Alytaus apylinkės teismo nutartis

suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) J. B.-K., suinteresuoto asmens antstolės A. M. atstovei antstolės padėjėjai D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) M. G. (toliau – ir pareiškėja, skolininkė) skundą dėl antstolės A. M. (toliau – ir antstolė) veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolė A. M. ir išieškotoja J. B. K. (toliau – ir išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus.

Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018 23 punktas).

CPK 675 straipsnio 2 dalis numato, kad antstolis areštuoja skolininko turtą, surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog areštuoto skolininko turto įkainojimo taikylės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos nuomone, antstolė turto areštą pritaikė turtui neproporcingai ir nepagrįstai, turto areštavo ženkliai daugiau nei išieškoma skola. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti CPK 675 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nes antstolės areštuoto nekilnojamojo turto bendra vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra ženkliai didesnė nei vykdymo procese išieškoma suma.

Minėta, kad CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas neareštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos A. T. 2020 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju areštuoto nekilnojamojo turto verčių dydis pats savaime dar neleidžia spręsti, kad buvo pažeistas CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimas neareštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pažymėtina, kad pagal VĮ Registrų centro nurodytas vidutines rinkos vertes, areštuoto turto vertė sudaro 40 436,58 Eur (204 Eur vertės žemės sklypas, 37 400 Eur vertės butas ir 2832,58 Eur vertės 517/4782 dalys žemės sklypo). Esminės aplinkybės, turinčios reikšmės vertinimui, ar nebuvo pažeista CPK 675 straipsnio 2 dalies taisyklė, yra šios: visų pirma aplinkybė, kad skolininkė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su išieškotoju; antra, kad skolininkei M. G. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra tik 204 Eur, o 517/4782 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra tik 2 832,58 Eur, taigi, šio turto, skolininkei nevykdant įpareigojimo sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, skolai ir vykdymo išlaidoms padengti neužtektų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skolininkė M. G. yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė, taigi, šios sklypo dalies priverstinis realizavimas dėl šios aplinkybės būtų apsunkintas.

Atkreiptinas dėmesys, jog antstolis gali aprašyti (areštuoti) iš esmės didesnės vertės turtą (daugiau turto) negu reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti tuo atveju, jei areštuojamas daiktas yra nedalus ar skolininkas neturi kito tos pačios ar pirmesnės eilės turto arba šio turto neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, arba šis turtas yra nelikvidus. Pažymėtina, kad atlikus areštuoto turto vertinimą ir nustačius jo vertę, turto arešto mastas gali būti koreguojamas.

Atskirai teismas pažymi, kad CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad, darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. CPK 663 straipsnio 1 dalis iš esmės yra skirta apsaugoti skolininko interesus, nepažeidžiant kreditoriaus interesų, apibrėžia skolininko ir kreditoriaus interesų balansą, tačiau jos taikymo pagrindimui turi būti pateikti objektyvūs įrodymai, kad skolininkas yra pajėgus padengti įsiskolinimą per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nurodytame įstatymo straipsnyje yra numatyta teisė skolininkui, kuris siekia, jog išieškojimas nebūtų nukreiptas į jam priklausantį turtą, pateikti antstoliui įrodymus, patvirtinančius, jog yra galimybė skolą išieškoti iš kitų skolininko pajamų. Skolininkas šia jam suteikta teise gali pasinaudoti savo iniciatyva, net ir nesant antstolio pasiūlymo (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-399-254/2019; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1080-852/2023).

Pagal bylos duomenis, pareiškėjos (skolininkės) M. G. kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro 452,70 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus mokamos išmokos (b. l. 56). Iš šios sumos, vykdant vykdomąjį dokumentą, daromos 90,54 Eur išskaitos. Nuo 2023 m. spalio 31 d., kuomet buvo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. e2-73-604/2023, iki šiol iš skolininkės buvo išieškota tik nedidelė dalis skolos ir vykdymo išlaidų, likusi skola išieškotojai J. B.-K. – 4196,51 Eur, likusi vykdymo išlaidų skola antstolei – 484,30 Eur (b. l. 72-73). Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darant išskaitas iš gaunamų pajamų skola su vykdymo išlaidomis bus išieškota per 6 ar 18 mėnesių. Akivaizdu, kad išieškojimas iš jos gaunamų pajamų gali užtrukti ilgą laiką ir būti neveiksmingas. Pagal teismų praktiką, jei gautinos sumos yra mažos, be to, taikomi išieškojimo apribojimai, tai lemia, kad išieškojimas iš lėšų gali užtrukti ilgą laiką ir būti neveiksmingas. Tokiu atveju yra pagrindas spręsti dėl išieškojimo iš kito skolininkui priklausančio turto. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačiusi jog skolininkas neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su išieškotoju, antstolis turi teise pradėti ir išieškojimo iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto procesą (Lietuvos A. T. 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020). Taigi, antstolės sprendimas nukreipti išieškojimą į kitą pareiškėjos turtą yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismo vertinimu, pareiškėja skunde nurodo tik deklaratyvius teiginius, taip pat nepateikė duomenų, kad atliekant išskaitas iš jos gaunamų pajamų įsiskolinimas gali būti padengtas per įmanomai trumpiausią laikotarpį. Skolininkės gaunamos pajamos yra nedidelės ir atsižvelgiant į daromų išskaitų dydį, skola kreditoriui būtų sumokėta per maždaug 49 mėnesius (4196,51/85,93), kas akivaizdžiai pažeistų kreditoriaus interesus. Atsižvelgiant tiek į antstolės patvarkyme išdėstytas aplinkybes, tiek į skolos dydį, taip pat ir tai, kad skolininkė nesiima aktyvių veiksmų per kuo trumpiausią laikotarpį sumažinti susidariusią skolą, darytina išvada, jog nėra pagrindo netaikyti išieškojimo iš skolininkės turto ir antstolės priimtas patvarkymas dėl turto arešto yra pagrįstas.

Kiti bylos argumentai neturi įtakos bylos procesinei baigčiai ir nėra susiję su skundžiamu antstolės A. M. veiksmu, todėl dėl jų teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog 2023 m. lapkričio 16 d. antstolės A. M. priimtas patvarkymas dėl nekilnojamojo turto arešto Nr. S-23-151-20741 atitinka CPK nustatytas imperatyvias įstatymo normas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos M. G. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0151/23/01305 grąžinti antstolei A. M.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.