Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą dėl antstolės Gretos Žutautės veiksmų, suinteresuotas asmuo O. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu Nr. S-22-28019 pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad pareiškėjas nenurodo kokie konkretūs antstolės veiksmai buvo neteisėti, piktybiški, neprofesionalūs ar net tyčiniai su kuriais pareiškėjas nesutinka ir juos skundžia. Be to, nors skolininkas nurodo, jog gyvena (užsienio valstybė) ir visuose procesiniuose dokumentuose yra nurodytas jo adresas, tačiau tiek teismo išduotame vykdomajame rašte dėl skolos išieškojimo naudai, tiek skolininko atsiųstame vykdomajame rašte skolininko adresas yra nurodytas (Lietuvos mieste), o ne (užsienio valstybėje). Be to, antstolis turi teisę vykdyti vykdomąjį dokumentą skolininko gyvenamosios vietos adresu, skolininko turto buvimo ar darbo vietos adresu. Atsižvelgiant į tai, jog skolininko atžvilgiu išduotame vykdomajame dokumente skolininko gyvenamoji vieta nurodyta (Lietuvos mieste), išieškotojos teiktame prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo nurodyta skolininko gyv. vieta (Lietuvos mieste), o antstolės aptarnavimo teritorija yra Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teritorija, todėl antstolė teisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui ir skolininką apie tai informavo teisės normose numatyta tvarka. Skolininkas nepagrįstai teigia, kad apie vykdymo veiksmus jis buvo informuotas tik 2022 m. liepos 11 d., nes pirmą kartą pareiškėjui korespondencija buvo išsiųsta 2021 m. rugsėjo 2 d. el. paštu per antstolių informacinę sistemą (toliau – AIS), o vėliau antstolė ne kartą siuntė skolininkui informaciją jo el. paštu. Taip pat iš pareiškėjo skundo priedų nustatyta, kad jie yra pateikti iš AIS sistemos, kas patvirtina, jog pareiškėjas nurodyta sistema naudojasi ir apie vykdymo veiksmus žinojo. Pažymi, kad nors pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su antstolės patirtų vykdymo išlaidų paskaičiavimu, tačiau nurodo, kad skolą padengė, o vykdymo išlaidų paskaičiavimo neskundė. Taip pat antstolė netenkino pareiškėjo prašymo dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui O. K. ir išaiškino pareiškėjui jog įstatymai antstolei tokios teisės nesuteikia.

3. 2022 m. rugsėjo 27 d. teisme gauta pareiškėjo R. L. į bylą pateikta 2021 m. liepos 8 d. Plungės apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-82-1054/2021, kuria buvo ištaisytas 2021 m. birželio 30 d. vykdomajame rašte civilinėje byloje Nr. e2-82-1054/2021 padarytas rašymo apsirikimas nurodant, kad skolininko (pareiškėjo) deklaruotas gyvenamosios vietos adresas yra (užsienio valstybėje).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skundo padavimo termino

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu 2022 m. rugpjūčio 4 d. skunde tiksliai neįvardindamas kokį konkretų antstolės veiksmą skundžia, tačiau iš skundo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjas iš esmės apskritai nesutinka su visais antstolės vykdymo veiksmais vykdomojoje byloje, o paskutinis patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0188/21/00934 priimtas 2022 m. liepos 19 d., todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Gretos Žutautės kontoroje 2021 m. liepos 27 d. buvo gautas išieškotojos O. K. prašymas priimti vykdomąjį dokumentą (vykdomosios bylos lapas (toliau – vykd. b. l.) 1, 3).

6. 2021 m. liepos 27 d. antstolė priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-188-19176, kuris kartu su tos pačios dienos patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo išsiųstas skolininkui (pareiškėjui) išieškotojos prašyme dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), bei el. paštu: (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 3). Tačiau grįžo neįteikti (vyk. b. l. 9).

7. Vėlesni procesiniai antstolės sprendimai vykdymo procese pareiškėjui buvo siunčiami 3 nutarties punkte nurodytu el. pašto adresu (vykd. b. l. 23, 24, 25, 26, 27, 28 ir kt.).

8. Vykdomosios bylos duomenimis 2022 m. liepos 19 d. pareiškėjas iš nurodyto el. pašto adreso atsiuntė antstolei el. laišką pateikdamas informaciją apie savo turtinę padėtį (vykd. b. l. 55).

9. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė antstolei išrašus iš AIS sistemos (vykd. b. l. 60-61).

Dėl pareiškėjo reikalavimo

10. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų iš esmės nesutinka su antstolės veiksmais vykdymo proceso metu dėl keleto priežasčių: 1) teigia, kad antstolė nebuvo tinkamai pareiškėjo informavusi apie pradėtą vykdymo procesą, nes procesinius dokumentus jam siuntė kitu, o ne jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu; 2) nesutinka padengti bei prašo grąžinti jam neteisėtai antstolės patirtas vykdymo išlaidas.

11. Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti teismo sprendimą. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

12. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Viena iš antstolio pareigų yra atlikti vykdymo veiksmus tik savo aptarnaujamoje teritorijoje, kuri yra nustatyta CPK 590 straipsnio 3 dalyje. CPK 590 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio, antstolis patikrina gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą (CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

13. Pagal CPK 651 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

14. Tai reiškia, kad gavęs vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar pagal vykdomajame dokumente nurodyto skolininko gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą vykdomasis dokumentas priskirtinas antstolio veiklos teritorijai. Taigi CPK 590 straipsnio 1 dalis skirta nustatyti antstolio veiksmų atlikimo vietą pagal antstolio veiklos teritoriją. Iš minėtos normos turinio aiškiai matyti, kad įstatymas numato alternatyvią galimybę pasirinkti vykdymo vietą.

15. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad išieškotojos antstoliui pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente nurodytas skolininko adresas yra (duomenys neskelbtini).

16. Antstolė Greta Žutautė veiklą vykdo Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje (į kurią patenka Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai (Lietuvos antstolių rūmų informacija). Vykdomojoje byloje pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 27 d. į bylą pateiktos 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-82-1054/2021, kuria buvo ištaisytas 2021 m. birželio 30 d. vykdomajame rašte civilinėje byloje Nr. e2-82-1054/2021 padarytas rašymo apsirikimas nurodant, kad skolininko (pareiškėjo) deklaruotas gyvenamosios vietos adresas yra (užsienio valstybė), nėra. Todėl darytina išvada, jog antstolė šių duomenų neturėjo. Be to, iš pareiškėjo kartu su skundu pateiktų AIS sistemos išrašų nustatyta, kad pareiškėjas apie jo atžvilgiu pradėtą ir vykdomą išieškojimo procesą buvo informuotas tinkamai (žr. šios nutarties 7-9 punktus).

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad antstolė tinkamai taikė CPK 590 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, kuriomis reglamentuojama vykdomojo dokumento vykdymo vieta, bei tinkamai taikė CPK 651 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, minėtų CPK straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos, o pareiškėjas apie vykdymo procesą bei veiksmus buvo tinkamai informuotas el. paštu bei AIS sistemoje, todėl nėra pagrindo pripažinti antstolės veiksmus nepagrįstais ir neteisėtais. Remiantis aukščiau minėtu, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

18. Pareiškėjas skunde taip pat skunde prašė grąžinti jo permokėtas vykdymo išlaidas ir palūkanas. Tačiau nekonkretizuoja su kokiomis konkrečiomis vykdymo išlaidomis jis nesutinka, nenurodo permokėtos vykdymo išlaidų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pareiškėjo skundo netenkino, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl sumokėtų vykdymo išlaidų grąžinimo, be to, AIS sistemos duomenimis vykdomoji byla yra užbaigta, vykdymo išlaidos sumokėtos visiškai.

Dėl pareiškėjo prašymo skirti baudą

19. Pareiškėjas taip pat prašo skirti baudą išieškotojai dėl tyčinio antstolės klaidinimo nurodant pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą.

20. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

21. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

22. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

23. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių, susijusių su suinteresuoto asmens O. K. veiksmais, visetas nesudaro pagrindo teigti, kad suinteresuotas asmuo piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl pareiškėjo prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo netenkinamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. L. skundą dėl antstolės Gretos Žutautės veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.