Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. R. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo H. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – bauda 18 MGL (900 Eur).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2023 m. sausio 25 d. 21.45 val. iki 2023 m. sausio 26 d. 12.18 val.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuspręsta taikyti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, H. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. pas H. R. rastų bei paimtų pinigų 40 Eur, konfiskavimas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po tyrimų likusias narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), objektus ir pakuotes: voką, į plastikinės plėvelės skiautę supakuotus 2 tuščių plastikinių plėvelių paketėlius, likusį paketą su pakuotėmis sunaikinti;

- mobiliojo ryšio telefoną „HONOR X8“ su „(duomenys neskelbtini)“ tinklo SIM kortele palikti H. R..

Tuo pačiu nuosprendžiu E. Š. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. H. R. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2023 m. sausio 25 d. apie 18 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą bei neturėdamas tikslo platinti iš nenustatyto asmens už 80 eurų nupirko ir taip neteisėtai įgijo 4 plastikinius paketėlius su ne mažiau kaip 6,004 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių 2,536 g narkotinės medžiagos neteisėtai įgijo turėdamas tikslą parduoti E. Š., o nedidelį kiekį 2 ne mažiau kaip 3,468 g narkotinių medžiagų neteisėtai įgijo savo vartojimui, po to, neteisėtai įgytus 4 plastikinius paketėlius su ne mažiau kaip 6,004 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) parsigabeno į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 18.49 val., dalį neteisėtai įgytos ir laikomos narkotinės medžiagos – 2 plastikinius paketėlius su 2,536 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai už 40 eurų pardavė E. Š., tiksliai nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos suvartojo pats, o likusį nedidelį kiekį – 3,468 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neturėdamas tikslo platinti neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iki tol, kol 2023 m. sausio 25 d. nuo 21.45 iki 22.30 val. atliktos kratos metu ją rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.7. Apibendrintai teigia, kad tinkamai ir teisingai įvertinus visas tiek padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, atsižvelgiant į nusikalstamas paskatas, asmens spontaniškai susiformuotą kaltės rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų žalą ir visuomenės požiūrį į ją, į neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų rūšį, jau patirtas ir baudžiamuoju procesu nuteistajam sukeltas pasekmes, prieitas jo ryžtingas išvadas, visas šias aplinkybes vertinant be išskirtinio pranašumo, ne atsietai bet reikšmingai jungiant į visumą, kartu atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką ir Konstitucinio Teismo nuostatas – yra pagrindas pripažinti, jog pirmos instancijos teismo nuosprendžiu H. R. buvo netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, nepagrįstai neįvertintos minėtos šiame procese akivaizdžiai egzistuojančios išimtinės aplinkybės, dėl to paskirta neteisinga bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Tvirtina, kad pagal sankciją paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka nei padarytos veikos turinio, nei jos pavojingumo, nei kaltininko asmenybės, o tokios neteisingos, neproporcingos bausmės paskyrimas yra įstatymo pagrindas priimtą nuosprendį H. R. atžvilgiu pakeisti ir jam paskirti teisingumo principui neprieštaraujančią, švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytą, bausmę.

3. Atsiliepimų į nuteistojo H. R. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Violeta Bartušienė prašė nuteistojo H. R. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo H. R. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį ir nuteistajam H. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies, skirti maksimalią laisvės apribojimo bausmę 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per teismo nustatytą terminą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir teismo posėdyje išklausiusi posėdžio dalyvius, išnagrinėjusi bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė teisingą, tinkamai individualizuotą galutinę bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria nuteistojo gynėjo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog H. R. nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas teistas 4 kartus ir praėjus vos 12 dienų po nuteisimo už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, ši nuosprendžio dalis keičiama ir minėtos aplinkybės iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamos.

Dėl H. R. teistumų

7. BK 97 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi: 1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas; 2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; 3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) 5 metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) 8 metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) 10 metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai arba jeigu jiems šio kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepilnamečiams, nuteistiems už šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus nusikaltimus, teistumo terminai po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo mažinami per pusę, o 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.

8. Nustatyta, kad H. R. Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams (2005 m. rugsėjo 14 d. nutartimi jis atleistas nuo paskirtos bausmės, 2005 m. rugsėjo 22 d. išbrauktas iš įskaitos); Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu; Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam skirta bauda 500 MGL (2 t., b. l. 146-150). Iš šių duomenų matyti, kad H. R. teistumas pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį išnyko 2007 m. kovo 22 d. (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis, 4 dalis), tuo tarpu atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. ir 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžius, kaip ir baudžiamojo nusižengimo, už kurį jis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu, padarymas teistumo H. R. neužtraukia. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog H. R. nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas 4 kartus. Taip pat visiškai nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog H. R. nusikalto praėjus vos 12 dienų po nuteisimo už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kadangi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, buvo priimtas 2020 m. sausio 10 d., t. y. prieš 3 metus iki naujų jo nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė šias H. R. neigiamas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, todėl jos iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamos.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

9. BK 54 straipsnyje išdėstyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, 2K-59-697/2019).

10. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Išimtinės bylos aplinkybės turi rodyti daug mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, taip pat tai, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018).

11. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

12. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas pats savo noru neatvyko į teisėsaugos instituciją ir nepranešė apie savo padarytas nusikalstamas veikas, iš pradžių tik iš dalies prisipažino savo kaltę, siekė sumenkinti savo veiksmų nusikalstamą pobūdį (2 t., b. l. 126-127), kas tikrai neprisidėjo prie greitesnio ir lengvesnio nusikalstamų veikų išaiškinimo. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę. Byloje nustatyta tik viena H. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl jau vien ši aplinkybė eliminuoja BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą jam.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai įvertinęs visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tačiau įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam H. R. skirtinas bausmes, tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatyta, kad nuteistasis H. R. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) bei vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertintina tai, kad H. R. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas (2 t., b. l. 146-150), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 169-171), vykdantis individualią veiklą (2 t., b. l. 173, 3 t., b. l. 27).

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo H. R. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis yra teisiamas pirmą kartą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, jo asmenybės charakteristika yra teigiama, nuteistasis deda pastangos būti socialiai naudingu dirbant, gavo skaudžią pamoka ir yra pasiryžęs ateityje nebedaryti jokių nusikalstamų veikų, yra sukūręs šeimą ir teikia išlaikymą kitoje valstybėje gyvenančiam nepilnamečiui vaikui, gydosi nuo priklausomybės, nelaikytinos išimtinėmis bylos aplinkybėmis, duodančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pakartotinai įvertinusi visas nuteistąjį bei jo padarytų nusikalstamų veikų apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti H. R. paskirtą bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, nuteistojo asmeninės ir kitos jį charakterizuojančios aplinkybės nėra išskirtinės ir yra būdingos daugeliui nuteistųjų, tuo tarpu jo padaryta nusikalstama veika – narkotinių medžiagų platinimas pasižymi dideliu pavojingumu. Taip pat pažymima, kad nors H. R. ir laikomas neteistu, tačiau būdamas nepilnamečiu buvo atleistas nuo bausmės bei nuo baudžiamosios atsakomybės už tris įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, dar vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jau būdamas pilnamečiu, o paskutiniu teismo sprendimu – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu už analogiško baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam paskirtos 500 MGL baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl jos vykdymas buvo perduotas antstoliams, baudos išieškojimo vykdymas buvo baigtas 2023 m. vasario 7 d., kai naujos nusikalstamos veikos padarytos net nesuėjus šiam terminui – 2023 m. sausio 23 d. Taigi H. R. jau du kartus buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat atleidimas nuo bausmės ir švelnesnio pobūdžio bausmė (bauda), tačiau tai neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Tai rodo, kad H. R. tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Taip pat nustatyta, kad H. R. 5 metų laikotarpyje buvo baustas už psichotropinių medžiagų (marihuanos) vartojimą be gydytojo paskyrimo, pareigūno garbės ir orumo pažeminimą (būdamas neblaivus, necenzūriniais žodžiais išplūdo statutinį valstybės tarnautoją) (2 t., b. l. 169-171). Nors bylos duomenys patvirtina, kad H. R. nuo 2019 m. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 173, 3 t., b. l. 27), yra vedęs (3 t., b. l. 25), nors ir nereguliariai, tačiau nuo 2021 m. iki 2023 m. teikia išlaikymą (duomenys neskelbtini) gimusiam nepilnamečiui sūnui, gyvenančiam su motina užsienyje (pervesdamas 50-200 Eur sumą) (3 t., b. l. 24, 28-36), nuo 2023 m. vasario 2 d. yra registruotas priklausomybės ligų centre (3 t., b. l. 26), visgi šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad paskyrus nuteistajam H. R. apeliaciniu skundu prašomą laisvės apribojimo bausmę, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei pašalintos bet kokios prielaidos formuotis nebaudžiamumo nuotaikoms. Pastebėtina ir tai, kad tiek veikos padarymo metu, tiek ir prieš jos padarymą nuteistasis turėjo darbą, šeimą ir ja rūpinosi, tačiau šios aplinkybės nuteistojo nesustabdė ir neprivertė susilaikyti nuo nusikalstamos veikos darymo.

15. Atmestini apelianto teiginiai, kad mažesnį jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą rodo tai, jog kai kuriose valstybėse kanapių laikymas ir vartojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Byloje nustatyta, kad H. R. šias narkotines medžiagas platino, o tai rodo, kad jo veiksmais buvo sukelta reali grėsmė žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui. Pažymėtina ir tai, kad savo poziciją dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, taip pat neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas yra išreiškęs BK 260 straipsnyje, įtvirtindamas šias veikas kaip nusikalstamas ir nustatydamas už jas griežtas bausmes. Todėl narkotinių medžiagų apyvartos reguliavimas užsienio valstybėse nedaro įtakos H. R. padarytos veikos teisiniam vertinimui Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021) bei nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad dėl šių priežasčių nuteistojo padarytas nusikaltimas nereikalauja griežto visuomenės pasmerkimo. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o nuteistąjį tenkinančios bausmės – laisvės apribojimo bausmės maksimaliam terminui – skyrimas nelaikytinas aplinkybe, dėl kurios būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Pastebėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos duomenys (paties H. R. 2023 m. sausio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ir anksčiau yra buvę atvejų, kai tokiu pačiu būdu E. Š. padėjo įsigyti narkotikų (2 t., b. l. 126-128), liudytojos R. V. 2023 m. sausio 25 d. parodymai, kad prieš keletą metų iš pažįstamo sužinojo, jog „žolės“ galima gauti iš H. R., pati prieš kelis metus iš jo pirko „žolės“, po to H. R. „žolę“ pradėjo pirkti E. Š. (2 t., b. l. 175)), patvirtina, H. R. kanapių platinimu galimai užsiima jau kelerius metus. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad H. R. neturėjo narkotinių medžiagų, kai jo prašė E. Š., narkotines medžiagas pardavė už tą pačią kainą, kurią įsigijo, jokio išankstinio planavimo užsiimti neteisėta veikla ir vien iš to gauti lėšas pragyvenimui, nuteistasis neturėjo, yra nepagrįsti.

16. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistajam H. R. paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistajam H. R. taip pat parinko artimą minimaliai baudos bausmę, skiriamą už baudžiamąjį nusižengimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Subendrindamas paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, be to, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, taip pat įskaitė laikino sulaikymo laiką. Kadangi už BK XXXVII skyriuje numatytų nusikaltimų padarymą BK 75 straipsnio nuostatos netaikomos (BK 75 straipsnio 3 dalis), todėl bausmės vykdymo atidėjimas šiuo konkrečiu atveju nėra galimas.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo H. R. paskirtos atskiros bausmės ir subendrinta galutinė bausmė atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, bausmės yra paskirtos nepažeidžiant BK 54, 61 straipsniuose nustatytų bausmių skyrimo taisyklių, leidžia įgyvendinti teisingumo principą ir pasiekti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, todėl nėra pagrindo jų keisti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo H. R. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad H. R. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas 4 kartus ir praėjus vos 12 dienų po nuteisimo už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.