Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei nedalyvaujant (išvada pateikta),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei M. T. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2020 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 1SD-3111-(8.1.27) „Dėl nepilnametės U. T.“, kurioje nurodyta, kad Tarnybos darbuotojai susisiekus telefonu su ieškovu šis nurodė, kad su sužadėtine ir jų bendru sūnumi gyvena 4 kambarių bute, priklausančiame jo sužadėtinei. Būste yra visi patogumai, dukrai U. T. skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikalingi baldai, ugdymosi priemonės, žaislai. Ieškovas teigė, kad jo gaunamos pajamos apie 1000 Eur, dukrai teikia 205 Eur išlaikymą, papildomai perka drabužius, kitus mergaitiškus daiktus, vitaminus. Atsakovei su dukra persikrausčius į Vilnių ieškovas su dukra bendravo kas antrą savaitgalį, vaiką paimdamas šeštadieniais ir važiuodavo į Kauną arba pas senelius. Nuo 2020 m. vasario 7 d. atsakovė pradėjo neleisti pasiimti dukters šeštadieniais, motyvuodama, kad pagal bendravimo tvarką jis turi ją paimti penktadieniais. Ieškovas teigė, kad jam atsakovė neteikia informacijos, kokiu būrelius lanko dukra, apie sveikatą žino tik tiek, kad mergaitei nustatyta astma. Taip pat Tarnybos darbuotoja susisiekė su atsakove, kuri paaiškino, kad su sutuoktiniu ir dukra U. T. nuo gegužės mėnesio persikels gyventi į nuomojamą 2 kambarių butą. Moteris nurodė, kad bute yra visi patogumai, baldai, buitinė technika, dukrai skirtas atskiras kambarys. Moteris gauna 650 Eur darbo užmokestį, 60 Eur išmoką vaikui, 210 Eur išlaikymą vaikui. Atsakovė teigė, kad ieškovas papildomai neprisideda prie išlaikymo, nors ji kelis kartus prašė prižiūrėti sergančią dukrą. Ieškovas nuo vasario mėnesio nebendravo su dukra, nors atsakovė siūlė bendrauti nuotoliniu būdu. Moteris teigė, jog ji nenori, kad karantino metu ieškovas pasiimtų dukrą, nes ji bijo dėl dukters sveikatos (mergaitė dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, pasireiškia kosulio priepuoliai, buvo nustatyta bronchinė astma, dabar vaistų nevartoja). Pasak atsakovės ji dabar sutinka, kad ieškovas dukrą paimtų šeštadieniais, pastebėjo, kad mergaitė ilgai nemačiusi tėvo, nelabai nori važiuoti, verkia. Atsakovė teigė, kad dukra lanko privatų darželį „Kaladėlių miestelis“ Vilniuje, papildomų būrelių nelanko. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių dabartinė tėvo bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas tapo sudėtingesnis (motina su vaiku išvyko gyventi į kitą miestą), Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti ieškovo siūlomai bendravimo su dukra tvarkos pakeitimui.

Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių skyrybų procesas prasidėjo kai mergaitei buvo 4-5 mėnesiai, nuo to laiko šalys iš esmė gyveno atskirai, taigi šalių dukra yra prisirišusi prie motinos. Būdavo, kad dukra isteriškai verkdavo tėčiui atvažiavus jos pasiimti. Mergaitė taip pat buvo sutrikusi, kai tėvo padovanotų dovanų negalėjo parsivežti į namus Vilniuje, jos liko Kaune. Į Vilnių atsakovė persikraustė 2019 m. spalio mėn., po incidento, kai į bendrą butą Kaune, kur atsakovė gyveno su dukra, ieškovas vėlai vakare įkeldino vyrą, kuris buvo nevalyvas, atsinešė alkoholio, iki tol bute taip pat buvo apgyvendinti įvairūs nuomininkai. Atsakovė iš buto po santuokos nutraukimo nesikraustė, nes neturėjo kur gyventi. Sprendimas persikelti gyventi į Vilnių buvo didžia dalimi sąlygotas ieškovo veiksmų. Pastebėjo, kad mergaitė darbo dienomis keliama anksti, apie 6 val., nes atsakovė turi ją nuvežti į ugdymo įstaigą iki prasidedant jos pačios darbo laikui, todėl savaitgaliais turėtų būti laikas ramesniam poilsiui, o ne skubėjimui. Dėl vaiko dienos režimo nurodė, kad šeštadieniais vaikas kartais atsikelia 8 val., o kartais ir 10 val., vakare guldomas miegoti apie 21 val., prieš laisvadienius – apie 22 val. Anksčiau nei 10:30 val. išruošti dukrą nebūtų tinkama.

Baigiamojoje kalboje atsakovė pakartojo savo poziciją, argumentus. Dukra yra mažo amžiaus ir jai reikalingas stabilumas sutinkant šventes, kuris nesukeltų vaikui streso; vaikui svarbu per šventes (Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas) susitikti su visais savo artimaisiais (tėvais, visais seneliais) nors ir po dieną. Ieškovo atstovo iškelta mintis, kad dabartinė bendravimo tvarka trukdytų sutikti šventes užsienyje ar kurorte, skamba kaip triukas, norint pagrįsti bendravimo per šventes pakeitimą, neturint kitų argumentų. Pažymėjo, kad šeimoje puoselėjama tradicija sutikti šeimos šventes šeimoje, o jeigu ieškovas jas nori švęsti kitur, tai jis tai gali padaryti, o praleistą šventės dieną galima kompensuoti kitu laiku. Prašė netenkinti ieškovo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi ieškovas piktnaudžiauja teise nuolat teikdamas teismui įvairius ieškinius. Ieškovas jau trečią kartą kreipiasi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, taip darydamas psichologinį ir finansinį spaudimą atsakovei, didindamas teismo išlaidas, mažindamas pinigus, kuriuos galėtų panaudoti vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovė prašė skirti ieškovui 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teismu. Nurodė, jog ieškovas niekada neslaugė ir nelankė sergančios dukros, neatvežė vaistų, nenuvežė pas gydytoją, todėl ieškovas turėtų padengti finansiškai kas antrą dukros susirgimą ir slaugymą (vaistų kainas, prarastas pajamas dėl nedarbingumo). Pažymėjo, jog neprieštarauja, kad ieškovas atvyktų pasveikinti dukros jos gimimo dieną, tačiau nurodė, kad vaikui įteiktas dovanas turėtų jai ir palikti. Ieškovas, pasinaudodamas replikos teise, nurodė, jog nesutinka su atsakovės teiginiu, kad vaikas per šventes (šv. Velykas, šv. Kalėdas) turi susitikti su savo visais artimaisiais, kadangi tokiu atveju, vaikas būtų priverstas visą švenčių laiką praleisti kelyje, nepaliekant laiko pilnaverčiam bendravimui nei su viena iš šalių ar artimaisiais, kas nesuteikia stabilumo ir ramybės vaikui. Nesutiko su atsakovės teiginiu dėl ieškovo nepagrįstų kreipimųsi dėl bendravimo tvarkos. Pažymėjo, jog paskutinį kartą kreipėsi į teismą būtent dėl atsakovės persikraustymo į kitą miestą ir nenoro suderinti abiem šalims tinkamo bendravimo su dukra. Ieškovui nesuprantama kodėl šventes negalima sutikti užsienyje ar kurorte ir siekį keliauti ilgųjų švenčių dienomis vadina „triuku“. Nurodė, jog priešingai nei teigia atsakovė, vaikui nėra sveika kiekvieną šventės dieną apkeliauti didelę dalį Lietuvos. Ieškovas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad jis piktnaudžiauja kreipimusi į teismą. Nurodė, jog ieškovas ilgai ir skirtingais būdais bandė susitarti su atsakove taikiai be teismo, siūlė, siuntė taikius susitarimus, tačiau atsakovė nesutiko, todėl ieškovui nepaliko kito būdo. Teigė, jog šiame procese, 2019 m. spalio/lapkričio mėnesiais, ieškovo iniciatyva vyko dvi mediacijos, tačiau atsakovė nebuvo linkusi taikiai susitarti. Dėl atsakovės teiginio, kad ieškovas niekada neslaugė, nelankė sergančios dukros, ieškovas nurodė, jog mergaitei susirgus astma, bendravo su jos gydytoja, pirko vaistus, tuo tarpu atsakovė, sužinojusi apie ieškovo domėjimąsi, tai vadino cirku. Pažymėjo, kad ieškovas neatsisako pasiimti dukros savo bendravimo metu net jai ir sergant, jei tik tai nekenks vaiko sveikatai. Taip pat nurodė, jog dukrai perkamos dovanos tik progų metu, ir su dukra stengiasi laiką praleisti turiningai. Be to, atsakovė perduodama dukrą, neįdeda jos asmeninių daiktų, todėl juos perka ieškovas ir kurie lieka ieškovo namuose, tačiau mergaitei išreiškus norą juos pasiimti, ji pasiima jai patikusius daiktus ir tam ieškovas neprieštarauja. Ieškovas nesutiko su atsakovės teiginiais dėl įkeldintų asmenų, nurodė, kad jis nuomojo jam priklausančią buto dalį, tačiau dėl pačios atsakovės elgesio nuomininkai išsikeldavo po kelių dienų ar savaičių, be to atsakovė neturėtų įžeidinėti ir menkinti mažiau išsilavinusius ir sunkų fizinį darbą dirbančius asmenis. Atsakovė savo atsikirtimuose į ieškovo replikas nurodė, jog pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, vaikas kelyje praleistų ne mažiau laiko, nes paėmus dukrą iš Vilniaus, turėtų grįžti į Kauną, tada vieną dieną važiuotų pas sužadėtinės tėvus, kitą dieną pas savo tėvus, vėliau grįžtų į Kauną ir galiausia – dukrą vežtų į Vilnių. Vykimas į užsienio valstybę (pasiruošimas, skrydis ir pan.) trunka ilgiau nei nuvažiuoti 200–300 km Lietuvos teritorijoje. Taigi, ieškovas prieštarauja savo paties teiginiams. Nurodė, jog nesutinka su ieškovo teiginiu, kad trečias kreipimasis į teismą buvo įtakotas dėl pačios atsakovės. Pažymėjo, kad sprendimą išsikraustyti iš buto turėjo priimti skubotai, nes atėjo naujas nuomininkas. Išsikrausčius, ieškovas suprato, kad pats pablogino savo situaciją, todėl siuntė naują bendravimo tvarką, su kuria atsakovė sutiko iš dalies bei papildė, tačiau iš ieškovo nesulaukė jokio atsakymo. Teigė, jog ieškovo replikos dėl domėjimosi vaiko sveikata yra perdėtos, tuo tarpu atsakovė nemato pagrindo įdėti vaikui būtiniausių priemonių, nes jas turi įsigyti pats ieškovas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, Tarnyba pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus, turi atsižvelgti į įvertinti aplinkybes, dėl kurių būtų tinkamos sąlygos vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtina principinė nuostata, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nes šalims (tėvams) pradėjus gyventi skirtinguose miestuose, ieškovas (tėvas) negali įgyvendinti bendravimo su dukra tvarkos. Ieškovas prašo teismo pakeisti Nutartimi nustatytą A. T. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra U. T., nes atsakovė su dukra išsikraustė gyventi į Vilnių ir ieškovas negali įgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos, kadangi dėl objektyvių priežasčių (atstumų tarp miestų) negali atvykti paimti dukters, be to, atsakovė nesutiko gražiuoju išspręsti kilusio ginčo neteismine tvarka. Byloje esančiais duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas A. T. kartu su sužadėtine ir sūnumi gyvena Kauno mieste, ieškovas dirba UAB „ Peikko Lietuva“ Kaune. Atsakovė M. T. kartu su sutuoktiniu ir šalių dukra gyvena Vilniaus mieste, atsakovė dirba Vilniaus regiono apylinkės teisme. Byloje pateikti įrodymai – mediatorės K. B. 2020 m. kovo 31 d. pareiškimas patvirtina, kad tarp nepilnamečio vaiko tėvų kyla nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Mediatorės pareiškimas patvirtina, kad sprendžiant ginčą tarp A. T. ir M. T., šalys nepasiekė taikaus susitarimo ir mediatorės nuomone, atsižvelgiant į išsiskyrusias šalių pozicijas, yra mažai tikėtina, kad tęsiant mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai.

Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

Nustatyta, jog Sprendimu buvo patenkintas pareiškėjų prašymas panaikinti Pakruojo rajono Civilinės metrikacijos skyriuje apkaitytos jų (duomenys neskelbtini) sudarytos bažnytinės santuokos įrašą bei patvirtinti pareiškėjų sudarytą santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartį, kurioje, be kita ko, buvo aptarti klausimai, susiję su nepilnametės dukters U. T. gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymu. Sprendime buvo nustatyta tokia skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarka: 1) iki 2018 m. vasario 22 d. tėvas bendrauja su dukra antradienį nuo 18 val. iki 21 val. ir šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val.; 2) nuo 2018 m. vasario 22 d. tėvas su dukra bendrauja tokia tvarka: 3.1) kas antrą savaitę tėvas su dukra bendrauja antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 21 val.; 3.2) kitomis savaitėmis tėvas turi teisę dukrą pasiimti šeštadienį nuo 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinti dukrą sekmadienį 17 val. į jos gyvenamąją vietą. Taip pat šiomis savaitėmis tėvas su dukra bendrauja antradieniais nuo 18 val. iki 21 val.; 3.2) tėvas su dukra turi teisę praleisti antrą Šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 21 val. ir antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 21 val. Šv. Kūčias dukra praleidžia su tėvu poriniais metais nuo 10 val. iki 20 val. Tėvas turi teisę praleisti su dukra tėvo dieną nuo 10 val. iki 20 val. 3.3) tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių tėvas sutartu laikotarpiu negalės bendrauti su dukra, apie tai pareiškėja M. T. įsipareigoja pranešti pareiškėjui prieš tris dienas, nurodant priežastis. Tokiu atveju bendravimas su dukra kompensuojamas šalių sutartu artimiausiu laiku.

Taip pat nustatyta, kad Nutartimi buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės 2018 m. birželio 27 d. sudaryta taikos sutartis, nutarta pakeisti Sprendimą dalyje dėl bendravimo su nepilnamete dukra nustatymo sekančiai: 1) tėvas su dukra bendrauja kas antrą savaitę trečiadieniais (pradedant nuo 2018 m. liepos 1 d.), paimdamas ją iš darželio 18:00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą ne vėliau 20:00 val.; 2) kitomis savaitėmis tėvas bendrauja su dukra paimdamas ją penktadieniais iš darželio iki 17:00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau 18:00 val.

Įvertinus Sprendimo, Nutarties ir šalių procesinių dokumentų šioje byloje nuostatas matyti, kad Nutartimi buvo sumažinta tėvo ir dukros bendravimo apimtis, kuri buvo nustatyta Sprendimu, o ieškovo ieškiniu šią apimtį siekiama vėl padidinti. Iš galiojusių ir šalių siūlomų bendravimo tvarkų analizės darytina išvada, kad atsakovės siūlymai yra artimesni šalių sutartai ir Sprendimu patvirtintai bendravimo tvarkai: pirmiausia dėl bendravimo didžiųjų metų švenčių dienomis, taip pat dėl vaiko perdavimo laiko šeštadieniais.

Teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai dėl to, kad šeštadieniais dukrai yra svarbu sudaryti sąlygas neskubant atsikelti, papusryčiauti, susiruošti susitikimui, be streso atlikti savo kasdienius rytinius ritualus yra svarūs, atitinka nepilnametės U. T., kuri yra 4 metų amžiaus, interesus. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas nesiekia turėti galimybę pasiimti dukrą penktadienį iš vakaro, kad nuo pat šeštadienio ryto galėtų planuoti ir leisti laiką su vaiku, priešingai, siekia pakeisti bendravimo tvarką, kad būtų nustatyta, kad jis dukrą pasiima ne penktadieniais vakare, o šeštadieniais ryte. Laikytina, kad atsakovui nėra ypač svarbu praleisti su dukra ilgesnius periodus. Kelionė penktadienio vakarą į Vilnių ieškovui truktų tik 20-30 min ilgiau, tačiau atsakovui tai nėra patogu. Įvertinus abiejų šalių argumentus, vadovaujantis prioritetiniu vaiko interesų principu, atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių, nustatytina, kad tėvas dukrą pasiima šeštadienio rytais tarp 10:30 val. ir 11:00 val. Dukros rytinio pasiėmimo laikas, nurodytas atsakovo kaip 10:00-10:30, atitinkamai koreguotinas ir švenčių dienomis, nustatant jį 10:30-11:00 val.

Sprendžiant dėl dukros bendravimo su tėvais tvarkos didžiųjų metų švenčių (šv. Velykų, Kūčių, šv. Kalėdų, Naujųjų Metų) laikotarpiu atsižvelgtina į abiejų šalių argumentus, taip pat pasiremtina ir šalių pirmine bendravimo tvarka, patvirtinta Sprendimu, pagal kurią buvo nustatyta, kad tėvas su dukra turi teisę praleisti antrą šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 21 val. ir antrą šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 21 val., taip pat kas antrus metus dukra su tėvu praleidžia ir vieną dieną papildomai vienų švenčių metu. Vertintina, kad yra svarbu, jog vaikas turėtų galimybę dalyvauti tiek atsakovės tradiciškai švenčiamose šventėse, tiek turėtų galimybę būti ilgesnį laiką per šventes su tėvu. Teismas sprendžia, kad tradiciškai švenčiamos Kūčios su vienu iš tėvų vaikui yra svarbesnės nei galimybė tuo metu išvykti į kurortą su kitu iš tėvų, todėl nustato, kad Kūčias nepilnametė kasmet sutinka su mama. Tuo tarpu šv. Velykų švenčių laikotarpis laikytinas tinkamesniu poilsio išvykoms, todėl nustatytina, kad kas antrus metus dukra visas šv. Velykų šventes praleidžia su tėvu. Į atsakovės argumentą, jog vaikui šventės turi būti aiškios, stabilios pastovios, atsižvelgtina iš dalies, įvertinus tai, kad abi šalys nurodė, jog švenčių dienomis lankosi pas kitus šeimos narius (tėvus, senelius ir t. t.), taigi vaiko dienotvarkėje šventiniu laikotarpiu bet kokiu atveju bus pokyčių, kelionių ir pan., lyginant su kasdiene rutina.

Konkrečią bendravimo tvarką švenčių metu teismas detalizuoja sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pastebėtina, kad remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškovo prašoma bendravimo tvarka švenčių laikotarpiu tikslintina atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl bendravimo tvarkos per Naujuosius metus – ieškovas nurodė, jog nori paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo 12 val. iki 18 val. bei grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu, motyvuodama tuo, jog dukra dar yra maža (sudėtinga sulaukti vidurnakčio) ir ji nesuvokia šventės prasmės. Atsakovės argumentai, kad dukra dėl nedidelio amžiaus gali nesuprasti Naujųjų metų prasmės nelaikytini esminiais, nes vaikas yra augantis. To, ko mergaitė nesupranta šiuo metu, netruks suprasti paaugusi. Vertinant tai, jog gruodžio 31 diena gali būti darbo diena, vaikas ir (ar) motina gali turėti įprastinį užimtumą, nustačius paėmimo laiką nuo 12 val. iki 18 val., būtų nepagrįstai apribota atsakovės teisė planuotis savo dienotvarkę, nustatytina, jog vaikas per Naujųjų Metų šventes paimamas gruodžio 31 d. tarp 16 val. ir 18 val. iš vaiko gyvenamosios vietos.

Atsakovės prašymas nustatyti bendravimo tvarką vaiko ligos atveju dalinai nenagrinėtinas, dalinai netenkintinas, sutinkant su atsakovo argumentais, kad atsakovės reikalavimas, jog ieškovės jai kompensuotų dukros slaugymo išlaidas yra piniginio pobūdžio, dėl šio reikalavimo turėtų būti teikiamas priešieškinis, o atsakovė priešieškinio byloje neteikė, taip pat įvertinus, kad susirgusios dukros pervežimas į kitą miestą, į atsakovo namus, galėtų padaryti žalos segančio vaiko sveikatai.

Dėl kitų ieškiniu prašomų nustatyti bendravimo tvarkos nuostatų bylą nagrinėjant esminio ginčo tarp šalių nekilo, todėl dėl jų plačiau teismas sprendime nepasisako. Nuostatos tvirtintinos, nes vertintinos, kaip atitinkančios nepilnametės interesus. Tai pažymėta ir Tarnybos išvadoje. Pastebėtina ir tai, kad byloje nebuvo vienareikšmiškai nustatyta, kad dukra nenorėtų bendrauti su tėvu. Taip pat nėra duomenų, kad tėvo ir dukters bendravimas kenktų nepilnametės interesams, ar kad ieškovo elgesys kenktų vaikui ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti vaiko elementarius kasdienius poreikius bendraujant su vaiku.

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo) vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, apie 75 proc. apimtimi.

Teikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės jo patirtas 760 Eur bylinėjimosi išlaidas, 15,70 Eur patirtų transporto išlaidų. Pateikė teisinių paslaugų sąskaitas: 2020 m. gegužės 14 d. Sąskaita Nr. AGG000776, 250 Eur; 2020 m. kovo 19 d. Sąskaita Nr. AGG000769, 150 Eur; 2020 m. gegužės 19 d. Sąskaita Nr. AGG000778, 350 Eur, kuro sąnaudas pagrindžiančius įrodymus ir paskaičiavimus (el. bylos priedas, b. l. 7–8, 13–17). „Swedbank“, AB 2020 m. gegužės 18 d., 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, apie ieškovo atsiskaitymą už suteiktas teisines paslaugas (el. bylos priedas, b. l. 9–11).

Pagal CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, kai teismui yra pateiktas prašymas dėl šių išlaidų priteisimo bei įrodymai, patvirtinantys patirtas išlaidas. Pagal teisinį reglamentavimą bei susiformavusią teisminę praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 str. reglamentavimu bei atsižvelgia į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, įvertina konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, priteistino ar ginčijamo turto ir piniginių lėšų sumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir teikimo pastovumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias šiam klausimui nagrinėti aplinkybes. Priteistinas atstovavimo išlaidų dydis negali viršyti Rekomendacijose numatyto maksimalaus apmokėjimo dydžio, o taip pat pabrėžtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato teisinei pagalbai apmokėti gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio šalies išlaidavimo ir, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies – jų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina, kad, vadovaujantis Rekomendacijomis, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8 punkte nustatyti maksimalūs mokesčio dydžiai už tam tikras advokato teikiamas teisines paslaugas: už ieškinį – 2,5 koeficientas (Rekomendacijų 8.2 punktas), taigi, maksimalus priteistinas dydis už ieškinį – 1358,6 Eur.

Iš šalių paaiškinimų teismas neturi pagrindo spręsti, kad kuri nors šalis piktnaudžiautų procesu, procesinėmis teisėmis. Įvertinus parengtą procesinį dokumentą (ieškinį), t. y. kad jo parengimas neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, atsižvelgiant į tai, jog ieškinyje dėstoma tik ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka (kuri tarp šalių keičiama jau trečiąjį kartą) iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažinamos. Teismas, vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, ieškovo išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti mažina iki 300 Eur. Laikant, kad ieškinys tenkintas apie 75 proc. apimtyje, teismas priteisia ieškovui iš atsakovės 293 Eur ((300 +75+15,70) x 0,75)) bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 straipsnio 1 dalis ir 6 dalis, 88 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-264, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11333-429/2018 nustatytą A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra U. T., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti tėvo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), ir nepilnametės dukters U. T., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – dukra), bendravimo tvarką:

1. Tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10:30-11:00 val. iki sekmadienio 17:00–17:30 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą, nebent šalys susitaria kitaip.

2.1. per Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šv. Kalėdų pirmos dienos 10:30–11:00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą šv. Kalėdų antros dienos 17:00–17:30 val.;

3.1. per šv. Velykas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šv. Velykų pirmos dienos 10:30–11:00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą šv. Velykų antros dienos 17:00–17:30 val.;

3.2. per Naujuosius metus, pasiimdamas dukrą gruodžio 31 d. iš gyvenamosios vietos 16:00–18:00 val. ir grąžindamas sausio 1 d. į gyvenamąją vietą 17:00–17:30 val.

4. Šalys susitaria, kad kiekvieną pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną dukra praleidžia su motina, o kiekvieną pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną dukra praleidžia su tėvu, tėvui pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos nuo 10:30–11:00 val. ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą 17:00–17:30 val.;

5. Tėvo bendravimo laikui nesutapus su dukros gimtadieniu tėvas turi teisę atvažiuoti į dukros buvimo vietą ir pasveikinti dukrą, su ja pabendrauti, įteikti dovanas.

6. Įprastai bendravimo tvarkai sutapus su bendravimo tvarka švenčių dienomis, šalys vadovaujasi švenčių dienomis sutarta bendravimo tvarka.

7. Dukrai susirgus ir gydytojams paskyrus dukrai namų rėžimą šalys įsipareigoja informuoti viena kitą elektroniniu paštu ar SMS pranešimu. Jei ligos duomenų nėra sistemoje esveikata.lt, šalys įsipareigoja viena kitai persiųsti gydymo įstaigos išduotą ligos lapelį el. paštu.

8. Šalis, su kuria tuo metu yra dukra, įsipareigoja dienos bėgyje informuoti kitą šalį apie visus svarbius dukros gyvenimo įvykius, pvz.: ligą, nelaimingas atsitikimas, naują ugdymo ar gydymo įstaigą.

9. Tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių kuri nors šalis negali laikytis sutarto bendravimo grafiko, ši šalis įsipareigoja pranešti kitai šaliai elektroniniu paštu, SMS žinute ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis prieš tris dienas, nurodant priežastis. Tokiu atveju bendravimas su dukra kompensuojamas šalių sutartu laiku.

Priteisti iš atsakovės M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 293 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.