Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Ikiteisminiame tyrime kaltinamasis V. Š. kaltės taip pat nepripažino. Parodė, jog 2015-01-02, apie 08.00 val., turėjęs priduoti pamainą keičiančios 1 pamainos pareigūnui T. V., todėl jie kartu pirmame aukšte, 2 poste, tikrino kiekvieną kamerą. Viskas vyko sklandžiai iki priėjo prie kameros, kurioje buvo nuteistasis R. R. Priėjęs prie minėto nuteistojo kameros, atidarė stebėjimo langelį, pažiūrėjęs matė, kaip R. R. sėdėjo ant apatinio gulto. Kadangi pastarasis sėdėjo ramiai, V. Š. nurodė atidaręs kameros duris. R. R. atsistojo ir pradėjo eiti link jų, eidamas nuo skiriamosios sienelės paėmė indą nuo majonezo ir, pradėjęs vadinti necenzūriniais žodžiais, būdamas kameroje, pylė ant jo su T. V. iš kibirėlio jame buvusį turinį. Viskas įvyko labai greitai. Suprato, jog kibirėlyje buvo fekalijos, nes pasklido smarvė. V. Š. nurodė, kad jam buvo pataikyta į veidą, ant rankų, megztinio ir kelnių. Antru mostelėjimu apipylė T. V., kuriam kliuvo mažiau. Jis iš karto uždarė kameros duris ir sušuko, kad buvo apipilti. Tada kartu su T. V. nuėjo į pirmo korpuso vyresniojo kabinetą, esantį pirmame aukšte, kur nusirengė viršutinius rūbus. Kiek prisimena, pirmo korpuso priimančiosios pamainos vyresnysis R. V. apie fekalijų apipylimo faktą paskambinęs informavo budinčiąją dalį. Pirmo korpuso antrame poste pradėjo rinktis pareigūnai, kadangi tai buvo neeilinis įvykis, susirinko daug pareigūnų, taip pat atėjo ir jo viršininkas Z. K.-P., pirmos pamainos korpuso vyresnysis R. V., kurie sprendė, ką toliau daryti; kažkuris iš pareigūnų bendravo per grotas su R. R. Tiksliai nepamena, bet kažkuris iš vadovų (Z. K.- P. ar R. V.) davė nurodymą atidaryti R. R. kameros duris ir išvesti pastarąjį į laikino sulaikymo kamerą. Toks sprendimas buvo priimtas, kadangi po įvykusio incidento nuteistojo kamera turėjo būti apžiūrėta kruopščiau. Jis (V. Š.) su T. V. buvo atsakingi už minėtos kameros priėmimą-pridavimą, kuris dėl incidento nebuvo pabaigtas iki galo, todėl gavus nurodymą išvesti R. R. į laikino sulaikymo kamerą, jis (V. Š.) atidarė kameros duris. R. R. buvo apsiraminęs, pats išėjo iš kameros, T. V. uždėjo jam antrankius priekyje, ir jie nuėjo link laikino sulaikymo kamerų. T. V. ėjo pirmas, už jo R. R., o jis (V. Š.) – R. R. iš paskos. Priėjus prie metalinių vartelių, esančių šalia korpuso vyresniojo kabineto, T. V. pirmas praėjo pro vartelius, tada praėjo R. R., o V. Š. paskutinis. Praėjus pro minėtus metalinius vartelius, dar pačioje pirmoje aikštelėje, dešinėje pusėje yra dvi laikino sulaikymo kameros. R. R. jie vedė į antrą (tolimesnę) kamerą (šios kameros yra dar nepriėjus pirmųjų laiptelių). Priėjus prie antros sulaikymo kameros, V. Š. nurodė pradėjęs raktu atidarinėti kameros grotas. Neatsimena, kur ir kaip tuo metu stovėjo T. V. ir R. R., tačiau berakindamas grotas, pamatė, kaip R. R. priekyje antrankiais surakintomis rankomis įsikimba T. V. iš nugaros už rūbų. Dabar neatsimena, kuo tuo metu buvo apsirengęs T. V., tačiau nuteistasis, įsikabinęs už marškinių arba už megztinio, įsikibęs stūmė T. V. nuo laiptų. V. Š. teigimu, jis, norėdamas R. R. atitraukti nuo T. V., bandė pagriebti nuteistąjį (už ko, tiksliai neatsimena), tačiau jam nepavyko, nes R. R., pradėjęs muistytis, išsprūdo. Tuomet V. Š. sušuko: „užpuolimas“. Tuo metu, T. V., klupdamas ir prisilaikydamas palei sieną, kartu su į jį įsikabinusiu R. R., besimuistydami laiptais nusileido iki pirmosios aikštelės. V. Š., eidamas iš paskos, suklupdamas ant laiptų po to, kai išsprūdo R. R., ir prisilaikydamas palei sieną, nusileido iki aikštelės. Tuo metu T. V. gulėjo ant nugaros aikštelėje, o ant jo buvo užvirtęs R. R., kuris antrankiais surakintomis rankomis daužė T. V. į krūtinę ir tuo pačiu gulinčiam T. V. smūgiavo galva (nepamena, kur tiksliai). V. Š. teigė negalintis tiksliai įvardinti, kiek smūgių sudavė R. R. T. V., matė tik, kad pastarasis intensyviai atliko minėtus veiksmus prieš jo kolegą. Tai truko, kol V. Š. nusileido laiptais iki R. R.. Jo tikslas buvo padėti išsilaisvinti T. V. Jis, paėmęs nuteistąjį už nugaros, norėjo atitraukti nuo T. V., tačiau tai jam nepavyko. Norėdamas, kad R. R. paleistų T. V., kelis kartus smūgiavo savo spec. priemone – lazda; stengėsi nepataikyti į draudžiamas vietas, nes jo tikslas buvo apraminti, o ne sužeisti. Neatsimena, kiek tiksliai kartų sudavė lazda (apie 8-10 kartų); taip pat neatsimena, kuriuo momentu jis išsitraukė lazdą. Tuo metu jau buvo pribėgę daugiau pareigūnų, kas konkrečiai, neatsimena. Be jo kažkas iš pribėgusių pareigūnų taipogi smūgiavo lazda R. R., tačiau nežino, kas konkrečiai, kiek kartų ir ar pataikė. Tarp jų buvo M. P., kuris taip pat smūgiavo (tik nežino, ar pataikė). Tada pabandė sugriebti R. R. už kojos ir traukti į save, tačiau pastarasis jam spyrė į dešinį šoną, po ko V. Š. nurodė atsitrenkęs į šalia buvusias grotas; trenkėsi pakaušiu bei stipriai susitrenkė galvą. Kai atsitokėjo, pamatė, kad R. R., bandydamas atsistoti, neišlaikė pusiausvyros bei nuslydo laiptais į aikštelę, esančią prie 6-to posto. Jam atsitokėjus, R. R. ant T. V. jau nebuvo, prieš R. R. niekas jokių veiksmų jau nenaudojo. V. Š. teigė nusileidęs į aikštelę; ten buvo kažkas iš pareigūnų. Neprisimena, ar buvo nusileidęs T. V. Nematė ir neprisimina, ar T. V. naudojo lazdą ar kokius nors veiksmus prieš R. R. Nusileidus į aikštelę prie 6 posto prieš R. R. niekas jokių veiksmų jau neatliko; nuteistasis buvo apsiraminęs, matė ant jo veido kraują. V. Š. parodė pats nesudavęs nė vieno smūgio R. R. į galvos sritį; nematė, kad į veido sritį suduotų kas nors iš jo kolegų. Girdėjo, kad kažkas iš kolegų informavo med. personalą apžiūrėti R. R. Kadangi nuteistasis jau buvo ramus, pabuvęs šalia pastarojo apie porą minučių, išėjo. Kaltinamasis V. Š. nesutiko savo veiksmais piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi ir tvirtino, kad nuteistasis R. R. aktyviais veiksmais pasipriešino pareigūnams, t. y. stūmė T. V. nuo laiptų, užgriuvęs ant pastarojo smūgiavo, o jis (V. Š.), panaudodamas veiksmus ir lazdą, stengėsi sutramdyti nuteistąjį, padedant išsilaisvinti T. V. Veikė taip, kaip jam atrodė tinkamai toje situacijoje. R. R. pasipriešinimas nebuvo imituotas, pastarasis iš tikrųjų užpuolė T. V. Kaltinamasis neigė savo veiksmais pažeidęs darbą reglamentuojančių teisės aktus, specialiąsias priemones naudojo, nepažeisdamas numatytų jų naudojimo sąlygų (t. 4, b. l. 165-166, 174-176).

Teisme apklaustas kaltinamasis T. V. savo kaltės nepripažino. Parodė 2015-01-02 buvęs paskirtas priimti iš trečios budinčios pamainos 2 ir 3 priežiūros postus. Priimdamas postą iš V. Š., kartu su juo priėjo prie 1 aukšto kameros Nr. 14, kurioje bausmę atliko nuteistasis R. R. Priėję įsitikino, jog atidaryti duris yra saugu. Atidarius duris, R. R. sėdėjo ant lovos, tada atsikėlė, paėmė nuo skiriamosios sienelės kibirėlį nuo majonezo ir, nieko nesakydamas (tik buvo matyti, jog jis buvo suirzęs ir neramus), juos apipylė. Iškart pasklido aštrus šlapimo ir fekalijų kvapas. Su kolega nusirengė apipiltus rūbus (T. V. liko su marškiniais, V. Š., atrodo, su megztiniu). Nusirengęs jis (T. V.) nuėjo į 2 korpusinį skyrių, pranešė R. V., kas atsitiko. Tuo tarpu V. Š. paspaudė pavojaus mygtuką, pradėjo rinktis pareigūnai. Kiek atsimena, atėjo 3 pamainos viršininkas Z. K.-P., pasirodė T. M., kiti pareigūnai (8-10). Z. K.-P. arba T. M. davė nurodymą išvesti R. R. iš bausmės atlikimo kameros ir vesti į laikino sulaikymo kamerą. Nurodymas buvo duotas jam ir V. Š. Išvedus nuteistąjį iš kameros, jis pats (T. V.) uždėjo jam antrankius (rankos buvo iš priekio) ir su V. Š. pradėjo vesti nuteistąjį į laikino sulaikymo kamerą. Kaltinamasis nurodė vedęs iš kairės pusės, šie tiek dar prilaikė pastarojo kairę ranką, o V. Š. ėjo iš dešinės. Atsimena, kaip einant R. R. atsiprašė už savo poelgį, nurodė nenorėjęs jo apipilti, sakė, kad neturi nieko prieš nei prieš jį (T. V.), nei prieš jo pamainą. Vedant nuteistąjį, koridoriuje buvo kokie 8 pareigūnai. Pasukus už korpuso vyresniojo kabineto į koridoriuką link laikino sulaikymo kamerų, būnant aikštelėje, pajuto iš už nugaros tokį kaip spaudimą/stūmimą kūnu į dešinį petį, po ko jam klumpant R. R. iš priekio įsikabino į marškinius ir jie abu su R. R. palei sieną nusirideno nuo laiptų į aikštelę tarp 6 ir 12 postų. Kur tuo metu buvo V. Š., nematė, tik girdėjo, kaip jis kažkuriuo momentu (gal kai ridenosi nuo laiptų) sušuko „pareigūnų užpuolimas“. Kodėl R. R. įsikabino jam į marškinius, negali pasakyti; galbūt dėl to, jog nenugriūtų, nes buvo surakintas antrankiais.

Kaltinamasis T. V. teigia guminės lazdos prieš nuteistąjį nepanaudojęs, jos net nebuvo išsitraukęs iš žiedo (pačią lazdą turėjo, kažkas iš pareigūnų jam ją buvo dar anksčiau įkišęs). Pats jokių veiksmų prieš R. R. nenaudojo, tik abu kartu su juo nusirideno laiptais. Prieš R. R. lazdą naudojo V. Š. Tai buvo tuo metu, kai nusiridenus laiptais žemyn R. R. buvo į jį (T. V.) įsikabinęs, tačiau tiksliai to nebeatsimena. Pamena tik V. Š. mostus lazda. Kiek buvo mostų, sunku pasakyti, gal 2. Ar V. Š. kliudė nuteistąjį, negali atsakyti. Tada pradėjo rinktis kiti pareigūnai, viskas vyko greitai. Kada tiksliai R. R. paleido kaltinamąjį, T. V. atsakyti negalėjo (nurodė, jog galimai po spec. priemonės panaudojimo). Ar be V. Š. dar kažkas iš pareigūnų naudojo spec. priemones, taip pat nebegali atsakyti. Kada atsirado M. P., negali atsakyti. Nuo grindų atsikėlė, kai R. R. jau buvo nurimęs. Atėjęs išvedžiotojas (asmuo, paskirtas vesti nuteistuosius) nuvedė R. R. pas medikus. Atrodo, tokį nurodymą davė T. M. Ar R. R. buvo sužalotas, sunku pasakyti, pamena tik, jog kaktos srityje buvo kruvina.

Kaltinamajam negalint atsakyti į daugelį klausimų, taip pat dalį aplinkybių nurodžius skirtingai nei ikiteisminiame tyrime atliktų apklausų metu, teismas perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus T. V. parodymus (t. 4, b. l. 137-138, 146-148), po ko kaltinamasis pareiškė, kad tie parodymai yra teisingi ir prašė jais vadovautis (antai, jeigu tąkart nurodė, kad iš pradžių buvo šauksmas „pareigūno užpuolimas“, o tik paskui pajuto stūmimą, vadinasi, taip ir buvo. Jeigu nurodė, kad V. Š. smūgiavo gulinčiam R. R. ne mažiau kaip 3 kartus, taip pat smūgiavo M. P., vadinasi, taip ir buvo ir kt.). Kaltinamojo T. V. teigimu, įvykio metu jis nesuprato, jog buvo užpultas, nesuvokė, dėl ko R. R. įsikibo jam į marškinius (t. 7, b. l. 1-7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. V. neigė kaltę, parodė 2015-01-02, 07.50 val., pradėjęs darbą. Pirmiausia vyko rikiuotė ir instruktažu; jam buvo pavesta priimti 2 ir 3 postus, kurie yra pirmame korpusiniame skyriuje. Pamainą priiminėjo iš budinčiosios pamainos Nr. 3 prižiūrėtojo V. Š. Kadangi pamainos dar nebuvo priėmęs, spec. priemonės nebuvo išduotos. Būdami 2-ame priežiūros poste, esančiame pirmame aukšte, kartu su V. Š. priėjo prie kameros Nr. 14, kurioje buvo nuteistasis iki gyvos galvos R. R. V. Š. atidarė pirmąsias duris, priėjo prie antrųjų grotinių kameros durų, norėdamas uždėti R. R. antrankius. Siekiant apžiūrėti kamerą, nuteistasis turėjo būti išvedamas iš kameros su antrankiais, kadangi buvo įrašytas į įskaitą, kaip linkęs užpulti ar pasipriešinti pareigūnams. Tuo metu R. R. sėdėjo ant gulto, po to atsikėlęs pradėjo eiti link grotuotų durų. Eidamas nuo sienelės paėmė kibirėlį nuo majonezo ir vienu mostu pylė ant V. Š. kibirėlio turinį. Užpylus suprato, kad tai buvo fekalijos, nes pasklido stipri smarvė. Labiausiai kliuvo V. Š., ant kurio buvo užpiltas beveik visas kibirėlio turinys, o T. V. – tik ant žieminės striukės. V. Š. iš karto uždarė pirmąsias kameros duris ir paspaudė koridoriuje buvusį pavojaus mygtuką. T. V. nurodė nusiėmęs striukę bei megztinį, kuriuos nunešė į korpuso vyresniojo kabinetą, pats likdamas tik su marškiniais; V. Š. taip pat nusirengė viršutinius rūbus. Tada T. V. nuėjo į korpuso vyresniojo kabinetą, kur tuo metu buvo jo pamainos korpuso skyriaus vyresnysis R. V., kuris tą dieną buvo atsakingas tiek už pirmą, tiek už antrą korpusinius skyrius. Jis informavo R. V. apie incidentą su R. R. bei pranešęs grįžo vėl į pirmą korpusą prie R. R. kameros, kur jau pradėjo rinktis pareigūnai. Kažkuris iš jų paskambino į budėtojų dalį, pranešė apie incidentą bei paprašė atsiųsti rezervinę grupę. Susirinko daug pareigūnų, daugiausia iš trečios pamainos. Prie R. R. kameros atėjo trečios pamainos viršininkas Z. K.-P., kuris bendravo su R. R., liepė šiam nusiraminti. Taip pat prie R. R. kameros buvo ir pamainos korpuso vyresnysis R. V. (tik neatsimena, ar pastarasis bendravo su nuteistuoju). Dar prie kameros buvo priėjęs APS vyresnysis inspektorius T. M. Kai R. R. jau buvo apsiraminęs, kažkas iš buvusių aukštesnio rango pareigūnų priėmė sprendimą, kad reikia pastarąjį išvesti į laikino laikymo kamerą, kad būtų atlikta detali kameros apžiūra. Kaltinamasis teigė neatsimenantis, ar Z. K.-P., ar T. M. tą padaryti nurodė jam ir V. Š. Pastarasis atidarė R. R. kameros duris, nuteistasis pats išėjo iš kameros, buvo ramus. T. V. nurodė uždėjęs antrankius iš priekio ir nuėjo koridoriumi link laikino laikymo kamerų. Jis vedė R. R., prilaikydamas jį už kairės rankos; neprisiminė, kur tiksliai ėjo V. Š. Vedant R. R., šis jo atsiprašė, kad ir jam (T. V.) kliuvo fekalijų, sakė nenorėjęs jį apipilti, teigė nesantis nusiteikęs nei prieš T. V., nei prieš jo pamainą. Praėjus korpuso vyresniojo kabinetą, priėjo metalinius vartelius, už kurių dešinėje pusėje buvo dvi laikino laikymo kameros. Praėjus pro vartelius, pirmas pro juos praėjo R. R., jis už R. R., o po jo V. Š. Priėjus prie antrosios laikino laikymo kameros, stabtelėjo, norėdamas atidaryti duris. R. R. buvo jam už nugaros. Neatsimena, kur buvo tuo metu V. Š. Staiga jis išgirdo kaip V. Š. sušuko „pareigūno užpuolimas“ ir iš karto pajuto stiprų stūmimą iš nugaros į dešinį petį. Jis suklupo, kaire puse atsirėmė į sieną. Tuo pat metu pajuto, kaip R. R., griūdamas ant jo ir bandydamas nenukristi, kabinosi rankomis jam už rūbų. Jis bandė prilaikyti R. R., kad šis veidu nenukristų ant laiptų. Viskas įvyko labai staigiai; klupdami ir laikydamiesi vienas už kito, R. R. už jo, jis lyg ir prilaikydamas R. R., atsidūrė laiptinės aikštelėje, esančioje tarp pirmųjų ir antrųjų laiptelių. Dar jam su R. R. klumpant laiptais, V. Š. pradėjo naudoti spec. priemonę, t. y. smūgiuoti lazda R. R., T. V. teigė nežinantis, kiek kartų ir kur pataikė. Jis nesuprato tuo metu, kad tokiais veiksmais R. R. jį puola. Matė, kad R. R. krenta nuo laiptų ir savo veiksmais bando už jo užsilaikyti. Nežino, kokius užpuolimo veiksmus matė V. Š. ir kaip pastarasis suprato, kad nuteistasis jį puola. Neatsimena, kokioje padėtyje atsidūrė su R. R. aikštelėje; tik žino, kad buvo joje suklupęs. Nepamena tokio fakto, kad R. R. būtų užgriuvęs ant jo ir jam smūgiuotų. Matė, kad nuteistajam gulint aikštelėje, V. Š. smūgiavo gulinčiam R. R. ne mažiau kaip tris kartus; tik nežino, į kurias vietas smūgiavo, nes tuo metu buvo didelė sumaištis, subėgo daugiau pareigūnų. R. R. smūgiavo ir daugiau pareigūnų lazdomis, bet nepastebėjo, kas konkrečiai smūgiavo, tik matė, kad iš pribėgusių pareigūnų smūgiavo R. P., tačiau nežino nei kiek kartų, nei į kurias vietas, taip pat to, ar pastarasis (M. P.) pataikė R. R. (matė M. P. lazdų mostus į R. R.). T. V. parodė pats tuo metu bandęs kelti R. R. nuo grindų, traukti nuo suduodamų smūgių, bet jam nepavyko, smūgiai truko apie 2-3 minutes, bent jam taip pasirodė. Jis pats nenaudojo prieš R. R. jokių veiksmų, spec. priemonės lazdos taip pat nenaudojo, net nebuvo jos ištraukęs iš žiedo (pačią lazdą turėjo, kadangi dar einant koridoriumi ir lydint R. R. kažkas iš trečios pamainos pareigūnų įkišo jam į žiedą lazdą). Kažkuriuo momentu R. R. nusirideno nuo antrų laiptų ir atsidūrė rūsio aikštelėje prie šešto posto. Anot T. V., jis neatsimena, kodėl ir kaip nuteistasis nusirideno; taip pat nepamena, ar pastarajam nusiridenus aikštelėje kažkas iš pareigūnų dar naudojo prieš jį kokius nors veiksmus. T. V. nusileidus į aikštelę ir priėjus prie R. R., šis gulėjo ant nugaros. Kaltinamasis teigė padėjęs nuteistajam atsistoti. Tuo metu aikštelėje buvo dar keli pareigūnai (neatsimena, kas konkrečiai); dalis jų stovėjo ant laiptų ar aukštesnėje aikštelėje. Matė, kad ant R. R. kaktos buvo kraujo. Kažkas iš pareigūnų pradėjo organizuoti R. R. nuvedimą pas medikus. T. V. tvirtino nenaudojęs prieš R. R. nei smurtinius veiksmus, nei spec. priemonę – lazdą. Nematė, kad nuteistasis būtų įvykdęs pareigūnų užpuolimą, pastarasis jo (T. V.) nepuolė. Nematė, kokius veiksmus R. R. atliko prieš V. Š. Kiti pareigūnai, atbėgę po V. Š. šūksnio apie užpuolimą, reagavo kaip pareigūnų užpuolimo atveju. Matė, kad V. Š. smūgiavo R. R. ant laiptų, po to aikštelėje. Taip pat matė, kad aikštelėje smūgiavo M. P. ir dar kažkas iš pareigūnų. Apklausiamas T. V. negalėjo pasakyti, kiek ir į kurias vietas buvo suduota smūgių R. R., tik matė mostus lazdomis. T. V. pabrėžė nepiktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, nepažeidęs jokių jo darbą reglamentuojančių teisė aktų. Nežino, kodėl V. Š. sušuko „pareigūnų užpuolimas“, nežino, ar pastarasis imitavo tai tyčia, ar iš tiesų pamatė, kokius nors R. R. veiksmus, kuriuos suprato kaip užpuolimą (t. 4, b. l. 137-138, 146-148).

Bylos nagrinėjimo metu apklausiamas kaltinamasis M. P. neigė įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kiek atsimena aplinkybes, tai 2015-01-02 atliko tarnybą (duomenys neskelbtini) 7-ame priežiūros poste. Baigiantis darbui, pridavus postą, kartu su korpuso vyresniuoju R. K. ėjo link pastarojo kabineto sutikrinti žiniaraščius. Nusileidę iš 4 aukšto į 1-ąjį, sužinojo, kad 2 poste įvyko incidentas, kurio metu nuteistasis R. R. apipylė prižiūrėtojus fekalijomis. Kas tą konkrečiai pasakė, dabar tiksliai nebeatsimena. Galbūt ir tie patys prižiūrėtojai, kurie buvo apipilti, t. y. V. Š. ir T. V. (gal kažkas kitas pasakė). Buvo sustabdytas pamainų pridavimas-priėmimas, dėl ko jis (M. P.) niekur išeiti nebegalėjo. Netoli nuteistojo kameros būriavosi pareigūnai (daugmaž apie 10), atėjo kažkas iš aukštesnių pareigūnų, buvo aiškinamasi, ką daryti. Tuomet kažkuris iš pareigūnų davė nurodymą išvesti nuteistąjį iš kameros ir nuvesti jį į laikino sulaikymo kamerą. R. R. vedė V. Š. ir T. V. Kokioje padėtyje buvo nuteistojo rankos, neatsimena. Kai minėti prižiūrėtojai nuvedė nuteistąjį, jis (M. P.) buvo netoli korpuso vyresniojo kabineto. Jo turėta spec. priemonė – lazda buvo įkišta į žiedą. Kai prižiūrėtojai pasuko link laikino sulaikymo kamerų (kaltinamasis nurodo tuo momentu tebestovėjęs netoliese korpuso vyresniojo kabineto, apie 3 m nuo pasukimo), pasigirdo šauksmas „pareigūnų užpuolimas“. Kadangi jis (M. P.) buvo arčiausiai link pasukimo vietos, iškart reaguodamas į tokį šauksmą nubėgo į tą koridoriuką, vedantį prie 2 ir 6 postų, t. y. ten, kur nuteistasis buvo vedamas dviejų prižiūrėtojų. Ar dar kas nors sureagavo, bėgo, dabar jau negali pasakyti. Atrodo buvo įjungtas ir aliarmo mygtukas (tiksliai nepamena, bet mano, jog taip turėjo būti). Iki nuteistojo ir prižiūrėtojų atbėgo greitai, atstumas buvo mažas, truko gal pusę minutės. Įbėgęs pamatė R. R. gulintį ant grindų (kokioje pozicijoje gulėjo – ant nugaros ar ant pilvo – nepamena), gulėdamas žemesnėje aikštelėje tarp 6 ir 12 postų, aktyviais veiksmais (spardydamasis kojomis) priešinosi pareigūnams. V. Š. ir T. V. stovėjo ties gulinčio nuteistojo pečiais (ką jie tiksliai darė, M. P. teigia nematęs), o jis (M. P.) nubėgo prie nuteistojo kojų, norėdamas jas suvaldyti. Pribėgęs išsitraukė lazdą iš žiedo ir smūgiavo ja per grindinį (vėliau patikslino, jog lazdą išsitraukė tik įbėgęs į koridoriuką). Tokiu būdu sudavė įspėjamąjį smūgį, tikėdamasis, jog nuteistasis sureaguos ir nustos spardytis. Kiek iš viso kartų sudavė, nepamena, tačiau visi smūgiai buvo į grindis, nė karto nesudavė nukentėjusiajam. Ikiteisminio tyrimo apklausoje neteisingai užfiksuota, kad jis lazda keletą kartų trenkė nuteistajam per kojas (negali paaiškinti, kodėl tokia aplinkybė yra nurodyta protokole, matyt, ji neteisingai užrašyta, neatkreipė dėmesio į tai). Į V. Š. ir T. V. veiksmus neatkreipė dėmesio, nes pats buvo susikoncentravęs į R. R. kojas. Ar pastarieji turėjo lazdas, negali pasakyti. Po to nukentėjusysis kažkaip nusirito laiptais žemyn ar tai spruko (dėl ko taip atsitiko, negali detalizuoti); kur tuo momentu buvo V. Š. ir T. V. – taip pat nepasakys. Atsimena tik tai, jog jis (M. P.), nulipęs žemyn iki laiptų vidurio, pasižiūrėjo į nuteistąjį. Šis buvo sėdimoje padėtyje, atsisukęs nugara, nuteistojo veido nematė. Tada priėjęs korpuso vyresnysis R. K. ar tai kažkoks kitas pareigūnas nurodė, jog reikia iškviesti medikus. Tuomet kaltinamasis kartu su R. K. išėjo sutikrinti žiniaraščius, korpuso vyresnysis pasirašė ir taip baigė pamainą. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis M. P. teigė negalintis pasakyti, ar V. Š. ir T. V. sudavė nukentėjusiajam, nematė, kokius veiksmus šie atliko. Nežino, ar T. V. buvo parkritęs ant žemės. Taip pat negali įvardinti, kas dar be jų buvo toje patalpoje prie laikino sulaikymo kamerų, ar kažkas atliko kokius veiksmus prieš nuteistąjį. Jis pats (M. P.) įvykio metu, atrodo, nebuvo sužalotas, į medikus tikrai nesikreipė. To, ar buvo sužalotas R. R., nematė, nes, kai pastarasis nusirito laiptais žemyn, sėdėjo atsisukęs nugara. Kaltinamojo teigimu, jis su R. R. neturėjo jokių konfliktų, šis jam nėra reiškęs jokių pretenzijų. Įvykio metu reagavo į išgirstą šauksmą, galvojo, jog yra užpulti pareigūnai; atbėgęs bandė sutramdyti besispardantį nuteistąjį (norėjo suspausti jo kojas), trenkė lazda į grindis, tačiau nuteistajam nė sykio nesudavė (t. 7, b. l. 1-7).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. P. kaltu taip pat neprisipažino, parodė, jog 2018-01-02, apie 08.30 val., dirbdamas trečioje pamainoje, kartu su korpuso vyresniuoju R. K. pridavinėjęs pamainą 7 poste, kuris yra 4 aukšte, t. y. priešingoje pastato pusėje nei nukentėjusiojo R. R. gyvenamoji kamera. Pridavus postą, kartu su R. K. ėjo sutikrinti žiniaraščius į korpuso vyresniojo kabinetą, esantį pirmame aukšte, tame pačiame koridoriuje, kuriame yra R. R. kamera. Nusileidę į pirmą aukštą, prie R. R. kameros pamatė daug pareigūnų (apie 15). Kažkas iš koridoriuje buvusių pareigūnų pasakė, jog buvo incidentas – vienas iš pareigūnų buvo apipiltas fekalijomis, arba vieną iš nuteistųjų apipylė, tiksliai nepamena. Kadangi prie R. R. kameros buvo daug žmonių, jie neužtruko ir nuėjo su R. K. į korpuso vyresniojo kabinetą sutvarkyti tarnybinę dokumentaciją apie 7 posto pridavimą. Po to jis kartu su R. K. stovėjo koridoriuje, prie kabineto, ir laukė, kol kiti pareigūnai pateiks žiniaraščius, kadangi nei jis, nei kiti pamainą pridavę ir priėmę pareigūnai be korpuso vyresniojo neturi teisės išeiti iš režiminės zonos. Stovėjo apie 10-15 minučių. Anot M. P., jis nestebėjo, kas vyko prie nuteistojo R. R. kameros, nematė, kas su R. R. bendravo prie kameros, nežinojo, kas davė nurodymą išvesti nuteistąjį. Matė tik tai, jog trečios pamainos prižiūrėtojas V. Š. ir kitas pareigūnas, kurį pažinojo tik iš veido (vėliau sužinojo, kad tai buvo T. V.), pro juos pravedė R. R.. Jis neatsimena, kaip buvo vedamas R. R., t. y. kas po ko ėjo, ar R. R. buvo su antrankiais. Matė, kai prižiūrėtojai su nuteistuoju pasuko pro metalinius vartelius link laiptų, vedančių į laikino laikymo kameras. Pasukus, kažkur po pusės minutės, iš tos pusės, kur ką tik buvo įvestas R. R., išgirdo kaip kažkas sušuko: „pareigūnų užpuolimas“. M. P. teigimu, jam nebuvo žinoma, kas sušuko. Išgirdus apie pareigūnų užpuolimą, pirma mintis buvo apie tai, kad R. R. pasipriešino jį vedusiems pareigūnams, kadangi šūksnis buvo iš tos pusės, kur pastarieji ką tik nuėjo. Kadangi buvo arčiausiai prie laiptų, iš karto puolė pro metalinius vartelius link laiptų. Pribėgęs pamatė, kad R. R. gulėjo ant laiptinės aikštelės, pastarojo kojos buvo pasuktos į 12 postą, jis muistėsi ir spardėsi kojomis. R. R. vedę pareigūnai bandė jį sutramdyti; prižiūrėtojai buvo arčiau pečių srities, vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos. Apklausiamas M. P. negalėjo įvardinti, kokiais konkrečiais veiksmais besimuistantį ir besispardantį R. R. bandė sutramdyti pareigūnai. Viskas vyko labai greitai, aikštelėje buvo tamsu. Jis nestebėjo kitų pareigūnų veiksmų, pamena tik grūmimąsi. Pats pribėgo R. R. prie kojų, kadangi norėjo padėti sutramdyti pastarojo kojas, kuriomis šis intensyviai spardėsi. Jis iš pradžių bandė prilaikyti R. R. kojas rankomis, tačiau nepavyko, nes R. R. toliau intensyviai spardėsi. Tuomet jis (M. P.) savo spec. priemone – lazda keletą kartų smūgiavo R. R. į kojų sritį, tačiau, nuteistajam besispardant, nepataikė (lazda pataikė į grindinį). Neatsimena, kiek tiksliai kartų smūgiavo R. R. į kojų sritį, tik žino, kad nuteistajam spec. priemone – lazda nesudavė. M. P. teigė neatsimenantis, ar išgirdęs apie pareigūnų užpuolimą įbėgo jau su lazda rankoje, ar lazdą išsitraukė iš žiedo, pribėgęs prie R. R. Jis nematė, ar lazdą naudojo nuteistąjį tramdę pareigūnai V. Š. ir T. V., kadangi dėl visą parą trukusio budėjimo buvo labai pavargęs, be to, viskas įvyko labai greitai, buvo didelė sumaištis, nepastebėjo tikslių ir konkrečių kitų pareigūnų veiksmų. Pamena tik tai, kad besimuistydamas R. R. nusirideno laiptais žemyn iki 6 posto aikštelės, V. Š. ir T. V. nuėjo iš paskos, o jis pasiliko ant laiptų. Tuomet pamatė, kad aikštelėje R. R. jau buvo apsiraminęs. Anot M. P., nuteistasis buvo į jį nugara (nepamena, ar gulintis, ar pritūpęs). Toje aikštelėje, jis nematė, kad kas nors iš pareigūnų naudotų kokius nors veiksmus prieš R. R., kuris buvo ramus. Jis pats į aikštelę nusileidęs nebuvo. Jam stovint ant laiptų, arčiau viršutinės aikštelės, prie jo priėjo R. K., pažiūrėjo į R. R. pusę. Neprisimena, ar R. K., ar kitas pareigūnas, pasakė, kad R. R. reikia nuvesti pas medikus apžiūrai, po ko jis (M. P.) su R. K. išėjo. Neprisimena, ar dar kas nors iš pareigūnų buvo priėjęs prie R. R., kai šis buvo laiptinės aikštelėje, prie 6 posto. Nematė, kas nuvedė R. R. pas medikus. Kadangi nusiridenus R. R. nuo laiptų, pastarąjį matė tik iš nugaros, nepastebėjo, ar R. R. veidas buvo kruvinas. M. P. teigė, jog, nepaisant to, kad R. R. smūgiavo lazda, norėdamas sutramdyti, tačiau nepataikė, todėl kaltinamasis teigė nelaikantis panaudojęs spec. priemones. Taip pat išreiškė nemanantis pažeidęs ką nors iš jo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų. R. R. nesudavė nė vieno smūgio; nors ir smūgiavo lazda, tačiau tai buvo reakcija į situaciją. Po to, kai išgirdo apie pareigūno užpuolimą, pribėgęs pamatė vaizdą, kaip gulėdamas R. R. intensyviai priešinasi muistydamasis ir spardydamasis, todėl, M. P. manymu, tai ir buvo pasipriešinimas pareigūnams, dėl ko reagavo taip, kaip jam atrodė turėtų elgtis tokioje situacijoje, t. y. padėti sutramdyti kolegoms besipriešinantį nuteistąjį. Apie tai, kad pasipriešinimas gali būti netikras ar imituotas, jis nieko nežino ir negalėjo net įtarti. Jis niekaip nebuvo susijęs su prieš tai įvykusių incidentu tarp R. R. ir V. Š. bei T. V., neturėjo jokio tikslo veikti neteisėtai prieš R. R. (t. 5, b. l. 4-5, 14-16).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. R. parodė (duomenys neskelbtini) atliekantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. 2015-01-02, apie 08.40 val., buvo laikomas kameroje Nr. 14. Dar naktį kilo nedidelis nesutarimas tarp jo ir prižiūrėtojo V. Š.. Pastarasis visada linkęs elgtis iššaukiančiai, yra nemandagus ir nuolat žemina. Nukentėjusiojo teigimu, naktį iš sausio 1 d. į sausio 2 d. prižiūrėtojai triukšmavo (garsiai juokėsi, pasakojo visokias savo istorijas), trukdė miegoti, dėl ko jis beldė į kamerą, prašydamas, kad šie nusiramintų. Be to, paprašė įjungti elektrą, norėjo išsivirti arbatos, kadangi vis tiek nebuvo galima miegoti. Priėjęs V. Š. iškart buvo nepatenkintas, pradėjo visaip grasinti, kalbėjo ironiškai, pasišaipė iš jo ir pasakė, kad jokios elektros nebus. Toks V. Š. elgesys, kuris kartodavosi nuolat, išprovokavo jį (R. R.) incidentui, kuris kilo ryte besikeičiant pamainoms. Neneigia, kad galėjo apipilti atėjusius prižiūrėtojus fekalijomis, nors tikslių aplinkybių jis ir nebepamena. Neturėjo nieko prieš T. V., pyko tik ant V. Š., todėl norėjo, kad būtent jis būtų apipiltas (nemano galėjęs apipilti ir T. V.). Po visko nukentėjusysis tvirtina buvęs labai susijaudinęs, išgėrė kažkokią raminančio poveikio tabletę (turėjo iš anksčiau, pavadinimo nepamena). Apie 08.40 val. atėjo Z. K.-P., kuris pakėlė langelį, liepė iškišti rankas, kad būtų galima uždėti antrankius, po ko atidarė grotas bei liepė išeiti iš kameros. Nieko neaiškindamas, kas vyksta, nurodė atsistoti veidu į sieną, tada T. V. atliko asmens kratą (nieko nerasta) ir nurodė eiti su T. V. (taip pat nieko nepaaiškino). Taip kartu su T. V. nuėjo iki koridoriaus galo (ėjo vienas šalia kito), matė, jog gale stovi daug prižiūrėtojų (ne mažiau 10, o gal ir 15), pamainos viršininkas. T. V. jam liepė sukti į kairę, kur yra 2 sulaikymo kameros (boksikai). Pasukus eina labai siauras koridorius, kuriame neužtenka vietos eiti šalia dviese. Tas koridorius yra neilgas, už jo seka laiptai žemyn. Į koridorių pirmas užėjo T. V., jis ėjo šiam iš paskos, tada prie jų prisijungė ir V. Š., atsistojęs jam (R. R.) už nugaros. Pradėjus leistis laiptais, V. Š. netikėtai lazda stipriai smogė jam į nugarą. Jis (nukentėjusysis) susvyravo, paslydo nuo laiptelių ir suklupo. Begriūdamas surakintų rankų pirštais atsirėmė į priekyje ant laiptų buvusį T. V., įsikibdamas pastarajam į drabužius. Tuo pačiu metu, kai buvo suduotas pirmas smūgis į nugarą, R. R. nurodė išgirdęs, kaip V. Š. sušuko „pareigūnų užpuolimas“. Po to V. Š. dar keletą kartų (2-3 kartus) lazda smogė į nugarą, jis nebeišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo ant laiptų aikštelės. Nesipriešino, buvo užkluptas netikėtai, iš už nugaros, be to, surakintas antrankiais. Prieš nugriūnant, jam keletą smūgių lazda sudavė ir T. V. (po to, kai į jį įsikabino, šis pasisuko šonu ir sudavė; kur pataikė, tiksliai negali pasakyti, atrodo, kažkur į šonų sritį). Nugriuvus V. Š. dar porą kartų smūgiavo, apie 6 kartus. Kada atsirado M. P., tiksliai negali pasakyti, tačiau jį tikrai matė parkritęs ant grindų. M. P. sudavė smūgius lazda (kiek ir kur, pasakyti negali; gal 6 smūgius, o gal ir daugiau). Ar jam begulinčiam dar sudavė ir T. V., pasakyti negali. Atsimena, jog V. Š. ir M. P. keikėsi, jį visaip koneveikė (dėl T. V. nieko pasakyti negali). Kai jis pargriuvo, be M. P. atėjo visa krūva pareigūnų, kurie pradėjo jį intensyviai mušti. Rankomis, surakintomis antrankiais, dengėsi veidą, nuo smūgių pradėjo žemyn galva slysti nuo aikštelės laiptais. Kažkuris iš prižiūrėtojų stipriai spyrė į genitalijas. Jam nuslydus laiptais, žemyn nusileido ir dalis prižiūrėtojų, kurie apstoję ratu, jį mušė. Smūgių buvo daug (bendrai ne mažiau kaip 50), jis visas buvo mėlynas, vienu metu prarado sąmonę. Viskas tęsėsi apie 7 min., bent jau taip atrodė. Po to, kai kažkuris prižiūrėtojas smogė į galvą, atsivėrė žaizda, ėmė tekėti kraujas. Jam kraujuojant, pareigūnas T. M. pasakė visiems sustoti, po ko viskas liovėsi ir pareigūnai išsiskirstė. Liko tik keli priimančios pamainos prižiūrėtojai; palaukė, kol jis atsikels. Atsisėdo, pabuvo apie 10 min., po ko buvo palydėtas iki medicinos punkto. Ten jį apžiūrėjo, jis prašė nufotografuoti, kaip jis po sumušimo atrodo, tačiau niekas jokių nuotraukų nedarė. Anot nukentėjusiojo, medicinos darbuotoja suprato, kad jis buvo sumuštas administracijai leidus. Sutvarsčius galvą, buvo parvestas į kamerą, kurioje vėl prarado sąmonę, buvo iškviesta gydytoja. Nejudėdamas ir nevalgydamas, kameroje pragulėjo keletą parų. Jautėsi labai prastai, žaizda ilgai negijo, niekas nesivargino keisti tvarsčius (sugijo tik po kokių 3 savaičių). Kankino skausmai, ne kartą prašė nuskausminamųjų (duodavo Ibuprofeną). Skausmas išliko apie mėnesį, kūne buvo daug mėlynių, daugiausia nugaros srityje (taip buvo ir šlaunyse, sėdmenyse). Prašo pilnai tenkinti civilinį ieškinį. Dėl šio įvykio patyrė neturtinę žalą, kadangi buvo pažemintas, kankintas, sumuštas, kentėjo didelius skausmus, sutriko miegas. Visas įvykis turėjo įtakos ir jo padėčiai. Ir taip nėra mėgstamas administracijos, o po to karto, juo labiau, santykiai su administracija sudėtingi. Pats yra aktyvus, rašo daug skundų, vien šiuo metu yra iniciavęs 11 bylų. Kas liečia santykius su kaltinamaisiais, tai tik V. Š. visada elgdavosi iššaukiančiai, būtent su juo buvo gana konfliktiškas bendravimas. Nei su T. V., nei su M. P. iki įvykio jokių nesutarimu nebuvo kilę. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, nukentėjusysis R. R. teigė, kad jie nėra neteisingi, tačiau išsamesnius davė teisme. Apklausiamas pas tyrėją, nenurodė M. P. pavardės, nes tuo metu jos dar nežinojo (t. 6, b. l. 14-21).

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis R. R. buvo apklaustas kelis kartus. Pirmos apklausos metu parodė, jog 2015-01-02, apie 08.30 val., į kamerą atėjęs trečios pamainos viršininkas Z. K.-P. pareikalavo išeiti iš kameros. Jam buvo iš priekio uždėti antrankiai; išėjęs iš kameros, atsistojo prie savo kameros durų veidu į sieną. Tuo metu koridoriuje pastebėjo dar apie 20 pareigūnų, vienas iš jų buvo su šunimi. Vienam iš pareigūnų pareikalavus eiti kartu, nuėjo iki laiptų aikštelės, tarp pirmo aukšto ir rūsio. Stovėdamas pajuto smūgį į nugarą. Iš karto priėjo dar du ar trys pareigūnai ir pradėjo jį mušti lazdomis į skirtingas kūno vietas. Nuo smūgių nukrito ant žemės, po ko toliau buvo spardomas apie 15 min. Nukentėjusysis teigė netekęs sąmonės. Atsipeikėjęs pamatė kitus pareigūnus, kurie jo paklausė, ar jis gali eiti. Jis pasėdėjo kažkurį laiko tarpą, pareigūnai palydėjo jį iki med. punkto, kur jam buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba, po to palydėtas atgal į kamerą. Kameroje jam pasidarė bloga, buvo iškviestas gydytojas. Vienas iš mušusių pareigūnų buvo R. K. (t. 3, b. l. 3). Apklausiamas papildomai nukentėjusysis R. R. duotus parodymus papildė, nurodydamas, kad po to, kai buvo išvestas iš kameros, jam uždėjo antrankius iš priekio. Koridoriuje stovėjo apie 20 pareigūnų, kurie žiūrėjo į jį. Pareigūnas T. V. atliko jo apžiūrą, po ko pareikalavo eiti su juo. Jis ėjo jam iš šono, o visi kiti pareigūnai, kuriuos matė koridoriuje, ėjo iš paskos. Kiek pamena, buvo R. K., D. V., kitų pareigūnų neatsimena (prisimintų iš nuotraukų). Praėjus iki koridoriaus pradžios, T. V. pareikalavo pasukti į kairę, kur yra dvi laikino sulaikymo kameros. Nukentėjusysis nurodė nesupratęs, kur eiti, dėl ko stabtelėjo sekundei, bet T. V. liepė eiti toliau. Einant toliau už 2-3 metrų yra laiptinės aikštelė leistis į apačią. Nusileidęs iki laiptų aikštelės, pajuto smūgį į nugarą lazda. Nespėjo net pastebėti, kas sudavė, taip pat nematė, kas ėjo jam iš paskos. Tada prižiūrėtojas V. Š. smogė lazda jam per nugarą. Viskas vyko labai greitai. Po to šalia atsirado trečias pareigūnas, kurio duomenų nežino. Jis taip pat sudavė lazda jam į nugaros sritį. Tada prisijungė ir kiti pareigūnai (apie 5-7), kurie visi sudavė jam smūgius lazdomis į įvairias kūno vietas. R. R. pabrėžė negalėjęs gintis, kadangi buvo su antrankiais. Iš viso jam buvo suduota apie 40 smūgių, nuo kurių jis nukrito ant žemės. Toliau jam smūgiavo lazdomis ir spardė į šonus, kojas, vieną smūgį gavo į genitalijas. Bandydamas išvengti smūgių, aukštielninkas pradėjo kristi laiptais žemyn, būtent tada jam ir buvo spirta į genitalijas. Nusileidęs į apačią, atsidūrė rūsio teritorijoje, kur visi apstojo jį ir toliau smūgiavo lazdomis. Jį buvo apstoję 4-5 pareigūnai. Prarado sąmonę, kurią atgavęs pajuto toliau smūgius lazdomis ir kojomis. Po to, kai atgavo sąmonę, buvo mušamas dar apie 1-2 minutes. Tuomet T. M. pasakė „na viskas, stop, užtenka“. Kiek prisimena, pastarasis buvo be lazdos. Nukentėjusysis pažymėjo nematęs, ar T. M. jam spyrė, bet pastarasis mušimo metu visą laiką buvo šalia. Po T. M. žodžių, viskas liovėsi, pareigūnai pasitraukė ir užlipo laiptais į viršų. Liko tik pareigūnas D. V., kuris mušant jį nedalyvavo, tik viską stebėjo R. R. parodė ilgai sėdėjęs ant laiptų (apie 10 min), negalėjo atsikelti nuo suduotų smūgių. Paklausus „ką Jūs darote?“, T. M., girdint D. V., pagarsino „sulaužysime rankų pirštus“. D. V. atsakė „matyt, mažai gavo“, o po to jo paklausė, ar galės pats eiti iki medicinos dalies. Nukentėjusysis teigė atsisakęs neštuvų ir po 10 min. kartu su kitos pamainos prižiūrėtojais, nedalyvavusiais mušime, nuėjo į med. punktą. Jo visas veidas ir drabužiai buvo kruvini, iš viršugalvio bėgo kraujas. Kai jis ant nugaros gulėjo rūsio teritorijoje, kažkuris vienas iš pareigūnų sudavė stiprų smūgį į galvos sritį, dėl ko buvo praskeltas viršugalvis ir stipriai bėgo kraujas. Slaugytoja surašė asmens sužalojimo apžiūros protokolą, sutvarstė jo žaizdas, užbintavo galvą. R. R. pažymėjo prašęs siuntimo į ligoninę, bet slaugytoja atsisakė; pastaroji surašė, tai ką matė, gydymo neskyrė. Nukentėjusiojo manymu, jam turėjo būti suteikta labiau kvalifikuota pagalba, kadangi jam buvo prakirstas viršugalvis, buvo apie 5 cm randas, kuris turėjo būti susiūtas. Pažymėjo neskaitęs surašyto apžiūros protokolo. Apklausiamas R. R. negalėjo detalizuoti kiekvieno pareigūno veiksmų (t. 3, b. l. 3, 7-9)

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas Z. K.-P. (Z. K.-P.) parodė įvykio dieną dirbęs (duomenys neskelbtini) direktoriaus budinčio padėjėjo pavaduotoju. Jo funkcijos apėmė nuteistųjų apsaugos ir priežiūros užtikrinimą bei vadovavimą pamainai, kas iš esmės buvo administracinis darbas. Jam buvo pavaldi trečia pamaina, kuriai priklausė kaltinamieji V. Š. ir M. P. 2015-01-02 jo vadovaujamos pamainos darbo laikas ėjo į pabaigą, vyko postų pridavimas juos keitusiai pirmai pamainai. Keičiančiai pamainai vadovavo I. K., toje pamainoje prižiūrėtoju dirbo kaltinamasis T. V. Atsimena, kad įvykio rytą, vykstant pamainų pasikeitimui, sulaukė kažkurio iš pareigūnų skambučio, buvo pranešta, kad pamainų keitimosi metu nuteistasis R. R. fekalijomis apipylė vieną iš darbuotojų. Nedelsdamas atėjo prie nuteistojo kameros, koridoriuje, šalia kameros, buvo pripilta fekalijų. Pats asmeniškai bendravo su nuteistuoju R. R., liepė šiam nusiraminti, pakelti ir ištiesti rankas. Pastarasis buvo susinervinęs, iš pradžių nenorėjo paklusti, tačiau vėliau nusiramino, iškėlė rankas, sutiko išeiti iš kameros. Kadangi po padaryto drausmės pažeidimo buvo būtina apžiūrėti kamerą (yra pagrindas atlikti techninę apžiūrą, siekiant patikrinti, ar nuteistasis neturi šaltųjų ginklų, kameroje nepadarytos neleistinos ertmės ir pan.), davė nurodymą (nusprendė kartu su kitos pamainos viršininku R. V.) nuvesti nuteistąjį į laikino sulaikymo kamerą. Tą padaryti liepė arčiausiai kameros stovėjusiems pareigūnams. Vienas jų buvo jo pamainos prižiūrėtojas V. Š., kitas, kaip nurodė apklausiamas pas tyrėją, T. V. Pastarasis buvo iš kolegos R. V. vadovaujamos priimančios pamainos. Tai, kad būtent nurodytiems pareigūnams, kurie dalyvavo incidente apipilant fekalijomis, buvo pavesta nuvesti nuteistąjį į laikino sulaikymo kamerą, vertino kaip tinkamą sprendimą. Kilęs incidentas nebuvo niekuo išskirtinis, panašių drausmės pažeidimų vyksta nuolat, jų metu pareigūnai būna ir sužalojami, todėl nebuvo reikalo V. Š. ir T. V. neleisti vesti nuteistąjį, juo labiau, kad nuo paties įvykio jau buvo praėję apie 20 min., jie abu buvo atsakingi už R. R. kameros priėmimą-perdavimą, nuvedę nuteistąjį, būtų grįžę apžiūrėti jo kamerą. Nuteistasis iš kameros išvestas su antrankiais priekyje. Tuo metu prie R. R. kameros buvo kitų pareigūnų, kiek apytiksliai nepamena (prašo remtis, kaip nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu), atsimena, kad stovėjo T. M., L. Š., kiti pareigūnai. Kur vedant R. R. buvo M. P., neatsimena. Nuvedus R. R. link laikino sulaikymo kamerų, pareigūnai pajudėjo paskui, ėjo link ta pačia kryptimi koridoriaus pačioje pabaigoje esančio išėjimo. Liudytojas Z. K.-P. nurodė ėjęs link korpuso vyresniojo kabineto, esančio prie išėjimo iš 1 korpuso (netoli laiptų), tačiau nespėjus prieiti (buvo likę kokių 15 metrų), išgirdo kažkurį iš pareigūnų šaukiant „užpuolimas“. Liudytojo teigimu, po tokio šauksmo jis nubėgo į kabinetą ir paskambino į budėtojų dalį, buvo nuspaustas ir aliarmo mygtukas, gali būti, kad pats kažkuriam iš pareigūnų davė nurodymą panaudoti aliarmo signalą. Į praneštą užpuolimą sureagavo koridoriuje buvę pareigūnai, dalis jų (buvusių arčiausiai) nubėgo link ten, iš kur pasigirdo šauksmas, t. y. link laikino sulaikymo kamerų, kur prižiūrėtojai V. Š. ir T. V. nuvedė nuteistąjį; kiti liko koridoriuje (liko L. Š., kitų negali įvardinti). Kurie iš pareigūnų nubėgo link laikino sulaikymo kamerų, o kurie liko, negali pasakyti, to neatsimena. Tuo tarpu pats liudytojas Z. K.-P. tvirtino link laikino sulaikymo kamerų nebėgęs, jam tokios pareigos nebuvo, apie išgirstą užpuolimą jis pranešė budėtojų daliai, buvo nuspaustas aliarmo signalas, be to, link laikino sulaikymo kamerų jau buvo nubėgę kiti prižiūrėtojai. Liudytojas pabrėžė, jog visi pareigūnai yra apmokyti, profesionalūs, atsako už savo veiksmus, todėl jo pagalbos tikrai nereikėjo; joks teisės aktas nenumatė jam pareigos bėgti į vietą, iš kur buvo šauksmas apie užpuolimą. Taip pat neturėjo ir pareigos įsitikinti, ar tikrai vyko užpuolimas, pasipriešinimas pareigūnams, kadangi pilnai tiki kolegomis. Kas liečia spec. priemonių išdavimą, tai tuo metu už tai buvo atsakingas direktoriaus budinčio padėjėjo pavaduotojas, t. y. jis (Z. K.-P.). Įvykio dieną jo pamaina buvo aprūpinta spec. priemonėmis. Ar tokias priemones turėjo ir priimančioji pamaina, atsakyti negali. Atsakydamas į prokurorės klausimus, kodėl tarnybinius pranešimus dėl įvykio pareigūnai rašė jo vardu, o jis pats juos savo ruožtu taip pat pasirašė, nors apklausiamas nurodo, kad paties incidento aplinkybių nematė, liudytojas Z. K.-P. teigė, kad tiesiog buvo tokia tvarka, jog jis pagal pareigas turėdavo patikrinti surašomų tarnybinių pranešimų stilių, gramatiką, įsitikinti, ar jie atitinka bendruosius reikalavimus, tačiau paties turinio nekontroliavo, tarnybinius pranešimus tik perskaitė. Dėl įvykio aplinkybių vėliau kalbėjo su V. Š., šis papasakojo, kas įvyko, nurodė, kad R. R. pasipriešino. Liudytojas nuteistojo įvykio dieną daugiau nebematė (po to, kai šis buvo išvestas į laikino sulaikymo kamerą), kažkas iš pareigūnų informavo, kad R. R. jokių sunkių sužalojimų nepatyrė. Pamainą baigė apie 09 val. Daugiau nieko pasakyti negali, parodymus yra davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 132-139).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Z. K.-P. buvo apklaustas keletą kartų. Parodymų turinys yra detaliai užfiksuotas apklausų protokoluose (t. 4, b. l. 17-18, 21-23). Liudytojas nurodė, jog po to, kai sužinojęs apie incidentą atėjo prie nuteistojo R. R. kameros, ant grindų matė išpiltas fekalijas. Per stebėjimo langelį bendravo su R. R., kuris pasakė jau nusiraminęs. Jis davė R. R. nurodymą išeiti iš kameros, kadangi nebuvo pabaigtas pamainų pasikeitimas, neapžiūrėta ir neįvertinta R. R. kameros techninė būklė. Sprendimą išvesti R. R. į laikino laikymo kamerą priėmė jis (Z. K.-P.) ir tuo metu šalia buvęs 1 pamainos korpuso vyresnysys R. V. Buvo nuspręsta išvesti R. R. į laikino laikymo kamerą, siekiant kruopščiai patikrinti pastarojo kamerą; taip pat iš pastarojo turėjo būti paimti paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo, kas būtų užtrukę, todėl pagal nusistovėjusią praktiką priėmė sprendimą palydėti R. R. į laikino laikymo kamerą. Kiek pamena, toks nurodymas buvo duotas arčiausiai stovėjusiems pareigūnams T. V. ir V. Š.. Pamačius, kad R. R. veda būtent nurodyti prižiūrėtojai, jam (liudytojui Z. K.-P.) nekilo mintis jį sustabdyti ir pakeisti 3-ios pamainos pareigūnu, kadangi abu pareigūnai buvo atsakingi už R. R. kameros priėmimą-perdavimą; pastarieji vienas be kito negalėtų apžiūrėti minėtos kameros ir pabaigti kameros priėmimo-perdavimo procedūros. R. R. buvo išvestas su antrankiais priekyje, nes buvo įtrauktas į linkusių pabėgti asmenų sąrašą. Kai išgirdo šauksmą „užpuolimas“, liudytojas nurodė buvęs koridoriuje prie 1 skyriaus korpuso vyresniojo kabineto. Jis šūktelėjo, kad kas iš pareigūnų paspaustų aliarmo mygtuką. Pamatė, kad daug pareigūnų nubėgo pro metalinius vartus, laipteliais link 6 posto, iš kur buvo šūksnis apie užpuolimą. Jis pats nuėjo į korpuso vyresniojo kabinetą, iš kur telefonu paskambino į budėtojų dalį ir pranešė apie užpuolimą. Liudytojas pabrėžė nesant reglamentuota, kokie turėtų būti konkretūs jo veiksmai įvykus pasipriešinimui prieš jam pavaldžius pareigūnus bei spec. priemonių metu. Teigė niekam nedavęs nurodymo naudoti spec. priemones, pats neturėjo jokio pagrindo suabejoti pareigūnų kompetencija ir profesionalumu ar tuo, kad užpuolimas buvo tariamas ar imituotas. Pats nematė, nei kaip R. R. užpuolė pareigūnus, nei kaip prieš jį buvo panaudotos spec. priemonės. Z. K.-P. įsitikinimu, jis šioje situacijoje veikė pagal visus tuo metu galiojančius teisės aktus ir numatytas tvarkas. Jo pamainos pareigūnai buvo patyrę ir kiekvienas žinojo, kaip elgtis tokiose situacijose. Neturėjo jokio pagrindo abejoti jų atliekamų veiksmų teisėtumu; neįtarė, apie neigiamus jam pavaldžių pareigūnų ketinimus, dėl ko priėmė sprendimą informuoti budėtojų dalį, po ko pats nuėjo į korpuso vyresniojo kabinetą. Žinodamas, kad įvykio vieta yra filmuojama vaizdo kamera, apie ką žino ir kiekvienas pareigūnas, matydamas, kad nemažas skaičius pareigūnų subėgo į įvykio vietą, suvokdamas, kad kiekvienas pareigūnas supranta ir atsako už savo veiksmus bei pasekmes, esant neteisėtam jėgos ir spec. priemonių panaudojimui, nematė būtinybės eiti ir stebėti, kokius veiksmus atlieka pareigūnai (t. 4, 21-23).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. V. (R. V.) nurodė 2015-01-02 dirbęs korpuso vyresniuoju (duomenys neskelbtini). Tą dieną per instruktažą jis buvo paskirtas atlikti tarnybą 1 ir 2 korpusų skyriuose. Po instruktažo liudytojas atėjo patikrinti dokumentaciją ir būklę 1 korpuse, patikrino, kiek yra žmonių. Tuomet nuėjo į 2 korpusinį skyrių priiminėti dokumentaciją. Po 10-15 minučių atbėgo prižiūrėtojas T. V. ir pranešė, kad 2 poste įvyko incidentas, kurio metu jis buvo apipiltas fekalijomis. R. V. iš karto nuėjo į tą postą. Koridoriaus gale grindys buvo apipiltos fekalijomis, dėl to buvo sustabdytas pamainos perdavimas. Pamainos viršininkas Z. K.-P., priėjęs prie R. R. kameros, pradėjo kažką kalbėti. Reikėjo išvesti nuteistąjį iš kameros ir patikrinti kameros būklę. Jis (R. V.) su pamainos viršininku nusprendė išvesti nuteistąjį iš kameros ir patalpinti jį į laikino sulaikymo kamerą. Nuteistąjį į laikino sulaikymo kamerą turėjo nuvesti asmenys, kurie pridavinėjo ir priiminėjo pamainą – T. V. ir V. Š. Iš kameros vedamas nuteistasis buvo ramus, jam buvo uždėti antrankiai. R. V. nurodė su dujų balionėliu ėjęs R. R. bei jį vedusiems pareigūnams iš paskos. Iš paskos ėjo ir kiti pareigūnai, tačiau kiek jų buvo, liudytojas teigė nežinantis. Anot R. V., būdamas koridoriaus viduryje, išgirdo sušukimą „užpuolimas“, po ko pribėgo prie laiptų pusės, kur buvo nuvestas R. R., bandė prasibrauti į tą vietą, bet nepavyko, nes prieš jį stovėjo daug pareigūnų. Liudytojas nurodė nematęs, kas ten vyko, tik girdėjo grumtynių triukšmą. Guminių lazdų panaudojimo negirdėjo, tačiau buvo girdimi smūgiai. Prasibrovęs pro pareigūnus, pamatė ant nugaros gulintį R. R., kuriam buvo praskelta galva. Nuteistasis buvo su antrankiais. T. V. su V. Š. buvo prie R. R.. Tuomet R. V. paprašė nuvesti nuteistąjį medicininei apžiūrai. Nežino, kokiomis aplinkybėmis T. V. turėjo lazdą. Po įvykio kalbėjo su R. R., kuris sakė nieko negalintis pasiaiškinti, tik nurodė, kad tas, kuris yra kaltas, atsiims. Pasak liudytojo, R. R. atsiprašė T. V., dėl to, kad pastarasis nukentėjo (t. 6, b. l. 79-83).

Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio tvarka. Apklausiamas, be kita ko, parodė kartu su Z. K.-P. priėmę priėmė sprendimą išvesti R. R. į laikino laikymo kamerą, kadangi buvo būtina apžiūrėti kamerą, kas būtų užtrukę. Taip pat abu su Z. K.-P. davė nurodymą arčiausiai buvusiems pareigūnams T. V. ir V. Š. uždėti antrankius ir išvesti R. R. į laikino laikymo kamerą (būtent minėti prižiūrėtojai buvo atsakingi už kameros apžiūrą ir perdavimą-priėmimą). Nuteistasis išėjo iš kameros, jam buvo uždėti antrankiai. Liudytojas nurodė laikęs dujų balionėlį (paprašius buvo atneštas iš budėtojų dalies), tačiau jo panaudoti neprireikė, kadangi iš R. R. pusės nebuvo jokių provokuojančių veiksmų. Išvedant R. R., koridoriuje buvo susirinkę daug pareigūnų (beveik visi iš 3 trečios pamainos). Kadangi vedamas į laikino laikymo kamerą, nuteistasis elgėsi ramiai, liudytojas R. V. nurodė trumpam likęs koridoriuje, dalis pareigūnų nuėjo paskui. Beeidamas pirmo korpuso koridoriumi, išgirdo, kaip iš laiptinės kažkas sušuko „užpuolimas“ (kas sušuko – nežino), po ko jis (R. V.) puolė link laiptų, tačiau praeiti negalėjo, kadangi ant laiptų buvo daug pareigūnų. Užstojus pareigūnams, nematė, kas toliau vyksta; girdėjo tik chaosą, grumtynių bildesį, kažkokius šūksnius, kas truko apie 1-2 min. Kai viskas nurimo, laiptinėje buvę pareigūnai išsiskirstė, po ko liudytojas, būdamas ant laiptų, pasižiūrėjo žemyn ir pamatė ant grindų (prie rūsio) gulintį R. R.. Niekas nevyko, šalia buvo keli pareigūnai. Neatsimena, kur tuo metu buvo T. V. Pamatęs ant R. R. kaktos kraują, šalia buvusio aukštesnio rango pareigūno paprašė suorganizuoti nuteistojo palydą iki med. kabineto, o pats nuėjo į budėtojų dalį pabaigti pamainos priėmimo-pridavimo. Anot R. V., jo pirmos pamainos pareigūnai, kol nebuvo priimta pamaina, neturėjo spec. priemonių (guminių lazdų), kurių jis, kaip korpuso vyresnysis, dar buvo nepaėmęs ir už jas nepasirašęs (t. 3, b. l. 142-144). Papildomos apklausos metu R. V. patikslino gumines lazdas paėmęs ir išdalinęs pavaldiems pareigūnams jau vėliau (po įvykusio užpuolimo), kai buvo baigtas pamainos pridavimas. Kaip vėliau sužinojo, R. R. pasipriešinimo metu T. V. žiede turėjo lazdą. T. V. paaiškino, kad lydint R. R. į laikino laikymo kamerą kažkas iš trečios pamainos pareigūnų įdėjo į žiedą lazdą, tačiau tvirtino lazdos nenaudojęs, jos net nebuvo ištraukęs iš žiedo (t. 3, b. l. 147-149).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas T. M. nurodė dirbantis (duomenys neskelbtini), 2015-01-02 dirbo (duomenys neskelbtini). 2015-01-02 įvykių tiksliai neprisimena, nes viskas įvyko seniai. Tądien darbą pradėjo 8 val. ryto, pamainų pasikeitimo metu dalyvavo 1 gyvenamojo korpuso pamainų pasikeitime. Išgirdęs, kad poste Nr. 2 kažkas iš nuteistųjų apipylė pareigūnus fekalijomis, nuėjo į minėtą postą pasižiūrėti, kas įvyko. Tuo metu R. R. kameros durys buvo uždarytos, koridoriuje matėsi fekalijos. Buvo iškviestas tvarkdarys (nuteistasis atliekantis darbus ūkio brigadoje) sutvarkyti koridorių. Jo (T. M.) ir Z. K.-P. sprendimu buvo nuspręsta išvesti nuteistąjį iš kameros, kadangi ją reikėjo apžiūrėti, įsitikinant, ar nėra daugiau draudžiamų daiktų. Nuteistąjį buvo nutarta galimai vesti į 12 postą, trumpalaikio laikymo kamerą, esančią cokoliniame aukšte. R. R. geranoriškai sutiko išeiti iš kameros, ėjo pats. Nuteistąjį turėjo nuvesti 2 posto pareigūnai. Kadangi tas postas nebuvo nei priduotas, nei iki galo priimtas, todėl abiem pareigūnams (T. V. ir V. Š.) buvo nurodyta vesti R. R. į trumpalaikio laikymo kamerą. Pareigūnai nebuvo sužaloti, galėjo vykdyti tarnybą, todėl turėjo įvykdyti minėtą pavedimą. T. M. akivaizdoje prižiūrėtojai išvedė nuteistąjį. Jis (T. M.) liko prie kameros atlikti apžiūrą, tačiau po kurio laiko (mažiau nei po 5 minučių), vis dar būdamas 1 korpuse, išgirdo riksmus „užpuolimas“, po ko nubėgo pažiūrėti, kas atsitiko. Liudytojai teigė nebeprisimenantis matęs, kaip pareigūnai su nuteistuoju pasuko į tą dalį, kur yra laikino laikymo kamera. Nubėgęs laiptinėje pamatė daug stovinčių pareigūnų, nuteistasis, atrodo, sėdėjo ant laiptų. Incidentas įvyko laiptinėje, vedančioje į 6 postą. Liudytojas teigė į vietą atbėgęs daugmaž per minutę, užtruko tik, kol nusileido iki apačios, be to, ten stovėjo pareigūnai, todėl jis negalėjo praeiti ir užtruko dar keletą sekundžių. Nuo fojė iki įėjimo į laiptinę yra 10-15 m atstumas. Jam pasukus iš koridoriaus, ant laiptų stovėjo galimai 5 žmonės. Ten buvo T. V., V. Š. ir kiti darbuotojai. Netoliese buvo dieninės pamainos prižiūrėtojas E. K., kuris stovėjo prie laiptinės ir žiūrėjo. Laiptinėje buvo daug pareigūnų, taip pat joje ant laiptų sėdėjo nuteistasis. T. M. teigimu, jis suprato, kad buvo panaudotos spec. priemonės. Nuteistojo kakta buvo truputį kruvina ar nubrozdinta. Po to išsiaiškino, kad buvo panaudota lazda arba kovinių imtynių veiksmai. Kiek pamena, vėliau sužinojo, kad tarp pareigūnų ir nuteistojo įvyko susistumdymas. Įvykio tiesiogiai pats nematė, aplinkybes sužinojo iš tarnybinių pranešimų bei žodinių paaiškinimų. Nepamena, ar V. Š. ir T. V. turėjo lazdas. Liudytojo akivaizdoje prieš nukentėjusįjį nebuvo atliekami fizinio pobūdžio veiksmai. Nuteistąjį iki medicininės dalies lydėjo jis (T. M.) ir E. K. Atsakydamas į klausimus, liudytojas T. M. nurodė matęs prie 6-o posto aikštelės paguldytą R. R., tačiau nematė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis pastarasis buvo guldomas. Nuteistasis galimai gulėjo ant pilvo, jo galva greičiausiai buvo pasukta. Matė, jog buvo nubrozdinta nuteistojo kakta, tačiau nepamena ar dar kur nors buvo kraujo. Nepamena ar R. R. buvo su antrankiais. Teismui perskaičius T. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, jog aplinkybės nurodytos teisingai, ankstesni parodymai yra tikslesni, todėl prašė jais vadovautis (t. 6, b. l. 61-71).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. K. parodė, jog įvykio metu ėjo Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniojo pareigas. 2015-01-02, apie 07.55 val., atvyko 1 budinčios pamainos prižiūrėtojai kartu su korpuso vyresniuoju, vyko pamainų keitimąsis. Keitimosi metu jis (R. K.) dalyvavo perduodant 7 postą. Perdavus pamainas minėtame poste sugrįžo į savo kabinetą, šalia kurio stovėjo V. Š. ir T. V. Pastarieji paaiškino, jog pamainų keitimosi metu nuteistasis R. R. juos apipylė fekalijomis. V. Š. buvo jau persirengęs, vilkėjo žieminę striukę (T. V. aprangos nepamena). Apie įvykį jau buvo pranešta visoms tarnyboms, rinkosi pareigūnai, atėjo budintis direktoriaus padėjėjas Z. K.-P. Buvo priimtas sprendimas išvesti R. R. iš kameros ir atlikti nuodugnesnę kameros techninę apžiūrą. Kas priėmė tokį sprendimą, nežino. Pagal nusistovėjusią praktiką, apžiūrint kamerą nuteistieji būdavo išvedami į laikino sulaikymo kameras. Šiuo atveju nuteistąjį R. R. (antrankiais surakintomis rankomis į priekį) į laikino sulaikymo kamerą vedė prižiūrėtojai V. Š. ir T. V. Išvedant R. R., jis (R. K.) buvo prie kameros Nr. 20, paskui nuėjo prie savo kabineto, tačiau neužilgo išgirdo stiprų triukšmą. Suprato, kad tai gali būti R. R. provokacija ir nubėgo pažiūrėti (tokia mintis kilo, kadangi nuteistasis yra linkęs užpulti, yra įtrauktas į tokių asmenų sąrašus). Apačioje tarp 6 ir 12 posto 3 pareigūnai (V. Š., T. V., 3-io pareigūno nepamena) tramdė R. R. Šis gulėjo ant nugaros ir priešindamasis spardėsi kojomis, o V. Š., atmušdamas smūgius, smūgiavo šiam į kojas (lazda sudavė 2-3 smūgius). Po to R. R. kažkaip laiptais nusirito link 6 posto (to momento nematė, nes aplink vyko judėjimas). V. Š. nubėgo link jo, tačiau nematė, ar šis dar sudavė nuteistajam smūgių. Ar T. V. turėjo lazdą, sudavė smūgius, nematė. Trečio pareigūno visai neįsidėmėjo, buvo tamsu, kilo sumaištis. Kiek buvo dar pareigūnų, neprisimena, daugmaž apie 5. Pamena tik A. Z., atlikusį tarnybą 6 poste. Tikrai nematė, kad dar kuris pareigūnas be V. Š. būtų sudavęs nuteistajam. Ant nuteistojo sužalojimų nematė, pastarasis buvo sąmoningas, niekuo nesiskundė. Nusiritęs laiptais, jis nebesipriešino; tik gulėjo ant nugaros, atsirėmęs į sieną. Kažkas iš pareigūnų pradėjo organizuoti nuteistojo nuvedimą į med. dalį, kas ir buvo padaryta (po spec. priemonių panaudojimo visada atliekama med. apžiūra).

Atsakydamas į klausimus, liudytojas R. K. parodė, kad jo kabinetas yra 3-4 metrai nuo laikino sulaikymo kamerų (antroji kamera kiek toliau). Kai V. Š. ir T. V. pasuko link kamerų, jis, ėjęs pastariesiems iš paskos, liko prie savo kabineto. Pačios kameros yra nors ir netoli, tačiau nuo kabineto jų nesimato, link jų reikia pasukti į kairę, tada uždaryti grotuotas duris. Prižiūrėtojų ir nuteistojo nebematė nuo to momento, kai jie pasuko link kamerų. Pirmieji laiptai prasideda už 2-os laikino sulaikymo kameros. Triukšmas pasigirdo gana greitai (minutės laikotarpyje, gal ir greičiau), girdėjo bildesį laiptais, pareigūnų šauksmus nusiraminti (šaukė nusiraminti, gulti ant žemės). 2-ame poste buvo susirinkę nemažai pareigūnų, kadangi vyko pamainų keitimąsis, be to, po tokio įvykį, apie kurį buvo pranešta, jų susirinko dar daugiau (susirinko iki nuvedant nuteistąjį). Būdamas prie savo kabineto, matė, kad į tą pusę, kur buvo nuvestas nuteistasis, nuėjo nemažai pareigūnų (apie 10). Teismui perskaičius liudytojo parodymus, taip pat ir pirminius, R. K. negalėjo tiksliai atsakyti, kodėl pirmose apklausose nenurodė, jog R. R. priešinosi, spardėsi kojomis, neįvardino, kas iš pareigūnų panaudojo spec. priemones, sudavė smūgius (t. 6, b. l. 32-39).

Liudytojas R. K. buvo apklaustas ir nutrauktame ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas R. R. 2015-01-29 apklausoje (byloje yra patvirtina minėtos apklausos protokolo kopija) parodė, kad prižiūrėtojams nuvedus nuteistąjį R. R. link laikino sulaikymo kamerų, išgirdo triukšmą, panašų į grumtynes, taip pat girdėjo pareigūnų reikalavimus nurimti, gulti ant žemės. Nuėjęs pažiūrėti, prie laikino sulaikymo patalpos nei R. R., nei prižiūrėtojų nebuvo. Laiptais nusileido žemyn (iki įėjimo į postą Nr. 6), pamatė, kad nuteistasis jau nurimęs, jis buvo prispaustas prie grindų ir daugiau nebesipriešino (t. 2, b. l. 108-109).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. V. (V. V.) nurodė įvykio metu dirbęs (duomenys neskelbtini). Dirbant Paskirstymo skyriuje, atbėgo viršininkas I. K. ir informavo, kad 1 korpuse užpultas pareigūnas. Tuomet jis su kolega A. K. nubėgo į 12 postą, tačiau jame buvo ramu. Iš jo ėjo į 6 postą, kuriame buvęs A. Z. nurodė, kad visas įvykis kilo 2 poste. Tada iš karto su A. K. nuėjo ten (į 1 aukšte esantį 2 postą), pamatė daug susirinkusių pareigūnų (apie 10-15), kurie būriavosi visame koridoriuje. Pats prie pat nuteistojo R. R. kameros priėjęs nebuvo, ją matė daugmaž per pusę posto; atsimena, kad prie R. R. kameros grindų buvo fekalijos. Kiek matė, prie nuteistojo kameros stovėjo A. L., D. V., atėjo pavaduotojas R. S. Ką jie kalbėjo ir aiškinosi su nuteistuoju, negirdėjo, tačiau matė, kaip pastarasis buvo išvestas iš kameros. Tikrai įsidėmėjo, kad nuteistajam buvo uždėti antrankiai (tik neatsimena, kokioje padėtyje buvo rankos), nuteistąjį vedė prižiūrėtojai V. Š. ir T. V. Nuteistasis buvo vedamas į laikino sulaikymo kamerą, esančią 6 poste (rūsyje). Išvedus nuteistąjį iš kameros, jis dar priėjo pasižiūrėti, ar ant grindų tikrai buvo išpiltos fekalijos. Būdamas netoli kameros, išgirdo šauksmą „užpultas pareigūnas“, pasigirdo ir nuspaustas aliarmo signalas. Išgirdę tokį šauksmą, kažkurie iš pareigūnų, buvę arčiausiai link nusukimo į 6 postą, nubėgo link jo (kurie konkrečiai pareigūnai, negali atsakyti). Jis (V. V.) su A. K. taip pat nuėjo link laikino sulaikymo kamerų, tačiau prieiti negalėjo, kadangi tik pasukus link 6 posto stovėjo pareigūnai (viršuje prie laiptų). Jie nieko nedarė, pastovėję apie minutę, ėmė skirstytis. Kas per tą laiko vyko arčiau 6 posto, o tuo pačiu ir laikino sulaikymo kamerų, liudytojas teigia nematęs. Tik prasiskirsčius pareigūnams, pamatė nuteistąjį R. R. gulintį ant pilvo prie laiptų (kokioje padėtyje buvo rankos, neatsimena). Sužalojimų ant R. R. nepastebėjo. Šalia nuteistojo stovėjo V. Š. ir T. V., M. P. šalimais nematė. Ar V. Š. bei T. V. turėjo spec. priemones, nematė. Jis pats (V. V.) nurodė turėjęs guminę lazdą, ją turėjo ir kolega A. K., tačiau jie lazdų prieš nuteistąjį R. R. tikrai nenaudojo. Pamatę, kad nuteistasis guli, šalia yra prižiūrėtojai, dėl ko nei jo, nei A. K. pagalba nėra reikalinga, abu nuėjo. (t. 6, b. l. 177-183).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. V. parodė, jog V. Š. ir T. V., iš abiejų pusių laikydami nuteistąjį R. R. už parankių, nuvedė pastarąjį į laikino sulaikymo kamerą. Pats liudytojas teigė kartu su A. K. likę gale ir kurį laiką pabuvo pirmame korpuse. Po kiek laiko išgirdo kažkieno riksmą „užpuolimas“, po ko netoli jų stovėjęs Z. K.-P. sušuko paspausti aliarmo mygtuką. Visi buvę pirmame korpuse pagreitino žingsnį link ten, iš kur pasigirdo riksmas, t. y. laiptinės, vedančios į 6 korpusą. Kai V. V. atsidūrė ant laiptų pradžios, pamatė R. R. gulintį ant rūsyje esančios laiptinės aikštelės grindų; prie nuteistojo stovėjo V. Š.. Kadangi viskas buvo jau pasibaigę, kartu su A. K. išėjo; spec. priemonių panaudojimo nematė (t. 3, b. l. 155).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. (P.) M. parodė 2015-01-02 dirbęs (duomenys neskelbtini), tačiau realiai ėjo (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad jam būnant ginklinėje atėjo viršininkas I. K., nurodė pasiimti fotoaparatą ir eiti 2 postą. Jam nuėjus į nurodytą postą, jame buvo S. L. ir, atrodo, G. M. Pastarieji jam nurodė nufotografuoti kameros numerį bei koridoriaus grindis, ant kurių matėsi išpiltos fekalijos. Kiek jam paaiškino S. L. su G. M., nurodytoje kameroje bausmę atliko R. R., kuris apipylė kažkuriuos pareigūnus fekalijomis. Liudytojas P. M. nurodė nufotografavęs kamerą, koridoriaus grindis, kas užtruko iki 10 min., po ko nuėjo į budėtojų dalį, kur atspausdino nuotraukas. Jis nuteistojo nematė, tuo metu, kai atėjo fotografuoti, kamera buvo tuščia (kur buvo R. R., nežino). Kas įvyko po incidento su fekalijomis, P. M. tvirtino nežinantis, aliarmo signalo negirdėjo (nebent signalas buvo tada, kai jis buvo bokšteliuose). Tik atsimena, kad jam būnant budėtojų dalyje pradėjo eiti pareigūnai, kurie rašė tarnybinius pranešimus (dėl kokių priežasčių jie buvo rašomi, jam nežinoma). Kas liečia spec. priemonių (antrankių, dujų ir guminių lazdų) išdavimą, liudytojas P. M. nurodė, kad tą rytą priduodanti pamaina buvo grąžinusi dar ne visas spec. priemones; priimančioji pamaina jau buvo pasiėmusi minėtas priemones (visiems priemonių neužtenka, tačiau tie, kuriems priemonių pakako, jas buvo pasiėmę ir pasirašę už jas) (t. 6, b. l. 154-158).

Analogiškus parodymus liudytojas P. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 160-161).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. K. nurodė, kad 2015-01-02, apie 08.20-08.30 val., jo pamainos viršininkas I. K. sušuko, kad reikia bėgti į pirmą korpusą, kadangi 6 poste suveikė pavojaus mygtukas. Kartu su V. V. nubėgo į 6 postą, kuris buvo pastato rūsyje. Paklausė korpusinio A. Z., kas atsitiko, šis pasakė, kad poste viskas tvarkoje. Pakilę iš 12 posto laiptais į viršų, pastebėjo, kad pirmo korpuso 2 poste, susirinkę daug pareigūnų. Nuteistasis R. R. buvo savo kameroje Nr. 14. Pareigūnai tarpusavyje kalbėjo, kad pamainos priėmimo metu pastarasis fekalijomis apipylė prižiūrėtojus T. V. ir V. Š. Nuteistajam buvo uždėti antrankiai (kiek pamena, priekyje), pastarasis išvestas iš kameros, T. V. atliko jo kratą. Tada Z. K.-P. nurodė V. Š. ir T. V. nuvesti R. R. iki 6 poste buvusios laikino sulaikymo patalpos. Jam (A. K.) kartu su V. V. būnant netoli kameros Nr. 14, 3 pamainos viršininkas Z. K.-P. sušuko „pareigūno užpuolimas“. Išgirdę apie užpuolimą, kartu su V. V. prabėgę pro metalinius vartelius į vidų ir pamatė, kad rūsyje, ant laiptinės aikštelės, gulėjo R. R. (ant šono, sulenkęs kojas). Šalia jo stovėjo V. Š., T. V., R. K. ir dar 2 ar 3 pareigūnai. Liudytojo teigimu, jis nematė, kur tuo metu buvo Z. K.-P., bet pastarojo šalia tikrai nebuvo. V. Š. ir R. K. rankose turėjo gumines lazdas, o T. V. guminė lazda buvo įdėta į laikymo žiedą. Nematė, nei kaip pasipriešino R. R., nei kokie buvo pareigūnų veiksmai. Kai R. R. gulėjo ant grindų, nematė pas jį jokių sužalojimų. Paminėti pareigūnai stovėjo apsupę R. R., tačiau jokių veiksmų jo akivaizdoje neatliko. Po kelių minučių jis su V. V. grįžo į savo darbo vietą (t. 4, b. l. 9-10).

Iš byloje esančio 2015-01-30 apklausos protokolo matyti, jog kaip liudytojas apklaustas A. K., be kita ko, parodė, jog nubėgęs link tos vietos, iš kurios sklido triukšmas, pamatė ant aikštelės, esančios tarp postų Nr. 6 ir Nr. 12, gulintį nuteistąjį R. R., kuris priešinosi pareigūnams, spardydamasis kojomis. Tuo metu T. V. bandė nuteistąjį sutramdyti. R. R. besipriešindamas kažkaip nuslydo laiptais link posto Nr. 6. R. R., dar būnant aikštelėje (iki nuslystant laiptais), bandė sutramdyti korpuso vyresnysis R. K., T. V., V. Š. ir dar vienas prižiūrėtojas iš pamainos Nr. 3 (nežino to pareigūno vardo ir pavardės). R. R. priešinosi, todėl minėti pareigūnai prieš jį panaudojo lazdą. Ar nuslydęs žemyn nuteistasis toliau priešinosi, liudytojas A. K. teigė nebematęs, tik girdėjo, kaip pastarasis grasino rėkdamas, jog susidoros (t. 2, b. l. 110-111).

Teisme apklaustas liudytojas Z. K. (Z. K.) parodė, jog 2015-01-02, dirbdamas (duomenys neskelbtini), keičiantis pamainoms pridavinėjo postus (jis buvo 4-ame poste). Būdamas 3 aukšte, priduodamas 4 postą, išgirdo, kaip apačioje kažkas lyg būtų šliukštelėjęs kibirą vandens ant plytelių. Tas garsas sklido iš apačios (aukštai yra atviri, nuo 1 iki viršaus visos kameros eina ratu, aukštus jungia atvira erdvė). Pridavęs postą, nusileido žemyn (į 1 aukštą). Prie korpuso vyresniojo stalo pamatė numestus rūbus (megztinį, striukę), poste nieko nebuvo. Tada pasirodė prižiūrėtojai V. Š. ir T. V., kurie buvo iki pusės išsirengę. Paklausė jų, kas atsitiko, šie paaiškino, kad nuteistasis juos apipylė fekalijomis. Paskui pradėjo ateidinėti kiti pareigūnai, atėjo posto vyresnysis R. K. ir liepė jam priduoti postą, nes V. Š. su T. V. to padaryti negalėjo. Jis (Z. K.) paėmė raktą ir nuėjo pridavinėti postą, užtruko 10-15 min. Pridavęs 3 postą, paėmė pasirašytą posto žiniaraštį ir atėjo pas korpuso vyresnįjį, tačiau jo nebuvo. Kažkas pasakė, kad jis yra 6 poste, dėl ko nuėjo pas jį. Atsakydamas į klausimus, liudytojas Z. K. nurodė matęs prie nuteistojo R. R. kameros išpiltas fekalijas. Netrukus prie kameros pradėjo rinktis pareigūnai. Kadangi jam korpuso vyresnysis liepė eiti priduoti postą, nematė, kaip iš kameros buvo išvestas R. R.. Po to, kai pridavęs postą sugrįžo, vyresnįjį R. K. pamatė prie 6 posto grotų. Šis postas yra už laikino sulaikymo kamerų (toliau, nusileidus laiptais). Jis (Z. K.) iki 6 posto nepriėjo, tik nusileido porą pakopų pirmaisiais laiptais. Pamatęs R. K., pasakė jam, kad pridavė postą. Taip pat matė, kad aikštelėje, nusileidus antrais laiptais, guli nuteistasis R. R. (aikštelėje ant plytelių). Buvo prisirinkę daugiau pareigūnų (negali pasakyti, kokie tiksliai). Pamena, kad buvo kitos pamainos vyresnysis R. V., taip pat V. Š., T. V., dar kažkokie kiti (greičiausiai pakeitusios 1 pamainos prižiūrėtojai), iš viso gal 10 (ar buvo kaltinamasis M. P., nepamena). Tarp jų buvo ir prižiūrėtojai iš Apsaugos priežiūros skyriaus, T. M., kitų negali įvardinti. Kodėl jie visi ten aplink būriavosi, negali atsakyti. Korpuso vyresnysis R. K. buvo kelių metrų atstumo nuo nuteistojo. Liudytojo teigimu, jam atėjus visi stovėjo, jų rankos buvo nuleistos, jokie fiziniai veiksmai prieš nuteistąjį nebuvo naudojami. R. R. tiesiog gulėjo, jis nieko nesakė, jo niekas nemušė, ar pastarasis buvo su antrankiais, neįsidėmėjo. Ar prižiūrėtojai turėjo kokias spec. priemones, neatsimena (jis pats tikrai neturėjo). Liudytojas teigė negalintis atsakyti, dėl kokių priežasčių nuteistasis gulėjo ant žemės. Jis nesidomėjo ir nesigilino, atėjęs pasakė, kad postas priduotas ir išėjo (viso užtruko 10-15 sek.). Sužalojimų ant nuteistojo nematė (stovėjo apie 4 metrų atstumu nuo jo). Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 45-46), liudytojas parodė, jog parodymai užrašyti teisingai. Kas liečia nuteistojo išvedimą iš kameros, jis tik bendrai matė, kad nuteistąjį išvedinėjo iš kameros, tačiau jis nestebėjo, nei kas jį vedė, nei kur vedė. Nuo 6 posto sklido garsas, kaip besileidžiančių metaliniais laiptais; šauksmų nepamena, kažkas gal ir surėkė, bet nestipriai (labiau detalizuoti negali) (t. 6, b. l. 32-39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas G. K. parodė, jog po kilusio incidento, kurio metu nuteistasis R. R. apipylė prižiūrėtojus fekalijomis, prie nuteistojo kameros priėjo trečios pamainos viršininkas Z. K.-P., kuris suorganizavo nuteistojo išvedimą iš kameros. Nuteistąjį iš kameros išvedė tie patys pareigūnai, kuriuos, kaip pasakojo kolegos, apipylė R. R., t. y. T. V. ir V. Š. Minėti pareigūnai koridoriumi nuvedė R. R. iki laikino patalpinimo kamerų. Jis (G. K.) ėjo iš paskos; ėjo ne tam, kad juos lydėtų, o todėl, kad tuo pačiu maršrutu atgal grįžo į savo darbo vietą. Paminėtiems pareigūnams kartu su nuteistuoju pasukus pro metalinius vartus link laikino sulaikymo kamerų, liudytojas teigė nuėjęs į savo darbo vietą. Apklausos metu G. K. buvo parodytas vaizdo įrašo fragmentas nuo to momento, kai jis priėjo prie metalinių vartų, vedančių link laikino patalpinimo kamerų iki jo išėjimo. Vaizdo įraše matyti, kad jis apie porą minučių užtruko koridoriuje prie minėtų vartų, tačiau, kaip ir anksčiau apklaustas taip ir šios apklausos metu liudytojas G. K. parodė jokio šurmulio negirdėjęs, nematė nei vieno pareigūno, naudojančio spec. priemones prieš nuteistąjį R. R. Tuo metu, kai jis stovėjo prie metalinių vartų, nematė ir nežinojo, kad kažkas vyko tarp kolegų ir nuteistojo R. R. Ankstesnių parodymų metu parodė, kad iš karto išėjo į savo darbo vietą, nes nesureikšmino savo poros minučių užtrukimo prie vartų, nes tuo metu, jis iš tiesų nieko nematė; stebėjo tik didesnį pareigūnų didesnį judėjimą link laikino patalpinimo kamerų, tačiau tai jam nepasirodė keista, nes buvo pamainų pasikeitimo metas ir tokiu metu visada pareigūnų būna daug. Kadangi lojo šuo, negirdėjo jokio triukšmo, neįtarė, kad už minėtų grotų kažkas vyksta. Jam stovint prie grotų, matėsi apie tris metrus koridoriaus ir pusantros sulaikymo kameros. Tuo metu, kai jis žiūrėjo pro metalines grotas, už jų nieko nebuvo, o to, kas vyko toliau, nesimatė. Tą pačią dieną iš kolegų (neatsimena, konkrečiai iš kurių) sužinojo, kad nuteistasis R. R. pasipriešino pareigūnams, buvo panaudotos spec. priemonės. Jis neklausinėjo, nei prieš ką konkrečiai pasipriešino, nei kuriuo metu, nei kokios spec. priemonės buvo panaudoto, kadangi tai jo (G. K.) nelietė. Apklausiamas papildė, kad jam parodytame vaizdo įraše mato, jog po to, kai T. V. ir V. Š. pro metalinius vartus įveda nuteistąjį R. R. laikino patalpinimo kamerų link, tą pačią pusę greitai sueina nemažai pareigūnų, tačiau negali tiksliai įvardinti, kokie pareigūnai ten buvo, kadangi įrašo vaizdas susilieja (t. 4, b. l. 68-69).

Iš byloje esančios liudytojo G. K. 2015-02-05 apklausos protokolo kopijos matyti, kad apklausiamas liudytojas tvirtino, jog po to, kai kažkuris iš pareigūnų suriko, prasidėjo grumtynės. Nors pats G. K. teigė nematęs vykstančio vaizdo (tą vaizdą jam užstojo kiti pareigūnai), tačiau girdėjo, kaip kažkas vyksta. Su tarnybiniu šunimi stovėjo toliau (tarnybiniame koridoriuje); pamatęs, jog nėra jokios grėsmės, nuvedė šunį į voljerą (t. 2, b. l. 116-117)

Teisminiame nagrinėjime apklaustas kaip liudytojas L. Š. parodė įvykio metu dirbęs (duomenys neskelbtini). 2015-01-02, apie 08 val., vykstant pamainų pasikeitimui buvo pirmojo korpuso kairiajame sparne. Eidamas 1 aukšto koridoriumi, matė, kaip iš nuteistojo R. R. kameros buvo apipilti prižiūrėtojai. Nuteistasis per grotuotas duris apipylė prižiūrėtojus fekalijomis. Pats liudytojas teigė pastebėjęs patį apipylimo momentą (dalį vaizdo užstojo pravertos kameros durys), po ko pareigūnai nusivilko drabužius, atrodo, buvo paspaustas aliarmo signalas. Netrukus susirinko nemažai pareigūnų; kokie tiksliai pareigūnai buvo, sunku įvardinti; žino, kad buvo pareigūnai iš Apsaugos ir priežiūros skyriaus, atrodo, T. M., R. S., M. P.. Iš viso koridoriuje buvo gal kokių 10 pareigūnų. Atėjo budinčios pamainos direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas Z. K.-P.. Atsakingi pareigūnai nusprendė išvesti nuteistąjį R. R. į laikino sulaikymo kamerą (konkrečiai kuris iš pareigūnų priėmė sprendimą, nežino). Matė, kad nuteistąjį nusivedė V. Š. ir T. V., atrodo, nuteistasis buvo surakintas antrankiais. Prižiūrėtojams nuvedus nuteistąjį, koridoriuje buvę pareigūnai taip pat pradėjo eiti; jis (L. Š.) ir Z. K.-P. ėjo visiems iš paskos. Liudytojas nurodė ketinęs eiti į kitą korpuso dalį, kadangi nebebuvo tikslo likti, nes nuteistasis buvo išvestas. Matyt, lygiai taip pat skirstėsi ir kiti pareigūnai, išėjimas iš pirmo aukšto yra kaip tik ta kryptimi, kur link buvo nuvestas R. R. (tik pastarasis su prižiūrėtojais koridoriaus gale nusuko link cokoliniame aukšte esančių laikino sulaikymo kamerų). V. Š. ir T. V. kartu su R. R. pasukus į kairėje pusėje esantį užėjimą, vedantį iki laikymo sulaikymo kamerų, labai greitai pasigirdo pareigūno šauksmas „užpuolimas, užpuolė“. Koridoriuje buvę pareigūnai sureagavo, vieni jų nubėgo paskui prižiūrėtojus ir nuteistąjį (kas konkrečiai iš prižiūrėtojų nubėgo, negali įvardinti), kiti turbūt liko vietoje; pamena, kad jis (L. Š.) liko su Z. K.-P., buvo dar kažkas. Jis pats (L. Š.) jokių veiksmų nesiėmė, kadangi matė, jog į laikino sulaikymo kamerų pusę ir taip nubėgo pareigūnų, todėl bėgti dar ir jam nebuvo jokio reikalo. Kas vyko prižiūrėtojams ir nuteistajam pasukus link laikino sulaikymo kamerų, pats nematė, kadangi jo ten nebuvo. Tik girdėjo kažkokius grumtynių garsus, baladojimąsi. Įvertinęs, kad pareigūnų ir taip yra pakankamai, dėl ko jo (L. Š.) pagalbos nereikia, išėjo į kitą korpuso dalį (jam išeinant, liko Z. K.-P.). Vėliau kažkas iš pareigūnų kalbėjo, jog nuteistasis R. R. pasipriešino pareigūnams, arčiausiai jo buvę prižiūrėtojai panaudojo spec. priemones, vyko šnekos, kad galimai jos buvo perteklinės. Liudytojas akcentavo, kad jam pačiam jokios spec. priemonių panaudojimo aplinkybės nežinomos, nematė, kas vyko prižiūrėtojams vedant nuteistąjį. Ar nuteistąjį vedę pareigūnai turėjo su savimi spec. priemones, neatsimena. R. R. iškart po įvykio nematė. Kažkurią dieną po įvykio pamainų keitimosi metu buvo užėjęs į nuteistojo R. R. kamerą; kiek pamena, matė pastarojo kaktos-viršugalvio srityje sužalojimą (detaliau jo apibūdinti negali). Daugiau aplinkybių nebeatsimena, prašo vadovautis ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kuriuos perskaičius, liudytojas L. Š. patvirtino kaip teisingus. Paklaustas, apie kokias grotuotas duris jis kalbėjo parodymuose, kur tiksliai tos durys yra, liudytojas teigė nebepamenantis (t. 6, b. l. 132-139).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas L. Š. parodė, kad po to, kai kameroje Nr. 14 iki gyvos galvos bausmę atliekantis nuteistasis R. R. apipylė prižiūrėtojus V. Š. ir T. V. fekalijomis, pradėjo rinktis pareigūnai. Prie R. R. kameros atėjo 3-ios budinčiosios pamainos direktoriaus budintysis padėjėjas Z. K.-P. ir 1 budinčiosios pamainos direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas R. S., kurie turėjo pareigą išspręsti minėtą situaciją. Buvo nuspręsta išvesti R. R. į laikino sulaikymo kamerą. Liudytojas teigė negirdėjęs, kas davė tokį nurodymą, tik matė, kad V. Š. ir T. V. išvedė R. R. iš kameros ir vedė į laikino sulaikymo kamerą. Jis ėjo iš paskos kartu su Z. K.-P. Prieš juos dar ėjo nemažai pareigūnų (tik neatsimena, kas konkrečiai). Kai V. Š. su T. V. pro grotuotas duris pasuko link laikino sulaikymo kamerų, kuris po ko ėjo liudytojas teigė neatsimenantis; jis (L. Š.) buvo koridoriuje, dar nepriėjęs minėtų grotuotų durų, kai išgirdo, kad kažkas iš pareigūnų sušuko „užpuolė“. Tuo metu daug pareigūnų subėgo pro grotuotas duris. Iki jam (L. Š.) prieinant prie grotuotų durų, girdėjo grumtynių garsus; viskas įvyko labai greitai. Kai pats priėjo prie grotuotų durų, matė tik dalį pareigūnų, kurie pirmajame koridoriuje stovėjo ant laiptų. Jis nematė nei V. Š., nei T. V., nei R. R., tuo metu pastarieji jau buvo cokoliniame aukšte, jokių veiksmų nebuvo, buvo ramu. Liudytojas ten neužsilaikė ir netrukus išėjo. Nematė nei kaip pareigūnams pasipriešino R. R., nei kaip buvo panaudotos spec. priemonės, taip pat to, kas iš pareigūnų jas naudojo (t. 4, b. l. 80-81).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. L. parodė įvykio dieną dirbęs (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad priiminėdamas savo postą išgirdo, kaip kažkas įvyko 2 poste. Eidamas pamatė, kad jame stovi daug prižiūrėtojų, atėjo pasižiūrėti, kas ten atsitiko. Kažkas iš prižiūrėtojų pasakė, kad nuteistasis R. R. apipylė prižiūrėtojus fekalijomis. Konkrečiai, kurie prižiūrėtojai buvo 2 poste, nebeatsimena, gali įvardinti tik V. Š., P. M. (pastarasis atėjęs nufotografavo išpiltas fekalijas). Kažkas davė nurodymą išvesti nuteistąjį R. R., kadangi reikėjo apžiūrėti jo kamerą. Atsimena, kad pastarasis iš pradžių lyg ir nenorėjo išeiti, tačiau paskui sutiko. Nuteistasis buvo vedamas į laikino sulaikymo kamerą, esančią 6 postą; vedė du pareigūnai, kurie konkrečiai – negali pasakyti. Ar nuteistajam buvo uždėti antrankiai, taip pat nepasakys. Jam (liudytojui A. L.) pradėjus po truputį eiti nuo R. R. kameros link išėjimo, pasigirdo riksmas, kad vyksta „užpuolimas“. Riksmas sklido iš tos pusės, į kurią buvo nuvestas nuteistasis. Išgirdęs iškart nuėjo link 6 posto, norėdamas pasižiūrėti, kas vyksta. Prie pat 6 posto prieiti negalėjo, kadangi posto prieigose stovėjo pareigūnai. Jie nieko nedarė, nieko tokio nevyko. Tada jis (A. L.) iš viršaus pamatė, kaip 6 posto prieigoje guli sulaikytas nuteistasis R. R. (gulėjo ant pilvo; kaip laikė rankas, nepamena). Prižiūrėtojas V. Š. laikė jį prispaudęs (gal rankomis) prie grindų, nuteistasis tuo metu buvo ramus. Ar nuteistasis buvo surakintas antrankiais, konkrečiai neatsimena, tačiau mano, kad taip turėjo būti, kadangi visi nuteistieji iki gyvos galvos yra vedami su antrankiais. Jis (A. L.) sužalojimų ant nuteistojo nematė. Ar V. Š. turėjo lazdą, negali atsakyti. Kokie dar pareigūnai buvo prie nuteistojo, nebeatsimena. Mano, jog turėjo būti T. V., dėl M. P. – negali atsakyti. Liudytojo teigimu, jis apie spec. priemonių panaudojimą nieko nežino, pats tokių aplinkybių nematė (vėliau tuo taip pat nesidomėjo, nežino, ar buvo spec. priemonių perteklius). Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojas A. L. nurodė, kad jie užrašyti teisingai, prašė jais remtis (t. 6, b. l. 177-183).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaip liudytojas F. J. (F. J.) parodė 2015-01-02 dirbęs 1 korpuso 2 skyriaus vyresniuoju. Tą rytą, apie 08 val., korpuso vyresnysis R. V. atėjo priimti pamainą. Jie abu dar aptarinėjo kažkokius reikalus, kai atėjo prižiūrėtojas T. V., kuris buvo šlapias, ir pranešė, kad nuteistasis R. R. apipylė fekalijomis. Išgirdę tokią aplinkybę, kartu su R. V. paskambino ir pranešė budėtojų daliai, po to abu nuėjo į 6 postą, nes iš anksčiau žinojo, kad R. R. dar prieš Naujus metu buvo ten patalpintas. Vis dėlto nuėjus į 6 postą, jame buvo ramu, nesimatė jokių žmonių. Tada pakilo aukštyn ir nuėjo į 2 postą, kuriame buvo kalinami nuteistieji iki gyvos galvos. Tame poste, prie nuteistojo R. R. kameros pamatė esant prisirinkus nemažai prižiūrėtojų, jų buvo apie 10 (V. Š., T. V., R. A., kitų negali įvardinti). Netrukus atėjo pamainos viršininkas Z. K.-P., kuris per kameros langelį ilgai įkalbinėjo R. R. išeiti; šis iš pradžių nesutiko, tačiau galiausiai leidosi įkalbamas. Nuteistasis išėjo iš kameros, jam buvo uždėti antrankiai ir 3-4 pareigūnai jį nusivedė (kurie prižiūrėtojai vedė, neatsimena). Kaip suprato, R. R. buvo vedamas į cokoliniame aukšte, 6 poste esančią laikino sulaikymo kamerą, kadangi po incidento reikėjo apžiūrėti jo paties kamerą. Matė, kaip prižiūrėtojai, vedini nuteistąjį, pasuko link praėjimo į 6 postą ir daugiau jų nebestebėjo. Gali pažymėti tik tiek, kad, pastariesiems nuėjus, iš paskos eiti pradėjo ir koridoriuje būriavęsi pareigūnai, kurių kokie 3-4 nusuko paskui nuteistąjį vedusius prižiūrėtojus, o kiti išsiskirstė po savo postus. Praėjus porai sekundžių, kai prižiūrėtojai su nuteistuoju pasuko link praėjimo žemyn, išgirdo kažkurį iš pareigūnų šaukiant „užpuolė, užpuolė“. Jis (F. J.) tuo metu buvo 1 aukšte, 2 poste, apie 15 metrų nuo minėto nusukimo. Išgirdęs šauksmą, paspaudė 2 poste esantį aliarmo mygtuką, kas užtruko labai trumpai (1-2 min.), o paskui nuėjo pažiūrėti link 6 posto, kas vyksta. Nusileidęs žemyn nebuvo, tik pasilenkęs iš viršaus matė, kad nuteistasis jau yra patalpintas į sulaikymo kamerą, kurioje sėdėjo ant suoliuko. Matė nuteistojo kojas, o pasilenkęs - ir veidą. Atsimena, kad R. R. galvos/kaktos srityje buvo kraujo, jokių kitų sužalojimų nematė. Daugiau nieko prie kameros ar visai šalia esančiame 6 poste nematė. Kur dingo jį vedę pareigūnai, taip pat kiti pareigūnai, nuėję paskui vedamą nuteistąjį, negali pasakyti, anot liudytojo, jis jų nematė. Kas vyko, iki nuteistasis buvo patalpintas į minėtą kamerą, nežino, nieko nematė (t. 6, b. l. 107-111).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas F. J., apklaustas BPK 80 straipsnio tvarka, parodė, jog po incidento prie nuteistojo R. R. kameros susirinko pareigūnai. Atėjęs pamainos viršininkas Z. K.-P. per stebėjimo langelį kalbėjosi su R. R. Girdėjo, kaip pastarasis pasakė nuteistajam apsiraminti, kad viskas bus gerai, aiškino, jog bus uždėti antrankiai ir nuteistasis bus palydėtas į laikino sulaikymo kamerą. Po to viršininkas kažkam liepė atidaryti R. R. kamerą. Liudytojas teigė nežinantis, konkrečiai kas vedė R. R., kadangi kartu ėjo daug pareigūnų, o jis (F. J.) ėjo iš paskos. Staiga išgirdo triukšmą, o po to kažkas sušuko „užpuolė, užpuolė“. Tai išgirdęs, apsisuko ir puolė prie aliarmo mygtukų, esančių antrame poste. Paspaudęs aliarmo mygtukus, F. J. nuėjo į savo kabinetą, pamanė, kad jo pagalbos nereikės. Einant į kabinetą, jam reikėjo praeiti per laiptinę, kurioje viskas ir vyko. Būdamas ant laiptinėje esančios aikštelės, iš kurios yra praėjimas į 2 korpusą, pamatė R. R. jau uždarytą laikino sulaikymo kameroje. Kas įvyko ant laiptų, liudytojas teigė nežinantis (t. 4, b. l. 110).

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta kaip liudytoja R. A. parodė įvykio metu dirbusi (duomenys neskelbtini). Patį įvykį atsimena tik bendrai. 2015-01-02 į darbą atvyko apie 07.30 val., darbo pradžia – nuo 08.00 val. Ji kuravo pusę kamerų iš 5 posto ir pusę kamerų iš 6 posto. Buvo po 08 val., ji užlipo į 1 korpuso 4 aukštą, kur buvo jos kuruojamas 5 postas. Belaukdama pamainos pasikeitimo, pamatė apačioje (1 aukšte) skyriaus viršininką D. V. (aukštų nėra atskirti perdengimais, tarp aukštų yra ištiestas tinklas, pro kurį viskas matyti). Jai reikėjo pakalbėti su pastaruoju kažkokiu klausimu (kokiu konkrečiai, dabar jau neatsimena), dėl ko nulipo žemyn į 1 aukštą. Minėtame aukšte, prie nuteistojo kameros matė besibūriuojančius pareigūnus (juos matė dar lipdama žemyn), tačiau nekreipė dėmesio, ko šie ten stovėjo. Kiek buvo pareigūnų, negali atsakyti, gal kokie 4-5. Priėjusi pašaukė D. V. arčiau savęs pakalbėti ir jiedu bendravo. Atsimena, kad jiems bekalbant kažkuriuo momentu pro juos pravedė antrankiais surakintą nuteistąjį R. R. (to, kaip šis buvo išvestas iš kameros, nematė). Atrodo, jį vedė trys pareigūnai (lyg V. Š. ir M. P.), po vieną iš abiejų šonų ir trečiasis gal buvo atsilikęs (visgi vėliau liudytoja patikslino, kad dėl nuteistąjį vedusių pareigūnų skaičiaus reikėtų vadovautis ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kur ji tokią aplinkybę atsiminė tiksliau). Nuteistasis buvo nuvestas koridoriumi, po to pareigūnai su juo pasuko į kairėje esantį praėjimą, vedantį žemyn link 6 ir 12 priežiūros postų. Ji liko 1 aukšte, koridoriuje, kai netrukus išgirdo šauksmą „pareigūnų užpuolimas“. Išgirdę tokius žodžius, pareigūnai, buvę netoli R. R. kameros, ėmė bėgti ten, kur buvo nuvestas nuteistasis. Kiek pareigūnų nubėgo bei kas tokie, liudytoja teigė neatsimenanti; ką darė ir kaip reagavo D. V., neatsimena. Jai į tokią situaciją reaguoti nebuvo privalu, todėl paskui nebėgo. Ką darė likusi, nebeatsimena, tačiau po kažkurio laiko nutarė nusileisti žemyn link 6 posto, kadangi ten buvo dalis jos kuruojamų kamerų. Pasukusi į praėjimą ir priėjusi prie laiptų, vedančių žemyn link 6 posto, pamatė apačioje aikštelėje paguldytą nuteistąjį R. R.. Prie jo nieko nebuvo (bent jau nematė), stovėjo tik 6 posto prižiūrėtojas (o galbūt ir tiesiog kažkuris kitas prižiūrėtojas). Nuteistojo galva buvo nukreipta į 6 postą, R. R. gulėjo ant pilvo. Nei nuteistasis jai, nei ji pastarajam nieko nesakė, jokių sužalojimų ant jo nematė. Supratusi, kad dėl gulinčio nuteistojo negalės praeiti, ji apsisuko ir nuėjo. Pati nieko nesiaiškino, paskui iš bendrų kalbų žinojo, kad įvyko pareigūnų užpuolimas, tačiau ji nežino, kokie konkrečiai pareigūnai buvo užpulti (t. 6, b. l. 107-111).

Ikiteisminio tyrime BPK 80 straipsnio tvarka apklausta liudytoja R. A. parodė, jog, pastebėjusi pareigūnų susibūrimą, nusileido iki pirmo aukšto. Pamačiusi nuėjo prie savo vadovo D. V., su kuriuo jai reikėjo pakalbėti. D. V. pasakė, kad įvyko kažkoks incidentas, o, koks būtent, liudytoja teigė nesigilinusi. Po kažkiek laiko, jiems stovint ir besikalbant, šalia jų praėjo du pareigūnai, kurie vedė nuteistąjį R. R. (jam buvo uždėti antrankiai), pasuko link laiptų, vedančių į 6 postą. Maždaug po keleto minučių, ji išgirdo šauksmą „pareigūnų užpuolimas“, po ko dauguma pareigūnų puolė į tą pusę, kur buvo nuvestas nuteistasis. Liudytoja teigė neprisimenanti, ar D. V. po šauksmo apie užpuolimą puolė bėgti kartu su kitais pareigūnais; taip pat nepamena, ar ji pati liko stovėti vietoje ar pakilo į 4 aukštą. Pamena tik tai, kad po kažkiek laiko, kai viskas aprimo ir pareigūnai išsiskirstė, jai reikėjo nueiti į 6 postą. Nuėjusi į laiptinę, kur buvo nuvestas R. R., pamatė, kad laiptinės aikštelėje, esančioje prie pat įėjimo į 6 postą, ant pilvo gulėjo R. R., o netoli jo galvos stovėjo vienas iš pareigūnų. Kadangi į 6 postą per gulintį R. R. eiti nenorėjo, apsisuko ir išėjo. Po to sužinojo, kad R. R. apipylė pareigūnus fekalijomis (t. 4, b. l. 126).

Teisme apklaustas kaip liudytojas E. K. iš esmės jokių bylai reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo. Tvirtino 2015-01-02 kaip ir įprastai dirbęs (duomenys neskelbtini), tačiau nieko ypatingo iš tos dienos neatsiminė. Žino tik tiek, kad tą dieną kažkas jam liepė nuvesti nuteistąjį R. R. iki med. dalies, ką jis ir padarė. Vykdydamas pareigas, dažnai lydėdavo nuteistuosius iki med. dalies. Paprastai pamainos viršininkas (juo buvo V. L.) jam nurodydavo, kuriuos nuteistuosius reikia palydėti. Jis būtent ir palydėdavo pastaruosius, nesiaiškindamas, kokiu tikslu nuteistiesiems reikia pas gydytoją (ar jie yra iš anksto užsirašę, ar iškilo staigūs nusiskundimai ir pan.). Kas konkrečiai liepė nuvesti R. R. ir iš kur jį vedė, tikrai nebeatsimena. Kaip atrodė nuteistasis, negali pasakyti. Atsimena tik patį lydėjimo faktą, tačiau nežino, dėl kokių priežasčių nuteistajam reikėjo į med. dalį. Tuo metu, kai lydėjo nuteistąjį, nieko apie kilusį incidentą nežinojo. Pamena, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytas vaizdo įrašas, tame įraše matė save, stovintį koridoriuje, besikalbantį su kolegomis, tačiau neatsiminė, kodėl ten stovėjo, ką kalbėjo ir pan. (t. 6, b. l. 132-139).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. taip pat negalėjo nurodyti bylai reikšmingų aplinkybių (t. 4, b. l. 1310.

Teisme apklausta liudytoja S. K. parodė nuo 2002 m. dirbanti (duomenys neskelbtini). Atsimena, jog 2015-01-02, ryte, jos budėjimo metu apžiūrai buvo atvestas nuteistasis R. R. Pirmą sykį jį pamatė koridoriuje, šis buvo pritūpęs ant grindų (koridoriuje nėra vietų atsisėdimui); kiek pamena, buvo į viršų pasikėlęs marškinėlius, matėsi paraudimai nugaros srityje. Jį atvedę pareigūnai (kokie pareigūnai, neatsimena) pasakė, jog kilo konfliktas su pareigūnais, nurodė, jog prieš nuteistąjį buvo panaudotos spec. priemonės. Kadangi gydytojos tuo metu kabinete nebuvo (gydytoja dalyvavo pasitarime), nuteistojo apžiūrą atliko ji (S. K.). Kabinete apžiūrėjo R. R. Pamena, kad pastarasis daugiausia tylėjo, atsisakė parodyti žastus ar tai dilbius, jis nieko neaiškino, kas atsitiko. Kaip ir minėjo, vizualiai buvo matyti paraudimai nugaros srityje, taip pat paraudimai riešų srityje (greičiausiai nuo antrankių). Be to, galvos srityje, viršugalvyje, buvo nubrozdinimas, tiksliau negili žaizdelė. Ji buvo suspausta, jos tikrai nereikėjo siūti. Iš žaizdos kraujas netekėjo, jis buvo jau sukrešėjęs. Ji žaizdelę dezinfekavo; ar dėjo tvarstį, nebeatsimena. Daugiau jokių sužalojimų įvardinti negali, viską aprašė medicininėje kortelėje. Pagrindo vežti nuteistąjį į gydymo įstaigą nebuvo. R. R. jokių nusiskundimų neturėjo, buvo sąmoningas, orientuotas, į med. dalį atėjo pats. Negali atsakyti į klausimą, ar ant nuteistojo drabužių (vilkėjo kelnes ir marškinėlius) buvo kraujo. Gal po kokios valandos, kai iš pasitarimo sugrįžo gydytoja L. K., ši liepė jai kartu eiti pas nuteistąjį į palatą. Mano, kad gydytoja, jai pranešus apie tokį įvykį, pati norėjo apžiūrėti nuteistąjį, kadangi pastarasis iki tol nebuvo apžiūrėtas būtent gydytojo, kas paprastai yra būtina. Tuomet ji kartu su L. K. nuėjo į nuteistojo R. R. kamerą. Atsimena, jog pastarasis gulėjo, buvo sąmoningas, kaip ir prieš tai, jokių nusiskundimų neturėjo. Gydytoja su juo bendravo, pamatavo spaudimą. Dar pamena, kad kameroje ar tai vėliau nuteistajam ji (S. K.) davė tabletę nuskausminamųjų vaistų (ibuprofeno). Paklausta, dėl kokių priežasčių nuteistajam buvo duoti vaistai, jei šis niekuo nesiskundė, liudytoja atsakyti negalėjo. To, kad kameroje būtų buvę kraujo, neatsimena (t. 6, b. l. 42-47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. K. parodė, kad ant apžiūrai atvesto nuteistojo R. R. nugaros buvo daugybinės kraujosruvos. Tvarstomajame kabinete apžiūrėjo nuteistąjį, viską surašė į medicininę kortelę, įrašas darytas 8.40 val., jame nurodyta, kad be kraujosruvų ant nugaros nuteistajam po spec. priemonių panaudojimo buvo nustatyti: viršugalvio srityje muštinė, negili žaizda, krūtinės srityje sumušimo požymių nebuvo, nugaroje daugybiniai paraudimai ir kraujosruvos, pavieniai nubrozdinimai; riešų srityse paraudimai, sėdmenų srityje kraujosruvos, šlaunų, blauzdų srityje pavienės kraujosruvos; nuo rankų žastų ir dilbių apžiūros nuteistasis atsisakė. Ji sutvarkė negilią žaizdą viršugalvio srityje (žaizdos siūti nereikėjo). R. R. elgėsi sąmoningai, judesiai buvo koordinuoti, dėl ko nebuvo būtinumo siųsti į kitą medicinos įstaigą. Maždaug po valandos kartu su gydytoja L. K. pakartotinai apžiūrėjo nuteistąjį, gydytoja pamatavo spaudimą (t. 3, b. l. 130).

Apklausiama teisme kaip liudytoja L. K. (vidaus ligų gydytoja) parodė įvykio aplinkybes atsimenanti gana miglotai. 2015-01-02 laikinai ėjo (duomenys neskelbtini). Tą rytą dalyvavo pasitarime pas direktorių. Sugrįžus slaugytoja S. K. informavo, kad po spec. priemonių panaudojimo apžiūrai buvo atvestas nuteistasis R. R. Slaugytoja paaiškino, kad pastarasis buvo sąmoningas, orientuotas. Jo galvoje nustatyta nedidelė žaizdelė, kuri lyg kraujavo. Slaugytoja žaizdą sutvarkė. Atrodo, daugiau jokių sužalojimų slaugytoja jai neminėjo (tiksliai to nebeatsimena). Apžiūros rezultatus slaugytoja įrašė į medicininius dokumentus. Po kažkurio laiko slaugytoja paprašė kartu nueiti į kamerą ir apžiūrėti nuteistąjį, kadangi pastaroji norėjo įsitikinti savo apžiūros teisingumu. Be to, kiek pamena, buvo atėjęs ir prižiūrėtojas, kuris sakė, jog nuteistasis demonstratyviai nesikelia iš lovos ir nebendrauja. Abi su slaugytoja S. K. nuėjo pas nuteistąjį į kamerą. Joms atėjus, R. R. gulėjo lovoje. Ji klausė, kaip šis jaučiasi, pakėlė marškinius, matė, kad krūtinėje sužalojimų nebuvo. Pamatavo kraujospūdį, apžiūrėjo žaizdelę. Tai buvo nedidelis įbrėžimas, paviršinė žaizda, buvo kilęs kapiliarinis kraujavimas, kuris baigiasi greitu kraujo sukrešėjimu; matėsi, kad jau užsidėjęs šašas. Kaip slaugytoja jai buvo nurodžiusi, žaizda buvo sutvarkyta, sutepta antiseptikais, nieko papildomai daryti nereikėjo. R. R. buvo sąmoningas, gulėjo ramiai, niekuo nesiskundė, tiksliau jis su ja nebendravo ir į klausimus neatsakinėjo. Kameroje atliktos apžiūros rezultatų ji (L. K.) niekur nefiksavo, medicininių dokumentų nepildė. Atsimena, kad vėliau nuteistajam buvo duota nuskausminamųjų tabletė. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 134), liudytoja L. K. patvirtino, kad parodymai teisingai užfiksuoti ir galima jais vadovautis (t. 6, b. l. 42-47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. K. parodė, kad 2015-01-02, apie 8.40 val., į (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros tarnybą medicininei apžiūrai atvedus nuteistąjį R. R., jos (L. K.) kabinete nebuvo. Nuteistąjį apžiūrėjo bendrosios praktikos slaugytoja S. K. Tą pačią dieną (pirmoje dienos pusėje) kartu su S. K. aplankė nuteistąjį kameroje (ėjo pareigūno prašymu, nurodžius, kad nuteistasis skundžiasi galvos skausmu). R. R. gulėjo lovoje. Jo plaukuotoje galvos odoje, viršugalvyje, buvo užklijuota pleistru. Daugiau jokios apžiūros R. R. nedarė. Gulinčiam nuteistajam pamatavo spaudimą, šis atrodė gerai, jo nepykino, pats niekuo nesiskundė, nieko neprašė. Jai (L. K.) nuteistasis galvos skausmu nesiskundė, tačiau įvertinus tai, jog tokį nusiskundimą pastarasis buvo išsakęs pareigūnui, paprašė slaugytojos duoti R. R. vieną tabletę nuo galvos skausmo (t. 3, b. l. 134).

Iš byloje esančių ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoju apklausto D. V. parodymų, kurie teismo posėdyje buvo perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka, matyti, kad liudytojas nurodė šias aplinkybes: 2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) darbo kabinetas buvo 1 korpuso, 2 korpusinio skyriaus 4 aukšte. 2015-01-02, pamainų keitimosi metu, būdamas 3 poste, antrame aukšte, išgirdo triukšmą. Pažiūrėjęs žemyn, pamatė pareigūnų susibūrimą. Nieko neįprasto nevyko. Matė, kaip tuo metu pamainos viršininkas Z. K.-P. buvo priėjęs prie nuteistojo R. R. kameros durų ir kažką su nuteistuoju kalbėjosi, tačiau dėl didelio atstumo negirdėjo pastarųjų pokalbio turinio. Po to matė, kaip 2 ar 3 pareigūnai išlydėjo R. R. korpuso vyresniojo kabineto link. Tos vietos, į kurią buvo nuvestas R. R., nesimatė. Būdamas pirmame korpuse, iš kažkurio sutikto pareigūno sužinojo apie incidentą, kurio metu R. R. apipylė prižiūrėtojus fekalijomis. Po kurio laiko eidamas iš 2 korpusinio skyriaus į 2 korpusą, iš sutikto kolegos sužinojo, kad įvyko užpuolimas, t. y. R. R. užpuolė pareigūnus. Eidamas per laiptinę, išgirdo kaip R. R. sušuko „va, pone V., dabar reabilituokite mane“. Atsisukęs pamatė, kad R. R. sėdėjo ant grindų, esančių prie laiptų šalia įėjimo į 6 postą, atsirėmęs į sieną, šalia buvo vienas prižiūrėtojas. R. R. buvo su antrankiais. Priėjęs matė ant R. R. kūno kraują. Jis (D. V.) pasakė nuteistajam, kad dabar pokalbiui ne vieta ir ne laikas, nurodė užeisiantis vėliau. Šalia R. R. stovėjęs prižiūrėtojas jam matant nieko nedarė. Kiek pamena, kitų pareigūnų netoliese nebuvo. Trumpai pakalbėjęs su R. R., jis (D. V.) išėjo. Maždaug po poros dienų buvo užėjęs pas R. R., pastarasis buvo irzlus. Liudytojas pažymėjo nematęs, kaip įvyko R. R. pasipriešinimas pareigūnams, kokiems pareigūnams šis pasipriešino, nematė, kaip prieš jį buvo naudojamos spec. priemonės (t. 4, b. l. b. l. 120-122).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. R. parodė apklausos metu nurodytas aplinkybes (t. 3, b. l. 10-40).

Asmens atpažinimo iš nuotraukų protokoluose užfiksuota, kaip R. R. atpažįsta (duomenys neskelbtini) pareigūnus, tarp jų kaltinamuosius V. Š., T. V. ir M. P., naudojusius prieš jį fizinį smurtą (t. 3, b. l. 41-74).

2015-02-25 apžiūros protokolu apžiūrėtas iš (duomenys neskelbtini) gautas vaizdo įrašas. Protokole nurodyta, kad nespalvoto vaizdo įrašo pradžia 2015-01-02, 08:30:18 val. Paleidus įrašą matyti, kad iš dešinės pusės yra metalinės durys ir laiptai, vedantys į viršų. 08:31:18 val. matyti, kaip ateina pareigūnas, už jo eina nuteistasis ir paskui jo eina dar vienas pareigūnas. Paskutinis pareigūnas 08:31:19 val. lazda sudavė nuteistajam per nugarą, nuo smūgio nuteistasis nugriuvo, tuomet tas pats pareigūnas lazda muša gulintį nuteistąjį. Mušimas vyksta iki 08:31:24. Iš karto po to ateina dar vienas pareigūnas, paskui jo dar kitas pareigūnas. Iš tolesnio įrašo neįmanoma nustatyti, kiek buvo asmenų ir kas vyko toliau. 08:32:40 matyti, kad nuteistojo ir keleto pareigūnų jau nėra. Daugiau reikšmingos informacijos įraše neužfiksuota. Įrašo pabaiga – 08:49:33 val. (t. 1, b. l. 29).

Specialisto išvadoje Nr. G272/15 (01) konstatuoja, jog R. R. nustatyta paviršinė muštinė viršugalvio žaizda ir poodinės kraujosruvos nugaroje, sėdmenyse ir šlaunys, blauzdose ir riboti nugaros ir riešų paraudimai, galimai trauminės kilmės, bei nugaros ir dešinio kelio odos nubrozdinimai. Šie sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais, galimai riboto paviršiaus daiktais (žaizda ir nubrozdinimai galėjo būti padaryti ir bukabriauniais daiktais). Sužalojimai padaryti iki R. R. apžiūros ir sužalojimų jo kūne konstatavimo 2015-01-02, 08.40 val.; paraudimai padaryti ne daugiau kaip prieš keletą valandų iki R. R. apžiūrint, o kitų sužalojimų padarymo laiko patikslinti bei padarymo sekos nustatyti nėra galimybės. R. R. padaryti sužalojimai tiek pavieniui, tiek ir visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Žaizdą viršugalvyje, nugaros ir kelio nubrozdinimus galėjo pasidaryti ir pats R. R. šiomis kūno dalimis atsimušdamas, kontaktuodamas su kietais bukais ir/ar bukabriauniais daiktais. Neatmetama, kad dalis kraujosruvų bei odos paraudimų galėjo būti padaryta tokiu pat būdu. Ar kokie nors iš R. R. nustatytų kūno sužalojimų galėjo būti padaryti kovojant/ginantis, iš esamų medicininių duomenų nustatyti negalima. Iš pateiktame medicininiame dokumente R. R. konstatuotų (nustatytų) kūno sužalojimų apie jo kūno padėtį sužalojimo metu spręsti negalima. Sužalojimai padaryti daugybiniais trauminiais poveikiais (smūgiais), nes konstatuoti nemažiau kaip 9-iose kūno dalyse, srityse ir nugaroje įvardinti daugybiniais (t. 2, b. l. 6-65).

Byloje yra šie dokumentai:

(duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-10-04 įsakymu Nr. 1-138 patvirtintas Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo pareigybės aprašymas, kurį 2010-10-04 pasirašė T. V. (t. 1, b. l. 67-68).

(duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-10-04 įsakymu Nr. 1-138 patvirtintas Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymas, kurį 2010-10-06 pasirašė M. P. (t. 1, b. l. 77-78)

(duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-10-04 įsakymu Nr. 1-138 patvirtintas Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymas, kurį 2010-10-06 pasirašė V. Š. (t. 1, b. l. 81-82).

(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo J. K. patvirtintas Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 2015 m. sausio mėn. darbo grafikas, iš kurio matyti, kad 2015-01-02 budėjo T. V. (t. 1, b. l. 148). Taip pat į bylą pateiktas ir budinčios pamainos Nr. 3 2015 m. sausio mėn. darbo grafikas, iš kurio matyti, jog 2015-01-02 budėjo M. P. ir V. Š. (t. 1, b. l. 150).

Nukentėjusysis R. R. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (t. 5, b. l. 143).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji V. Š., T. V. ir M. P. yra kaltinami padarę BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasireiškusią neteisėtu smurto panaudojimu prieš nuteistąjį R. R., padarant šiam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais savo veiksmais tyčia piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, viršydami suteiktus įgaliojimus bei pažeisdami kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, demonstravę nuostatas nesilaikyti norminiuose aktuose įtvirtintos tvarkos, diskreditavę valstybės tarnautojo vardą, sumenkindami valstybės institucijos autoritetą, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.

Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte numatytais atvejais. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos, įstaigos ir pačios valstybės autoritetas.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažino, tokios pozicijos visi nuosekliai laikėsi viso proceso metu. Esminiai teiginiai yra nukreipti, tvirtinant, jog nė vienas iš kaltinamųjų tyčia smurtinių veiksmų prieš R. R. nenaudojo. Teismas iš naujo pilnai nedėstys pastarųjų parodymų, kurie detaliai užfiksuoti teisiamųjų posėdžių protokoluose (t. 7, b. l. 1-7, 11-16), ikiteisminiame tyrime atliktų apklausų metu (t. 4, b. l. 137-138, 146-148, 165-166, 174-176; t. 5, b. l. 4-5, 14-16), galiausiai nurodyti ir ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje (3-10 nuosprendžio lapuose). Kaltinamųjų parodymai pakartotinai apžvelgtini tik tiek, kiek jie susiję su įvykio eiga nukentėjusįjį R. R. nuvedus link laikino laikymo kamerų.

Galima teigti, jog 2015-01-02 (duomenys neskelbtini) kilęs įvykis susideda iš dviejų etapų. Pirmasis apima tą įvykio dalį, kuri susiklostė prižiūrėtojams atėjus prie kameros Nr. 14, kurioje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliko nuteistasis R. R.; antrasis – to, kas nutiko po to, kai R. R. buvo nuvestas link laikino laikymo kamerų. Byloje surinkti bei ištirti įrodymai pakankamai aiškiai leidžia atkurti pirmąją dalį, dėl kurios iš esmės jokių neaiškumų nėra. Nustatyta, kad 2015-01-02 rytinio pamainų priėmimo-perdavimo metu nuteistasis R. R. apipylė budinčių pamainų Nr. 1 ir Nr. 3 prižiūrėtojus T. V. ir V. Š. fekalijomis. Nors apklausiamas teisme R. R. ir nebuvo linkęs plačiau papasakoti apie šį įvykį, tačiau jo, suprantama, ir neneigė, toks faktas patvirtintas kaltinamųjų V. Š. ir T. V. parodymais, tiesiogiai apipylimo momentą matė liudytojas S. V., iš dalies ir L. Š., kiti liudytojai (V. V., P. M., R. V., F. J. ir kt.) patvirtino vieni iš kitų sužinoję apie kilusį incidentą, priėję prie nuteistojo R. R. kameros matė ant grindų išpiltas fekalijas, P. M. esamą vaizdą nufotografavo, pats incidentas iš dalies užfiksuotas ir vaizdo įraše (pavadinimu „07 (02-01-15 08‘03’03, įrašo 01:38 min.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl minėtų aplinkybių, ginčo nėra, netikslinga plačiau analizuoti ir su tuo susijusius įrodymus. Turint galvoje, jog kaltinimas yra pareikštas dėl galimų kaltinamųjų veiksmų, atliktų pasukus link laikino laikymo kamerų, ženkliai svarbiau nustatyti aplinkybes, sekusias po to, kai budinčio padėjėjo pavaduotojas Z. K.-P. bei korpuso vyresnysis R. V. bendru sprendimu nurodė nuvesti nuteistąjį R. R. į laikino laikymo kamerą. Vykdyti tokį nurodymą buvo pavesta prižiūrėtojams V. Š. ir T. V., t. y. būtent tiems, kuriuos nuteistasis apipylė išmatomis. Apklausti aukštesnes pareigas ėję pareigūnai (Z. K.-P., R. V.) aiškino nematę pagrindo nuteistojo nuvedimą patikėti kitiems prižiūrėtojams, teigė, jog būtent V. Š. ir T. V. tuo metu stovėjo arčiausiai bei buvo atsakingi už R. R. kameros apžiūrą bei jos priėmimą-perdavimą, nors, matyt, ir be didesnių diskusijų aišku, kad toks tiesiogiai incidente dalyvavusiems prižiūrėtojams, patyrusiems nuteistojo išpuolį, adresuotas nurodymas nebuvo kruopščiai pasvertas. Taigi analizuojant duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie įvykio eigą, po to, kai vedini iš priekio antrankiais surakintą nuteistąjį kaltinamieji pasuko link laikino laikymo kamerų, pirmiausia apžvelgti pačių kaltinamųjų parodymai:

antai, kaltinamasis V. Š., kuris visą procesą neigė imitavęs R. R. pasipriešinimą pareigūnams, parodė, jog praėjus pro metalines grotas link laikino laikymo kamerų sustojo prie antrosios kameros, pasisuko link jos, įdėjo raktą, norėdamas ją atrakinti, tačiau, kiek pasisukęs, pamatė, kaip R. R. įsikabino T. V. į drabužius ir pradėjo šį stumti. Kolega bandė atsilaikyti, abu susikabino (tuo momentu V. Š. tvirtina sušukęs „pareigūnų užpuolimas“) ir taip vienas už kito besilaikydami nusirito laiptais žemyn. Pasak V. Š., R. R. užvirto ant T. V. ir surakintomis rankomis bei galva daužė pastarajam į krūtinę. Norėdamas padėti kolegai, V. Š. tvirtina nusileidęs laiptais žemyn, bandė atitraukti nukentėjusįjį, bet šis nesileido, spardėsi kojomis, nereagavo į reikalavimus nusiraminti. Išsitraukęs lazdą V. Š. atsimušinėjo į spyrius, stengėsi nepataikyti į kojas. Vienu momentu besispardydamas R. R. pataikė jam į pilvo sritį, dėl ko kaltinamasis teigia nukritęs bei pakaušiu ir koja atsitrenkęs į grotas. Kai atsipeikėjo, matė, kaip R. R. atsistojęs krenta laiptais žemyn. Kai paskui nuėjo pažiūrėti, nukentėjusįjį rado jau apsiraminusį, šis gulėjo, ant kaktos matėsi šiek tiek kraujo, šalimais stovėjo T. V., M. P. (t. 7, b. l. 11-16). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu V. Š. nurodė, kad tuo metu, kai jis smūgiavo R. R., norėdamas jį apraminti, šalimais jau buvo pribėgusių pareigūnų (konkrečių pavardžių nenurodė, tačiau pažymėjo greičiausiai jau buvus ir M. P.) (t. 4, b. l. 165-166, 174-176);

kaltinamasis T. V. parodė kartu su V. Š. vedęs nuteistąjį R. R. į laikino sulaikymo kamerą. Praėjus metalines grotas, aikštelėje pajuto iš už nugaros spaudimą/pastūmimą kūnu į dešinį petį, po ko R. R. ėmė klupti, įsikabindamas jam į marškinius iš priekio ir jis kartu su nukentėjusiuoju palei sieną nusirideno nuo laiptų į žemyn esančią aikštelę. Kaltinamojo teigimu, jis tuo metu net nesuprato, kas atsitiko. Kažkuriuo metu kolega V. Š. sušuko „pareigūno užpuolimas“ (ikiteisminiame tyrime T. V. nurodė, jog šūksnis buvo iki tol, kol pajuto stūmimą, ką perskaičius teisme patvirtino kaip teisingai nurodytą aplinkybę). Pats prieš nukentėjusįjį jokių veiksmų nenaudojo, lazdos nebuvo išsitraukęs. Matė tik V. Š. mostus lazda, tačiau, ar šis pataikė, neatsimena (ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kaltinamasis V. Š. gulinčiam nukentėjusiajam smūgiavo ne mažiau kaip 2-3 kartus, ką teisme patvirtino taip pat kaip teisingus parodymus). Atbėgo daugiau pareigūnų, kažkuriuo momentu pasirodė M. P., kuris taip pat smūgiavo (kur ir kiek kartų pataikė, T. V. nedetalizavo) (t. 4, b. l. 137-138, 146-148; t. 7, b. l. 1-7).

Tuo tarpu kaltinamasis M. P. tvirtina, kad po to, kai T. V. ir V. Š. pravedė nuteistąjį pro metalines grotas link laikino laikymo kamerų, pasigirdo šauksmas „pareigūnų užpuolimas“, dėl ko jis nedelsiant nubėgo ten, kur buvo nuvestas R. R. Atbėgęs pamatė aikštelėje gulintį (ant pilvo) nukentėjusįjį, kuris aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams. V. Š. ir T. V. stovėjo ties R. R. pečiais (ką konkrečiai darė kolegos, M. P. nenurodė), tuo tarpu jis (M. P.), pribėgęs išsitraukė lazdą iš žiedo ir smūgiavo ja per grindinį, norėdamas taip įspėti nuteistąjį, kad šis apsiramintų. Po dar kelis kartu trenkė į grindis, nė karto nukentėjusiojo nekliudė (kaltinamasis atsisakė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog lazda kelis kartus sudavė R. R. per kojas). Anot M. P., paskui nukentėjusysis nusirito žemyn, pasižiūrėjęs matė, kaip šis sėdėjo (atsukta nugara), po ko su R. K. išėjo sutikrinti žiniaraščius (t. 5, b. l. 4-5, 14-16; t. 7, b. l. 1-7).

Kaip matyti, kaltinamųjų parodymai dėl to, kas atsitiko praėjus metalines grotas, nėra tapatūs. Siekiant išsiaiškinti kaltinimui reikšmingas aplinkybes, proceso metu buvo apklausta visa eilė liudytojų, iš esmės visi ikiteisminiame tyrime apklausti asmenys, išskyrus D. V., buvo išklausyti ir teisme. Tenka pripažinti, kad liudytojų parodymai dėl to, ką pastarieji išvydo atbėgę po išgirsto šūksnio „pareigūno užpuolimas“, yra mažai informatyvūs. Neatkartojant kiekvieno parodymų, kurie yra užfiksuoti teisiamųjų posėdžių protokoluose, o taip pat išdėstyti ir šiame nuosprendyje, matyti, jog liudytojai tikino nieko konkretaus nematę bei negalėję pamatyti. Nemaža dalis aiškino neva vaizdą užstojo kiti anksčiau atbėgę kolegos, pro kurių nugaras nieko nesimatė (tiesa, konkrečios pareigūnų, stovėjusių arčiau įvykio vietos, pavardės nebuvo įvardinamos), girdėjosi tik kažkoks bildesys (M. P., R. V., L. Š. ir kt. parodymai); kiti, kurie nors ir neneigė pribėgę šalia įvykio centro, negalėjo nurodyti jokių kaltinamųjų ar kitų kolegų veiksmų, aiškino nematę, kaip viskas vyko ir tikino, kad jiems atėjus viskas buvo pasibaigę, nukentėjusysis R. R. ramiai gulėjo aikštelėje (V. V., A. K., A. Z., Z. K. ir kt. parodymai); dalis liudytojų teigė jau buvę išėję, dėl ko minimos įvykio dalies išvis nematė (P. M., K. O., R. S.). Apklausiant liudytojus teisme, buvo galima matyti, kad daugelis jų stengėsi nekonkretizuoti aplinkybių, vengė aiškių atsakymų ir tikino nieko konkretaus, kas vyko už metalinių grotuotų durų, nematę. Nesunku suprasti, kad tokiems parodymams įtakos turėjo tai, jog kaltinamieji yra esami ar buvę kolegos, be to, tyrimo metu buvo nustatyti ne visi asmenys, naudoję fizinius veiksmus prieš nuteistąjį, apie ką spręsti leidžia vaizdo medžiaga. Iš esmės vienintelio liudytojo R. K. parodymuose yra užfiksuota, jog jis įbėgęs pamatė, kaip laiptų aikštelėje begulinčiam ir besispardančiam R. R. kaltinamasis V. Š. 2-3 kartus sudavė lazda per kojas (t. 4, b. l. 34-35; t. 6, b. l. 32-39). Daugiau nė vienas liudytojas dėl kaltinamųjų veiksmų nepasisakė. Paminėtina tik, jog R. V. nurodė vėliau išsiaiškinęs, jog įvykio metu jam pavaldus T. V. žiede turėjo lazdą. Paklausus, iš kur pastarasis ją gavo, T. V. sakė, jog lazdą jam įdėjo kažkuris iš 3 pamainos pareigūnų (t. 3, b. l. 142-144, 147-149; t. 6, b. l. 79-83). A. K. ikiteisminiame tyrime teigė gumines lazdas matęs kaltinamojo V. Š. (taip pat liudytojo R. K.) rankose, o T. V. guminė lazda buvo laikymo žiede (t. 4, b. l. 9-10).

Nustatant, kas vyko patalpoje prie sulaikymo kamerų, neabejotinai svarbūs nukentėjusiojo R. R. parodymai. Iš pastarojo teisme duotų parodymų matyti, jog nukentėjusysis įvykio eigą parodo sekančiai: pradėjus leistis laiptais, V. Š. netikėtai lazda stipriai smogė į nugarą, dėl ko jis (R. R.) susvyravo, paslydo nuo laiptelių ir suklupo. Begriūdamas surakintais pirštais atsirėmė į priekyje ant laiptų buvusį T. V., įsikibdamas šiam į drabužius. Iškart, kai sulaukė minėto smūgio lazda, V. Š. suriko „pareigūnų užpuolimas“. Tuomet V. Š. dar 2-3 kartus smogė lazda į nugarą, dėl ko nukentėjusysis nurodo pargriuvęs ant laiptų aikštelės. Prieš nugriūdamas dar sulaukė keleto smūgių ir iš T. V. Pargriuvus V. Š. smūgiavo toliau, apie 6 kartus. Tuomet atsirado M. P., kuris irgi sudavė keletą smūgių (galimai apie kokius 6). Kaltinamieji V. Š. ir M. P. jį visaip koneveikė, netrukus atbėgo dar visa krūva pareigūnų, kurie ėmė intensyviai mušti. Surakintomis rankomis dengdamasis veidą, ėmė žemyn galva slysti nuo aikštelės žemyn, kažkas įspyrė į genitalijas. Atsidūrus apačioje, nulipo ir dalis prižiūrėtojų, kurie mušė toliau; kažkuris iš prižiūrėtojų smogė į galvą, atsivėrė žaizda, ėmė tekėti kraujas (t. 6, b. l. 14-21). Tikslinga pažymėti, jog toks nukentėjusiojo parodymų turinys buvo nurodomas ne visąlaik. Sugretinus šiuos jo parodymus su tais, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, galima pastebėti skirtumų bei pamatyti, jog ankstesni parodymai yra gerokai abstraktesni. Antai, pirmoji apklausa buvo atlikta 2015-01-28, jos metu R. R. tik bendrai nurodė aplinkybes dėl prieš jį pavartoto smurto (t. 3, b. l. 3). Kitoje apklausoje nukentėjusysis buvo gerokai konkretesnis, parodė, jog pirmas smūgis į nugarą buvo nusileidus iki laiptų aikštelės. Nurodė, kaip V. Š. lazda smogė per nugarą; tuomet atbėgo trečias pareigūnas, kuris irgi sudavė į nugarą. Prisijungė kiti prižiūrėtojai, sudavę lazdomis į įvairias kūno vietas (t. 3, b. l. 7-9). Nors šios apklausos metu R. R. nepasisakė dėl T. V., tačiau atliekant parodymų patikrinimą vietoje nukentėjusysis nurodė vietą, kurioje, kaip teigė, jį mušė ne tik V. Š., bet ir T. V. (t. 3, b. l. 22), be to, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino tiek V. Š., tiek ir T. V. kaip asmenis, vartojusius prieš jį fizinį smurtą (t. 3, b. l. 55-57, 61-63). Konkrečiai M. P. pavardės nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime neįvardino, minėjo tik užfiksavęs trečiąjį atbėgusį pareigūną, ėmusį mušti jį lazda.

Turbūt vienas svarbiausių įrodymų šioje byloje yra vaizdo įrašas, kuris bent jau iš dalies leidžia patikrinti tiek nukentėjusiojo, tiek ir pačių kaltinamųjų nurodomas aplinkybes. Šiame įraše, pavadinimu „03(02-01-15 08’30;14)“, užfiksuota, kas vyko nedidelėje laiptų aikštelėje po to, kai nukentėjusysis R. R. ir jį vedę prižiūrėtojai T. V. bei V. Š. praėjo metalines grotas ir pasuko link laikino laikymo kamerų. Pats įrašas nagrinėjamo įvykio vaizdą fiksuoja nuo to momento, kai nukentėjusysis ir abu prižiūrėtojai leidžiasi laiptais žemyn. Būtent pirminiai veiksmai yra pakankamai aiškiai matomi, tuo tarpu vėliau, kai į patalpą subėga eilė asmenų, vaizdas tampa iš esmės jau nebeįžiūrimas. Įrodinėdamas V. Š. ir T. V. kaltę, teismas kaip tik remiasi šiuo įrašu. Nors V. Š. bandė įtikinti esą nukentėjusysis dėl nežinia kokių priežasčių įsikabino į T. V. drabužius, dėl ko pastarasis su jo kolega T. V. nusirito laiptais, kur T. V. nukrito ant grindų, o ant jo užvirtęs R. R. ėmė rankomis ir galva pastarąjį daužyti, įraše matome kur kas kitokį vaizdą. Nuo 00:22 įrašo sekundės (08:31:18 val.) matyti, kaip, prilaikomas T. V., nuteistasis nuvedamas nuo laiptų, iš galo pasirodo laiptais nulipantis V. Š., kuris jau iš karto yra užsimojęs lazda ir, vos tik pasiekęs aikštelę, dar stovinčiam nukentėjusiajam ima duoti smūgius, kuriuos tęsia ir pastarajam nugriuvus. Iš įrašo gerai galima matyti 4 smūgius (į kurias konkrečiai vietas tie smūgiai pataikė, sunku pasakyti, tačiau nekyla abejonių, jog pasiekė nukentėjusiojo kūną), iš tolesnės įrašo dalies (nuo 00:28 sek.) galima apytiksliai matyti, kad kaltinamajam V. Š. pasilenkus jo veiksmai lazda tęsiasi, tačiau vaizdą užstoja pribėgęs M. P., todėl konkrečias išvadas daryti sunku. Įrašas kategoriškai paneigia V. Š. parodymus, kad jis į laiptų aikštelę nubėgo, siekdamas apginti T. V. nuo ant jį užgriuvusio R. R.. Užfiksuota, jog visi trys laiptais nusileidžia iš esmės vienu metu, T. V. tuo momentu pargriuvęs nebuvo ir jam jokios pagalbos nereikėjo (tokių aplinkybių, beje, nenurodė net ir pats T. V.). Priešingai nei parodymuose tvirtina V. Š., jis nulipęs laiptais nei bandė atitraukti nukentėjusįjį, nei šis buvo užvirtęs ant jo kolegos. Matyti, kad R. R. kaltinamojo V. Š. smūgiai pasiekė dar šiam stovint. Tolesni V. Š. veiksmai nėra įžiūrimi dėl prastos įrašo kokybės, tačiau akivaizdu, kad esama situacija neturi nieko bendro su kaltinamojo bandymu įtikinti, jog fiziniai veiksmai buvo naudojami, siekiant atremti nukentėjusiojo pasipriešinimą. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip patalpoje po kaltinamojo M. P. atėjimo prisirenka dar visa eilė asmenų. Nors visi jie ir nebuvo nustatyti, juo labiau, nedetalizuoti jų veiksmai, tačiau galima suprasti, kad dalis atėjusiųjų prisideda prie smurto panaudojimo. Siekdamas pagrįsti teiginius dėl to, jog R. R. spardydamas priešinosi, V. Š. nurodė pats sulaukęs smūgio į šoną, dėl ko jis koja ir pakaušiu krisdamas trenkėsi į grotas, jam buvo stipriai sutrenkta galva. Aplinkybę dėl galvos srityje esančio sužalojimo patvirtina specialisto išvada, kurioje yra nustatytas kaktos sumušimas (t. 2, b. l. 34-35), tačiau pats sužalojimo faktas nereiškia, jog nukentėjusysis jį padarė tyčia priešindamasis jį vedusiam pareigūnui. Suprantama, jog R. R., net ir būdamas surakintomis rankomis ant grindų, bandė dengtis ir gintis nuo smūgių, dėl ko galėjo įspirti, tačiau toks nukentėjusiojo elgesys šiuo atveju buvo iššauktas pačių kaltinamųjų veiksmų.