- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2-406-732/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00659-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- V. Ž.
- Atsakovas
- G. Ž.
- Advokatai
- Mindaugas Klemenis, Žavinta Paunksnytė
KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-406-732/2021 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00659-2020-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1
2021 m. balandžio 29 d.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Maniušytei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui G. Ž. dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti 2004-12-27 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-804-01/2004 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3 punktą ir iš atsakovo G. Ž. priteisti nepilnametės dukros V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Eur nuo 2020-12-01 iki dukros pilnametystės.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė dukra V. Ž.. 2004-12-27 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-804-01/2004 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, pagal kurios 3 punktą atsakovas dukros V. Ž. išlaikymui įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 250 Lt iki vaiko pilnametystės, o jeigu mokysis dieniniuose skyriuose – ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus. Sutartimi dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Ieškovė nurodė, kad gyvena kartu su dukra, daugiau vaikų neturi, nėra sukūrusi kitos šeimos. Atsakovas nėra sukūręs kitos šeimos, vaikų daugiau neturi. Augant dukrai ir didėjant jos poreikiams, keičiantis pragyvenimo lygiui, didėjant infliacijai, nuo 2009 m. vasario mėnesio atsakovas bendru abipusiu sutarimu geranoriškai mokėjo išlaikymą dukrai po 300 Lt, sumokėdavo už darželio lankymą, o nuo 2010 m. liepos mėnesio, atsižvelgus į tai, kad vaikas pradės eiti į (duomenys neskelbtini), su atsakovu buvo sutarta dėl 450 Lt sumos. Pradėjus lankyti (duomenys neskelbtini), buvo susitarta dėl išlaikymo sumos padidinimo, o pasikeitus valiutai ta suma konvertuota į eurus. Po kurio laiko su atsakovu sutarė, kad jis mokės po 250 Eur kas mėnesį, ką jis daro eilę metų. Nurodė, kad 2019-06-27 dukros vardu atidarė jos asmeninę sąskaitą, dukra turi internetinę bankininkystę. Su atsakovu sutarė, kad prie mokamo dukros išlaikymo jis prisidės jai pervedant pinigus papildomai savo nuožiūra pagal galimybes į jos asmeninę sąskaitą, nes 250 Eur suma nėra pakankama jos išlaikymui. Laikotarpiu nuo sąskaitos atidarymo atsakovas ieškovei kas mėnesį pervesdavo po 250 Eur dukros išlaikymui ir dukrai papildomai vesdavo skirtingais periodais skirtingo dydžio pinigines sumas – iki 2020-11 mėn. pervedė 2 120 Eur, kas sudaro mėnesiui po 130 Eur papildomą išlaikymą. Taigi bendra išlaikymui skirta suma per 16 mėnesių minėtą laikotarpį buvo 380 Eur mėnesiui. Kadangi nuo 2020 m. rudens galutinai nutrūko dukros ir tėvo ryšių palaikymas, atsakovas atsisakė teikti dukrai mokėtą papildomą išlaikymą pervedant pinigus į jos sąskaitą ir informavo, kad mokės su sąlyga, jei dukra su juo bendraus. Ieškovė pasiūlė pinigus kas mėnesį pervedinėti į jos sąskaitą. Atsakovas atsisakė, nurodydamas, kad ir taip visada mokėjo daugiau nei priklauso ir net 250 Eur suma yra per didelė dukros išlaikymui. Atsakovas 2019-10-27 į dukros sąskaitą yra pervedęs 10 000 Eur sumą ateičiai mokslams, kai dukra bus studentė. Buvo sutarta tų pinigų dabar nenaudoti, o papildomai išlaikymui prie mokamos 250 Eur sumos atsakovas ir toliau pervedinės dukrai į sąskaitą tam skirtas pinigines lėšas. Studente dukra bus tik po maždaug 1 m. 9 mėn., o atsakovas moka po 250 Eur, periodiškai mokamos fiksuotos didesnės išlaikymo sumos nustatymas laikotarpiui nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki dukros pilnametystės yra būtinas. Nagrinėjamu atveju dukra gyvena su ieškove, kuriai tenka kasdieniniai dukros aprūpinimo ir išlaikymo rūpesčiai ir nukrypimas nuo lygių dalių principo teikiant išlaikymą būtų pagrįstas. Nurodė, kad su dukra gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute, kurį pirko 2006-02-01. Taip pat turi automobilį „Opel Astra“, 2006 m. Dukra V. Ž. lanko (duomenys neskelbtini). Dukra turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nepilnametės dukros V. Ž. išlaikymui, padalinus metines jos poreikių tenkinimui skirtas išlaidas, per mėnesį skirti vidutiniškai reikia 815 Eur. Atsižvelgus į ekonominę situaciją Lietuvoje, į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatą, pasikeitusius poreikius, įvertinus atsakovo galimybes, atsakovo teiktina išlaikymo suma mėnesiui turėtų būti ne mažesnė nei 400 Eur. Dukrą auginančiai ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas vaikui, tėvas minimaliai dalyvavo vaiko gyvenime, itin retai matydavosi su dukra, bendravimas nuo rudens visiškai nutrūkęs, atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos prižiūrint dukrą. Atsakovas turi savo verslą. Ieškovės žiniomis, yra ilgametis rankinio klubo rėmėjas–finansuotojas, 2020 metais vasario mėnesį tapo kreditoriumi–finansuotoju ir paskolino atitinkamai bendrovei 20 000 Eur, per klaidą dukrai į sąskaitą vietoje 500 Eur buvo pervedęs 5 000 Eur, kas neparodo blogos atsakovo finansinės padėties.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti, iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. Ž. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-12-01 iki dukros pilnametystės, iš esmės tik pablogina šalių dukros situaciją. Iki šiol atsakovas ne tik kas mėnesį pervesdavo 250 Eur, bet ir mokėjo didesnį išlaikymą, turėdamas omenyje, jog išlaikymas priteistas iki 24 metų kol dukra mokysis dieniniame skyriuje, ką ir ketina daryti toliau. Todėl galima pagrįstai teigti, kad ieškovė ieškiniu siekia pažeisti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Pabrėžė, kad atsakovas šiai dienai išlaikymo yra sumokėjęs daugiau, nei jis nustatytas teismo sprendimu, ir daugiau, nei ieškovė prašo padidinti. Atsakovas niekada nevengė išlaikyti dukros ir ją išlaikė. Taip pat jai pirko mobilaus ryšio telefonus, kompiuterius, veždavosi į keliones, duodavo grynais pinigais. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, jog atsakovas į ieškovės sąskaitą nuo 2008 metų birželio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio yra sumokėjęs 25 953,21 Eur, t. y. šiai dienai yra sumokėjęs 14 779,76 Eur daugiau nei priklauso pagal teismo sprendimą. Atsakovas, priešingai nei ieškovė, neturi nekilnojamojo turto. O ieškovė nekilnojamąjį turtą įsigijo 2006-02-01 ir išsimokėjo paskolą galimai iš dukrai skirto išlaikymo, nes paprastai per tokį trumpą laikotarpį būsto paskola nėra grąžinama. Sprendžiant dėl išlaikymo didinimo paminėtina, jog paskutiniu metu atsakovo turtinė padėtis yra tik pablogėjusi, nuo 2020-04-14 iki 2020-12-21 yra gavęs 1 583,46 Eur valstybės paramos savarankiškai dirbantiems asmenims. Kita vertus, atsakovas jau yra sumokėjęs visą priklausantį išlaikymą. Nepaisant ieškovės reikalavimų, bei tai, kad išlaikymo sumokėta daugiau nei priklauso, atsakovas sutinka ir toliau pervedinėti į ieškovės sąskaitą po 250 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės, ginčo toje dalyje nėra.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, jei atsakovo turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai nepilnametės V. Ž. poreikius patenkinantis išlaikymo dydis. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis po 400 Eur/mėn. geriausiai atitiktų nepilnametės poreikius.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad didesnį, nei priteista teismo sprendimu, išlaikymą atsakovas mokėjo abipusiu susitarimu, išlaikymas buvo teikiamas konkrečiam laikotarpiui ir neįskaitomas į ateitį. Atsakovas mokėjo didesnį išlaikymą geranoriškai, todėl kreiptis į teismą nebuvo poreikio, o ji teikiamą išlaikymą naudojo pagal paskirtį. Nėra ginčo dėl 250 Eur dydžio išlaikymo, tačiau tokio dydžio išlaikymo nepakanka dukrai išlaikyti. Atsakovas nepatiria jokios papildomos naštos dėl vaiko, faktiškai nepraleidžia su juo laiko, vaiku rūpinasi tik ji. Su atsakovu dukra per (duomenys neskelbtini) metų atostogavo tik 2 kartus po savaitę užsienyje. Pabrėžė, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei jos, todėl prašo nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovo principinis reikalas – neteikti didesnio išlaikymo. Atsakovas pervedė dukrai pinigų gimtadieniui, Kalėdom, Velykom, taigi jis turi galimybių, tačiau tai manipuliacinė priemonė. Dovanas perveda ir tikisi bendravimo, bet dukrai (duomenys neskelbtini) m., ji dėl to pyksta. Jei dukra su juo bendrautų, tokio ginčo nebūtų. Tokie principai nepadeda gerinti bendravimo su dukra. Nesutinka, kad ieškiniu blogina dukros padėtį, kadangi, dukrai tapus pilnamete, ji turės teisę pati prisiteisti išlaikymą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė ieškinį prašė tenkinti visiškai. Teigė, kad ieškinyje nurodyti vaiko poreikiai yra realūs. Atsakovo pajamos yra didelės, 2020 m. ženkliai padidėjo (2019 m. gavo apie 27 598 Eur, 2020 m. – 35 320 Eur dividendų, 2020 m. investavo 20 000 Eur), jos yra ženkliai didesnės už ieškovės. Iki 2020 m. rudens ieškovė su atsakovu susitardavo geranoriškai, žodžiu buvo susitarta dėl išlaikymo padidinimo, todėl išlaikymo permokos nėra. Paskutinius 16 mėn. išlaikymas su papildomais pervedimais sudarė po 380 Eur/mėn., nėra duomenų, kad per šį laiką atsakovo turtinė padėtis pasikeitė. Atsakovo pajamos yra reguliarios, per 6 metus (2015-2020 m.) gavo 205 151 Eur pajamų jau atskaičius mokesčius. Tai ne santaupos, o realiai gaunamos pajamos arba iš darbo santykių, arba dividendai. Bendravimo su vaiku niekada ir nebuvo, atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo, todėl nepatiria papildomų išlaidų. Vaikas turi sveikatos problemų, teisę į poilsį. Iš ieškovės atlyginimo aišku, kad ji neturi galimybių padengti visų vaiko poreikių, tą matydamas atsakovas iki 2020 m. prie išlaikymo prisidėjo papildomai ir turi tai daryti toliau.
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kas su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad mokėjo dukrai papildomai smulkioms išlaidoms, tačiau suma nebuvo pastovi, mokėjo pagal galimybes ir poreikį. Jo turtinė padėtis pablogėjo dėl pandemijos. Turi santaupų, neturi nekilnojamojo turto. Galėjo nieko dukrai daugiau nemokėti, bet mokėjo, yra išlaikymo permoka. Planavo, kad iš investuotų pinigų uždarbio pirks dukrai automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad atsakovas sutinka mokėti išlaikymą po 250 Eur iki dukra mokysis aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau nei iki 24 m. amžiaus. Ieškovės nurodyta išlaikymo suma yra nepagrįsta, neįrodyta. Sumos maistui, poilsiui, vitaminams turi būti mažinamos. Dėl pandemijos realių išlaidų kirpyklos paslaugoms nebuvo, vairavimo kursams net neužsiregistruota, tad paskaičiavimai hipotetiniai. Be to, ieškovė gauna 70 Eur išmoką iš valstybės biudžeto, kuria mažintinos išlaikymo išlaidos. Realus dukters poreikius atitinkanti išlaikymas viso būtų apie 500 Eur/mėn. Atsakovas nevengia savo pareigos, pagal teismo sprendimą priteistas išlaikymas nuo 2008 m. didėjo, kas mėnesį atsakovas pervesdavo daugiau pagal galimybes, sumokėta į priekį 15 513 Eur, taigi yra permoka. 10 000 Eur dukrai pervedė mokslams. Tačiau atsakovas, nenorėdamas pabloginti vaikui padėties, linkęs mokėti po 250 Eur ir toliau. Teismo sprendimu nebuvo nustatyta atsakovo ir dukters bendravimo tvarka, tad ieškovės argumentai, kad jis nebendrauja su vaiku neturi pagrindo – galėjo reikšti reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pastovių pajamų atsakovas neturi, 2020 m. dividendai išmokėti avansu, dėl pandemijos įmonių veikla pristabdyta, atsakovas gyvena iš turimų santaupų. Jei atsakovas nuspręstų įsigyti nekilnojamojo turto, kurio iki šiol neturi – turimų santaupų neliktų. Pabrėžė, kad atsakovas nevengia išlaikyti dukros, ir, esant papildomiems poreikiams, sutinka prisidėti prie išlaidų.
Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė byloje pateiktą institucijos išvadą. Papildomai paaiškino, kad ieškovė išsamiai pagrindė vaiko poreikius, šie poreikiai yra realūs. Išlaikymas turi būti padidintas maksimaliai, kiek leidžia atsakovo turtinė padėtis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.
2004-12-27 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-804-01/2004 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurios 3 punktu šalys susitarė, kad atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui mokės po 250 Lt kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės, o jeigu mokysis dieniniuose skyriuose, ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu sutarus geranoriškai, jis mokėjo didesnį išlaikymą dukrai nuo 2009 m. Iš atsakovo ir ieškovės pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad nuo 2009 m. vasario mėn. atsakovas mokėjo po 300 Lt (ieškovė nurodė, kad atsakovas apmokėdavo ir sąskaitas už darželio lankymą), nuo 2010 m. liepos mėn. mokėjo po 450 Lt, nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. – po 650 Lt, 2015 m. kas mėnesį mokėjo po 190 Eur, 2016-01-01 viso pervedė 2 280 Eur išlaikymo sumą už visus 2016 m. (kas sudaro 190 Eur/mėn.), 2017-01-01 viso pervedė 3 000 Eur išlaikymo sumą už 2017 m. (250 Eur/mėn.), 2018 m. sausio-vasario mėn. viso pervedė 3 000 Eur išlaikymo sumą už 2018 m. (250 Eur/mėn.) (taip pat iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2018 m. lapkričio mėn. ieškovei pervesta papildoma 510 Eur suma, paskirtis „stomatologas“), 2019 m. mokėjo po 250 Eur/mėn. (balandžio mėn. pervesta 308,38 Eur, nurodant, kad tai išlaikymas bei skiepai, birželio mėn. papildomai ieškovei pervesta 58 Eur suma, nurodyta paskirtis – skiepai, lapkričio mėn. pervesta viso 300 Eur, t. y. 50 Eur daugiau), 2020 m. mokėjo po 250 Eur/mėn., už 2021 m. sausio – balandžio mėn. pervesta po 250 Eur. Akivaizdu, kad atsakovas savo pareigą mokėti išlaikymą dukrai vykdė sąžiningai, reguliariai. Nuo 2009 m. vasario mėn., t. y. praėjus 4 metams po to, kai sprendimu buvo priteistas 250 Lt dydžio išlaikymas dukrai, atsakovas ėmė mokėti didesnes išlaikymo sumas, o nuo 2017 m. ėmė mokėti išlaikymą po 250 Eur/ mėn. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl 250 Eur/mėn. išlaikymo sumos šalys susitarė geranoriškai, pretenzijų dėl tokios sumos nereiškė nei ieškovė, nei atsakovas.
2019 m. birželio mėn. dukros vardu buvo atidaryta sąskaita. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. atsakovas dukrai į šią sąskaitą pervedė 2 270 Eur, kurie įvardinti kaip dovana arba dienpinigiai. Pažymėtina, kad sumos pervestos nereguliariai ir skirtingos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo rudens visiškai nutrūko atsakovo ir dukters ryšiai, atsakovas atsisakė teikti dukrai mokėtą papildomą išlaikymą. Tačiau pastebėtina, kad atsakovas 2020 m. kovo – birželio mėn. pervedė viso 380 Eur (du kartus po 90 Eur ir 2 kartus po 100 Eur), o 2020 m. liepos mėn. viso pervedė 550 Eur, 2020 m. lapkritį – 150 Eur. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas liepos mėnesį pervedė 5 kartus didesnę sumą, nei ankstesniais mėnesiais, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad atsakovas nuo rudens nemokėjo papildomo išlaikymo į dukters sąskaitą. Jau nagrinėjant bylą, 2021-04-02 į dukters sąskaitą atsakovas pervedė 500 Eur (paskirties laukelyje nurodyta, kad tai pinigai artėjančių Velykų proga kompiuteriui nusipirkti). Taip pat pažymėtina, kad 2019-10-27 atsakovas kaip dovaną į dukters sąskaitą pervedė 10 000 Eur, kurie, kaip nurodė tiek ieškovė, tiek atsakovas, skirti dukters studijoms. Taipogi iš sąskaitų išrašų matyti, kaip jau minėta, kad 2018 m. lapkritį atsakovas ieškovei papildomai pervedė 510 Eur stomatologo išlaidoms padengti (iš ieškovės pateikto odontologijos klinikos išrašo matyti, kad 2018 m. lapkritį už paslaugas ir kapą viso buvo sumokėta 550 Eur), 2019 m. pervesta 166,38 Eur daugiau (skaičiuojant, kad kas mėnesį mokamas 250 Eur išlaikymas), iš kurių didžioji dalis, kaip nurodyta, yra už skiepus. Visi šie duomenys patvirtina, kad atsakovas niekada nevengė savo pareigos išlaikyti dukrą, darė tai reguliariai, augant vaikui, šalių susitarimu, mokėjo didesnį išlaikymą, nei buvo priteista teismo sprendimu, papildomai pervesdavo pinigų esant didelėms išlaidoms. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė žinojo apie atsakovo tiesiogiai dukrai pervedamus papildomus pinigus, taipogi nėra duomenų, kad ieškovė būtų reikalavusi sumas, viršijančias jų sutartą 250 Eur/mėn. sumą, pervedinėti į jos sąskaitą.
Ieškovė ieškinyje iš esmės prašymą padidinti išlaikymo sumą grindžia pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais. Teismui nekyla jokių abejonių, kad vaiko poreikiai nuo 2004 m., kuomet santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi šalys sutarė dėl atsakovo mokamos išlaikymo sumos V. Ž., kuriai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, iki 2020 m., kuomet šalių dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų, pasikeitė. Konstatuotina, kad šalys abipusiu sutarimu ir gera valia šią sumą augant vaikui, o konkrečiai – nuo 2009 m., didino ir nuo 2017 m. atsakovas mokėjo šalių sutartą 250 Eur/mėn. dydžio išlaikymą dukrai. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad atsakovas, reguliariai mokėdamas tokio dydžio išlaikymą, netraktavo to kaip permokos, tarp šalių nebuvo ginčo dėl šių lėšų panaudojimo, taigi atsakovas pripažino, kad nuo 2017 m. būtiniausiems dukros poreikiams patenkinti būtinas 250 Eur dydžio išlaikymas. Pažymėtina, kad atsakovas tokią sumą sutinka mokėti ir toliau. Tačiau ieškovė nurodo, kad tokia suma nebėra pakankama ir su atsakovu buvo sutarta, kad jis papildomas sumas perves tiesiogiai į dukros sąskaitą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu buvo sutarta, kad jis papildomus pinigus perves į dukros sąskaitą savo nuožiūra ir pagal galimybes. T. y., nebuvo sutarta konkreti suma ar jos mokėjimo terminai. Kadangi, kaip nurodė ieškovė, šios papildomos lėšos tapo manipuliacijos įrankiu, ji ieškiniu siekia nustatyti konkrečią atsakovo mokėtiną išlaikymo sumą, ir tai atitinka dukters interesus, kadangi tai leis planuoti dukters išlaidas.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Ieškovė pateikė paskaičiavimus, kad dukters poreikių tenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 815 Eur: 300 Eur maistui, 130 Eur vaistams, higienos ir buities priemonėms, stomatologo paslaugoms, 100 Eur drabužiams ir avalynei, 77 Eur mokesčiams už butą, kurui, 55 Eur atostogoms, poilsiui, 28 Eur kirpėjo, kosmetologo paslaugoms, 50 Eur mokyklos reikmenims, laisvalaikiui, 10 Eur stuburo masažui (turi stuburo problemų), taip pat apie 70 Eur už vairavimo kursus. Atsakovo atstovas ginčijo sumas maistui, poilsiui, vitaminams, nurodė, kad jos turėtų būti mažinamos. Taip pat ginčijo į išlaidų lentelę įtrauktas išlaidas vairavimo kursams, kadangi į tuos kursus net nėra užsiregistruota, be to, karantino metu yra susidariusios ilgos eilės į juos pakliūti. Teismas pripažįsta pagrįstomis abejones dėl vairavimo kursų įtraukimo į patiriamas išlaidas, kadangi nėra pateikti jokie įrodymai apie šių kursų kainą ar realias galimybes juos lankyti. Taipogi, teismo vertinimu, yra pagrindas mažinti 130 Eur/mėn. išlaidas, skirtas vitaminų, vaistų, higienos, kosmetikos, buitinės chemijos priemonių, parfumerijos, namų apyvokos reikmenų įsigijimui. Ši suma yra pakankamai didelė, nėra pateikta įrodymų, kad tokio dydžio išlaidos realiai yra patiriamos (pvz., nėra pateikta duomenų, kad šalių dukrai reikia vaistų virškinimui, gerųjų bakterijų, kad jos mityba yra nepilnavertė ir ji turi vartoti papildus, kad per metus išleidžia 300 Eur dekoratyvinei kosmetikai ir parfumerijai, priemonės (duomenys neskelbtini) gydymui paminėtos tiek prie vaistų, tiek prie veido priežiūros priemonių ir pan.), todėl ši suma mažintina iki 80 Eur/mėn. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė nurodė, kad V. Ž. turi odos, stuburo problemų, reguliariai lankos pas stomatologus. Tai patvirtina teismui pateiktos vaistų receptų kopijos, medicinos dokumentų išrašai, e.sveikatos portale surašytos diagnozės. Tačiau iš jų matyti, kad šios problemos nėra naujos: odos problemos buvo jau 2017 m., stuburo – 2018 m. (2018 m. anamnezėj nurodyta, kad „stebima eilę metų dėl (duomenys neskelbtini)“), pas odontologus lankomasi nuo 2018 m., taigi nėra duomenų, kad patiriamos papildomos išlaidos sveikatai, lyginant su 2017-2018 m., kuomet atsakovas mokėjo 250 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Tuo tarpu teismas ieškovės nurodytas 300 Eur/mėn. dydžio išlaidas maistui, atsižvelgdamas į ekonominę situaciją, į tai, kad šalių dukra yra paauglė, (duomenys neskelbtini) metų, mėgsta aktyvų laisvalaikį, maistą valgo tiek namuose, tiek, kaip matyti iš jos sąskaitos išrašų, perka ir savarankiškai, laiko ne per didelėmis ir atitinkančiomis protingumo kriterijų.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Išmoka vaikui sudaro 70 Eur (t. y., 1,75 bazinės socialinės išmokos). Vadovaujantis minėta kasacinio teismo suformuota taisykle, V. Ž. reikalingo išlaikymo dydis mažintinas 70 Eur suma.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad V. Ž. išlaikymo suma per mėnesį, sumažinus ja valstybės mokama išmoka, sudaro 630 Eur.
Ieškovė sprendžiant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio klausimą prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, motyvuodama tuo, kad dukra išimtinai rūpinasi tik ji, be to, atsakovo turinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).
Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-804-01/2004 šalių dukros nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, šalių abipusiu susitarimu tėvui, t. y. atsakovui, jokių apribojimų bendrauti su dukra nenustatyta. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dukros gyvenime dalyvavo minimaliai, su dukra jis retai matydavosi, o nuo rudens bendravimas apskirtai nutrūko. Tai patvirtina ir 2021-01-20 Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 8TSD-(8.8.27)-87, kuriame nurodyta, kad V. Ž. paaiškino, kad bendravimas su tėčiu nuo 2020 m. rugsėjo mėn. yra visiškai nutrūkęs, 2020 m. vasarą du kartus buvo susitikusi su tėčiu Molėtuose, o prieš tai – „gal kai turėjau (duomenys neskelbtini) metų“. Pripažintina, kad neabejotinai ieškovė skyrė ir skiria daugiau dėmesio šalių dukros kasdieninių poreikių patenkinimui, nuolat ir nepertraukiamai rūpinasi nepilnametės dukros buitimi, sveikata, ugdymu, taigi jai neišvengiamai tenka užtikrinti kasdienį materialinį aprūpinimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad šalių dukrai yra sudarytos tinkamos ir saugios gyventi, vystytis sąlygos. Byloje nėra duomenų, kad šalių dukra būtų netinkamai prižiūrima, atsakovo skiriamas išlaikymas naudotas ne vaiko poreikiams.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), taip pat vykdo individualią veiklą. Ieškovė nurodė, kad uždirba apie 1 000 Eur į mėnesį atskaičius mokesčius. Ieškovės deklaruota pajamų suma už 2019 m., atėmus pajamų mokesčio sumą, yra 15 208,10 Eur. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Molėtuose (vidutinė rinkos vertė 8 296 Eur, atkuriamoji vertė – 26 703 Eur), bei 2006 m. gamybos automobilis „Opel Astra“. Atsakovas nuo 2014 m. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ narys ir nuo 2019 m. MB „(duomenys neskelbtini)“ narys. Atsakovo deklaruota visų pajamų suma 2019 m., atėmus pajamų mokesčio sumą, yra 23 861, 07 Eur, 2020 m. – 30 354,44 Eur. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis pablogėjo dėl pandemijos, 2020 m. balandžio – gruodžio mėnesiais yra gavęs viso 1 583,46 Eur valstybės paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nuo 2020-02-29 iki 2022-02-28 sustabdyta, kadangi įmonė nevykdo veiklos. Nuo 2021-01-20 dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau 2021-02-02 darbo sutartis pasibaigė (už darbą viso gautas 754,50 Eur dydžio atlyginimas į rankas). Atsakovas nurodė, kad gyvena ir išlaikymą dukrai moka iš santaupų, šiuo metu jo pajamos gerokai viršija išlaidas. Iš sąskaitų išrašų matyti, kad 2021-03-19 banko sąskaitose atsakovas turėjo apie 30 000 Eur, be to, 2020-02-03 paskolos sutartimi 20 000 Eur yra investavęs. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotas 2009 m. gamybos automobilis „Mazda 6“. Nei ieškovė, nei atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Taipogi teismui nėra pateikta įrodymų, kad kuri nors iš šalių turėtų neįgalumą, rimtų sveikatos problemų. Teismo vertinimu, net atsižvelgus į tai, kad atsakovo pajamos dėl pandemijos, tikėtina, gerokai sumažėjo, jo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl, atsižvelgus į šalių turtinę padėtį, į tai, kad vaikas faktiškai laiką leidžia tik su ieškove, taigi jai tenka papildomos prievolės, susijusios su kasdieninių, einamųjų dukters poreikių tenkinimu, iš atsakovo dukters naudai turi būti priteisiama kiek didesnė išlaikymo suma, t. y. 350 Eur. Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas į dukters sąskaitą 2020 m. pirmąjį pusmetį per mėnesį vidutiniškai pervesdavo apie 100 Eur. Duomenų apie tai, kad tokios sumos, susumavus su 250 Eur, kuriuos mokėjo į ieškovės sąskaitą, gaunamos iš atsakovo, neužteko V. Ž. išlaikymui, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad per metus būtų pasikeitę V. Ž. poreikiai.
Ieškiniu prašoma padidintą išlaikymą priteisti nuo 2020-12-01 iki dukros pilnametystės. Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad tuo, jog ieškiniu prašoma priteisti išlaikymą tik iki pilnametystės, o ne, kaip buvo nustatyta 2004-12-27 teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, iki 24 metų amžiaus, jei dukra mokysis dieniniuose skyriuose, pažeidžiami nepilnametės dukters interesai. Visų pirma, CK numatyta, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas (tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus) ir pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, nes visiškai skirtingi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Išlaikymas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams, nes priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007). Antra, 2019-10-27 atsakovas dukrai į sąskaitą pervedė 10 000 Eur, kurie, kaip nurodė abi šalys, yra tikslinės paskirties – skirtos būtent studijoms. Atsižvelgus į tai, ieškovės prašymas priteisti padidintą išlaikymą iki dukters pilnametystės tenkinamas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė dėl išlaikymo padidinimo į atsakovą kreipėsi dar 2020 m. rudenį (neteisminė mediacija vyko nuo 2020-11-25), taigi yra pagrindas išlaikymą padidinti nuo 2020-12-01, kaip to prašo ieškovė. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista, šioje byloje sudaro 27 Eur (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc.). (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad teismas išlaikymo padidinimą skaičiuoja nuo 250 Eur, kadangi, kaip minėta aukščiau, tokio dydžio išlaikymas bendru šalių sutarimu buvo mokamas nuo 2017 m. Valstybė šioje byloje taipogi patyrė 3,56 Eur pašto išlaidų. Kadangi ieškovės reikalavimas buvo patenkintas 87,50 procentais, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 26,74 Eur ((27 Eur + 3,56 Eur) x 87,50 proc.). Ieškovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Ieškovė prašė priteisti 22,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sumokėjo VĮ Registrų centrui už duomenis apie juridinius asmenis, kurių dalyvis yra atsakovas. Teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir susijusiomis su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsakovas prašė priteisti 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šios išlaidos, atsižvelgus į atsakovui suteiktą teisinę pagalbą, bylos pobūdį, pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, laikytinos pagrįstomis ir protingomis. Kadangi ieškovės reikalavimas buvo patenkintas 87,50 procentų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 19,57 Eur bylinėjimosi išlaidų (22,37 Eur x 87,50 proc.). Atitinkamai atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 50 Eur bylinėjimosi išlaidų (400 Eur x 12,50 proc.). Atlikus iš šalių priteistą bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai viso priteistina 30,43 Eur (50 Eur – 19,57 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2004-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-804-01/2004 nepilnametei V. Ž. priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir iš atsakovo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnametei V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-12-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš ieškovės V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 30,43 Eur (trisdešimt eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 26,74 Eur (dvidešimt šešis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.