Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-144-635/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-10
Bylos Nr.: 1A-144-635/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-04-2-00015-2023-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalia Kursevičienė, Daiva Jazbutienė, Edita Lapinskienė
Nuteistasis: S. B.
Nukentėjusysis: Ž. J.
Advokatai: Marius Gricius, Zigmas Pocius

Kategorijos

14.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
29.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-635/2024Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00015-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5.1; 29.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.4.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,

sekretoriaujant D. K.,dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui,nuteistajam S. B., jo gynėjui advokatui Mariui Griciui,nukentėjusiajai Ž. J., jos atstovui advokatui Zigmui Pociui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda bei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusios Ž. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš S. B. nukentėjusiosios Ž. J. naudai 5 473,80 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt trys eurai 80 ct) turtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš S. B. valstybės naudai priteista 239,58 Eur (du šimtai trisdešimt devyni eurai 58 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajai Ž. J.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. B. nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudodamas apgaulės būdu įgijo svetimą turtą: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikotarpyje nuo 2020 m. pradžios iki 2020 m. gegužės 25 d., skaitmeninio montažo būdu, naudodamasis kompiuterine technika, iš kito dokumento naudodamas nuskenuotą Ž. J. parašo vaizdą, pagamino netikrą (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutarties dokumentą, kuriame dovanotojas Ž. J. neatlygintinai perduoda apdovanotojo S. B. nuosavybėn 60 (šešiasdešimt) vnt. paprastųjų vardinių UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų – 5 473,80 eurų vertės, ir šią netikrą dovanojimo sutartį panaudojo pateikdamas Valstybės įmonei „Registrų centras“, taip panaudodamas netikrą dokumentą apgaulės būdu savo naudai įgijo nukentėjusiosios Ž. J. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 60 vienetų paprastųjų vardinių akcijų – 5 473,80 eurų vertės. Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvio prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. (toliau - apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Civilinį ieškinį atmesti. Atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusiąją Ž. J. bei liudytoją E. V.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnių nuostatų, kadangi teismas neįvertino įrodymų visumos, ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų patikimumo, tinkamai neįvertino liudytojų parodymų, veiksmų atlikimo mechanizmo, nuteistojo kaltės ir įvykių eigos, nepateikė teisinių argumentų dėl jų reikšmės nuteistojo kaltei pagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje teismas tik išdėstė surinktus įrodymus, tačiau jų visiškai nevertino, nepašalino esančių prieštaravimų, netyrė būtinųjų nusikaltimo sudėties elementų buvimo, kas yra esminė teismo teisingumo vykdymo funkcija. Apelianto manymu, lakoniškas įrodymų vertinimas, neaptariant surinktų įrodymų, negali būti laikomas tinkamu. Iš to seka, kad jis yra nuteistas nepagrįstai, o skundžiamas nuosprendis neatitinka jam keliamų reikalavimų. Skunde remiasi tarptautinės teisės bei nacionalinės teisės aktais ir pažymi, kad pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, kadangi bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

2.2. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje visiškai nėra jokių įrodymų apie tai, kas ir kada sukūrė suklastotą (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutarties dokumentą. Byloje nustatyta, jog šis dokumentas rastas nuteistojo (S. B.) kompiuteryje, tačiau nenustatyta, kas ir kada šį dokumentą sukūrė. Teigia, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog Ž. J. tyčiniais veiksmais iš savo elektroninio pašto pašalino visus išsiųstus elektroninius laiškus. Apelianto manymu, nukentėjusioji iš savo elektroninio pašto ištrynė visus išsiųstus elektroninius laiškus tam, kad nebūtų galima patvirtinti S. B. versijos, jog 2020 metais gegužės mėnesį nukentėjusioji iš savo elektroninio pašto siuntė jam (S. B.) elektroninį laišką su priedu (akcijų dovanojimo sutartis) ir, vien tai, kad nėra galimybės atkurti 2020 metų gegužės mėnesį ištrintus iš elektroninio pašto šiukšliadėžės gautus ir siųstus elektroninius laiškus, neįrodo jo kaltės. Be to, liudytojos E. V. parodymai patvirtina, jog S. B. visiems nurodė, kad akcijų dovanojimo sutartį jam elektroniniu paštu atsiuntė Ž. J.. Iš liudytojo Ž. P. veiklos ataskaitos už 2017 metus UAB „(Duomenys neskelbtini)“ veikloje, matyti, kad Ž. J. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais nuslėpė ar pasisavino 16420,85 Eur piniginių lėšų. Šis faktas patvirtina S. B. nurodytas aplinkybes apie būtinumą Ž J. sudaryti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo sutartį, priešingu atveju, jai būtų reikėję atlyginti bendrovei padarytą žalą ir jai grėsė baudžiamoji atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų visiškai netyrė.

2.3. Teigia, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat visiškai nepasisakė dėl civilinio ieškinio reikalavimo tinkamumo, atsiradusių pasekmių, neatliko įrodymų vertinimo. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad duomenys jau yra surinkti ikiteisminio tyrimo metu, kurie visiškai pagrindžia ieškinio reikalavimą, tačiau jokių duomenų neindividualizavo, kas patvirtina faktą, jog toks įrodymų vertinimas yra netinkamas. Nurodo, kad nustačius sandorio suklastojimo faktą, šis sandoris turėjo būti nuginčytas ir šalys grąžinamos į pirminę padėtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78, 1.81 straipsniai). Atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-317-378/2020, e3K-3-135-421/2022). Taigi, šiuo atveju nukentėjusioji turėjo vėl tapti akcijų savininke. Apelianto vertinimu, Ž. J. nebenori UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų, nes bendrovę privedė prie bankroto, todėl bando pasipelnyti iš esamos situacijos.

2.4. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje numatytą, rungimosi principą, nes jį nuteisė vadovaudamasis principu, kad tai yra tikėtina aplinkybė, nors neginčijamų įrodymų byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje nors ir išnagrinėjo įrodymus, tačiau priimdamas nuosprendį iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų bei bylos faktinių aplinkybių įvertinimo, tai yra nuosprendyje išdėstyti įrodymai tinkamai neįvertinti, nėra išsamios įrodymų analizės, t. y. kaltinamojo ir liudytojų parodymai neišanalizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis, nėra aiškiai ir išsamiai nurodytos šio teismo išvados dėl S. B. kaltės, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, todėl pažeidė ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas. Be to, apylinkės teisme gynėjas nedalyvavo, todėl S. B. neturėjo galimybės tinkamai užduoti klausimus nukentėjusiajai Ž. J. bei liudytojai E. V., ko pasėkoje būtina atnaujinti įrodymų tyrimą, aiškinantis faktus apie akcijų disponavimą, kompiuterio duomenis ir Ž. J. veiksmus.

3. Atsiliepimų į pateiktą apeliacinį skundą nustatytu terminu negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistasis S. B. ir gynėjas advokatas M. Gricius prašė tenkinti apeliacinį skundą.

5. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

6. Nukentėjusioji Ž. J. ir jos atstovas advokatas Z. Pocius taip pat prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes. Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

8. Nuteistasis S. B. apeliaciniame skunde nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir prašo jį išteisinti, taip pat nesutinka su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis keliamą klausimą dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų ir prašo juos pripažinti esminiais. Apelianto teigimu, byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų jo kaltę įvykdžius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje nors ir išnagrinėjo įrodymus, tačiau priimdamas nuosprendį iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų bei bylos faktinių aplinkybių įvertinimo, tai yra nuosprendyje išdėstyti įrodymai tinkamai neįvertinti, nėra išsamios įrodymų analizės, t. y. kaltinamojo ir liudytojų parodymai neišanalizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis, nėra aiškiai ir išsamiai nurodytos šio teismo išvados dėl S. B. kaltės, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, todėl pažeidė ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas.

9. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, jog teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jie teismui nėra privalomi, proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas bylą nagrinėjant teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-85-976/2018). Pagal BPK 304–307 straipsniuose įtvirtintus nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-174-303/2019, Nr. 2K-167-719/2023 ir kt.).

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir apeliacinio skundo argumentus, taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, neturi pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais dėl nepagrįsto jo nuteisimo. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas netinkamas byloje ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų vertinimas, sąlygojęs, apelianto manymu, ir baudžiamojo įstatymo normų taikymo pažeidimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su skunde pateikiamu faktinių aplinkybių vertinimu, formuojančiu priešingą išvadą nei padaryta pirmosios instancijos teismo. Priešingai, nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, nors neišsamiai, tačiau įvertino byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas dėl S. B. padarytų veiksmų teisinio vertinimo, jo kaltės įrodytumo, nes jas patvirtina būtent bylos įrodymų visuma. Be to, skundžiamame nuosprendyje nėra prieštaravimų. Taigi, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, nenustatė tokių BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kuriuos reikėtų pripažinti esminiais.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai visada išdėstomi dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, dėl nusikalstamos veikos stadijos (BK 21, 22 straipsniai), bendrininkavimo formos (BK 25 straipsnis) ir bendrininkų rūšies (BK 24 straipsnis), o prireikus – ir dėl kitų bendrosios dalies straipsnių taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52/2006). Šioje byloje apylinkės teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį. Vis tik, apylinkės teismo įrodymų vertinimas skundžiamame nuosprendyje nurodant: „Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), visiškai įrodo kaltinamojo S. B. kaltę dėl abiejų jo padarytų nusikalstamų veikų, kadangi kaltinamasis skaitmeninio montažo būdu, naudodamasis kompiuterine technika, iš kito dokumento naudodamas nuskenuotą Ž. J. parašo vaizdą, pastarajai apie tai nieko nežinant, pagamino netikrą (duomenys neskelbtini) Akcijų dovanojimo sutarties dokumentą, tokiu būdu tyčia siekdamas apgaule savo naudai įgyti Ž. J. 60 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė 5473,80 Eur, šią netikrą dovanojimo sutartį panaudojo pateikdamas Valstybės įmonei „Registrų centras“, tokia kaltinamojo veika atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, atitinkančių idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Šie įrodymai paneigia kaltinamojo iškeltą versiją teisme, kad pati Ž. J. šią sutartį atsiuntė, kad pareikšti nedetalizuotas pretenzijas, kurią teismas vertina pasirinkta gynybine taktika siekiant išvengti bausmės ir finansinių nuostolių dėl pareikšto civilinio ieškinio“, negali būti laikomas pakankamu nuosprendžio motyvavimu. Tačiau toks nuosprendžio turinio trūkumas nelaikytinas esminiu BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu, nes jis nesukliudė teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Visgi, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apylinkės teismo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) bei BPK 20 straipsnio 5 dalyje teismui nustatytą pareigą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

12. Rungimosi principas, įtvirtintas BPK 7 straipsnyje, yra tiesiogiai susijęs su lygių teisių aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese užtikrinimu. Pagal jį kaltinimo ir gynybos šalys bylos nagrinėjimo teisme metu, be kitų, turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus ir pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeistas aptariamas principas, nes apylinkės teisme gynėjas nedalyvavo, todėl S. B. neturėjo galimybės tinkamai užduoti klausimus nukentėjusiajai Ž. J. bei liudytojai E. V.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi juos paneigia baudžiamosios bylos duomenys. Iš 2024-03-12 teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad apeliantui S. B. jo teisės buvo išaiškintos, jis nurodė, kad gynėjas jam nereikalingas. Taip pat matyti, kad S. B. uždavė klausimus nukentėjusiajai. Be to, nuteistasis teismui reiškė prašymą, kuris buvo motyvuotai atmestas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir motyvuotai atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byla išnagrinėta nepažeidžiant BPK 7 straipsnio nuostatų. Be to, apeliacinės instancijos teisme buvo tenkintas nuteistojo prašymas ir dalyvaujant S. B., jo gynėjui buvo apklausti prašomi asmenys, t. y. liudytoja E. V. ir nukentėjusioji Ž. J..

13. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, BPK 44 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus teismo nešališkumo ir nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimus apeliantas sieja su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir šio teismo padarytomis išvadomis, neatitinkančiomis apelianto lūkesčių. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011). Nagrinėjamos bylos atveju vertinant nešališkumo subjektyviuosius aspektus byloje nėra ir apeliantas nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti pirmosios instancijos teismo asmeninį suinteresuotumą byla. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, Nr. 2K-486/2014 ir kt.).

14. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visos bylos aplinkybės, apylinkės teisme buvo išsamiai ištirtos bei išanalizuotos (nors ir nėra išsamios motyvacijos), tačiau nuosprendyje padarytos teismo išvados pagrįstos įrodymais, patvirtinančiais S. B. kaltę padarius nusikalstamas veikas ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagoje teisė pareikšti nušalinimus nebuvo varžoma, tačiau ja nebuvo pasinaudota. Taigi nagrinėjamu atveju konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta.

15. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris, pažeisdamas BPK reikalavimus, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors neginčijamų kaltės įrodymų byloje nėra. Be kita ko, šiame kontekste pažymėtina, kad kitoks, nei proceso dalyvis tikisi, įrodymų vertinimas pats savaime nereiškia teismo šališkumo. Taigi, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai susiję su BPK pažeidimais, nelaikytini BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5, 6 dalių pažeidimais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo teisinio proceso. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima laikyti esminiais, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nepadaryta. Kadangi skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteisti asmenį, apeliacinės instancijos teismas dar kartą patikrina baudžiamosios bylos įrodymų visumą ir apylinkės teismo išvadų pagrįstumą.

Dėl S. B. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi byloją esančiais ir betarpiškai teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kuriuos dar kartą aptaria ir įvertina apeliacinės instancijos teismas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apklausiamas apylinkės teisme S. B. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jo buvusi sutuoktinė Ž. J. iki 2017 metų pabaigos dirbo „(Duomenys neskelbtini)“ direktore, o jis dirbo tarptautinių pervežimų vairuotoju. Pats per radiją girdėdamas transliuojamas reklamas pasiteiravo buhalterės dėl sąskaitų, kurių nebuvo, tada skambino Ž. ir klausė kodėl neišrašo sąskaitų, ji jam papriekaištavo ko jis kišasi. Ji vedė įmonę į bankrotą, grynus pinigus imdavo sau, kad būtų iškelta bankroto byla ir ji išsireikalautų sau atlyginimus. Tada neapsikentęs apie tai pranešė akcininkui P.. Kai 2017 metais ji sugalvojo išeiti iš darbo, P. padarė auditą, pagal kompiuteryje buvusią ataskaitą buvo nustatyta, kad ji gavo naudos, iš parduotuvių „(Duomenys neskelbtini)“, „(Duomenys neskelbtini)“, ir kitų reklamų užsakovų buvo imami gryni pinigai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje sakė kreiptis į prokuratūrą. P. suspendavo dokumentaciją, pakvietė jį dirbti ir 2019 metais jis pradėjo dirbti „(Duomenys neskelbtini)“. Jis žmoną labai mylėjo ir nenorėjo jai daryti žalos, todėl pasiūlė jam perrašyti savo akcijas ir viso to, t. y. padarytos žalos neviešinti. Kai atėjo aktas, tada paslėpė viską, savo žodį tesėjo. Atspausdino aktą, užrašė datą ir paliko buhalterei, kuri po kelių dienų jį informavo apie užregistravimą Registrų centre. Ž. nesikreipė dėl akcininkų susirinkimo, ji nuo 2019 metų nebuvo atvykusi į bendrovę, akcijų dovanojimo sutartis buvo gauta tarnybiniu paštu į elektroninį paštą, atsiųsta iš el. pašto (duomenys neskelbtini), tam, kad jį šantažuoti. Jam nebuvo jokio tikslo klastoti sutartį, nes jis neketino tų akcijų parduoti. Šitą dokumentą registravo buhalterė, jis buvo perduotas bankroto administratoriui. Dokumentas liko jo kompiuteryje, kurį buvo ten įsikėlęs. Kompiuteris buvo naudojamas įmonės darbui, jis nebuvo apskaitoje, buvo jo asmeninis ir nebuvo įtrauktas į balansą. Mano, kad Ž. J. sugalvojo jam pareikšti pretenzijas, pati padarė tokį raštą ir pateikė. Civilinio ieškinio nepripažino, nes jis (S. B.) jokios turtinės naudos neturėjo.

18. 2023-04-05 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu S. B. apklaustas specialiuoju liudytoju parodė, kad 1991 m. jis įkūrė UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įmonę. Ją įkurdamas turėjo 100 procentų akcijų. Po kurio laiko, tai galėjo būti 2000 m., tiksliai datos nepamena, buvo įkurta radijo stotis „(Duomenys neskelbtini)“. Kai kūrė radiją, 40 procentų akcijų pardavė Ž. P., nes jis pateikė investicijas. Po radijo stoties įkūrimo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijos - 40 procentų priklausė Ž. P., o 60 procentų priklausė jam. 2011 m. savo žmonai Ž. B. pavedė vadovauti įmonei ir ji tapo įmonės direktore. Jis tuo metu didžiąją laiko dalį praleisdavo užsienyje, kadangi dirbo kitoje įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Kai Ž. B. vadovavo įmonei, ji vykdė nesąžiningą ekonominę-finansinę veiklą. Ji už dalį reklamų imdavo grynais pinigais, o už dalį išrašydavo sąskaitas. Apie šią jos veiklą jis nieko nežinojo. 2016 m. su Ž. B. kartu nebegyveno, bet ji toliau vadovavo įmonei. Jis po kurio laiko pastebėjo, kad per radiją yra transliuojamos reklamos, o sąskaitų nėra, todėl jam kilo įtarimas dėl neteisingai vedamos ūkinės apskaitos. Taip pat 2016 m. tarp jo ir buvusios žmonos Ž. B. vyko skyrybų procesas, kurio metu dalijant turtą Ž. B. atiteko 30 procentų įmonės akcijų. Tuo metu, t. y. 2016 m. UAB„(Duomenys neskelbtini)“ turėjo 3 akcininkus, t. y. Ž. P., kuris turėjo 40 procentų akcijų, jis (S. B.) turėjo 30 procentų akcijų ir Ž. B. turėjo 30 procentų akcijų. 2017 metais Ž. J. (B.) kreipėsi į Ž. P. ir nurodė, kad nori išeiti iš darbo. Tada Ž. P. tapo įmonės direktoriumi ir pradėjo tikrinti įmonei padarytą žalą. Įmonei padaryta žala siekė daugiau kaip 14 000 eurų. Kiek žino, Ž. P. kreipėsi į finansinių nusikaltimų skyrių, bet jie atsisakė atlikti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlė kreiptis į prokuratūrą arba į teismą. Dėl pinigų stygiaus niekur nebuvo kreiptasi ir tyrimas nebuvo atliktas. 2017 metais įvyko akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo visi trys akcininkai ir Ž. P. perskaitė visą aktą apie susidariusią įmonei žalą. Po perskaityto akto Ž. nutylėjo ir po to pasiūlė perrašyti savo akcijas, kad sumažintų žalos dydį. Tada tiek jis, tiek Ž. sureagavo skeptiškai ir nesutiko su jos pasiūlymu. 2019 metais jis grįžo į įmonės direktoriaus pareigas ir Ž. J. parašė elektroniniu paštu laišką, kuriame nurodė, kad jeigu ji nori, kad sumažintų ar nuimtų žalos sumą, ji jam turi perrašyti akcijas. Į šį laišką jam ji nieko neatrašė. Po kelių mėnesių jam į tarnybinį paštą atėjo Ž. J. laiškas, kurį matė ir įmonės buhalterė su prisegtu failu, kuriame atidarius buvo Ž. J. dovanojimo aktas, kuriame nurodoma, kad Ž. J. 30 procentų akcijų dovanoja jam. Jis šį dovanojimo aktą atspausdino ir pasirašė prie savo pavardės. Buhalterės paklausė, ar dovanojimo akto nereikia tvirtinti notaro biure ir buhalterė pažiūrėjusi internete pasakė, kad jeigu perduodama mažiau negu 50 procentų akcijų, notaro patvirtinimo nereikia. Tada buhalterė perdavė Registrų centrui duomenis, kad Ž. J. dovanoja akcijas jam ir į akcijų dovanojimo aktą įsegė į bylą „gauti raštai“. Jis asmeniškai pats matė, kad šis dovanojimo aktas buvo įsegtas prie buhalterinių dokumentų, kurie šiuo metu yra pas bankroto administratorių. Šiai dienai UAB „(Duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, o elektroninis paštas, kuris priklausė įmonei, daugiau kaip metai yra anuliuotas, t. y. panaikintas. Taip pat iš savo elektroninio pašto negali ištraukti jai (Ž. J.) siųsto laiško dėl akcijų perdavimo jam, kadangi ji užblokavo jį ir prieigos jis neturi. Ž. J. per 3 metus niekada nesikreipė dėl akcininkų susirinkimo ir nesidomėjo įmonės veikla. Ji nepaskambino ir nepaklausė, kaip įmonė laikosi, jokių žinių iš jos nėra gavęs. Patikslino, kad dovanojimo akto kopija, kuri buvo atsiųsta elektroniniu paštu, buvo atspausdinta pasirašyta ir pridėta prie buhalterinių dokumentų.

19. S. B. apklausiamas 2023-05-16 ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju parodė, kad po atliktų akistatų su Ž. J. kalbėjosi su akcininku Ž. P. ir jis pasakė, kad ieškojo akcininkų susirinkimo protokolų, bet dalies jų nerado. Jis (S. B.) pasakė, kad savo kompiuteryje paieškos, kadangi kai kuriuos įmonės dokumentus turėjo nusiskenavęs ir įsikėlęs į savo asmeninį kompiuterį. Įsijungęs kompiuterį, paspaudė paiešką su raktiniu žodžiu akci ir po kiek laiko jam kompiuteris išmetė daug bylų, ir dokumentų kopijų. Žiūrėdamas įmonės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ dokumentų kopijas ir ieškodamas akcijų susirinkimo protokolų, rado, kad buvo išsisaugojęs akcijų dovanojimo sutartį, kurią elektroniniu paštu, kokiu pavadinimu nepamena, bet darbinio pašto buvo 3 ar 4 paskyros, jos šiuo metu yra neaktyvios, atsiuntė Ž. J.. Šią akcijų dovanojimo sutarties kopiją pateikė savanoriško daiktų dokumentų pateikimo metu. Šia akcijų dovanojimo sutartimi Ž. J. jam dovanojo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įmonės akcijas. Tikslino, kad akcijų dovanojimo sutarties kopiją rado savo darbiniame kompiuteryje, kuriame yra išsisaugojęs UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų susirinkimo protokolų kopijas, taip pat buvo išsaugojęs ir dovanojimo sutarties kopiją, bet apie tai buvo pamiršęs . Jis tikrai buvau įsitikinęs, kad akcijų dovanojimo sutarties originalas buvo pridėtas prie įmonės dokumentų, kur sutartis dingo jis negali nurodyti. Dešiniame šone matosi įsegimo į bylą žymės, kadangi kai darė kopijas šios žymės ir liko.

20. 2023-10-24 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu S. B. apklaustas įtariamuoju parodė, kad, kad su pareikštu įtarimu susipažino, jo esmę supranta pilnai, tai yra supranta kuo įtariamas. Kaltu neprisipažįsta. Pareiškia, kad akcijų dovanojimo sutarties jis neklastojo, ją gavo elektroniniu paštu iš Ž. J. elektroninio pašto ((duomenys neskelbtini)). Šį laišką matė ir buhalterė E. V., kuri liepė atspausdinti ir atnešti jai. Matė, kad dovanojimo akte buvo surašyti asmens kodai, neanalizavo koks sutarties turinys, o kas suklastojo akcijų dovanojimo sutartį nežino ir negali nurodyti. Jis skaitmeniniu būdu jokių parašų ant sutarties nedėjo ir nieko neteisėto nedarė. Tokią dovanojimo sutartį gavo elektroniniu būdu ir kokią sutartį gavo tokią ir pateikė. (t. 2, b. l. 89-91) ir apklaustas įtariamuoju 2023-12-27 S. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad lieka prie ankščiau duotų parodymų.

21. Apklausiama apylinkės teisme Ž. J. parodė, kad 2020 m. lapkričio mėnesį atvažiavęs sūnus jai pasakė, kad vyksta įmonės bankroto byla, tada jai ir kilo klausimas, kodėl apie tai jos kaip akcininkės neinformuoja, nes santuokos nutraukimo metu akcijos buvo padalintos po lygiai, abiem po 60 akcijų. Pažiūrėjusi registrų centro duomenis pamatė, jog ji nebėra savo akcijų valdytoja, kad 2020 m. gegužės mėnesį įvyko akcijų dovanojimas, ko ji nebuvo dariusi, todėl kreipėsi į policiją. Ji nesiuntė B. jokios akcijų dovanojimo sutarties, kadangi yra užblokuoti visi jo įrenginiai, socialinės paskyros. 2017 metais ji išėjo iš darbo, nuo tada gyvena (duomenys neskelbtini), neturėjo jokio suinteresuotumo domėtis įmonės veikla, kadangi įmonė pelno neturėjo ir nebuvo jokio tikslo bendrauti. Ji vengė bendravimo su buvusiu sutuoktiniu, su kitu akcininku irgi nebendravo. Dirbant įmonėje vadove buhalterė buvo atskiras asmuo, jai neteko dirbti su S. B. kompiuteriu, per dešimties metų įmonės veiklą jos parašų buvo labai daug. Jai buvo daromas spaudimas perrašyti akcijas, kai 2018 metais ji dalyvavo akcininkų susirinkime, įtikinėjant apie susidariusius nuostolius. Prašė jos civilinį ieškinį patenkinti pilnai, padarytą žalą sudaro akcijų vertė.

22. Iš Ž. J. 2022-11-10 pareiškimo nustatyta, kad 2022-11-01 ji iš savo sūnaus sužinojo, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vyksta bankroto procedūros. Ji kaip UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcininkė, valdanti 30 procentų akcijų, turėjo būti supažindinta apie šį procesą. Pareiškėja savo iniciatyva kreipėsi į Registrų centrą ir gavo atsakymą, kad ji jokių akcijų nebeturi. 2022-11-08 ji Registrų centre užsisakė pažymą ir sužinojo, kad galimai buvo suklastotas 2020-05-28 akcininkų susirinkimo dokumentas, t. y. vadovaujantis šiuo dokumentu ji neteko 60 vnt. vardinių akcijų, vienos akcijos vertė 91,23 Eur. UAB „(Duomenys neskelbtini)“, vykdžiusi radijo stoties „(Duomenys neskelbtini)“ veiklą, buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Akcininkų susirinkimai vykdavo nurodytu adresu. Jokio informacinio pranešimo apie akcijų pardavimus, perleidimus, akcininkų susirinkimus, ji nebuvo gavusi nuo 2017 m., t. y. nuo tada, kai atsisakė būti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose. Tokiu būdu ji niekaip negalėjo išreikšti savo pozicijos perleidžiant savo turimas 60 vnt. akcijų kitam asmeniui. Teigia, kad galimai yra suklastoti dokumentai dėl jos akcijų perleidimo. Prie bylos pateikė VĮ Registrų centro išrašą, iš kurio matyti, kad ji UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcininke buvo nuo 2017-05-12 iki 2020-05-28 ir jai priklausė 60 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė - 91,23 Eur. Iš (Duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022-06-16 nutarties matyti, kad (Duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja A. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. B. pareiškimą atsakovei UAB „(Duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

23. Nukentėjusioji Ž. J. apklausiama 2023-01-16 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-11-01 jos sūnus S., jiems susitikus jų namuose, (duomenys neskelbtini), jai papasakojo, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vyksta bankroto procedūros. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ji valdo 30 procentų akcijų ir ji kaip akcininkė turėjo būti informuota apie visus įvykius, susijusius su įmonės veikla. Kilus įtarimui, kad kažkas vyksta ne taip, ji kreipėsi į Registrų centrą, t. y. 2022-11-07 ir gavo atsakymą, kad ji neturi akcijų. Pagal išrašą iš Registrų centro matyti, kad akcininke ji buvo nuo 2017-05-12 iki 2020-05-28. Užsisakiusi mokamą Registrų centro išrašą ji gavo detalų išrašą, iš kurio matyti, kad 2020-05-28 jai priklausančios akcijos 60 vnt, 1 akcijos kaina 91.23 Eur (iš viso akcijų vertė - 5473,80 Eur) iš jos yra pavogtos. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo trys, t. y, ji, jos buvęs sutuoktinis S. B., kuris valdė 60 vnt. įmonės akcijų ir Ž. P., kuris valdė 80 vnt. įmonės akcininkų. Nesuprasdama, kaip ji neteko akcijų, ji raštiškai kreipėsi į radijo ir televizijos komisiją, kuri patvirtino, kad nuo 2020-05-28 akcijos yra perimtos ir šiuo metu jas valdo jos buvęs sutuoktinis S. B.. Ji per tuos metus ant jokių įmonės dokumentų tikrai nėra pasirašiusi ir net nėra rašiusi įmonės akcininkams, kad ji norėtų parduoti akcijas. Visus tuos metus ji nei su S. B., nei su Ž. P. nebuvo nei susitikusi, nei bendravusi. UAB „(Duomenys neskelbtini)“, vykdžiusi radijo stoties „(Duomenys neskelbtini)“ veiklą, buvo įsikūrusi (Duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Akcininkų susirinkimai vykdavo (Duomenys neskelbtini). Beje, nuo 2017 metų ji nebedirba „(Duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose. Jai nėra žinoma, kokiu būdu iš jos yra pavogtos jai priklausančios akcijos. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir gražinti jai teisėtai priklausančias akcijas arba atlyginti jai padarytą turtinę žalą.

24. Liudytoja E. V. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbo iki įmonės bankroto. Tą akcijų dovanojimo aktą matė, buvo parašytas laisva forma. Jai sakė, kad dokumentą atsiuntė į el. paštą Ž., ne į jos darbinį kompiuterį, bet į radijo stoties įmonės kompiuterį. Ji kompiuteryje to laiško nematė, ji liepė atspausdinti, paaiškino B., kad jį reikia išsiųsti į Registrų centrą, kurį B. pasirašė, o ji išsiuntė.

25. 2023-04-03 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu liudytoja E. V. nurodė, kad ji dirbo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Įmonės direktorius buvo S. B., po to įmonės direktore buvo paskirta S. B. žmona Ž. B. (J.), po to direktoriumi buvo paskirtas Ž. P., o prieš bankrutuojant įmonei vadovavo S. B.. Kiek pamena, prieš jai atvykstant dirbti, tai buvo 2005 metais, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo S. B. ir Ž. P.. Po kurio laiko, tiksliai datos nepamena, kai S. B. skyrėsi su žmona Ž. B. (J.), dalis įmonės akcijų skyrybų metu atiteko Ž. B. (J.). Nors akcijų turėjo Ž. B. (J.), bet ji į įmonės vadovavimą ir darbo reikalus nesikišdavo, ji įmonės susirinkimuose nedalyvavo. Praėjus po skyrybų kažkuriam laikui, tiksliai datos nepasakys, įmonės direktorius S. B. pateikė jai dokumentą, kiek pamena dovanojimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad Ž. J. dovanoja S. B. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 60 vnt. t. y. 30 procentų įmonės akcijų. Ji šias dovanotas įmonės akcijas perrašė S. B. ir apie tai pranešė Registrų centrui. Kur dovanojimo akto dokumento kopiją padėjo, ar ją pridėjo prie įmonės dokumentų, ar įdavė S. B., to nepamena, kadangi jau praėjo nemažai laiko. Tiksliai nepamena, ar ji ar direktorius S. B. dovanojimo akto kopiją pridėjo prie įmonės dokumentų. Kadangi akcijų buvo mažiau negu 50 procentų, dovanojimo aktas nebuvo patvirtintas notaro, kadangi tuo metu Lietuvos Respublikos įstatymai to nereikalavo. Ji asmeniškai dovanojimo akto, kuriame Ž. J. dovanoja akcijas S. B., neturi, visi buhalteriniai dokumentai yra pas bankroto administratorių, todėl kur šiuo metu yra dovanojimo akto dokumentas, kuriame Ž. J. dovanoja S. B. akcijas, nurodyti negali, nes nežino. Prieš atiduodant bankroto administratoriui visus UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, ji tuo metu turėjo nedarbingumo pažymą ir visus dokumentus bankroto administratoriui pristatė įmonės direktorius S. B.. Ar dovanojimo aktas buvo prie įmonės dokumentų, nežino, kadangi prieš perduodant įmonės dokumentus jo nebuvo. Kiek pamena, direktorius S. B. jai minėjo, kad dovanojimo aktą Ž. J. jam atsiuntė elektroniniu paštu ir jis pasirašęs jį pateikė į buhalteriją. Kokiu elektroniniu adresu S. B. buvo atsiųsti dokumentai, nežino, reikia klausti jo paties. Apie tai, kad Ž. J. parašė skundą dėl akcijų netekimo, nieko nežino, sužinojo tik atvykusi į policijos įstaigą.

26. Liudytoja E. V. 2023-04-25 papildomos apklausos metu parodė, kad jos su S. B. jokie giminystės ryšiai nesieja, jis ją samdė kaip darbuotoją (buhalterę). Ji įmonėje dirbo nuo 2005 m. iki tol kol įmonė bankrutavo. Ją ir S. B. siejo tik darbiniai santykiai. Kiek jai yra žinoma, visi buhalteriniai dokumentai yra atiduoti bankroto administratoriui ir daugiau jokių įmonės dokumentų niekur nematė, ir jų asmeniškai neturi. Ar buvo visi dokumentai perduoti bankroto administratoriui, pasakyti negali, kadangi tuo metu sirgo, o kaip ankstesnėje apklausoje minėjo, visus įmonės dokumentus perdavė direktorius S. B.. Ar elektroniniame pašte matė, kaip Ž. J. buvo atsiuntusi S. B. dovanojimo aktą, pasakyti negali, kadangi nepamena. Pamena tik tai, kad S. B. jai atspausdinęs parodė dovanojimo aktą ir ji jam liepė kampe parašyti gavimo datą, ir pasirašyti. Po to Registrų centre užregistravo kaip akcijų dovanojimą. S. B. minėjo, kad dovanojimo aktas buvo gautas elektroniniu būdu, bet ar prie jos akių jį atspausdino, ji nepamena. Pamena tik tai, kad buvo popierinis variantas. Kur šiuo metu yra šis dokumentas, pasakyti negali, reikia klausti S. B..

Žemesnės instancijos teismas

27. Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas Ž. P. parodė, kad turėjo 40 procentų įmonės akcijų. Nieko nežino kaip J. dovanojo akcijas B.. 2017 m. perėmė vadovavimą, padarė įmonės finansines analizes, ten buvo daug neapskaitytų pinigų, nors reklamos buvo transliuojamos, iš kitų parduotuvių buvo paimamos prekės, koncertų bilietai, į juos važiuodavo direktorė. Klausė FNTT ar gali būti pradėta byla, buvo neigiamas atsakymas. Siūlė kreiptis į prokuratūrą, tačiau jis nesikreipė, kadangi jis buvo laikinu vadovu. Paskui perdavė visas pareigas B., jis toliau vadovavo įmonei, jis nesikišo į įmonės reikalus. Buvo kalbėta su J. dėl nuostolių įmonei, sušauktas akcininkų susirinkimas, ji buvo įpareigota pateikti dokumentus, pati sakė, kad dirbo be atlyginimo, buvo nustatyta, kad pinigai įnešti, o jų nebuvo. Ji nei pripažino, nei nepripažino tai dariusi. Kiek jam žinoma, paskutinius tris metus nebuvo teikiami dokumentai Registrų centrui. Jo manymu, jei direktorius pats tvarko finansinius reikalus, jei už reklamą pasiima daiktus, tai buhalterė nieko ir nežino, jei pinigai neapskaitomi, neįnešami į kasą, buhalterė apie juos nieko nežino. Įmonė turėjo kompiuterį, ar jis buvo pajamuotas, negali pasakyti. Stovėjo trys ar keturi kompiuteriai, gal buvo kompiuteris, kur buhalterė neturėjo prieigos. Nežino kaip tas kompiuteris atsidūrė pas S. B..

28. Liudytojas Ž. P. 2023-04-04 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu parodė, kad jis buvo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įmonės akcininkas. Kai su S. B. steigė radijo stotį iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įsigijo 40 procentų įmonės akcijų. Įmonei liko vadovauti S. B., o jis į įmonės vadovavimą nesikišo. Vienu metu, tai galėjo būti 2018 m., perėmė iš S. B. žmonos Ž. B. įmonės vadovavimą ir tapo direktoriumi. Jam būnant įmonės direktoriumi, matė, kad yra netikslumų buhalterinėje apskaitoje, taip pat matė, kad yra galimai suklastoti dokumentai, todėl kreipėsi dėl Ž. B. veiksmų į finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, bet gavo atsakymą, kad tyrimas nebus atliekamas ir pasiūlė kreiptis į teismą arba į prokuratūrą. Jis niekur nesikreipė ir įmonės vadovavimą perdavė S. B.. Tuo metu, kiek žino, S. B. santykiai su žmona Ž. B. buvo įtempti, vyko skyrybų procesas, o gal jau buvo išsiskyrę, to nepamena, ir S. B. pasakė, kad daugiau į jų santykius nesikiš, nes jie skyrėsi piktuoju. Kokiu būdu Ž. B. akcijos buvo perduotos S. B., nežino, jokių dokumentų, kas dėl akcijų perrašymų ar dovanojimo, nematė, todėl negali nurodyti kaip Ž. B. akcijas perleido S. B.. Praeitais metais UAB „(Duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, visus bankroto administratoriui pateiktus dokumentus perdavė S. B.. Jis į šį procesą nesikišo ir negavo jokio teisinės informacijos apie įmonės bankrutavimą.

29. 2023-04-25 papildomos apklausos metu liudytojas Ž. P. nurodė, kad galėjo būti 2018 m., kai vyko akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo visi trys akcininkai, t. y. jis, S. B. ir Ž. J.. Šiame susirinkime buvo kalbama apie UAB „(Duomenys neskelbtini)“ padarytus nuostolius, kurie atsirado tada, kai įmonei vadovavo Ž. J.. Buvo garsiai pranešta apie susidariusią skolą ir nuostolius. Kiek pamena, Ž. J. pareiškė, kad tuo metu buvo tokia ekonominė situacija ir apie padarytus nuostolius nenorėjo kalbėti. Ji savo kaltės nepripažino, todėl taikiai išspręsti konflikto nebuvo galimybės. Kas vyko toliau, negali nurodyti, nes jau tai vyko seniai. Nepamena, bet jam atrodo, kad net nebuvo kalbos apie akcijų perleidimą, pardavimą ar dovanojimą, to momento neužfiksavo, todėl negali pasakyti, ar buvo apie tai kalbama, nes kaip minėjo, šio momento nėra užfiksavęs. Kas vyko tuo metu tarp Ž. J. ir S. B., tiksliai nurodyti negali, į jų šeimyninius konfliktus nesikišo ir kaip buvo dalijamas turtas, nežino. Šiuo metu su S. B. praktiškai nebendrauja ir artimo ryšio nei su Ž. J., nei su S. B. nepalaiko.

30. Iš VĮ Registrų centro 2022-11-09 išrašo nustatyta, kad Ž. J. nuo 2017-05-12 iki 2020-05-28 valdė 60 vnt. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, kurių vnt. vertė - 91, 23 Eur. Iš 2023-05-16 savanoriško dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad S. B. pateikė akcijų dovanojimo sutarties kopiją (2 vnt.) bei programos „Messenger“ susirašinėjimo su Ž. J. kopiją (4 vnt.). Iš Lietuvos ekspertizės centro 2023-10-12 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateiktame faile „AKCIJŲ DOVANOJIMO“ esanti (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutartis, kurioje Dovanotoju nurodyta Ž. J., o Apdovanotoju S. B., nėra nuskenuota nuo išspausdinto ir pasirašyto dokumento, o yra pagaminta skaitmeninio montažo būdu į 1-ąją ir 2-ą lapą su dokumento tekstu įkėlus iš kito dokumento nuskenuotą tą patį parašo Ž. J. vardu vaizdą. Tirti pateiktuose failuose „Dov10001“ ir „Dov20001“ įrašytas (duomenys neskelbtini) Akcijų dovanojimo sutarties 1-ojo ir 2-ojo lapų vaizdas, kuris gautas nuskenavus nespalviniu spausdintuvu išspausdintą faile „AKCIJŲ DOVANOJIMO“ esančios sutarties su joje montažo būdu įkeltais parašais Ž. J. vardu vaizdą ir išspausdintuose lapuose mėlynos spalvos rašto medžiaga atlikus parašus S. B. vardu ir įrašus „Gauta: 2020.05.28“. Iš 2023-09-19 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas stacionarus „LG“ kompiuteris, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis S. B.. Gavus S. B. sutikimą. Įjungus kompiuterį atsidaro darbalaukis, po to įjungiamas aplankalas „S.“, kuris patalpintas E diske. Matosi „incredi mail“ aplankalas, kuris sukurtas 2015-01-20 ir jame yra failas „AKCIJŲ DOVANOJIMO“ pdf. Taip pat matosi Dov 10001. pdf, Dov 2001 pdf failai. Po to atidarius failą „AKCIJŲ DOVANOJIMO“ pdf matosi ir atsidaro akcijų dovanojimo sutarties kopija, kuri įrašyta į kompaktinį diską. Atidarius failus Dov 10001 dpf ir Dov 2001 pad įrašomi akcijų dovanojimo sutarties kopijos. Jos įrašomos į kompaktinį diską ir prijungiamos prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos.

31. Be to, iš 2023-12-19 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimui pateiktame kompiuteryje nėra galimybės atkurti 2020 m. gegužės mėn. elektroninių paštų dėžučių parametrų. Tyrimui pateiktame kompiuteryje nerasta 2020 m. gegužės mėn. elektroninio laiško su siųsta „Akcijų dovanojimo sutartimi“. Tyrimui pateiktame kompiuteryje nerasta failų su 2020 gegužės mėn., „Akcijų dovanojimo sutartimi“ be Ž. J. parašų. Tyrimui pateiktame kompiuteryje (duomenų laikmenų PC1-HD2 ir PC1-HD3 nepaskirstytose srityse (ištrinti failai) rasti du „doc“ (word) formato failai su skirtingomis „Akcijų dovanojimo sutartimis“, kuriose yra Ž. J. parašai, tačiau šie parašai įkelti į dokumentus kaip piešiniai, parašus dokumentuose galima stumdyti, pasukti ir pan. (Priedas Nr. 1 pateikta ataskaita kataloge „Rasti failai“). Tyrimui pateiktame kompiuteryje rasti failai su „Akcijų dovanojimo sutartimi“, failai su Ž. J. parašais, duomenys apie rastus egzistavusius failus pavadinimais „AKCIJŲ DOVANOJIMO. doc“. „Akcijų-dovanojimo-sutartis.doc“ duomenys apie rastų failų naudojimą, sukūrimo/modifikavimo datos, pateikiami suformuotose ataskaitose, kurios įrašytos į prie specialisto išvados pridedamo DVD-R kompaktinio disko katalogus: „Rasti failai“, „Duomenys apie failus“, „Duomenys apie failų naudojimą“.

32. Iš 2023-12-12 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2023-12-12 Ž. J. naudodama savo asmeninį kompiuterį HP modelis 17-cn156ng prisijungė prie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Siekiant aptikti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis buvo apžiūrėti 2020 m. gegužės mėnesį gauti ir siųsti bei šiukšliadėžėje esantys elektroniniai laiškai. Duomenų, kad 2020 m. gegužės mėnesį Ž. J. iš pašto (duomenys neskelbtini). siuntė elektroninį laišką su priedu (akcijų dovanojimo sutartis) S. B. neaptikta. Naudojant WEB aplinkos prieinamą funkcionalumą atkurti 2020 metų gegužės mėnesį ištrintus iš šiukšliadėžės gautus ir siųstus elektroninius laiškus nėra galimybės.

33. Be to, iš BUAB „(Duomenys neskelbtini)“ administratorės MB „(Duomenys neskelbtini)“ direktorės O. S. 2023-02-22 informacinio pranešimo (rašto) nustatyta, kad (Duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(Duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratoriumi paskirta MB „(Duomenys neskelbtini)“. Nutartis įsiteisėjo 2022-07-12. Nuo 2019-05-14 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo S. B.. Nuo 2017-05-13 iki 2020-05-28 Ž. J. turėjo 60 vnt. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios buvo perleistos S. B., po perleidimo S. B. turėjo 120 vnt. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų. Taip pat akcininku iki bankroto bylos iškėlimo buvo ir Ž. P. turintis 80 vnt. akcijų. Ž. po akcijų perleidimo daugiau akcijų UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įgijusi nebuvo. Išrašas iš VĮ Registrų centras pridedamas. Buvęs vadovas S. B. perdavė įmonės administratorei turtą bei įmonės dokumentus, tačiau tarp perduotų dokumentų nebuvo jokių akcijų pardavimo ir/ar dovanojimo sutarčių, kurių pagrindu Ž. J. perleido akcijas S. B.. Administratorė, po kreipimosi dėl informacijos suteikimo, iš karto susisiekė su buvusiu vadovu S. B., prašydama nurodyti bei paaiškinti, kokiu pagrindu buvo įgytos akcijos iš Ž. J. dar 2020-05-28, tačiau buvęs vadovas nurodė, kad negali prisiimti ir nežino, kur yra sutartis dėl akcijų įgijimo, bei kodėl ši nebuvo pateikta nemokumo administratorei. Administratorė taip pat susisiekė ir su buvusia UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhaltere E. V., prašydama prisiminti bei nurodyti, kokiu pagrindu buvo perleistos akcijos ir VĮ Registrų įregistruotas akcininkų pasikeitimas. E. V. paaiškino, kad S. B. atnešė UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo sutartį, kurios pagrindu S. B. įgijo akcijas iš Ž. J., taip pat nurodė, kad sutartis buvo pasirašyta abiejų šalių. E. V. nurodė, kad sutarties pagrindu atliko pakeitimus VĮ Registrų centras įgaliojimų pagrindu.

34. Iš Ž. J. ir S. B. 2023-05-03 akistatos protokolo nustatyta, kad Ž. J. parodė, jog santuokos nutraukimo metu (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismas padalino akcijas. Ji įgijo 30 (procentų) 60 vnt. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų. S. B. sutiko su Ž. J. parodymais ir nurodė, kad skyrybų metu teismas Ž. J. skyrė 60 vnt. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų. Ž. J. nurodė, kad 2022 m., apie lapkričio mėnesį sužinojo, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įmonei yra vykdoma bankroto procedūra. Sužinojus šią informaciją, jai kilo susidomėjimas, kodėl jos apie tai niekas neinformavo, apie vykdomą bankroto procedūrą. Tada pasikonsultavo su advokatu ir paprašiusi (Duomenys neskelbtini) apygardos teismo paprašė, kad ją įtrauktų į bankroto dalyvių sąrašą, o teismas jos paprašė Registrų centro išrašo apie turimas akcijas. Ji tada pradėjo domėtis, prisijungė prie Registrų centro ir pamatė, kad nuo 2020 m. gegužės mėnesio savo vardu nebeturi UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų ir suprato, kad jos yra pavogtos. Tada 2022 m. lapkričio mėnesį iš karto parašė pareiškimą į (Duomenys neskelbtini) policijos komisariatą ir, kiek jai yra žinoma, pareiškimas buvo persiųstas į (Duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, dėl ko ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. S. B. iš dalies sutiko su Ž. J. duotais parodymais ir nurodė, kad 2018 m. buvo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų susirinkimas, kurio metu Ž. J. buvo pranešta, kad ji vadovavimo metu padarė įmonei didelę finansinę žalą. Ž. J. susirinkimo metu pasakė „gal norite akcijų, kad taip kabinėjatės“. Atsakė, kad ne. Po to, 2020 m. pradžioje elektroniniu būdu Ž. J. parašė laišką, kurio šiuo metu kopijos neturi ir pasakė, kad jeigu nenori, kad kreiptųsi į teisėsaugą, perrašyk jam akcijas. Po kurio laiko, jam į paštą buvo gautas pranešimas su prisegtu failu, kuriame buvo Ž. J. dovanojimo aktas, kad ji jam dovanoja 30 procentų UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų. Pasidomėjus, kad dovanojimo metu nereikia notaro patvirtinimo ir buhalterė prisijungusi prie Registrų centro perrašė įmonės akcijas. Ž. J. kategoriškai nesutiko su S. B. parodymais ir nurodė, kadangi akcininkų susirinkimas vyko 2018 m. ir susirinkime jai buvo grasinama, kad perrašytų akcijas, bet nesutiko. Tada prašė akcininkų protokolo ir įrašo, kuris susirinkimo metu buvo daromas, bet jai įrašas ir akcininkų protokolas nebuvo pateiktas. Kadangi po to S. B. įžeidinėjimai vis tęsėsi, todėl jį blokavo jį per socialinius tinklus. Jam asmeniškai jokio laiško ir dovanojimo akto nesiuntė ir nepasirašė. Akcijų S. B. neperrašė ir nedovanojo. Jam elektroninių laiškų daugiau nerašė. S. B. parodė, kad dovanojimo akto kopija buvo įsegta į bylą „gautieji dokumentai“. Jis asmeniškai šio dokumento su savimi neturi ir jo pateikti negali. S. B. nurodė, kad bankroto administratorė dovanojimo aktą tarp buhalterinių dokumentų galbūt pražiūrėjo netyčia. Ž. J. klausė S. B., jeigu nuo 2018 m. ji užblokavo visus kontaktus su S. B., kokiu būdu turėjo išsiųsti laišką? S. B. nurodė, kad jis Ž. J. nėra užblokavęs, todėl ji gali su juo kuo puikiausiai susisiekti ir siųsti laiškus. Šiuo metu įmonės pašto serveriai yra panaikinti, prieigos neturi. Ž. J. turėjo pastebėjimų ir prašė kreiptis į ‚Gmail“ atstovybę ir nustatyti kiek ir kada kokiu adresu ji išsiuntė elektroninių laiškų S. B..

35. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apklaustos liudytoja E. V. ir nukentėjusioji Ž. J.. Apeliacinės instancijos teisme apklausiama liudytoja E. V. parodė, jog tuo metu, kai ji dirbo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ darbo vietoje buvo trys kompiuteriai, kurie buvo sujungti į tinklą. Pas ją buvo „(Duomenys neskelbtini)“ elektroninis paštas. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buvo Ž. elektroninis laiškas, akcijų dovanojimo aktas. Siunčiamą failą ji matė, paštas buvo Ž., ji su ja nesusirašinėdavo. Atsiųsdavo kokias sąskaitas reikia išrašyti, tada ji siųsdavo kokius reikia padaryti pavedimus. Ji kalba apie tą laikotarpį, kai Ž. dar buvo direktorė. Elektroninis paštas buvo tas pats iš kurio ir buvo gauta dovanojimo sutartis. Buvo įvardinta kaip dovanojimo aktas S. B.. Ji failą atidarė ir skaitė. Ji matė, kad dovanoja atgal akcijas, kurias S. buvo jai dovanojęs. Parašyta, kad atsišviesti, pasirašyti, padėti datą, nes tai buvo gauta ankščiau, nei ji atėjo į darbą. Ji mano, kad per dvi savaites reikėjo pateikti Registrų centrui. Sutartis buvo tik su Ž. parašu. Paskaičius sutartį su B. bendravo. Kiek žino, kad S. buvo sakęs Ž., jei atidovanos atgal akcijas, tai jis nepaduos jos į teismą dėl padarytų įmonei skolų. Kiek direktorius jai sakė, tai kad yra transliuojamos reklamos ir klausė kodėl nėra išrašytų sąskaitų. Skolų laikotarpiai seni, buvo nesumokėta, nes nebuvo iš ko mokėti. Veikla buvo vykdoma, tik nebuvo gaunama pajamų. P. buvo surinkęs duomenis iš radijo stoties kompiuterio, kur reklamuojamos reklamos ir nustatė, kad labai didelės skolos ir negaunami pinigai už pateiktas reklamas. Nurodė, kad tuo metu, kai buvo gauta dovanojimo sutartis, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo sunki. Ji matė dovanojimo sutartį elektroniniame pašte, t. y. savo ir darbiniame kompiuteryje. Tuo metu, kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo ji buvo po operacijos, labai sunkiai ir ilgai sirgo. Dabar visas aplinkybes prisimena geriau nei ikiteisminio tyrimo metu. Ji nežino ar galėjo kažkas prisijungti prie nukentėjusiosios kompiuterio. S. B. apie tai, kad ant dovanojimo sutarties reikėtų originalaus parašo ji nekalbėjo. Anksčiau ji sakė, kad nepamena ar matė, o šiuo metu sako, kad matė kas atsiuntė sutartį. Apylinkės teisme to klausiama nebuvo. Dovanojimo aktą matė prieš atspausdinant, nes direktoriui sakė atsispausdinti, pasirašyti ir parašyti datą kada spausdinta. Nežino ar tas failas buvo saugomas kompiuteryje. „(Duomenys neskelbtini)“ kompiuterius ir paštą tvarkė direktorius. Kokios buvo suinstaliuotos programos nežino. Taip pat ji nežino ar kas nors turėjo galimybę prieiti prie Ž. pašto. Ji pati priėjimo prie Ž. pašto neturėjo, todėl ji nežino ar galėjo elektroninį laišką siųsti kiti asmenys. Iš pradžių pamatęs tą aktą S. B. vis klausė ar reikia jį patvirtinti notariškai. Paštą matė direktorius ir ji. Iš kokio asmens buvo atsiųsta sutartis matė ji ir direktorius. Ž. failas buvo datuotas direktoriui. Kompiuteris buvo direktoriaus, jos ir trečias kompiuteris buvo eterinis. 2020 m. Ž. turėjo nešiojamąjį kompiuterį, kadangi daugiausiai ji dirbdavo nuotoliniu būdu. Įmonėje Ž. dirbo iki 2017 m. Ji (E. V.) dovanojimo sutartį matė 2020 m. Ž. turėjo savo asmeninį nešiojamą kompiuterį. Ji (E. V.) savo elektroninį paštą turėjo. Tame pačiame kompiuteryje buvo jos ir įmonės paštas. Jos supratimu visi kompiuteriai buvo sujungti į vieną, kadangi serveris buvo po stalu.

36. Nukentėjusioji Ž. J. apeliacinės instancijos teisme, vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad ji į akcininkų susirinkimą ėjo tam, kad ją atleistų. Ji pasinaudojo tokia galimybe kaip antstolio įteikimu, kad informuoja, jog bus rengiamas akcininkų susirinkimas. Jie (akcininkai) neidavo, S. nenorėjo per tą laikotarpį su ja skirtis, jis žaidė. Surengtame susirinkime ji buvo atleista jos prašymu. Susirinkime buvo prievartaujama perrašyti akcijas, tai vyko S. iniciatyva. Ji įmonei nepadarė jokios žalos. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ informacines technologijas aptarnavo S.. Jei reikėdavo išspręsti problemas su jos kompiuteriu, tai tvarkė ir sūnus. Buvo padaryta, kad buvo galima valdyti kompiuterius esančius studijoje, iš viso buvo keturi kompiuteriai, o buhalterė tikrai neturėjo prieigos. Buhalterė turėjo savo kompiuterį. Per nuotolį buvo galima įjunti-išjungti kompiuterį, kad persikrautų serveris, tai buvo eteriniam kompiuteriui. Ar kodus prisijungti prie programos turėjo sūnus, nežino. Jos elektroninis paštas nuo 2010-2015 nėra trinamas, yra visi susirašinėjimai. Ji visų prašė, kad būtų patikrinta ar buvo siųstas nors vienas laiškas į „(Duomenys neskelbtini)“. Ji nėra siuntusi jokio laiško nei buhalterei, nei P., nei „(Duomenys neskelbtini)“. Po 2017 m. ji akcininkų susirinkime nedalyvavo, kadangi jos nekviesdavo. 2022 m sužinojo, kad vyksta „(Duomenys neskelbtini)“ bankrotas. Teismo sprendimu, skyrybų metu padalintas jos turtas. 2020 m. lapkričio mėnesį viską sužinojo ir ėmėsi veiksmų, siekiant išsiaiškinti kodėl buvo įvykdyta akcijų vagystė. Paaiškino, kad akcijų nurodyta vertė yra pagal teismo sprendimą. Ji kreipėsi į teismą ir gavo atsakymą, kad nėra akcijų dalyvis ir tada neteko teisės atgauti. Pokalbis telefonu niekada nebuvo įvykęs. Su sūnumi apie žalos dydį nekalbėjo. Elektroniniu paštu galėjo naudotis direktorius, o buhalterė V. turėjo kitą pašto pavadinimą. Laiškus siųsdavo tiesiai į buhalterės kompiuterį, siųsti asmeniškai S. B. nereikėjo. Taip pat nurodė, kad jai 2017 m išėjus iš darbo įmonėje ‚(Duomenys neskelbtini)“, ji turėjo telefono numerį. Lapkričio mėnesį nuvažiavo į saloną ir persirašė J. vardu. 2019 m. pažiūrėjusi sąskaitas pamatė, kad telefonas perrašytas S. B., „(Duomenys neskelbtini)“ vardu. Paskambinus jai patvirtino, kad jos telefonas jai nežinant, apgaulės būdu yra perrašytas S. B. arba „(Duomenys neskelbtini)“ vardu. Išaiškėjus šiai situacijai, jie pasiūlė taikos sutartį, patikrino, kad duomenų niekas negalėjo be jos matyti. Su „Tele2“ yra sudaryta taikos sutartis. Gali pateikti visas sąskaitas. Tol kol dirbo bendrovėje „(Duomenys neskelbtini)“ ji pasirašinėjo kaip B., o išėjus iš šios įmonės, ji iš karto pradėjo pasirašinėti kaip J.. Ji iš bendrovės išėjo 2017 m. Parašas ant suklastotos akcijų dovanojimo sutarties yra kaip B.. Santuoka tarp jos ir S. B. nutraukta 2017 m. Ji pagal 2022 m. Registrų išrašą pamatė, kad ji nuo 2020 m. nebeturi akcijų.

37. Nuteistasis S. B. apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbu nurodė, kad 2020 m. jis rašė nukentėjusiajai į elektroninį paštą, jog jeigu ji nenori, kad jis teiktų pareiškimą dėl žalos atlyginimo, tai ji turi jam perrašyti savo akcijas. Elektroninį laišką, kuriuo nukentėjusioji jam atsiuntė akcijų dovanojimo sutartį, jis, buhalterės patarimu, atsispausdino, pasirašė ir paliko jai (buhalterei). Buhalterė jam pasakė, kad viską sutvarkė, t. y. akcijų dovanojimą Registrų centre suformino. Jis nuo to laiko nukentėjusiajai kvietimo į akcininkų susirinkimą nesiuntė ir ji nė karto tuo nesidomėjo. Atsikirtimų metu, nurodė, kad visi elektroninio pašto tvarkymo serveriai buvo pas sūnų, kai įmonė bankrutavo jis iš karto viską ištrynė ir panaikino visus serverio duomenis.

38. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyviosios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-389/2013, 2K-158-303/2021).

39. Konstatuojant sukčiavimą būtina nustatyti ne tik vieną iš alternatyvių veikos požymių – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą ar turtinės prievolės panaikinimą, bet ir tai, kad tokia veika buvo padaryta panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018, 2K-453-648/2016). Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017).

40. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad kai kaltininkas pateikia suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašo netikrus duomenis, jis ne tik suklaidina dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be baudžiamosios justicijos įsikišimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-32/2015, 2K-304-895/2018, 2K-225-303/2019 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

41. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti materialiųjų padarinių, tačiau padarinių kyla valdymo tvarkai, nustatančiai reikalavimus dokumentų apyvartai. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje.

42. Skundžiamu nuosprendžiu S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudodamas apgaulės būdu įgijo svetimą turtą: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikotarpyje nuo 2020 m. pradžios iki 2020 m. gegužės 25 d., skaitmeninio montažo būdu, naudodamasis kompiuterine technika, iš kito dokumento naudodamas nuskenuotą Ž. J. parašo vaizdą, pagamino netikrą (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutarties dokumentą, kuriame dovanotojas Ž. J. neatlygintinai perduoda apdovanotojo S. B. nuosavybėn 60 (šešiasdešimt) vnt. paprastųjų vardinių UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų – 5 473,80 eurų vertės, ir šią netikrą dovanojimo sutartį panaudojo pateikdamas Valstybės įmonei „Registrų centras“, taip panaudodamas netikrą dokumentą apgaulės būdu savo naudai įgijo nukentėjusiosios Ž. J. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 60 vienetų paprastųjų vardinių akcijų – 5 473,80 eurų vertės. Tokį teismo sprendimą ginčija nuteistasis S. B., teigdamas, jog byloje nėra surinkta duomenų patvirtinančių, kad būtent jis (S. B.) įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje. Teigia, kad būtent nukentėjusioji, 2020 metais gegužės mėnesį, iš savo elektroninio pašto atsiuntė jam (S. B.) elektroninį laišką su priedu ((duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutartis), t. y. nukentėjusioji jam atsiuntė suklastotą dokumentą – (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

43. Apeliantas S. B. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme, taip pat kaltės nepripažino ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas S. B. parodymus vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. S. B. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: iš esmės paties S. B. parodymai, nukentėjusiosios Ž. J. duoti paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme, taip pat parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, Ž. J. 2022-11-10 pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 27-28, 29-34), nukentėjusiosios Ž. J. 2023-01-16 apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 121-124), liudytojos E. V. parodymai duoti apylinkės teisme, liudytojos E. V. 2023-04-03 parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 137-140) ir 2023-04-25 papildomos apklausos metu (t. 1, b. l. 141-144), liudytojo Ž. P. parodymai duoti apylinkės teisme, liudytojo Ž. P. 2023-04-04 parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 47-150) ir 2023-04-25 papildomos apklausos (t. 1, b. l. 151-154), VĮ Registrų centro 2022-11-09 išrašas (t. 1, b. l. 33-34), 2023-05-16 savanoriško dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 179-80), Lietuvos ekspertizės centro 2023-10-12 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 54-57), 2023-09-19 apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 40-46), 2023-12-19 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. l. 69-72), 2023-12-12 kitų objektų apžiūros protokolas . (t. 2, b. l. 75-78), BUAB „(Duomenys neskelbtini)“ administratorės MB „(Duomenys neskelbtini)“ direktorės O. S. 2023-02-22 informacinis pranešimas (raštas) (t. 1, b. l. 103), 2023-05-03 akistatos tarp Ž. J. ir S. B. protokolas (t. 1, b. l. 130-134) ir kiti byloje esantys įrodymai. Visi byloje surinkti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek vertinant jų visumą, buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindusią apylinkės teismo ir apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl S. B. kaltės.

44. Kaip jau minėta, esminiai apelianto argumentai dėl nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį yra tai, kad nukentėjusioji, 2020 metais gegužės mėnesį, iš savo elektroninio pašto atsiuntė jam (S. B.) elektroninį laišką su priedu ((duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutartis), t. y. nukentėjusioji jam atsiuntė suklastotą dokumentą - (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutartį. Apeliantas neginčija to, kad šioje byloje nustatyta, jog šis dokumentas rastas jo kompiuteryje, tačiau teigia, jog nenustatyta, kas ir kada šį dokumentą sukūrė. Mano, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog Ž. J. tyčiniais veiksmais iš savo elektroninio pašto pašalino visus išsiųstus elektroninius laiškus. Nukentėjusioji iš savo elektroninio pašto ištrynė visus išsiųstus elektroninius laiškus tam, kad nebūtų galima patvirtinti jo (S. B.) versijos, jog 2020 metais gegužės mėnesį ji iš savo elektroninio pašto siuntė jam (S. B.) elektroninį laišką su priedu (akcijų dovanojimo sutartis) ir, vien tai, kad nėra galimybės atkurti 2020 metų gegužės mėnesį ištrintus iš elektroninio pašto šiukšliadėžės gautus ir siųstus elektroninius laiškus, neįrodo jo kaltės. Be to, liudytojos E. V. parodymai patvirtina, jog jis (S. B.) visiems nurodė, kad akcijų dovanojimo sutartį jam elektroniniu paštu atsiuntė Ž. J.. Iš liudytojo Ž. P. veiklos ataskaitos už 2017 metus UAB „(Duomenys neskelbtini)“ veikloje, matyti, kad Ž. .J. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais nuslėpė ar pasisavino 16420,85 Eur piniginių lėšų. Šis faktas patvirtina jo (S. B.) nurodytas aplinkybes apie būtinumą Ž. J. sudaryti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo sutartį, priešingu atveju, jai būtų reikėję atlyginti bendrovei padarytą žalą ir jai grėsė baudžiamoji atsakomybė. Vis dėlto iš nuteistojo S. B. apeliacinio skundo argumentų visumos, įvertinus juos baudžiamosios bylos medžiagoje surinktų įrodymų kontekste, matyti, kad apeliantas skunde nurodytas aplinkybes vertina subjektyviai, byloje esančius įrodymus interpretuodamas sau palankia linkme ir atsietai nuo baudžiamosios bylos medžiagoje esančių įrodymų visumos.

45. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusioji Ž. J. 2020 m. gegužės mėnesį nesiuntė iš savo elektroninio pašto S. B. elektroninio laiško su priedu (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutartis, t. y. nesiuntė suklastoto dokumento. Baudžiamosios bylos medžiagoje tokių duomenų nėra, jų nepateikė ir nuteistasis. Priešingai, iš byloje esančio 2023-12-12 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog duomenų, kad 2020 m. gegužės mėnesį Ž. J. iš pašto (duomenys neskelbtini). siuntė elektroninį laišką su priedu (akcijų dovanojimo sutartis) S. B. neaptikta. Naudojant WEB aplinkos prieinamą funkcionalumą atkurti 2020 metų gegužės mėnesį ištrintus iš šiukšliadėžės gautus ir siųstus elektroninius laiškus nėra galimybės. Iš 2023-12-19 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimui pateiktame S. B. kompiuteryje nėra galimybės atkurti 2020 m. gegužės mėn. elektroninių paštų dėžučių parametrų. Tyrimui pateiktame kompiuteryje nerasta 2020 m. gegužės mėn. elektroninio laiško su siųsta „Akcijų dovanojimo sutartimi“. Be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo teiginius apie tai, kad Ž. J. tyčiniais veiksmais iš savo elektroninio pašto pašalino visus išsiųstus elektroninius laiškus. Šią nuteistojo versiją paneigia aplinkybės nustatytos, jau minėtoje, 2023-12-19 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistojo S. B. kompiuteryje nerasta 2020 m. gegužės mėn. elektroninio laiško su siųsta „Akcijų dovanojimo sutartimi“. Akivaizdu, kad jeigu nukentėjusioji elektroniniu paštu būtų siuntusi nuteistajam (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimų sutartį ir šiuos duomenis būtų panaikinusi, t. y. juos ištrindama iš savo elektroninio pašto, tačiau tokie duomenys būtų likę nuteistojo S. B. elektroniniame pašte. Vis tik, S. B. kompiuteryje tokių duomenų nerasta. Iš Ž. J. ir S. B. 2023-05-03 akistatos protokolo nustatyta, kad pati Ž. J. akistatos metu turėjo pastebėjimų ir prašė kreiptis į ‚Gmail“ atstovybę ir nustatyti kiek ir kada kokiu adresu ji išsiuntė elektroninių laiškų S. B.. Akivaizdu, kad jeigu Ž. J. būtų siuntusi S. B. (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutartį, kuri yra suklastota, ji tokių pastabų nebūtų teikusi ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nebūtų prašiusi kreiptis į ‚Gmail“ atstovybę.

46. Be to, nuteistojo teiginiai, jog iš liudytojo Ž. P. veiklos ataskaitos už 2017 m. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ veikloje, matyti, kad Ž. .J. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais nuslėpė ar pasisavino 16420,85 Eur piniginių lėšų ir šis faktas patvirtina S. B. nurodytas aplinkybes apie būtinumą Ž .J. sudaryti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo sutartį, priešingu atveju, jai būtų reikėję atlyginti bendrovei padarytą žalą ir jai grėsė baudžiamoji atsakomybė, atmestini kaip nepagrįsti. Iš liudytojo Ž. P. apklausų 2023-04-04, 2023-04-25 ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausos apylinkės teisme matyti, kad liudytojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Ž. P. nurodė, kad jis nežino kokiu būdu nukentėjusiosios akcijos buvo perduotos S. B., nežino jokių dokumentų, kas dėl akcijų perrašymų ar dovanojimo, nematė, todėl negali nurodyti kaip nukentėjusioji akcijas perleido S. B.. Suktina, jog liudytojas nurodė aplinkybes apie tai, kad perėmė iš S. B. žmonos Ž. J. įmonės vadovavimą ir tapo direktoriumi. Jam būnant įmonės direktoriumi, matė, kad yra netikslumų buhalterinėje apskaitoje, taip pat matė, kad yra galimai suklastoti dokumentai, todėl kreipėsi dėl Ž. J. veiksmų į finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, bet gavo atsakymą, kad tyrimas nebus atliekamas ir pasiūlė kreiptis į teismą arba į prokuratūrą. Jis niekur nesikreipė ir įmonės vadovavimą perdavė S. B.. Taigi, S. B. 2019 m. tapęs įmonės vadovu taip pat niekur nesikreipė dėl tyrimo pradėjimo. Be to, liudytojas Ž. P. 2023-04-25 papildomos apklausos metu nurodė, kad nepamena, bet jam atrodo, kad net nebuvo kalbos apie akcijų perleidimą, pardavimą ar dovanojimą, to momento neužfiksavo. Šios aplinkybės ne tik, kad paneigia S. B. nurodytus teiginius apie būtinumą Ž. J. sudaryti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo sutartį, priešingu atveju, jai būtų reikėję atlyginti bendrovei padarytą žalą ir jai grėsė baudžiamoji atsakomybė, bet ir patvirtina faktą, kad būtinybės Ž. J. sudaryti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo sutartį apskritai nebuvo, kadangi liudytojas Ž. P. pavirtino, kad finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba tyrimo dėl Ž. J. veiksmų nepradėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo sutartis atsirado tik po to, kai Ž. P. vadovo pareigas perleido S. B., kas rodo būtent nuteistojo suinteresuotumą valdyti Ž. J. turėtas įmonės akcijas. Akivaizdu, kad net jeigu Ž. J. būtų turėjusi pagrindą manyti, kad dėl jos veiksmų būnant įmonės vadove, jos atžvilgiu gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir siekdama to išvengti, akcijų dovanojimo sutartį ji būtų parašiusi dar 2018 m., kai vadovas buvo Ž. P., kadangi ji akcijas galėjo dovanoti ne tik S. B., bet ir kitam akcininkui Ž. P.. Tačiau Ž. J. tokių veiksmų nesiėmė ir nei 2017 m., 2018 m. turimų akcijų nedovanojo. Taigi, šios aplinkybės, kaip jau minėta, paneigia S. B. nurodytus teiginius apie būtinumą Ž. J. sudaryti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo sutartį, priešingu atveju, jai būtų reikėję atlyginti bendrovei padarytą žalą ir jai grėsė baudžiamoji atsakomybė, bet ir patvirtina faktą, kad būtinybės Ž. J. sudaryti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo sutartį apskritai nebuvo.

47. Sutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad liudytojos E. V. parodymai patvirtina, jog S. B. jai nurodė, kad akcijų dovanojimo sutartį jam elektroniniu paštu atsiuntė Ž. J.. Nors liudytoja E. V. ir nurodė, kad S. B. sakė, jog akcijų dovanojimo sutartį jam elektroniniu paštu atsiuntė Ž. J., tačiau ji nepatvirtino fakto, kad ji matė tą elektroninį laišką. Liudytoja tik patvirtino jai sakytus S. B. žodžius, tačiau tai neįrodo, kad Ž. J. jam atsiuntė minėtą elektroninį laišką. Liudytoja E. V. apklausiama apylinkės teisme nurodė, kad S. B. sakė, kad dokumentą jam atsiuntė į el. paštą Ž., ne į jos darbinį kompiuterį, bet į radijo stoties įmonės kompiuterį. Ji kompiuteryje to laiško nematė. Papildomos apklausos metu vykusios 2023-04-25 ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ar elektroniniame pašte matė, kaip Ž. J. buvo atsiuntusi S. B. dovanojimo aktą, pasakyti negali, kadangi nepamena. Pamena tik tai, kad S. B. jai atspausdinęs parodė dovanojimo aktą ir ji jam liepė kampe parašyti gavimo datą, ir pasirašyti. Po to Registrų centre užregistravo kaip akcijų dovanojimą. S. B. minėjo, kad dovanojimo aktas buvo gautas elektroniniu būdu, bet ar prie jos akių jį atspausdino, ji nepamena. Pamena tik tai, kad buvo popierinis variantas. Pirminės apklausos metu vykusios 2024-04-03 ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad praėjus po S. B. ir Ž. J. skyrybų kažkuriam laikui, tiksliai datos nepasakys, įmonės direktorius S. B. pateikė jai dokumentą, kiek pamena dovanojimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad Ž. J. dovanoja S. B. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 60 vnt. t. y. 30 procentų įmonės akcijų. Ji šias dovanotas įmonės akcijas perrašė S. B. ir apie tai pranešė Registrų centrui. Kiek pamena, direktorius S. B. jai minėjo, kad dovanojimo aktą Ž. J. jam atsiuntė elektroniniu paštu ir jis pasirašęs jį pateikė į buhalteriją. Kokiu elektroniniu adresu S. B. buvo atsiųsti dokumentai, nežino, reikia klausti jo paties. Taigi, liudytojos E. V. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme yra nuoseklūs ir derantys tarpusavyje. Šie parodymai niekaip nepatvirtina nuteistojo teiginių, kad akcijų dovanojimo sutartį elektroniniu paštu jam atsiuntė Ž. J..

48. Vis tik, apklausiama apeliacinės instancijos teisme liudytoja E. V. nurodė visiškai priešingas aplinkybes. Ji nurodė, kad elektroninis paštas buvo tas pats iš kurio ir buvo gauta dovanojimo sutartis, t. y. Ž. J. elektroninis paštas. Buvo įvardinta kaip dovanojimo aktas S. B.. Ji failą atidarė ir skaitė. Ji matė, kad dovanoja atgal akcijas, kurias S. buvo jai (Ž. J.) dovanojęs. Parašyta, kad atsišviesti, pasirašyti, padėti datą, nes tai buvo gauta ankščiau, nei ji atėjo į darbą. Ji mano, kad per dvi savaites reikėjo pateikti Registrų centrui. Sutartis buvo tik su Ž. parašu. Paskaičius sutartį su B. bendravo. Kiek žino, kad S. buvo sakęs Ž., jei atidovanos atgal akcijas, tai jis nepaduos jos į teismą dėl padarytų įmonei skolų. Tuo metu, kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo ji buvo po operacijos, labai sunkiai ir ilgai sirgo. Dabar visas aplinkybes prisimena geriau nei ikiteisminio tyrimo metu. Ji nežino ar galėjo kažkas prisijungti prie nukentėjusiosios kompiuterio. S. B. apie tai, kad ant dovanojimo sutarties reikėtų originalaus parašo ji nekalbėjo. Anksčiau ji sakė, kad nepamena ar matė, o šiuo metu sako, kad matė kas atsiuntė sutartį. Apylinkės teisme to klausiama nebuvo. Dovanojimo aktą matė prieš atspausdinant, nes direktoriui sakė atsispausdinti, pasirašyti ir parašyti datą kada spausdinta. Nežino ar tas failas buvo saugomas kompiuteryje. „(Duomenys neskelbtini)“ kompiuterius ir paštą tvarkė direktorius. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, taip pat liudytojos parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme, šios liudytojos parodymus duotus apeliacinės instancijos teisme vertina kritiškai, kadangi jie yra visiškai priešingi jos parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme. Liudytojos paaiškinimai apie tai, kad tuo metu, kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo ji buvo po operacijos, labai sunkiai ir ilgai sirgo, dabar visas aplinkybes prisimena geriau nei ikiteisminio tyrimo, laikytini nepagrįstais. Liudytoja E. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo aplinkybių susijusių su jos sveiktos būkle nenurodė, tokių aplinkybių nenurodė ir apylinkės teisme. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo liudytojos E. V. parodymus duotus apeliacinės instancijos teisme laikyti pagrįstais ir jais vadovautis.

49. Iš nuteistojo parodymų duotų viso proceso metu matyti, kad S. B. parodymai nėra nuoseklūs ir derantys tarpusavyje. 2023-04-05 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu apklaustas specialiuoju liudytoju S. B. nurodė, kad buhalterė perdavė Registrų centrui duomenis, kad Ž. J. dovanoja akcijas jam ir į akcijų dovanojimo aktą įsegė į bylą „gauti raštai“. Jis asmeniškai pats matė, kad šis dovanojimo aktas buvo įsegtas prie buhalterinių dokumentų, kurie šiuo metu yra pas bankroto administratorių. Šiai dienai UAB „(Duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, o elektroninis paštas, kuris priklausė įmonei, daugiau kaip metai yra anuliuotas, t. y. panaikintas. Taip pat iš savo elektroninio pašto negali ištraukti jai (Ž. J.) siųsto laiško dėl akcijų perdavimo jam, kadangi ji užblokavo jį ir prieigos jis neturi. Ž. J. per 3 metus niekada nesikreipė dėl akcininkų susirinkimo ir nesidomėjo įmonės veikla. Ji nepaskambino ir nepaklausė, kaip įmonė laikosi, jokių žinių iš jos nėra gavęs. Tikslina, kad dovanojimo akto kopija, kuri buvo atsiųsta elektroniniu paštu, buvo atspausdinta pasirašyta ir pridėta prie buhalterinių dokumentų. Tarp jo ir Ž. J. 2023-05-03 vykusios akistatos metu S. B. nurodė, kad dovanojimo akto kopija buvo įsegta į bylą „gautieji dokumentai“. Jis asmeniškai šio dokumento su savimi neturi ir jo pateikti negali. S. B. nurodė, kad bankroto administratorė dovanojimo aktą tarp buhalterinių dokumentų galbūt pražiūrėjo netyčia. Apklausiamas 2023-05-16 ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju nurodė, kad po atliktų akistatų su Ž. J. kalbėjosi su akcininku Ž. P. ir jis pasakė, kad ieškojo akcininkų susirinkimo protokolų, bet dalies jų nerado. Jis (S. B.) pasakė, kad savo kompiuteryje paieškos, kadangi kai kuriuos įmonės dokumentus turėjo nusiskenavęs ir įsikėlęs į savo asmeninį kompiuterį. Įsijungęs kompiuterį, paspaudė paiešką su raktiniu žodžiu akci ir po kiek laiko jam kompiuteris išmetė daug bylų, ir dokumentų kopijų. Žiūrėdamas įmonės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ dokumentų kopijas ir ieškodamas akcijų susirinkimo protokolų, rado, kad buvo išsisaugojęs akcijų dovanojimo sutartį, kurią elektroniniu paštu, kokiu pavadinimu nepamena, bet darbinio pašto buvo 3 ar 4 paskyros, jos šiuo metu yra neaktyvios, atsiuntė Ž. J.. Šią akcijų dovanojimo sutarties kopiją pateikė savanoriško daiktų dokumentų pateikimo metu. Šia akcijų dovanojimo sutartimi Ž. J. jam dovanojo UAB ‚(Duomenys neskelbtini)“ įmonės akcijas. Tikslino, kad akcijų dovanojimo sutarties kopiją rado savo darbiniame kompiuteryje, kuriame yra išsisaugojęs UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų susirinkimo protokolų kopijas, taip pat buvo išsaugojęs ir dovanojimo sutarties kopiją, bet apie tai buvo pamiršęs. Kaip matyti S. B. pirminėje apklausoje ir akistatos metu teigė, kad neturi asmeniškai šio dokumento ((duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutarties) su savimi neturi ir jo pateikti negali, tačiau apklausiamas 2023-05-16 ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju nurodė, kad po atliktų akistatų su Ž. J. kalbėjosi su akcininku Ž. P. ir jis pasakė, kad ieškojo akcininkų susirinkimo protokolų, bet dalies jų nerado. Jis (S. B.) pasakė, kad savo kompiuteryje paieškos. Taip pat nurodė, kad akcijų dovanojimo sutarties kopiją rado savo darbiniame kompiuteryje, kuriame yra išsisaugojęs UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų susirinkimo protokolų kopijas, taip pat buvo išsaugojęs ir dovanojimo sutarties kopiją, bet apie tai buvo pamiršęs. Be to, liudytojas Ž. P. 2023-04-25 papildomos apklausos metu nurodė, kad su S. B. praktiškai nebendrauja ir artimo ryšio nei su Ž. J., nei su S. B. nepalaiko.

50. Kaip matyti iš BUAB „(Duomenys neskelbtini)“ administratorės MB „(Duomenys neskelbtini)“ direktorės O. S. 2023-02-22 informacinio pranešimo (rašto) nustatyta, kad buvęs vadovas S. B. perdavė įmonės administratorei turtą bei įmonės dokumentus, tačiau tarp perduotų dokumentų nebuvo jokių akcijų pardavimo ir/ar dovanojimo sutarčių, kurių pagrindu Ž. J. perleido akcijas S. B.. Administratorė, po kreipimosi dėl informacijos suteikimo, iš karto susisiekė su buvusiu vadovu S. B., prašydama nurodyti bei paaiškinti, kokiu pagrindu buvo įgytos akcijos iš Ž. J. dar 2020-05-28, tačiau buvęs vadovas nurodė, kad negali prisiimti ir nežino, kur yra sutartis dėl akcijų įgijimo, bei kodėl ši nebuvo pateikta nemokumo administratorei. Administratorė taip pat susisiekė ir su buvusia UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhaltere E. V., prašydama prisiminti bei nurodyti, kokiu pagrindu buvo perleistos akcijos ir VĮ Registrų įregistruotas akcininkų pasikeitimas. E. V. paaiškino, kad S. B. atnešė UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo sutartį, kurios pagrindu S. B. įgijo akcijas iš Ž. J., taip pat nurodė, kad sutartis buvo pasirašyta abiejų šalių. E. V. nurodė, kad sutarties pagrindu atliko pakeitimus VĮ Registrų centras įgaliojimų pagrindu. Šis raštas patvirtina, kad buvęs vadovas S. B. administratorei negalėjo nurodyti kokiu pagrindu buvo įgytos akcijos iš Ž. J. dar 2020-05-28. R nurodė, kad nežino kur yra akcijų perleidimo sutartis.

51. Be to, išvadą, jog nuteistojo parodymai nėra nuoseklūs patvirtina faktas, kad S. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apeliacinės instancijos teisme teigė, jog Ž. .J. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais nuslėpė ar pasisavino UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 16420,85 Eur piniginių lėšų. Šis faktas patvirtina jo (S. B.) nurodytas aplinkybes apie būtinumą Ž .J. sudaryti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo sutartį, priešingu atveju, jai būtų reikėję atlyginti bendrovei padarytą žalą ir jai grėsė baudžiamoji atsakomybė, todėl Ž. J. jam atsiuntė akcijų dovanojimo sutartį (suklastotą), tačiau apklausiamas apylinkės S. B. nurodė, kad ji nukentėjusioji) pati pasiūlė S. B. perrašyti akcijas, kad išvengtų jos padarytais veiksmais žalos atlyginimo. Akcijų dovanojimo sutartis buvo gauta tarnybiniu paštu į elektroninį paštą, atsiųsta iš el. pašto (duomenys neskelbtini), tam, kad jį šantažuoti. Jam nebuvo jokio tikslo klastoti sutartį, nes jis neketino tų akcijų parduoti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apskritai lieka neaišku, kokiu pagrindu Ž. J. būtų galėjusi šantažuoti S. B., jeigu būtent ji jam būtų atsiuntusi suklastotą akcijų dovanojimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nelogiška, jog Ž. J. 2020 m. pati suklastojusi (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutartį ir tokiu būdu siekdama pakenkti S. B. į ikiteisminio tyrimo įstaigą nesikreipė 2020 m., tačiau laukė daugiau nei 2 metus ir tik 2022-11-10 su pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

52. Nukentėjusios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Ji tiek pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, apylinkės teisme ir apeliacinės instancijos teisme nurodė analogiškas aplinkybes, kad 2022 m. lapkričio mėnesio pradžioje ji iš savo sūnaus sužinojo, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vyksta bankroto procedūros. Ji kaip UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcininkė, valdanti 30 procentų akcijų, turėjo būti supažindinta apie šį procesą. Ji savo iniciatyva kreipėsi į Registrų centrą ir gavo atsakymą, kad ji jokių akcijų nebeturi. 2022-11-08 ji Registrų centre užsisakė pažymą ir sužinojo, kad ji nebėra savininkė turėtų akcijų, todėl kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nukentėjusios parodymų patikimumą patvirtina ir pačios nukentėjusios veiksmai, t. y. 2022 m. lapkričio mėnesio pradžioje iš savo sūnaus sužinojusi, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vyksta bankroto procedūros savo iniciatyva kreipėsi į Registrų centrą ir 2022-11-09 gavo atsakymą, kad nebeturi akcijų ir 2022-11-10 su pareiškimu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. VĮ Registrų centro 2022-11-09 išrašas patvirtina, kad Ž. J. nuo 2017-05-12 iki 2020-05-28 valdė 60 vnt. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, kurių vnt. vertė - 91, 23 Eur. BUAB „(Duomenys neskelbtini)“ administratorės MB „(Duomenys neskelbtini)“ direktorės O. S. 2023-02-22 informacinis pranešimas (raštas) patvirtina, kad (Duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(Duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratoriumi paskirta MB „(Duomenys neskelbtini)“. Nutartis įsiteisėjo 2022-07-12. Nuo 2019-05-14 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo S. B.. Nuo 2017-05-13 iki 2020-05-28 Ž. J. turėjo 60 vnt. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios buvo perleistos S. B., po perleidimo S. B. turėjo 120 vnt. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų.

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta nuteistojo teiginius, jog jis neklastojo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutarties. 2023-05-16 savanoriško dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad būtent S. B. pateikė akcijų dovanojimo sutarties kopiją (2 vnt.) Lietuvos ekspertizės centro 2023-10-12 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tirti pateiktame faile „AKCIJŲ DOVANOJIMO“ esanti (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutartis, nėra nuskenuota nuo išspausdinto ir pasirašyto dokumento, o yra pagaminta skaitmeninio montažo būdu į 1-ąją ir 2-ą lapą su dokumento tekstu įkėlus iš kito dokumento nuskenuotą tą patį parašo Ž. J. vardu vaizdą. Tirti pateiktuose failuose „Dov10001“ ir „Dov20001“ įrašytas (duomenys neskelbtini) Akcijų dovanojimo sutarties 1-ojo ir 2-ojo lapų vaizdas, kuris gautas nuskenavus nespalviniu spausdintuvu išspausdintą faile „AKCIJŲ DOVANOJIMO“ esančios sutarties su joje montažo būdu įkeltais parašais Ž. J. vardu vaizdą ir išspausdintuose lapuose mėlynos spalvos rašto medžiaga atlikus parašus S. B. vardu ir įrašus „Gauta: 2020.05.28“. Taigi, (duomenys neskelbtini) sutartyje nuketėjusios parašas yra suklastotas, t. y. pagamintas skaitmeninio montažo būdu, o S. B. parašas yra originalus. 2023-09-19 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus stacionarų „LG“ kompiuterį, priklausantį S. B. (gavus S. B. sutikimą) nustatyta, kad šio kompiuterio E diske. Rastas „incredi mail“ aplankalas, kuris sukurtas 2015-01-20 ir jame rastas failas „AKCIJŲ DOVANOJIMO“ pdf. Taip pat rasti Dov 10001. pdf, Dov 2001 pdf failai. Atidarius failą „AKCIJŲ DOVANOJIMO“ pdf atidaryta akcijų dovanojimo sutarties kopija, kuri įrašyta į kompaktinį diską. Atidarius failus Dov 10001 dpf ir Dov 2001 pad įrašytos akcijų dovanojimo sutarties kopijos, kurios pridėtos prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos. 2023-12-19 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tyrimui pateiktame S. B. stacionariame kompiuteryje nebuvo galimybės atkurti 2020 m. gegužės mėn. elektroninių paštų dėžučių parametrų. Tyrimui pateiktame kompiuteryje nerasta 2020 m. gegužės mėn. elektroninio laiško su siųsta „Akcijų dovanojimo sutartimi“. Tyrimui pateiktame kompiuteryje nerasta failų su 2020 gegužės mėn., „Akcijų dovanojimo sutartimi“ be Ž. J. parašų. Tyrimui pateiktame kompiuteryje (duomenų laikmenų PC1-HD2 ir PC1-HD3 nepaskirstytose srityse (ištrinti failai) rasti du „doc“ (word) formato failai su skirtingomis „Akcijų dovanojimo sutartimis“, kuriose yra Ž. J. parašai, tačiau šie parašai įkelti į dokumentus kaip piešiniai, parašus dokumentuose galima stumdyti, pasukti ir pan. (Priedas Nr. 1 pateikta ataskaita kataloge „Rasti failai“). Tyrimui pateiktame kompiuteryje taip pat rasti failai su „Akcijų dovanojimo sutartimi“, failai su Ž. J. parašais, duomenys apie rastus egzistavusius failus pavadinimais „AKCIJŲ DOVANOJIMO. doc“. „Akcijų-dovanojimo-sutartis.doc“ duomenys apie rastų failų naudojimą, pateikiami suformuotose ataskaitose, kurios įrašytos į prie specialisto išvados pridedamo DVD-R kompaktinio disko katalogus: „Rasti failai“, „Duomenys apie failus“, „Duomenys apie failų naudojimą“.

54. Be to, nukentėjusioji Ž. J. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad tol kol ji dirbo bendrovėje „(Duomenys neskelbtini)“, ji pasirašinėjo kaip B., o išėjus iš šios įmonės, ji iš karto pradėjo pasirašinėti kaip J.. Ji iš bendrovės išėjo 2017 m. Pažymėjo, kad parašas ant suklastotos akcijų dovanojimo sutarties yra „B.“. Santuoka tarp jos ir S. B. nutraukta 2017 m. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutartį suklastojo būtent S. B.. Akivaizdu, kad S. B. aplinkybių susijusių su Ž. J. parašo pasikeitimu nežinojo, kadangi jo ir nukentėjusiosios santuoka nutraukta 2017 m., todėl akcijų dovanojimo sutartyje yra „B.“ parašas, o ne „J.“. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji dirbo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir iki 2017 m. buvo vadovė, taip pat ji buvo S. B. sutuoktinė, taigi dokumentų su jos parašu S. B. tikrai turėjo, todėl S. B. nekilo sunkumų pagaminti skaitmeninio montažo būdu nukentėjusios parašą, t. y. su dokumento tekstu įkėlus iš kito dokumento nuskenuotą tą patį parašo nukentėjusios vardu vaizdą.

55. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad S. B. skaitmeninio montažo būdu, naudodamasis kompiuterine technika, iš kito dokumento naudodamas nuskenuotą Ž. J. parašo vaizdą, pastarajai apie tai nieko nežinant, pagamino netikrą (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutarties dokumentą, tokiu būdu tyčia siekdamas apgaule savo naudai įgyti Ž. J. 60 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė 5473,80 Eur, šią netikrą dovanojimo sutartį panaudojo pateikdamas Valstybės įmonei „Registrų centras“, tokia S. B. veika atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, atitinkančių idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 str. 5 d. 1 p.), požymius ir S. B. pagrįstai nuteisė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

56. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.

57. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji 2024-03-12 pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė jos naudai iš S. B. priteisti 5473,80 eurų turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad šioje byloje, apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, pranešta S. B.. Atsižvelgiant į tai, kad dėl S. B. padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusioji Ž. J. patyrė turtinę žalą, kuri neatlyginta, ir prašė šią žalą priteisti iš S. B.. Taip pat nurodė, kad ji iki (duomenys neskelbtini) buvo 60 vnt. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų savininke. Tiek suklastotoje sutartyje, tiek Registrų centro dokumentuose nurodoma, kad tuo metu vienos akcijos vertė buvo 91,23 Eur. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo metu 60 vnt. paprastųjų vardinių akcijų vertė buvo 5473,80 Eur (60 x 90,23). Tokio dydžio turtinė žala ir atlygintina.

58. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir iš nuteistojo S. B. nukentėjusiosios naudai priteisė sukčiavimo būdu užvaldytų Ž. J. akcijų vertę 5 473,80 Eur turtinei žalai atlyginti, nustatęs, kad turtinė žala nukentėjusiajai kilo dėl S. B. veiksmų.

59. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo civilinį ieškinį atmesti. Teigia, jog apylinkės teismas jokių duomenų neindividualizavo, kas patvirtina faktą, jog toks įrodymų vertinimas yra netinkamas. Nurodo, kad nustačius sandorio suklastojimo faktą, šis sandoris turėjo būti nuginčytas ir šalys grąžinamos į pirminę padėtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78, 1.81 straipsniai). Atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo. Taigi, šiuo atveju nukentėjusioji turėjo vėl tapti akcijų savininke. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

60. Baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl nuteistojo S. B.. nusikalstamų veikų Ž. J. patyrė žalos, kadangi S. B. skaitmeninio montažo būdu, naudodamasis kompiuterine technika, iš kito dokumento naudodamas nuskenuotą Ž. J. parašo vaizdą, pastarajai apie tai nieko nežinant, pagamino netikrą (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutarties dokumentą, tokiu būdu tyčia siekdamas apgaule savo naudai įgyti Ž. J. 60 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė 5473,80 Eur, šią netikrą dovanojimo sutartį panaudojo pateikdamas Valstybės įmonei „Registrų centras“, kurios pagrindu tapo Ž. J. 60 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų savininku ir S. B. turėjo 120 vnt. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ akcijų. Tarp atsiradusios žalos ir nuteistojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, būtent S. B. veiksmai sąlygojo atsiradusią turtinę žalą.

61. Nors nuteistasis teigia, kad iš akcijų jokios turtinės naudos neturėjo, vis tik akcijos turėjo vertę, t. y. vienos akcijos vertė buvo 91,23 Eur. Šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro 2022-11-09 išrašas iš kurio matyti, kad Ž. J. nuo 2017-05-12 iki 2020-05-28 valdė 60 vnt. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, kurių vnt. vertė - 91, 23 Eur. Nesutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, kad šiuo atveju nukentėjusioji turėjo vėl tapti akcijų savininke. Šiame kontekste aktualu tai, kad BPK nustatyta galimybė baudžiamojoje byloje reikšti civilinį ieškinį tik dėl žalos atlyginimo, čia aktualus atlyginimo žalos, kylančios ne iš sutartinių santykių, o būtent iš delikto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo (deliktinės atsakomybės), klausimas. Kiti reikalavimai, kuriais siekiama apginti pažeistas teises (reikalavimas prašyti pripažinti negaliojančiu tam tikrą sandorį, taikyti restituciją ir t.t.), spręstini atskira tvarka civiliniame procese, vadovaujantis civilinio proceso normomis. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir prašė atlyginti patirtą turtinę žalą, kurią vertina 5473,80 Eur, taigi tokią sumą, kuri atitinka Ž. J. 60 vnt. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų vertę, buvusią nusikalstamos veikos metu. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad žala nukentėjusiajai buvo padaryta tyčiniais neteisėtais nuteistojo veiksmais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį ir priteisė iš nuteistojo S. B. nukentėjusiajai Ž. J. 5473,80 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl bausmės

62. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašymo dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo tuo atveju, jei apeliantas nebūtų išteisintas, nėra išdėstęs, tačiau apeliaciniu skundu prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190-648/2018).

63. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

64. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas S. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 50 MGL dydžio (2 500 Eur) baudą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, skyrė 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudą. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, apėmė bausmę, paskirtą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskyrė S. B. galutinę subendrintą 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudą.

65. Taigi, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas S. B. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas bei jo asmenybės pavojingumą. Apylinkės teismas įvertino tai, kad S. B. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, teismas nuteistajam parinko švelniausią bausmės rūšį – baudą. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebuvo pažeistos bausmių skyrimą reglamentuojančios teisės normos, tuo tarpu paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį, protingumo bei proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio ir BK 54 straipsnio nuostatų pažeidimų, nėra teisinio pagrindo keisti paskirtąją bausmę.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

66. Klaipėdos apygardos teisme 2024-09-16 buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma iš nuteistojo išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 160,42 Eur už advokato Z. Pociaus suteiktą teisinę pagalbą, atstovaujant nukentėjusiąją Ž. J..

67. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

68. Šiame kontekste pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku, t. y. iki teismo posėdžio, kuris Klaipėdos apygardos teisme vyko 2024-09-13. Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma pateikta teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl ji negali būti nagrinėjama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 16 d. prašymą dėl išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajai Ž. J. palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Daiva JazbutienėDalia KursevičienėEdita Lapinskienė