- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1608-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10622-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- M. T.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei M. T. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11333-429/2018 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra U. T., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką; priteisti iš atsakovės M. T. bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1) tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10-10.30 val. iki sekmadienio 17-17.30 val., pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą; 2) poriniais metais tėvas bendrauja su dukra per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dienos 10-10.30 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antros dienos 17-17.30 val.; 3) neporiniais metais tėvas bendrauja su dukra per: 3.1) Šv. Velykas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmos dienos 10-10.30 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Šv. Velykų antros dienos 17-17.30 val.; 3.2) Naujuosius metus, pasiimdamas dukrą gruodžio 31 dieną iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 12 val. iki 18 val. ir grąžindamas sausio 1 d. į gyvenamąją vietą nuo 17 val. iki 17.30 val.; 4) šalys susitaria, kad kiekvieną pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną dukra praleidžia su motina, o kiekvieną pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną dukra praleidžia su tėvu, tėvui pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 10.30 val. ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą nuo 17 val. iki 17.30 val.; 5) tėvo bendravimo laikui nesutapus su dukros gimtadieniu tėvas turi teisę atvažiuoti į dukros buvimo vietą ir pasveikinti dukrą, su ja pabendrauti, įteikti dovanas; 6) įprastai bendravimo tvarkai sutapus su bendravimo tvarka švenčių dienomis, šalys vadovaujasi švenčių dienomis sutarta bendravimo tvarka; 7) dukrai susirgus ir gydytojams paskyrus dukrai namų rėžimą šalys įsipareigoja informuoti viena kitą elektroniniu paštu ar SMS pranešimu. Jei ligos duomenų nėra sistemoje esveikata.lt, šalys įsipareigoja viena kitai persiųsti gydymo įstaigos išduotą ligos lapelį el. paštu; 8) šalis, su kuria tuo metu yra dukra, įsipareigoja dienos bėgyje informuoti kitą šalį apie visus svarbius dukros gyvenimo įvykius, pvz.: ligą, nelaimingas atsitikimas, naują ugdymo ar gydymo įstaigą; 9) tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių kuri nors šalis negali laikytis sutarto bendravimo grafiko, ši šalis įsipareigoja pranešti kitai šaliai elektroniniu paštu prieš tris dienas, nurodant priežastis. Tokiu atveju bendravimas su dukra kompensuojamas šalių sutartu laiku.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovei su dukra persikėlus gyventi į Vilnių, ieškovas liko gyventi Kaune, todėl bendrauti su dukra pagal teismo patvirtintą ir galiojančią tvarką, kurioje numatyta, kad atsakovas bendrauja su dukra kas antro trečiadienio vakarą, taip pat pasiima dukrą penktadienį, nėra objektyvių galimybių. Trečiadieniais ieškovas negali bendrauti nuo 18 val. iki 20 val., kadangi jo darbo diena baigiasi 17 val. ir jis objektyviai negali atvykti į Vilnių pasiimti dukters iš darželio, kad praleistų su ja porą valandų. Taip pat negali paimti dukters iš darželio penktadieniais iki 17 val., kadangi dirbdamas Kaune, dukrą paimti iš Vilniaus gali tik apie 19 val. Tokiu atveju, mergaitę atsivežus į Kauną, ji eitų miegoti tik 22–23 val., o tai nėra naudinga vaiko vystymuisi, nes vaikas turi eiti miegoti 21 val. Atsakovė atsisako leisti pasiimti dukrą šeštadienį, motyvuodama bendravimo tvarkos pažeidimu. Pastebėjo, kad nutartimi patvirtintoje bendravimo tvarkoje nėra numatytas ieškovo bendravimas su dukra švenčių dienomis, ieškovas siekia kompensuoti sumažėjusias ieškovo bendravimo galimybes darbo savaitės viduryje ir penktadieniais, todėl siekia nustatyti ieškovo ir dukters bendravimo tvarką per Šv. Kūčias, Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas, Motinos/Tėvo dieną. Siekiant užtikrinti, kad šalis galėtų tinkamai planuoti savo laiką, numatytinos nuostatos apie išankstinį informavimą, kai šalis negali laikytis nustatyto bendravimo grafiko, taip nustatytina neišnaudoto bendravimo laiko kompensavimo tvarka.
4. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad jo ryšys su dukra, kuriai šiuo metu 4 metai, labai geras. Ieškovas taip pat augina sūnų, kuriam 1,5 metų. Per šventes pageidautų praleisti su dukra daugiau laiko nepertraukiamai, kad galėtų išvykti kartu kelioms dienoms, pavyzdžiui į kurortą (Birštoną, Druskininkus) ar pan. Nesutiko, kad piktnaudžiauja savo teisėmis kreipdamasis į teismą, nes būtent atsakovė nesutiko pasirašyti taikos sutarties dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Išsikraustyti iš bendro buto Kaune atsakovė turėjo po santuokos nutraukimo 2017 metais, nes šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3334-1043/2017, susitarė, kad butą, kuris po santuokos šalims atiteko po 1/2 dalį, jos susitaria parduoti. Atsakovės dabartinis sutuoktinis dirbo ir gyveno Vilniuje, tai irgi galėjo lemti atsakovės sprendimą persikelti gyventi į Vilnių, taigi ieškovas negali būti laikomas atsakingu už atsakovės persikėlimą į kitą miestą, dėl ko reikia keisti bendravimo su dukra tvarką. Paaiškino, kad penktadienį po darbo vykti į Vilnių jam užtruktų 20-30 min. ilgiau nei įveikti tą patį atstumą šeštadienio ryte. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad atsakovės reikalavimas, jog ieškovas jai kompensuotų dukros slaugymo išlaidas, yra piniginio pobūdžio, dėl šio reikalavimo turėtų būti teikiamas priešieškinis, o kadangi priešieškinio atsakovė neteikė, reikalavimas nenagrinėtinas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies: sutinka dalyje dėl bendravimo darbo dienomis atsisakymo, taip pat dėl vaiko paėmimo šeštadienio rytais, o ne penktadienio vakarais, taip pat dėl bendravimo per motinos ir tėvo dieną, vaiko gimtadienį, dėl informavimo apie dukters gyvenimo įvykius bei įsipareigojimo iš anksto pranešti apie negalėjimą bendrauti.
6. Atsakovė nesutiko su paėmimo laiku 10-10.30 val. šeštadieniais, nurodydama, kad vaikas turi būti paimamas 11 val., nes dukra turi atsikelti, papusryčiauti, susiruošti susitikimui be streso ir galėtų atlikti savo kasdienius rytinius ritualus. Dėl bendravimo švenčių dienomis atsakovė sutiko, kad bendravimas švenčių metu būtų nustatytas, tačiau nesutiko su ieškovo siūlomu būdu, kad kas antrus metus švenčių šventimas dukrai būtų skirtingas. Atsakovės siūlymu, dukros laikas su ieškovu turėtų būti kiekvienų metų Šv. Velykų antra diena nuo 10 val. iki 17.30 val. ir kiekvienų metų Šv. Kalėdų antra diena nuo 10 val. iki 17.30 val. Tokią poziciją grindė siekiu užtikrinti dukrai stabilumą: patvirtinus atsakovės siūlomą bendravimo per šventes tvarką, dukra visada žinos, kad švenčių antromis dienomis ji laiką leis su tėvu, taip nebus keliamas stresas per šventes, kuomet vienos šventės vienais metais švenčiamos su vienu, o kitos šventės su kitu iš tėvų. Pažymėjo, kad anksčiau dukra švenčių nešventė su ieškovu, mergaitė šių švenčių šventimo neasocijuoja su tėvu. Netikėtas pasikeitimas švenčių metu sukeltų vaikui stresą. Vėliau, kuomet dukra bus pakankamai nuovoki, bus galima pakeisti bendravimo tvarką švenčių metu. Tvarką dėl Naujųjų metų siūlė nustatyti kai dukra bus vyresnio amžiaus, nes dabar dukrai sulaukti vidurnakčio yra sudėtinga, ji dar nesuvokia šios šventės prasmės.
7. Dėl ieškovo nurodytos bendravimo tvarkos dukrai susirgus, ieškovė siūlė šį punktą išdėstyti taip: „Dukrai susirgus ir gydytojams paskyrus dukrai namų režimą, šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie tai SMS pranešimu tą pačią dieną. Šalys taip pat įsipareigoja dalytis sergančios dukros slaugymo laiku, t. y. dukrą vieną kartą slaugo M. T., kitą kartą slaugo A. T. Šaliai dėl bet kokių priežasčių atsisakius slaugyti dukrą, ši šalis įsipareigoja kitai šaliai geranoriškai padengti gydymo išlaidas bei negautas pajamas dėl nedarbingumo. Šalys įsipareigoja padengti šias išlaidas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, po nedarbingumo pabaigos. Išlaidų dydį paskaičiuoja ir skaičiavimus su nedarbingumą įrodančiais dokumentais pateikia išlaidas patyrusi šalis kitai šaliai“.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi dėl paties ieškovo prašymo bendravimo tvarka keičiama jau antrą kartą; atsakovės ir dukters persikėlimą į Vilnių įtakojo pats ieškovas, nes į Kaune esantį šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame gyveno atsakovė su mažamete dukra, tyčia įkeldino įtartiną asmenį, taip siekdamas ieškovę su dukra iškraustyti iš buto, taigi bendravimo tvarkos pakeitimo būtinumas atsirado dėl paties ieškovo veiksmų.
9. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių skyrybų procesas prasidėjo, kai dukrai buvo 4-5 mėnesiai, nuo to laiko šalys faktiškai gyveno atskirai, taigi šalių dukra yra prisirišusi prie motinos. Būdavo, kad dukra isteriškai verkdavo tėčiui atvažiavus jos pasiimti. Mergaitė taip pat buvo sutrikusi, kai tėvo padovanotų dovanų negalėjo parsivežti į namus Vilniuje, jos liko Kaune. Į Vilnių atsakovė persikraustė 2019 m. spalio mėn., po incidento, kai į bendrą butą Kaune, kur atsakovė gyveno su dukra, ieškovas vėlai vakare įkeldino vyrą, kuris buvo nevalyvas, atsinešė alkoholio, iki tol bute taip pat buvo apgyvendinti įvairūs nuomininkai. Atsakovė iš buto po santuokos nutraukimo nesikraustė, nes neturėjo kur gyventi. Sprendimas persikelti gyventi į Vilnių buvo didžiąja dalimi sąlygotas ieškovo veiksmų. Pastebėjo, kad mergaitė darbo dienomis keliama anksti, apie 6 val., nes atsakovė turi ją nuvežti į ugdymo įstaigą iki prasidedant jos pačios darbo laikui, todėl savaitgaliais turėtų būti laikas ramesniam poilsiui, o ne skubėjimui. Dėl vaiko dienos režimo nurodė, kad šeštadieniais vaikas kartais atsikelia 8 val., o kartais ir 10 val., vakare guldomas miegoti apie 21 val., prieš laisvadienius – apie 22 val. Anksčiau nei 10.30 val. išruošti dukrą nebūtų tinkama.
10. Baigiamojoje kalboje atsakovė pakartojo savo poziciją, argumentus. Nurodė, kad dukra yra mažo amžiaus ir jai reikalingas stabilumas sutinkant šventes, kuris nesukeltų vaikui streso; vaikui svarbu per šventes (Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas) susitikti su visais savo artimaisiais (tėvais, visais seneliais) nors ir po dieną. Ieškovo atstovo iškelta mintis, kad dabartinė bendravimo tvarka trukdytų sutikti šventes užsienyje ar kurorte, skamba kaip triukas, norint pagrįsti bendravimo per šventes pakeitimą, neturint kitų argumentų. Pažymėjo, kad šeimoje puoselėjama tradicija sutikti šeimos šventes šeimoje, o jeigu ieškovas jas nori švęsti kitur, tai jis tai gali padaryti, o praleistą šventės dieną galima kompensuoti kitu laiku. Prašė netenkinti ieškovo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi ieškovas piktnaudžiauja teise nuolat teikdamas teismui įvairius ieškinius. Ieškovas jau trečią kartą kreipiasi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, taip darydamas psichologinį ir finansinį spaudimą atsakovei, didindamas teismo išlaidas, mažindamas pinigus, kuriuos galėtų panaudoti vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovė prašė skirti ieškovui 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teismu. Nurodė, jog ieškovas niekada neslaugė ir nelankė sergančios dukros, neatvežė vaistų, nenuvežė pas gydytoją, todėl ieškovas turėtų padengti finansiškai kas antrą dukros susirgimą ir slaugymą (vaistų kainas, prarastas pajamas dėl nedarbingumo). Pažymėjo, jog neprieštarauja, kad ieškovas atvyktų pasveikinti dukros jos gimimo dieną, tačiau nurodė, kad vaikui įteiktas dovanas turėtų jai ir palikti.
Šalies argumentai
11. Ieškovas, pasinaudodamas replikos teise, nurodė, jog nesutinka su atsakovės teiginiu, kad vaikas per šventes (šv. Velykas, šv. Kalėdas) turi susitikti su savo visais artimaisiais, kadangi tokiu atveju vaikas būtų priverstas visą švenčių laiką praleisti kelyje, nepaliekant laiko pilnaverčiam bendravimui nė su viena iš šalių ar artimaisiais, kas nesuteikia stabilumo ir ramybės vaikui. Nesutiko su atsakovės teiginiu dėl ieškovo nepagrįstų kreipimųsi dėl bendravimo tvarkos. Pažymėjo, jog paskutinį kartą kreipėsi į teismą būtent dėl atsakovės persikraustymo į kitą miestą ir nenoro suderinti abiem šalims tinkamo bendravimo su dukra. Ieškovui nesuprantama, kodėl švenčių negalima sutikti užsienyje ar kurorte ir kodėl siekis keliauti ilgųjų švenčių dienomis vadinamas „triuku“. Nurodė, jog priešingai nei teigia atsakovė, vaikui nėra sveika kiekvieną šventės dieną apkeliauti didelę dalį Lietuvos. Ieškovas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad jis piktnaudžiauja kreipimusi į teismą. Nurodė, jog ieškovas ilgai ir skirtingais būdais bandė susitarti su atsakove taikiai be teismo, siūlė, siuntė taikius susitarimus, tačiau atsakovė nesutiko, todėl ieškovui nepaliko kito būdo. Teigė, jog šiame procese, 2019 m. spalio/lapkričio mėnesiais, ieškovo iniciatyva vyko dvi mediacijos, tačiau atsakovė nebuvo linkusi taikiai susitarti. Dėl atsakovės teiginio, kad ieškovas niekada neslaugė, nelankė sergančios dukros, ieškovas nurodė, jog mergaitei susirgus astma, bendravo su jos gydytoja, pirko vaistus, tuo tarpu atsakovė, sužinojusi apie ieškovo domėjimąsi, tai vadino cirku. Pažymėjo, kad ieškovas neatsisako pasiimti dukros savo bendravimo metu net ir jai sergant, jei tik tai nekenks vaiko sveikatai. Taip pat nurodė, jog dukrai perkamos dovanos tik progų metu, su dukra jis stengiasi laiką praleisti turiningai. Be to, atsakovė, perduodama dukrą, neįdeda jos asmeninių daiktų, todėl juos perka ieškovas ir jie lieka ieškovo namuose, tačiau mergaitei išreiškus norą juos pasiimti, ji pasiima jai patikusius daiktus ir tam ieškovas neprieštarauja. Ieškovas nesutiko su atsakovės teiginiais dėl įkeldintų asmenų, nurodė, kad jis nuomojo jam priklausančią buto dalį, tačiau dėl pačios atsakovės elgesio nuomininkai išsikeldavo po kelių dienų ar savaičių, be to, atsakovė neturėtų įžeidinėti ir menkinti mažiau išsilavinusius ir sunkų fizinį darbą dirbančius asmenis.
Atsiliepimas
12. Atsakovė savo atsikirtimuose į ieškovo replikas nurodė, jog pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, vaikas kelyje praleistų ne mažiau laiko, nes paėmęs dukrą iš Vilniaus ieškovas turėtų grįžti į Kauną, tada vieną dieną važiuotų pas sužadėtinės tėvus, kitą dieną pas savo tėvus, vėliau grįžtų į Kauną ir galiausia – dukrą vežtų į Vilnių. Vykimas į užsienio valstybę (pasiruošimas, skrydis ir pan.) trunka ilgiau nei nuvažiuoti 200-300 km Lietuvos teritorijoje. Taigi, ieškovas prieštarauja savo paties teiginiams. Nurodė, jog nesutinka su ieškovo teiginiu, kad trečias kreipimasis į teismą buvo įtakotas pačios atsakovės. Pažymėjo, kad sprendimą išsikraustyti iš buto ji turėjo priimti skubotai, nes atėjo naujas nuomininkas. Išsikrausčius, ieškovas suprato, kad pats pablogino savo situaciją, todėl siuntė naują bendravimo tvarką, su kuria atsakovė sutiko iš dalies bei papildė, tačiau iš ieškovo nesulaukė jokio atsakymo. Teigė, jog ieškovo replikos dėl domėjimosi vaiko sveikata yra perdėtos, tuo tarpu atsakovė nemato pagrindo įdėti vaikui būtiniausių priemonių, nes jas turi įsigyti pats ieškovas.
13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2020 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 1SD-3111-(8.1.27) „Dėl nepilnametės U. T.“, kurioje nurodyta, kad Tarnybos darbuotojai susisiekus telefonu su ieškovu šis nurodė, kad su sužadėtine ir jų bendru sūnumi gyvena 4 kambarių bute, priklausančiame jo sužadėtinei. Būste yra visi patogumai, dukrai U. T. skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikalingi baldai, ugdymosi priemonės, žaislai. Ieškovas teigė, kad jo gaunamos pajamos apie 1 000 Eur, dukrai teikia 205 Eur išlaikymą, papildomai perka drabužius, kitus mergaitiškus daiktus, vitaminus. Atsakovei su dukra persikrausčius į Vilnių, ieškovas su dukra bendravo kas antrą savaitgalį, vaiką paimdamas šeštadieniais, važiuodavo į Kauną arba pas senelius. Nuo 2020 m. vasario 7 d. atsakovė pradėjo neleisti pasiimti dukters šeštadieniais, motyvuodama, kad pagal bendravimo tvarką jis turi ją paimti penktadieniais. Ieškovas teigė, kad jam atsakovė neteikia informacijos, kokius būrelius lanko dukra, apie sveikatą žino tik tiek, kad mergaitei nustatyta astma. Taip pat Tarnybos darbuotoja susisiekė su atsakove, kuri paaiškino, kad su sutuoktiniu ir dukra U. T. nuo gegužės mėnesio persikels gyventi į nuomojamą 2 kambarių butą. Moteris nurodė, kad bute yra visi patogumai, baldai, buitinė technika, dukrai skirtas atskiras kambarys. Moteris gauna 650 Eur darbo užmokestį, 60 Eur išmoką vaikui, 210 Eur išlaikymą vaikui. Atsakovė teigė, kad ieškovas papildomai neprisideda prie išlaikymo, nors ji kelis kartus prašė prižiūrėti sergančią dukrą. Ieškovas nuo vasario mėnesio nebendravo su dukra, nors atsakovė siūlė bendrauti nuotoliniu būdu. Moteris teigė, jog ji nenori, kad karantino metu ieškovas pasiimtų dukrą, nes ji bijo dėl dukters sveikatos (mergaitė dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, pasireiškia kosulio priepuoliai, buvo nustatyta bronchinė astma, dabar vaistų nevartoja). Pasak atsakovės ji dabar sutinka, kad ieškovas dukrą paimtų šeštadieniais, pastebėjo, kad mergaitė, ilgai nemačiusi tėvo, nelabai nori važiuoti, verkia. Atsakovė teigė, kad dukra lanko privatų darželį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, papildomų būrelių nelanko. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių dabartinė tėvo bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas tapo sudėtingesnis (motina su vaiku išvyko gyventi į kitą miestą), Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti ieškovo siūlomai pakeistai bendravimo su dukra tvarkai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11333-429/2018 nustatytą A. T. bendravimo su nepilnamete dukra U. T., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatė tėvo A. T. ir nepilnametės dukters U. T. bendravimo tvarką:
„1. Tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10:30-11:00 val. iki sekmadienio 17:00-17:30 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą, nebent šalys susitaria kitaip.
2. Poriniais metais tėvas bendrauja su dukra:
2.1. per Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šv. Kalėdų pirmos dienos 10:30-11:00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą šv. Kalėdų antros dienos 17:00-17:30 val.;
3. Neporiniais metais tėvas bendrauja su dukra:
3.1. per šv. Velykas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šv. Velykų pirmos dienos 10:30-11:00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą šv. Velykų antros dienos 17:00-17:30 val.;
3.2. per Naujuosius metus, pasiimdamas dukrą gruodžio 31 d. iš gyvenamosios vietos 16:00-18:00 val. ir grąžindamas sausio 1 d. į gyvenamąją vietą 17:00-17:30 val.
4. Šalys susitaria, kad kiekvieną pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną dukra praleidžia su motina, o kiekvieną pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną dukra praleidžia su tėvu, tėvui pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos nuo 10:30-11:00 val. ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą 17:00-17:30 val.;
5. Tėvo bendravimo laikui nesutapus su dukros gimtadieniu tėvas turi teisę atvažiuoti į dukros buvimo vietą ir pasveikinti dukrą, su ja pabendrauti, įteikti dovanas.
6. Įprastai bendravimo tvarkai sutapus su bendravimo tvarka švenčių dienomis, šalys vadovaujasi švenčių dienomis sutarta bendravimo tvarka.
7. Dukrai susirgus ir gydytojams paskyrus dukrai namų rėžimą šalys įsipareigoja informuoti viena kitą elektroniniu paštu ar SMS pranešimu. Jei ligos duomenų nėra sistemoje esveikata.lt, šalys įsipareigoja viena kitai persiųsti gydymo įstaigos išduotą ligos lapelį el. paštu.
8. Šalis, su kuria tuo metu yra dukra, įsipareigoja dienos bėgyje informuoti kitą šalį apie visus svarbius dukros gyvenimo įvykius, pvz.: ligą, nelaimingas atsitikimas, naują ugdymo ar gydymo įstaigą.
9. Tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių kuri nors šalis negali laikytis sutarto bendravimo grafiko, ši šalis įsipareigoja pranešti kitai šaliai elektroniniu paštu, SMS žinute ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis prieš tris dienas, nurodant priežastis. Tokiu atveju bendravimas su dukra kompensuojamas šalių sutartu laiku“.
Priteisė iš atsakovės ieškovui 293 Eur bylinėjimosi išlaidas.
15. Teismas nustatė, kad ieškovas kartu su sužadėtine ir sūnumi gyvena Kauno mieste, ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) Kaune. Tarp nepilnamečio vaiko tėvų kyla nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos.
16. Teismas taip pat nustatė, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3334-1043/2017 buvo patenkintas pareiškėjų prašymas panaikinti Pakruojo rajono Civilinės metrikacijos skyriuje apkaitytos jų 2013 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos bažnytinės santuokos įrašą bei patvirtinti pareiškėjų sudarytą santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartį, kurioje, be kita ko, buvo aptarti klausimai, susiję su nepilnametės dukters U. T. gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymu. Sprendime buvo nustatyta tokia skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarka: 1) iki 2018 m. vasario 22 d. tėvas bendrauja su dukra antradienį nuo 18 val. iki 21 val. ir šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val.; 2) nuo 2018 m. vasario 22 d. tėvas su dukra bendrauja tokia tvarka: 3.1) kas antrą savaitę tėvas su dukra bendrauja antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 21 val.; 3.2) kitomis savaitėmis tėvas turi teisę dukrą pasiimti šeštadienį nuo 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinti dukrą sekmadienį 17 val. į jos gyvenamąją vietą. Taip pat šiomis savaitėmis tėvas su dukra bendrauja antradieniais nuo 18 val. iki 21 val.; 3.2) tėvas su dukra turi teisę praleisti antrą Šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 21 val. ir antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 21 val. Šv. Kūčias dukra praleidžia su tėvu poriniais metais nuo 10 val. iki 20 val. Tėvas turi teisę praleisti su dukra tėvo dieną nuo 10 val. iki 20 val. 3.3) tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių tėvas sutartu laikotarpiu negalės bendrauti su dukra, apie tai pareiškėja M. T. įsipareigoja pranešti pareiškėjui prieš tris dienas, nurodant priežastis. Tokiu atveju bendravimas su dukra kompensuojamas šalių sutartu artimiausiu laiku.
17. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11333-429/2018 buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės 2018 m. birželio 27 d. sudaryta taikos sutartis, nutarta pakeisti Sprendimą dalyje dėl bendravimo su nepilnamete dukra nustatymo sekančiai: 1) tėvas su dukra bendrauja kas antrą savaitę trečiadieniais (pradedant nuo 2018 m. liepos 1 d.), paimdamas ją iš darželio 18:00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą ne vėliau 20:00 val.; 2) kitomis savaitėmis tėvas bendrauja su dukra paimdamas ją penktadieniais iš darželio iki 17:00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau 18:00 val.
18. Teismas, įvertinęs sprendimo, nutarties ir šalių procesinių dokumentų turinį, pažymėjo, kad nutartimi buvo sumažinta tėvo ir dukros bendravimo apimtis, kuri buvo nustatyta sprendimu, o ieškovo ieškiniu šią apimtį siekiama vėl padidinti. Iš galiojusių ir šalių siūlomų bendravimo tvarkų analizės teismas padarė išvadą, kad atsakovės siūlymai yra artimesni šalių sutartai ir sprendimu patvirtintai bendravimo tvarkai: pirmiausia dėl bendravimo didžiųjų metų švenčių dienomis, taip pat dėl vaiko perdavimo laiko šeštadieniais.
19. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai dėl to, kad šeštadieniais dukrai yra svarbu sudaryti sąlygas neskubant atsikelti, papusryčiauti, susiruošti susitikimui, be streso atlikti savo kasdienius rytinius ritualus yra svarūs, atitinka nepilnametės U. T., kuri yra 4 metų amžiaus, interesus. Pastebėjo, kad ieškovas nesiekia turėti galimybę pasiimti dukrą penktadienį iš vakaro, kad nuo pat šeštadienio ryto galėtų planuoti ir leisti laiką su vaiku, priešingai, siekia pakeisti bendravimo tvarką, kad būtų nustatyta, jog jis dukrą pasiima ne penktadieniais vakare, o šeštadieniais ryte. Teismas laikė, kad ieškovui nėra ypač svarbu praleisti su dukra ilgesnius periodus. Kelionė penktadienio vakarą į Vilnių ieškovui truktų tik 20-30 min ilgiau, tačiau atsakovui tai nėra patogu. Įvertinęs abiejų šalių argumentus, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko interesų principu, atsižvelgdamas į nedidelį vaiko amžių, teismas nustatė, kad tėvas dukrą pasiima šeštadienio rytais tarp 10.30 val. ir 11 val. Dukros rytinio pasiėmimo laikas, nurodytas atsakovo kaip 10-10.30 val., atitinkamai koreguotinas ir švenčių dienomis, nustatant jį 10.30-11 val.
20. Spręsdamas dėl šalių dukros bendravimo su tėvais tvarkos didžiųjų metų švenčių (šv. Velykų, Kūčių, šv. Kalėdų, Naujųjų metų) laikotarpiu, teismas atsižvelgė į abiejų šalių argumentus, taip pat pasirėmė ir šalių pirmine bendravimo tvarka, patvirtinta sprendimu, pagal kurią buvo nustatyta, kad tėvas su dukra turi teisę praleisti antrą šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 21 val. ir antrą šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 21 val., taip pat kas antrus metus dukra su tėvu praleidžia ir vieną dieną papildomai vienų švenčių metu. Teismas nurodė, kad yra svarbu, jog vaikas turėtų galimybę dalyvauti tiek atsakovės tradiciškai švenčiamose šventėse, tiek turėtų galimybę būti ilgesnį laiką per šventes su tėvu. Teismas sprendė, kad tradiciškai švenčiamos Kūčios su vienu iš tėvų vaikui yra svarbesnės nei galimybė tuo metu išvykti į kurortą su kitu iš tėvų, todėl nustatė, kad Kūčias nepilnametė kasmet sutinka su mama. Tuo tarpu Šv. Velykų švenčių laikotarpis laikytinas tinkamesniu poilsio išvykoms, todėl teismas nustatė, kad kas antrus metus dukra visas Šv. Velykų šventes praleidžia su tėvu. Į atsakovės argumentą, jog vaikui šventės turi būti aiškios, stabilios pastovios, teismas atsižvelgė iš dalies, įvertinęs tai, kad abi šalys nurodė, jog švenčių dienomis lankosi pas kitus šeimos narius (tėvus, senelius ir t. t.), taigi vaiko dienotvarkėje šventiniu laikotarpiu bet kokiu atveju bus pokyčių, kelionių ir pan., lyginant su kasdiene rutina.
21. Dėl bendravimo tvarkos per Naujuosius metus, teismas nurodė, kad atsakovės argumentai, jog dukra dėl nedidelio amžiaus gali nesuprasti Naujųjų metų prasmės, nelaikytini esminiais, nes vaikas yra augantis. Tai, ko mergaitė nesupranta šiuo metu, netruks suprasti paaugusi. Vertindamas tai, jog gruodžio 31 diena gali būti darbo diena, vaikas ir (ar) motina gali turėti įprastinį užimtumą, nustačius paėmimo laiką nuo 12 val. iki 18 val., būtų nepagrįstai apribota atsakovės teisė planuoti savo dienotvarkę, teismas nustatė, jog vaikas per Naujųjų metų šventes paimamas gruodžio 31 d. tarp 16 val. ir 18 val. iš vaiko gyvenamosios vietos.
22. Teismas pažymėjo, kad atsakovės prašymas nustatyti bendravimo tvarką vaiko ligos atveju iš dalies nenagrinėtinas ir iš dalies netenkintinas, sutinkant su atsakovo argumentais, kad atsakovės reikalavimas, jog ieškovas jai kompensuotų dukros slaugymo išlaidas yra piniginio pobūdžio, dėl šio reikalavimo turėtų būti teikiamas priešieškinis, o atsakovė priešieškinio byloje neteikė, taip pat įvertinęs tai, kad susirgusios dukros pervežimas į kitą miestą, į ieškovo namus, galėtų padaryti žalos sergančio vaiko sveikatai.
23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl kitų ieškiniu prašomų nustatyti bendravimo tvarkos nuostatų bylą nagrinėjant esminio ginčo tarp šalių nekilo, dėl jų plačiau nepasisakė. Nurodė, kad nuostatos tvirtintinos, nes vertintinos kaip atitinkančios nepilnametės interesus. Be to, tai pažymėta ir Tarnybos išvadoje. Teismas pastebėjo, kad byloje nebuvo vienareikšmiškai nustatyta, kad dukra nenorėtų bendrauti su tėvu. Taip pat nėra duomenų, kad tėvo ir dukters bendravimas kenktų nepilnametės interesams ar kad ieškovo elgesys kenktų vaikui ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti vaiko elementarius kasdienius poreikius bendraujant su vaiku.
24. Teismas nustatė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, apie 75 proc. apimtimi. Nurodė, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 760 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 15,70 Eur transporto išlaidos. Teismas, nenustatęs, kad kuri šalis piktnaudžiautų procesu, procesinėmis teisėmis, atsižvelgęs į CPK 98 straipsnį, į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, įvertinęs parengtą procesinį dokumentą (ieškinį), t. y. kad jo parengimas neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, atsižvelgdamas į tai, jog ieškinyje dėstoma tik ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka (kuri tarp šalių keičiama jau trečiąjį kartą), sprendė, kad iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos. Teismas, vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, ieškovo išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti sumažino iki 300 Eur. Laikydamas, kad ieškinys tenkintas apie 75 proc. apimtyje, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 293 Eur ((300 +75+15,70) x 0,75)) bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Ieškovas A. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo dalį – pakeisti nustatytą bendravimo tvarkos 2.1. punkto sąlygą išdėstant taip: „per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių 10:30-11:00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antros dienos 17:00-17:30 val.“; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovui iš atsakovės 840,70 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme (jei reikalavimas dėl bendravimo per Šv. Kūčias būtų patenkintas) arba 812,12 Eur (jei reikalavimas dėl bendravimo per Šv. Kūčias būtų atmestas); priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Teismas neleido ieškovui bendrauti su dukra per Šv. Kūčias, nes, teismo nuomone, yra svarbu, jog vaikas turėtų galimybę dalyvauti tiek atsakovės tradiciškai švenčiamose šventėse, tiek turėtų galimybę būti ilgesnį laiką per šventes su tėvu. Nėra aišku, kuo remiantis teismas nusprendė, kad ieškovas nesilaiko Lietuvoje būdingo tradicinio Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų sutikimo ir vietoj to „vyksta į kurortus“. Nors ieškovas, teikdamas paaiškinimus, paminėjo kelionės į kurortus galimybę, tačiau niekaip neišreiškė ketinimo tokias keliones vykdyti per Šv. Kūčias. Vien kelionės galimybė per neįvardintas šventes, neleidžia daryti jokių išvadų apie ieškovo santykį su Šv. Kūčių minėjimu, nei apie jo ketinimus Šv. Kūčių metu. Priešingai, ieškovas laikosi Šv. Kūčių tradicijų, jas praleidžia su artimaisiais, valgo Šv. Kūčių vakarienę ir per jas neketina vaiko vežti į „kurortus“. Taigi teismas neteisingai interpretavo ieškovo paaiškinimus ir nepagrįstai apribojo jo galimybę bendrauti su dukra per Šv. Kūčias.
25.2. Teismo apribota galimybė bendrauti per Šv. Kūčias gali neigiamai paveikti dukters ir tėvo santykius. Šv. Kalėdų rytas yra tas metas, kai vaikai įprastai išpakuoja gautas dovanas ir jomis džiaugiasi, valgomi kalėdiniai pusryčiai su šeima, vyrauja džiaugsmo ir ramybės atmosfera. Tačiau pagal nustatytą bendravimo tvarką, poriniais metais mergaitė praras šį momentą ir vietoj mėgavimosi Šv. Kalėdų rytu, turės ruoštis ir keliauti su tėčiu į kitą miestą. Ieškovui yra neramu, kad tokia bendravimo tvarkos sąlyga gali dukrai sukelti neigiamas asociacijas su tėčio vizitu, nenorą leisti su juo laiką. Skyrium gyvenančiam tėvui ir taip yra kur kas sunkiau išlaikyti artimą ryšį su vaiku, ypač, kai santuoka nutrūko vaiko ankstyvame amžiuje, todėl, ieškovo nuomone, nederėtų nustatyti tokių bendravimo sąlygų, kurios gali ir taip trapų ryšį paveikti neigiamai.
25.3. Teismas nepagrįstai ieškovo 750 Eur teisinės pagalbos išlaidas sumažino iki 300 Eur. Teismas netinkamai paskaičiavo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytą maksimalų atlyginimą už ieškinio parengimą, nurodydamas, kad ši suma yra 1 358,6 Eur. Pats teismas, nurodydamas, kad maksimalus užmokestis už ieškinį apskaičiuojamas praėjusio ketvirčio bruto vidutinį darbo užmokestį (1 358,60 Eur) padauginant iš 2,5 koeficiento (Rekomendacijų 8.2 punktas), neatliko daugybos veiksmo. Atlikus daugybos veiksmą, matyti, kad maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį yra ne 1 358,60 Eur, o 3 396,50 Eur, todėl neteisingas jo nustatymas galėjo lemti neteisingą teismo išvadą dėl priteistinų teisinės pagalbos išlaidų ribojimo.
25.4. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad visos teisinės pagalbos išlaidos susidarė už ieškinio apmokėjimą. Byloje buvo pateikta teisinių paslaugų apmokėjimo detalizacija, kurioje nurodyta ieškinio kaina sudarė 350 Eur, konsultacijos 150 Eur, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje – 250 Eur. Visos šios paslaugos neviršija Rekomendacijoje nurodytų maksimalių dydžių, ieškinio kaina sudaro ~10 proc. maksimalaus dydžio. Priešingai nei atsakovė, kuri dirba teisme, ieškovas dėl teisinių žinių trūkumo negali pats inicijuoti ir vesti tokių bylų ir labai abejoja, ar Vilniuje atsirastų advokatas, kuris sutiktų suteikti ikiteisminę pagalbą ir dar pravesti visą, kad ir neišskirtinę, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bylą už 300 Eur. Ieškovas nesupranta, kodėl jis turi patirti sąlyginai ženklius finansinius praradimus vien dėl to, kad su atsakove neišeina geruoju susitarti net ir dėl iš esmės standartinės bendravimo tvarkos.
25.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje buvo patenkinti tik 75 procentai reikalavimų. Didžioji dalis „iš dalies tenkintų reikalavimų“ buvo dukters pasiėmimo laiko nežymus koregavimas. Vaiko pasiėmimas nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir vaiko pasiėmimas nuo 10.30 iki 11.00 val. yra visiškai nereikšminga ir mažareikšmė korekcija, kuria negalima pateisinti teismo išvados, esą dėl to reikalavimas buvo tenkintas iš dalies. Negana to, svarbu ir tai, kad ieškinio reikalavimas dalyje dėl vaiko pasiėmimo laiko ir teismo nustatyto vaiko pasiėmimo laiko iš dalies sutampa dėl pasiėmimo laiko 10.30 val. Atitinkamai, itin mažareikšmė reikalavimo korekcija neturėtų būti laikoma pakankama išvadai, kad reikalavimas buvo tenkintas iš dalies ir už tą reikalavimą mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas 50 proc. Sprendžiant, ar reikalavimas dėl bendravimo tvarkos buvo tenkintas/netenkintas/iš dalies tenkintas, turėtų būti vertinama pagal esminius kriterijus: leisti/neleisti bendrauti, bendrauti vienam ar su stebinčiu asmeniu, bendrauti gyvenamojoje vietoje ar laisvai pasiėmus iš gyvenamosios vietos, leisti pasiimti su nakvyne ar be nakvynės ir pan., o ne pasiėmimo termino pakoregavimą keliolika minučių.
25.6. Ieškovas sutinka, kad iš dalies tenkintu jo reikalavimu būtų laikomas reikalavimas dėl bendravimo su dukra per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, nes teismas atmetė reikalavimo dalį dėl bendravimo per Šv. Kūčias, tačiau nesutinka, kad dalis kitų reikalavimų, kuriuose nežymiai koreguotas paėmimo laikas, būtų laikomi tik iš dalies patenkintais. Matematiškai įvertinus, iš 10 ieškinio reikalavimų, 66 proc. dalimi tenkintas tik 1.2. p. reikalavimas (prašoma bendrauti per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų dvi dienas, o teismas tenkino tik dėl Šv. Kalėdų), o tai reiškia, kad ieškinys tenkintas 96,6 proc. dalimi, todėl teismas turėjo priteisti ne 75 proc., o 96,6 proc. bylinėjimosi išlaidas.
26. Atsakovė M. T. atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką per Šv. Kūčias ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą
30. 2020 m. rugsėjo 22 d. atsakovė M. T. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme ir sudaryti jai galimybę pateikti atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, motyvuodama tuo, kad tik 2020 m. rugsėjo 21 d. sužinojo apie ieškovo pateiktą apeliacinį skundą. Nurodo negavusi jokio informacinio pranešimo savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat pasirinktu elektroniniu būdu.
31. Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo; atsiliepimai į apeliacinius skundus paduodami pirmosios instancijos teismui (CPK 318 straipsnio 1 dalis). Nurodyti procesiniai terminai nustatyti įstatymo, todėl turėjo ir galėjo būti atsakovei žinomi.
32. Nagrinėjamu atveju byla yra elektroninė, visi procesiniai dokumentai atsakovei, tame tarpe ir apeliacinis skundas su pranešimu dėl atsiliepimų į jį pateikimo, atsakovei buvo teismo įteikti per Elektroninių paslaugų portalą, pati atsakovė į bylą dokumentus, tame tarpe ir prašymą apeliacinės instancijos teismui dėl teismo posėdžio atidėjimo, teikė per Liteko VEP posistemę. Atsakovė turi pareigą domėtis bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
33. Įstatymo nustatyti terminai pratęsti būti negali (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Asmenys, praleidę įstatymo nustatytą terminą, turi teisę prašyti jį atnaujinti, nurodant to priežastis bei pateikiant jas patvirtinančius įrodymus (CPK 78 straipsnio 1, 5 dalys). Kartu pažymėtina, kad pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, be to, paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 2 ir 3 dalys). Tokių procesinių veiksmų atsakovė nėra atlikusi.
34. Įvertinusi atsakovės prašymą bei aukščiau aptartą procesinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą šiuo atveju nėra.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos per Šv. Kūčias
35. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas nustatyti, kad poriniais metais jis bendrauja su dukra per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dienos 10-10.30 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antros dienos 17-17.30 val. Teismas šioje dalyje ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad tėvas poriniais metais bendrauja su dukra taip: per Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmos dienos 10:30-11:00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antros dienos 17:00-17:30 val. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo dalyje dėl jo bendravimo su dukra per Šv. Kūčias. Ieškovas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad jis nesilaiko Lietuvoje būdingo tradicinio Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų sutikimo ir vietoj to „vyksta į kurortus“. Priešingai, ieškovas laikosi Šv. Kūčių tradicijų. Pasak ieškovo, tai, kad jis paminėjo kelionės į kurortus galimybę, nereiškia jo ketinimo tokias keliones vykdyti per Šv. Kūčias. Ieškovas pažymi, kad apribota galimybė bendrauti per Šv. Kūčias gali neigiamai paveikti dukters ir tėvo santykius, kad tokia bendravimo tvarkos sąlyga, kuomet vaikas turi būti išvežamas kitą Kalėdų rytą, dukrai gali sukelti neigiamas asociacijas su tėčio vizitu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo jiems nepritarti.
36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis).
37. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
39. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
40. Kaip jau buvo minėta, tėvų valdžia nepilnamečiui vaikui grindžiama lygybės principu, t. y. abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikui. Šios teisės apima ne tik bendravimą įprastomis dienomis, tačiau ir per valstybines šventes ar šalims svarbias dienas. Bendravimas su nepilnamečiu vaiku religinių švenčių metu, yra skirtas vaiko ir tėvų tarpusavio santykių gerinimui, ryšio stiprinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo tėvų lygybės principo ir pripažinti tik vienam iš tėvų (šiuo atveju atsakovei) išskirtines sąlygas bendrauti su nepilnamete dukra per Šv. Kūčias. Tai, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme užsiminė apie ,,vykimo į kurortą“ galimybę, ne tik neįrodo, jog tai neabejotinai visuomet bus daroma susitikimų su dukra per šventes metu, tačiau tuo pačiu nepatvirtina ir aplinkybės, kad ieškovas nėra linkęs tradiciškai švęsti Šv. Kūčių. Byloje nėra duomenų, kad šalių puoselėjamos religinių švenčių tradicijos esmingai skiriasi. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog tėvas su dukra išvyktų į kurortą per šventes, savaime nereiškia, jog tai neatitiktų nepilnametės interesų (CPK 185 straipsnis).
41. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
42. Pažymėtina, kad numačius galimybę ieškovui su dukra švęsti kartu ir Šv. Kūčias, laikotarpis, kurį poriniais metais tėvas ir dukra turėtų galimybę praleisti kartu, sudarytų tris dienas paeiliui – nuo Šv. Kūčių ryto iki Šv. Kalėdų antros dienos vakaro, todėl tai leistų, šalių nepilnametei dukrai praleidžiant ilgesnį šventinį laikotarpį su tėvu, sudaryti galimybę tėvui ir dukrai išlaikyti ir sustiprinti tarpusavio ryšį, kuris dėl objektyvių aplinkybių – tėvų gyvenimo skyrium, gali nebūti toks tvirtas kaip su kartu gyvenančia motina, kuri turi galimybę dalyvauti kasdienėje vaiko rutinoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tėvo ir vaiko bendravimo ilgesnis laikas švenčių metu sudarys vaikui ne tik „proginio“ bendravimo įspūdį, kada bendravimas su tėvu reiškia tik pramogavimą, tačiau įtraukiant vaiką į tėvo buitį, pasiruošimą šventėms, reikš įprastinės namų aplinkos sąlygas ir formuos kasdienio tėvo ir vaiko bendravimo įgūdžius, kiek tas įmanoma pagal esamą situaciją tėvams gyvenant skyrium. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokių duomenų, jog tėvo ir dukters bendravimas kenktų nepilnametės interesams, kad tėvo ir vaiko santykiai būtų blogi, įtempti, dėl ko būtų pagrindas mažinti tėvo ir dukros praleidžiamą laiką kartu ir juolab per šventes (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pastebėjo, jog byloje nebuvo vienareikšmiškai nustatyta, kad dukra nenorėtų bendrauti su tėvu, kad ieškovo elgesys kenktų vaikui ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti vaiko elementarius kasdienius poreikius bendraujant su vaiku.
43. Paminėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3334-1043/2017 patvirtintoje bendravimo tvarkoje šalys taip pat buvo numačiusios, jog tėvas su dukra Šv. Kūčias poriniais metais nuo 10 val. iki 20 val. praleidžia kartu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog nustatymas tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kai tėvas su dukra Šv. Kūčias poriniais metais praleis kartu, neatitiktų vaiko geriausių interesų principo. Įvertinus šalių pozicijas, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus, tikslinga pripažintini pagrįstu ieškovo reikalavimą, kad tėvai paeiliui bendrautų su nepilnamečiu vaiku per Šv. Kūčias, t. y. įtvirtinti proporcinę porinių – neporinių metų bendravimui per didžiąsias šventes sistemą.
44. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nepagrįstai apribodamas ieškovui teisę bendrauti su dukra per Šv. Kūčias, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo per Šv. Kūčias keistinas, bendravimo su vaiku tvarkos 2.1 punktą išdėstant taip: „2.1. per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių 10:30-11:00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antros dienos 17:00-17:30 val.“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose paskirstymo
45. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo prašomas priteisti 750 Eur teisinės pagalbos išlaidas sumažino iki 300 Eur, taip pat be pagrindo konstatavo, kad buvo patenkinti tik 75 procentai ieškovo reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos ieškovo apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta juos pagrįstais dėl žemiau nurodomų motyvų.
46. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 840,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 750 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 15,70 Eur transporto išlaidos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad maksimalus priteistinas dydis už ieškinį sudarytų 1 358,6 Eur. Pažymėjo, kad 750 Eur išlaidos už teisinę pagalbą mažintinos iki 300 Eur, kadangi ieškinio parengimas neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, ieškinyje dėstoma tik ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkinti 75 procentai ieškinio reikalavimų, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė iš viso 293 Eur bylinėjimosi išlaidas ((300 Eur +75 Eur + 15,70 Eur) x 0,75 proc.)).
47. Iš ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų dėl teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad šias išlaidas pateiktame prašyme dėl jų atlyginimo sudaro 120 Eur už konsultacijas, 400 Eur už ieškinio parengimą, 120 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiui ir 120 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Išlaidų pagrindimui pateiktos teisinių paslaugų sąskaitos: 2020 m. kovo 19 d. Sąskaita Nr. AGG000769, suma – 150 Eur; 2020 m. gegužės 14 d. Sąskaita Nr. AGG000776, suma – 250 Eur; 2020 m. gegužės 19 d. Sąskaita Nr. AGG000778, suma – 350 Eur; taip pat pateikti „Swedbank“, AB, 2020 m. sausio 10 d., 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymai apie ieškovo atsiskaitymą už suteiktas teisines paslaugas. Paminėtina, kad nors ieškovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė 760 Eur sumą už suteiktas teisines paslaugas, tačiau mokėjimai atlikti 750 Eur sumai. Dėl tokio dydžio (750 Eur) teisinės pagalbos išlaidų ieškovas nepateikia argumentų, jos neginčija, atlikti mokėjimai patvirtina taip pat tokio dydžio sumą, todėl laikytina, kad teisinės pagalbos išlaidos sudaro 750 Eur sumą.
48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).
49. Nagrinėjamu atveju teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2020 m. kovo ir gegužės mėnesiais, t. y. 2020 metų I ir II ketvirčiais. I metų ketvirtį patirtos išlaidos už konsultacijas (120 Eur) ir ieškinio parengimą (400 Eur), II ketvirtį – už pasirengimą teismo posėdžiui (120 Eur) ir atstovavimą jame (120 Eur). Dėl 2020 m. I ketvirčio metu patirtų išlaidų Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2019 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 317,60 Eur; dėl 2020 m. II ketvirčio metu patirtų išlaidų nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 m. IV ketvirčio VDU, kuris buvo 1 358,60 Eur.
50. Pagal Rekomendacijų 8.2. už ieškinio surašymą maksimalus atlygis yra 3 294 Eur (1 317,60 Eur x 2,5). Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, už teisinių konsultacijų suteikimą, kurios apėmė 1,5 val., maksimalus išlaidų dydis sudarytų 131,76 Eur už vieną valandą (1 317,60 Eur x 0,1), taigi 263,52 Eur už 1,5 val. vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu. Už pasirengimą teismo posėdžiui, kuris apėmė 1,5 val., maksimalus išlaidų dydis sudarytų 135,86 Eur (1 358,60 Eur x 0,1), taigi 271,72 Eur už 1,5 val. vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu. Už atstovavimą teismo posėdyje, kurio trukmė vadovaujantis 2020 m. gegužės 20 d. informacine pažyma, buvo nuo 10:24 iki 12:09, taigi 1 val. ir 45 min., maksimalus išlaidų dydis sudarytų 135,86 Eur (1 358,60 Eur x 0,1), taigi 271,72 Eur vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu.
51. Pažymėtina, kad ieškovo patirtos išlaidos, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį, Rekomendacijas, nelaikytinos neprotingo dydžio ar nepagrįstomis, yra netgi mažesnės negu Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias išlaidas sumažino nuo bendros 750 Eur sumos iki 300 Eur. Be to, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas maksimalų teisinės pagalbos išlaidų dydį pagal Rekomendacijas, atskirai jų neišskyrė ir neanalizavo, visas išlaidas priskyrė tik ieškinio parengimui. Nustatydamas maksimalų už ieškinio surašymą galimą išlaidų dydį pagal Rekomendacijas, pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai atliko aritmetinius skaičiavimus ir vietoje 3 294 Eur nurodė, jog suma už ieškinio surašymą sudarytų tik 1 358,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 750 Eur ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos buvo sumažintos nepagrįstai.
52. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog buvo patenkinti tik apie 75 procentai reikalavimų. Pažymėtina, kad nustatant ieškovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką buvo koreguotas vaiko paėmimo laikas keičiant jį nuo 10.00 val. iki 10.30 val. į 10.30 iki 11.00 val., taip pat iš dalies patenkintas reikalavimas dėl bendravimo švenčių metu, t. y. vietoje bendravimo per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir antrą Šv. Kalėdų dieną numatyta bendravimo tvarka tik per Šv. Kalėdas ir antrą Šv. Kalėdų dieną.
53. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl vaiko paėmimo laiko koregavimo įtakos sprendžiant dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų santykio, taigi ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sprendžia, kad šiuo atveju iš esmės tenkinant ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos atskirų punktų, nežymiai pakeičiant tik vaiko pasiėmimo laiką, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies. Pažymėtina, kad nežymi laiko korekcija esminės reikšmės pačios bendravimo tvarkos sąlygoms įtakos neturi, todėl konstatuotina, kad šiuo aspektu ieškovo reikalavimai buvo patenkinti visa apimtimi. Be to, papildomai paminėtina ir tai, kad dalis vaiko pasiėmimo laiko (10.30 val.) apskritai patenka ir į naujai nustatytą laiko intervalą.
54. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos per šventes nustatymo įtaką bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, pažymi, kad pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovo prašymą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką ir per Šv. Kūčias, ši aplinkybė turėtų įtakos mažinant bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dydį. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo per Šv. Kūčias yra patenkintas, kas lemia ieškovo ieškinio patenkinimą visa apimtimi, teisėjų kolegijos vertinimu, atskirai pasisakyti dėl to, kokia dalis reikalavimų buvo patenkinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nėra pagrindo, kadangi tai nekeičia galutinio teisinio situacijos vertinimo.
55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat tai, jog byloje nėra ginčo dėl kitų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminio mokesčio ir 15,70 Eur transporto išlaidų), nusprendus, jog visos ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, taip pat įvertinus tai, kad patenkinus apeliacinį skundą, ieškovo ieškinys patenkintas visa apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos visos 840,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis).
56. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 250 Eur išlaidos už apeliacinio skundo surašymą. Atsižvelgiant į tai, įvertinus tai, kad teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio (7, 8.10 punktai), yra pagrįstos ir protingos, ieškovui iš atsakovės taip pat priteistina 325 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 8 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos ieškovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra U. T., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarkos 2.1. punktą ir jį išdėstyti taip:
„2.1. per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių 10:30-11:00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antros dienos 17:00-17:30 val.“.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistos 293 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidos, jas padidinant iki 840,70 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų 70 ct).
Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 325 Eur (trijų šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.