant su 2017-2018 m., kuomet atsakovas mokėjo 250 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, nėra susidariusios. Ieškovės nurodytas išlaidas maistui, atsižvelgdamas į ekonominę situaciją, į tai, kad šalių dukra yra 17 metų paauglė, mėgsta aktyvų laisvalaikį, maistą valgo tiek namuose, tiek, kaip matyti iš jos sąskaitos išrašų, perka ir savarankiškai, laikė ne per didelėmis ir atitinkančiomis protingumo kriterijų. 17. Be to, teismas reikalingo išlaikymo dydį mažino ir 70 Eur suma, kuri teikiama kaip valstybės išmoka nepilnamečiams vaikams ir sprendė, kad (duomenys neskelbtini) išlaikymo suma per mėnesį sudaro 630 Eur. 18. Teismas, įvertinęs ieškovės gaunamas pajamas iš darbinės veiklos, turimą turtą, atsakovo deklaruotas pajamas ir kitas turtinei padėčiai nustatyti reikšmingas aplinkybes, vertino, kad nors atsakovo pajamos dėl pandemijos, tikėtina, gerokai sumažėjo, jo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, į tai, kad vaikas faktiškai laiką leidžia tik su ieškove, taigi jai tenka papildomos prievolės, susijusios su kasdieninių, einamųjų dukters poreikių tenkinimu, iš atsakovo dukters naudai priteisė kiek didesnę išlaikymo sumą, t. y. 350 Eur. 19. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad tai, jog ieškiniu prašoma priteisti išlaikymą tik iki pilnametystės, o ne, kaip buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, iki 24 metų amžiaus, jei dukra mokysis dieniniuose skyriuose, pažeidžia nepilnametės dukters interesus, pažymėdamas, kad išlaikymas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams, nes priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Juolab, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas dukrai į sąskaitą pervedė 10 000 Eur, kurie, kaip nurodė abi šalys, yra tikslinės paskirties – skirtos būtent studijoms. 20. Įvertinęs, kad dėl išlaikymo padidinimo ieškovė į atsakovą kreipėsi dar 2020 m. rudenį (neteisminė mediacija vyko nuo (duomenys neskelbtini)), teismas sprendė, kad yra pagrindas išlaikymą padidinti nuo 2020-12-01, kaip to prašo ieškovė. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 21. Apeliaciniu skundu atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021-04-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Kitoje dalyje ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. 22. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atidėdamas teismo sprendimo paskelbimą ilgesniam nei dvidešimt dienų terminui, pažeidė CPK 252, 253 straipsnius bei 269 straipsnio 1 dalį. Be to, teismas pradėjo klausyti baigiamųjų kalbų net neišklausęs valstybės institucijos išvados, atsakovo atstovui atkeipus į tai dėmesį bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, tačiau institucija jau galėjo remtis ir rėmėsi ieškovės atstovės pasakyta baigiamąja kalba. 23. Teismo daromi procesiniai pažeidimai lėmė tai, jog teismas ir priimdamas sprendimą toliau darė pažeidimus, vertindamas įrodymus, apie kai kuriuos visai nepasisakydamas. Teismas be pagrindo atmetė atsakovo argumentus jog jis mokėdavo daugiau nei tris kartus didesnes mėnesines įmokas bei papildomai pervesdamas dukters išlaikymui įvairaus dydžio sumas tiek ieškovei, tiek tiesiogiai į dukros sąskaitą. 24. Sprendime visiškai neįvertinti atsakovo banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog atsakovas buvo sumokėjęs 14 779,76 Eur išlaikymo daugiau nei priteista, t. y. yra susidariusi išlaikymo permoka. Mano, kad galima konstatuoti, jog išlaikymas iki dukters pilnametystės yra sumokėtas. 25. Be to, teismas pakeisdamas priteistą išlaikymą, jį nustatė tik iki pilnametystės, kai tuo tarpu šalys buvo susitariusios ir teismo sprendimu išlaikymas buvo nustatytas iki vaikui sukaks 24 metai, jeigu mokysis dieniniuose skyriuose. Kas iš esmės nėra draudžiama, nes tokia praktika formuojama kasacinio teismo. 26. Mano, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė pasikeitusio nepilnamečio vaiko poreikių, juo labiau, esant karantinui, judėjimo ir kitokiems apribojimams, todėl negalimas ir išlaikymo padidinimas, nuo mokamo 250 Eur išlaikymo. Nurodo, kad 570 Eur per mėnesį yra optimali suma, kuri užtikrina ne tik būtiniausius vaiko poreikius. 27. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šalių turimą turtą, jo vertę, bei gaunamas pajamas. Ieškovės turimo nekilnojamojo turto vertė žymiai didesnė nei teismas nurodė. Kai atsakovas nekilnojamojo turto visai neturi. Atsakovo turimos santaupos, negaunant pajamų šiuo karantino laikotarpiu, mažėja. Ieškovės grynosios pajamos apie 1 000 Eur per mėnesį, kai atsakovo pajamos per mėnesį būtų tik apie 387,12 Eur, o išlaidos per laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2021-03-20 yra 11 546,74 Eur. Tai pagrindžia, kad tėvo turtinė padėtis pasikeitė į blogesnę pusę. Teismas nukrypo nuo tėvų valdžios lygybės principo, nors būtent ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. 28. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė nepagrindė jokio išlaikymo įsiskolinimo, nepateikė duomenų, jog negalėjo nepilnametės dukros išlaikyti, sumokėti mokesčius ar apmokėti kažkokias paslaugas. O pirmosios instancijos teismas nemotyvavo dėl kokių priežasčių pagrindas išlaikymą padidinti atsirado nuo 2020-12-01. Tokiu būdu neaišku, kodėl išlaikymas turėtų būti priteistas nuo 2020-12-01, o ne nuo ieškinio padavimo teismui dienos. 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistu. 30. Nurodo, kad dukra gyvena su ja, jai tenka kasdieniniai dukros aprūpinimo ir išlaikymo rūpesčiai, atsakovas neaugina dukros, su ja net nesimato, jos nepasiima iš viso, nepatiria jokių nepatogumų, visiškai nesirūpina dukros priežiūra, poreikiais, interesais, nėra faktinio laiko leidimo su vaiku, todėl nors ir itin minimalus nukrypimas nuo lygių dalių principo, kaip šiuo atveju 35 Eur, teikiant jai išlaikymą yra visiškai pagrįstas. 31. Nepilnametės dukros poreikių skaičiavimai buvo pateikti ieškinyje lentelėse, buvo atkreiptas dėmesys, kad čia neįskaičiuotos tokios išlaidos kaip dukros ilgamečio augintinio - katino priežiūrai reikalingos išlaidos, reikiamas būsto remontas, gedimų šalinimas, baldų, buitinės technikos, elektronikos įsigijimo ar atnaujinimo, automobilio eksploatavimo išlaidos ir pan., kas taip pat reikalauja papildomų lėšų. Be to, teismas ženkliai sumažino prašomą priteisti išlaikymo dydį nuo 815 Eur iki 630 Eur per mėnesį. Nors atsakovas nesutiko su kai kuriomis pateiktomis dukros poreikių skaičiavimo lentelėje sumomis, tačiau savo tokios pozicijos ir savo skaičiavimų jokiais konkrečiais įrodymais nepaneigė 32. Atsakovas nuo sąskaitos dukros vardu atidarymo ((duomenys neskelbtini)) iki 2020 m. lapkričio į dukros sąskaitą pervedė jos asmeninėms išlaidoms 2 120 Eur, kas per 16 mėnesių sudaro mėnesiui po 130 Eur skirtą papildomą išlaikymą dukrai. Tokiu atveju bendra išlaikymui skirta suma, ją susumavus su greta mokamo 250 Eur išlaikymo, per 16 mėnesių buvo po 380 Eur mėnesiui, o dabar atsakovas net nesutinka su mažesne priteista suma, kuri tokia priteista dar ir nukrypstant nuo lygių dalių principo. 33. Atsakovas ir dabar moka po 250 Eur mėnesiui, kas įrodo, kad jis pripažįsta, jog viso išlaikymo iki pilnametystės nėra sumokėjęs ir jį tęsia bei visada nurodo už kokį laikotarpį moka tą išlaikymą savo pavedimų mokėjimų paskirtyje, todėl argumentavimas neva tai permoka ar galimai išlaikymo mokėjimas į ateitį yra nepagrįsti. 34. Pats atsakovas yra nurodęs, kad gyvena pas draugę su jos 2 vaikais, kurių vienas suaugęs, bei duoda draugei kas mėnesį po 400 Eur už tai, kad ten gyvena ir savo būsto neturi. Dukrai išlaikymas priteistas prieš (duomenys neskelbtini) metų, akivaizdu, kad vaikui augant, jo poreikiai didėja, atsirado ir specialiųjų poreikių (odos susirgimas aknė, stuburo problemos, žandikaulio sąnario problemos), keitėsi pragyvenimo lygis, ekonominė situacija, valiuta, kainos, todėl akivaizdu, kad net ir tiems patiems poreikiams patenkinti reikalingos didesnės piniginės išlaidos. 35. Nuo (duomenys neskelbtini) metų keitėsi ne tik vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Atkreipia dėmesį, kad sprendime netiksliai nurodoma jos deklaruota metinė pajamų suma už 2019 m., t. y. 15 208,10 Eur yra suma neatskaičius mokesčių. Nurodo, kad iš dukros sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas faktiškai iki mediacijos inicijavimo ((duomenys neskelbtini)) nemokėjo 2020 m. rudens laikotarpiu papildomo išlaikymo dukrai. Vėlesnės pervestos pinigine forma dovanos dukrai po mediacijos inicijavimo, tiek bylos nagrinėjimo metu (dukros gimtadienio, Kalėdų, Velykų proga) teikiamos laisva valia neįskaitytos į išlaikymą. 36. Nurodo, kad atsakovo įmonės turimas įgytas turtas, pinigai įmonės sąskaitoje, ne vien tik gaunami dividendai yra atsakovo turtinę padėtį parodantis kriterijus, jo santaupos ir atitinkamai išlaidos neparodo, kad atsakovas gyvena taupiai ar itin sunkiai finansiškai verčiasi, kad negalėtų leisti sau teikti anksčiau teikto dydžio išlaikymą. 37. Išlaikymo padidinimas nuo 2020-12-01 sąlygotas tuo, kad dėl išlaikymo padidinimo į atsakovą ji kreipėsi dar 2020 m. rudenį, o neteisminė mediacija vyko nuo (duomenys neskelbtini). 38. Nesutinka su apelianto argumentais, kad išlaikymo suma buvo užaukštinta. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nekėlė abejonių dėl jos nurodytų sumų poreikių lentelėje, ginčijo ieškinį kitais pagrindais, o jau teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pradėjo klausinėti ar ji gali pateikti įrodymus, pagrindžiančius vienus ar kitus poreikius ir pan., o kai pačiam atsakovui atėjo eilė būti apklaustam, jis nepanoro dalyvauti tolimesniame bylos nagrinėjime. 39. Ieškovė pabrėžia, kad atsakovo išlaidos per dieną pagal jo pateiktus duomenis sudaro 46 Eur dienai, kai dukrai jo nuomone pakanka 8 Eur dienai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo pajamos iš verslo sumažėjo. Prasidėjus teisminiams procesams jis (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių. Taip pat byloje pateikta paskolos sutartis, kur matyti, kad atsakovas 2020 metais vasario mėnesį tapo kreditoriumi - finansuotoju ir paskolino atitinkamai bendrovei 20 000 Eur, ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pelno dar negauna iš šios investicijos. Atsakovas yra vienas iš dviejų MB (duomenys neskelbtini) narių, lygiomis dalimis valdantis sėkmingai veiklą vykdančią įmonę, kuri turi pinigų sąskaitose, ilgalaikio materialaus turto, taip pat MB (duomenys neskelbtini) narys (veikla laikinai sustabdyta nuo (duomenys neskelbtini)), gaunantis dividendus (2018 m. – 39 648,60 Eur; 2019 m. – 27 558,91 Eur; 2020 m. – 35 325,22 Eur). 40. Pabrėžia, kad atsakovas yra sveikas, jauno ir darbingo amžiaus, turintis visas galimybes užsitikrinti dar didesnes savo pajamas, neturi daugiau išlaikytinių, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti ir savo padėtį pagerinti, jei laiko, kad jo finansinės padėties pablogėjimas neleidžia teikti vaikui reikiamo dydžio išlaikymo. Teisėjų kolegija konstatuoja : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 42. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: apgyvendinimo 2021 m. liepos mėnesį Palangoje patvirtinančias išlaidas, kirpyklos ir kosmetologo paslaugų įkainius, drabužių ir kosmetikos užsakymų išrašus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apgyvendinimo Palangoje išlaidos ir dalis išlaidų drabužių ir kosmetikos priemonių užsakymams internetu yra patirtos po ginčijamo teismo sprendimo, tad pirmosios instancijos teismas priimdamas savo sprendimą vadovautis jais negalėjo. Kitos gi išlaidos patirtos iki bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo. Spręsti, kad ieškovės teisės įrodinėjimo procese buvo kaip nors suvaržytos, nėra jokio pagrindo. Nurodytos išvados paneigia sąlygų papildomų dokumentų prijungimo apeliaciniame procese egzistavimą (CPK 314 straipsnis), todėl dokumentai nepriimami ir nagrinėjant apeliacinį skundą nebus vertinami. 43. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, teisėtumo ir pagrįstumo. 44. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). 45. Taigi tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (LAT 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (LAT 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). 46. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą ginčo šalių dukrai grindė padidėjusiais jos poreikiais, kurie nulemti tiek amžiaus, tiek sveikatos būklės ir iš dalies - pasikeitusios šalies ekonomine padėtimi. 47. Bylos duomenimis teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatytas 72,41 Eur (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, t.y. Molėtų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas jau nuo 2009 m. savanoriškai teikė didesnį išlaikymą dukrai, nei tai buvo nustatyta teismo sprendimu, o nuo 2017 metų, t.y. kuomet dukrai buvo 13-14 metų ir 250 Eur išlaikymą, kuris jo vertinimu neturėtų būti didinamas. Atsižvelgiant į šalių dukros amžiui būdingus poreikius, pomėgius, taip pat valstybėje įvykusius ekonominius pokyčius, akivaizdu, kad teismo vertinimas dėl nepilnametės ginčo šalių dukters išlaikymo padidinimo būtinybės yra pagrįstas. 48. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad atsižvelgus į jo mokėtas sumas, skirtas dukros išlaikymui konstatuotina, jog išlaikymas iki dukros pilnametystės yra sumokėtas, ar, kad yra susidariusi išlaikymo permoka. 49. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad tarp jo ir ieškovės buvo susitarimas dėl išlaikymo į priekį (avansu) teikimo. Tokius atsakovo teiginius paneigia ir jo teikto išlaikymo suma, kuri, skaičiuojant priteistą išlaikymą iki dukros pilnametystės, jį ženkliai viršija. Be to, atsakovas, pervesdamas lėšas kaip išlaikymą, nenurodydavo, kad jis mokamas avansu, ar, kad jis mokamas už vėlesnį laikotarpį. Kita vertus, jis nereiškė ir priešieškinio dėl išlaikymo permokos įskaitymo, tad peržengti ieškiniu suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas ir spręsti, kai nėra ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo ir atsakovas nereiškė priešieškinio su savarankišku reikalavimu, dėl apeliaciniame skunde paskaičiuotos sumos -14 779,76 Eur kaip išlaikymo permokos, teismas neturėjo jokio pagrindo. 50. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus apie ką yra pasisakęs kasacinis teismas 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016. Tad vien dėl to, kad atsakovas pervesdavo didesnes išlaikymo sumas, nei buvo nustatyta teismo sprendimu, nesuponuoja ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo nepagrįstumo. 51. Nagrinėjamu atveju pakeisdamas priteisto išlaikymo dydį ir nustatydamas jį iki šalių dukros pilnametystės, o ne iki (duomenys neskelbtini) sukaks 24 metai, jeigu ji mokysis dieniniuose skyriuose, teismas jokių materialinės ar procesinės teisės normų nepažeidė. Pasirinkta ieškovės pozicija šiuo klausimu, neleidžia spręsti apie šalių nepilnametės dukros interesų pažeidimą. Priimtas procesinis sprendimas, šalių dukrai sulaukus pilnametystės neužkerta kelio jai esant tokiam poreikiui, kreiptis dėl išlaikymo tiek iš atsakovo, tiek iš ieškovės, gavimo teismine tvarka. Apelianto cituojama kasacinio teismo praktika šiais apeliacinio skundo argumentais visgi neatitinka ginčijamos situacijos, nes nagrinėjamos civilinės bylos ir apeliaciniame skunde nurodomos LAT civilinės bylos Nr. e3K-3-229-421/2020, kurioje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvų teisę santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitarti dėl pilnametystės sulaukusio vaiko išlaikymo, aiškinimo ir taikymo, faktinės aplinkybės nėra tapačios. 52. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (LAT 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). 53. Ieškovė pateikė paskaičiavimus, kokia reikalinga suma šalių dukros išlaikymui, t.y. 815 Eur. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs abiejų ginčo šalių argumentus dėl konkrečių dukros poreikių įvertinimo finansine prasme ir net būtinybės apskritai, sprendė, kad (duomenys neskelbtini) išlaikymui būtina suma sudaro 630 Eur, t.y. ieškovės nurodomą sumą ženkliai sumažindamas – 70 Eur išlaidomis vairavimo kursams ir nustatydamas, kad 80 Eur vietoje 130 Eur yra pakankama suma vaistams, higienos, buities priemonėms ir stomatologo paslaugoms. Atsakovas apeliaciniame skunde teigdamas, kad dukros poreikių patenkinimui pakaktų 570 Eur, neteikė savo paskaičiavimų, ar kokių nors rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad dukros poreikius patenkintų mažesnė išlaikymo suma nei tai nustatė pirmosios instancijos teismas. Jis nenurodė kokie konkrečiai poreikiai teismo sprendime įvertinti užaukštintai ar kurie į šią sumą įtraukti apskritai nesant tam jokio pagrindo. 54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, dalį ieškovės nurodomų išlaikymui būtinų išlaidų pripažinęs nepagrįstomis, dalį jų sumažinęs, visiškai pagrįstai sprendė, jog valstybės teikiama nepilnamečiams vaikams paramos suma, kurią ieškovė gauna kas mėnesį, turėtų būti išskaičiuota iš reikalaujamos sumos. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija vertini, kad teismo nustatyta būtina (duomenys neskelbtini) išlaikymo suma per mėnesį, turėtų būti dar sumažinta 60 Eur, kaip, kad siekia apeliantas, neturi jokio pagrindo. 55. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (LAT 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). 56. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ieškovės turimas vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris beje yra atsakovo dukros gyvenamoji vieta, yra kitokios vertės nei nustatė teismas iš VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenų. Atsakovui nagrinėjant bylą teisme, masinio vertinimo metu nustatyta ieškovės buto vertė buvo žinoma. Manydamas, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei jo, vien tuo pagrindu, kad ji asmeninės nuosavybės teise turi šį butą, atsakovas turėjo visas galimybes teismui teikti įrodymus dėl šio turto įvertinimo, tačiau šia teise nesinaudojo. 57. Apelianto argumentai, kad karantino laikotarpiu jo pajamos mažėja, visgi neleidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo galimybių teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą dukrai, yra nepagrįsta bylos duomenimis, įskaitant ir duomenis apie atsakovo turtinę padėtį. 58. Atsakovo pateiktos metinės pajamų deklaracijos pagrindžia, kad jo pastaruosius kelerius metus gaunamos pajamos tiek iš darbinės veiklos (2016 m. viso 37 902,18 Eur, 2017 m. viso 55 485,31 Eur, 2019 m. – 27 558,91 Eur, 2020 m. – 35 325,22 Eur iki mokesčių) yra ženklios ir žymiai viršija ieškovės gaunamas pajamas (2019 m. ieškovė deklaravusi 18 536,27 Eur pajamų iki mokesčių, o ne kaip teigia 15 208,10 Eur). Šie duomenys, o taip pat atsakovo sąskaitų išrašuose atsispindinčios finansinės operacijos, duomenys apie 20 000 Eur sumos finansinį investavimą, narystė dvejose mažosiose bendrijose (kurių tik viena veiklą sustabdžiusi nuo (duomenys neskelbtini)), liudija apie pakankamas atsakovo finansines galimybes teikti teismo nustatytą dukros išlaikymą. 59. Pandeminė situacija per kurią atsakovo pajamos tikėtina yra sumažėjusios, yra laikina, todėl sprendžiant apie šalių turtinę padėtį remtis vien šia aplinkybe, ignoruojant atsakovo iki tol gautas pajamas jau vien deklaruotas pajamas ir disponuojamas lėšas, neatitiktų sąžiningumo ir proporcingumo bei prioritetinio vaiko interesų principų. 60. Kita vertus, savanoriškas išėjimas iš darbo, viršijančios pajamas išlaidos pragyvenimui, nepatvirtina, kad iš dalies dėl ne nuo paties atsakovo priklausančių priežasčių, jo finansinė padėtis yra pablogėjusi lyginant su iki pandeminiu laikotarpiu. Kita, vertus, byloje nėra duomenų, kad atsakovui dėl sveikatos būklės būtų apribotas darbingumas, jam būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti didesnes pajamas arba dukrai teikti išlaikymą iš turimų santaupų ar atsisakant finansinių projektų, į kuriuos būtina investuoti ženklias santaupų sumas. 61. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (LAT 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). 62. Spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo jo nepilnametei dukrai dydžio nustatymo klausimą, pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius abiejų (duomenys neskelbtini) tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikius, t. y. vadovavosi kasacinio teismo praktikoje pripažintais reikšmingais šiam klausimui spręsti kriterijais, ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės ir įvertinęs tai, kad šalių dukra faktiškai visą laiką praleidžia su ieškove, tad pastarajai tenka ir papildomos prievolės su kasdieninių einamųjų dukters poreikių tenkinimu. Papildant šiuos teismo motyvus, pažymėtina, kad ieškovei tenka ne tik dukros aprūpinimo būstu pareiga, ji kasdien tiesiogiai tenkindama dukros poreikius, besirūpindama ja betarpiškai ir ištisai, patiria ir laiko sąnaudų ir tokių išlaidų, kurias finansine prasme į išlaikymo dydį įskaičiuoti būtų sudėtinga ar net neįmanoma. Tad tai, kad teismas iš atsakovo priteisė 35 Eur didesnę išlaikymo dalies sumą nei iš ieškovės, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepilnametės tėvų turtinę padėtį, kaip vieną iš kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, vertino atsietai nuo į bylą pateiktų duomenų. 63. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje. 64. Pritartina apelianto argumentams, kad išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas dėl pateiktos išvados turėjo būti išklausytas teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo (CPK 252 straipsnio 1 dalis). Tačiau tai, kad pastebėjus procesinę klaidą, pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimą atnaujino ir išklausė išvadą teikiančios institucijos atstovą bei šalys galėjo realizuoti savo procesines teises teikdamos klausimus dėl išvados, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo esmingai pažeisti proceso šalių interesai, kad išvada buvo grindžiam vienos ar kitos šalies vienpusiška pozicija, juo labiau ieškovės baigiamąja kalba, ir dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. 65. Aplinkybė, jog teismo sprendimas buvo paskelbtas vėliau, nei numato CPK 269 straipsnio 1 dalis, t.y. ne per 20 dienų, o per 22 dienas, nesudaro pagrindo jo nei keisti, nei naikinti. Juolab, kad aptariama teisės norma esant tam tikroms aplinkybėms (pavyzdžiui dėl bylos sudėtingumo, siekio tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus ar dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – teisėjo atostogų, ligos ir pan.) nedraudžia pakartotinai atidėti teismo sprendimo paskelbimą. 66. Sutiktina su apeliantu, kad nesant reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, jokio pagrindo priteisti išlaikymą ankstesne data, t.y. ne nuo ieškinio pateikimo dienos – 2020-12-30, o nuo 2020-12-01 šiuo atveju nebuvo. Vien tai, kad šalys iki kreipimosi į teismą bandė ginčą spręsti ikiteisminiu - mediacijos būdu, neleidžia spręsti, kad ieškinio reikalavimų iš dalies tenkinimas turėtų būti siejamas būtent su šio proceso laikotarpiu, o ne teisminio proceso iniciavimo data. 67. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo pareigos mokėti padidintą išlaikymą dukrai (duomenys neskelbtini) atsiradimo momentą nustatė ne nuo ieškinio pateikimo dienos (2020-12-30), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 68. Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas tik dalyje dėl pareigos mokėti padidintą išlaikymą atsiradimo momento. Tokios dalies apeliacinio skundo reikalavimų patenkinimas sudaro labai mažą apelianto patenkintų reikalavimų dalį, įvertinus ieškovės civilinėje byloje pareikštų reikalavimų ir skundžiamu sprendimu tenkintų reikalavimų apimtį, todėl kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo procentine išraiška įvertinti ir priteisti jam apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų ar perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas pirmosios instancijos teisme. 69. Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta, kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija nutaria : Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021-04-29 sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „ieškinį tenkinti iš dalies. Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnametei (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-12-30 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,43 Eur (trisdešimt eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,74 Eur (dvidešimt šešis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.“ Teisėjai Vygintas Mažuika Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė